Civilinė byla Nr. e2A-492-370/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00575-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.3.1.14

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendrovės „SW Baltics“ AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3014-934/2021 pagal ieškovės bendrovės „SW Baltics“ AS ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bendrovė „SW Baltics“ AS (toliau – ir ieškovė) prašė pripažinti neteisėtais atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir atsakovė) vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ Informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“ sąlygų 8.1, 10, 28.1 punktus, techninės specifikacijos 3.3.3 punktą, sutarties projekto 69, 71.1, 72, 80, 86, 112.3, 112.4, 112.5, 113.1 punktus ir atsakovės 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino neteisėtais pirkimo sąlygų 8.1 ir 10 punktus bei nutraukė viešojo pirkimo procedūras. Bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą teismas nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino neteisėtais atsakovės vykdomo pirkimo sąlygų 8.1 ir 10 punktus bei nutraukė viešojo pirkimo procedūras, ir dėl šių reikalavimų priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovės ieškinio dalį, kuria reikalaujama pripažinti neteisėtais pirkimo sąlygų 8.1 ir 10 punktus; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų pripažinti neteisėtais techninės specifikacijos 3.3.3 punktą, pirkimo sąlygų 28.1 punktą ir sutarties projekto 69, 71.1, 72, 80, 86, 112.3, 112.4, 112.5 ir 113.1 punktus perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.       Ieškovė savo reikalavimus grindė teigdama, kad pirkimo sąlygų 28.1–28.2 punktuose atsakovė reikalauja tiek tiekėją, tiek jo vadovą turėti patirties sukuriant ir diegiant informacines sistemas, tačiau nėra paaiškinta, kas laikoma informacinės sistemos sukūrimu ir įdiegimu. Nepagrįstai reikalaujama patirtis informacinės sistemos sukūrime, nepripažįstant tiekėjo patirties informacinės sistemos vystyme, nes tiekėjui teikus informacinės sistemos vystymo paslaugas, jų apimtis ir pobūdis galėjo būti tapatus informacinės sistemos sukūrimui. Tiekėjui, kuris užsiima konsultavimo paslaugų teikimu dėl informacinių sistemų bei jų modifikavimo ar informacinių sistemų priežiūra, bet nėra sukūręs bei įdiegęs pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkančios sistemos, atimta galimybė dalyvauti pirkime.

4.       Sutarties 68 punkte nurodyta, kad tiekėjas, nepateikęs 7.1 punkte nurodytų paslaugų rezultatų sutartyje numatytu laiku, taip pat nesilaikęs paslaugų grafike 7.1 punkte nurodytų paslaugų atlikimo etapų terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo paslaugų, nurodytų 7.1 punkte, kainos be PVM, nurodytos sutarties 12.1 punkte, ir atlyginti užsakovo patirtus nuostolius, kurių nepadengia netesybos; delspinigiai išskaičiuojami iš tiekėjui pagal sutartį mokėtinų sumų (be PVM). Ieškovės nuomone, nurodytas sutarties punktas diskriminacinis, neproporcingas, nustatantis baudinio tipo netesybas. Atskiro etapo paslaugų teikimo vėlavimas nepatvirtina visos elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos (toliau – EKRIS) galutinio perdavimo–priėmimo termino vėlavimo ar veikimo pradžios vėlavimo.

5.       Atsakovė patikslino sutarties 69 punktą, tačiau jis liko nesuprantamas, nes prieštarauja pirkimo sąlygoms. Sutarties 113.4 ir 113.5 punktuose nurodyti delspinigiai siejami su EKRIS modifikavimo ir priežiūros nesuteikimu paslaugų, kurios pradedamos teikti po EKRIS sukūrimo ir diegimo paslaugų pabaigos, t. y. negalima situacija, kad tiekėjas būtų laikomas atsisakęs sukurti bei įdiegti EKRIS dėl delspinigių, kurie pagal sutartį net negali būti skaičiuojami.

6.       Sutarties 71.1 punkte numatyta, kad tiekėjas, neužtikrinęs techninėje specifikacijoje numatytų paslaugos prieinamumo rodiklių, įsipareigoja sumokėti užsakovui 10 000 Eur dydžio baudą už kiekvieną valandą, apskaičiuotą techninėje specifikacijoje nustatyta tvarka, ir atlyginti užsakovo patirtus nuostolius, kurių nepadengia bauda. Ieškovės vertinimu, nėra aišku, ar tiekėjui visada bus taikoma bauda ir kiek, kokia apimtimi jos taikymas priklausys nuo atsakovės diskrecijos, tai lemia sąlygų neaiškumą ir neskaidrumą.

7.       Sutarties 72 punkte numatyta, kad tiekėjas, neteikdamas ar atsisakydamas teikti sutarties 7.3 punkte nurodytas paslaugas, įsipareigoja sumokėti užsakovui 10 000 Eur baudą už kiekvieną pažeidimo atvejį ir atlyginti užsakovo patirtus nuostolius, kurių nepadengia netesybos. Ieškovės manymu, šis sutarties punktas prieštarauja sutarties 7.3 punkte teiktinų paslaugų esmei. Pagal techninės specifikacijos sąlygas ir sutarties 72 punktą nėra aišku, ar atveju, kai tiekėjo pasiūlytas paslaugos suteikimo trukmės įvertinimas darbo valandomis, užsakymo įvykdymo terminai ir siūloma paslaugos detalizacija valandomis nėra prieinama atsakovei ir ji nesutinka su tokiu paslaugos teikimu, ar tiekėjas laikomas pažeidęs sutartį ir jam gali būti taikoma minėta sankcija.

8.       Sutarties 80 punktas, jog tiekėjas prisiima atsakomybę, jeigu jo sukurtas paslaugų rezultatas pažeis trečiųjų asmenų interesus ar teises, yra neapibrėžtas ir neproporcingas, nedetalizuotas. Sutarties 86 punktas numato, kad, jeigu tiekėjas nepateikia sutarties užtikrinimo, laikoma, jog jis atsisakė sudaryti sutartį. Sutarties 112.5 ir 113.1 punktai numato atsakovės teisę nutraukti sutartį, jei tiekėjas nepateikia sutarties įvykdymo užtikrinimo. Kadangi sutartis įsigalioja tik pateikus jos įvykdymo užtikrinimą, minėti punktai neteisėti, jie numato sankcijas už tų pačių įsipareigojimų nevykdymą. 

9.       Sutarties 112.3 ir 112.4 punktai nepakankamai detalizuoti, nuostatos „paslaugas teikia taip lėtai“, „nepajėgus suteikti paslaugų be esminių trūkumų ir netikslumų ir didelių nuostolių užsakovui“ yra vertinamojo pobūdžio. 

10.       Pirkimo sąlygose tiksliai neapibrėžtos EKRIS modifikavimo paslaugos, teiktinos fiksuoto valandinio įkainio pagrindu, nurodytos paslaugos galbūt dubliuojasi su EKRIS priežiūros paslaugų teikimu. Techninės specifikacijos 3.3.3 punktas nenumato kas yra EKRIS sistemos modifikavimas, kas į jį gali įeiti, nėra aišku, kaip techninės specifikacijos 3.3.3 punkte numatytos modifikavimo paslaugos yra susijusios su techninės specifikacijos 3.3.2 punkte numatytos EKRIS plėtros paslaugomis.

11.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad perkamos modifikavimo paslaugos detalizuotos techninės specifikacijos 3.3.3–3.3.6 punktuose. Minėtose sąlygose nurodyta tiek modifikavimo paslaugų apibrėžtis, tiek tokių paslaugų teikimo tvarka, nurodyta, kokiai atvejais bus reikalingos konsultacijos. Tiekėjai, dalyvaudami pirkime, kurie kurs ir diegs EKRIS, turės žinoti, kokiai sistemai būtų perkamos modifikacijos paslaugos – tiekėjai ir kurs sistemą, kuriai vėliau bus atliekamos modifikacijos. Pirkimo sąlygose nurodyta, kokiems tikslams būtų perkamos modifikacijos paslaugos, t. y. atsižvelgiant į pasikeitusius veiklos poreikius ar teisės aktus. Iš anksto objektyviai nėra įmanoma numatyti, kokios konkrečiai modifikacijos būtų reikalingos.

12.       Ieškovė neįrodė, kad reikalaujama kvalifikacijos patirtis (pirkimo sąlygų 28.1 punktas) būtų nepanaši į pirkimo objektą ar kad reikalavimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

13.       Ieškovė neįrodė, kad viešojo pirkimo sutarties 68 punktas, nustatantis baudos dydį, nepagrįstas, diskriminacinis, nes sutarties 68 punkte nėra kriterijų, kurie lemtų nelygiateisišką tiekėjų padėtį. Atsižvelgiant į „e-Tolling“ sistemos svarbą, prognozuojamų pajamų dydį, dėl jos neveikimo prarastinų pajamų dydį, nustatyta bauda negali būti laikoma neproporcinga, ji beveik 30 kartų mažesnė nei atsakovės galimi nuostoliai.

14.       Atsakovė nesutiko, kad sutarties 69 punktas nelogiškas. Bet kurios iš paslaugų, numatytų sutartyje, vienašališkas atsisakymas būtų laikomas esminiu visos sutarties pakeitimu, dėl kurio atsakovė nutrauktų sutartį su tiekėju.

15.       Sutarties projekto 71.1 punktas nekeistinas, nes bauda yra taikoma už EKRIS prieinamumo užtikrinimo rodiklio nevykdymą, delspinigiai taikomi už teikiamų paslaugų vėlavimą. Bauda nepadengtų negautų pajamų. Ieškovė nepagrindė pirkimo sutarties 80 punkto nepagrįstumo, nepateikė argumentų, kodėl sutarties 86 punktas naikintinas, nepateiktas reikalavimas panaikinti šį punktą. Po ieškovės pretenzijos pateikimo viešojo pirkimo sutarties 112.5 ir 113 punktai pakeisti, o į ieškinį perkelti teiginiai iš pretenzijos, neįvertinus aktualios pirkimo sąlygų redakcijos. Tai, kad viešojo pirkimo sutarties 112.3 ir 112.4 punktų nuostatos yra vertinamojo pobūdžio, nelemia jų neteisėtumo, o suteikia galimybę šalims ne formaliai jas taikyti, įvertinti sutarties vykdymo kontekstą. 

16.       Atsakovė nesutinka, kad sutarties 72 punktas prieštarauja sutarties 7.3 punkte nurodytų paslaugų esmei. Sutarties 72 punktas aiškus ir konkretus, neprieštarauja kitoms pirkimo sąlygoms ir yra išdėstytas suprantamai. Atsakovė nesutinka, kad sutarties 80 punktas neteisėtas, nes tiekėjas atliks EKRIS kūrimo darbus, yra natūralu reikalauti, jog tiekėjas kaip EKRIS kūrėjas privalo užtikrinti, jog EKRIS nepažeis trečiųjų šalių interesų ar teisių. Atsakovė nesutinka, kad sutarties 112.3 ir 112.4 punktai neapibrėžti, neteisėti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 5 010 Eur bylinėjimosi išlaidas, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

18.       Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti samprotavimai nesudaro pagrindo techninės specifikacijos 3.3.3 punktą pripažinti neteisėtu. Modifikavimo paslaugos yra detalizuotos techninės specifikacijos 3.3.3–3.3.6 punktuose, nurodant tiek modifikavimo paslaugų apimtį, tiek tokių paslaugų teikimo tvarką. Techninės specifikacijos 3.3.3.4 punkte nurodyta, kad į modifikavimo paslaugų apimtį įeina EKRIS funkcionalumo keitimas; techninės specifikacijos 3.3.3.5 punkte numatytas dokumentacijos atnaujinimas; techninės specifikacijos 3.3.3.8 punkte numatytas trūkstamų pakeitimų realizavimas; techninės specifikacijos 3.3.3.9 punkte numatytas aptiktų klaidų šalinimas ir kt. nurodytos paslaugos. Ieškovės argumentai, jog techninė specifikacija nedetalizuoja EKRIS modifikavimo paslaugų teismo, atmesti kaip nepagrįsti.

19.       Techninėje specifikacijoje yra nurodyti atvejai, kuomet bus reikalingos konsultacijos (techninės specifikacijos reikalavimų Nr.: NFR-ETIS-32; NFR-ETIS-110; NFR-ETIS-150; NFRETIS-151; NFR-ETIS-154). Pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymo forma“ esanti lentelė Nr. 2 įrodo, jog valandinio įkainio pagrindu bus teikiamos modifikavimo paslaugos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, jog pirkimo sąlygos aiškiai nenumato, kokios paslaugos atsakovei turės būti teikiamos valandinio įkainio pagrindu, atmesti kaip nepagrįsti. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė pirkimo sąlygų 66 punkte nustatyta tvarka ir terminais būtų pasinaudojusi teise pateikti prašymus paaiškinti arba patikslinti pirkimo dokumentus. Teismas nusprendė, jog pirkimo sąlygos dėl pirkimo objekto apibrėžtumo buvo aiškios ir suprantamos, o ieškovė nenurodė aplinkybių, jog prašymo dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo negalėjo pateikti dėl objektyviai pateisinamų priežasčių. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog techninės specifikacijos 3.3.3 punkto aiškumas yra ne toks, kokio ieškovė tikisi ar koks, ieškovės įsitikinimu, konkrečiu atveju yra geresnis, savaime nesudaro pagrindo ginčijamas pirkimo sąlygas vertinti kaip neteisėtas.

20.       Informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugų pirkimui atsakovė nustatė kvalifikacinį reikalavimą – būti sukūrus ir įdiegus informacinę sistemą už ne mažesnę nei reikalaujama vertę (pirkimo sąlygų 28.1). Vertinant pirkimo objektą suformuluoto kvalifikacinio reikalavimo kontekste, remiantis ieškovės samprotavimais, nėra pagrindo išvadai, jog pirkimo sąlygų 28.1 punktas, nepripažįstantis tinkamos patirties informacinės sistemos vystymo paslaugų teikime, neproporcingas ar diskriminacinis. Priešingai, kvalifikacinis reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į pirkimo objektą. Ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų, jog informacinių sistemų vystymo paslaugos nėra tapačios informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo paslaugoms, todėl pripažinus ir informacinių sistemų vystymo patirtį, būtų sudėtinga įsitikinti, ar tiekėjas kompetentingas informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo srityje. Nėra pagrindo išvadai, jog nustatytas kvalifikacinis reikalvimas pritaikytas vienam konkrečiam tiekėjui bei dirbtinai apribojantis tiekėjų konkurenciją. Ieškovės įsitikinimas, jog turėtų būti pripažinta informacinių sistemų vystymo patirtis, neįrodo pirkimo sąlygos neteisėtumo.

21.       Ieškovės teiginys, kad pirkimo sutarties projekto 68 punktas, nustatantis, jog tiekėjas viena diena praleidęs paslaugų grafike nurodytus terminus, turi mokėti baudą, lygią 0,05 proc. nuo visos EKRIS sukūrimo ir diegimo paslaugų kainos, yra diskriminacinis, neproporcingas, nustatantis baudinio tipo netesybas, nepagrįstas. Priešingai, atsakovė nurodė, jog „e-Tolling“ sistema per metus surinktų 111 mln. Eur pajamų į atsakovės biudžetą, t. y. 2,5 karto daugiau, palyginus su dabar surenkamais 45 mln. Eur. EKRIS neveikimas ar vėlavimas ją paleisti laiku reikštų, kad į atsakovės biudžetą per dieną nebūtų surenkama 304 109,59 Eur planuojamų pajamų ir bet kuriuo atveju ne mažiau kaip 123 287,67 Eur šiuo metu surenkamų pajamų. Pirkimo dokumentuose nustatyta, kad tiekėjų bendra EKRIS diegimo ir priežiūros paslaugų kaina negali viršyti 21 340 000 Eur be PVM. Net ir nuo šios sumos paskaičiavus 0,05 proc. gaunama vos 10 670 Eur. Delspinigių suma beveik 30 kartų mažesnė nei atsakovės galimi nuostoliai. Įrodymų, kurie paneigtų atsakovės nurodytas aplinkybes, ieškovė nepateikė, todėl teismas sutiko, jog ginčijama sutarties nuostata atitinka proporcingumo, protingumo ar sąžiningumo reikalavimus.

22.       Ieškovės abstraktus teiginys, jog pirkimo sutarties projekto 69 punktas, nustatantis atvejus, kada laikoma, kad teikėjas atsisakė užsakovui suteikti paslaugas pagal sutarties sąlygas, taip pat nepagrįstas objektyviais duomenimis. Sutarties sąlyga – jeigu tiekėjas nevykdo sutartyje numatytų paslaugų laikotarpį, per kurį susidarytų atitinkamame punkte (113.3, 113.4 ar 113.5) nustatyto dydžio netesybos, laikoma, jog tiekėjas atsisakė teikti paslaugas pagal sutartį, teismo vertinimu, savaime nėra neteisėta ir nelogiška.

23.       Ieškovės abejonės dėl sutarties 71.1 punkto ir techninės specifikacijos 9.3 punkto neaiškumo, taip pat nepagrįstos.

24.       Ieškovės abejonės dėl sutarties 72 punkto prieštaravimo sutarties 7.3. punkte nurodytų paslaugų esmei taip pat nepagrįstos įtikinamais argumentais. Sutarties 72 punktas, numatantis netesybų taikymą (baudą), yra aiškus, konkretus bei neprieštarauja kitoms sutarties sąlygoms.

25.       Ieškovės abejonės dėl sutarties 80 punkto nuostatos, numatančios, jog tiekėjas prisiima atsakomybę, jeigu jo sukurtas paslaugų rezultatas pažeis trečiųjų šalių interesus ir teises, atitikties apibrėžtumo, proporcingumo reikalavimams, taip pat nepagrįstos įtikinamasis argumentais, teismas nenustatė aptariamos sąlygos neteisėtumo ar nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas atliks EKRIS kūrimo darbus, pagrįsta reikalauti, jog tiekėjas, kaip EKRIS kūrėjas, užtikrintų, jog EKRIS nepažeis trečiųjų šalių interesų ar teisių.

26.       Ieškovės abejonės dėl sutarties 86 punkto, numatančio, kad jei teikėjas nepateikia sutarties užtikrinimo nurodytą laikotarpį, laikoma, kad teikėjas atsisakė sudaryti sutartį, taip pat dėl sutarties 112.5 ir 113.1 punktų, teisėtumo, nepagrįstos argumentais, todėl teismas nekonstatavo aptariamų sąlygų neteisėtumo. Teisę reikalauti prievolės užtikrinimo numato Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 42 straipsnio 1 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Atsakovė, 2021 m. gegužės 14 d. raštu atsakydama į pretenziją, nurodė, jog viešųjų pirkimų komisija nutarė patikslinti sutarties projekto 112.5 ir 113.1 punktus ir juos išdėstyti taip: ,,112.5 nevykdo sutarties IX skyriaus ,,Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimas“ nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą, nurodytą 88.2 p.“; ,,113.1 nevykdo sutarties 88.2 p. nurodyto reikalavimo“. Ieškovė kelia abejones dėl neaktualių sutarties sąlygų, nepateikdama argumentų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog aktualios sutarties sąlygos yra neteisėtos.

27.       Ieškovės samprotavimai, jog sutarties 112.3 ir 112.4 punktai nepakankami detalizuoti, yra vertinamojo pobūdžio, nesudaro pagrindo pripažinti aptariamas sąlygas neteisėtomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.658 straipsnio 2 dalis, 6.665 straipsnio 3 dalis). 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

28.       Ieškovė bendrovė „SW Baltics“ AS apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

28.1.       Ieškovė ginčija techninės specifikacijos 3.3.3 punktą, kadangi techninė specifikacija nedetalizuoja EKRIS modifikavimo paslaugų turinio, ir ieškovei nėra aišku, ką ji įsipareigoja teikti sutarties sudarymo atveju. Techninės specifikacijos 3.3.3 punktu nėra apibrėžtas EKRIS modifikavimo paslaugų turinys. Nurodytų paslaugų turinį tiekėjui būtina suprasti, kadangi sutarties 72 ir 73 punktas nustato atsakomybę už EKRIS modifikavimo paslaugų nesuteikimą ir / ar netinkamą suteikimą. Techninėje specifikacijoje neegzistuoja sprendime nurodyti techninės specifikacijos 3.3.4–3.3.6 punktai.

28.2.       Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad techninės specifikacijos 3.3.3.4 punkte nurodyta, kad į modifikavimo paslaugų apimtį įeina EKRIS funkcionalumo keitimas. Nurodytame techninės specifikacijos punkte nurodyta, kad pati EKRIS modifikavimo paslauga turės būti teikiama pagal su atsakove suderintus funkcinius reikalavimus. Techninės specifikacijos 3.3.3.5 punkte numatytas dokumentacijos atnaujinimas vykdomas suteikus EKRIS modifikavimo paslaugą, bet nurodytas techninės specifikacijos punktas neapibrėžia EKRIS modifikavimo paslaugos turinio. Techninės specifikacijos 3.3.3.8 punkte nenurodyta apie atlygintinų EKRIS modifikavimo paslaugų, teikiamų valandinio įkainio pagrindu, turinį. Techninės specifikacijos 3.3.3.8 punkte nenurodyta apie atlygintinų EKRIS modifikavimo paslaugų, teikiamų valandinio įkainio pagrindu, turinį.

28.3.       Teismas nepagrįstai pripažino EKRIS modifikavimo paslaugos turinio aiškumą remdamasis aplinkybe, kad techninėje specifikacijoje nurodyti atvejai, kuomet bus reikalingos konsultacijos (techninės specifikacijos reikalavimų Nr.: NFR-ETIS-32; NFR-ETIS-110; NFR-ETIS-150; NFR-ETIS-151; NFR-ETIS-154). Ginčijamas EKRIS modifikavimo paslaugos ir ginčijamas jų turinio neaiškumas neturi ryšio su sprendime nurodytais techninės specifikacijos reikalavimais. Spręsdamas dėl EKRIS modifikavimo paslaugų apibrėžtumo teismas rėmėsi ne EKRIS modifikavimo paslaugai, o kitoms tiekėjo turimoms suteikti paslaugoms keliamais reikalavimais. Teismas nenustatė EKRIS modifikavimo paslaugos turinio. Ieškovė ginčijo ne EKRIS modifikavimo paslaugos teikimo tvarką, o neapibrėžtą nurodytų paslaugų turinį.

28.4.       Teismas, vertindamas EKRIS modifikavimo paslaugos turinį, nepagrįstai nurodė, kad nurodytų pirkimo sąlygų aiškumą patvirtina faktas, jog ieškovė nesikreipė dėl nurodytų sąlygų paaiškinimo / patikslinimo. Aiškių ir tikslių pirkimo sąlygų nustatymas yra atsakovės pareiga ir šios pareigos tinkamo neįvykdymo padariniai negali būti perkelti tiekėjui. Atsakovė negalėtų aiškinti ir tikslinti EKRIS modifikavimo paslaugų turinio, kadangi tai būtų laikoma esminiu pirkimo sąlygų keitimu, kurį įvykdžius atsakovė būtų priversta nutraukti pirkimo procedūras. Nesikreipimo dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo / patikslinimo faktas neturi ryšio su pirkimo sąlygos aiškumu, tikslumu bei teisėtumu.

28.5.       Skirtingai nei EKRIS sukūrimo ir įdiegimo bei EKRIS priežiūros paslaugų teikimui, EKRIS modifikavimo paslaugų turiniui techninė specifikacija nenustato reikalavimų. Techninės specifikacijos 3.3.3.1–3.3.3.4 punktai patvirtina, kad kiekvienu atveju šalys atskirai derina EKRIS modifikavimo paslaugos turinį, suteikimo sąlygas, apimtį ir kt., taigi, pagal pirkimo sąlygas nėra aiškus nurodytų paslaugų turinys.

28.6.       Ieškovė, ginčydama pirkimo sąlygų 28.1 punkto teisėtumą, nekėlė klausimo dėl reikalaujamos patirties informacinių sistemų diegimo srityje, todėl sprendime nepagrįstai nurodoma, kad nustačius vystymo reikalavimą atsakovė negalės įsitikinti, ar tiekėjas pajėgus informacinių sistemų įdiegimo srityje. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovė nepagrindė, jog pirkimo sąlygų 28.1 punkte privalomai nustatytina tiekėjo patirtis ją siejant su informacinės sistemos sukūrimu, ir nepagrindė, kodėl nėra pakankama tiekėjo patirtis informacinės sistemos vystyme. Aplinkybę, kad patirtis informacinės sistemos vystyme laikytina lygiaverte patirtimi informacinės sistemos sukūrime, patvirtina ir kitos pirkimo sąlygos, kurios tiekėjo specialistui numato reikalaujamą patirtį informacinės sistemos vystyme arba sukūrime. Atsakovė nepagrindė, kad tiekėjo patirtis informacinės sistemos diegime, nepripažįstant tiekėjo patirties informacinės sistemos vystyme, laikytinas minimaliu būtinu reikalavimu.

28.7.       Remiantis sutarties 68 punktu susidaro situacija, jog tiekėjas viena diena praleidęs paslaugų grafike nurodytus terminus turi mokėti baudą, lygią 0,05 proc. nuo visos EKRIS sukūrimo ir diegimo paslaugų kainos. Tokia bauda akivaizdžiai nepagrįsta, o su ja susijusi rizika neišvengiamai didina pasiūlymo pirkime kainą. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl sutarties 68 punkto neteisėtumo remdamasis atsakovės pateiktas skaičiavimais dėl galimų nuostolių neveikiant visai „e-Tolling“ sistemai. Teismas nevertino ieškovės argumentų, nurodytų ieškinyje bei detalizuotų dublike dėl sutarties 68 punkto neteisėtumo. Sutarties 68 punkto neteisėtumas pasireiškia tuo, jog tiekėjui taikomos sankcijos ne tik už galutinį vėlavimą laiku suteikti paslaugas, bet ir už paslaugų grafike nustatytų paslaugų atlikimo tarpinių etapų terminų pažeidimą, jį prilyginant galutinio termino suteikti paslaugas pažeidimui. Tai, kad tiekėjas vėluotų viena diena suteikti viename iš etapų numatytas paslaugas nereiškia, kad bendras EKRIS sukūrimo ir įdiegimo terminas bus viršytas.

28.8.       Teismas nevertino ieškinio argumentų, jog sutarties 69 punkto neteisėtumas pasireiškia tuo, kad nėra galima situacija, jog tiekėjas būtų laikomas atsisakęs sukurti bei įdiegti EKRIS (sutarties projekto 7.1 punktas) dėl delspinigių, kurie pagal sutartį net negali būti skaičiuojami (nes nurodytos paslaugos neturi būti pradėtos teikti).

28.9.       Sutarties 71.1 punkto teisėtumą ieškovė ginčijo tuo pagrindu, kad pagal techninės specifikacijos 9.3 punktą esant paslaugų teikimo neatitikimams nėra aišku, ar tiekėjui visada bus taikoma bauda bei kiek ir kokia apimtimi jos taikymas priklausys nuo atsakovės diskrecijos. Šią aplinkybę ieškovė ieškinyje grindė ir atsakovės paaiškinimu, kad paslaugų kokybės rodiklių pasiekimo, už kurio nepasiekimą taikoma bauda, skaičiavimo tvarka bus šalių suderinta jau pasirašius sutartį. Ieškovės argumentų, kad pagal sutarties 71.1 punktą netesybų taikymas priklausys ne nuo objektyvių aplinkybių, o nuo atsakovės diskrecijos bei šalių suderintos kokybės rodiklių pasiekimo skaičiavimo tvarkos, teismas nevertino.

28.10.       Sutarties 72 punkto neteisėtumas pasireiškia tuo, kad jis prieštarauja sutarties 7.3 punkte teiktinų paslaugų esmei pagal techninės specifikacijos reikalavimams. Pagal sutarties 72 projekto punktą galima situacija, kad atsakovė pritaikytų teikėjui baudą už tai, kad jai netiktų teikėjo parengtas užduoties vykdymo planas, terminai ar pasiūlyta kaina ir / ar jis nesutiktų teikti paslaugų kitomis atsakovės nurodytomis sąlygomis. Iš sutarties 72 punkto nėra aišku, už kokių pareigų nevykdymą ir kokiais atvejais tiekėjui skirtina bauda. Ieškovės argumentų teismas nevertino. Teismas sistemiškai nevertino sutarties 72 punkto kartu su techninės specifikacijos 3.3.3.1–3.3.3.3 punktais.

28.11.       Ieškovė dublike nurodė, kad tiekėjas pagal sutarties projekto 80 punktą negali prisiimti neapibrėžtos atsakomybės trečiųjų asmenų atžvilgiu, atsižvelgus į faktą, jog EKRIS kuriama, diegiama pagal atsakovės reikalavimus bei su ja suderinus. Bet koks paslaugų teikimas pagal sutartį laikomas priimtu tik tada, kai jis atsakovės pripažįstamas suteiktas tinkamai. Neapibrėžtos atsakomybės trečiųjų asmenų atžvilgiu nustatymas akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas nepasisakė dėl nurodytų ieškovės argumentų. Kadangi EKRIS kuriama pagal atsakovės nustatytus reikalavimus, tiekėjui atsakomybės nustatymas sutarties 80 punkto pagrindu yra nepagrįstas. Atsakomybė privalo būti apibrėžta apimtimi, turiniu, detalizuota.

28.12.       Ieškovė ginčijo sutarties 112.5 ir 113.1 punktuose nustatytus sutarties nutraukimo pagrindus, kai nėra pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentas, kadangi, kol nėra pateiktas nurodytas dokumentas, sutartis pagal 130 punktą bei 86 punktą nėra laikoma sudaryta bei įsigaliojusia (t. y. negalima nutraukti neįsigaliojusios ir nesudarytos sutarties). Teismas, ieškovės argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

28.13.       Sutarties 112.3 ir 112.4 punktai pakankamai nedetalizuoti, vertinamojo pobūdžio. Nurodytų atsakomybės sąlygų neapibrėžtumas sukelia galimą skirtingą tiekėjų atsakomybės vertinimą. Akivaizdi korupcijos rizika. Teismas nevertino nurodytų sutarties sąlygų atitikties aiškumo, tikslumo reikalavimams. Sprendimo teiginys, kad nedetalizuotos, vertinamojo pobūdžio tiekėjo atsakomybės nuostatos yra teisėtos, tiesiogiai prieštarauja VPĮ 35 straipsnio 4 daliai, skaidrumo, lygiateisiškumo principams. Teismas nepagrįstai nurodė CK 6.658 straipsnio 2 dalį, 6.665 straipsnio 3 dalį, kurios taikomos rangos santykiams, tačiau šiuo atveju yra perkamos paslaugos bei jos perkamos viešųjų pirkimų būdu.

29.       Atsiliepime atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

29.1.       Ieškinyje nebuvo pateikti argumentai dėl techninės specifikacijos 3.3.3 punkto panaikinimo. Tai, kad teismas pateikė nuorodas į ieškovės pateiktos techninės specifikacijos 3.3.3–3.3.6 punktus, nekeičia sprendimo pagrįstumo. Ieškovė prie ieškinio pridėjo neaktualią techninės specifikacijos redakciją, todėl teismo nuorodos į ieškovės pateiktus įrodymus negali būti laikomos nepagrįstomis. Aktualioje techninės specifikacijos redakcijoje taip pat apibrėžtas modifikavimo paslaugų turinys. Techninės specifikacijos 3.3.3 punkto papunkčiuose detaliai aptartas modifikavimo paslaugų turinys ir šių paslaugų teikimo tvarka. Modifikavimo paslaugų esmė yra ta, kad teikiant modifikavimo paslaugas atliekami EKRIS tam tikrų atskirų dalių pakeitimo darbai. Poreikis atlikti tokius darbus gali atsirasti dėl užsakovo pasikeitusių poreikių arba dėl teisės aktų pakeitimų. Paslaugų teikėjo teisės ir interesai bus užtikrinti tuo, kad pats paslaugų teikėjas galės ir turės įsivertinti, kiek laiko jam užtruks suteikti modifikavimo paslaugas, ir atsiskaitymas su teikėju įvyks pagal paties tiekėjo įsivertintą sugaištinų darbo valandų skaičių. Jeigu ieškovei buvo neaiškus pirkimo objektas ar pirkimo sąlygos, ieškovė galėjo teikti prašymus dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo.

29.2.       Jeigu ieškovė turi patirties informacinių sistemų vystymo projektuose ir mano, kad įgyta patirtis lygiavertė informacinių sistemų kūrimo ir diegimo projektuose, ieškovė turi teisę teikti pasiūlymą kartu su įrodymais, jog jos įgyta patirtis yra lygiavertė reikalaujamai. Ieškovė neįrodė, kad reikalaujama patirtis būtų nepanaši į pirkimo objektą ar kad kvalifikacijos reikalavimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, būtų perteklinis ar ribojantis konkurenciją. Reikalavimai tiekėjui ir specialistui gali skirtis, o aplinkybė, jog šie reikalavimai netapatūs, nereiškia, kad pirkimo sąlyga neteisėta.

29.3.       Ieškovė pretenzijoje neprašė panaikinti sutarties 68 punkto. Ieškinyje nebuvo keliamas reikalavimas panaikinti sutarties 68 punktą. Apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje prašoma patenkinti ieškinį – taigi, ir apeliaciniame skunde nėra keliamas reikalavimas panaikinti sutarties 68 punktą. Apeliacinio skundo dalis dėl sutarties 68 punkto ginčijimo nenagrinėtina, kadangi ieškovė nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Ieškinyje ieškovė neteigė, kad sankcijos už tarpinių etapų terminų pažeidimą bei galutinio paslaugos suteikimo termino pažeidimą neturėtų būti vienodos. Šis argumentas neturėtų būti nagrinėjamas, kadangi ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos bei neginčijo pirkimo sutarties 68 punkto reikalavimo aptartuoju argumentu. Ieškovė neįrodė, kad pirkimo sutarties 68 punktas prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms.

29.4.       Jeigu paslaugos neturi būti pradėtos teikti, vadinasi, delspinigiai apskritai negalės būti skaičiuojami. Tai reiškia, kad delspinigiai (kurie nebus skaičiuojami) nepasieks sutarties 113.3 ir (ar) 113.4 ir (ar) 113.5 punktuose nurodytų verčių – taigi, sankcijos (pirkimo sutarties nutraukimas) tiekėjui nebus taikomos. Ieškovė neįrodė, kad pirkimo sutarties 69 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

29.5.       Ieškovės teiginiai, kad bauda (sutarties 71.1 punktas) galės būti taikoma ne visuomet atsižvelgiant į techninės specifikacijos 9.3 punktą nuostatą, nepagrįsti. Techninės specifikacijos 9.3 punktas nepanaikina ir nesumažina tiekėjo atsakomybės pagal pirkimo sutarties 71.1 punktą. Tiekėjas turės vykdyti abi nustatytas sąlygas. Atsakovė neturi diskrecijos netaikyti atitinkamų pirkimo sąlygų ar nesilaikyti pirkimo sutarties nuostatų. Ieškovės prielaidos apie atsakovės tariamą diskrecijos teisę nesilaikyti pirkimo sutarties 71.1 punkto reikalavimo yra nepagrįstos. Ieškovė neįrodė, kad pirkimo sutarties 71.1 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

29.6.       Pirkimo sutarties 72 punkte nurodyta, kada skirtina bauda – kai teikėjas neteikia arba atsisako teikti sutarties 7.3 punkte nurodytas paslaugas. Yra tik du atvejai, kai atsakovė galėtų skirti baudą – kai tiekėjas neteikia arba atsisako teikti modifikavimo paslaugas. Teiginys, kad atsakovė galėtų baudą skirti ir kitais atvejais, nepagrįstas. Pirkimo sutarties 72 punkto turinys aiškus. Ieškovė neįrodė, kad 72 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

29.7.       Argumentas, kad, kadangi EKRIS kuriama pagal atsakovės nustatytus reikalavimus, tiekėjui atsakomybės nustatymas sutarties 80 punkto pagrindu yra nepagrįstas, nebuvo nurodytas ieškinyje. Ieškinyje nurodyta, kad nustatytas reikalavimas neapibrėžtas, neproporcingas, nedetalizuotas. Apeliacinio skundo dalis dėl pirkimo sutarties 80 punkto ginčijimo neturėtų būti nagrinėjama. Nepaisant to, ieškovė neįrodė pirkimo sutarties 80 punkto neteisėtumo. Šis punktas atitinka reglamentavimą ir yra tinkamai apibrėžtas. Nėra požymių, kurie leistų spręsti apie šio sutarties punkto neproporcingumą. Būtent tiekėjas atliks EKRIS kūrimo darbus, todėl natūralu reikalauti, kad tiekėjas privalo užtikrinti, jog EKRIS nepažeis trečiųjų šalių interesų ar teisių. Nuostata skirta tam, kad tiekėjas nenaudotų vogtų ar nelegaliais būdais gautų programinių kodų ir pan. Ieškovė neįrodė sutarties 80 punkto neteisėtumo.

29.8.       Pirkimo sutarties 112.5 punkte nustatyta, kad sutarties nutraukimas galimas, išskyrus reikalavimą, nurodytą 88.2 punkte. Taigi, ieškovės svarstymai apie tai, kad pirkimo sutartis gali būti nutraukta 112.5 punkto pagrindu tiekėjui nepateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo, yra nepagrįsti. Ieškovė neįrodė ir pirkimo sutarties 113.1 punkto reikalavimo neteisėtumo. Minėtas punktas aptaria situacijas, kai šalys sudaro sutartį ir ją pasirašo, tačiau tiekėjas nepateikia sutarties įvykdymo užtikrinimo. Susiklosto situacija, kad sutartis sudaryta (pasirašyta), tik neįsigaliojusi. Teisės aktai nedraudžia šalims susitarti, kad šalių sudaryta (pasirašyta), bet neįsigaliojusi sutartis galėtų būti nutraukta tam tikromis sąlygomis. Jeigu tiekėjas nepateikia pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, turi būti nustatytas teisinis mechanizmas dėl neįsigaliojusios sutarties pabaigos. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad neįsigaliojusi sutartis gali būti nutraukta. Ieškovė nenurodė imperatyvios teisės aktų nuostatos, kuri būtų pažeista nustatant tokią pirkimo sutarties sąlygą. Pareigą pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą numato pirkimo sutarties 86 punktas. Pirkimo sutarties 86 punktas vykdytinas ir tuo atveju, kai sutartis pasirašyta, bet neįsigaliojusi (nepateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas). Jeigu tiekėjas per nustatytą terminą nepateikia sutarties įvykdymo užtikrinimo, tokiais savo veiksmais tiekėjas pažeistų pirkimo sutarties 86 punktą. Ieškovė neįrodė, jog pirkimo sutarties 112.5 ir 113.1 punktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

29.9.       Pirkimo sutarties 112.3 ir 112.4 punktai yra CK nuostatų (CK 6.665 straipsnio 3 dalis, CK 6.665 straipsnio 3 dalis) pakartojimas. Nėra pagrindo spręsti, kad jie neteisėti. Tai, kad šios nuostatos vertinamojo pobūdžio, nelemia jų neteisėtumo. Paslaugų sutarčių atveju CK 6.658 straipsnio 2 dalies ir CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja CK 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. Ieškovė neįrodė, jog pirkimo sutarties 112.3 ir 112.4 punktai prieštarauja imperatyvioms nuostatoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.

31.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovei dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

32.       2021 m. balandžio 8 d. atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą „Projekto „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos“. Ieškovė, nesutikdama su pirkimo sąlygomis, 2021 m. balandžio 19 d. pateikė pretenziją, kuria prašė pakeisti pirkimo sąlygų 8.1, 10 punktus ir pasiūlymo formas nurodant, kad pirkimo objektas skaidomas į 3 dalis – EKRIS sukūrimas ir įdiegimas; EKRIS priežiūra; EKRIS modifikavimo paslaugos – ir pagal tai atitinkamai pakoreguoti kvalifikacijos reikalavimus, sutartį ir techninę specifikaciją; pakeisti techninės specifikacijos 3.3.3 punktą ir detalizuoti EKRIS modifikavimo paslaugų apimtį; panaikinti pirkimo sąlygų 28.1 punkte nustatytą reikalavimą; panaikinti sutarties 69, 71.1, 72, 75, 79, 80, 86, 112.5 ir 113.1, 112.3, 112.4 punktus.

33.       2021 m. gegužės 14 d. atsakovė pretenziją patenkino iš dalies. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu dėl pretenzijos, pateikė ieškinį, prašė pripažinti neteisėtomis pirkimo sąlygų 8.1, 10, 28.1 punktus, techninės specifikacijos 3.3.3 punktą, sutarties projekto 69, 71.1, 72, 80, 86, 112.3, 112.4, 112.5, 113.1 punktus ir atsakovės 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją.

34.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino neteisėtomis pirkimo sąlygų 8.1 ir 10 punktus bei nutraukė viešojo pirkimo procedūras. Bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą teismas nutraukė.

35.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino neteisėtais pirkimo sąlygų 8.1 ir 10 punktus bei nutraukė viešojo pirkimo procedūras, ir dėl šių reikalavimų priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovės ieškinio dalį, kuria reikalaujama pripažinti neteisėtais pirkimo sąlygų 8.1 ir 10 punktus; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų pripažinti neteisėtais techninės specifikacijos 3.3.3 punktą, pirkimo sąlygų 28.1 punktą ir sutarties projekto 69, 71.1, 72, 80, 86, 112.3, 112.4, 112.5 ir 113.1 punktus perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

36.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovės reikalavimus pripažinti neteisėtais techninės specifikacijos 3.3.3 punktą, pirkimo sąlygų 28.1 punktą ir sutarties projekto 69, 71.1, 72, 80, 86, 112.3, 112.4, 112.5 ir 113.1 punktus, atmetė. Ieškovė apeliaciniame skunde su sprendimu nesutinka.

Dėl techninės specifikacijos 3.3.3 punkto

37.       Techninės specifikacijos 3.3.3 punkte nustatyta, kad EKRIS modifikavimo paslaugos teikiamos tokia tvarka: 3.3.3.1. užsakovo įgalioti atstovai, atsižvelgiant į pasikeitusius veiklos poreikius ar teisės aktus, suderintu su teikėju būdu, pateikia teikėjui užduotį; 3.3.3.2. teikėjas išsiaiškina užsakyme aprašytą reikalingos paslaugos esmę, apimtį ir reikalavimus, įsivertina ir užsakovo atsakingam asmeniui pateikia preliminarų įvertinimą, kuriame nurodo paslaugos suteikimo trukmės įvertinimą darbo valandomis, užsakymo įvykdymo terminą ir siūlomą paslaugos detalizuotą (pvz. analizės ir dokumentacijos rengimo) kiekį valandomis; 3.3.3.3. užsakovo įgaliotas atstovas, įvertinęs teikėjo pateiktą užsakymo preliminarų įvertinimą, priima sprendimą dėl tolesnio užduoties vykdymo; 3.3.3.4. jei užsakovo įgaliotas atstovas patvirtina užsakymą, teikėjas suteikia paslaugas pagal su užsakovu suderintus EKRIS modifikavimo funkcinius reikalavimus; 3.3.3.5. teikėjas atnaujina ir pateikia dokumentaciją užsakovui; 3.3.3.6. teikėjas pateikia ataskaitą apie įvykdytą užduotį; 3.3.3.7. užsakovas patikrina suteiktų paslaugų atitikimą užsakymo metu suderintiems EKRIS modifikavimo reikalavimams, ir jeigu paslaugos suteiktos tinkamai, jas priima; 3.3.3.8. jei EKRIS priežiūros metu bus nustatyta, kad teikėjas diegiant sistemą nenumatė visų reikalingų pakeitimų, susijusių su užsakytomis paslaugomis, tuomet teikiant modifikavimo paslaugas trūkstamų pakeitimų realizavimą paslaugų teikėjas atlieka savo lėšomis be papildomo mokesčio; 3.3.3.9. po perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos, užsakovui pranešus apie aptiktas klaidas, teikėjas turi klaidas ištaisyti per nustatytą laiką, priklausomai nuo klaidos kritiškumo, kuris apibrėžtas paslaugos lygio aptarnavimo reikalavimuose, ir pateikti užsakovui patikslintą informaciją ir atnaujinti dokumentaciją be papildomų mokesčių; 3.3.3.10. užsakovas be atskiro teikėjo sutikimo paslaugų rezultatą gali perduoti tretiesiems asmenims, taip pat turi teisę naudoti paslaugų rezultatą ar jo dalį visais būdais pagal užsakovo poreikį.

38.       Ieškovė prašo techninės specifikacijos 3.3.3 punktą pripažinti neteisėtu, kadangi techninė specifikacija nedetalizuoja EKRIS modifikavimo paslaugų turinio ir ieškovei nėra aišku, ką ji įsipareigoja teikti pirkimo sutarties sudarymo atveju.

39.       VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio šių (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti skaidrumo principo, inter alia (be kita ko), reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, koreliuoja su teisiniame reguliavime (VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintu tikslu užtikrinti, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia; be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021).

40.       Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021).

41.       Pagal pirkimo sąlygų 66 punktą tiekėjai savo prašymus paaiškinti arba patikslinti pirkimo dokumentus galėjo teikti ne vėliau kaip prieš 9 darbo dienas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę prašydama paaiškinti arba patikslinti pirkimo dokumentus, nors tokią teisę turėjo, o kreipėsi tik su pretenzija. Atsakovė dėl ieškovės pretenzijos dalies priėmė sprendimą patikslinti techninės specifikacijos 3.3.3 punktą. Net ir techninės specifikacijos 3.3.3 punkto nuostatas patikslinus, ieškovė laikosi pozicijos, kad jos nedetalizuoja modifikavimo paslaugų turinio.

42.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualios redakcijos techninėje specifikacijoje yra iš dalies detalizuotas modifikavimo paslaugų turinys: techninės specifikacijos 3.3.3.4 punkte nurodyta, kad į modifikavimo paslaugų apimtį įeina EKRIS funkcionalumo keitimas; techninės specifikacijos 3.3.3.5 punkte numatytas dokumentacijos atnaujinimas; techninės specifikacijos 3.3.3.8 punkte numatytas trūkstamų pakeitimų realizavimas; techninės specifikacijos 3.3.3.9 punkte numatytas aptiktų klaidų šalinimas ir kt. nurodytos paslaugos.

43.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nenustatė EKRIS modifikavimo paslaugos turinio ir skirtingai nei EKRIS sukūrimo ir įdiegimo bei EKRIS priežiūros paslaugų teikimui, EKRIS modifikavimo paslaugų turiniui techninė specifikacija nenustato reikalavimų. 

44.       Kaip matyti iš techninės specifikacijos 3.3.3.1 punkto, modifikavimo paslaugos teikiamos tuomet, kai pasikeičia užsakovo veiklos poreikiai ar teisės aktai, o dėl poreikio gauti modifikavimo paslaugas užsakovas pateikia užsakymą. Kaip galima suprasti iš techninės specifikacijos 3.3.3 punkto nuostatų, modifikavimo paslaugų esmė yra ta, kad teikiant modifikavimo paslaugas yra atliekami EKRIS tam tikrų dalių pakeitimo darbai, kurių atlikimo poreikis, kaip jau minėta, gali atsirasti dėl užsakovo pasikeitusių poreikių arba dėl teisės aktų pakeitimų. Techninės specifikacijos 3.3.3.1–3.3.3.4 punktai patvirtina, kad kiekvienu atveju šalys atskirai derina EKRIS modifikavimo paslaugos turinį, suteikimo sąlygas, apimtį ir kt. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad užsakovas negalėtų numatyti, kokie konkretūs informacinės sistemos pakeitimai turės būti atlikti, kokie ateityje bus priimti teisės aktai, todėl detalizuoti modifikavimo paslaugų turinio pirkimo metu, dar net nesant sukurtai pačiai EKRIS, nėra galimybės. Papildomai pažymėtina, kad paslaugų teikėjo teisės, numatytos pagal techninės specifikacijos 3.3.3.2 punktą ir pirkimo sutarties 14 punktą, užtikrinamos tuo, kad paslaugų teikėjas galės įsivertinti, kiek laiko užtruks suteikti užsakomas modifikavimo paslaugas ir atsiskaitymas su teikėju įvyks pagal teikėjo įsivertintą sugaištinų darbo valandų skaičių.

45.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad techninėje specifikacijoje neegzistuoja sprendime nurodyti techninės specifikacijos 3.3.4–3.3.6 punktai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta, po ieškovės pretenzijos atsakovei pateikimo, atsakovė koregavo techninės specifikacijos 3.3.3 punkto nuostatas ir naujoje techninės specifikacijos redakcijoje nebeliko 3.3.4–3.3.6 punktų. Tai, kad teismas pateikė nuorodas į ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos nebeaktualios techninės specifikacijos 3.3.3-3.3.6 punktus, nekeičia teismo sprendimo pagrįstumo.

46.       Taip pat pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė savo išvadą, kurioje, be kita ko, nurodė, kad vien aplinkybė, jog techninės specifikacijos 3.3.3 punkto aiškumas yra ne toks, kokio ieškovė tikisi ar koks, ieškovės įsitikinimu, konkrečiu atveju yra „geresnis“, pati savaime nesuteikia pagrindo ginčijamas pirkimo sąlygas vertinti kaip neteisėtas.

47.       Dėl nurodytų motyvų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, techninės specifikacijos nuostatos dėl pirkimo objekto apibrėžtumo buvo pakankamai aiškios ir suprantamos.

Dėl pirkimo sąlygų 28.1 punkto 

48.       Pirkimo sąlygų 28.1 punkte nustatyta, kad tiekėjas (arba jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios tiekėjų grupės partneriai) kartu per paskutinius 5 m. arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau 5 m.) iki pasiūlymų pateikimo dienos turi būti įvykdęs nuo 1 iki 5 pirkimo sutarčių, kurių metu tiekėjas (kartu su jam pavaldžiais subtiekėjais) sukūrė ir įdiegė informacinę sistemą (diegimo darbai baigti, sistema priduota eksploatacijai), kurių bendra suminė vertė yra ne mažesnė kaip 4 000 000 Eur be PVM.

49.       Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrindė, kodėl pirkimo sąlygų 28.1 punkte privalomai nustatytina tiekėjo patirtis ją siejant būtent su informacinės sistemos sukūrimu ir kodėl nėra pakankama nustatyti tiekėjo patirtį informacinės sistemos vystyme.

50.       VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų (tikslą) – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021).

51.       VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalfikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 7.3 punkte nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu; tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi mažiausiai konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai; pirkimo vykdytojas turi galėti motyvuotai pagrįsti kodėl nustatė atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus ir jų reikšmes; įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui ir dirbtinai neriboja konkurencijos, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, bet ir į šių reikalavimų visumą. Metodikos 7.4 punkte nustatyta, kad pirkimo vykdytojas nustato tik tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie įrodys, kad tiekėjas turi teisnumą ir veiksnumą, ekonominį ir finansinį bei techninį ir profesinį pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį. Metodikos 16 punkte nustatyta, kad vertinama tiekėjo patirtis tiekiant panašias prekes, teikiant panašias paslaugas, atliekant panašius darbus. Panašiomis prekėmis, paslaugomis, darbais laikomos atitinkamai prekės, paslaugos ar darbai, kurių pobūdis, paskirtis, kiekis ar apimtis, įvykdymo (atlikimo) sąlygos ir (ar) vertė yra panašūs į perkamo objekto. Pirkimo vykdytojas turi įvertinti, kokia minimali patirtis gali įrodyti tiekėjo gebėjimą tiekti panašias prekes, teikti panašias paslaugas, atlikti panašius darbus. Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslas – leisti pateikti pasiūlymus visiems tiekėjams, kurie galės įvykdyti ketinamą sudaryti pirkimo sutartį, o ne atrinkti tuos, kurie geriausiai galėtų įvykdyti pirkimo sutartį, todėl turi būti nustatomi ne didesni nei minimaliai būtini reikalavimai dėl patirties.

52.       Atsakovės pirkimo sąlygų 28.1 punkte iškeltas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams reiškia, kad tiekėjas savo kvalifikaciją gali grįsti bet kokių informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo sutartimis, kvalifikacijos reikalavimu nereikalaujama turėti patirties, kuriant ir diegiant konkrečią informacinę sistemą. Atsakyme į pretenziją atsakovė paaiškino, kad minėtą reikalavimą nustatė dėl to, kad paslaugos teikėjui, kuris turės sukurti ir įdiegti EKRIS, būtina turėti informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo patirties, kadangi informacinių sistemų vystymo paslaugos teikiamos kaip esamų (sukurtų ir įdiegtų) informacinių sistemų vystymo paslaugos, o informacinių sistemų vystymo paslaugos nėra tapačios informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo paslaugoms. Atsakovė taip pat nurodė, kad pirkimo sąlygų 28.1 punkte pripažinus ir informacinių sistemų vystymo patirtį, atsakovei gali būti problematiška įsitikinti, ar tiekėjas kompetentingas informacinių sistemų sukūrimo ir įdiegimo srityje.

53.       Pirkimo sąlygų 8 punkte nustatyta, kad perkamos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos. Pirkimo sąlygų 8.1 punkte nustatyta, kad tiekėjas, kurio pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu, turės: sukurti ir įdiegti perkančiosios organizacijos pateiktoje techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus atitinkančią EKRIS, suderinti ją su perkančiąja organizacija, taip pat atlikti kitas, techninėje specifikacijoje nurodytas procedūras; vykdyti sukurtos ir įdiegtos EKRIS priežiūrą; teikti EKRIS modifikavimo paslaugas. Taigi, nagrinėjamu atveju pirkimo objektas yra informacinės sistemos sukūrimo, įdiegimo, priežiūros ir modifikavimo paslaugos. Pirkimo sąlygų 28.1 punktas reikalauja, kad tiekėjas būtų sukūręs ir įdiegęs informacinę sistemą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo sąlygų 28.1 punkto kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams suformuluotas laikantis VPĮ ir Metodikos reikalavimų, kadangi perkant informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugas reikalavimas tiekėjui turėti analogiškos (sukūrimo ir įdiegimo) patirties, nelaikytinas pertekliniu, ribojančiu konkurenciją.

54.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad reikalaujama kvalifikacijos patirtis būtų nepanaši į pirkimo objektą, kad kvalifikacijos reikalavimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, būtų perteklinis ar ribojantis konkurenciją, taip pat neįrodė, kad informacinės sistemos vystymo patirtis yra pakankama ar lygiavertė pirkimo sąlygų 28.1 nuostatoje reikalaujamai, todėl turėtų būti įtraukiama į pirkimo nuostatas.

55.       Tarnyba, pateikusi šioje byloje savo išvadą dėl pirkimo sąlygų 28.1 reikalavimo teikėjams, nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad kvalifikacijos reikalavimas pritaikytas vienam konkrečiam tiekėjui ir dirbtinai apriboja tiekėjų konkurenciją, todėl Tarnyba neturėjo pagrindo manyti, kad kvalifikacijos reikalavimas yra neteisėtas.

56.       Minėtų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirkimo sąlygų 28.1 punkto nuostatų nėra pagrindo vertinti kitaip nei vertino pirmosios instancijos teismas – kaip teisėtų.

Dėl pirkimo sutarties 68 punkto

57.       Pirkimo sutarties 68 punkte nustatyta, kad teikėjas, nepateikęs sutarties 7.1 punkte nurodytų paslaugų rezultatų sutartyje numatytu laiku, taip pat nesilaikęs paslaugų grafike nustatytų sutarties 7.1 punkte nurodytų paslaugų atlikimo etapų terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo paslaugų, nurodytų sutarties 7.1 papunktyje, kainos be PVM, nurodytos sutarties 12.1 punkte, ir atlyginti užsakovo patirtus nuostolius, kurių nepadengia netesybos; delspinigiai išskaičiuojami iš teikėjui pagal sutartį mokėtinų sumų (be PVM); apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja teikėją.

58.       Pažymėtina, kad nei pretenzijoje, nei ieškinyje ieškovė nereikalavo pripažinti neteisėtu pirkimo sutarties 68 punkto, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad argumentus dėl šio punkto neteisėtumo ieškovė pateikė tiek pretenzijoje, tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, vertintinas ir šio punkto teisėtumas.

59.       Ieškovės vertinimu, nurodytas sutarties punktas yra diskriminacinis, neproporcingas, nustatantis baudinio tipo netesybas, prieštaraujančias CK reikalavimams, o remiantis šiuo punktu susidaro situacija, jog tiekėjas, viena diena praleidęs paslaugų grafike nurodytus terminus, turi mokėti baudą, lygią 0,05 proc. nuo visos EKRIS sukūrimo ir diegimo paslaugų kainos. Ieškovės teigimu, tokio pobūdžio netesybos yra nepagrįstos, tokia rizika neišvengiamai didina pasiūlymo pirkime kainą.

60.       Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-248/2015). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais – kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas – kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, inter alia, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tuo atveju, jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus, atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

61.       Nors minėti kasacinio teismo išaiškinimai suformuoti sprendžiant dėl jau apskaičiuotų netesybų, priešingai šaliai prašant sumažinti apskaičiuotas netesybas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėti kasacinio teismo išaiškinimai taip pat aktualūs dar ikisutartiniuose santykiuose sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos nustatytos netesybų apskaičiavimo tvarkos ir jų dydžio.

62.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal ginčo pirkimo nuostatas, paslaugų teikėjas, faktiškai atlikęs numatytas EKRIS sukūrimo ir įdiegimo tam tikro etapo paslaugas, gauna už šias paslaugas nustatytą apmokėjimą (pirkimo sutarties 47 punktas), taigi paslaugos teikėjas naudą iš sudarytos sutarties gauna po kiekvieno atitinkamo etapo tinkamo užbaigimo. Perkančioji organizacija paslaugų rezultatu gali naudotis ir jo teikiamą naudą gauti tik paslaugos teikėjui visiškai užbaigus numatytas paslaugas ir perdavus jų rezultatą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad perkančioji organizacija ginčo atveju yra suinteresuota pirkimo sutarties terminų tinkamu laikymusi, tuo pačiu ir tiekėjo skatinimu (nustatant atitinkamo dydžio netesybas) laikytis sutartinių terminų, kadangi pirkimo rezultatu pastaroji galės naudotis tik tiekėjui visiškai užbaigus numatytas paslaugas ir perdavus jų rezultatą.

63.       Be to, atsakovė pateikė Susisiekimo ministerijos aiškinamąjį raštą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1250, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1251 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1252“ projektą, kuriame, be kita ko nustatyta, kad 2015–2017 m. metines vinjetes pajamos sudaro apie 45 mln. Eur, ir tikimasi, kad, įdiegus pažangią elektroninę sistemą, pajamos sudarys apie 111 mln. Eur, t. y. 2,5 karto daugiau. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina atsakovės skaičiavimui, kad EKRIS neveikimas ar vėlavimas ją paleisti laiku reiškia, kad į atsakovės biudžetą per dieną nebūtų surenkama apie 300 tūkst. Eur (111 mln. Eur / 365 d.) pajamų, vietoje šiuo metu surenkamų maždaug 123 tūkst. Eur (45 mln. Eur / 365 d.). Pirkimo sąlygų 8.2.1 punkte nustatyta, kad tiekėjų bendra EKRIS diegimo ir priežiūros paslaugų kaina negali viršyti 21 340 000 Eur be PVM, taigi, net ir nuo maksimalios galimos paslaugų sumos skaičiuojant 0,05 proc. dydžio netesybas, gaunama tik 10 670 Eur per dieną.

64.       Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su atsakove, kad lyginant teikėjui numatytas netesybas su galimais atsakovės nuostoliais, delspinigių suma yra dešimtis kartų mažesnė nei galimi atsakovės nuostoliai sistemai laiku neveikiant. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad numatytas delspinigių dydis ar jų skaičiavimo tvarka yra neproporcinga, per griežta. Be to, ieškovei manant, kad tokio dydžio netesybos ar jų skaičiavimo tvarka ieškovei nepriimtina, per daug rizikinga, ieškovė gali nedalyvauti viešajame pirkime. Svarbu ir tai, kad nustatytų netesybų dydis būtų taikomas bet kuriam tiekėjui, laimėjusiam viešąjį pirkimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad netesybų dydis sukuria prielaidas tiekėjų diskriminacijai. Be to, tinkamai vykdant sutartį, tiekėjui sutartinė atsakomybė apskritai nebūtų taikoma.

Dėl pirkimo sutarties 69 punkto

65.       Pirkimo sutarties 69 punkte nustatyta, kad, jei teikėjas atitinkamų paslaugų, nurodytų sutarties 7 punkte, nesuteikia iki sutarties 113.3 ir (ar) 113.4 ir (ar) 113.5 punkte nurodytų delspinigių susidarymo termino, laikoma, kad teikėjas atsisakė užsakovui suteikti paslaugas pagal sutarties sąlygas. Pirkimo sutarties 113.3 punkte nustatyta, kad užsakovas be išankstinio įspėjimo gali nutraukti sutartį vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu bendras netesybų dydis dėl paslaugų, nurodytų sutarties 7.1 punkte, pasiekia 2,7 proc. pradinės sutarties vertės; bendras netesybų dydis dėl paslaugų, nurodytų sutarties 7.2 punkte, pasiekia 10 proc. pradinės sutarties vertės (113.4 punktas); bendras netesybų dydis dėl paslaugų, nurodytų sutarties 7.3 punkte, pasiekia 5 proc. pradinės sutarties vertės (113.5 punktas).

66.       Ginčydama sutarties 69 punktą ieškovė nurodė, kad sutarties projekto 113.4 ir (ar) 113.5 punkte nurodyti delspinigiai siejami su EKRIS modifikavimo bei priežiūros paslaugų nesuteikimu, o šios paslaugos pradedamos teikti po EKRIS sukūrimo ir diegimo paslaugų pabaigos. Ieškovės vertinimu, pirkimo sutarties 69 punkto neteisėtumas pasireiškia tuo, kad nėra galima situacija, kad tiekėjas būtų laikomas atsisakęs sukurti bei įdiegti EKRIS dėl delspinigių, kurie pagal sutartį net negali būti skaičiuojami (nes nurodytos paslaugos neturi būti pradėtos teikti).

67.       Vertinant ieškovės ginčijamos nuostatos turinį, matyti, kad sutartyje yra įtvirtinta prezumpcija, jog, jeigu tiekėjas nevykdo sutartyje numatytų paslaugų laikotarpį, per kurį susidarytų atitinkamame punkte nustatyto dydžio netesybos, laikoma, jog tiekėjas atsisakė teikti paslaugas pagal sutartį. CK 6.59 straipsnyje įtvirtintas draudimas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsisakymas teikti paslaugas pagal pirkimo sutartį gali būti vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą priešingai šaliai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

68.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo sutarties nuostata, kurioje susitariama dėl sąlygų (susikaupusių netesybų dydžio), kuomet laikoma, kad tiekėjas atsisakė teikti paslaugas pagal sutartį, neprieštarauja įstatymo nuostatoms. Ieškovės vertinimas, kad tiekėjas būtų laikomas atsisakęs sukurti bei įdiegti EKRIS dėl delspinigių, kurie pagal sutartį net negali būti skaičiuojami (nes nurodytos paslaugos neturi būti pradėtos teikti), nėra teisingas, nes delspinigiai pagal pirkimo sutarties 113.4 punktą nebūtų pradedami skaičiuoti, kol nebaigtos teikti pirkimo sutarties 7.1 punkte nurodytos paslaugos (EKRIS sukūrimas ir įdiegimas) ir nepradėtos teikti pirkimo sutarties 7.2 punkte nurodytos paslaugos (sukurtos ir įdiegtos EKRIS priežiūros vykdymas), atitinkamai, delspinigiai pagal pirkimo sutarties 113.5 punktą nebūtų pradedami skaičiuoti, kol nepradėtos teikti pirkimo sutarties 7.3 punkte nurodytos paslaugos (EKRIS modifikavimo paslaugų teikimas). Taigi, tiekėjas pagal pirkimo sutartį nebūtų laikomas atsisakiusiu sukurti bei įdiegti EKRIS (pirkimo sutarties 7.1 punktas) dėl delspinigių, kurie net negali būti skaičiuojami pagal sutarties 113.4 ir 113.5 punktus, nes nurodytos paslaugos neturi būti pradėtos teikti. Jeigu paslaugos neturi būti pradėtos teikti, delspinigiai apskritai negalės būti skaičiuojami. Kaip teisingai nurodo atsakovė, delspinigiai (kurie nebus skaičiuojami) nepasieks sutarties 113.3 ir (ar) 113.4 ir (ar) 113.5 punktuose nurodytų verčių, todėl ir sankcijos (pirkimo sutarties nutraukimas) tiekėjui nebus taikomos. Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo sutarties 69 punktas laikytinas teisėtu.

Dėl pirkimo sutarties 71.1 punkto

69.       Pirkimo sutarties 71.1 punkte nustatyta, kad teikėjas, neužtikrinęs techninėje specifikacijoje numatytų paslaugos prieinamumo rodiklių, įsipareigoja sumokėti užsakovui 10 000 Eur dydžio baudą už kiekvieną valandą, apskaičiuotą techninėje specifikacijoje nustatyta tvarka, ir atlyginti užsakovo patirtus nuostolius, kurių nepadengia bauda; bauda išskaičiuojama iš teikėjui pagal sutartį mokėtinų sumų (be PVM); apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja teikėją. Pagal techninės specifikacijos 9.3 punkto reikalavimo numerį NFR-ETIS-36, teikėjas kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio 10 dienos, turi pateikti paslaugų teikimo ataskaitą su prieinamumo rodiklių vykdymo rezultatais, kreipinių sprendimo terminų rezultatais; esant nukrypimams nuo paslaugų teikimo reikalavimų, turi būti pateiktos priežastys ir paslaugų kokybės gerinimo veiksmai.

70.       Ieškovė ginčijo, kad nėra aišku, ar tiekėjui visada bus taikoma bauda bei kiek ir kokia apimtimi jos taikymas priklausys nuo atsakovės diskrecijos, tai lemia galimą neskaidrumą, skirtingą tiekėjų traktavimą, pirkimo sąlygų neaiškumą. Ieškovės vertinimu, pagal techninės specifikacijos 9.3 punktą esant paslaugų teikimo neatitikimams nėra aišku, ar tiekėjui visada bus taikoma bauda bei kiek ir kokia apimtimi jos taikymas priklausys nuo atsakovės diskrecijos. 

71.       Atsakovė, 2021 m. gegužės 14 d. raštu atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, kad sutarties projekto 71.1 punkte numatyta 10 000 Eur bauda bus taikoma: 1) NFR-ETIS-23 punkto (EKRIS prieinamumas turi būti ne mažesnis 99,5 proc. per mėn.) pažeidimo atveju už kiekvieną valandą, dėl kurios nebuvo pasiektas tame punkte įvardytas prieinamumo rodiklis (taip pat paslaugos teikėjas turės atlyginti nuostolius, kurių bauda nepadengia); 2) NFR-ETIS-25 punkto (CRM prieinamumas turi būti ne mažesnis 99,8 proc. per mėn.) pažeidimo atveju už kiekvieną valandą, dėl kurios nebuvo pasiektas tame punkte įvardytas prieinamumo rodiklis (taip pat paslaugos teikėjas turės atlyginti nuostolius, kurių bauda nepadengia); 3) NFR-ETIS-28 punkto (apmokestinimo duomenų surinkimo modulio prieinamumas turi būti ne mažesnis 99,8 proc. per mėn.) pažeidimo atveju už kiekvieną valandą, dėl kurios nebuvo pasiektas tame punkte įvardytas prieinamumo rodiklis (taip pat paslaugos teikėjas turės atlyginti nuostolius, kurių bauda nepadengia). Atsakyme taip pat nurodyta, kad, jeigu tą pačią valandą neveiks daugiau nei vienas iš NFR-ETIS-23, NFR-ETIS-25 ir NFR-ETIS-28 punktuose išvardytų elementų, tuomet už tą valandą vis tiek bus taikoma 10 000 Eur bauda, nes jos dvigubinimas ar trigubinimas sutarties projekto 71.1 punkte nenumatytas; tačiau, jeigu minėta bauda nepadengs perkančios organizacijos patirtų nuostolių, paslaugos teikėjas taip pat turės atlyginti nuostolius, kurių bauda nepadengia. 

72.       Kaip matyti iš sutarties, pirkimo sutartis nenumato išimčių, dėl kurių turėtų būti netaikoma sutartinė atsakomybė, numatyta sutarties 71.1 punkte, ar atsakovė turėtų diskrecijos teisę sprendžiant dėl baudos skyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal ieškovės ginčijamą pirkimo sutarties 71.1 punktą yra aiškūs baudos taikymo atvejai, aiškiai nurodomi tiekėjo siektini rodikliai, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovė turi diskreciją sprendžiant dėl baudos tiekėjui taikymą pagal minėtą sutarties punktą, sutartinės atsakomybės taikymas priklauso nuo tiekėjo pasiekiamų sistemos prieinamumo rodiklių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sutarties 71.1 punktas laikytinas aiškiu, teisėtu.

Dėl pirkimo sutarties 72 punkto

73.       Pirkimo sutarties 72 punkte nustatyta, kad teikėjas, neteikdamas ar atsisakydamas teikti sutarties 7.3 punkte nurodytas paslaugas, įsipareigoja sumokėti užsakovui 10 000 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimo atvejį ir atlyginti užsakovo patirtus nuostolius, kurių nepadengia netesybos; bauda išskaičiuojama iš teikėjui pagal sutartį mokėtinų sumų (be PVM); apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja teikėją.

74.       Ieškovės teigimu, sutarties 72 punkto neteisėtumas pasireiškia tuo, kad jis prieštarauja sutarties 7.3 punkte teiktinų paslaugų esmei pagal techninės specifikacijos reikalavimams; pagal techninės specifikacijos 3.3.3.1–3.3.3.3 punktus bei sutarties 72 punktą, būtent pagal užsakovo pateiktą užduotį teikėjas pateikia preliminarų įvertinimą, kuriame nurodo paslaugos suteikimo trukmės įvertinimą darbo valandomis, užsakymo įvykdymo terminą ir siūlomą paslaugos detalizacijos (pvz. analizės ir dokumentacijos rengimo) kiekį valandomis, tai gavęs užsakovas priima sprendimą dėl tolesnio užduoties vykdymo. Ieškovės vertinimu, pagal sutarties 72 punktą galima situacija, kai atsakovė pritaikytų teikėjui baudą už tai, kad jai netiktų teikėjo parengtas užduoties vykdymo planas, terminai ar pasiūlyta kaina ir / ar jis nesutiktų teikti paslaugų kitomis atsakovės nurodytomis sąlygomis. Ieškovės teigimu, nėra aišku, už kokių konkrečių pareigų nevykdymą ir kokiais konkrečiai atvejais tiekėjui skirtina bauda.

75.       Atsakovė, 2021 m. gegužės 14 d. raštu atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, kad sutarties projekto 72 ir 113.2 punktuose numatytos sankcijos bus taikomos tais atvejais, kai teikėjas nepagrįstai neteikia paslaugų arba nepagrįstai atsisako jas suteikti; užsakymo vykdymo (paslaugos suteikimo) trukmės įvertinimas darbo valandomis, užsakymo įvykdymo terminas ir paslaugos detalizacija bus derinami bendraujant paslaugos teikėjui ir atsakovei; tik konstatavus, kad paslaugos teikėjo pasiūlymas yra nepagrįstas ar nesąžiningas, ir paslaugos teikėjui atsakius pateikti alternatyvą, bus galima spręsti dėl 72 punkto taikymo.

76.       Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su ieškovės argumentais dėl pirkimo sutarties 72 punkto neteisėtumo. Minėtame punkte aiškiai nurodyta, kad bauda skirtina tuomet, kai teikėjas neteikia arba atsisako teikti sutarties 7.3 punkte nurodytas (EKRIS modifikavimo) paslaugas. Ieškovės teiginys, kad atsakovė galėtų baudą skirti ir kitais atvejais (atsakovei nesutinkant su teikėjo parengtu užduoties vykdymo planu, terminais ar pasiūlyta kaina ir pan.) yra nepagrįstas. Ieškovės ginčijamame punkte nėra numatyta, kad tokiais atvejais yra skiriama bauda.

77.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu pagal techninės specifikacijos 3.3.3.1–3.3.3.3 punktų reikalavimus ir laiku tiekėjas pateikia preliminarų įvertinimą, negalėtų būti vertinama, kad tiekėjas nevykdo sutarties. Sutiktina su atsakovės teiginiu, kad, jeigu atsakovei būtų nepriimtini tiekėjo siūlomi sprendiniai, kiekvienu atveju turėtų būti individualiai vertinamas tiekėjo siūlomas paslaugos sprendinys ir tik nustačius, kad tiekėjo siūlymas netinkamas ir tiekėjui atsisakius pateikti kitą alternatyvą, galima būtų spręsti dėl sutarties 72 punkto taikymo.

78.       Dėl nurodytų motyvų sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sutarties 72 punktas, numatantis netesybų taikymą (baudą), yra aiškus, konkretus bei neprieštarauja kitoms sutarties sąlygoms.

Dėl pirkimo sutarties 80 punkto

79.       Pirkimo sutarties 80 punkte nustatyta, kad teikėjas prisiima atsakomybę, jeigu jo sukurtas paslaugų rezultatas pažeis trečiųjų šalių interesus ar teises. Teikėjas taip pat atsako už subtiekėjų (atsakingas partneris – už ūkio subjektų grupės partnerių), jo įgaliotų atstovų ir darbuotojų veiksmus arba neveikimą.

80.       Ieškovės vertinimu, kadangi EKRIS kuriama pagal atsakovės nustatytus reikalavimus, todėl tiekėjui atsakomybės nustatymas sutarties 80 punkto pagrindu yra nepagrįstas, bet kokia atsakomybė privalo būti apibrėžta jos apimtimi, turiniu, detalizuota, o sutarties 80 punkte nustatyta atsakomybė nedetalizuota.

81.       CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

82.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo sutarties 80 punkto nuostatos atitinka įstatyme numatytą reglamentavimą dėl atsakomybės, numatytos pažeidus trečiųjų asmenų teises ar interesus teikiant paslaugas. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsižvelgiant į tai, jog tiekėjas atliks EKRIS kūrimo darbus, pagrįsta reikalauti, kad tiekėjas, kaip EKRIS kūrėjas, užtikrintų, jog EKRIS nepažeis trečiųjų šalių interesų ar teisių. Šis pirkimo sutarties reikalavimas nėra neproporcingas ar ribojantis konkurenciją, o aplinkybė, kad EKRIS kuriama pagal atsakovės reikalavimus, tačiau atsakomybė už paslaugų rezultato žalą tretiesiems asmenims numatoma tiekėjui, neleidžia manyti priešingai, kadangi už EKRIS kūrimą ir diegimą atsakingas būtent tiekėjas, kuris pats parenka sistemos kūrimo būdus ir priemones. Be to, kaip nurodo atsakovė, ši nuostata skirta tam, kad tiekėjas, kurdamas EKRIS, nenaudotų vogtų ar kitokiais nelegaliais būdais gautų programinių kodų ir pan. Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo sutarties 80 punkto nuostatos laikytinos teisėtomis ir pirkimo sutarties 80 punkto pripažinti neteisėtu ieškovės nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Dėl pirkimo sutarties 112.3 ir 112.4 punktų

83.       Pirkimo sutarties 112.3 punkte nustatyta, kad užsakovas, raštu įspėjęs prieš 30 kalendorinių dienų, gali nutraukti sutartį vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu teikėjas paslaugas teikia taip lėtai, kad jas baigti iki sutarties IV skyriuje nustatytų terminų pabaigos pasidaro aiškiai negalima. Pirkimo sutarties 112.4 punkte nustatyta, kad užsakovas, raštu įspėjęs prieš 30 kalendorinių dienų, gali nutraukti sutartį vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu teikėjas paslaugas teikia nekokybiškai arba teikėjas nepašalina paslaugų trūkumų ir (ar) netikslumų per nustatytus terminus, arba trūkumai ir (ar) netikslumai yra esminiai ir teikėjas nepajėgus suteikti paslaugų be esminių trūkumų ir (ar) netikslumų ir (ar) didelių nuostolių užsakovui.

84.       Ginčydama sutarties 112.3 ir 112.4 punktus ieškovė nurodė, kad jie pakankamai nedetalizuoti, vertinamojo pobūdžio, t. y. nuostatos „paslaugas teikia taip lėtai“, „nepajėgus suteikti paslaugų be esminių trūkumų ir (ar) netikslumų ir (ar) didelių nuostolių užsakovui“ nepakankamai apibrėžtos. Ieškovės vertinimu, nurodytų atsakomybės sąlygų neapibrėžtumas sukelia galimą skirtingą tiekėjų atsakomybės vertinimą.

85.       CK 6.658 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.724 straipsnyje nustatyta, kad šios knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja CK 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams.

86.       Kaip matyti iš ieškovės ginčijamų pirkimo sutarties nuostatų (112.3 ir 112.4 punktai), šios nuostatos iš esmės suformuluotos atitinkamai kaip CK 6.658 straipsnio 2 dalis ir CK 6.665 straipsnio 3 dalis. Kadangi šiuos nuostatos taip pat taikytinos ir paslaugų sutartims (CK 6.724 straipsnis), nėra pagrindo manyti, kad jų perkėlimas į pirkimo sutarties tekstą ir pritaikymas ketinamiems sukurti paslaugų teikimo teisiniams santykiams, prieštarauja VPĮ nuostatoms.

87.       Aplinkybė, kad šios nuostatos yra vertinamojo pobūdžio, nelemia jų neteisėtumo, kadangi, kilus ginčui dėl ginčijamų nuostatų taikymo, toks ginčas būtų sprendžiamas susidariusią situaciją vertinant individualiai, o tiksliai pirkimo sąlygose numatyti, koks paslaugų teikimo tempas, trūkumų ar netikslumų kiekis ar apimtis, perkančiajai organizacijai būtų nepriimtina, netikslinga. 

88.       Dėl nurodytų motyvų sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė neįrodė, jog pirkimo sutarties 112.3 ir 112.4 punktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Dėl pirkimo sutarties 86, 112.5 ir 113.1 punktų

89.       Pirkimo sutarties 86 punkte nustatyta, kad teikėjas privalo per 10 darbo dienų po sutarties pasirašymo dienos savo sąskaita pateikti konkurso sąlygų 93.1.2 punkte nurodytos sumos dydžio banko ar kitos kredito įstaigos išduotą sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo banko garantiją, draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimo raštą, arba teikėjo išduotą garantiją deponuojant lėšas užsakovo banko sąskaitoje, pagal užsakovo konkurso sąlygų 6 priede pateiktą formą; jei teikėjas nepateikia sutarties užtikrinimo per šiame punkte nurodytą laikotarpį, laikoma, kad teikėjas atsisakė sudaryti sutartį. Pirkimo sutarties 112.5 punkte nustatyta, kad užsakovas, raštu įspėjęs prieš 30 kalendorinių dienų, gali nutraukti sutartį vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu teikėjas nevykdo sutarties IX skyriuje „Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimas“ nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą, nurodytą 88.2 punkte. Pirkimo sutarties 113.1 punkte nustatyta, kad užsakovas be išankstinio įspėjimo gali nutraukti sutartį vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu teikėjas per sutarties 88.2 punkte nurodytą laikotarpį nepateikia sutarties įvykdymo užtikrinimo. Pirkimo sutarties 88.2 punkte nustatyta, kad tiekėjas įsipareigoja sutarties galiojimo metu, baigiantis sutarties sąlygų vykdymo užtikrinimui, ne vėliau, kaip likus 10 darbo dienų iki sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo pabaigos, pateikti naują sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Pirkimo sutarties 130 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja, šalims pasirašius ją ir teikėjui pateikus sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentą, nurodytą sutarties 86 punkte ir galioja iki visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo arba sutarties nutraukimo.

90.       Ieškovė ginčijo sutarties 86 punktą bei 112.5 ir 113.1 punktuose nustatytus sutarties nutraukimo pagrindus, kai nėra pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumentas, kadangi, kol nėra pateiktas nurodytas dokumentas, sutartis pagal sutarties 130 punktą bei 86 punktą nėra laikoma sudaryta bei įsigaliojusia (t. y. negalima nutraukti neįsigaliojusios ir nesudarytos sutarties).

91.       Pirkimo sutarties 86 punkte aiškiai numatyta, kad teikėjas privalo po sutarties pasirašymo pateikti sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimą, o jei teikėjas nepateikia sutarties užtikrinimo, laikoma, kad teikėjas atsisakė sudaryti sutartį, t. y. šioje nuostatoje susitariama dėl pasekmių, jeigu teikėjas po sutarties pasirašymo nepateiktų sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo, o pirkimo sutarties 112.5 ir 113.1 punktai taip pat nustato pasekmes nepateikus sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo sutarčiai jau galiojant, t. y. nepateikus sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo pasibaigus ankstesniam sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimo terminui. Sutarties projekto IX skyriuje „Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimas“ numatyta daugiau nei viena prievolė teikėjui, todėl ieškovės argumentai dėl pirkimo sutarties 112.5 punkto neteisėtumo nėra pagrįsti. Be to, po ieškovės pretenzijos pateikimo, atsakovė nutarė patikslinti sutarties projekto 112.5 ir 113.1 punktus, tačiau, kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo argumentų, ieškovė į atsakovės atliktą pirkimo sutarties nuostatų patikslinimą neatsižvelgia ir kartoja nebeaktualius argumentus.

92.       Ieškovė dėl pirkimo sutarties 86 punkto neteisėtumo aiškių argumentų nepateikė nei savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, o šio punkto neteisėtumą sieja su ieškovės įrodinėjamu pirkimo sutarties 112.5 ir 113.1 punktų neteisėtumu, tačiau, dėl anksčiau nurodytų motyvų, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų punktų neteisėtumo ieškovė neįrodė, todėl nėra pagrindo manyti, kad neteisėta ir pirkimo sutarties 86 punkto formuluotė. 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

93.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį atsakovei, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

94.       Ieškovės apeliacinio skundo netenkinant, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

95.       Atsakovė nurodė ir pagrindė, kad rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą patyrė 1 542,75 Eur bylinėjimosi išlaidas (užmokestis už teisines paslaugas) ir prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Atsakovės išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (juridinio asmens kodas 188710638) iš ieškovės bendrovės „SW Baltics“ AS (juridinio asmens kodas 40103933525) 1 542,75 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų ir septyniasdešimt penkių euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai        Danguolė Martinavičienė

Gintaras Pečiulis

Vigintas Višinskis