Administracinė byla Nr. eI2-3187-872/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03960-2020-5                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Gedimino Užubalio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas S. J. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. 10K-29601 „Dėl galimybės įforminti leidimą laikinai gyventi neturint galiojančio kelionės dokumento“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad į Lietuvos Respubliką atvyko 2013 metais. Paaiškina, jog 2013 m. lapkričio 18 d. buvo paskirtas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Jogos centras „Atma“ direktoriumi. 2017 m. sausio 19 d. įregistruota uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gautama“, kurios akcininkas ir direktorius yra pareiškėjas. 2020 m. liepos 9 d. pareiškėjas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete B. M., o tai, jo manymu, sudaro savarankišką pagrindą kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat yra išsilaikęs lietuvių kalbos egzaminą, savo ateitį sieja su gyvenimu Lietuvos Respublikoje.

Teigia, kad 2020 m. sausio 9 d. Departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi 2 metams, t. y. iki 2022 m. sausio 9 d. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau leidimas laikinai gyventi buvo išduotas ne dviejų metų laikotarpiui, atsižvelgiant į priimtą sprendimą, bet tik iki 2020 m. liepos 21 d., kadangi pareiškėjo asmens tapatybės dokumentas (pasas) baigė galioti 2020 m. spalio 21 d.

Pareiškėjo teigimu, situacija Indijos Respublikoje dėl COVID-19 buvo itin nepalanki – apribotas atvykimas į šalį, paskelbtas karantinas, karantino laikotarpiu tarptautiniai skrydžiai į Indiją nebuvo vykdomi, todėl jis objektyviai neturėjo galimybės pasikeisti savo asmens tapatybės dokumento (paso) iki 2020 m. liepos 21 d. Kelionė į Indiją buvo suplanuota nuo 2020 m. spalio 7 d., kai buvo tikėtasi, kad vyks skrydžiai į Indiją. Nurodo, jog 2020 m. liepos 17 d. kreipėsi į Departamentą, prašydamas sudaryti galimybę kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikiant šiuo metu galiojantį asmens tapatybės dokumentą (pasą), kuris galioja iki 2020 m. spalio 21 d. arba atsižvelgti į susidariusią situaciją, ir pratęsti pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi bent 5 mėnesiams (iki 2020 m. gruodžio 21 d.), kol, esant pirmai galimybei, atnaujintų savo asmens tapatybės dokumentą.

Teigia, kad Departamentas 2020 m. liepos 28 d. pateikė atsakymą Nr. 10K-20775 „Dėl LLG LR pratęsimo dėl COVID-19“, kuriame nurodė, kad atsižvelgdami į pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes, t. y. užsienio valstybėse pritaikytas COVID-19 prevencijos priemones, dėl kurių pareiškėjas negali gauti naujo kelionės dokumento, Departamento manymu, naujas leidimas laikinai gyventi galėtų būti įformintas tik iki pareiškėjo turimo kelionės dokumento galiojimo pabaigos (2020 m. spalio 21 d.). Tuo pagrindu pareiškėjui buvo įformintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini)) galiojęs iki 2020 m. spalio 21 d.

Pareiškėjas neturėjo (ir vis dar neturi) galimybės atnaujinti / pakeisti savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso) ir iki 2020 m. spalio 21 d., nes Indija yra viena iš labiausiai COVID-19 paveiktų šalių pasaulyje, kurioje situacija ir toliau išlieka itin sudėtinga, o pareiškėjas dėl asmens tapatybės dokumento (paso) atnaujinimo turi kreiptis tiesiogiai į pasų poskyrį Indijoje, tačiau to padaryti objektyviai neįmanoma dėl Indijos taikomų kelionių apribojimų ir tarptautinių skrydžių draudimo – tarptautinių skrydžių draudimas pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tuo pačiu nurodo neturėjęs galimybės kreiptis dėl asmens dokumento (paso) atnaujinimo ir į Indijos Respublikos ambasadą Lenkijoje, kadangi jam nepavyko su ambasada susisiekti siekiant rezervuoti vizitą, o į pareiškėjo el. laiškus ir skambučius nebuvo atsakyta. Pareiškėjui nepavyko rasti informacijos, ar asmens dokumentą (pasą) būtų galima pasikeisti neatvykus į ambasadą.

Pareiškėjo teigimu, iš viešai prieinamos informacijos jam tapo aišku, kad jam nepavyks pasikeisti asmens dokumento (paso) per Indijos Respublikos ambasadą Lenkijoje. Nurodo, kad kreipiantis dėl asmens dokumento (paso) atnaujinimo per ambasadą, asmuo turi būti susitvarkęs ir atitikti reikalavimus, susijusius su savo gyvenamosios vietos deklaravimu / pakeitimu Indijos Respublikoje ir pateikti tai patvirtinančias pažymas, o pažymas dėl adreso deklaravimo pareiškėjas gali padaryti tik Indijos Respublikoje. Taigi, pareiškėjui fiziškai nenuvykus į Indijos Respubliką, nėra galimybės pasikeisti asmens dokumento (paso).

Pareiškėjo nuomone, pratęstas laikotarpis nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. spalio 21 d. nebuvo realus ir (ar) pakankamas pareiškėjui objektyviai kreiptis dėl jo asmens dokumento (paso) atnaujinimo, todėl 2020 m. spalio 19 d. pakartotinai kreipėsi į Departamentą, prašydamas, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, pratęsti turimą leidimą laikinai gyventi bent iki 2020 m. gruodžio 31 d., kol esant pirmai galimybei, pareiškėjas atnaujintų savo asmens tapatybės dokumentą (pasą).  Departamentas Raštu pranešė, kad išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl galimybės išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neturint galiojančio kelionės dokumento ir informavo, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Taip pat nurodė, kad dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo pareiškėjas galės kreiptis tik turėdamas galiojantį kelionės dokumentą. Pareiškėjo teigimu, Įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo aprašas (toliau – ir Aprašas), kurių nuostatomis vadovavosi atsakovas, nebuvo atnaujinti ar pritaikyti COVID-19 situacijai.

Nurodo, kad neturėdamas galimybės pakeisti (atnaujinti) asmens tapatybės dokumento (paso), pareiškėjas neturi galimybės gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagal Departamento 2020 m. sausio 9 d. sprendimą, nors sprendimu leidimas laikinai gyventi išduotas 2 metams, t. y. iki 2022 m. sausio 9 d., taip pat kreiptis į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir kitu - šeimos susijungimo - pagrindu (atveju Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurį pareiškėjas atitinka. Mano, kad gali būti priimtas sprendimas grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, kas, pareiškėjo nuomone, neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Pareiškėjas tvirtina, kad  nėra praradęs teisės būti teisėtai Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi pareiškėjui yra išduotas 2 metų laikotarpiui, t. y. iki 2022 m. sausio 9 d., tačiau leidimas jam negali būti įformintas. Pareiškėjui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, kai tam bus galimybė, leidimas laikinai gyventi galės būti naujai įformintas likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui.

Teigia, kad situaciją dėl COVID-19 galima prilyginti tokiai, kurios pareiškėjas negalėjo numatyti ir išvengti, t. y. nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybei, ir mano, kad vien šiuo pagrindu Departamentas turėjo teisę ir pareigą išduoti (įforminti) pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 2, 5, 7, 9, 10 ir 13 įtvirtintais viešojo administravimo principais teigia, kad Departamentas privalėjo išsamiau išnagrinėti pareiškėjo prašymą, stengtis nepabloginti pareiškėjo padėties, ieškoti naujovių atsižvelgiant į COVID-19 situaciją ir esančias humanitarines priežastis, bei, laikantis objektyvumo ir proporcingumo principų, išduoti pareiškėjui terminuotą leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių (COVID-19) laikotarpiu, kol pareiškėjas atnaujins savo asmens dokumentą (pasą) arba Departamentas privalėjo pateikti išsamią informaciją, kaip ir kur dėl tokio leidimo užsienietis galėtų kreiptis, tačiau akivaizdu, kad Departamentas tokios pareigos elgtis laikantis viešojo administravimo principų tinkamai neįvykdė.

Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad neturėjo objektyvių galimybių nuvykti į Indijos Respubliką iki 2020 m. spalio 21 d., ar kad pareiškėjas bent kreipėsi į Indijos Respublikos ambasadą dėl paso jam išdavimo, tačiau atsakymo negavo. Departamento manymu, pareiškėjo skundo argumentai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Pažymi, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti, kad jam būtų išduotas naujas kelionės dokumentas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių tai nebuvo padaryta. Teigia, kad 2020 m. vasaros laikotarpiu daugelyje valstybių dėl COVID-19 pandemijos taikyti ribojimai buvo panaikinti ar sušvelninti. 

Pažymi, jog vadovaujasi Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje skelbiamais duomenimis ir teigia, kad Lenkija atkūrė laisvą judėjimą per valstybės sieną nuo 2020 m. birželio 13 d. Mano, kad pareiškėjas, žinodamas, kad jo turimo paso galiojimo laikotarpis netrukus baigsis ir jam reikia įforminti naują leidimą laikinai gyventi, turėjo netrukdomą galimybę nuvykti į artimiausią Indijos Respublikos ambasadą, kuri yra Lenkijoje, Varšuvoje, bei pateikti prašymą dėl naujo kelionės dokumento jam išdavimo. Teigia, kad oficialioje Indijos Respublikos ambasados internetinėje svetainėje pažymima, kad pasų paslaugos teikiamos kiekvieną darbo dieną nurodytomis valandomis. Be to, Lietuvos Respublikoje veikia Indijos Respublikos konsulatas, kuris, jei ir neišduoda kelionės dokumentų, galėjo suteikti pareiškėjui reikalingą informaciją apie paso gavimo galimybes ir kaip tai pareiškėjui padaryti paprasčiausiu būdu.

Pažymi, kad duomenų, kad pareiškėjas apskritai būtų rūpinęsis savo teisių ir pareigų įgyvendinimu, gaunant kelionės dokumentą, reikalingą leidimo laikinai gyventi įforminimui, nėra, todėl vien deklaratyviai nurodomos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo nesivadovauti imperatyviais Įstatymo reikalavimais ir teikti pareiškėjui privilegijas prieš kitus užsieniečius. Mano, kad nėra Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų humanitarinių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pasikeisti savo paso. Pareiškėjas turėjo galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos iki turimo kelionės dokumento galiojimo pabaigos, nuvykti į Lenkijos Respublikoje esančią Indijos Respublikos ambasadą ir pasikeisti pasą, tačiau to nepadarė dėl nežinomų priežasčių. Tuo pačiu nepateikė įrodymų, kad Indijos Respublikos ambasada negali išduoti paso, kad pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės išvykti į Indijos Respubliką, kad pasą pasikeisti jis gali tik savo kilmės valstybėje.

Nurodo, kad net ir kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalie 8 punktą, užsienietis nėra atleidžiamas nuo pareigos pateikti galiojantį dokumentą, kurį privalo turėti pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio nuostatas bei pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl Įstatymo 1301 straipsnio nuostatų taikymo ir pažymi, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui jau buvo išduotas, jis nebuvo panaikintas, ginčijamu raštu išspręstas ne leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo / panaikinimo klausimas, o teisė įforminti leidimą laikinai gyventi nepateikiant galiojančio kelionės dokumento.

Departamentas nesutinka, kad Įstatymas bei Aprašas nebuvo atnaujinti ir pritaikyti numatytiems atvejams, kurie kilo dėl COVID-19 pandemijos, todėl teismas turėtų užpildyti Įstatymo spragą ir sudaryti prielaidas įforminti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi laikinam terminui, kol pareiškėjas, esant pirmai galimybei, galės pasikeisti savo asmens tapatybės dokumentą. Nurodo, jog Įstatyme įtvirtinta galimybė užsieniečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, prašyti, kad jam būtų išduotas užsieniečio pasas (Įstatymo 37 straipsnis), kuris laikytinas kelionės dokumentu, tačiau pareiškėjas neatitinka reikalavimų šiam kelionės dokumentui gauti, nes jis gali būti išduodamas tik turinčiam leidimą gyventi užsieniečiui, o pareiškėjas galiojančio leidimo laikinai gyventi neturi, taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių negali gauti paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų.

Teigia, kad pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir į jį Raštu atsakyta pareiškėjo nurodytų aplinkybių ribose. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. prašymo motyvai yra analogiški 2020 m. liepos 17 d. pareiškėjo prašymo argumentams, į kurį atsakydamas atsakovas nurodo pažymėjęs, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui gali būti įformintas tik iki pareiškėjo turimo kelionės dokumento galiojimo pabaigos (2020 m. spalio 21 d.), todėl pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti, kad leidimas laikinai gyventi ilgesniam laikotarpiui negali būti įforminamas ir iki nurodyto termino jis privalo imtis aktyvių veiksmų pasui gauti. Nurodo, kad pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. prašymas pateiktas likus vos dviem dienom iki pareiškėjo turimo kelionės dokumento galiojimo pabaigos, jokių naujų aplinkybių, kurių nebuvo pažymėjęs 2020 m. liepos 17 d. prašyme, pareiškėjas nenurodė, savo teiginių nepagrindė, duomenų, kad būtų išnaudojęs visas objektyvias galimybes gauti pasą, nepateikė, todėl pareiškėjo prašymas dėl ginčijamame rašte pakankamai išsamiai nurodytų priežasčių negalėjo būti patenkintas.

Mano, kad pareiškėjo nurodyti faktiniai duomenys, kad jis yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete, išlaikęs valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, turi socialinių, šeiminių bei ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamam ginčui. Pažymi, kad ginčas dėl pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę nėra kilęs, kadangi atsakovas nėra priėmęs tokio sprendimo.

        Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutarties 22 punkte nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime bylai reikšmingas aplinkybes (ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų, siekdamas pakeisti dokumentą) grindė ir bylos medžiaga, kuri nėra išversta į lietuvių kalbą (Indijos ambasados tinklalapyje pateikta informacija).

  Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog gyvena Lietuvoje nuo 2013 m. ir nebuvo grįžęs, jo adresas Indijoje yra pasikeitęs ir nėra atnaujintas bei deklaruotas, dėl to jis negali pateikti nei vieno iš reikalaujamų dokumentų. Pareiškėjas pažymas dėl adreso deklaravimo gali sutvarkyti tik būdamas Indijos Respublikoje. Teigia, kad tarptautiniai keleiviniai skrydžiai į Indiją dar vis apriboti, t. y. reguliarūs tarptautiniai skrydžiai kol kas nevykdomi ir pareiškėjas šiai dienai dar vis neturi galimybės iš Lietuvos nuvykti į Indiją. Paskutiniais duomenimis, tarptautiniai skrydžiai yra apriboti iki 2021 m. vasario 28 d. Be to, dėl asmeninių priežasčių (sutuoktinės jautri sveikata), jis laukia tinkamos progos, kai tik bus leista saugiai keliauti, kad galėtų nedelsiant nuvykti į Indiją susitvarkyti reikiamų dokumentų.

Departamentas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Indijos ambasados internetinio tinklalapio išrašas patvirtina, jog paraiška dėl naujo paso išdavimo turi būti teikiama internetu, o ne nuvykus tiesiogiai į Indijos Respublikos ambasados patalpas ar į pareiškėjo kilmės valstybės institucijas, todėl COVID-19 pandemija pareiškėjui objektyviai negalėjo sudaryti kliūčių pasikeisti savo turimo kelionės dokumento iki jo galiojimo pabaigos (iki 2020 m. spalio 21 d.) ir kreiptis į Departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įforminimo. Akcentuoja, kad pareiškėjas byloje neteikė tokių duomenų, kad apskritai būtų pildęs ir teikęs paraišką dėl naujo paso išdavimo ir / ar kad atsakingos Indijos Respublikos institucijos atsisakė pareiškėjui išduoti naują pasą dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių. Nors pareiškėjas teigė, kad siekdamas gauti pasą per ambasadą, jis privalo pateikti savo adreso Indijoje pasikeitimą patvirtinančius dokumentus, kurių negali pateikti nenuvykdamas į Indiją, dėl ko, jo manymu, ambasada paso negalėtų išduoti, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra ir, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gyvena Lietuvoje, nėra pagrindo vertinti, kad jo adresas Indijoje yra pasikeitęs, nėra atnaujintas bei deklaruotas. Kadangi pareiškėjas apskritai net neteikė prašymo dėl naujo paso išdavimo, jo daromos prielaidos, kad ambasada pareiškėjo prašymo nebūtų tenkinusi, yra neįrodytos ir nepagrįstos, o tik parodo, kad pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms bei pareigoms įgyvendinti ir toks pareiškėjo neveikimas yra nepateisinamas.

Mano, kad pareiškėjo pateikti duomenys nepaneigia, kad pareiškėjas dėl naujo paso išdavimo nuotoliniu būdu galėjo kreiptis į Indijos Respublikos ambasadą Lenkijoje. Be to, pareiškėjas yra Indijos pilietis, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas iki savo kelionės dokumento galiojimo pabaigos negalėjo nuskristi į kilmės valstybę per kitas valstybes, iš kurių skrydžiai į Indiją buvo vykdomi. Tokių duomenų apie tai, kad sergamumas COVID-19 Indijoje buvo itin aukštas ir pareiškėjas į šią valstybę negalėjo nuvykti dėl sveikatos priežasčių 2020 m. vasaros ir rudens pradžios laikotarpiu (prieš baigiantis pareiškėjo kelionės dokumento laikotarpiui), byloje nepateikta.

Pažymi, kad pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas, iš kurių viena yra turėti galiojantį kelionės dokumentą. Įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti laikotarpį, kuriam išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi. Paminėtos teisės normos yra imperatyvios, todėl Departamentas, pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių duomenų, kurie leistų vertinti, kad dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių jam negalėjo būti išduotas naujas kelionės dokumentas, Raštu pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti prašymą įforminti jam leidimą laikinai gyventi neturint galiojančio kelionės dokumento.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Departamento 2020 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. 10K-29601 „Dėl galimybės įforminti leidimą laikinai gyventi neturint galiojančio kelionės dokumento“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad Departamento 2020 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjui dvejiems metams buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo kelionės dokumente (pase) nurodyta jo galiojimo pabaiga buvo 2020 m. spalio 21 d., ir vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo įformintas iki 2020 m. liepos 21 d.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, 2020 m. spalio 21 d. baigė galioti pareiškėjo asmens tapatybės dokumentas (pasas). Iš pareiškėjo į bylą pateikto Indijos ambasados internetinio tinklalapio išrašo su vertimu į lietuvių kalbą matyti, kad paraiška dėl naujo paso išdavimo turi būti teikiama internetu (interneto adresu: https://embassy.pasportindia.gov.in). Taigi, pareiškėjas, siekdamas pasikeisti Indijos Respublikos piliečio pasą, neprivalėjo vykti tiesiogiai į Indijos Respublikos ambasados patalpas ar į pareiškėjo kilmės valstybės institucijas, visa tai jis galėjo atlikti nuotoliniu būdu ir nepriklausomai nuo to, ar paskelbtas karantinas. Iš Indijos ambasados internetinio tinklalapio išrašo su vertimu į lietuvių kalbą taip pat matyti, jog siekiant pasikeisti asmens dokumentą (pasą) privaloma pateikti elektros, dujų ar telefono sąskaitą, rinkėjo asmens tapatybės kortelę arba Aadhar kortelę kaip adreso įrodymą (pasikeitus adresui). Pareiškėjo teigimu, jis gyvena Lietuvoje nuo 2013 m. ir nebuvo grįžęs, jo adresas Indijoje yra pasikeitęs ir nėra atnaujintas bei deklaruotas, dėl to jis negali pateikti nei vieno iš reikalaujamų dokumentų, todėl pažymas dėl adreso deklaravimo gali sutvarkyti tik būdamas Indijos Respublikoje. Dėl šio pareiškėjo skundo argumento teismas pažymi, kad aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gyvena Lietuvoje, nepatvirtina pareiškėjo nurodyto argumento, kad pareiškėjo adresas Indijoje yra pasikeitęs, nėra atnaujintas bei deklaruotas, o kitų tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl aukščiau nurodytas pareiškėjo skundo argumentas laikytinas neįrodytu. Be to, pareiškėjo į bylą pateiktame straipsnyje „Indija: reguliarūs tarptautiniai skrydžiai sustabdyti iki vasario 28 d.“ nurodyta, jog Indija yra sudariusi oro kelionių burbulų susitarimą su 24 valstybėmis, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Keniją, Butaną, Prancūziją ir Vokietiją. Taigi, jeigu pareiškėjui vis tik reikėjo fiziškai nuvykti į Indiją, teismo vertinimu, jis, kaip Indijos pilietis iki savo kelionės dokumento galiojimo pabaigos galėjo nuskristi į kilmės valstybę per kitas valstybes, iš kurių skrydžiai į Indiją buvo vykdomi, tačiau pareiškėjas visiškai nedėjo jokių pastangų, kad gautų naują asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neteikė į bylą įrodymų, kad būtų pildęs ir teikęs paraišką dėl naujo paso išdavimo ir kad atsakingos Indijos Respublikos institucijos atsisakė pareiškėjui išduoti naują pasą dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nurodyta priežastis – Covid-19 pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas - neturėjo įtakos pareiškėjo pareigai susitvarkyti asmens tapatybės dokumentą, nes pareiškėjas, kaip minėta, asmens tapatybės dokumentą gali pasikeisti ir neišvykdamas iš Lietuvos Respublikos, asmens tapatybės dokumento pareiškėjas nepasikeitė išimtinai dėl savo paties nerūpestingo elgesio. Nustačius, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasikeisti savo asmens tapatybės dokumentą, negalima teigti, jog egzistavo humanitarinės priežastys dėl kurių užsienietis negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl teismas daro išvadą, kad Departamentas neturėjo pagrindo taikyti Įstatymo 2 straipsnio 71 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 1301 straipsnio nuostatų.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Raštu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti principai, kad Departamentas turėjo išsamiau išnagrinėti pareiškėjo prašymą, išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar pateikti informaciją, kaip ir kur pareiškėjas dėl tokio leidimo laikinai gyventi turėtų kreiptis, pažymėtina, kad iš Rašto turinio matyti, jog Departamentas į pareiškėjo prašymą atsakė pareiškėjo nurodytų aplinkybių ribose, Rašte aiškiai išdėstyta dėl galimybės išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neturint galiojančio kelionės dokumento, nurodyti argumentai, dėl kurių pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, Raštas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl Raštas laikytinas išsamiu. Teismas akcentuoja, jog Departamentas privalo veikti jam suteiktų įgalinimų ribose, jis neturėjo pareigos išaiškinti pareiškėjui, kaip jis turėtų pasikeisti asmens tapatybės dokumentą. Konstatavus, kad pareiškėjas neatitinka humanitarinių sąlygų, dėl kurių jam galėtų būti išduotas terminuotas leidimas laikinai gyventi šiuo aspektu, atsakovui nebuvo pagrindo Rašte nurodyti pareiškėjui su Įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, 26 straipsnio 1 dalies 2-5 punktų, 2 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 1301 straipsnio nuostatomis susijusią informaciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Raštas laikytinas teisėtu, pagrįstu ir nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Netenkinus reikalavimo panaikinti Departamento Raštą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta Raštu, išnagrinėti iš naujo.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). 

Netenkinus pareiškėjo skundo, negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėjai                                                 Mefodija Povilaitienė

Gediminas Užubalis

Fausta Vitkienė