Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3753-982/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03076-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.3.; 52.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. birželio 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., jo atstovui D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d., 128 str. 2 d., ir

n u s t a t ė :

2015 m. balandžio 14 d. 13.25 val. Kaune, Kuršių g. 7, A. B. vairavo transporto priemonę BMW 525, valst. nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta, nepaliko saugaus atstumo iš šono ir kliudė greta stovėjusį automobilį, Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu nežymiai apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126 punktų reikalavimus.

A. B. pripažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Neneigė, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir kliudė kitą automobilį. Buvo darbe, kai prireikė nuvažiuoti keletą kilometrų, kad paimtų dokumentus, ir aikštelėje nežymiai kliudė kitą transporto priemonę. Pripažino, kad yra gavęs nutarimo, kuriuo jam atimta teisė vairuoti transporto priemonę už vairavimą neblaiviam vieneriems metams, nuorašą ir nutarime yra įrašyta, jog jis laikomas netekusiu teisės vairuoti nuo nutarimo priėmimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pasisakydamas prašė stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Atstovo nuomone, toks teisinis reguliavimas, kai asmuo, laikomas netekusiu teisės nuo nutarimo priėmimo dienos dar jam neįsiteisėjus, prieštarauja LR Konstitucijos 31 str. įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Tvirtino, kad pagal teismų praktiką, analogiški principai turi būti taikomi ne tik baudžiamosiose, bet ir administracinių teisės pažeidimų bylose. Kauno apylinkės teismas yra pripažinęs A. B. padarius pažeidimą, tačiau nutarimas yra apskųstas Kauno apygardos teismui ir nėra įsiteisėjęs. ATPK 330 str. norma, kurios pagrindu asmuo pripažįstamas kaltu dar neįsiteisėjus nutarimui, tuo pačiu apeliacinį procesą daro formaliu ir jis netenka prasmės. Jei Kauno apygardos teismas panaikintų nutarimą, tuomet šios bylos teisena turėtų būti nutraukta nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Niekas nėra apsaugotas nuo klaidų, todėl negali būti suderinama su teisinės valstybės principu toks reguliavimas, kai asmuo laikomas netekusiu teisės vairuoti nuo nutarimo priėmimo dienos, o ne nuo jo įsiteisėjimo dienos.    

Tai, kad A. B. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2d., 128 str. 2 d., įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. 1. 4), foto lentelės (b. 1. 5, 6), A. M. paaiškinimas (b. 1. 7), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. 1. 10), A. B. paaiškinimas (b. 1. 11), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. 1. 17-20).

ATPK 330 str. 1 d. nurodoma, kad transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Kaip matyti, šiame straipsnyje įstatymų leidėjas yra nustatęs išimtį iš bendros taisyklės, t.y., kad pažeidimus padaręs neblaivūs, asmenys specialios teisės netenka ne nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, bet nuo nutarimo priėmimo dienos. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimu A. B., už transporto priemonės vairavimą neblaiviam atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui. Taigi, laikoma, kad teisės vairuoti transporto priemones jis yra netekęs nuo 2015 m. kovo 30 d., ir eismo įvykio dieną vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės, kai ši teisė yra atimta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas tvirtino, kad tokiu teisiniu reguliavimu galimai pažeidžiamas LR Konstitucijos 31 str. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, be to apeliacinis procesas laikytinas tik formaliu, nepagrįstai ribojamos asmens teisės. 

LR Konstitucijos 31 str. 1 d. skelbiama, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra paminėjęs, kad reguliuojant baudžiamojo proceso santykius turi būti paisoma ir Konstitucijoje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos imperatyvo. Šio konstitucinio imperatyvo turi būti laikomasi ne tik nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, bet ir per ikiteisminį tyrimą. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu ir svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime pabrėžė, jog ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai, kad viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio - priešingu atveju galėtų būti pažeista žmogaus orumas ir garbė, pakenkta įvairioms asmens teisėms ir laisvėms (žr. LR Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas ir kt.). Teismas sutinka, kad nekaltumo prezumpcijos principo turi būti laikomasi ir administracinių teisės pažeidimų bylose (žr. LR Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tačiau tiek teismų jurisprudencija, tiek teisės doktrina nekaltumo prezumpciją pripažįsta procesine garantine, kurią, bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, sieja su įrodinėjimo našta ir svarbiausia, su požiūriu į atsakomybėn traukiamą asmenį, draudžiančiu įvardinti jį kaltu, t.y. nusikaltėliu, neįsiteisėjus nuosprendžiui (nutarimui). Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo įsitikinimu, nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeidžiamas. A. B. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimu paskirta 290 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Šis teismo nutarimas jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu buvo apskųstas, o tai reiškia neįsiteisėjęs. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad teismas ar pažeidimo tyrimą atlikusi institucija, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį būtų įvardinę kaip pažeidėją ar nusikaltėlį, ar perkėlę jam įrodinėjimo naštą. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimas šioje byloje reikšmingas tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek jame nustatyta, jog A. B. skiriama specialios teisės atėmimo nuobauda už tai, kad asmuo vairavo neblaivus ir vertinamas tik kaip juridinis faktas, kuriam įvykus pripažįstama, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonės, jokiu būdu nei šioje, nei ankstesnėje byloje a priori nelaikant jo kaltu.

Teismas nesutinka su atstovo nuomone, kad apskundus nutarimą, kuriuo atimta teisė vairuoti transporto priemonę už tai, kad asmuo vairavo neblaivus, apeliacinis procesas tampa formaliu. Tokiu atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų apylinkės teismo nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo susigrąžintų teisę vairuoti transporto priemones. Be to, manydamas, kad dėl apylinkės teismo neteisėto nutarimo jis patyrė žalos, administracinėn atsakomybėn traukiamas galėtų pasinaudoti LR Konstitucijos garantuojama teise, reikalauti dėl neteisėto teismo sprendimo patirtos žalos atlyginimo. Taigi, net ir tuo atveju, jei asmuo laikomas praradęs teisę vairuoti transporto priemones nuo nutarimo priėmimo dienos, teismo įsitikinimu, ši aplinkybė neeliminuoja  veiksmingos apeliacijos galimybės ir tuo pačiu efektyvaus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesų gynimo. 

Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas išimtį, kuomet asmuo laikomas netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nustatė tik tiems atvejams, kai transporto priemonė vairuojama neblaivaus asmens. Transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl ja besinaudojantys asmenys turi itin atsakingai laikytis taisyklių, nustatančių jų naudojimo tvarką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens yra vienas pavojingiausių teisės pažeidimų, kuriuo keliama didelė grėsmė eismo saugumui, sudaroma situacija dėl kurios  egzistuoja reali žalos kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui, tikimybė. Todėl teismo nuomone, visiškai pateisinamas toks teisinis reguliavimas, kuriuo siekiama apriboti galimybę vairuoti transporto priemones asmenims, kurie tai daro apsvaigę nuo alkoholio. Akivaizdu, kad asmuo, ryždamasis vairuoti transporto priemonę neblaivus, numato savo tyčinio priešingo teisei sprendimo ir veikimo galimus padarinius ir prisiima iš jo kylančias teisines pasekmes.  Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.), ir, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas, taip pat ir ATPK 330 str. numatydamas išimtį, aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas, vertindamas neblaivių vairuotojų daromų pažeidimų pobūdį, jų keliamą pavojų eismo saugumui, eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui, visiškai neabejoja, kad toks teisinis reguliavimas, kuriuo asmuo, vairavęs transporto priemonę neblaivus, laikomas netekusiu teisės nuo nutarimo priėmimo dienos, yra būtinas, adekvatus ir proporcingas siekiamam tikslui – apsaugoti eismo dalyvius nuo neblaivių vairuotojų keliamos grėsmės, bei neprieštarauja nei nekaltumo prezumpcijos, nei kitiems LR Konstitucijoje įtvirtintiems principams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, gindamas ar ketindamas ginti savo interesus, turi tai daryti sąžiningai, naudodamasis teisės suteikiamais instrumentais. A. B. ir jo atstovas, manydami, kad toks teisinis reguliavimas, kai asmuo laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo priėmimo dienos prieštarauja LR Konstitucijai, turėjo galimybę teisėtais būdais kelti jo konstitucingumo klausimą, pvz., kad ir administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo neblaivus. Tačiau užuot pasinaudojęs teisės aktuose nustatytais mechanizmais, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, sąmoningai ryžosi nepaisyti šio ribojimo, ir jį ignoruodamas padarė teisės pažeidimą. Teismo įsitikinimu, tokiomis aplinkybėmis keldamas konstitucingumo klausimą, asmuo tiesiog siekia išvengti administracinės atsakomybės.  

Paminėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarimas, kuriuo A. B. buvo paskirta 290 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, paliktas nepakeistas.

Teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, nepasirinkęs saugaus atstumo apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126 punktų reikalavimus bei padarė ATPK 127 str. 2 d., 128 str. 2 d. numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. 

A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. kitą transporto priemonę apgadino itin nežymiai, pažeidimo neneigė. Jo vairavimo stažas ne mažesnis kaip septyneri metai, per šį laikotarpį, t.y. iki jam inkriminuojamų pažeidimų padarymo buvo, jis keturis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šie pažeidimai savo pobūdžiu nebuvo šiurkštūs, todėl teismas daro išvadą, kad A. B. iki pažeidimo, už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, o taip pat ir šių pažeidimų padarymo, nebuvo piktybinis teisės pažeidėjas ir teise vairuoti transporto priemones naudojosi pakankami atsakingai.

Pažymėtina, kad ATPK 127 str. 2 d. numatytos skirtingos sankcijos asmenims, kurie pažeidimo padarymo metu turėjo teisę vairuoti, ir asmenims, kurie tos teisės neturėjo. Teismas A. B. nuobaudą skiria remdamasis sankcija, kuri nėra numatyta asmenims, neturintiems teisės vairuoti, nes už tai, kad neturėjo teisės vairuoti, kai teisės atimta, jam skiriama nuobauda kaip už savarankišką pažeidimą. Priešingu atveju, teismo įsitikinimu, būtų pažeistas non bis in idem principas, draudžiantis asmenį už tą patį pažeidimą bausti du kartus. 

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad net ir minimalios  ATPK 127 str. 2 d., 128 str. 2 d. sankcijose numatytos nuobaudos būtų neadekvačios ir neproporcingos teisės pažeidimams, todėl nei teisingos, nei protingos. Manytina, kad skiriant mažesnes baudas, nei numatytos sankcijose minimalios, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 301 str., 302 str., 127 str. 2 d.,128 str. 2 d., 286 str., 287 str., teismas

n u t a r ė :

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 128 str. 2 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 20 Eur (dvidešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 2 d., skirti 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 270 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimties eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmesti.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                           Darius Urbonas

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).