Byla Nr. 1S-2135-317/2014

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. K. (J. K.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 93-712 taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 8 metų laisvės atėmimo bausme ją atliekant pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2007 m. balandžio 23 d., jos pabaiga – 2015 m. balandžio 23 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinį smurtinį nusikaltimą (padarytą bendrininkų grupėje), atlikdamas bausmę ne visada elgėsi nepriekaištingai, nes tris kartus buvo baustas drausmine tvarka, o galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2012 m. gruodžio 31 d. Be to, aktualūs nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimas (smurtinis elgesys), lėšų tvarkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, nuostatos.

Nuteistasis J. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 93-712 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis teigia, jog yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir ateityje daugiau nenusikals, todėl pagal įstatymą gali būti paleistas lygtinai. Jo nuomone, tai patvirtina Komisijos 2014 m. spalio 7 d. nutarimas. Nurodo, kad pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką yra žemas, t. y. 34 balai, o pakartotinio smurtinio elgesio rizikos vertinimas pagal HCR-20 schemą yra žemesnis už vidutinį. Akcentuoja, kad jokių kriminalinės subkultūros tradicijų nesilaiko, todėl prašo pašalinti šią aplinkybę iš skundžiamos nutarties motyvų. Nuteistasis pripažįsta, kad padarė sunkų nusikaltimą, tačiau dėl to nuoširdžiai gailisi. Kita vertus, skundo autoriaus nuomone, teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, neturėtų vertinti nusikaltimo padarymo aplinkybių ir jo sunkumo, kadangi tai jau padarė teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą. J. K. atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užtikrinančių laipsnišką nuteistųjų grįžimą į visuomenę. Teigia, kad tokia praktika visuomenei yra daug mažiau pavojinga, nei išleidžiant asmenį iš laisvės atėmimo vietos pasibaigus jo laisvės atėmimo bausmės laikui, kai jokia jo priežiūra jau nebegalima. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į jo nepriekaištingą elgesį, norą integruotis į visuomenę, socialinį gyvenimą, nuteistasis mano, kad tikslinga patenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos neatlikus 6 mėnesių 21 dienos (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas jo prašymas dėl lygtinio paleidimo, dienos).

Nuteistojo J. K. skundas tenkintinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Taigi, lygtinis paleidimas taikomas įvertinus visas aukščiau minėtas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą ir tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, nepakankamai dėmesio skyrė esminėms aplinkybėms – visumai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančių aplinkybių, pakartotinio smurtinio ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimams, psichologinės tarnybos išvadoms, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms. Dėl to teismas nepakankamai motyvuotai ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl J. K. lygtinio paleidimo iš pataisos namų.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį bei įvertinęs visumą aplinkybių, t. y. nuteistojo asmenybę, elgesį ne tik iki nusikalstamos veikos padarymo, bet ir po jos, tame tarpe ir bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog J. K. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimą ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą.

Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju egzistuoja tiek formalusis, tiek ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. J. K. yra atlikęs daugiau nei ½ dalį bausmės, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis pataisos namuose nors ir buvo baustas drausmine tvarka tris kartus, tačiau nuobaudos paskirtos tą pačią dieną t.y. 2012-01-18 ir yra panaikintos. Nuo to laiko nuteistasis buvo tik skatinamas už gerą (pavyzdingą) elgesį ir (arba) gerą (sąžiningą) darbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. K. per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas yra net 14 kartų.

Psichologinės tarnybos išvadoje (b. l. 13) nurodoma, jog bausmės atlikimo laiką nuteistasis įprasmino darbine veikla, šiuo metu dirba staliumi-staklininku, įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes. Būdamas laisvėje taip pat turi įgijęs tekintojo-šaltkalvio specialybę. Emociniai ryšiai su artimaisiais palaikomi pagal jų galimybes. Pataisos namuose 2014 m. vedė, ateities perspektyvą sieja su savo žmona, bendrauja, yra lankomas. Išėjęs į laisvę ketina gyventi pas žmonos brolį. Turi pilnametę dukrą bei 10 metų sūnų. Priteistą civilinį ieškinį dengia iš gaunamo atlyginimo. Pažymėtina, jog vertinant nuteistojo pavojingumą, būtina atsižvelgti į tai, jog nors padaryta nusikalstama veika ir priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau J. K. nuteistas pirmą kartą. Jis kaltę suvokia, pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką yra žemas, t. y. 34 balai, o pakartotinio smurtinio elgesio rizikos vertinimas pagal HCR-20 schemą yra žemesnis už vidutinį (b. l. 8-10, 13).

Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, gyvenimo sąlygos, geri santykiai su šeimos nariais ir pan., sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą savo vertinamąja reikšme turi didesnę vertę nei tai, kad neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sudaro tik 1/24 jos dalį. Pažymėtina, jog vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir pan. leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

Aukštesniojo teismo nuomone, vertinant akivaizdžiai teigiamą pataisos proceso įtaką nuteistajam, tai, kad nuteistasis jau atliko didžiąją dalį paskirtosios bausmės, leidžia manyti, kad lygtinis paleidimas jau šiuo metu padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins J. K. ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį bei turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Visa tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (BVK 9 straipsnis).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl J. K. lygtinio paleidimo yra nepagrįstas. Dėl to Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 93-712, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, patvirtintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. K. (J. K.) skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 93-712.

J. K. paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikus jam 4 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Iki bausmės atlikimo pabaigos taikyti J. K. BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 7 punkte, 8 punkte bei 10 punkte numatytas pareigas:

• pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) per 1 mėnesį nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;
• per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
• per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
• per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                     Algirdas Jaliniauskas