Administracinė byla Nr. eA-3297-552/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00767-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas C. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21S34792 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas skunde teigė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis, kilmės valstybė) pilietis. (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas nurodė, jog jo kilmės valstybėje nėra jokios apsaugos nuo galimo persekiojimo. (duomenys neskelbtini). Atsakovas Sprendime šių aplinkybių neįvertino ir tyrimo neatliko. Net ir tuo atveju, kai (duomenys neskelbtini). Priešingu atveju asmeniui nepagrįstai būtų perkeliama įrodinėjimo dėl aplinkybių, kurias jis negalėtų paneigti, našta.
4. Pareiškėjas teigė nurodęs realius grasinimo nužudyti atvejus ir tai, kokios aplinkybės lėmė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovo išvada, kad pareiškėjas neišnaudojo vidinio persikėlimo galimybės ir nebandė išvykti į kitą kilmės valstybės regioną, kur (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsta nustatytomis aplinkybėmis ir pareiškėjo realiomis galimybėmis. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad dėl persekiojimo buvo priverstas palikti savo gyvenamąją vietą du kartus (į netoliese esančias gyvenvietes). Pareiškėjas neturi finansinių galimybių pakartotinai persikelti ir įsikurti, nes (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė grasinimus jam kaip realią buvusią grėsmę, o tai yra fakto klausimas, kurį gali lemti ir pareiškėjo suvokimas, informacijos apie galimybes išvengti grasinimų ir pranešti apie juos kompetentingoms kilmės valstybės institucijoms trūkumas, tokio pranešimo pasekmės, bendra saugumo situacija valstybėje. Subjektyvi pareiškėjo baimė grįsta asmenine pareiškėjo patirtimi, faktu, kad (duomenys neskelbtini), taip pat tuo, kad pareiškėjas suvokia kilmės šalyje vykstančius procesus ir realiai susiduria su konkrečiais grasinimais dėl (duomenys neskelbtini).
5. Pareiškėjas nesutiko su sprendimu pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nėra duomenų apie jo padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad jis atvyko neteisėtai, neturėdamas pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, kad savo noru į kilmės šalį pareiškėjas neišvyktų ar siektų sutrikdyti grąžinimo į kilmės valstybę procesą. Nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas gali pasislėpti.
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė dviem priežastimis – (duomenys neskelbtini) nėra nulemtas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl šiuo aspektu pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo įvardijamas persekiotojas – (duomenys neskelbtini) – nėra valstybinis subjektas, o pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugą nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjas nenurodė, kad buvo kreipęsis į vietinę teisėsaugą dėl (duomenys neskelbtini). Tyrimo nustatyta, kad kilmės valstybėje kreipimasis į vietines teisėsaugos institucijas dėl (duomenys neskelbtini) yra prieinamas, tokių konfliktų atvejai yra nagrinėjami teismuose. Kilmės šalies valdžia deda pastangas, siekdama pagerinti šių konfliktų sprendimą ir bendrą (duomenys neskelbtini) situaciją šalyje. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas turi visas teisines galimybes kreiptis pagalbos į kilmės valstybės institucijas ir išspręsti kilusį konfliktą.
8. Dėl antrosios priežasties (duomenys neskelbtini) atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nustatė esminius pareiškėjo paaiškinimo trūkumus – jis buvo neišsamus, abstraktus, nekonkretus, paaiškinimui trūko konkrečių detalių, jis nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo pateikti atsakymai į patikslinančius klausimus buvo improvizacinio pobūdžio ir subjektyvūs. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad visos trys gyvenvietės, kuriose gyveno pareiškėjas, yra netoliese viena kitos, pareiškėjas nebandė išvykti į kitą kilmės valstybės regioną, kur jo nebūtų pasiekusi (duomenys neskelbtini) ir nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jis neturi lėšų persikelti į kitą gyvenamąją vietą kilmės valstybėje, tačiau turėjo lėšų atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas vertino, jog šis pareiškėjo argumentas nepaneigia jo galimybės saugiai gyventi kitoje kilmės valstybės vietovėje. Pareiškėjo įvardijamas persekiotojas – (duomenys neskelbtini) – nėra valstybinis subjektas. Kadangi pareiškėjo paaiškinimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, todėl Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
9. Atsakovas teigė, kad Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
10. Atsakovas nurodė, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės taip pat aprašyti Sprendime, draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
11. Atsakovas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.
II.
12. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo C. M. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti C. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini).
14. Teismas vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalimi, Įstatymo 86, 87 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 19, 99 punktus, Europos Žmogus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose.
15. Teismas nustatė, kad, pasak pareiškėjo, jam prieglobstis turi būti suteiktas dėl to, jog (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, jog Migracijos departamentas tyrimą atliko išsamiai, pareiškėjo situaciją įvertino individualiai, atliko apklausą, detaliai analizavo ir įvertino visus nurodytus argumentus, atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į jo kilmės valstybę. Teismas pažymėjo, jog kilmės valstybės informacija patvirtina, kad kilmės valstybėje konfliktas (duomenys neskelbtini) yra dažnas reiškinys, aptarė tokio pobūdžio bylų kiekį teismuose, konfliktų priežastis, (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad atsakovas Sprendime įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo paaiškinimo formos ir turinio trūkumus bei surinktą kilmės valstybės informaciją, pažymėjo, jog tariamas persekiotojas (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas, todėl pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė. Pareiškėjas nenurodė, kad buvo kreipęsis į vietinę teisėsaugą dėl konflikto išsprendimo. Atsakovas nustatė, kad kilmės šalies valdžia deda pastangas, siekdama pagerinti šių konfliktų sprendimą ir bendrą (duomenys neskelbtini) situaciją šalyje.
16. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo istorija apie persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini) buvo nekonkreti, jis nepateikė detalios informacijos apie (duomenys neskelbtini) bei apie persekiotojus. Atsakovas nustatė, jog visos trys gyvenvietės, kuriose gyveno pareiškėjas, yra netoliese viena kitos, todėl pareiškėjas neišnaudojo vidinio persikėlimo galimybės ir nebandė išvykti į kitą kilmės valstybės regioną, kur jo nebūtų pasiekusi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir neišnaudojo vidinio persikėlimo galimybės, siekdamas išvengti (duomenys neskelbtini) persekiojimo, o jo paaiškinimas apie šiuos įvykius nėra nei pakankamai nuoseklus, nei išsamus ir nepasižymi pakankamu detalumu, nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, taip pat jo teikiami paaiškinimai yra improvizacinio pobūdžio, subjektyvūs, todėl atsakovas šiuo individualiu atveju situacijos apie (duomenys neskelbtini) nevertino. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo paaiškinimas apie kilmės šalyje kilusias problemas nėra patikimas, nepagrįstas kitais (be paaiškinimų) įrodymais, nei savaime sklandus, dėl to nenustatė pagrindo jį vertinti kaip tikėtiną. Atsižvelgęs į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo paaiškinimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti / areštuoti / nužudyti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, atsakovas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį. Atsakovas atlikto tyrimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojamos baimės nelaikė visiškai pagrįsta.
17. Teismas sutiko, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
18. Teismas nenustatė jokio pagrindo abejoti Migracijos departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, ir sprendė, kad pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad dėl pareiškėjo bus imtasi persekiojimų veiksmų, pažymėjo, jog jo baimė dėl gyvybės yra nulemta tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Teismas sprendė, kad pareiškėjo paaiškinimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, nenuoseklus, kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį joje savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo paaiškinimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas konstatavo, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojamą baimę grįžti teismas vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikė visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso. Teismas taip pat sutiko su Migracijos departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.
19. Dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, teismas sprendė, kad ši Sprendimo dalis yra pagrįsta. Dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo, teismas sprendė, kad toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Teismas šią Sprendimo dalį pakeitė ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo dienos.
20. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė, kadangi nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimą ar įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš naujo).
III.
21. Pareiškėjas C. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo paaiškinimą ir jį patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų. Pareiškėjas pažymi, kad jis (duomenys neskelbtini) bei pakartoja skunde teismui nurodytą informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini), tokiomis aplinkybėmis grindžiamų prieglobsčio prašymų vertinimo gairėmis, apibūdintomis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo išvadomis dėl neišnaudoto vidinio persikėlimo galimybių. Pareiškėjas vadovaujasi kilmės šalies informacija (duomenys neskelbtini) ir teigia, jog labai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) klausimai kilmės šalyje gali būti sprendžiami ne tik pagal valstybės įstatymus, bet ir (duomenys neskelbtini).
23. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai, todėl galimybė pareiškėjui patirti smurtą kilmės šalyje turėjo būti tinkamai įvertinta. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie pareiškėjo kilmės šalį, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 7, 92.8, 97.1 punktais, atlikti informacijos paiešką ir vertinimą, kiek tai susiję su ekonomine kilmės šalies padėtimi ir atlikti atskyrimą tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Kadangi atsakovas minėtų veiksmų neatliko, tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai pareiškėjui nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.
24. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą jam atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus ir papildomai nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo teismo sprendimo išvadas. Atsakovas akcentuoja, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, buvo įvertinta būtent pareiškėjo prašymo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija, tai patvirtina Migracijos departamento Sprendimo turinys. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas neįvertino individualios pareiškėjo ekonominės būklės ir jo padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo tuo, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas sutrumpino pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Pareiškėjas C. M. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.
28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
29. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.
V.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjui C. M. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimą į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatyme nustatytų kriterijų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau parinko nepagrįstą laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu minėtą laikotarpį sutrumpino iki 3 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, atsakovui nesurinkus aktualios būtinos informacijos apie pareiškėjo individualaus pobūdžio aplinkybes, surinkta informacija buvo selektyvi, neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
33. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
34. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nekartoja.
35. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, ar visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
36. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
37. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).
38. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).
39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, yra papildomos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.
40. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė kilmės šalyje kilusiomis problemomis, susijusiomis su (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo paaiškinimą ir jį patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, tačiau nepateikė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu turėtų būti pripažintos neteisingomis. Kaip jau buvo minėta, persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių (persekiojimas dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų), taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl (duomenys neskelbtini) nepatenka į „konvencinių“ priežasčių sąrašą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis.
41. Pareiškėjas taip pat teigė esąs persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentavo (duomenys neskelbtini), todėl nepagrįsti jo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tarptautinės apsaugos prašymo vertinimu, kuris grindžiamas (duomenys neskelbtini), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija bei atsakovo neatliktu tyrimu šioje srityje. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl (duomenys neskelbtini) savaime nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Pareiškėjas apklausos metu abstrakčiai nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė, kuo pasireiškė jos vykdomas persekiojimas, nekonkretizavo ir nedetalizavo jokių įvykių ar kitų su minėtu persekiojimu neva susijusių veiksmų, kuomet su pareiškėju buvo netinkamai elgiamasi. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog buvo priverstas išvykti iš kilmės valstybės dėl realių grasinimų, tačiau byloje nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių grasinimų faktą, ši informacija vertintina kaip nepatikima, nepatvirtinanti jam tariamai gresiančio pavojaus. Byloje nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (duomenys neskelbtini) nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra pagrįsta. Šių išvadų niekaip nepaneigia ir kitos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini), dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl nepagrįstų pareiškėjo paaiškinimų ir baimės grįžti į kilmės valstybę.
42. Atsakovas Sprendime nustatė, kad šiuo metu kilmės valstybėje nevyksta karinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, galintis kelti grėsmę pareiškėjo gyvybei, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų tokiems savo teiginiams pagrįsti. Kadangi pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertintos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, Migracijos departamentas pagrįstai tas pačias aplinkybės vertino papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, naujausia, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.
43. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).
44. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, paremtas nepagrįstomis ir hipotetinėmis prielaidomis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė tokiomis aplinkybėmis, jog atsidūrė blogoje ekonominėje padėtyje dėl to, kad kilmės valstybė jį diskriminuoja ar prieš jį naudoja neteisėtas ekonominio poveikio priemones, todėl nors Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį, turi surinkti informaciją apie kilmės valstybę, tačiau tai savaime nereiškia Migracijos departamento pareigos informaciją rinkti visais pareiškėjo norimais aspektais.
45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais jų nekartodama, ir šias sprendimo dalis palieka nepakeistas.
46. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo C. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius