Nuorašas:
Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-1178-315/2011
Teisėja A. K. Macevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01245-2009-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
teisėjų Daivos Kazlauskienės, Audronės Kartanienės,
sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,
dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai,
gynėjui adv. Loretai Guižauskienei,
nuteistajam V. K.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
V. K. nuteistas už tai, kad išžagino nepilnametį asmenį, panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę priešintis. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: 2009 m. birželio 20 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 15.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), V. K., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nepilnamete N. K., užrakino kambario, kuriame jie buvo duris, sugriebė pastarąją už abiejų rankų riešų bei pastumdamas paguldė ją į lovą ant nugaros. N. K. priešinantis bei šaukiantis pagalbos, siekdamas palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, sudavė kumščiu vieną smūgį pastarajai į veido sritį taip padarydamas paviršinę muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, toliau tęsdamas fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, laikydamas abi nukentėjusiosios rankas ir atimdamas jai galimybę priešintis, su N. K. atliko lytinį aktą natūraliu (vaginaliniu) būdu prieš jos valią. Smurtaudamas nukentėjusiosios atžvilgiu, jai taip pat padarė odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešiniajame ir kairiajame dilbiuose, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairio riešo sąnario srityje.
Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindžia išimtinai nukentėjusiosios N. K. parodymais. LR BPK 301 str. 2 d. nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik nukentėjusiosios parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai. Nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą patvirtina tai, kad kviesdama policijos pareigūnus ji apie išžaginimą neminėjo, pranešimas registruotas kaip plėšimas. Apeliantas nurodo, jog tik po to, kai buvo apžiūrėta aplinka, grįžus pas nukentėjusiąją aiškintis įvykio aplinkybių, N. K. policijos pareigūnui pareiškė, kad ją mėgino išžaginti. Be to, nukentėjusioji parodė, kad ne tik ją, bet ir jo seserį išžagino, tačiau nei sesuo, nei bylos duomenys to nepatvirtino. Nukentėjusiosios parodymų patikimumu leidžia abejoti ir ją charakterizuojanti medžiaga. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji įvykio metu, būdama nepilnametė, vartojo alkoholį, bandė žudytis, byloje taip pat yra duomenys, kad nukentėjusioji buvo pripažinta kalta už smurtinį nusikaltimą prieš kitą nepilnametę, o dieną prieš įvykį ji praleido sodyboje, turėjo lytinių santykių.
Nuteistojo teigimu, lytinis santykiavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo valią. To asmens nesutikimas turi būti išreikštas taip, kad kitas asmuo jį aiškiai suvoktų. Pažymi, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė, kad turėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja jai sutikus. Jos sutikimą suprato iš jos elgesio iki lytinių santykių. Apeliantas nurodo, kad iš nukentėjusiosios elgesio negalėjo suprasti, kad ji nesutinka lytiškai santykiai, priešingai, ji leido suprasti, kad to nori. Teismo išvados, kad jo nukentėjusioji priešinosi ir šaukė pagalbos, nepatvirtina jokie duomenys, išskyrus pačios nukentėjusiosios parodymus. Jos pasipriešinimas taip pat nėra įrodytas jokiais objektyviais duomenimis. Be to, nukentėjusiajai padaryti sužalojimai galimai padaryti prieš pusę paros iki apžiūros, todėl neatmetama tikimybė, kad ji dar iki susitikimo su nuteistuoju galėjo būti sužalota. Byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad N. K. buvo susikibusi su seserimi L. B., todėl tikėtina, kad minėti sužalojimai atsirado kitomis aplinkybėmis. Apeliantas skunde pažymi, kad su nukentėjusiąją pažįstamas nebuvo, nukentėjusioji nurodė, kad jai 21 metai, o vizualiai neatrodo nepilnametė. Jokie duomenys nepatvirtina, kad jis išžagino nepilnametę, todėl net pripažinus jį kaltu, teismas jo veiką turėjo kvalifikuoti pagal LR BK 149 str. 1 d.
Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.
V. K. nuteistas pagrįstai, jo nusikalstama veika įrodytos nuosprendyje aptartais įrodymais ir tinkamai kvalifikuota, o paskirta bausmė nėra per griežta.
Nuteistasis teigia, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Šie skunde išdėstyti nuteistojo aiškinimai yra nepagrįsti, jie paneigti pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais: nukentėjusiosios N. K., liudytojos L. B. parodymais, taip pat M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvada.
Nukentėjusioji parodė, kad 2009-06-19 atvažiavo į svečius pas seserį L. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2009-06-20 sesuo išėjo nupirkti sidro ir grįžo su keturiais vyrais. Visi nuėjo į koridoriaus gale esantį kambarį ir gėrė. Po to visi buvo nuėję į balkoną parūkyti, o ji tuo metu liko viena kambaryje, kuriame gėrė. Jiems grįžus iš balkono, V. K., kuris prisistatė M., pasakė, kad nori pasikalbėti su N. K. ir paprašė visų išeiti iš kambario. Jiems išėjus, M. užrakino duris, pargriovė ją ant lovos, pradėjo per jėgą ją bučiuoti. Nukentėjusiosios teigimu, ji šaukė seserį, bet ši neatėjusi. Jai rėkiant, M. trenkė jai į viršutinę lūpą, pradėjo traukinėti kelnaites. Nuo spaudimo jai ant rankų atsirado mėlynės, be to, lytinio akto metu jai keliant galvą, ji atsitrenkė į M. veidą ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad prieš išžaginimą nuteistasis kibo prie jos, rodė jai dėmesį, ji nematė, kad jis būtų bučiavęsis su jos seserimi. Ji iškvietė policiją prie nepažįstamo asmens, todėl jai buvo gėda pasakyti, kodėl kviečia policiją. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti minėtais nukentėjusiosios parodymais.
Be to, liudytoja apklausta L. B. parodė, kad su nuteistuoju ir jo draugais susipažino prie kiosko ir pakvietė užsukti į svečius. Nurodė, kad kai ji persirenginėjo, sesuo, t.y. N. K. buvo kambaryje, su ja buvo vienas iš minėtų vaikinų. Ji prisigėrė ir užmigo, nubudo tik tuomet, kad bute jau buvo policijos pareigūnai. Jos teigimu, ji prisimena, kad N. K. šaukė „L., padėk man“, ji ėjo pažiūrėti, tačiau kambario durys buvo užrakintos. Taip pat L. B. nurodė, kad su N. K. konfliktavo, pasitampė už plaukų, susikibo, mano, kad galėjo apdraskyti seserį. Kai išgirdo sesers šauksmą, pagalvojo, kad sesuo kvailioja, negalvojo, kad jai kažkas gali atsitikti. Po konflikto sesuo buvo susinervinusi, verkė.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK 82/2011 konstatuota, kad N. K. įvykio metu galėjo pakankamai teisingai suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, tačiau, atsižvelgiant į jos nesėkmingas pastangas išvengti prievartos, jos atžvilgiu pavartoto smurto, ji negalėjo aktyviau jiems pasipriešinti. N. K. gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, teisingai supranta seksualinės prievartos, jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmę. Taip pat nurodyta, kad N. K. nebūdingos tokios individualinės psichologinės ypatybės, kurios iš esmės apribotų jos gebėjimą teisingai suvokti aplinką, savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo veiklą. Tyrimo metu nenustatyta, jog nukentėjusioji pasižymėtų polinkiu fantazuoti, būtų padidintai įtaigi ir pan.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiojo iki išžaginimo V. K. nepažinojo, nenustatyta, kad ji būtų turėjusi kokį nors pagrindą jį apkalbėti, jos parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai.
Pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad nagrinėjamo įvykio metu vartojo alkoholinius gėrimus, bučiavosi su nukentėjusiąja. Nurodė, kad turėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja, nors, jo teigimu, iš situacijos nesuprato, kad N. K. nenori lytinių santykių.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas P. D. parodė, kad nepažįsta V. K.. Buvo gautas pranešimas, kad nepažįstami jaunuoliai iš merginų pavogė mobiliuosius telefonus. Atvažiavus į įvykio vietą, juos pasitiko išgėrusi mergina, kuri paaiškino, kad vaikinai iššoko pro balkoną. Apžiūrėjus aplinką, nieko nebuvo rasta, o pradėjus aiškinti, mergina nurodė, kad ją mėgino išžaginti.
2009-06-20 specialisto išvadoje Nr. G 2501/09 (01) nurodyta, kad N. K. apžiūros metu nustatyti kūno sužalojimai: paviršinė muštinė žaizda su kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairio riešo sąnario srityje, odos nubrozdinimas nugaros kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku ribotą paviršių turintį daiktu (daiktais) pusės paros laikotarpyje iki apžiūros ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į nukentėjusiosios abiejose rankose nustatytų odos nubrozdinimų ir poodinių kraujosruvų formą, dydį, tikslią jų lokalizaciją bei išsidėstymą tarpusavyje, jų padarymas yra paaiškinamas nuo suspaudimo rankų pirštais. Spermių aptikimas makšties turinyje, sperminio skysčio aptikimas makšties, tiesiosios žarnos turinyje bei nuoplovose nuo lytinių lūpų patvirtina, kad su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiauta vaginaliniu ir analiniu būdais.
Šie pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina pareikštą kaltinimą, kad būtent V. K. tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią lytiškai santykiaudamas su ja. Tyrimo metu nukentėjusiosios padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas. Ji negalėjo pati sukurti ar išgalvoti pasakojimo apie jos atžvilgiu atliktus veiksmus. Nukentėjusiosios parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu, atpažino nuteistąjį pagal jai pateiktas nuotraukas.
Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiosios pirminiais parodymais dėl jos išžaginimo. Juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus bylos įrodymus, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje V. K. išžagino N. K., panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę priešintis Nuteistojo skundo argumentas, jog yra kaltinamas išžaginimu, nes nukentėjusiosios motina yra įsiskolinusi, todėl nori išreikalauti iš jo pinigų, yra atmetamas kaip nepagrįsti. Byloje tokių duomenų nėra, jų nuteistasis taip pat nepateikė, todėl šis argumentas deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip apelianto siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji įvykio metu, būdama nepilnametė, vartojo alkoholį, bandė žudytis, byloje taip pat yra duomenys, kad nukentėjusioji buvo pripažinta kalta už smurtinį nusikaltimą prieš kitą nepilnametę, o dieną prieš įvykį ji praleido sodyboje, turėjo lytinių santykių. Pažymėtina, kad minėti duomenys yra byloje nustatyti, tačiau nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo fakto, todėl šiuos apelianto teiginius pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip nuteistojo gynybos poziciją ir atskirai neanalizavo.
Nors apeliantas nurodo, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai galimai padaryti prieš pusę paros iki apžiūros, todėl neatmetama tikimybė, kad ji dar iki susitikimo su nuteistuoju galėjo būti sužalota, kolegija pažymi, kad šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Aplinkybės, kad nukentėjusioji galimai buvo sužalota iki įvykio, nepatvirtino jokie surinkti ir ištirti įrodymai, laikytina, kad pastarasis apelianto skundo argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio, vertintinas kaip siekimas išvengti arba sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.
Teismo nuomone, nuteistajam paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius
Teisėjai Daiva Kazlauskienė
Audronė Kartanienė
Nuorašas tikras:
Kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius