Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-634/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09684-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.4.6.4.1; 2.4.7

 (S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 6 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės,

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei, Rimantei Litvinavičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,

nuteistajai R. S., jos gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

nukentėjusiajai M. V. ir jos atstovams advokatams Sauliui Majauskui ir Simui Tokarčakui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirtos bausmės:

-       pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. kovo 26 d.) – 1 metai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

-       pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. kovo 26 d.) – 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų;

-       pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (dėl 2021 m. balandžio 6 d.) – 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

-       pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. rugpjūčio 6 d.) – 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. kovo 26 d.) ir BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. kovo 26 d.) subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir R. S. paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 65 straipsniu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir R. S. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, šiuo laikotarpiu R. S. įpareigojant pirmuosius bausmės vykdymo atidėjimo metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį įpareigojimą neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

1.       R. S. nuteista už tai, kad ji 2021 m. kovo 26 d. apie 16.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, tarpusavio konflikto su motina M. V. metu, tyčia rankomis pagriebė M. V. už skaros, ryšėtos ant galvos, ir ją kartu su plaukais stipriai patempė, dėl ko nukentėjusioji M. V. jautė fizinį skausmą, toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai nuėjus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. elgdamasi agresyviai, nukentėjusiajai M. V. pasakė ,,viskas dabar jau tau“ ir tyčia rankomis sugriebė M. V. už dilbių ir už jų laikydama tampė, kol pastaroji pradėjo šauktis pagalbos, tuo nukentėjusiajai M. V. padarė poodines kraujosruvas dilbiuose ir kairiame žaste, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Jos veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

2.       Be to, R. S. nuteista už tai, kad ji 2021 m. balandžio 6 d. apie 16.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, iš priekio priėjusi prie savo motinos M. V., tyčia vieną kartą rankomis pastūmė M. V., dėl ko pastaroji nukrito ant žemės ir susižeidė nugarą, taip nukentėjusiajai M. V. padarė I-ojo juosmeninio slankstelio lūžį, nesunkiai sutrikė jos sveikatą. Jos veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

3.       Be to, R. S. nuteista už tai, kad ji 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 14.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto su motina M. V. metu, tyčia rankomis sugriebė M. V. už dilbių, ją nustūmė į kampą ir rankomis prirėmė prie sienos, tuo nukentėjusiajai M. V. padarė poodines kraujosruvas dilbiuose, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Jos veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

4.       Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

4.1.                      R. S. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais ir kita byloje surinkta ir ištirta rašytine medžiaga, todėl teismas sprendė, kad padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos teisingai.

4.2.                      Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. S. padarė tris nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, veikas padarė veikdama tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, nusikalstamos veikos baigtos, ji teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, bei įvertinęs kaltinamosios R. S. elgesį, ją charakterizuojančias aplinkybes, sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti už BK 140 ir BK 145 numatytų nusikalstamų veikų padarymą kaltinamajai skiriant šių straipsnių sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimą, kurio trukmė parinkta, įvertinus tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek kaltinamąją charakterizuojančius duomenis. Vadovaudamasis aukščiau išvardintais duomenimis, teismas taikė BK 75 straipsnyje numatytą terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, skiriant tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones.

5.       Apeliaciniame skunde nuteistosios R. S. gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto prašo priteisti nuteistosios R. S. naudai išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

5.1.                      Skunde nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į prieštaringus nukentėjusiosios M. V. parodymus, kuriais skundžiamas nuosprendis negalėjo būti grindžiamas, jų nepatikrino. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio nuostatas, garsindamas nukentėjusiosios parodymus. Teismas nepateikė jokių motyvų, kuriems esant pagarsino nukentėjusiosios parodymus, jos prieš tai detaliai neapklausęs dėl konkrečių epizodų, kuriais buvo kaltinama R. S. bei nukentėjusiajai pareiškus, kad ji visiškai neprisimena, ką kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl apkaltinamajame teismo nuosprendyje teismas formaliai negalėjo remtis tokiais parodymais.

5.2.                      Be to, nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi. Nukentėjusioji negalėjo aiškiai paaiškinti, dėl kokios priežasties iš karto po tariamų nusikalstamų veiksmų nekvietė policijos, nepateisinamai delsė tą daryti. Dėl tariamo įvykio 2021 m. kovo 26 d. nukentėjusioji pareiškimą parašė tik po kelių dienų, t. y. 2021 m. kovo 29 d. 18.40 val. Nors nukentėjusioji ir nurodė 2021 m. kovo 26 d. kvietusi greitąją medicinos pagalbą, bet jokios informacijos apie tai, kad prieš ją tą pačią dieną buvo padarytas tariamas nusikaltimas medikams nenurodė. Teismas visiškai nevertino fakto, kad būtent nuteistoji R. S. dėl M. V. elgesio dar 2021 m. kovo 26 d. kreipėsi į teisėsaugos institucijas (1 t., b. l. 57), kai tuo tarpu M. V. kreipimasis fiksuotas tik 2021 m. kovo 29 d., o tai suponuoja, kad nukentėjusioji tiesiog kerštauja savo dukrai R. S., kuri pirma ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas. O dėl 2021 m. balandžio 6 d. tariamai patirtų sužalojimų nukentėjusioji medikams nenurodė, kad ją sužalojo būtent R. S. (1 t., b. l. 136).

5.3.                      Dėl 2021 m. rugpjūčio 6 d. epizodo, matyti, jog pareiškimą nukentėjusioji taipogi parašė tik 2021 m. rugpjūčio 10 d. praėjus 4 dienoms po įvykio (1 t., b. l. 114). Iš medicininio dokumento (1 t., b. l. 172) matyti, kad jokių sužalojimų nukentėjusioji medikams nenurodė, o tai, jog patyrė fizinį skausmą – taipogi nenustatyta. Jau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisminio nagrinėjimo metu, buvo gauti duomenys iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (2 t., b. l. 194), kurie aiškiai paneigia nukentėjusiosios parodymus ir rodo jų nenuoseklumą. Teismas šiais duomenimis nesivadovavo. 2021 m. rugpjūčio 6 d. policijos pareigūnų surašytas pranešimas ir tai, kad tik 2021 m. rugpjūčio 10 d. nukentėjusioji vėl kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl 2021 m. rugpjūčio 6 d. įvykio, rodo, kad nukentėjusiosios parodymai ir veiksmai yra visiškai nenuoseklūs.

5.4.                      Teismas visiškai nesuinteresuotų liudytojų P. Z. ir S. B. parodymus iš esmės atmetė tuo pagrindu, kad jie nieko nematė, tačiau tuo pačiu pagrindu rėmėsi suinteresuotų konfliktiniuose santykiuose su nuteistąja esančių giminaičių parodymais. Pažymi, kad nei vienas iš liudytojų, t. y. nei K. S., nei I. K., nei R. R. nei girdėjo, nei matė nuteistosios R. S. tariamai nusikalstamų veiksmų. Taigi, nei vieno iš šių asmenų parodymai iš esmės negali nulemti R. S. baudžiamosios atsakomybės kilimo.

5.5.                      Teismas skundžiamame nuosprendyje kaip kaltinančiu įrodymu rėmėsi pačios R. S. darytais vaizdo įrašais ir juose pateikiama informacija. Tačiau teismas nevertino kokiame kontekste viena ar kita frazė buvo pasakyta. Teismas nevertino fakto, kad pati nukentėjusioji aiškiai provokuoja konfliktines situacijas, neišeina iš jai nepriklausančios patalpos, paprašyta tai padaryti. Teismas nurodo, kad nuteistoji yra agresyviai nusiteikusi savo motinos atžvilgiu, tačiau pasak gynėjo, jokių duomenų, kurie patvirtintų R. S. agresyvumą vaizdo įrašuose nėra. Tai, jog nuteistoji emociškai pyksta ir kalba necenzūriniais žodžiais, kai nukentėjusioji tyčia provokuoja konfliktinę situaciją, jokiu būdu nerodo, kad nuteistoji elgėsi nusikalstamai. Nepagrįstas teismo argumentas, nuteistosios frazę „tau viskas šitaip nesibaigs“ (2 t., b. l. 40-41) vertinti kaip rodančią grasinimą BK 145 straipsnio 1 dalies kontekste.

5.6.                      Nors nukentėjusiajai baudžiamosios bylos duomenimis buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o būtent: I-ojo juosmeninio slankstelio lūžis (specialisto išvada Nr. G315/2022(02)), bei nežymus sveikatos sutrikdymas, o būtent: ir poodinės kraujosruvos dilbiuose (specialisto išvada Nr. GI 546/2021 (02)), tačiau vertinant šiuos duomenis kompleksiškai su nukentėjusiosios siekiu apkalbėti R. S., teismas nepagrįstai šiuos duomenis laikė pakankamais nusikaltimams įrodyti. Kaip matyti, iš nukentėjusiosios parodymų, jie neatitinka sužalojimų, kurie atsirado nukentėjusiajai ant kūno, o teismas to nevertino nepagrįstai nuteisdamas R. S.. Specialisto išvadą dėl tariamai 2021 m. kovo 26 d. patirtų sužalojimų parengęs teismo medicinos ekspertas D. B., nebuvo apklaustas, nėra aišku, kodėl konstatuoti sužalojimai negali būti būdingi savęs žalojimui ir griuvimui. Sužalojimų forma taipogi nebuvo aprašyta, sužalojimai nenufotografuoti. Tyrimas atliktas tik 2021 m. kovo 30 d., o tariami sužalojimai padaryti 2021 m. kovo 26 d. Specialistas D. B. parengė išvadą ir dėl tariamai 2021 m. rugpjūčio 6 d. ar tai 2021 m. rugpjūčio 5 d. (skirtingos datos yra nurodytos specialisto išvados Nr. G 1546/2021 (02) tiriamojoje dalyje). Išvada parengta tiktai 2021 m. rugpjūčio 10 d., taigi nėra tiksli, o nukentėjusioji pati dėl nepaaiškinamų priežasčių delsė kreiptis į medicinos įstaigą ir policiją. Nukentėjusiosios patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės kaip ji susižalojo nenustatytos, tačiau nukentėjusioji medikams nenurodė, kad buvo sužalota nuteistosios, o nesavalaikis kreipimasis į teisėsaugos institucijas suponuoja išvadą, jog stuburo slankstelio lūžis turi kitą priežastį, nei kad R. S. tariamas smurtas.

5.7.                      Skunde nurodo, jog inkriminuoti vieną nusikaltimą, kitų tariamai įrodytų nusikaltimų pagrindu yra nepagrįsta, todėl BK 145 straipsnio 1 dalies požymių buvimas negalėjo būti konstatuojamas dėl to, jog neva yra įrodytos kitos R. S. inkriminuotos veikos. Gynėjas teigia, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, nei grasinimo realumas, nei jo konkretumas šioje byloje nebuvo nustatyti. R. S. visada neigė, kad išsakė kaltinamajame akte jai pareikštus (o vėliau ir skundžiamame nuosprendyje perrašytus) žodžius – „viskas dabar jau tau“. Ši frazė byloje nebuvo įrodyta patikimais įrodymais, be to, pasak gynėjo, minėtas pasakymas savaime nieko nereiškia ir yra pernelyg abstraktus, todėl akivaizdu, kad jis nėra pakankamas savaime inkriminuoti asmeniui nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusios yra susiformavę konfliktiniai santykiai rodo, jos nukentėjusioji turi aiškų motyvą apkalbėti nuteistąją. Tariamas grasinimas išsakytas negirdint nei vienam liudytojui, nėra įrašytas nei garso, nei vaizdo įrašymo priemonių pagalba, todėl be nepatikimų ir prieštaringų nukentėjusiosios parodymų, nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

5.8.                      Toliau teigiama, kad nors teismas prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungė įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 1-14), tačiau minėtoje byloje nustatytų aplinkybių nevertino tinkamai. Teismas nepagrįstai nesivadovavo šioje civilinėje byloje gauta papildoma informacija apklausiant kitus (nesuinteresuotus) liudytojus – A. K., R. M., S. K., kurie nurodė, jog pati nukentėjusioji M. V. visada buvo konfliktiška asmenybė. Pasak gynėjo, visapusiškai surinkta informacija apie R. S. ir M. V. santykius patvirtina, kad jų santykiai yra iš tiesų konfliktiški ir iš esmės yra nesutariama dėl turto. Be to, liudytojų parodymai rodo, kad nukentėjusioji anaiptol nėra nei įbauginta, nei tai, kad ji buvo tariamo nusikaltimo (ų) auka. Pačios nukentėjusiosios elgesys yra neadekvatus, ypatingai priešiškas nuteistajai R. S.. Taip pat pažymi, jog nukentėjusiosios M. V. parodymai yra aiškiai prieštaringi ir nenuoseklūs, egzistuojantis turtinis ginčas yra pakankamas motyvas nukentėjusiosios parodymus, tame tarpe ir išvestinius suinteresuotų turtiniais interesais giminaičių liudytojų parodymus, atmesti kaip nepatikimus šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

5.9.                      Skunde pažymima, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės 2021 m rugpjūčio 19 d nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas, atkreipiant dėmesį, kad „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje nepritariama kai tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai yra dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu elgesiu (kasacinė nutartis 2K-191-507/2015) bei tai, kad ne kiekvienas priešingas teisei elgesys yra vertinamas kaip nusikalstama veika“ (1 t., b. l. 51).

6.       Atsiliepime į nuteistosios R. S. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą nukentėjusiosios M. V. atstovas advokatas Saulius Majauskas prašo skundą atmesti. Taip pat prašo nukentėjusiajai iš nuteistosios priteisti visas proceso išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

6.1.                      Atsiliepime nurodo, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teikė nuoseklius ir aiškius parodymus dėl visų nagrinėjamų epizodų. Nukentėjusioji nekeitė savo parodymų ir nurodė tas pačias aplinkybes tiek teikdama pareiškimus, tiek per papildomas apklausas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Jos nuoseklūs parodymai yra suderinami su kita baudžiamojoje byloje esančia medžiaga, be kita ko, ir su Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvadomis bei liudytojų parodymais.

6.2.                      Skunde pateikiamas selektyvus liudytojų parodymų vertinimas yra nepagrįstas. Liudytojo P. Z. parodymai iš dalies patvirtina būtent nukentėjusiosios parodymus, liudytojos S. B. parodymais skundžiamo nuosprendžio teismas ir negrindė, kadangi liudytoja apie baudžiamojoje byloje nagrinėjamus įvykius nežinojo, liudytojos R. R., parodymais, ji buvo mačiusi mėlynes ant nukentėjusiosios dilbių, taip pat kalbėjo su nuteistąją ir klausė, kodėl ši muša M. V.. Atsiliepime taip pat pažymima, kad nuteistoji skunde nenurodo jokių aplinkybių ir argumentų, jog jos sūnus liudytojas K. S. yra prieš ją nusistatęs. O nuteistosios asmeninis nepasitikėjimas liudytoja I. K. kaip asmeniu yra nepagrįstas.

6.3.                      Sistemiškai vertinat baudžiamosios bylos medžiagą, specialisto D. B. išvada Nr. G 315/2022(02) atitinka ir yra suderinama su kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais. Šio specialisto išvados turinys bylos nagrinėjimo teisme metu nesukėlė nei vienam proceso dalyviui abejonių, ir pati nuteistoji, pasinaudodama jai BPK 22 straipsnio 3 dalimi suteikta teise, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nereiškė prašymo apklausti Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistą D. B., nepagrindė poreikio šio proceso veiksmo atlikimui.

6.4.                      Skunde selektyviai cituojami civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu apklaustų nuteistosios draugų A. K. ir R. M. parodymai, tačiau šioje civilinėje byloje yra kur kas daugiau kitų liudytojų parodymų, kurie patvirtina kaip nepagarbiai, agresyviai ir žeminančiai nuteistoji elgiasi su nukentėjusiąja.

6.5.                      Vaizdo įrašuose nukentėjusioji iš savo pusės nuteistosios neįžeidinėja, nežemina ir jai negrasina, todėl kaip neva provokuojantį nukentėjusios elgesį nuteistoji įvardina tai, kad M. V. neišeina iš jai nepriklausančios patalpos. Pažymėtina, jog kaip nurodė liudytojai (A. K., K. S.) civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, ūkiniame pastate, kuriame gyvena nukentėjusioji, nėra dušo. Pati nuteistoji savo apeliaciniame skunde cituoja A. K. parodymus, jog „ieškovė (nukentėjusioji) gali bet kuriuo metu ateiti į atsakovės namą ir išsimaudyti“. Tačiau tuo pačiu nuteistoji teigia, kad nukentėjusios užėjimas į gyvenamąjį namą neva yra pakankama priežastis nuteistajai įžeidinėti savo motiną ir jai grasinti. Akivaizdu, kad toks nuteistosios pateiktas vertinimas yra akivaizdžiai neracionalus ir nepateisinimas bei parodo išankstinį agresyvų ir piktybinį nuteistosios nusistatymą nukentėjusios atžvilgiu. Apeliaciniame skunde nuteistoji iš esmės pripažįsta, jog ji nukentėjusiąją įžeidinėjo ir žemino, tačiau dėl tokių savo veiksmų visiškai nesigaili ir ciniškai save pateisina, o provokuojančiu nesavikritiškai laiko būtent nukentėjusiosios elgesį.

6.6.                      Atsiliepime teigiama, kad teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, jog nuteistoji turėjo motyvą grasinti nukentėjusiajai, kadangi tarp šalių vyko ginčas dėl turto, šalių tarpusavio santykiai buvo konfliktiški (kaip pripažįstama ir apeliaciniame skunde), grasinant tuo pat metu buvo naudojamas ir fizinis smurtas. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, nuteistoji grasinimus nukentėjusiajai buvo ne kartą išsakiusi tiek jai tiesiogiai, tiek kitiems asmenis (R. R., K. S., I. K.), teigdama, jog „namuose atsitiks tragedija“ ir kad galėtų „pasmaugti“ nukentėjusiąją. Taip pat pačios nuteistosios į baudžiamąją bylą pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip nuteistoji agresyviu tonu grasina nukentėjusiajai, jog „tau viskas šitaip nesibaigs“. Todėl, teismas pagrįstai ir teisingai nustatė nuteistosios grasinimo realumą, t. y, įvertino, jog nukentėjusioji objektyviai turėjo pakankamą pagrindą bijoti, kad nuteistoji įgyvendins savo grasinimus nukentėjusios atžvilgiu. Atsižvelgiant tai, kad grasinimas gali būti išreikštas įvairia forma, bei į aptartas ir teismo įvertintas objektyvias aplinkybes, nagrinėjamame kontekste, t. y., ilgą laiką prieš tai priešiškai elgiantis ir gąsdinant, kartu naudojant fizinį smurtą agresyviai išsakyta frazė „viskas dabar jau tau“ galėjo būti ir buvo nukentėjusios suprasta kaip nuteistosios grasinimas ją nužudyti arba sunkiai sutrikdyti jos sveikatą.

Nuteistosios R. S. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

7.       BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistosios gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skunde keliamas klausimas dėl R. S. kaltės dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nuteistosios ir jos gynėjo manymu, nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, o vieninteliai byloje esantys įrodymai yra nukentėjusiosios parodymai arba išvesti iš nukentėjusiosios parodymų.

8.       Pagal teismų praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

9.       Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje T. prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kiti).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, pripažindamas įrodyta, kad R. S. padarė visas jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir išvadą dėl kaltinamosios kaltės dėl dalies pareikštų kaltinimų padarė vadovaudamasis prielaidomis, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, nepašalino prieštaravimų, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas dėl R. S. kaltės. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, dalyje yra nepakankami ir keliantys pagrįstų abejonių.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus teisinius argumentus, ir vadovaudamasis proceso rungtyniškumo principu, atliko byloje įrodymų tyrimą, tai yra apklausė teismo posėdyje nukentėjusiąją M. V., liudytoją L. A. ir specialistą D. B., surinko ir ištyrė kitus svarbius bylai įrodymus.

12.       Nuteistoji R. S., apklausiama apylinkės teisme kalta dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino ir paaiškino, kad M. V. yra jos motina. Gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Jau daugiau kaip 20 metų namas priklauso jai. 2021 m. kovo 26 d. įvyko konfliktas. M. V. kabinėjosi prie R. S.. Nebuvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Buvo taip, kad M. V. padarė jai didelę mėlynę, buvo iškviesta policija, tačiau atsisakė rašyti pareiškimą, kadangi nukentėjusioji būtų išvežta. Kreipėsi į medikus, pasidarė „abdukciją“, tačiau visko atsisakė, nes motinai 80 metų. Negrasino M. V., ji meluoja. Jeigu taip buvo, jeigu šaukėsi pagalbos, aplinkui 4 kaimynai yra, tai kažkas turėjo girdėti. Nežino, iš kur specialistų išvados. Viskas išgalvota, M. V. nei pirštu nepalietė. Buvo tokių situacijų, kai atsikelia ryte ir mato, kad kieme vaikšto policija, pasiteirauja kas vyksta, o jie nurodo, kad parašytas pareiškimas dėl smurto ir jie turi atvažiuoti. Ji genėjo medelius, nukentėjusioji išsidirbinėjo. Nuėjus į šiltnamį, M. V. atėjo paskui ją. Kai išėjo iš šiltnamio, jai kelią pastojo nukentėjusioji ir trenkė kumščiu į dešinę ranką, arčiau peties, buvo didelė mėlynė. Ji nesuėmė nukentėjusiosios už dilbių, kadangi rankose laikė katiną. Ji neatliko jokių veiksmų motinos atžvilgiu, kadangi buvo pasigavusi katiną, kuris pabėgo. Santykiai su motina nebuvo geri nuo mažumės, ji M. V. rūpinosi iki tol, kol jos nepadavė 2020 m. į teismą. Nematė jokių sužalojimų pas M. V.. 2021 m. balandžio 6 d. nebuvo tokio atvejo, nestūmė motinos, vengia jos. Ji meluoja, kad susižalojo slankstelį. Nepamena, kad būtų kviesta greitoji. Buvo tuo metu namuose, kai M. V. parvažiavo iš miesto parašiusi pareiškimą, kad neva R. S. ją stūmė, rodė diržą suveržimo, kad prilaikytų stuburą. 2021 m. rugpjūčio 5 d. nestūmė M. V., prie sienos neprirėmė. R. S. vieno rankoje laikė telefoną ir negalėjo padaryti jokių mėlynių. Nežino, ar kas matė konfliktą, kaimynai aplinkui, galbūt jie žino kažką apie konfliktą.

13.       Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde ginčydamas teismo išvadą dėl R. S. pripažinimo kalta dėl padarytų nusikalstamų veikų nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pagarsindamas nukentėjusiosios M. V. parodymus, pažeidė BPK 276 straipsnį, taigi, iš esmės nepatikrino jų bylos nagrinėjimo teisme metu. Kolegija su šiuo argumentu sutinka – nukentėjusios apklausa pirmosios instancijos teisme buvo atlikta neišsamiai, o nukentėjusiosios parodymai, duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, galėjo būti pagarsinti tik byloje esantiems parodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Tokiais pagarsintais parodymais remtis tiesiogiai teismas pagal baudžiamojo proceso normas negalėjo, tačiau grindė priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Siekiant pašalinti visas abejones dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, ji buvo apklausta bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu.

14.       Nukentėjusioji M. V., apklausiama apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad 2021 m. kovo 26 d. susitiko abi kieme. Ji džiovė drabužius, o R. S. pagriebė ją už skaros ir tempė, vandeniu pylė, laikė už rankų. Ne taip, kaip duktė motinai švelniai laikytų. Kitą kartą ji valgė pietus, R. S. atėjo ir pradėjo ją mušti, rėkė „aš tave pasmaugsiu“. Ji užsidengė ranka, išbėgo į kiemą ir rėkė „Kaimynai, gelbėkite“. Tai tada ją paliko. Kitą kartą nuėjo į malkinę malkų atsinešti. Ir ji atėjo. R. S. ją ant malkų pastūmė. Ji pasikvietė greitąją. Greitoji atvažiavo ir ją išvežė į ligoninę, norėjo guldyti, bet ji pasakiusi, kad gali namie būti. Šitaip vaikas su motina neturėtų elgtis. Tokių atvejų daug būna. Jei susitinka, R. S. ir peša, ir į kuprą duoda, ir spjauna. Netikėjo, kad ji tokia būtų. Būtų jai neužrašiusi turto. Nuo turto viskas ir prasidėjo. Ji nori namą parduoti. Namas buvo jos, ji užrašė R. 2001 metais. Iš pradžių viskas gerai buvo. Kai ji sugalvojo parduoti, viskas ir prasidėjo. R. S. daug metų gyvena užsienyje. Ji parvažiuodavo iš užsienio ir prašydavo pinigų paskolinti. Paskolindavo, dovanodavo, neprašydavo grąžinti, nes ji sakydavo, kad neturi pinigų atiduoti. Ne visą laiką skolindavosi, retkarčiais. Ji dėl viščiuko policijai paskambino. R. S. seniai pardavinėja turtą. Ir kaina yra įdėta į laikraštį. Smurtas pradėtas vartoti, kada R. S. pinigų nebedavė. Jau du metai praėjo. Neatsimena tiksliai, kada tai buvo. Labai senas tai laikas. Pirmą kartą buvo panaudotas smurtas, kai drabužius džiovė. Viskas vyko lauke. Kitą kartą irgi vasarą, kai valgė pietus, duris atsidariusi ji atėjo ir pradėjo mušti. Ji kambaryje prie stalo mušė. Pirmą kartą, kai mušė, ji drabužius džiovė. Tada ji skarą nuplėšė ir vandeniu apipylė. Antrą kartą, kai prie stalo valgė, trečias kartas buvo kai norėjo malkų atsinešti. Pirmas kartas buvo lauke, kai drabužius džiovė. Tada ji skarutę nuplėšė, už rankų draskė. Ji atėjo ir nei iš šio nei iš to pradėjo tai daryti. Jokio žodinio konflikto nebuvo. Ji tik rankom daro, kad neįsirašytų jos balsas. Ji telefoną įsideda į kišenę ir įrašinėja. Į obelis kameros pristatytos, atsuktos į jos duris. Ji tik išeina ir kamera ją filmuoja. R. S. buvo jai suėmusi už riešo. Dar už plaukų tampė, į kuprą su kulokais davė. Į nugarą trenkė su kumščiais. Nežino, ar kažkas matė konfliktą. Pirmas įvykis baigėsi tuo, kad pradėjo šaukti „kaimynai gelbėkite“. Kaimynai neprisistatė. Tai trumpai buvo. Ji riktelėjo ir R. S. ją paliko, atstojo nuo jos. Kai valgė pietus, visa ranka buvo mėlyna. Kai ant malkų pastūmė, tai ji greitajai pasiskambino. Policiją R. S. kvietė dėl viščiuko. Pati policijos nekvietė. Nežinojo, kad ji policiją pakvietė dėl viščiuko. Ji moka prišnekėti. Mačiusi, kad policininkai griežti. Išvažiuojant jai policija sakė: „jei kas, skambinkite, mes atvažiuosime“. Pati policijos dėl pirmo įvykio nekvietė. Policijos nemėgdavo kviesti. Dėl skaros nekvietė medikų, tik dėl rankos ir pastūmimo kvietėsi medikus. Antras įvykis 2021 m. balandžio mėnesį buvo. Vasara buvo. Oras gražus buvo. Tada irgi džiovė skalbinius. Ji tada valgė ir atėjo duktė. Tada labai išsigando. Galvojo rėkti, kad kaimynai pagelbėtų. Ten žmogus prie žmogaus gyvena. Pirmas įvykis buvo plėšimas už plaukų, antras įvykis buvo, kai sakė „dabar tau viskas“ ir dar trečias įvykis buvo. Ji sakė kad pasmaugs. Prie stalo valgė, R. S. atėjo ir sakė „tau jau viskas“. Ji sakydavo, kad pasmaugs. Ji sėdėjo, užsidėjo ranką, kai ji mušė. Gal tai buvo balandžio mėnesį, gal ne. Tai jau senas laikas. Ji tada policijos nekvietė, tik greitajai skambino ir „abdukciją“ padarė. Kai atvažiavo greitoji, ji pasakė, kad prieš ją smurtavo. Neatsimena, ar policija tada atvažiavo. Daugiausia atvažiuoja ir policija, ir greitoji. Ar tada buvo policija, nežino. Dėl rankos nevažiavo į ligoninę, dėl strėnų važiavo. Kai jai trenkė per ranką, išėjo į lauką ir šaukė „kaimynai, gelbėkite“. Tada ją paliko. Tada greitajai neskambino, tik kitą dieną paskambino. Pamatė, kad visa ranka mėlyna, tada ir pasiskambino. O pirmą dieną neskambino, tik rėkė „kaimynai gelbėkite“. Skambino kitą dieną greitajai. Iš karto greitajai neskambino, nes motina vaikui viską dovanoja. Po to įvykio prie stalo daugiau nieko nebuvo. Tik tas buvo, kur rūbus džiovė, prie stalo ir malkinėje. Malkinėje įvykis buvo tokiu laiku, kai reikia malkų kūrenti pečių. Neprisimena, kada buvo įvykis malkinėje. Atrodo, kad galėjo būti pavasaris, ar vasara. Ji su malkomis ėjo į vidų, o iš to tvartuko eidama susitiko R. S.. Susitiko tvartuke. R. S. pastūmė ir ji nugriuvo ant malkų. Jai tada strėnas labai skaudėjo ir ji iš karto kvietė greitąją. Nežino, ar buvo prieš tai koks nors žodinis konfliktas. R. S. mažai kalbėjo. Net negirdėdavo žmonės. Ji tik veiksmais tai darydavo, ar spjaudavo, ar už plaukų tampo, ar į kuprą duoda. R. S. viską filmavo, kišenėje stovėjo mobilus telefonas su įjungta kamera. Bet ji nieko nedarė, todėl R. S. neturi ką parodyti. Kaip ją pastūmė, viena ar abiem rankomis, neatsimena. Ją stūmė į krūtinę ir ji nugriuvo aukštielninka ant malkų krūvos. Daktarai sakė, kad strėnas susižeidė tada. Ji iš karto greitąją kvietė. Gydytojams pasakė, kad ją dukra pastūmė. Policijos nekvietė, tik greitąją. Po to įvykio malkinėje gal dar ir būtų buvę kokie įvykiai, bet R. S. jau bijojo, nes jei dar parašytų pareiškimą, ji gautų metus kalėjimo. R. S. išvažiavo į užsienį. Po šito įvykio daugiau nutikimų nebuvo. Nežino, ar kurį iš šių įvykių matė pašaliniai. R. S. kviečia policiją pati dėl gėlės, dėl viščiuko, dėl visko. Kartą ir ji kvietė policiją, dėl ko – neatsimena. Vartoja kraują skystinančius vaistus. Pareiškime (1 t., b. l. 165) nurodė, kad „atėjus nuomininkui, P., pavardė nežinau, kuris gyvena dukros name, jis pamatė mane priremtą prie sienos, nieko nesakė, o dukra mane paleido ir išėjo į lauką“. Matyt, P. kažką matė. Jeigu jis atėjo, jis turėjo matyti. Ir kiti kaimynai turėjo matyti. Ten namas prie namo. Nugara jai anksčiau nebuvo sužalota, tik koja buvo lūžusi. Nugara tada nebuvo sužalota. Kai griuvo malkinėje, tada dėl nugaros važiavo į ligoninę. Po malkinės smurto prieš ją nebuvo. Tai paskutinis kartas buvo. Nuo vaistų kartais patinsta kojos. Ir amžius ir dar širdis operuota. R. S. su šlanga šiltnamį liejo ir ją apliejo vandeniu. Koridorius šlapias liko. Kai nuėjo į namą, duktė neatėjo, liko kieme, paskui į vidų nėjo. „Dabar tau bus“ duktė sakė atėjusi tada, kai ji valgė prie stalo. Ji tuos žodžius nemini, ji veiksmais daro. Ji žodžiais negali sakyti, nes visur kameros yra ir telefonas kišenėje būna įjungtas. „Viskas bus“ ji gal ne vieną kartą sakė. Kai išsigąsti, nežinai jau. Tokiam amžiui reikia po teismus vaikščioti, baisus dalykas. Apie konfliktą sodinant šilauoges parodė, kad R. S. galvoja, kad pasodinus šilauoges už takelio, ji nebegalės nueiti malkų atsinešti. Yra takelis eiti prie namuko. Ji pasodino šilauoges labai mažame plote. Joms ten pavėsis būna. Jos ne į namelio pusę virsta, o kur saulė yra. Vasaros laike ketvirtą valandą jau pavėsis toms šilauogėms. Ir ji ten kuolus kala, kad jos virstų į šitą pusę, raišioja. Sakiusi R. nesodinti jų ten, nes joms negerai bus augti, pavėsis čia yra. Ji tikėjosi, kad šilauogės užstos kelią ir galvojo, kad ji (M. V.) ką nors darys, o tada jau ji darys. Apsistumdymo nebuvo dėl to. P. sodino tas šilauoges. Prie šilauogių nieko nebuvo. Du kartus R. S. prirėmė ją prie sienos ir pradėjo smaugti. Kai ji pradėjo rėkti „kaimynai gelbėkite“, ją paleido. Tas šilauoges P. sodino. Ne ji sodino. Dėl šilauogių sumušimo nebuvo. Ją prie sienos prirėmė, tada P. nebuvo. O kai šilauogės buvo, P. buvo. Kai prirėmė prie sienos, smūgio nesudavė. Kai prirėmė prie sienos, ji užgulė priekiu. Kai dėl šilauogių prirėmė, skausmo nebuvo. Ji kai priremia prie sienos, ji nemuša. Policijai nurodė, kad jai skausmą sukėlė, nes kai prie sienos priremia, be skausmo nepraeina. Kai ji paima už rankų, švelniai neima. Kai už pečių paima, ar prie sienos kai stumia, skausmas būna. Neprisimena, ar su ja buvo advokatė, kaip pareiškimą rašė. Daug tų įvykių ir neprisimena, ar tas atvejis, ar kitas. Kad vienas būtų, tai atsimintum, o dabar kiekvieną kartą būna, jei neduoda į kiemą išeiti. Atsimena, kad policijoje buvo apklausta ne vieną kartą. Policijoje viską teisingai pasakė. Policininkams pasakojant atsiminė aplinkybes, dabar irgi atsimena.

15.       Nukentėjusioji M. V., apklausiama apylinkės teisme, parodė, kad kartu su dukra sugyveno gerai. R. S., jos dukra buvo išvažiavusi į užsienį, dukros sūnus liko su nukentėjusiąja. Vėliau, po 15 metų, R. S. grįžo į Lietuvą. Tarp jos ir dukros vyko nesutarimai. R. S. sakė, kad pasmaugs M. V.. Buvo atėjusi į virtuvę, kai nukentėjusioji tuo metu valgė. Nukentėjusiosios ranka buvo visa mėlyna. R. S. buvo užstojusi kelią nukentėjusiajai. Išėjusi M. V. į kiemą pradėjo rėkti, kad gelbėtų ją, šaukėsi pagalbos ir tada dukra ją paleido. R. S. buvo prirėmusi nukentėjusiąją prie sienos.

16.       Apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiosios M. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 92-93, 111–112, 189). Jie aprašomi ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, tai yra kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti.

17.       2021 m. kovo 30 d. apklausiama nukentėjusioji M. V. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, esančiame ūkiniame pastate. Tuo pačiu adresu, tačiau pagrindiniame name, gyvena jos pilnametė dukra R. S.. Namas ir ūkinis pastatas minėtu adresu oficialiai priklauso R. S., tačiau šį nekilnojamąjį turtą dar 2001 m. jai padovanojo būtent ji. Šiuo metu dėl dovanojimo fakto panaikinimo vyksta civilinis ginčas. Pastaruoju metu jų santykiai įtempti. 2021 m. kovo 26 d. apie 16.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, jai nuėmus ten padžiautus rūbus ir einant į savo gyvenamąją vietą – ūkinį pastatą, tame pačiame kieme buvusi R. S. tyčia sugriebė ją už skaros, kurią tuo metu ryšėjo ant galvos, nuplėšė tą skarą ir numetė ją ant žemės. Nutempdama nuo galvos skarą, ji stipriai patempė ir jos plaukus. Jai skaudėjo. Ji dažnai ją tampo už plaukų, tai ne pirmas kartas. Numetusi skarą, ji ant jos išpylė kibirą šalto vandens. Vanduo jau buvo pripiltas į kibirą. Šio įvykio metu R. S. nieko jai nesakė. Ji pati skubėjo nueiti pas save į ūkinį pastatą, tačiau, tik įėjus į jį, koridoriuje, R. S. taip pat ten atėjo. Atėjusi ten, ji jai pasakė: „viskas dabar jau tau“, daugiau nieko nesakė, tačiau anksčiau ne kartą yra jai grasinusi ją pasmaugti. Nors šį kartą nesakė, kad ją pasmaugs, tačiau buvo labai pikta, agresyvi, todėl jos pasakymą „viskas dabar jau tau“ suprato kaip grasinimą prieš ją smurtauti fiziškai, ją nužudyti. Po šio pasakymo ji abiem rankom suėmė ją už dilbių, netoli riešų ir, laikydama už jų, jėga tampė ją, stumdė. Ji patyrė šoką, stresą, išsigando, kad dabar su ja dukra susidoros. Skausmo nejuto, tik begalinę baimę. Bijodama ji pradėjo šaukti pagalbos. Tikėjosi, kad ją išgirs kaimynai. Ji manė, kad dukra dabar ją tikrai nužudys. Ji patyrė tokią didelę baimę, kad dėl streso neatsimena tolimesnės įvykio eigos. Stengėsi ištrūkti. Fragmentiškai pamena, kad dukra ją stūmė, lyg ties kaire petimi. Detalizuoti to negali, nes jai buvo stresas. Jos visas kūnas iš baimės tirtėjo. Dukra išėjo iš ūkinio pastato. Dukrai išėjus, ji tebetirtėjo, jautė skausmą, labai jos bijojo, nes, net kai ji išėjo, nebuvo tikra, kad ji negrįš. Jautėsi labai blogai, juto skausmą, tačiau blogumas nepraėjo, todėl 2021 m. kovo 26 d. apie 22.00 val. ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, paprašė medikų pagalbos. Atvykusi greitoji, suteikė jai medicininę pagalbą. Siūlė vykti į ligoninę išsamesniam tyrimui, tačiau ji žinojo, kad kreiptis į medikus galės ir vėliau, todėl vykti į ligoninę nakties metu atsisakė. Dėl dukros veiksmų ji patyrė fizinės žalos. Ant jos kūno atsirado kraujosruvų, kurių iki įvykio su dukra nebuvo. Kraujosruvos yra dukros veiksmų pasekmė. Taip pat patyrė moralinės žalos. Jos patyrė dėl grasinimų sukeltos įtampos, streso. Baimė nepraėjo iki šiol. Dukros bijo iki šiol. Ne tik įvykio metu išsigando jos grasinimo su ja susidoroti, tačiau bijo jos iki šiol. Jaučia baimę, kad ji gali ją nužudyti bet kada. Įvykio metu tikrai tikėjo, kad ji ją nužudys, nes tiek prieš grasinimą, tiek iš karto po jo ją skriaudė, naudojo jėgą.

18.       2021 m. balandžio 28 d. apklausiama nukentėjusioji M. V. parodė, kad jos duktė R. S., su kuria gyvena viename adrese (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau skirtinguose namuose, bet dalinasi vienu kiemu, buvo dar vienas įvykis, kurio metu ji nukentėjo, buvo sužalota. 2021 m. balandžio 6 d. apie 16 val. ji ėjo į malkinę, kuri yra kitoje pusėje jos namelio, ji tas malkas pasiėmė jas susidėjusi į kibirą, ėjo iš malkinės, ir iš priekio atėjo jos duktė R. S., prisimena, kad ji ją pastūmė, tiksliai neprisimena kaip ją pastūmė ar su viena ranka ar su dvejomis rankomis, tačiau žino kad pastūmė iš priekio, pastumdama ties krūtinės sritimi, ir ji iš karto krito ant nugaros, ir taip susižeidė nugarą nukritusi ant kažkokių daiktų, tiksliai ar ant malkų ar ant kibirų nukrito nežino, bet labai jai skaudėjo, atsistojo tik įsikibusi, vėliau vaikščiojo su lazda nes sunku buvo vaikščioti. R. kai ją pastūmė matė kai ji nukrito, bet išėjo, nepadėjo net atsistoti. Visą laiką po nukritimo jai skaudėjo nugaros apatinę dalį, buvo gaila dukros, nenorėjo skųsti, žino kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl nenorėjo dar labiau bloginti situacijos, bet jai skausmas nepraėjo, todėl turėjo išsikviesti medikus 2021 m. balandžio 8 d. Atvykę medikai ją iškart išsivežė į ligoninę, padarė tyrimus (1 t., b. l. 111-112). 

19.       2021 m. lapkričio 10 d. apklausiama nukentėjusioji M. V. parodė, kad ji pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, juos gali patikslinti tuo, kad kada įvyko tiriamas įvykis atsakyti negali, kadangi nepamena. Kieme dukrai pasakė, kad negerai, kad ji čia sodina šilauoges, o ji jai nieko neatsakė ir vis tiek pasodino šilauoges. Netrukus ji atėjo pas ją į namus, kur ji ją griebė už rankų ir stūmė į kampą, savo pilvu stumdama ją ties jos pilvu, taip prirėmė ją prie sienos ir ji dengėsi veidą ir kaklą rankomis, kadangi dukra griebė jai už rankų dilbių, mano, kad ji norėjo ją smaugti, kadangi dukra jai anksčiau buvo sakiusi, kad ji ją pasmaugs. Smūgių dukra jai nesudavė, jos nesmaugė, kadangi ji dengėsi veidą, bet kuomet ji ją buvo paėmusi už rankų dilbių, ji jautė fizinį skausmą. Konfliktas baigėsi tuo, kad jai pavyko nuo jos atsitraukti ir ji išbėgo iš namų į kiemą, kur rėkė "gelbėkit", o tik po to ji išėjo iš jos namus ir į juos daugiau neatėjo. Kitą dieną pastebėjo, kad yra atsiradusios mėlynės ant jos rankų, todėl kvietė greitąją pagalbą. Į policiją kreipėsi tik po kelių dienų, kadangi mėlynės nepraėjo ir artimieji sakė rašyti pareiškimą. Po šio įvykio ant jos dešinės rankos dilbio buvo daug mėlynių, ranka buvo visa mėlyna, o ant kairės buvo bet mėlynių, bet mažiau (1 t., b. l. 189).

20.       Liudytojas P. Z., apklausiamas apylinkės teisme, parodė, kad žino R. S. ir M. V., kuri yra jo kaimynė. Jis prižiūri R. S. namą, kai ji būna išvykusi į užsienį. Buvo atvejis, kai M. V. buvo atėjusi ir konfliktavo su R. S., tuo metu liudytojas rūkė balkone. Gerai visko negirdėjo, bet kai nukentėjusioji pamatė liudytoją, išėjo. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 14.00 val. ar kitu laiku, negalėjo būti pas R. S. namuose, kadangi jis dirba nuo pirmadienio iki penktadieni, nuo 08.00 val. iki 17.00 val., ir kad niekada nėra matęs jokio konflikto tarp R. S. ir jos motinos (2 t., b. l. 2), paaiškino, kad konfliktas buvo, bet datos neprisimena, galėjo būti, kad matė konfliktą, kuris įvyko po apklausos.

21.       Liudytojas K. S., apklausiamas apylinkės teisme, parodė, kad konfliktai tarp jo mamos R. S. ir močiutės M. V. vyksta ilgai. Motina nori namą parduoti, atsikratyti močiute, išvaryti ją iš namų. Liudytoją užaugino močiutė. Grįžęs į Lietuvą matė, kad močiutės ranka mėlyna, motina į ją metė iš kibiro, dar metė iš grumsto. Motinos pasiteiravus, kodėl ji taip daro, ši atsakė ,,ar čia mušimas“. Kai liudytojas išvyko į Angliją, telefonu kalbėdavosi su močiute, kuri pasakodavo, kad R. S. jai spjauna į veidą, blogai su ja elgiasi. Pats liudytojas įvykių nematė, viską pasakojo močiutė. Nurodė, kad pats buvo tuo metu, kai motina ir močiutė sukonfliktavo kieme, susikibo. Muštynių nematė. Įvykis galėjo būti 2021 metų vasaros pabaigoje. Motina vis sakė, kad namuose kažkas nutiks, kad bus tragedija. Žino, kad močiutė buvo kritusi iš vyšnios medžio, tai buvo senokai. Tada irgi buvo jai pažeistas stuburas. Žino, kad tvarte jo motina pastūmė močiutę, jai skaudėjo, ji kentėjo ir negalėjo paeiti, tada jis iškvietė greitąją pagalbą, M. V. buvo skilęs stuburo slankstelis. Mama 2021 metais buvo grįžusi į Lietuvą ir vis gąsdino močiutę, kad ją išmes. Močiutė pati niekada nenorėdavo kreiptis į policiją, ji vis sakydavo, kad bus viskas gerai, užgis, todėl vis ragindavo kreiptis į policiją. Po to stumdymosi, kurį matė, močiutė į policiją nesikreipė, kitų įvykių pats nematė. Močiutė pasakojo, kad buvo tvarte, kur ji laiko savo įrankius, pjovė žolę, ten į tvartą atėjo R. S., kuri pastūmė močiutę ant malkų, buvo sužalota močiutė. Iki 2021 metų močiutė nesiskundė, kad liudytojo motina ją skriaudžia, nors nesutarimai būdavo visada, bet tik 2021 metais pradėjo močiutė skųstis, kai R. S. grįžo į Lietuvą, motina norėjo namą parduoti, močiute atsikratyti. Liudytojas yra matęs močiutę apibrozdintą, kai grįžo į Lietuvą, buvo 2021 metų liepa – rugsėjis, močiutė sakė, kad su kibiru jai trankė per ranką R. S., visa dešinė močiutės ranka buvo žaizdota, tada buvo jau šašai matyti, nelabai gražiai ranka jos atrodė.

22.       Liudytoja I. K., apklausiama apylinkės teisme, parodė, kad R. S. yra jo vyro K. S. mama. Jai žinoma, kad kai R. S. grįžo į Lietuvą gyventi, iš pradžių buvo viskas gerai, vėliau prasidėjo pykčiai. R. S. ateidavo pas močiutę M. V., kraustydavo jos stalčius, ėmė pinigus iš jos piniginės, spjaudė ant jos, metė grumstą į močiutę, prispaudė ją prie sienos, uždarė sandėliuke su vištomis. R. S. labai negražiai kalbėdavo ant M. V.. Buvo kieme su vyru, stovėjo ir matė, kaip R. S. užgauliojo M. V.. Kitą dieną atvyko dvi sesės, teta, visi buvo kieme, kai R. S. išėjo iš savo namo ir pasikvietė liudytoją. Sakė, kad jai čia negerai, nesutinka su močiute. Liudytoja R. S. paklausė, ar gerai mušti močiutę, tada R. S. supyko. Taip pat užsiminė, kad galėtų M. V. pasmaugti, sakė, kad atsitiks šeimoje tokia nelaimė. Liudytoja grįžo prie kitų į lauką ir viską pasakė vyrui. Paaiškėjo, kad R. S. ne vienam tą sakė, kad atsitiks šeimoje nelaimė, kad ji ją pasmaugs. Liudytoja matė ant dešinės M. V. rankos mėlynę. R. S. prieš močiutę smurtaudavo, spjaudydavo ant jos. Buvo įvykis, kai buvo šilta, R. S. jau buvo grįžusi metai laiko. R. S. ją priremia, suspaudžia, taip padarydama mėlynes M. V.. Konfliktai prasidėjo 2020 metais, kai R. S. pradėjo mušti močiutę. Žino, kad močiutė ėmė „abdukciją“, buvo nustumta nuo laiptų, taip pat buvo uždaryta sandėliuke. Policiją kviesdavo pati močiutė, o kartais K. S. močiutę ragindavo kviesti iš karto policiją, jei kažkas įvyko, kad būtų pagalba suteikta senam žmogui. Kai matė mėlynes pas M. V., buvo tokie raudoni tamsūs sugiję nudrėskimai ant rankos. Policiją kviesdavo, kai būdavo močiutei pavojus, norėjo pasirūpinti ja.

23.       Liudytoja S. B., apklausta apylinkės teisme, parodė, kad R. S. apibūdina teigiamai, ji ruošdavo savo motinai valgyti. Liudytoja yra R. S. ir M. V. kaimynė, jai kaimynų kiemas nesimato, triukšmas nesigirdi. Vieną kartą R. S. buvo atbėgusi, verkė ir skundėsi, kad jos motina jai su gėlėmis trenkė per veidą. Galėjo toks įvykis būti 2021 metų rugpjūčio mėnesį. Daugiau apie konfliktus nieko nežino, tik matė video medžiagą, kurią parodė R. S.. Video matyti, kaip M. V. atėjo pas R. S. ir nuo stalo numetė vaistažoles. Vaizdo įrašas buvo R. S. telefone. Ar dėl šio įvykio buvo atvažiavusi policija, nežino. Kodėl tokių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, nežino. Ji kalbėjosi su R. S. apie bylą, bet pastaroji nieko neprašė. Liudytojos santykiai su R. S. ir M. V. yra kaimyniški. Būdavo, kad jeigu reikalinga pagalba, ji visada padėdavo. Skambindavo ir M. V., kai reikėjo vaistų dėl kojos, yra duonos nunešusi. Konfliktų nėra mačiusi ar girdėjusi. Kai atvažiuodavo policija, būdavo ir greitoji medicinos pagalba. R. S. buvo sakiusi liudytojai, kad ji negali išeiti į kiemą, M. V. visada eina iš paskos. Nuo 2021 m. kovo iki 2021 m. rugpjūčio M. V. nėra atėjusi ir skundusis.

24.       Liudytoja R. R., apklausta apylinkės teisme, parodė, kad ji negyvena kartu su savo motina M. V., tačiau jos bendrauja, daugiausiai telefonu arba ji atvyksta pas ją į namus. Apie tai, kad tarp jos mamos ir sesers vyksta konfliktai, ji žino, kadangi nuolatos vyksta teisminiai procesai dėl turto. Ji pati nei karto nėra mačiusi, kad R. S. būtų mušusi jų motiną. Tačiau per praėjusius metus ne kartą motina jai yra rodžiusi rankas ties dilbiais, kad ant jų yra mėlynės. Mamos paklausus iš kur šios mėlynės, ji nurodė, kad jas padarė R. S. ją stumdydama. Mama yra pasakojusi, kad R. S. ją tampo už plaukų, daužo per rankas, tranko per nugarą. Kada konkrečiai tai vyko, ji pati nežino, bet tai vyksta nuolatos pastaruosius dvejus metus, kuriuos R. S. gyveno Lietuvoje. Apie tai su R. S. yra kalbėjusi, klausė jos, kodėl ji muša motiną. Ji vieną kartą prisipažino, kad trenkė motinai ir teigė, kad šiuose namuose įvyks tragedija. Jai paklausus ką ji čia nusikalba, ji daugiau su ja nebebendravo ir pastaruosius metus jos nėra kalbėjusios. Taip pat gali nurodyti, kad po telefoninio pokalbio su mama, ji pamiršo padėti telefono ragelį ir ji girdėjo, kaip pas mamą atėjusi R. S. ją koliojo necenzūriniais žodžiais. Kad praėjusiais metais motinai buvo lūžęs stuburo slankstelis, žinojo, kadangi jai paskambinusi pranešė pati motina. Ji teigė, kad R. S. ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ir susižeidė nugarą. Kitų jų konfliktų nežino, jie vyksta nuolat.

25.       Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja L. A. (buvusi K.) parodė, kad dirba Nemuno policijos komisariate 2-ajame veiklos skyriuje vyriausiąja tyrėja. 2021 m. lapkričio 10 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl advokatės elgesio nukentėjusiosios apklausos metu. Nukentėjusiosios apklausos metu, pastaroji sakė vienaip, o advokatė bandė perteikti kitus parodymus. Advokatė pradėjo ginčytis, kai atsisakė rašyti tai, ko nukentėjusioji neminėjo. Ginčo metu buvo priimtas sprendimas, kad nukentėjusioji parašys protokole esančius netikslumus. Prieš ją buvo vykdomas agresyvus elgesys, siekiant priversti užrašyti tai, ko nesakė nukentėjusioji. Tarnybinį pranešimą surašė iškart po įvykio, todėl jis yra detalesnis. Ant priedo advokatė rašė ranka. Rašydama nukentėjusiosios parodymus, rašė tai, ką sakė nukentėjusioji, o ne jos advokatė. Baudžiamojoje byloje prie nukentėjusiosios apklausos esančius patikslinimus (1 t., b. l. 191) rašė advokatė, dokumente yra tik nukentėjusiosios vardas, pavardė ir parašas.

26.       Tarnybiniame pranešime dėl liudytojos apklausos parodymų, kurį surašė pareigūnė L. K., nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 10 d., nuo 13.20 val. iki 13.57 val. buvo atliekama nukentėjusiosios M. V. apklausa, kurioje dalyvavo ir jos atstovė advokatė R. L.. Apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad ji pasilieka prie jos ankstesnių parodymų, kurie jai buvo pagarsinti, taip pat jos buvo paklausta ar jai dukra buvo sudavusius smūgius, nukentėjusioji nurodė, kad smūgių jai nebuvo suduota, dukra jos nesmaugė, bet rankomis griebė jai už rankų, kadangi ji rankomis dengėsi veidą ir kaklą. Surašius nukentėjusiosios parodymus, juos atspausdino ir pateikė nukentėjusiajai perskaityti. Parodymų protokolą paėmė advokatė ir juos perskaitė nukentėjusiajai. Nukentėjusioji nurodė, kad viskas gerai ir pradėjo pasakoti, kad po įvykio jos ranka buvo mėlyną, ypatingai dešinė ranka. Nukentėjusioji tęsė, kad ji mano, kad šios mėlynės jai negalėjo šiaip atsirasti, tikriausiai ją daužė. Paklausus nukentėjusiosios ar ją tiriamo įvykio daužė, ji atsakė, kad ne, anksčiau dukra yra ją daužius ir už plaukų yra tampiusi. Tuomet advokatė nurodė, kad nori, kad būtų užfiksuota protokole, kad pareiškėjai buvo spaudžiamos rankos ir suduoti smūgiai. Pareigūnė atsakė, kad tokių įvykio aplinkybių nukentėjusioji nenurodė. Tuomet advokatė pradėjo sakyti nukentėjusiajai, kad taip buvo. Pareigūnė perklausė nukentėjusiosios ar tiriamo įvykio metu jai buvo suduoti smūgiai. Ji atsakė ,,o taip kaip mėlynės atsirasti galėtų“. Pareigūnė paklausė ar ji pamena, kad šio įvykio metu jai buvo suduoti smūgiai ar tik daromos prielaidos. Tuo tarpu advokatė taip pat paprašė nukentėjusiosios patikslinti, ar jai buvo suduoti smūgiai. Nukentėjusioji pasimetė, pradėjo sakyti advokatei ,,tegu būna taip kaip sakiau tada“. Bet advokatė pareigūnės ir toliau reikalavo, kad būtų užfiksuoti kitokie parodymai, nei juos davė nukentėjusioji apklausos pradžioje. Tuomet pareigūnė IBPS sistemoje pasirašė M. V. apklausos protokolą ir nurodė, kad nukentėjusioji gali užrašyti parodymų netikslumus, su kuriais nesutinka, ant specialaus priedo. Pastabas rašė advokatė, kuri dar kartą paklausė nukentėjusiosios ar jai buvo spaudžiamos rankos ir ar buvo suduoti smūgiai. Nukentėjusioji advokatei atsakė "neįsivaizduoju kaip buvo". Tai išgirdusi pareigūnė iškart advokatei nurodė, kad nukentėjusioji ką tik nurodė, kad nežino kaip viskas vyko, bet advokatė vis tiek rašė patikslinimus, kuriuos ji rašydama įtaigiai skaitė nukentėjusiajai, o pastaroji tik linksėjo galva ir pasakojo dalykus apie tai, kaip ji yra dirbusi Žiegždriuose ir žino kaip atsiranda mėlynės. Pareigūnei dar kartą paklausus nukentėjusiosios ar ji pamena, kad jai buvo suduoti smūgiai ar ji tik daro prielaidas, ji pareigūnei atsakė ,,klausykit advokatės“ ir toliau tęsė pasakojimus apie tai kiek ji metų dirbo Žiegždriuose (1 t., b. l. 192).

27.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G521/2021(02) nurodoma, kad M. V. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) dilbiuose ir kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais ar įrankiais, labiausiai tikėtina rankų pirštais sugriebiant šias sritis. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti praėjus ne mažiau kaip 18 val. iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumoms aplinkybėms nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 4 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais, bukais riboto paviršiaus daiktais. Remiantis "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių" 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų, vertinant juos kartu ir atskirai, M. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui ir griuvimui nebūdingi. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 99-100).

28.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G315/2022(02) nurodoma, kad M. V. nustatytas I-ojo juosmeninio slankstelio lūžis. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 135–136).

29.       Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. pG617/2022(02) matyti, kad M. V. nustatytas I-ojo juosmeninio slankstelio lūžis. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis, radiologinis vaizdas rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas 2021 m. balandžio 8 d., negalėjo būti padarytas 2018 m (1 t., b. l. 151–152).

30.       Apylinkės teisme apklaustas ekspertas G. A. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pateiktas specialisto išvadas tvirtina. Viršutinė plokštelė įlaužta būna įvykus slankstelio kompresiniam lūžiui nuo kritimo ant nugaros, ant šono, ar asmuo šoko nuo aukščio. Daugiau kitų priežasčių knygose nerado. Priekiniame viršutiniame laiptelių formos deformacija, tai yra konkretizuotas lūžis. Kompresinis lūžis būna vienas. Specialisto išvadą Nr. G315/2022(02) pilnai patvirtina. Dėl sužalojimo padarymo laiko paaiškino, kad išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti, o ne turi padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimo laikas nustatytas pagal užduotyje nurodytą laiką, nurodytas aplinkybes, t. y. buvo kritimas. Išvadoje nurodyta, kad tiriamoji atvyko 2022 m. balandžio 4 d., buvo apžiūrėta. Ji turėjo traumą buityje, liemens srityje. Neurologijos ir kraujagyslių patologijos nėra, buvo nustatytas kompresinis lūžis, rekomenduotas gydymas, įtvaras. Koks gydymas ir rekomendacijos skirtos, gali pasakyti pagal tai, kad lūžis buvo ūmus juosmeninėje dalyje, slankstelio lūžis kompresinis, atitinka užduotyje nurodytas aplinkybes. Išvados Nr. pG 617 psl. 2 apačioje nurodyta gydytojos radiologės konsultacija, kad buvo padaryta rentgeno nuotrauka, nesimatė gijimo požymių, kas rodo, jog lūžis ūmus, ne senas, pirmo laipsnio kompresinis ūmus lūžis, kuris galėjo būti padarytas tiriamuoju laiku –2021 m. balandžio 6 d. 2021 m. balandžio 8 d. buvo daryta rentgenorama 12-to krūtinės slankstelio, kur jau matėsi senas lūžis ir vyko gijimas. 2018 metais buvo lūžis 12-to krūtinės slankstelio, o 2021 metais buvo juosmeninės srities slankstelio lūžis. Iš medicininių dokumentų matyti, kad žmogus vaikščiojo po sužalojimų. Galėjo ir vaikščioti ir kilnoti 2–3 kg svorį su tokiu sužalojimu. Apie kraujosruvą išvadose nėra pasakyta, todėl atsakyti negali per kiek laiko jos išnyksta žmogui. Nukentėjusiajai stuburas buvo sužalotas vieną kartą.

31.       Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas D. B. patvirtino byloje esančias 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvadą Nr. G 521/2021 (02) (1 t., b. l. 99), 2021 m. rugpjūčio 10 d. specialisto išvadą Nr. G 1546/2021 (02) ir 2021 m. lapkričio 25 d. specialisto išvadą Nr. pG 2286/2021(02) (2 t., b. l. 52-53) ir paaiškino, kad atlikdamas tyrimą nedarė fotonuotraukų, kadangi fotografuojama atliekant tik mirusių asmenų tyrimus. Sužalojimai buvo nustatyti apžiūrint pacientę. Išvadose kraujosruvų forma minima tik tada, kai ji yra specifinė - forma yra minima tik tuomet, kai ji yra labai tiksli arba atitinka kažkokį įrankį. Jei yra paminėtas skersmuo, vadinasi sužalojimo forma yra apvali arba ovali. Sužalojimų padarymo laikas buvo nustatytas vadovaujantis moksline literatūra, kurioje nurodyta, kad jei kraujosruva turi geltoną atspalvį, arba pati kraujosruva yra geltona, tai reiškia, kad ji padaryta ne mažiau kaip prieš 18 valandų, arba daugiau. Bet kokia kita spalva neduoda jokio laiko supratimo. Jei matoma geltona spalva, galima teigti, kad 18 valandų tikrai praėjo, o maksimalios ribos, nustatant sužalojimo padarymo laiką, nėra. Tam, kad atsirastų sužalojimas vis tiek reikalingas trauminis poveikis, nesvarbu, kad nukentėjusioji gėrė kraują skystinančius vaistus. Minėti vaistai gali turėti įtakos tik kraujosruvų dydžiui ir intensyvumui. Atlikdami tyrimą, medicinos ekspertai nenustatinėja poveikio stiprumo, nebent tai būtų didelė kinetinė trauma. Apžiūrėdamas nukentėjusiąją, neklausė, ar ji vartoja kraują skystinančius vaistus, o jos sužalojimai nebuvo būdingi savęs žalojimui. Kai yra kraujosruvos žastuose ar dilbiuose, išsidėsčiusios lygiagrečiai viena šalia kitos, kaip tirtu atveju, tai yra būdinga sugriebimui pirštais. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai yra būdingiausi sugriebimui rankomis. Tokių sužalojimų niekada neaprašytų kaip savęs žalojimo atvejo, nebent būtų tai fiksuota kamera. Nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus yra įmanoma pasidaryti pačiam, tačiau tai nėra būdinga. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad sužalojimai atsirado po ne mažiau kaip 18 valandų, vadinasi jie galėjo būti padaryti ir prieš 5 ir prieš 6 dienas. Esant kraujosruvoms, keturių dienų laikotarpis neturi įtakos išvados tikslumui. Jeigu išvadoje yra nurodyta, kad tiriamoji paaiškino, jog „dukra jau ne pirmą kartą naudoja smurtą prieš ją, bando išvaryti iš namų“, tvirtina, kad tai buvo užrašyta žodis žodin be jokių interpretacijų.

32.       Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad pareiškėja M. V. pranešė, jog 2021 m. kovo 26 d., apie 16.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, jos dukra R. S. tyčia sugriebė ją už tuo metu ryšėtos skaros ir, tuo pačiu tempdama jos plaukus, nutraukė tą skarą, apipylė ją šaltu vandeniu, o jai nuėjus į ūkinį pastatą, atėjusi ten, pagrasino jai, ir tyčia abiem rankom sugriebė ją už abiejų rankų dilbių, netoli riešų, tampė, stumdė, stūmė lyg ties kaire petimi, taip sukėlė fizinį skausmą bei sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (1 t., b. l. 21).

33.       Protokolas – pareiškimas patvirtina, kad pareiškėja M. V. nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, ūkiniame pastate. Tuo pačiu adresu, tik name, gyvena jos dukra R. S., tarp jų dažnai vyksta konfliktai. 2021 m. kovo 26 d., apie 16.30 val. ji išėjo į kiemą nusiimti skalbinių, o tuo metu dukra buvo šiltnamyje. Pastaroji ją pamačiusi, priėjo ir pradėjo ją tampyti už plaukų, tuomet liejo ant jos vandenį. Ji peršlapo ir nuėjo į savo ūkinį pastatą, kuriame gyvena, o dukra atsekė jai iš paskos. Įėjus į ūkinio pastato koridorių, dukra jai pasakė ,,dabar tau bus viskas“ ir suėmė savo rankomis už jos rankų ir tempė į virtuvę. Ji labai išsigando, todėl jai priešinosi, pradėjo šaukti kaimynų pagalbos, nes suprato, kad jei dukra ją nutemps į virtuvę, ji gali ją nužudyti. Tuo metu R. S. akys buvo paklaikusios ir ji galėjo jai padaryti bet ką. Jai pradėjus šauktis kaimynų pagalbos, dukra ją paleido ir išėjo iš ūkinio pastato. Po kiek laiko atvyko policija, nes kaip sužinojo, juos iškvietė dukra. Atvykusiems policijos pareigūnams rodė savo rankas, tačiau ant jų mėlynių dar nesimatė. Atvykusių pareigūnų prašė, kad jie įpareigotų jos dukrą, jog ji pas ją nesilankytų. Dieną prieš įvykį, eilinio konflikto meta su dukra, dukra atėjo į jos gyvenamąjį ūkinį pastatą ir supykusi išardė jos radiją, o ant spintelės viršaus užmetė jos mobiliojo ryšio telefoną. 2021 m. kovo 26 d. apie 22.00 val. po šio įvykio ji pati sau išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, medikai ją apžiūrėjo, jai siūlė vykti į gydymo įstaigą, tačiau ji atsisakė. Jokio medicininio išrašo jie jai nepaliko, daugiau į medicinos įstaigas nesikreipė (1 t., b. l. 33–34).

34.       Iš policijos ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad M. V. 2021 m. kovo 29 d. 18.30 val. pranešė apie įvykį atvykusi į policijos komisariatą ir nurodė, kad 2021 m. kovo 26 d., apie 16.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme dukra R. S. apipylė vandeniu, pešė už plaukų. Nuėjus į ūkinį pastatą, atėjusi iš paskos dukra, griebė už abiejų rankų. Dukra R. S. rėkė, kad ją pasmaugs, tačiau neprisimena kas vyko toliau (1 t., b. l. 55–56).

35.       Iš policijos ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 26 d. 16.52 val. telefonu R. S. pranešė apie įvykį nurodydama, kad prieš pusvalandį kieme užsipuolė mama, apdraskė kaklą, sutrenkta ranka. Vaikų nėra. GMP atsisakė. Laukia viduje didesniojo namo. Mama gyvena mažesniajame. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą pranešėja R. S. nurodė, jog žodiškai konfliktuoja su savo mama M. V. dėl buitinių dalykų, mama senyvo amžiaus galimai serga senatvine dimensija, į medikus nesikreipia, dažnai konfliktuoja, bendraujant su M. V. matosi, kad moteris painiojasi savo kalboje, nerišliai dėlioja mintis, prižadėjo nesiartinti prie dukros. Prasidėjo teisminiai procesai dėl turto dalybų. Abi gyvena skirtinguose pastatuose, konfliktai vyksta kieme. Nepilnamečių vaikų namuose nėra, smurto faktas nepasitvirtinęs. Pareiškimą dėl mamos veiksmų rašyti atsisakė (1 t., b. l. 57–59).

36.       Iš policijos ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad M. V. 2021 m. kovo 24 d. 15.57 val. telefonu pranešė apie įvykį nurodydama, kad pranešėja namie konfliktavo su dukra, kuri išmėtė daiktus ir išeidama pasisavino mamos telefoną. Prašė, kad gražintų, tačiau dukra neigia turinti jį. Laukia namuose, vartus atidarys, pranešėja gyvena priestate, dukra name. Medikų nereikia, mažamečių vaikų nėra. Atvykus pareigūnams į įvykio vietą nustatyta, kad pareigūnus pasitiko pranešėja M. V., kuri nurodė, kad kilo konfliktas su dukra R. S., konflikto tikslios priežasties nenurodė, aplinkybes pasakojo nerišliai, vis keisdama konflikto priežastį. Paaiškino, kad konfliktai kyla dažnai, šiuo metu vyksta teisminis ginčas. Šiuo metu pareiškimas negautas, konflikto metu psichinio ir psichologinio smurto nepatyrė. Smurto artimoje aplinkoje faktas neužfiksuotas. Pabendravus su pranešėjos dukra R. S., pastaroji nurodė, kad konfliktai kyla pastoviai ir mama dažnai kviečia policija be priežasties. Matomų kūno sužalojimų nematyti, turto sugadinimo požymių nėra. Pranešėjai M. V. ir dukrai R. S. girtumas nenustatytas. 2021 m. kovo 25 d. 09.15 val. papildomai bendrauta su pranešėja M. V., kuri paaiškino, kad su dukra R. S. pykstasi, nes ji padavė dukrą į teismą, kadangi nori atsiimti dukrai prieš 20 metų padovanotą turtą. Smurto dukra prieš ją nenaudojo, nepilnamečių vaikų nėra, namai tvarkingi, anksčiau šiuo adresu buvo registruota SAA. Taip pat buvo bendrauta su R. S., kuri nurodė, kad neina pas savo mamą, nes jie susipykę, dėl turto. R. S. nurodė, kad jos mama ne padovanojo turtą, o ji pas ją nusipirko. 2021 m. balandžio mėn. turi įvykti teismas dėl esamo turto, kuris galutinai viską išspręs. Pareiškimą R. S. ir M. V. rašyti atsisakė. SAA nepasitvirtino (1 t., b. l. 60–62).

37.       Tarnybiniame pranešime dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nurodyta, kad 2021 m. balandžio 28 d. nukentėjusioji M. V. apklausoje nurodė, jog 2021 m. balandžio 6 d. apie 16.00 val. M. V. ėjo į malkinę, kuri yra kitoje pusėje jos namelio, pasiėmusi malkas ėjo iš malkinės, ir iš priekio atėjo jos duktė R. S., kuri ją pastūmė. Tiksliai neprisimena kaip ją pastūmė ar su viena ranka, ar su dviem rankomis, tačiau žino, kad pastūmė iš priekio, pastumdama ją ties krūtinės sritimi, ir M. V. iš karto krito ant nugaros, ir taip susižeidė nugarą nukritusi ant kažkokių daiktų, tiksliai ant ko nukrito nežino, bet labai jai skaudėjo, atsistojo tik įsikibusi, vėliau vaikščiojo su lazda nes sunku buvo vaikščioti. R. S. pastūmusi matė, kad M. V. nukrito, bet išėjo, nepadėjo net atsistoti. Visą laiką po nukritimo jai skaudėjo nugaros apatinę dalį, buvo gaila dukros, nenorėjo skųsti, žino, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl nenorėjo dar labiau bloginti situacijos, bet jai skausmas nepraėjo, todėl turėjo išsikviesti medikus 2021 m. balandžio 8 d. Atvykę medikai ją iškart išsivežė į ligoninę, padarė tyrimus (1 t., b. l.104).

38.       Iš policijos ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. balandžio 8 d. 8.30 val. policijai apie įvykį pranešė M. V. nurodydama, kad SAA-7. Visi nepasitvirtinę. Moteriai rankos trauma, skausmas. Dukra šį antradienį ją stumdė. Su dukra gyvena, ji namuose. Mažamečių nėra. Patikrinimo metu pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, juos pasitiko R. S., kuri pasakė, kad tarp jos ir mamos M. V. vyksta konfliktai dėl dovanotų turtų. Nuėjus pasikalbėti su pranešėja M. V., ji nurodė, kad policijos nekvietė, jai skauda sumušimai dėl kurių jau yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai. M. V. kvietėsi tik greitosios medicinos pagalbą, šiandien jos niekas nemušė, pareiškimų ir skundų negauta, M. V. dėl klubo skausmo išvežta su GMP į Raudono Kryžiaus ligoninę traumų punktą, patikrinti sveikatos būklę. Papildomai 2021 m. balandžio 13 d. bendrauta su pranešėja M. V., kuri teigė, kad policijos pareigūnų nekvietė, kvietėsi GMP nes buvo pasijutusi blogai. Jokio konflikto su dukra R. S. nebuvo. Pretenzijų dukrai neturi. R. S. teigė, kad su mama M. nekonfliktavo daugiau. Jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 108–110).

39.       Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad M. V. kreipėsi į policiją, nurodydama, jog 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 14.00 val. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, dukra R. S., žodinio konflikto metu dėl šilauogių sodinimo griebė už rankų ir stūmė į kampą, prirėmė prie sienos, smūgių nesudavė, nes pradėjo rėkti kaimynams, kad gelbėtų. Labai išsigando, kad ji nesužalotų. Dėl to patyrė fizinį skausmą. Dukra smurtauja ne pirmą kartą, yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl dukros R. S. netinkamo elgesio (1 t., b. l. 153).

40.       Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuota, kad pareiškėja M. V. apklausos metu nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 14.00 val., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, atėjusi dukra R. S., kuri gyvena kitame name, tačiau namai yra viename sklype, pradėjo žodiškai konfliktuoti dėl šilauogių sodinimo, nes ji norėjo užsodinti keliuką, kuriuo ji atsiveža malkas. Žodinis konfliktas įvyko lauke. Po šio konflikto dukra įėjusi pas ją į namus pradėjo gadinti radiją, jai paprieštaravus, dukra R. S. griebė ją už rankų ir stūmė į kampą, rankomis jėga prirėmė prie sienos, smūgių nesudavė. Kadangi dukra smurtauja ne pirmą kartą, todėl ji išsigando ir šaukė, kad kaimynai gelbėtų. Atėjus nuomininkui, kuris gyvena dukros name, jis pamatė ją priremtą prie sienos, nieko nesakė, po ko dukra ją paleido, ir išėjo į lauką. Ji rankomis dengėsi veidą ir kaklą, kad dukra ją nepasmaugtų, todėl ant jos rankų yra daugybę sužalojimų. Po įvykio pablogėjo sveikata, skambino greitajai pagalbai, atvykę medikai ją nuvežė į Kauno ligoninę. Suteikus pagalbą buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Kitą dieną pamatė, kad sužalotos abi rankos, o šiuo metu rankose atsirado mėlynės. Dukra smurtauja ne pirmą kartą, yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Prašo jai išduoti siuntimą pas teismo medikus ir nubausti dukrą įstatymo numatytomis priemonėmis. Dėl šio įvykio ji patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 164–166).

Dėl kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį (2021 m. kovo 26 d.) ir kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. rugpjūčio 5 d.)

41.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio baudžiamąsias bylas, yra akcentavęs, kad bylose, kuriose nagrinėjami artimų žmonių, kaimynų, ilgai konfliktuojančių pažįstamų asmenų nesutarimai, analizuojami jų įtempti santykiai, teismai turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, atsižvelgdami į tai, kad tokiose konfliktinėse situacijose proceso dalyviai, iš jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Teismas turi vertinti visų konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2012, 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020). Būtent panašaus pobūdžio situacija yra susiklosčiusi ir šioje byloje, kur nustatyta, kad tarp nuteistosios R. S. ir nukentėjusiosios M. V. yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiškai santykiai, sąlygoti turtinio pobūdžio ginčų.

42.       Bylos duomenys patvirtina, kad civilinio proceso tvarka 2020 m. rugsėjo 23 d. nukentėjusioji M. V. yra pareiškusi kaltinamajai R. S. ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2001 m. birželio 15 d. Kauno miesto 13-ojo notaro biuro patvirtintą dovanojimo sutartį, sudarytą tarp M. V., K. V. V. ir R. S. dalyje, kurioje M. V. padovanojo dukrai R. S. dalį M. V. privačios nuosavybės teise priklaususio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, taikyti restituciją natūra. Ieškinys reiškiamas CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kai dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

43.       M. V. ieškinyje nurodė, kad jos dukra su ja jau ilgą laiką elgiasi amoraliai bei atlieka prieš ieškovę veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Ieškovė atsakovės yra įvairiai menkinama ir žeminama. atsakovė nuolat tyčiojasi iš ieškovės, pavyzdžiui einant pro šalį ir spjaunant ieškovei į veidą ar metant į ją kokį nors daiktą. Kiek kartų atsakovė yra tempusi ieškovę už plaukų su tikslu išvaryti ją iš gyvenamojo namo, kuris jai reikalingas nusiprausti, ieškovė net nebepamena, nes atsakovė tokius veiksmus atlieka nuolat. Kelis kartus ieškovė buvo ypatingai išsigandusi, dėl savo gyvybės ir sveikatos. Vieną kartą virtuvėje ji atsakovės buvo smaugiama ir tampoma už plaukų, atsakovei rėkiant, kad ji ieškovę šį kartą tikrai nužudysianti. Visa laimė tą kartą ji buvo išgelbėta nuomininko, kuris išgirdo ieškovę beklykiant ir atėjo jai į pagalbą. Sykį ieškovė buvo uždaryta ir tvarte atsakovei nurodant, kad ji jos neišleis ir kad ieškovė galės nudvėsti tame tvarte. Šiaip ne taip ieškovei pavyko išsilaisvinti, tačiau atsakovė pradėjo ieškovę lieti vandeniu iš šlangos. Atsakovė ketinimus nužudyti ar kitais būdais atsikratyti ieškovės reiškia nuolat tiek ieškovei, tiek kitiems asmenims, dėl ko visi gyvena baimėje, kad atsakovė tokius grasinimus vieną dieną gali įgyvendinti arba tiesiog išmesti ieškovę į gatvę parduodant turtą tretiesiems asmenims.

44.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinys atmestas, teismui padarius išvadą, jog „byloje surinktų įrodymų visuma nepagrindžia ieškovės įrodinėjamos pozicijos, kad atsakovė atlieka prieš ją, kaip namų valdos dalies dovanotoją, tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu ir sudaro išimtinį teisinį pagrindą, numatytą CK 6.472 straipsnio 1 dalyje, panaikinti dovanojimo sutartį. Teismas daro išvadą, jog šalių veiksmai turi būti vertinami bylos šalių kilusio konflikto kontekste, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė ne vieną kartą yra kreipusis į policiją dėl ieškovės atliekamų veiksmų atsakovei priklausančioje namų valdoje bei dėl ieškovės keliamų konfliktų, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovė po beveik dvidešimties metų nuo 2001 m. birželio 15 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. 5422) sudarymo iš ieškovės ir šalių giminaičių patiria spaudimą grąžinti padovanoto turto dalį ieškovei“. Sprendimas įsiteisėjęs (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

45.       2023 m. vasario 7 d. M. V. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuose nurodydama, kad pagrindą atnaujinti procesą byloje sudaro naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu – 2022 m. lapkričio 7 d. buvo priimtas teismo nuosprendis, kuriuo R. S. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2021 m. kovo 26 d.); pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (dėl 2021 m. kovo 26 d.); pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (dėl 2021 m. balandžio 6 d.).

46.       Kolegija, vertindama liudytojų P. Z., K. S., I. K., S. B. ir R. R. parodymus, pažymi, jog nei vienas iš jų nepaliudijo tiesiogiai matęs kaltinime nurodytus įvykius ar betarpiškai iš karto po minėtų įvykių bendravęs su kuriuo nors iš konflikto dalyvių. Šių liudytojų parodymai iš esmės patvirtina, kad tarp nuteistosios R. S. ir nukentėjusiosios M. V. susiklostę priešiški, konfliktiniai santykiai dėl turtinio pobūdžio ginčų, tačiau tą patį patvirtina ir aukščiau minėti duomenys dėl civilinių procesų tarp M. V. ir R. S.. Tas pačias bendro pobūdžio aplinkybes patvirtina ir nuteistosios R. S. pateikti į bylą vaizdo įrašai. Kolegija sprendžia, kad iš esmės liudytojų parodymai paremti jų subjektyvia nuomone apie konflikto šalis, juose nėra detalių apie nagrinėjamus įvykius, todėl aukščiau paminėti įrodymai plačiau neaptariami, jais teismas tiesiogiai nesivadovauja priimdamas sprendimą dėl pareikštų kaltinimų pagrįstumo, o į nustatytas aplinkybes atsižvelgia tik vertindamas kitų įrodymų visumą.

47.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo surinkti visi įmanomi įrodymai apie tiriamus įvykius. Buvo nuspręsta pareikalauti papildomus įrodymus: iš VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pateikti 2021 m. kovo 26 d. kvietimo kortelę Nr. 2115065690-1-1, 2021 m. balandžio 8 d. kvietimo kortelę Nr. 2115074718-1-1, 2021 m. rugpjūčio 6 d. kvietimo kortelę ( vyko GMP1503), kviesta adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas; iš Kauno apskrities VPK vaizdo įrašus, darytus BODYCAM pagalba pagal iškvietimus: 2021 m. kovo 26 d. BODYCAM BOF1EC5EC3FC, ROIK (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 8 d. BODYCAM B0F1EC60218C, ROIK (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 6 d., ROIK (duomenys neskelbtini); iš Bendrojo pagalbos centro visus turimus duomenis apie iškvietimus: 2021 m. kovo 26 d. BPCID=9587157822, 2021 m. balandžio 8 d. BPCID=9599473100, 2021 m. rugpjūčio 6 d. BPCID=9746132751; iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. T21-5611 bei ligos istorijos Nr. P21-13172 kopijas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, panašaus pobūdžio įrodymų, objektyviai fiksavusių policijos ir medikų iškvietimų metu nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir apskritai dėl jų nepasisakė. Dalis šių įrodymų buvo gauta, dėl dalies gauti atsakymai, kad Kauno apskrities VPK ir Bendrojo pagalbos centras jų turėtų vaizdo ir garso įrašų neišsaugojo pasibaigus šių duomenų saugojimo laikui.

48.       Sprendžiant dėl kaltinimų 2021 m. kovo 26 d. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo, pažymėtina, kad nukentėjusioji M. V. pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai apklausta, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti nesilaikant BPK 276 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme apie 2021 m. kovo 26 d. įvykį nukentėjusioji M. V. parodė, kad pirmas įvykis buvo, kai ji nešė džiauti drabužius. Duktė ją pagriebė, už skaros tempė ir vandeniu pylė, už rankų laikė, į kuprą su „kulokais“ sudavė. Ji šaukė „kaimynai gelbėkit“. Kaimynai neprisistatė, nes ji rikteli trumpai, tada duktė ją palieka.

49.       Nuteistoji R. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2021 m. kovo mėn. įvyko konfliktas. M. V. kabinėjosi prie R. S.. Nebuvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Buvo taip, kad M. V. padarė didelę mėlynę R. S., buvo iškviesta policija, tačiau ji atsisakė rašyti pareiškimą, kadangi nukentėjusioji būtų išvežta. Kreipėsi į medikus, pasidarė „abdukciją“, tačiau visko atsisakė, nes motinai 80 metų. Negrasino M. V., ji meluoja. Jeigu taip buvo, jeigu šaukėsi pagalbos, aplinkui 4 kaimynai yra, tai kažkas turėjo girdėti. Nežino, iš kur specialistų išvados. Viskas išgalvota, M. V. nei pirštu nepalietė.

50.       Iš 2021 m. kovo 29 d. protokolo - pareiškimo matyti, kad pareiškėja M. V. nurodo, kad ji su savo dukra jau kuris laikas nesugyvena, tarp jų vyksta dažni konfliktai. 2021 m. kovo 26 d. apie 16.30 val. ji išėjo į kiemą nusiimti skalbinių, o tuo metu dukra buvo šiltnamyje. Pastaroji ją pamačiusi priėjo prie jos ir pradėjo ją tampyti už plaukų, tuomet liejo ant jos vandenį. Ji peršlapo ir nuėjo į savo ūkinį pastatą, kuriame gyvena, o dukra atsekė jai iš paskos. Įėjus į ūkinio pastato koridorių, dukra jai pasakė „dabar tau bus viskas“ ir suėmė savo rankomis už jos rankų ir tempė į virtuvę. Ji labai išsigando, todėl jai priešinosi, pradėjo šaukti kaimynų pagalbos, nes suprato, kad jei dukra ją nutemps į virtuvę, ji gali ją nužudyti. Tuo metu R. S. akys buvo paklaikusios ir ji galėjo jai padaryti bet ką. Jai pradėjus šauktis kaimynų pagalbos, dukra ją paleido ir išėjo iš ūkinio pastato. Po kiek laiko atvyko policija, nes kaip sužinojo, juos iškvietė dukra. Atvykusiems policijos pareigūnams rodė savo rankas, tačiau ant jų mėlynių dar nesimatė. Atvykusių pareigūnų prašė, kad jie įpareigotų jos dukrą, jog ji pas ją nesilankytų. (1 t., b. l. 33-34).

51.       Iš policijos ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad M. V. 2021 m. kovo 29 d. 18.30 val. pranešė apie įvykį atvykusi į policijos komisariatą ir nurodė, kad 2021 m. kovo 26 d. apie 16:30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune kieme dukra R. S. apipylė vandeniu, pešė už plaukų. Nuėjus į ūkinį pastatą atėjusi iš paskos dukra griebė už abiejų rankų. Dukra R. S. rėkė, kad ją pasmaugs, tačiau neprisimena kas vyko toliau (1 t., b. l. 55-56).

52.       Policijos ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2021 m. kovo 26 d. 16 val. 49 min. R. S. kvietė policiją, nurodydama, kad „prieš pusvalandį kieme užsipuolė mama, apdraskė kaklą, sutrenkta ranka“. Atvykus policijos pareigūnams, nustatyta, kad juos pasitiko pranešėja ir nurodė, jog žodiškai konfliktuoja su mama M. V. dėl buitinių dalykų, mama senyvo amžiaus, galimai serga senatvine dimensija, į medikus nesikreipia, dažnai konfliktuoja. Bendraujant su M. matosi, kad moteris painiojasi savo kalboje, nerišliai dėlioja mintis, pažadėjo nesiartinti prie dukros. Prasidėjo teisminiai procesai dėl turto dalybų. Abi gyvena skirtinguose pastatuose, konfliktai vyksta kieme. Smurto faktas nepasitvirtinęs. Pareiškimą dėl mamos veiksmų rašyti atsisakė. Policijos ekipažas atvyko 17.04 val., išvyko 18.22 val. (1 t., b. l. 57).

53.       Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pateikė greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, iš kurios įrašų matyti, kad M. V. 2021 m. kovo 26 d. apie 23:20 val. pranešė, kad buvo užpulta (kvietimo priežastis). GMP medikai kvietimo kortelėje pažymėjo: „Teigia, kad šiandien apie 18 val. susimušė su savo dukra, nes nepasidalina namo. Buitinis konfliktas kyla jau nebe pirmą kartą. Mėlynė ant rankos jau atrodo įsisenėjusi. Parametrai normoje, į ligoninę vykti atsisako. Preliminari diagnozė – „kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas“ (4 t., b. l. 59).

54.       Iš paminėtų duomenų matyti akivaizdūs prieštaravimai tarp nukentėjusiosios M. V. nurodomų įvykio aplinkybių ir objektyviai policijos suvestinėse bei GMP duomenyse užfiksuotų faktų. Nukentėjusioji nurodo, kad apie 16.30 val. R. S. tampė ją už plaukų, nuplėšė nuo galvos skarą, ant jos išpylė kibirą šalto vandens. Kolegija sprendžia, kad tokie parodymai neatitinka tikrovės, kadangi prieštarauja kitiems objektyviems byloje surinktiems įrodymams, konkrečiai – BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotiems duomenims.

55.       Atvykusiems policijos pareigūnams M. V. neužsiminė apie jos atžvilgiu vartotą smurtą, priešingai, policijos pareigūnams pažadėjo nesiartinti prie dukters. Be to, sugretinus M. V. parodymus ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, seka, kad policijos pareigūnai atvyko per pusvalandį nuo to momento, kai R. S. išpylė ant M. V. kibirą šalto vandens. Akivaizdu, kad tokią aplinkybę policijos pareigūnai būtų pastebėję ir ją užfiksavę informacijoje apie iškvietimą. Šiuo atveju policijos suvestinėse nėra duomenų nei apie tai, kad nukentėjusioji būtų rasta apipilta vandeniu, nei apie tai, kad ji būtų streso būsenoje, kad būtų nurodžiusi apie prieš ją vartotą smurtą, grasinimus nužudyti ar būtų rodžiusi sužalotas rankas.

56.       Galima būtų daryti prielaidą, jog visus tuos veiksmus R. S. galėjo atlikti jau išvykus policijos ekipažui, bet 2021 m. kovo 29 d. protokole – pareiškime M. V. aiškiai nurodė, kad policija atvyko po visų jos nurodytų įvykių ir kad policiją iškvietė dukra.

57.       Kolegija dar kartą pažymi, kad visi byloje liudytojais apklausti asmenys nurodė nematę nei vieno iš kaltinime nurodytų įvykių. Iš esmės šie liudytojai tik patvirtino, kad tarp M. V. ir R. S. yra susiklostę itin konfliktiški santykiai dėl turtinių ginčų. Taigi remtis jų parodymais sprendžiant kaltės klausimą nėra pagrindo.

58.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G521/2021(02) nurodoma, kad M. V. konstatuotos poodinės kraujosruvos dilbiuose ir kairiame žaste (dešiniajame dilbyje 4 kraujosruvos, kairiajame dilbyje dvi kraujosruvos, kairiajame žaste – dvi kraujosruvos). Sužalojimai padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais ar įrankiais, labiausiai tikėtina rankų pirštais sugriebiant šias sritis. Jie padaryti praėjus ne mažiau kaip 18 val. iki apžiūros (Apžiūra atlikta 2021 m. kovo 30 d.). Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumoms aplinkybėms nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 4 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais, bukais riboto paviršiaus daiktais. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jie tyčiniam savęs žalojimui ir griuvimui nebūdingi. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 99-100). Apklaustas specialistas D. B. paaiškino, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai yra būdingiausi sugriebimui rankomis. Nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus yra įmanoma pasidaryti pačiam, tačiau tai nėra būdinga. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad sužalojimai atsirado po ne mažiau kaip 18 valandų, vadinasi jie galėjo būti padaryti ir prieš 5 ir prieš 6 dienas. Taigi specialisto išvada patvirtina, kad kraujosruvos ant M. V. rankų yra būdingos sugriebimui pirštais ir galėjo būti padarytos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 29 d.

59.       Bylos duomenys patvirtina, kad policiją iškvietė pati R. S., nurodydama, kad kieme užsipuolė mama, apdraskė kaklą, sutrenkė ranką. Šie teiginiai nėra paneigti. Atsižvelgtina ir į teismo medicinos specialisto paaiškinimus, kad kraują skystinančių vaistų naudojimas paspartina mėlynių susidarymą. Taigi nukentėjusios patirtos kraujosruvos galėjo būti ir galimo konfliktuojančių pusių susistumdymo pasekmė, todėl jų padarymas negali būti kvalifikuojamas kaip tyčinis nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnyje.

60.       Nukentėjusioji į policiją su pareiškimu dėl 2021 m. kovo 26 d. įvykių kreipėsi tik 2021 m. kovo 29 d., jame nurodydama visiškai kitokias aplinkybes, nei užfiksavo į R. S. iškvietimą 2021 m. kovo 26 d. atvykę policijos pareigūnai. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės apie jos apipylimą vandeniu, konflikto metu patirtus sužalojimus ir grasinimus nužudyti akivaizdžiai nepasitvirtino. Aukščiau aptarti rašytiniai duomenys objektyviai patvirtina, kad policiją iškvietė nuteistoji R. S. dėl agresyvaus nukentėjusiosios elgesio, nukentėjusioji R. V. po konflikto su dukra tiesiogiai bendravo su policijos pareigūnais, tačiau apie tai, kad prieš ją R. S. naudojo smurtą ar išsakė jos atžvilgiu kokius nors grasinimus, pareigūnams nenurodė. Nukentėjusioji po įvykio apžiūrėta medikų, kurie užfiksavo tik įsisenėjusią mėlynę. Policijos pareigūnai nepažymėjo, kad nukentėjusioji būtų apipilta vandeniu, jokių M. V. sužalojimų taip pat nepastebėjo.

61.       Aukščiau išvardinti neatitikimai tarp M. V. parodymų ir kitų byloje surinktų įrodymų yra esminiai. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Kolegija konstatuoja, kad dėl kaltinimų 2021 m. kovo 26 d. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, R. S. turi būti išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

62.       R. S. pripažinta kalta ir dėl to, kad ji 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 14.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto su motina M. V. metu, tyčia rankomis sugriebė M. V. už dilbių, ją nustūmė į kampą ir rankomis prirėmė prie sienos, tuo nukentėjusiajai M. V. padarė poodines kraujosruvas dilbiuose, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Jos veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kolegija taip pat pažymi, kad kaltinamajame akte nurodoma, jog nusikalstama veika padaryta ne rugpjūčio 6 d., kaip kad konstatuota nuosprendyje, o rugpjūčio 5 d. Šis neatitikimas skundžiamame nuosprendyje niekaip nemotyvuotas, kolegija dėl to pasisakys aptardama surinktus įrodymus.

63.       Policijos ataskaitų žiūryklėje dėl įvykio, susijusio su ROIK: 0121000521129 nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 14 val., būnant namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, dukra R. S. žodinio konflikto metu dėl šilauogių sodinimo griebė už rankų ir stūmė į kampą, prirėmė prie sienos, smūgių nesudavė, nes pradėjo rėkti kaimynai gelbėkit. labai išsigando, kad ši nesužalotų, dėl to patyrė fizinį skausmą. Dukra smurtauja ne pirmą kartą, yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dukros R. S. netinkamo elgesio. Pranešta 2021 m. rugpjūčio 10 d. 11.41 val. (2 t., b. l. 197).

64.       Apylinkės teisme M. V. apie šį įvykį parodymų nedavė. Iš pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog ji kieme dukrai pasakė, kad negerai, kad ji čia sodina šilauoges, o ji jai nieko neatsakė ir vis tiek pasodino šilauoges. Netrukus ji atėjo pas ją į namus, kur ji ją griebė už rankų ir stūmė į kampą, savo pilvu stumdama ją ties jos pilvu, taip prirėmė ją prie sienos ir ji dengėsi veidą ir kaklą rankomis, kadangi dukra griebė jai už rankų dilbių, mano, kad ji norėjo ją smaugti, kadangi dukra jai anksčiau buvo sakiusi, kad ji ją pasmaugs. Smūgių dukra jai nesudavė, jos nesmaugė, kadangi ji dengėsi veidą, bet kuomet ji ją buvo paėmusi už rankų dilbių, ji jautė fizinį skausmą. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nukentėjusioji M. V. nurodė, kad po įvykio, kuomet R. S. pastūmė ją ant malkų, nuteistoji nebevartojo prieš ją smurto. Ji paaiškino, kad prie šilauogių jos niekas nemušė. Nors bylos apeliaciniame teisme nagrinėjimo metu M. V. pakartojo tai, kad minėtą dieną R. S. sugriebė ją už dilbių ir stūmė į sieną, tačiau nukentėjusioji taip pat nurodė, kad dėl to jai nebuvo sukeltas skausmas.

65.       Liudytoja apklaustos L. A. (K.) parodymai apeliacinės instancijos teisme bei jos surašytas tarnybinis pranešimas patvirtina, kad nukentėjusioji M. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nenurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. įvykusio konflikto tarp jos ir nuteistosios R. S. metu R. S. jai sudavė smūgius ar sukėlė skausmą. Apklausos metu nukentėjusiosios parodymams įtaką darė kartu buvusi jos atstovė, reikalaudama užrašyti, kad nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai.

66.       Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad nukentėjusioji į ligoninę atvyko 2021 m. rugpjūčio 6 d. Fiksuota, kad pacientei skauda krūtinę širdies plote, po konflikto visą naktį laikėsi padidėjęs kraujospūdis, odos spalva rausva. Atvyko 10.40 val., išvyko 16.20 val. Šis dokumentų išrašas patvirtina, kad konfliktas negalėjo vykti 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 14 val., kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje, kadangi tuo metu M. V. buvo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje.

67.       Policijos ataskaitų žiūryklėje dėl įvykio, susijusio su ROIK: (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad „atvykus policijos pareigūnams, 2021 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini), Kaune, jau buvo GMP, kurie apžiūrinėjo pranešėją M. V., medikų teigimu ant moters kūno jokių sužalojimų nesimato. Bendraujant su M. V., ši paaiškino, kad tarp jos ir dukters R. S. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad dukra namo sode norėjo sodinti medelius, o pati pranešėja nenorėjo, kad ši sodintų, todėl ir įvyko ginčas. Pabendravus ir išklausius R. S. versiją, išsiaiškinome, kad mamos dovanojimas yra paliktas jai ir pranešėja primityviai nori atsiimti dovanojimą, todėl visaip bando jai pakenkti ir kvietinėja pastoviai policiją. Galiausiai išsiaiškinome, kad smurtas artimoje aplinkoje nebuvo naudojamas. GMP 1503 apžiūrėję pranešėją, nusprendė vežtis į Kauno klinikas apžiūrai, kadangi yra įstatytas širdies stimuliatorius ir nori patikrinti jo veiklą. Namų aplinka tvarkinga. Pabendravus su pranešėja M. V., kuri nurodė, kad žodiškai sukonfliktavo su dukra dėl kiemo ir namo naudojimo, o kadangi pas M. V. yra širdies stimuliatorius, pastaroji išsikvietė GMP dėl stimuliatoriaus veiklos. Fizinis smurtas naudojamas nebuvo, pretenzijų niekas nepareiškė, pareiškimas negautas. Pabendravus su dukra R. S., ši nurodė, kad dėl mamos senyvo amžiaus kyla žodiniai konfliktai, dėl ko kviečiama policija, tačiau smurtas nenaudojamas. Aprašant aplinkybes, nurodyta, kad telefonu pranešta, jog vakar namie dukra sumušė mamą. Moteriai 82 m. širdies plote negera. Dabar dukra išvykusi, praneša mama, lauks namie. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2021 m. rugpjūčio 6 d. 9.16 val. Policijos pareigūnai atvyko 9:36 val.,, išvyko 10:41 val. (2 t., b. l. 194).

68.       Byloje esančiose specialisto išvadose Nr. G 1546/2021/ (02) ir Nr. pG 2286/2021 (02) nurodyta, kad sužalojimai M. V. buvo padaryti dilbiuose, jie padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais ar įrankiais, labiausiai tikėtina – rankų pirštais ir buvo padaryti ne mažiau kaip 18 valandų iki apžiūros (2 t., b. l .46-47, 52-53). Išvadose, nurodant įvykio aplinkybes, užfiksuoti tiriamosios paaiškinimai, kad dukra R. S. griebė už rankų ir stūmė į kampą. Objektyvaus tyrimo duomenys: dešinio dilbio viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje trys lygiagrečios 3x1 cm, lxl,2cm, 0,7x0,7cm violetinės centre ir gelsvos pakraščiuose poodinės kraujosruvos. Kairio dilbio apatiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje dvi 1x1 cm ir vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje 1,5x1 cm analogiškos poodinės kraujosruvos.

69.        Specialisto išvadose Nr. G 1546/2021 (02) Nr. pG 2286/2021 (02) konstatuojama, kad sužalojimai atsirado daugiau kaip prieš 18 valandų iki apžiūros. Apžiūra atlikta 2021 m. rugpjūčio 10 d. 14.30 val. taigi vėliausiai sužalojimai galėjo būti padaryti 2021 m. rugpjūčio 9 d. Svarbu pažymėti, kad jei pagal nukentėjusiosios pareiškimą sužalojimai jai buvo padaryti 2021 m. rugpjūčio 5 d. apie 14 val., tai policijai atvykus 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 9.30 val., nuo įvykio praėjus daugiau kaip 19 valandų, tai nukentėjusiajai padarytos kraujosruvos turėjo būti matomos. Kaip matyti iš policijos ir medikų įrašų, jokių sužalojimų tuomet neužfiksuota.

70.       Kolegija sprendžia, kad nukentėjusioji, parodydama apie 2021 m. rugpjūčio 5 d. įvykius, buvo nenuosekli. 2021 m. rugpjūčio 6 d. ryte, bendraudama su policijos pareigūnais ir medikais ji nenurodė patyrusi smurtą, R. S. pretenzijų neturėjo, patvirtino buvus tik žodinį konfliktą. Medikai ant nukentėjusiosios kūno jokių sužalojimų nepastebėjo, nors nuo kaltinime nurodomo įvykio laiko iki medikų apžiūros jau buvo praėję virš 19 valandų. Duodama parodymus apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusioji M. V. apskritai paneigė, kad konflikto dėl šilauogių metu R. S. prieš ją naudojo smurtą. Specialisto išvadoje nurodoma, kad kraujosruvos vėliausiai galėjo būti padarytos 2021 m. rugpjūčio 9 d., taigi nebūtinai 2021 m. rugpjūčio 5 d.

71.       Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų neginčijamai konstatuoti, kad R. S. padarė jai inkriminuotą veiką. Dėl kaltinimų 2021 m. rugpjūčio 5 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, R. S. turi būti išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2021 m. balandžio 6 d.)

72.       BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. S. kalta dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymo, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, tinkamai taikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo taisykles bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka. Teismas, įvertinęs iš skirtingų įrodymų šaltinių gautą informaciją, padarė pagrįstą ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas M. V. padarytas tyčiniais R. S. veiksmais, už kuriuos kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir tai yra įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

73.       Sprendžiant dėl R. S. pareikštų kaltinimų 2021 m. balandžio 6 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pagrįstumo, pirmiausiai vertintini pirminiai duomenys apie įvykį. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pateikė greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, iš kurios įrašų matyti, kad M. V. 2021 m. balandžio 8 d. 8:31 val. kvietė greitąją medicinos pagalbą, nurodydama, kad susistumdė, krito, skauda ranką. Tai atsitiko dabar (mažiau nei prieš 6 valandas). Ji nukrito iš savo ūgio aukščio. Kritimas buvo netyčinis. GMP medikai kortelėje pažymėjo, jog pacientės teigimu, antradienį, konflikto metu pastūmė dukra malkinėje, nukrito, sumušė dešinį klubą. Skauda sėdint, sunku atsikelti. Preliminari diagnozė: klubo sumušimas (4 t., b. l. 60). Iš gydytojo įrašo matyti, kad M. V. fiksuojama trauma buityje. 2021 m. balandžio 6 d. krito, traumavo dešinio klubo sritį, juosmens sritį, atvyko dėl skausmo (4 t., b. l. 70). BPC Klaipėdos skyrius informavo, kad negali pateikti prašomos informacijos (garso įrašų dėl M. V. kvietimų), nes duomenys sunaikinti (4 t., 62).

74.       Paminėtų įrodymų analizė parodo, kad nukentėjusioji M. V. 2021 m. balandžio 8 d. kvietė greitąją pagalbą ir kvietimo metu konkrečiai nurodė, kad antradienį konflikto metu pastūmė dukra malkinėje, dėl ko ji nukrito, sumušė dešinį klubą (2021 balandžio 8 d. buvo ketvirtadienis, vadinasi jei nurodo, kad ją stumdė antradienį, tai buvo balandžio 6 d.).

75.       Specialisto išvada Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G315/2022(02) nurodoma, kad M. V. nustatytas I-ojo juosmeninio slankstelio lūžis. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 135–136). Taigi minėta specialisto išvada visiškai patvirtina nukentėjusios M. V. parodymus apie jos patirto sužalojimo mechanizmą.

76.       Policijos ataskaitų žiūryklėje nurodyta, jog 2021 m. balandžio 8 d. 8.30 val. buvo gautas pranešėjos M. V. skambutis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešimas nepasitvirtino. Mot., (duomenys neskelbtini) m. rankos trauma, skausmas. Dukra šį antradienį ją stumdė. Su dukra gyvena, ji namuose. Patikrinimo metu pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, juos pasitiko R. S., kuri pasakė, kad tarp jos ir mamos M. V. vyksta konfliktai dėl dovanotų turtų. Nuėjus pasikalbėti su pranešėja, M. V. nurodė, kad policijos nekvietė, jai skauda sumušimai dėl kurių jau yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai IT NR. 01-1-09684-21 ir 01-1-09435-21, M. kvietėsi tik greitosios medicinos pagalbą, šiandien jos niekas nemušė, pareiškimų ir skundų negauta, M. V. dėl klubo skausmo išvežta su GMP į Raudono Kryžiaus ligoninę traumų punktą, patikrinti sveikatos būklę. Papildomai 2021 m. balandžio 13 d. bendrauta su pranešėja M. V., kuri teigė, kad policijos pareigūnų nekvietė, kvietėsi GMP nes buvo pasijutusi blogai. Jokio konflikto su dukra R. S. nebuvo. Pretenzijų dukrai neturi. R. S. teigė, kad su mama M. nekonfliktavo daugiau. Jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 108-110). Nors nukentėjusioji policijos pareigūnams nenurodė turinti pretenzijų R. S., tačiau parodė, kad dukra šį antradienį ją stumdė, kas visiškai atitinka nukentėjusios nurodytas įvykio aplinkybes medikams.

77.       Bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu, kaip ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, M. V. aiškiai nurodė, kad 2021 m. balandžio 6 d. R. S. ją pastūmė, dėl ko, ji nugara nukrito ant malkų ar kitų daiktų. Dėl nukritimo labai skaudėjo, sunkiai vaikščiojo, o nepraėjus skausmui, 2021 m. balandžio 8 d. išsikvietė medicinos darbuotojus. Dėl šio įvykio nukentėjusiosios parodymai iš esmės nesikeitė nei ikiteisminiame tyrime nei bylos nagrinėjimo teisme metu. M. V. dar 2021 m. balandžio 8 d. GMP darbuotojams aiškiai nurodė, kad R. S. pastūmė ją malkinėje. Tai, kad sužalojimas galėjo būti padarytas būtent 2021 m. balandžio 6 d. patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. vasario 18 d. specialisto išvada Nr. G 315/2022 (02), kurioje nurodyta, kad M. V. buvo konstatuotas I-ojo juosmeninio slankstelio lūžis, kuris galėjo atsirasti 2021 m. balandžio 6 d., R. S. pastūmus M. V. ir pastarajai nukritus ant nugaros. Sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 135-136). Nuteistosios R. S. pateiktą gynybinę poziciją, kad M. V. turėjo nugaros traumą anksčiau paneigia pačios nukentėjusiosios parodymai, kad iki aptariamo įvykio ji neturėjo nugaros traumos ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. specialisto išvada Nr. pG 617/2022 (02), kurioje nurodyta, kad sužalojimo lokalizacija, pobūdis, radiologinis vaizdas rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas 2021 m. balandžio 8 d., tačiau negalėjo būti padarytas 2018 m. (1 t., b. l. 150-152). Nukentėjusiosios parodymus, priešingai nei R. S. parodymus, patvirtina byloje esanti specialisto išvada, sužalojimų atsiradimo mechanizmas sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, R. S. iškelta versija, kad nugaros trauma yra sena ir atsirado 2018 m., buvo paneigta specialisto išvada, o nuteistosios pasakymas, kad ji nestūmė nukentėjusiosios vertintinas kaip gynybinė versija, pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegija atmeta galimybę, kad M. V. galėjo R. S. kaltinančius parodymus duoti įtakota kitų asmenų, kadangi visas įvykio aplinkybes ji iš karto nurodė GMP darbuotojams. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir 2021 m. balandžio 6 d. R. S. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

78.       Apylinkės teismas už šią veiką R. S. paskyrė 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimą iki penkerių metų. Skirdamas bausmę, teismas nurodė, kad skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, teismas pagrindų nenustatė, nenustatė ir R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgė, kad veika padaryta tyčia, veika baigta, R. S. teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, dirbanti, turi pastovią gyvenamąją vietą. Teismas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmę nustatė įvertinus tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek kaltinamąją charakterizuojančius duomenis bei taikė BK 75 straipsnyje numatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

79.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai, parinkdamas tinkamą bausmės rūšį bei jos dydį, todėl apylinkės teismo paskirta bausmės rūšis bei jos dydis už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 23 dalies 3 punkte, nekeistina. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kitų kaltinime nurodytų veikų priimamas išteisinamasis nuosprendis, nuosprendis dalyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų keistinas - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytinas minimaliam laikotarpiui, tuo pačiu trumpinamas ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas. Nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo naikintina. 

Dėl proceso išlaidų

80.       Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo gautas nukentėjusiosios M. V. prašymas priteisti jai iš R. S. proceso išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gautos sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys duomenys: PVM sąskaita faktūra Nr. 011003 1 421,75 Eur sumai (3 t., b. l. 100-101) ir du pinigų priėmimo kvitai Nr. 00854 ir Nr. 00872 atitinkamai 200 Eur ir 1 222 Eur sumoms (3 t., b. l. 102-103), PVM sąskaita faktūra Nr. 011204 302,50 Eur sumai (3 t., b. l. 139-140) ir bankinio pavedimo kopija tokiai sumai (3 t., b. l. 141), PVM sąskaita faktūra Nr. 011430 302,5 Eur sumai (3 t., b. l. 168-169), PVM sąskaita faktūra Nr. 011421 226,88 Eur sumai (3 t., b. l. 170-171), mokėjimų nurodymų kopijos atitinkamai 302,5 Eur ir 226,88 Eur sumoms (3 t., b. l. 172-173), PVM sąskaita faktūra Nr. 2301 226,88 Eur sumai (4 t., b. l. 36) ir bankinio pavedimo kopija 226,88 Eur sumai (4 t., b. l. 37). Viso prašoma priteisti 2 486,51 Eur.

81.       Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė

82.        Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Vadovaudamasis BK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, turi įvertinti asmens turtinę padėtį ir, atsižvelgdamas į tai, gali išlaidų atlyginimo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, pateikto atsiliepimo turinį, jo apimtį, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, taip pat į protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, jog prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma už suteiktas advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 1500 eurų.

83.       Prašymą priteisti iš valstybės turėtas išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti pateikė ir nuteistosios R. S. gynėjas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tik tais atvejais, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriuo šis asmuo baudžiamojoje byloje yra išteisinamas, t. y. pagal BPK 297 straipsnį teismo Lietuvos Respublikos vardu pripažįstama, kad tas asmuo, nagrinėjimo teisme dalyvis, dėl kurio BPK nustatyta tvarka buvo priimtas kaltinamasis aktas, iš viso nepadarė nė vienos pavojingos ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, arba nustatyta, kad, neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant bent vieną nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-719/2023). Nagrinėjamu atveju nuteistoji R. S. nėra išteisinama iš visų jai pareikštų kaltinimų, todėl pagrindo tenkinti gynėjo prašymą priteisti iš valstybės turėtas išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti nėra. Gynėjo prašymas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

nuteistosios R. S. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria R. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje (dėl 2021 m. kovo 26 d.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2021 m. rugpjūčio 6 d.) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. S. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. kovo 26 d.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. rugpjūčio 6 d.) išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių subendrinimo.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatų taikymo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojant 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Prašymą priteisti iš valstybės R. S. turėtas išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš R. S. M. V. naudai 1500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai         Giedrius Endriukaitis

 

 

 

        Daiva Jankauskienė

 

 

 

        Jūratė Petraškienė