Administracinio nusižengimo byla Nr. II-193-295/2017

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01152-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.8.; 21.10.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,

sekretoriaujant Laimai Avižienytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. J. ir jo atstovei I. J.,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), nurodančio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo administracinio nusižengimo byloje,

n u s t a t ė :

2017 m. kovo 24 d. G. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2017 m. kovo 24 d., apie 00 val. 35 min., T.Narbuto g., Vilniuje, vairavo automobilį „VOLKSWAGEN PASSAT“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 14 punkto reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 350 € dydžio bauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė I. J. G. J. vardu pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. balandžio 13 d. priimtą nutarimą panaikinti, skundą motyvuodama tuo, kad G. J. pastaruosius penkerius metus nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kadangi nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. jis buvo išvykęs mokytis ir sportuoti į Kanadą dvejiems metams, 2015 – 2016 metais studijavo Ekseterio universitete Didžiojoje Britanijoje, 2016 m. – 2017 m. balandžio 20 d. atliko praktiką Lietuvoje ir 2016 m. birželio 7 d. tik dėl sveikatos sutrikimų deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Nuo 2017 m. balandžio 14 d. G. J. deklaruota gyvenamoji vieta yra Didžiojoje Britanijoje. Skunde taip pat nurodoma, jog G. J. pastaraisiais metais buvo turėjęs daug kelionių, susijusių su vykdomais projektais kitose užsienio valstybėse – Švedijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Olandijoje, todėl pastarojo buvimo Lietuvoje laikas, pareiškėjos teigimu, niekada nebuvo ilgesnis nei šeši mėnesiai. Šias aplinkybes, anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės, patvirtina prie skundo pateikti įrodymai – 2016 m. spalio 14 d. taksi čekis Estijoje, 2017 m. vasario 15 d. lėktuvo bilietas į Švediją, 2017 m. balandžio 20 d. darbo praktikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigimas bei jau suplanuota 2017 m. gegužės 8 d. kelionė į Halifaksą, Kanadą. G. J. yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones Kanadoje ir jis turi Kanadoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris, atsakomybėn patraukto asmens atstovės nuomone, nagrinėjamo įvykio metu galiojo, kadangi G. J. faktiškai nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. Be to, skunde pažymėta, jog G. J. nebuvo surašytas administracinis nurodymas su pasiūlymu susimokėti pusę įstatymo sankcijoje numatytos minimalios piniginės baudos už padarytą administracinį nusižengimą, todėl šia ANK 610 straipsnyje numatyta galimybe pastarasis pasinaudoti negalėjo.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodoma, jog skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, G. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai, administracinė nuobauda paskirta įstatymo sankcijos ribose, todėl skundą prašoma atmesti. Atsiliepime pažymima, jog faktiniai bylos duomenys apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, darbinę veiklą bei Lietuvos Respublikos sienos kirtimą patvirtina, jog G. J. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jis yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, tačiau pastarasis, turėdamas Kanadoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, nebuvo atlikęs teisės aktų nustatyta tvarka Kanadoje išduoto vairuotojo pažymėjimo legalizavimo procedūrų ir jam nėra išduotas galiojantis Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas, todėl transporto priemonės vairavimas, neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdžio metu G. J. ir jo atstovė skundą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti ir papildomai nurodė, jog G. J. deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje tik dėl atsiradusių sveikatos problemų, pastaruoju metu jis gyvena ir mokosi Anglijoje, kurioje yra paėmęs paskolą mokslams ir turi įsteigtą įmonę.

Skundas netenkintinas

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu nutarimu G. J. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, kurios nuostatos numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies reikalavimais, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Kadangi Kanada yra prisijungusi prie 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo (http://www.unece.org/trans/conventn/legalinst_07_RTRSS_RT1949.html), joje yra išduodami šios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 10 punkte įtvirtinta, jog užsienyje išduoti dokumentai turi būti teisės aktų nustatyta tvarka legalizuoti, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktus dokumentas neturi būti legalizuotas. Sutinkamai su šių Taisyklių 37 punkto nuostatomis, asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungoje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos Europos Sąjungoje ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose numatytais atvejais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja asmenį su vieta, kurioje jis gyvena; asmens, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

2017 m. kovo 24 d., apie 00 val. 35 min., T.Narbuto g., Vilniuje, patikrinimui buvo sustabdytas G. J. vairuojamas automobilis „VOLKSWAGEN PASSAT“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio metu vairuotojas policijos pareigūnams pateikė Kanadoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, galiojantį iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. (b.l. 6). Nors G. J. pateiktas Kanadoje išduotas vairuotojo pažymėjimas ir atitiko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau, sutinkamai su šio įstatymo nuostatomis, tokius pažymėjimus turintys asmenys gali važinėti Lietuvos Respublikoje, jeigu jie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. J. yra Lietuvos Respublikos pilietis, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. birželio 7 d. buvo deklaravęs savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir nurodęs nuolatinę gyvenamąją vietą Kanadoje, tačiau nuo 2016 m. birželio 8 d. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir tik nuo 2017 m. balandžio 14 d. deklaravo savo išvykimą į užsienio valstybę – Angliją (b.l. 63-64). Be to, Sodros pateiktais duomenimis, nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. G. J. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016 m. spalio 2 d. vykdo individualią veiklą, apie kurios nutraukimą ar sustabdymą byloje duomenų negauta (b.l. 61). Asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, registro išrašo duomenys patvirtina, jog G. J. nuo 2007 m. gruodžio 14 d. ne kartą buvo kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir išvykęs į užsienio valstybes, paskutinį kartą 2016 m. gegužės 18 d. 01 val. 45 min., kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, atvyko į Lietuvą iš užsienio ir daugiau duomenų apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimą užfiksuota nėra (b.l. 60). Nurodyti faktiniai duomenys liudija, jog G. J. pastaruosius daugiau nei šešis mėnesius, tai yra ilgiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, gyveno ir vykdė darbinę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl pastarojo faktinė buvimo vieta atitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 2 punkto 4 dalyje numatytos nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje kriterijus, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio nusižengimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Skunde nurodyti argumentai, jog G. J. pastaraisiais metais buvo turėjęs daug kelionių, susijusių su vykdomais projektais kitose užsienio valstybėse, dėl kurių pastarojo buvimo Lietuvoje laikas nebuvo ilgesnis nei šeši mėnesiai, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, jog G. J. gyvenamoji vieta administracinio nusižengimo padarymo metu buvo Lietuvos Respublikoje. Tai, kad G. J. dėl kelionių, susijusių su vykdomais projektais kitose užsienio valstybėse, kurį laiką praleido ne Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pastarojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Gyvenamoji vieta – tai pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Gyvenamosios vietos deklaravimas - gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme numatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), kuris, teismo vertinimu, besąlygiškai patvirtina juridinę reikšmę turintį faktą, sukeliantį tam tikras teisines pasekmes. Laikinas išvykimas į užsienio valstybes komandiruočių, turistinių ar kitokio pobūdžio kelionių metu savaime nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl skundo argumentas, jog administracinio nusižengimo padarymo metu G. J. dėl dažnų kelionių į užsienį nebuvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, teismo vertintinas kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinė pozicija bei siekimas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, todėl yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog G. J., vairuodamas transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, privalėjo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą arba jis galėjo turėti Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostata, nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu Kanados išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos teritorijoje. Teismas, vertindamas administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog G. J. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neturintiems šios teisės, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl darytina išvada, kad G. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už minėto administracinio nusižengimo padarymą pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje G. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pareigūnas, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, sutinkamai su ANK 34 straipsnio 2 dalies reikalavimais, paskyrė G. J. ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinę nuobaudą - baudą, savo dydžiu kiek didesnę už įstatyme numatytą minimalų baudos dydį, tačiau nesiekiančią įstatymo sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus baudos dydžių vidurkio. Teismas skundo nagrinėjimo metu nenustatė jokių išskirtinių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti mažesnę ar švelnesnę administracinę nuobaudą nei yra paskirta skundžiamu pareigūno nutarimu, todėl naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. balandžio 13 d. nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Administracinis nurodymas – tai į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per ANK 610 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos ANK specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. ANK 610 straipsnio 2 dalyje yra numatyti pagrindai, kuriems esant administracinis nurodymas negali būti surašomas. ANK 610 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, jog administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su naudojimusi ANK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta specialiąja teise, šios teisės neturėdamas arba kai ji iš asmens buvo atimta.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, G. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas galiojančio Lietuvos Respublikoje vairuotojo pažymėjimo, tai yra neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su naudojimusi ANK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta specialiąja teise, administracinio nurodymo G. J. surašyti nebuvo pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. J. atstovės I. J. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. 2017 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 350 € dydžio bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas                                                                       Valdas Bugelevičius