Civilinė byla Nr. e2A-517-945/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20633-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.2;

3.5.20.2

                        (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. G. ir L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-832-451/2019 pagal ieškovų D. G. ir L. G. ieškinį atsakovams D. Ž. ir antstoliui Marekui Petrovskiui, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo, restitucijos taikymo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti 2017 m. lapkričio 27 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/01404 negaliojančiu, taikyti restituciją – ieškovei D. G. grąžinti nuosavybės teises į 6506/8675 dalis, o ieškovui L. G. – į 2169/8675 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. priėmė nutartį dėl 221 752,62 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės BUAB „Medgama“ kreditorei UAB „Medicinos bankas“. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui ieškovai buvo įkeitę nekilnojamą turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)). 2013 m. gruodžio 31 d. antstolis Marekas Petrovskis areštavo žemės sklypą. Antstoliui paskyrus ekspertizę, 2014 m. vasario 28 d. nustatyta turto vertė – 65 454 Eur (225 000 Lt). Už nustatytą kainą turtas nebuvo parduotas iš 1-ųjų ir 2-ųjų varžytynių, išieškotojas atsisakė perimti turtą ir pasiūlė tęsti išieškojimą, nustatant naują žemės sklypo kainą. 2016 m. rugpjūčio 30 d. žemės sklypas buvo perkainuotas, nustatyta turto vertė 39 272 Eur. Turto nerealizavus, jis perkainotas dar du kartus (2017 m. kovo 21 d. – 29 454 Eur, 2017 m. liepos 31 d. – 22 100 Eur). 2017 m. lapkričio 27 d. turto pardavimo iš 2-ųjų varžytynių aktu žemės sklypą už 13 260 Eur įsigijo atsakovė D. Ž.. Antstolis, nustatydamas parduodamo iš varžytynių turto vertę, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 681) straipsnio reikalavimus, nes įkainojo turtą mažesne nei rinkos kaina, todėl turto pardavimo iš varžytinių aktas naikintinas kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Be to, žemės sklypas buvo parduotas neatsižvelgiant į tai, kad jame pastatytas gyvenamasis namas, kurio 1/4 dalis priklauso ieškovui L. G., o 3/4 dalys – ieškovei D. G., ir neaptariant minėto gyvenamojo namo naudojimo klausimo, kas taip pat iš esmės pažeidžia ieškovų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas iš varžytynių parduotas neseniai, šiuo turtu naudojasi ieškovai, o atsakovė neperleido turto tretiesiems asmenims, restitucija yra galima ir ieškovai prašo ją taikyti.

2.       Atsakovas antstolis Marekas Petrovskis atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovų argumentai dėl būtinybės parduodant žemės sklypą išspręsti naudojimosi jame esančiais statiniais klausimą yra nepagrįsti, nes vykdymo procesui taikytinos specialios CPK VI skyriaus vykdymo proceso normos. Skolininkams priklausantį turtą buvo bandoma realizuoti 4 kartus organizuotose varžytynėse. Net ir po kiekvieno varžytynių etapo mažinant turto kainą po 20 proc., turtas pirkėjų nedomino dėl savo ypatumo – ant sklypo esančio neįkeisto statinio. Ieškovai neįrodė, kad turto kaina galėjo būti kitokia, jog buvo potencialūs pirkėjai, kurie pirktų turtą už didesnę, nei varžytynėse nustatytą, kainą. Ieškinyje ieškovai tik nurodo savo subjektyvią nuomonę, kad turtas galimai parduotas pažeidžiant CPK 681 straipsnio reikalavimus.

3.       Atsakovė D. Ž. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovų teiginiai dėl žemės sklypo įvertinimo mažesne nei rinkos kaina yra deklaratyvūs. Ieškovai pateikia subjektyvius samprotavimus dėl turto vertės. Ieškinio argumentas, kad nenustatant naudojimosi žemės sklype esančiu statiniu tvarkos buvo pažeisti ieškovų interesai, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą turto pardavimo iš varžytynių aktą. Varžytynės vykdytos laikantis procesinio įstatymo nuostatų ir neišeinant už įstatymo apibrėžtų antstolio veiklos ribų, todėl prielaidų jį naikinti nėra.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad antstolis visas varžytynes ir turto įkainojimo procedūras vykdymo procese vykdė griežtai vadovaudamasis CPK įtvirtinta tvarka, nepadarė jokių CPK pažeidimų.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš kiekvieno ieškovo atsakovui antstoliui Marekui Petrovskiui po 302,50 Eur, atsakovei D. Ž. po 299,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6.        Teismas nurodė, kad žemės sklypas buvo parduotas tik iš aštuntųjų varžytynių, ir vienintelei buvusiai varžytynėse pirkėjai. Net ir kainą nuosekliai mažinant ji potencialiems pirkėjams buvo per aukšta, todėl žemės sklypo niekas nenupirko.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovai į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų apie ginčo objekto rinkos ir varžytynėse gautos kainų disproporcijas. Tam, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu, teismas turi būti neginčijamai įsitikinęs, jog turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to laikotarpio rinkos kainos. Šiuo atveju patys ieškovai prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė, įrodymų, patvirtinančių, kad turto vertė buvo ženkliai didesnė, į bylą nepateikė. Ieškovai ne tik nenurodė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai vertinti, kad nekilnojamojo turto kaina yra ženkliai didesnė, nei nustatyta varžytynių metu, tačiau ir nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo turtas yra paklausus ar jo įsigijimu už gerokai didesnę kainą buvo suinteresuoti konkretūs asmenys. Dėl šių aplinkybių teismas nurodė neturintis jokio objektyvaus pagrindo abejoti antstolio nustatytos areštuoto turto vertės teisingumu.

8.       Ieškovų argumentą, kad antstolis parduodamas žemės sklypą neišsprendė jame esančio gyvenamojo namo valdymo klausimo, teismas atmetė nurodęs, jog antstolis vykdė išieškojimą iš įkeisto turto, t. y. žemės sklypo, todėl spręsti gyvenamojo namo valdymo klausimų jis neturėjo teisinio pagrindo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Ieškovai reiškė prašymą skirti byloje teismo ekspertizę žemės sklypo vertei nustatyti, tačiau teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi šio prašymo nepagrįstai netenkino, kas turėjo tiesioginę įtaką nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui. Priešingai, nei nurodyta 2019 m. spalio 8 d. nutartyje, ieškovai įvardijo argumentus, kodėl prašo skirti teismo ekspertizę. Netenkinus ieškovų prašymo buvo pažeista viena esminių proceso dalyviams suteiktų procesinių teisių, t. y. teisė įrodyti ieškinio dalyką. Vienas iš ieškinio atmetimo motyvų buvo tai, kad ieškovai į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų apie ginčo objekto rinkos ir varžytynėse gautos kainų disproporcijas. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad neskyrus ekspertizės buvo pažeistas šalių rungimosi principas ir ieškovų teisė į tinkamą teismo procesą.

1.2.                      Antstolio atliktas turto perkainojimas, kuomet 2014 m. vasario 28 d. ekspertizės metu nustatyta turto vertė (65 454 Eur) praėjus trims metams buvo sumažinta beveik tris kartus (iki 22 100 Eur), prieštarauja rinkos situacijai, nes nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje augo. Tik nustačius turto vertę jo pardavimo iš varžytynių akto sudarymo dieną (2017 m. lapkričio 27 d.) būtų galima nustatyti už kiek kartų (ar procentų) mažesnę nei rinkos kainą buvo parduotas žemės sklypas. Kadangi tokie duomenys nėra gauti, ieškovai pakartotinai pareiškė prašymą skirti ekspertizę nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

1.3.                      Vadovaujantis CPK 704 straipsnio 1 dalimi, skolininkas turi teisę surasti areštuoto turto pirkėją tik iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. 2014 m. paskelbus apie varžytynes, ieškovai neteko tokios teisės siūlyti areštuoto turto pirkėją, todėl teismo argumentas dėl ieškovų pasyvumo yra nepagrįstas.

1.4.                      Varžytynių metu buvo parduotas žemės sklypas, kuriame stovi ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, tačiau, pažeidžiant ieškovų interesus, jokie klausimai dėl tolimesnio gyvenamojo namo valdymo nebuvo išspręsti, nėra nustatytas servitutas.

10.       Atsakovas antstolis Marekas Petrovskis atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodo, kad ieškovai nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog iš varžytynių parduoto turto vertė buvo kitokia, nei ta, už kurią turtas buvo parduotas. Kadangi ieškovai pateikė tik savo subjektyvią nuomonę dėl turto vertės, teismas pagrįstai atsisakė skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad imtasi visų įmanomų veiksmų turtą parduoti už kiek įmanoma aukštesnę kainą. Turto vertė ir turto kaina yra netapačios sąvokos. Būtent kaina yra pinigų suma, už kurią daiktas nuperkamas rinkoje. Vykdymo procese buvo akivaizdžiai matyti, kad eksperto nustatyta turto vertė (65 454 Eur) neatitinka turto kainos. Faktinės vykdomosios bylos aplinkybės ir objektyvūs praeityje įvykę faktai (viešosios varžytynės vykdomos per Antstolių informacinę sistemą, kurią administruoja VĮ Registrų centras, taip užtikrinant varžytynių viešumą ir slaptumą) rodo, kad turtas pirkėjams buvo patrauklus tik už 13 260 Eur kainą. Kadangi antstoliui buvo pateiktas vykdomasis dokumentas dėl konkretaus įkeisto turto – žemės sklypo – pardavimo, antstolio veiklos ribos buvo aiškios ir konkrečios – parduoti įkeistą turtą. Kitokių įgaliojimų antstoliui nei CPK, nei vykdomasis dokumentas nesuteikė, todėl skundo argumentas, kad antstolis pažeidė skolininkų teises, nes nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka ant žemės sklypo esančiam statiniui, yra nepagrįstas.

11.       Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė. Atsakovė D. Ž. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė su apeliaciniu skundu nesutinkanti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13.       Ginčas byloje kilo dėl turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo. Turto pardavimo iš varžytynių negaliojimo pagrindai yra išvardinti CPK 602 straipsnio 1 dalyje. Ieškovų argumentai, kad jiems priklausęs turtas buvo parduotas už per mažą kainą, yra susiję su CPK 602 straipsnio 1 dalies 6–7 punktuose nurodytais pagrindais: kai turtas parduotas už kainą, mažesnę, nei ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; ir kai turto pardavimas iš varžytynių pažeidžia esmines suinteresuotųjų asmenų teises.

14.       Iš vykdomosios bylos Nr. 0123/13/01404 (toliau – vykdomoji byla) medžiagos matyti, kad antstoliui buvo pateikta vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-9194-285/2011 dėl išieškojimo iš įkeisto ieškovams priklausančio žemės sklypo kreditorei UAB „Medicinos bankas“ (vykdomoji byla, b. l. 3). Antstolio 2013 m. gruodžio 31 d. turto arešto aktu (vykdomoji byla, b. l. 8–9) sklypas areštuotas, tos pačios dienos patvarkymu (vykdomoji byla, b. l. 10) paskirta ekspertizė sklypo vertei nustatyti. Atlikus ekspertizę 2014 m. vasario 26 d. duomenimis konstatuota, kad sklypo rinkos vertė yra 226 000 Lt (65 454 Eur) (vykdomoji byla, b. l. 26–48). Po ekspertizės akto gavimo varžytynės iš karto nebuvo paskirtos, kadangi buvo sprendžiamas ieškovų teisių vykdymo procese užtikrinimo klausimas, jiems 2016 m. gegužės 11 d. paskirta kuratorė (vykdomoji byla, b. l. 85–86). Paskyrus kuratorę, antstolis 2016 m. gegužės 17 d. patvarkymu (vykdomoji byla, b. l. 87) turto vertę nustatė atsižvelgdamas į ekspertizės išvadą. Dėl šios antstolio nustatytos turto vertės ginčo nekilo nei vykdymo procese, nei nagrinėjamoje byloje. Kaip matyti iš ieškinio turinio, savo poziciją, kad turtas parduotas už per mažą kainą, ieškovai grindžia būtent skirtumu tarp ekspertizės metu nustatytos žemės sklypo vertės ir jos pardavimo kainos.

15.       CPK 681 straipsnio 1 dalyje, 682 straipsnyje aptarta tvarka nustatęs turto kainą, antstolis 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. liepos 70 d. skelbė varžytynes, pirmosiose turtą pardavinėdamas už CPK 718 straipsnyje nurodytą kainą (52 363 Eur arba 80 proc. sklypo kainos), antrosiose – už CPK 722 straipsnio 1 dalyje nurodytą kainą (39 272 Eur arba 60 proc. sklypo kainos), tačiau nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse turtas nebuvo parduotas, jį atsisakė perimti ir išieškotoja, nurodydama, kad antstolis turėtų iš naujo nustatyti turto kainą, ją susiedamas su pradine pardavimo iš antrųjų varžytynių kaina (39 272 Eur) (CPK 722 straipsnio 2 dalis) (vykdomoji byla, b. l. 88–95). Byloje nėra ginčo dėl aptartų veiksmų teisėtumo.

16.       Išieškotojai atsisakius perimti turtą, antstolis 2016 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu iš naujo nustatė sklypo kainą – 39 272 Eur, nurodydamas, kad turtas toliau bus pardavinėjamas varžytynėse (pirmosiose – už 80 proc. kainos, antrosiose – už 60 proc. kainos) (vykdomoji byla, b. l. 96). Apie šio patvarkymo priėmimą ieškovei D. G. negalėjo būti nežinoma (2016 m. spalio 11 d. ji kreipėsi į antstolį dėl susipažinimo su vykdomosios bylos medžiaga (vykdomoji byla, b. l. 98), 2016 m. spalio 25 d. teikė skundą dėl antstolio veiksmų trečiosiose varžytynėse pardavinėjant turtą (vykdomoji byla, b. l. 102)), tačiau antstolio veiksmų nustatant turto kainą teisėtumas nebuvo ginčijamas. Ieškovė skundu įrodinėjo, kad turto nepardavus iš varžytynių ir jo neperėmus išieškotojai išieškojimas turėjo būti nutrauktas, areštas panaikintas, turtas grąžintas ieškovams ir išieškojimas į jį nenukreipiamas bent metus laiko (CPK 722 straipsnio 2 dalis, 723 straipsnis). Šis ieškovės argumentas buvo pripažintas nepagrįstu Kauno apylinkės teismui 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-28684-752/2016 konstatavus, kad ieškovės nurodytos normos išieškant iš įkeisto turto netaikomos, išieškojimas turi būti tęsiamas prioritetą teikiant hipotekos kreditoriaus interesams.

17.       Pažymėtina, kad ieškovai ne tik neginčijo 2016 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymo dėl turto kainos nustatymo teisėtumo CPK 510 straipsnyje nustatyta skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, bet ir nagrinėjamoje byloje neįvardijo jokių galimų pažeidimų antstolio veiksmuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-85-469/2015 išaiškino, kad, hipotekos kreditoriui atsisakius paimti turtą neįvykus antrosioms varžytynėms, antstolis privalo iš naujo įkainoti turtą laikydamasis CPK 681 straipsnio taisyklių. Nagrinėjamoje byloje būtent tai antstolis ir padarė. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1–2 dalimis, vykdymo proceso metu turtas gali būti perkainojamas atsižvelgiant į išieškotojo ir skolininko nuomones, turto rinkos kainą. Iš naujo nustatydamas turto kainą antstolis atsižvelgė į išieškotojos poziciją, o ieškovai ar jų kuratorė nei nuomonės, nei pretenzijų šiuo klausimu neišreiškė. Nesant jokių prieštaravimų, antstolis neturėjo pagrindo ir skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

18.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių atveju reali turto vertė nustatoma rungimosi procese, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą; būtent tokia kaina laikoma realia turto pardavimo varžytynėse kaina, kuri mažėjimo linkme gali skirtis nuo pradinės, ekspertų nustatytos turto rinkos kainos; net ir turto pardavimas už trečdalį jo vertės negali būti vertinamas kaip pažeidimas, jeigu laikantis teisės aktų reikalavimų nepavyko jo parduoti už pusę vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą išaiškino, kad turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, jog jose buvo nustatyta per aukšta kaina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010, 2005 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005, 2003 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003). Kad antstolio 2016 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu nustatyta turto kaina nebuvo per maža, patvirtina ir faktas, jog jis nebuvo parduotas dvejose varžytynėse už 80 proc. (31 418 Eur) ir 60 proc. (23 563 Eur) nustatytosios kainos, turtą atsisakė perimti išieškotoja (vykdomoji byla, b. l. 100, 119, 124–126).

19.       Papildoma aplinkybe, kuri leido antstoliui spręsti, kad ekspertizės akto pagrindu nustatyta turto pardavimo kaina yra per didelė, buvo tai, jog sklype, kurį buvo bandoma parduoti iš varžytynių, stovėjo skolininkams priklausantis gyvenamasis namas, kuris nebuvo įkeistas, todėl ir nepardavinėjamas kartu. Kitaip tariant, nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo suvaržytos, kas negalėjo neturėti įtakos potencialių pirkėjų apsisprendimui dėl to, kokią kainą verta už jį mokėti. Kaip matyti iš 2014 m. vasario 26 d. atliktos ekspertizės akto turinio, lyginamojo metodo pagrindu vertindamas turtą ekspertas, net ir ieškodamas panašiausių žemės sklypų, atrinko pavyzdžius, kur sklypuose nebuvo jokių statinių, kurie, pardavus sklypą, liktų kitų asmenų nuosavybe, taip apribodami sklypo savininko teisių įgyvendinimo galimybes.

20.       Išieškotojai atsisakius perimti antrosiose varžytynėse neparduotą turtą už 23 563 Eur, antstolis 2017 m. kovo 21 d. patvarkymu vėl sprendė klausimą dėl turto perkainojimo bei, atsižvelgdamas į išieškotojos poziciją, aplinkybę, jog varžytynės neįvyko neatsiradus nei vieno pirkėjo, faktą, kad paklausai įtakos turi sklype esantis statinys, nustatė naują sklypo kainą – 29 454 Eur. Kitaip tariant, antstolis, lyginant su 2016 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu, sklypo kainą sumažino ne 40 proc., bet 25 proc. Tokiu antstolio sprendimu, siekiant apsaugoti skolininkų ir išieškotojos interesus, kaina buvo nustatyta taip, kad, vadovaujantis CPK 718 straipsniu, jis būtų pardavinėjamas už tokią pačią pradinę kainą, kuri buvo nustatyta prieš tai vykusiose antrosiose varžytynėse (23 563 Eur) (vykdomoji byla, b. l. 128). Tik šioms varžytynėms neįvykus, t. y. antrą kartą neatsiradus pirkėjų, kurie pageidautų nusipirkti sklypą už 23 563 Eur, bei turtą atsisakius perimti išieškotojai (vykdomoji byla, b. l. 129–134), antrosiose varžytynės, vadovaujantis CPK 722 straipsnio 1 dalimi, kaina sumažinta iki 17 672 Eur (vykdomoji byla, b. l. 137), tačiau ir šis veiksmas nedavė rezultatų, kadangi neatsirado pirkėjų (vykdomoji byla, b. l. 138–142).

21.       Trečią kartą nepardavus turto dviejose varžytynėse ir jį atsisakius perimti išieškotojai, antstolis dar kartą pakartojo nutarties 20 punkte nurodytą procedūrą – 2017 m. liepos 31 d. patvarkymu turto kainą (22 100 Eur) nustatydamas taip, kad ji pirmosiose varžytynės būtų pardavinėjama už panašią kainą (17 680 Eur), kaip ir prieš tai neįvykusiose antrosiose varžytynėse (vykdomoji byla, b. l. 143, 145). Aplinkybė, kad pirmosiose varžytynėse sklypas vėl nebuvo parduotas ir sklypo vėl neperėmė išieškotoja (vykdomoji byla, b. l. 146–149), dar kartą patvirtino, jog kaina vis dar buvo per aukšta. Tik paskelbus antrąsias varžytynes sklypas parduotas už pradinę 13 260 Eur kainą ir pasirašytas ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas (vykdomoji byla, b. l. 150–152).

22.       Akcentuotina ir tai, kad ieškovai neginčijo nei 2017 m. kovo 21 d., nei 2017 m. liepos 31 d. patvarkymų, kuriais nustatytos turto kainos, teisėtumo. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, vykdymo procese elgdamiesi pasyviai ieškovai neteikė pasiūlymų dėl to, kaip būtų galima turtą parduoti už didesnę kainą (pavyzdžiui, kad sklypas būtų pardavinėjamas kartu su gyvenamuoju namu), neieškojo potencialių pirkėjų, neteikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie leistų spręsti, kad turtas pardavinėjamas už per mažą kainą, būtų galėję kelti antstoliu abejonių dėl to, ar turto kaina nustatoma tinkamai, ar turto vertei nustatyti nereikėtų skirti ekspertizės. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškinys teismui pateiktas praėjus metams po ginčijamo akto surašymo ir daugiau nei 11 mėn. po to, kai Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-30823-944/2017 ieškovei D. G. išaiškino, jog savo teises ji gali ginti būtent ieškininės teisenos tvarka (vykdomoji byla, b. l. 176).

23.       Nutarties 14–22 punktuose pateikta vykdymo veiksmų analizė atskleidžia, kad antstolis turto kainą kiekvieną kartą nustatydavo laikydamasis CPK 681 straipsnio reikalavimų, turtą varžytynėse pardavinėjo laikydamasis CPK 718 straipsnio, 722 straipsnio 2 dalies reikalavimų, patys ieškovai elgėsi pasyviai, neteikė duomenų, kurie leistų antstoliui abejoti nustatomos turto kainos tinkamumu, neieškojo pirkėjų turtui, todėl spręsti, jog kaina buvo nustatyta netinkamai, turtas parduotas pažeidžiant ieškovų teises ir teisėtus interesus, nėra pagrindo.

24.       Apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovų galimybės ieškoti turto pirkėjo buvo ribotos, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, atskleidžiantį ieškovų argumentų formalumą. Nors, vadovaujantis CPK 704 straipsnio 1 dalimi, pirkėjas gali būti siūlomas tik iki varžytynių paskelbimo, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje varžytynės buvo skelbiamos 8 kartus, nuo pirmųjų varžytynių iki paskutiniųjų praėjo beveik pusantrų metų, t. y. ieškovai turėjo realias galimybes ieškoti pirkėjų turtui ir jų nerado ne dėl įstatyme nustatytų ribojimų, bet dėl savo pasyvumo arba per didelės parduodamo turto kainos.

25.       Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovai prašė skirti ekspertizę, tačiau teismas jų prašymą be pagrindo atmetė, užkirsdamas kelią teikti į bylą įrodymus. Ieškovai kartu prašo ekspertizę skirti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Šį argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, ekspertizė skiriama tuomet, kai reikia išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalimi). Kitaip tariant, tam, kad būtų skirta ekspertizė, nepakanka šalies prašymo. Prašymas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, kurios keltų abejones dėl į bylą surinktų įrodymų, kuriuos bandoma nuginčyti ekspertizės aktu, patikimumo. Nagrinėjamu atveju ieškovai tenurodė, kad turto pardavimo kaina yra ženkliai mažesnė už vykdymo procese atliktos ekspertizės akte nurodytą turto vertę. Šioje nutartyje jau išaiškinta, kad pati vykdymo proceso eiga atskleidė, jog 2014 m. vasario 26 d. atliktos ekspertizės akte nustatyta turto vertė buvo per didelė. Tiek vykdymo procese, tiek ir nagrinėjant bylą buvo aiškiai įvardinta ir ieškovų nurodomos turto vertės bei jos pardavimo kainos skirtumą nulėmusi priežastis – sklype stovintis namas, kuris suvaržo sklypo savininko teises. Abejoti šių duomenų patikimumu neturėjo pagrindo nei antstolis vykdymo procese, nei bylą nagrinėjantis teismas, todėl skirti ekspertizę nebuvo pagrindo.

26.       Nustatęs, kad neegzistuoja CPK 602 straipsnio 1 dalies 6–7 punktuose nurodyti pagrindai, pirmosios instancijos teismas teisėtai sprendė, jog reikalavimas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą yra nepagrįstas.

27.       Ieškovai taip pat nurodo, kad žemės sklypas negalėjo būti parduotas neišsprendus naudojimosi sklype esančiu statiniu klausimo. Vadovaujantis CK 6.395 straipsnio 1 dalimi, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Nagrinėjamu atveju tiek iš varžytynių eigos, tiek ir iš ginčijamo turto pardavimo iš varžytynių akto turinio akivaizdu, kad nuosavybės teisės į statinius nebuvo perleistos ir liko ieškovams. CK 6.395 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, tuo atveju, jeigu žemės sklypas, kuriame yra pardavėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, parduodamas neperduodant pirkėjui nuosavybės teisės į tuos nekilnojamuosius daiktus, pardavėjui paliekama teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra būtina jų naudojimui užstatymo ar kitokia pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta teise ir sąlygomis. Nors parduodant žemės sklypą, o jame esantį statinį paliekant buvusiems sklypo savininkams, įprastai turėtų būti sprendžiamas naudojimosi statiniais tvarkos klausimas, antstolio įgaliojimų ribas apibrėžia jam vykdyti pateiktas vykdomasis dokumentas, antstolis, skirtingai nei civilinį pirkimo – pardavimo sandorį sudarantys asmenys, negali spręsti tiesiogiai su vykdymo procesu nesusijusių klausimų, todėl vien naudojimosi statiniu tvarkos nenustatymas iš varžytynių parduodant turtą negali būti vertinamas kaip pažeidimas. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo praktikoje aptarta atvirkštinė situacija, kai teisėtu buvo pripažintas statinio pardavimas iš varžytynių CK 6.394 straipsnyje nustatyta tvarka neišsprendžiant naudojimosi žemės sklypu klausimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-421/2020).

28.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CK 6.395 straipsnio 3 dalyje yra numatyta situacijos, kai parduodant žemės sklypą neaptariamas naudojimosi jame esančiu statiniu klausimas, teisinio reguliavimo taisyklė. Tokiu atveju statinio savininkui nustatomas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal paskirtį. Vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, CK 4.126 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jeigu statinio ir žemės sklypo savininkai nesusitaria, statinio savininkas turi teisę dėl servituto nustatymo kreiptis į teismą. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia ne tik spręsti, kad žemės sklypo pardavimas iš varžytynių atliktas nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, bet ir konstatuoti, jog ieškovų, kaip gyvenamojo namo bendraturčių, teisių ir interesų suvaržymas šiuo atveju yra teisėtas.

29.       Apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija skundą atmeta ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundą atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamas apeliaciniame procese turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimas: atsakovei D. Ž. – po 190,57 Eur (381,15 Eur / 2), atsakovui antstoliui Marekui Petrovskiui – po 181,50 Eur (363 Eur / 2) (CPK 93 straipsnis). Šios sumos  suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus atlygintino išlaidų dydžio (1 317,60 Eur * 0,4 = 527,04 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovų L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 190,57 Eur (šimtą devyniasdešimt eurų 57 ct) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.

Priteisti atsakovui antstoliui Marekui Petrovskiui iš ieškovų L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 181,50 Eur (šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                   Marius Bartninkas 

           Edvardas Paliokas

                                                           Mindaugas Šimonis