Civilinė
byla Nr. 3K-3-147/2011
Procesinio
sprendimo kategorijos: 21.4.1.5; 106.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko (pirmininkas ir pranešėjas) ir
Vinco Versecko,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 6 d. sprendimo
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį
atsakovui A. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims AB DnB
NORD bankui, S. G., dėl lėšų grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šioje byloje keliami
ieškinio faktinio pagrindo ir teisinės santykių kvalifikacijos, niekinius
sandorius reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovė N. S. prašė priteisti iš atsakovo A. G. 55
000 Lt kaip be pagrindo gautas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo
įvykdymo, 55 000 Lt reikalavimui užtikrinti nustatyti priverstinę hipoteką
atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui,
įregistruotam S. G. vardu – 0,1200 ha žemės sklypui
(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 165,95 kv. m bendro ploto
gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys
neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad 2006 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu
iš savo banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą kaip paskolą pervedė 55 000
Lt, kurią suteikti prašė jos sūnus A. S. ir atsakovas šio verslui
plėtoti. Atskira rašytinė paskolos sutartis dėl šios sumos nebuvo sudaryta. Atsižvelgiant
į tai, kad analogiški pinigų pervedimai, kuriuos tam pačiam atsakovui atliko
ieškovės sūnus A. S., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi, priimta
civilinėje byloje Nr. 2A-319/2009, buvo pripažinti nesukūrusiais paskolinių
teisinių santykių, ieškovė patikslino ieškinio teisinį pagrindą, nurodydama,
kad pinigus atsakovas gavo be pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kauno miesto
apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei
iš atsakovo 55 000 Lt kaip be pagrindo gautas lėšas, 5 procentų dydžio metines
palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo
sprendimo įvykdymo, nustatė priverstinę hipoteką atsakovui bendrosios jungtinės
nuosavybės teise priklausančiam turtui, įregistruotam S. G. vardu
– 0,1200 ha žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 165,95
kv. m bendro ploto gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)
(duomenys neskelbtini), 55 000 Lt reikalavimams užtikrinti.
Teismas nurodė,
kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalis siejo verslo santykiai, ar
ieškovei buvo žinoma, kad ieškovės sūnus ir atsakovas plėtoja bendrą verslą. Nepagrįstas
atsakovo argumentas, kad ieškovės pervesti jam pinigai yra 2006 m. birželio
16 d. sudarytos atsakovo ir A. S. sutarties pagrindu
atsakovui suteiktos 150 000 Lt paskolos dalis. Kauno apygardos teismo 2008
m. lapkričio 7 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatyta, kad
sudarant 2006 m. birželio 16 d. sutartį atsakovas iš ieškovės sūnaus
gavo 150 000 Lt. Teismų nustatytos aplinkybės iš naujo įrodinėti nereikia (CPK
182 straipsnis). Teismas laikė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovė,
pervesdama pinigus bankiniu pavedimu, suklydo nurodydama mokėjimo paskirtį – „sąskaitos
papildymas“, tačiau tikėdama, jog ji atsakovui suteikia paskolą. Dėl to šalių teisiniai
santykiai negali būti kvalifikuojami kaip dovanojimas ar parama verslui. Byloje
nustatyta, kad atsakovas turtą gavo realiai. Ieškovė įrodė CK 6.237 straipsnyje
nustatytas sąlygas, kada turtas yra pripažintinas kaip įgytas be pagrindo,
todėl atsakovui atsirado pareiga grąžinti ieškovei pinigus.
Teismas sprendė,
kad, tenkinant ieškinį dėl 55 000 Lt priteisimo iš atsakovo, ieškovės
reikalavimas nustatyti priverstinę hipoteką yra pagrįstas (CK 4.175 straipsnio
2 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 6 d. sprendimu
panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą ir ieškinį
atmetė.
Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad, remiantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi,
kasacinio teismo praktika, teisių ir pareigų, atsirandančių gavus turto be
pagrindo, prigimtis yra nesutartinė ir neįstatyminė (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos
profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2010 m. birželio
18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v.
R. B., bylos Nr. 3K-3-276/2010; kt.). Ieškovės
teigimu, atsakovo prievolė grąžinti pinigus atsirado iš paskolos sandorio (CK
1.63 straipsnio 1 dalis, 1.64 straipsnio 1 dalis), kurį ji sudarė dėl
suklydimo ar apgaulės, todėl jos nurodomos faktinės bylos aplinkybės paneigia
galimybę išsiieškoti perduotas lėšas kaip be pagrindo įgytą turtą. Sandorio
sąlygų įrodinėjimas nėra šios bylos dalykas, nes ieškovė reiškia ieškinį
atsakovui ne dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar sandorio pripažinimo
negaliojančiu, bet dėl to, kad atsakovas lėšas gavo be pagrindo (CK 6.237 straipsnis).
Ieškovei nurodžius pinigų perdavimo teisinį pagrindą – šalių susitarimą, kuris
pateisina pinigų gavimą, jos nurodytas ieškinio pagrindas – turto įgijimas be
pagrindo – įrodymais nepatvirtintas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos
teismo sprendimas priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodytą pinigų sumą kaip įgytą
be pagrindo neatitinka CPK 263 straipsnyje nustatytų teisėtumo ir pagrįstumo
kriterijų.
Pagal kasacinio
teismo praktiką teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne
teismo pareiga. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą,
nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo,
neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas
išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios
bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio
ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu
būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. v. R. S., bylos Nr.
3K-3-474/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010).
Šioje byloje ieškovės teisės galėtų būti ginamos per sandorių nuginčijimo
institutą, tačiau tokio ieškinio reikalavimo ji nėra pareiškusi. Advokato
atstovaujama ieškovė žinojo savo teises ir pareigas, įtvirtintas CPK 42 straipsnyje,
tarp jų – ir teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti
ieškinio reikalavimus (CPK 243 straipsnis). Civiliniame procese galiojant
dispozityvumo principui, teismas neturi teisės imtis iniciatyvos keisti
ieškinio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. S. Z., bylos Nr.
3K-3-489/2003; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. B., bylos Nr.
3K-3-518/2007). Pirmosios instancijos teisme ieškovei nepakeitus ieškinio
dalyko, apeliacinės instancijos teismas, kvalifikavęs pareikštus reikalavimus
pagal faktinį jų pagrindą, negali nuspręsti dėl reikalavimo priteisti iš
atsakovo 55 000 Lt teisėtumo.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti
galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovo
bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl teismo
pareigos tinkamai kvalifikuoti šalių santykius ir taikyti reikiamą teisės normą.
Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė teismui įstatyme nustatytos pareigos -
tinkamai teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, tai turėjo įtakos
neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas, nesutikdamas su ieškinyje nurodytu
teisinių santykių kvalifikavimu, tokią pareigą turėjo įvykdyti ex officio
– pagal nustatytas aplinkybes teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius
ir taikyti tą teisės normą, kuri šiuo atveju taikytina. Teismas nepagrįstai
sprendime nurodė, kad, esant pareikštam ieškovės reikalavimui CK 6.237
straipsnio 1 dalies pagrindu, yra saistomas ieškinyje nurodyto ieškinio dalyko
ir pagrindo, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. U. v. R. S., bylos Nr.
3K-3-474/2009, kurioje nurodoma priešinga pozicija. Galiojantys įstatymai
ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti tik faktinį, bet ne juridinį pagrindą. Teisinė
ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir
taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl
ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir šio
nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Tauro
bankas v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, bylos Nr. 3K-3-101/2001; 2005 m.
vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R., bylos Nr. 3K-3-124/2005; kt.). Teismas negali
pakeisti ieškinio faktinio pagrindo ir (išskyrus įstatyme tiesiogiai įtvirtintas
išimtis) ieškinio dalyko – faktinio reikalavimo, kurį pareiškia į teismą
besikreipiantis asmuo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo
neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti
pagrindas atmesti pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje pagal S. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m.
balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B.
V. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009 m.
gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų
urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; kt.).
2. Dėl teismo
pareigos konstatuoti niekinio sandorio sudarymo faktą. Nepagrįstas praturtėjimas
ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai
reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies XX skyriaus normų. Šiame skyriuje
įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami
specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai. Jeigu asmuo praturtėja
ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams
nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ
Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m.
gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v.
A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Tokiu
atveju, kai reikalavimo dalyku esantis turtas yra gautas sandorio pagrindu,
pripažinus tokį sandorį negaliojančiu (nuginčijus ar konstatavus, kad jis
niekinis) ab initio, taikomos CK šeštosios knygos X skyriuje įtvirtintos
restitucijos taisyklės; šie sandorio pripažinimo negaliojančiu padariniai
tiesiogiai įtvirtinti įstatyme (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys, 6.145 straipsnio
1 dalis). CK šeštosios knygos XX skyriaus taisyklės, reglamentuojančios be
pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo
atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka
visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui.
Ieškovės nuomone,
tais atvejais, kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį
turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių
kvalifikavimo klausimą. Konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisinius
padarinius teismas privalo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), t.
y. šiuo atveju teismas nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo
28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v.
Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009). Ieškovės
teigimu, ji su atsakovu, 2006 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu iš savo banko sąskaitos
į atsakovo banko sąskaitą pervesdama 55 000 Lt, sudarė paskolos sandorį, kuris
pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį turėjo būti rašytinės formos. Sandoris neatitiko
šių reikalavimų, todėl laikytinas niekiniu sandoriu, kuriam yra taikomi
niekinio sandorio teisiniai padariniai. Priimdamas skundžiamą sprendimą ir
nustatęs tokį faktinį ieškinio pagrindą, teismas privalėjo ex officio
konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti niekinio sandorio teisinius
padarinius, t. y. restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovo 55 000 Lt.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės
bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl
nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Atsakovas nurodo, kad ieškovė
lėšas jam pervedė pagrįstai, t. y. perduodama turtą nesuklydo, prieš ją nebuvo
naudota prievarta, ji nebuvo apgauta. Turto, kurį ieškovė perdavė savanoriškai,
suvokdama neturinti jokios pareigos tą daryti, negalima išreikalauti (CK 6.241
straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie
atsakovo nesąžiningumą. Jeigu viena šalis patyrė nuostolių dėl savo pačios
kaltės, o kita šalis atitinkamai praturtėjo, nėra pagrindo taikyti CK 6.242
straipsnį, nes šalis buvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką. Pagal CK
6.242 straipsnį asmuo turi būti praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų, tačiau kai
praturtėta atsitiktinai dėl to, kad ieškovas veikė savo rizika, ieškinys negali
būti tenkinamas.
Pagal kasacinio
teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. R. B., bylos Nr.
3K-3-276/2010) sąlyga, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia, kad
turto įgijimo negalima pateisinti konkrečiu teisės aktu ar sandoriu. Šioje
byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovas be teisinio pagrindo gavo 55 000
Lt, šiam neginčijant pinigų gavimo fakto, bet teigiant, jog jie perduoti
neatlygintinai. Nagrinėjant bylą atsakovas nurodė, kad ieškovės sūnus A. S. ir atsakovas ilgą laiką palaikė draugiškus santykius; pinigus
ieškovė sūnaus prašymu suteikė kaip finansinę paramą atsakovo verslui be šio
įpareigojimo ar įsipareigojimo pinigus grąžinti ieškovei. Pagal CK 6.241
straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis
neprivalo vykdyti prievolės, negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo
įgytas.
2. Dėl ieškovo
pareigos nurodyti ieškinio pagrindą. Ieškovė nurodyto ieškinio pagrindo – turto
įgijimo be pagrindo – neįrodė. Ieškovė turėjo ginčyti, jos manymu, buvusio
paskolos sandorio teisėtumą (CK 1.90, 1.91 straipsniai). Tinkamas ieškinio
reikalavimo suformulavimas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio
1 dalis). Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teismas neturi
teisės imtis iniciatyvos keisti ieškinio elementų, išskyrus įstatymo nustatytas
išimtis. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad tarp šalių buvo
susiklostę sutartiniai paskolos santykiai, nes jis niekada neįsipareigojo
ieškovei grąžinti 55 000 Lt. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad
pinigus duoti atsakovui ieškovę prašė ir grąžinti žadėjo ieškovės sūnus.
Atsakovo nuomone, rašytinės formos paskolos sutartiniuose santykiuose
nesilaikymas nedaro sandorio niekinio, o tik atima teisę ginčo šalims remtis
liudytojų parodymais įrodinėjant sandorio sudarymo ar įvykdymo faktą (CK 1.93
straipsnio 1, 2 dalys).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškinio
faktinio pagrindo ir teisinės santykių kvalifikacijos
Bet kurio asmens
kreipimosi į teismą tikslas yra siekis, kad būtų apginta šio asmens (įstatymo
nustatytais atvejais ir kitų asmenų) pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų
saugomas interesas. Tam, kad teismas galėtų suinteresuoto asmens atitinkamą
prašymą išnagrinėti ir išspręsti, šis prašymas turi būti pateiktas laikantis
įstatyme nustatytos tvarkos. Įstatyme detaliai reglamentuotas suinteresuoto
asmens – ieškovo kreipimasis į teismą, t. y. ieškinio turinys. Ieškinys, be
bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų šių dokumentų formai ir
turiniui, turi atitikti ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus
(CPK 111, 135 straipsniai). Bet kurio ieškinio turinį sudaro ieškovo
reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, t. y. ieškinio elementai –
ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą
atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (lot. petitum)
(CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis
ieškovas grindžia savo reikalavimą (causa petendi; causa materialis; causa
actionis). Pastarosios ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro
faktinį ieškinio pagrindą. Be faktinio ieškinio pagrindo, yra skiriamas ir
juridinis ieškinio pagrindas, t. y. konkrečios materialiosios teisės normos,
kurios reglamentuoja ginčijamą materialinį teisinį santykį ir kurių pagrindu
teismas patenkina ieškinį. Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja
ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2
punktas). Tai reiškia, kad juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių
aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis
teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio
pagrindo. Tokia teismo vaidmens teisinių santykių kvalifikavimo procese
samprata nuosekliai plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje
(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Ūkio
bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2009
m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B.
V. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2009; 2009
m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Marijampolės miškų
urėdija v. B. P., bylos Nr. 3K-3-215/2009; 2010 m.
birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB
,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Kadangi teisinė ginčo
kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams
yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai spręsdamas ginčą pagal
nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus
teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis. Savo
ruožtu tai lemia, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą
reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai
nustatyti šalis siejančius teisinius santykius. Pažymėtina tai, kad tinkamam
šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo
nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu
pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo. Taigi
tam, kad tinkamai kvalifikuotų šalis siejančius teisinius santykius, bylą
nagrinėjantis teismas negali apsiriboti vienos iš ginčo šalių – ieškovo –
išdėstoma pozicija. Išsamus ir teisingas šalis siejančių teisinių santykių
spektras gali būti identifikuotas būtinai įvertinus ir kitos ginčo šalies –
atsakovo – poziciją (atsakovo atsikirtimus į ieškinį bei teikiamus įrodymus (audiatur
et altera pars).
Nagrinėjamos bylos
atveju apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos
teismo sprendimą, rėmėsi išimtinai ieškovės pozicija, o ieškinį atmetė
konstatavęs, kad ieškovės teisės galėtų būti ginamos per sandorių nuginčijimo
institutą, tuo tarpu ieškovė tokio ieškinio pareiškimo nėra pateikusi.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad tiek
pradinio ieškinio, kuris buvo suformuluotas kaip ieškinys dėl skolos priteisimo
(T. 1, b. l. 3-4), tiek patikslinto ieškinio, kuriuo prašoma priteisti iš
atsakovo be pagrindo gautas lėšas (T. 1, b. l. 78-80), faktinis ieškinio
pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, iš
esmės sutampa. Jau minėta, kad bet kuriuo atveju pareiga nustatyti šalis
siejančių teisinių santykių juridinę kvalifikaciją tenka teismui. Ieškovei
nurodant, kad ji 55 000 Lt į atsakovo asmeninę sąskaitą pervedė atsakovo
prašymu (bei tarpininkaujant ieškovės sūnui) kaip paskolą, nesant šalių
sudarytos rašytinės paskolos sutarties, tinkamam šalis siejančių teisinių
santykių kvalifikavimui svarbią reikšmę turi atsakovo pozicija, kuri
nagrinėjamos bylos atveju yra prieštaringa. Pažymėtina, kad atsakovas yra
teigęs, jog ginčijami 55 000 Lt yra jam (atsakovui) ieškovės sūnaus A. S. 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutarties pagrindu suteiktos
150 000 Lt paskolos dalis. Tačiau šis argumentas paneigtas įsiteisėjusiu teismo
sprendimu (žr. Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą, priimtą
civilinėje byloje Nr. 2-920209-260/2007, peržiūrėtą tiek apeliacine, tiek
kasacine tvarka), todėl jo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2
punktas). Toliau atsakovas nurodo (taip pat ir atsiliepime į kasacinį skundą),
kad sūnaus prašymu ieškovė suteikė finansinę paramą atsakovo verslui be šio
įsipareigojimo pinigus grąžinti ieškovei, o ginčo šalių sutartiniai paskolos
santykiai nesaisto. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinta ne tik ieškovo pareiga
įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, bet ir atsakovas
turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178
straipsnis). Taigi, atsakovui tenka pareiga įrodyti savo teiginį, kad ieškovės
bankiniu pavedimu jam į asmeninę sąskaitą pervesta ginčo suma yra negrąžintina
parama.
Nagrinėjamoje byloje
nustatyta (ir šalys to neginčija), kad reikalavimo dalyku esantys 55 000
Lt ieškovės atsakovui buvo perduoti ieškovės valia, o atsakovas šią pinigų sumą
priėmė. Jau minėtu įsiteisėjusiu kitoje civilinėje byloje teismo sprendimu
konstatuota, kad ginčo suma nėra kitos paskolos sutarties dalykas. Nenustatyta
ir to, kad ginčo dalykas būtų paskola (CK 6.870 straipsnis) ar parama (CK
6.476 straipsnis). Šalių ginčas vyksta tik dėl to, kokia buvo jų valia pinigų
perdavimo metu – ar pinigai perduoti neatlygintinai, ar turės būti grąžinti.
Tai iš esmės reiškia, kad buvo sudaryta šalių sutartis, o iš jos atsirado ir
atitinkamos tarpusavio prievolės. Šalių paaiškinimai ir pinigų perdavimo
aplinkybės, taip pat kitoje civilinėje byloje konstatuota ir šioje nutartyje
jau aptarta aplinkybė patvirtina, kad šalių nesaistė paskoliniai santykiai. Nenustatyta
ir neatlygintinų paramos teisinių santykių. Paramai (CK 6.476 straipsnis)
taikomi dovanojimo sutarties formai nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos
didesnei kaip penkiasdešimt tūkstančių litų sumai sutartis privalo būti
notarinės formos (CK 6.469 straipsnio 2 dalis). Aptartų aplinkybių visetas
įgalina konstatuoti, kad šalių sudarytas sandoris yra niekinis, o jo padarinius
reikia spręsti pagal restitucijos taisykles (CPK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80
straipsnio 2 dalis). Tokią kasacinio teismo teisėjų kolegijos poziciją
patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė
sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009).
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas
priimtas netinkamai įvertinus ieškovės nurodytą faktinį ieškinio pagrindą ir nepateikus
juridinio ginčijamų teisinių santykių kvalifikavimo. Teisėjų kolegija
sprendžia, kad 2006 m. gegužės 15 d. šalių sudaryta pinigų perdavimo sutartis
yra niekinė, todėl taikant restituciją atsakovas turi grąžinti niekinio
sandorio pagrindu gautas lėšas ieškovei (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai
lemia poreikį panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Nors
pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius,
tačiau patenkindamas ieškovės reikalavimą priėmė teisingą sprendimą dėl ginčo
esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti iš
esmės nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi
išlaidų priteisimo šioje byloje
Kasacinio teismo
teisėjų kolegijai nusprendus tenkinti kasacinį skundą, iš atsakovo priteistina
ieškovei jos sumokėta žyminio mokesčio už kasacinį skundą dalis – 500 Lt, o
1150 Lt žyminio mokesčio dalis, nuo kuriuos mokėjimo ieškovė buvo atleista
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos
kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi priimant jos kasacinį skundą,
priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 96 straipsnio
1 dalis). Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistina 2500 Lt išlaidoms advokato
pagalbai, surašant kasacinį skundą, apmokėti (CPK 98 straipsnis; teisingumo
ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar
advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio
8.12 punktas). Kadangi naikinamas apeliacinės instancijos teismo
sprendimas, tai perskirstytinos ir byloje dalyvavusių asmenų bylinėjimosi
išlaidos apeliacinės instancijos teisme – ieškovei iš atsakovo priteistina 1000
Lt išlaidoms advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą,
apmokėti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 69,53 Lt tokių išlaidų.
Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinį skundą tenkinti, išlaidos į valstybės
biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1
dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3
punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 6 d. sprendimą
panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d.
sprendimą.
Priteisti ieškovei N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš
atsakovo A. G. (a. k. (duomenys
neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt išlaidoms advokato pagalbai, surašant
atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Janina
Januškienė
Česlovas
Jokūbauskas
Vincas
Verseckas