Civilinė byla Nr. e2A-737-934/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23926-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.17.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei J. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. N. 5 200,09 Eur negrąžintos kredito dalies, 604,94 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, 27 procentų dydžio mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą kredito sumą (5 200,09 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 2 706,00 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10,40 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019-04-01) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 438,01 Eur bylinėjimosi išlaidas (192,00 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas).
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019-01-28 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K343467051 ( toliau – sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 5 242,21 Eur kreditas 60 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 4 361,99 Eur palūkanų bei 950,82 Eur tarpininkavimo mokestį.
3. Atsakovei Justynai Noreikai procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovės J. N. 5 200,09 Eur negrąžinto kredito, 604,94 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki 2019-08-12, 27 procentų mokėjimo palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019-08-12 iki visiško kredito grąžinimo, 950,82 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10,40 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 6 766,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-08-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 347,78 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
5.1. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamai neįvykdė savo sutartinės piniginės prievolės laiku grąžinti visą jai suteiktą kreditą ir sumokėti palūkanas bei kitus mokesčius pagal sutartį, atsakovė laikoma pažeidusia sutartinę prievolę, teismas laiko pagrįstais bei tenkina ieškovės reikalavimus iš atsakovės priteisti 5 200,09 Eur negrąžintą kreditą, 604,94 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį iki 2019-08-08, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos, kurių dydis (įvertinus kredito dydį) nepažeidžia sąžiningo skolinimo principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis);
5.2. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, vadovaujantis sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatomis, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės 10,40 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019-04-01) iki kreipimosi į teismą dienos (2019-08-12), yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis);
5.3. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 27 procentų dydžio metines palūkanas iki dienos, kuomet visa paskola yra faktiškai sugrąžinama. Nurodytos sutartinės palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Tokiu atveju ieškovei iš atsakovės priteisiamos 27 procentų dydžio sutartinės palūkanos nuo negrąžintos 5 200,09 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. iki 2019-08-12 iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos;
5.4. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 706,00Eur tarpininkavimo mokesčio, nors sutarties specialiojoje dalyje yra nurodytas 950,82Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida (be nuolaidos šio mokesčio dydis sutartyje nėra nurodytas). Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas ieškovės prašomas priteisti 2 706,00 Eur tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių:pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą paskaičiuota dalis (950,82 Eur), kuri yra individualiai su atsakovu aptarta, nurodyta sutarties specialiosiose sąlygose, jos apskaičiavimo tvarka pakankamai aiški (ieškinyje nurodyta, jog paskaičiuota preziumuojant, kad atsakovė įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai), ir pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą 1 755,18 Eur (2 706,00 Eur prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis – 950,82 Eur tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalis, nurodyta sutarties specialiojoje dalyje), tarpininkavimo mokesčio dalis, kuriai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą sutarties sudarymo metu nustatyta 100 procentų nuolaida;
5.5. Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, kuriose aptartas tarpininkavimo mokestis, daro išvadą, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 950,82 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, nurodyta šio mokesčio procentinė išraiška – 9,90 proc., jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovė turi sumokėti. Be to, iš sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų 1.5 punkto matyti, kad ieškovas, sudarydamas sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovės priteisiama 950,82 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalis;
5.6. Teismas pažymėjo, kad sutartyje nustatyta nuolaida kitai tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t. y. daugiau kaip 30 dienų praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Taigi ši tarpininkavimo mokesčio dalis (mokama tik esant Sutarties pažeidimui) savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis);
5.7. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio kintama dalis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, šio mokesčio dydis sutarties sudarymo metu nebuvo žinomas net pačiai ieškovei ir nebuvo individualiai aptartas su atsakove. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo vartotojui yra nesąžininga. Dėl šios priežasties sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas) apskaičiavimo ir taikymo atsakovei teismo iniciatyva buvo pripažinta negaliojančia kaip nesąžininga vartotojui. Teismui pripažinus sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies negaliojančia, ieškovės reikalavimas dėl 1 648,78 Eurkintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo buvo atmestas kaip nepagrįstas;
5.8. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 6 766,25 Eur (5 200,09 Eur + 604,94 Eur + 10,40 Eur + 950,82 Eur) priteistą bendrą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis);
5.9. Ieškovė patyrė 438,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovės sumokėtas 192 Eur žyminis mokestis bei 246,01 Eur išlaidos už procesinių dokumentų paruošimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (79,40 proc. patenkintų reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteisiama 347,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (438,01 Eur x 79,40 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 sprendimą už akių dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ 2 706,00 Eur tarpininkavimo mokesčio; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovės J. N. 438,01 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovės J. N. 42,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą; priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovės J. N. 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
7. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
7.1. Nurodo, kad pagal sutarties 1.8 punkto nuostatas bendra vartojimo kredito kaina (visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius) apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį;
7.2. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punkte numatyta, kad kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, todėl šalys susitaria, kad tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 priimtame sprendime už akių buvo neteisingai sutapatinta, kad ieškovės prašomas priteisti 1 755,18 Eur tarpininkavimo mokestis savo esme laikytinas netesybomis;
7.3. Pagal Lietuvos Banko valdybos nutarimą „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ 5 punkte aiškiai nurodyta, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir išlaidos, įskaičiuojamos į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, gali būti keičiamos ir jų negalima kiekybiškai įvertinti skaičiuojant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma skaičiuojama darant prielaidą, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir kitos išlaidos nekis ir bus taikomos iki vartojimo kredito sutarties pabaigos;
7.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalėjo imtis priemonių, kad ieškinyje būtų nurodyti ir pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovei turėjo nurodyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, jei pirmosios instancijos teismui iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotas ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis. Nurodo, kad šiuo atveju, teismas neįpareigojo ieškovės pateikti papildomus paaiškinimus dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, nepriteisė šalių numatyto tarpininkavimo mokesčio;
7.5. Vartojimo kredito gavėjui buvo pateikta visa reikalinga informacija (bendrosios ir specialiosios sutarties sąlygos, standartinė informacija). Pateikta informacija buvo aiški, suprantama ir išsami, nurodyta visa mokesčių paskaičiavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai atsakovė galėjo priimti pagrįstą sprendimą dėl siūlomo vartojimo kredito tinkamumo. Taip pat pažymi, kad informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius nebuvo nutylima, o pati atsakovė nesuteikė pagrindo manyti, kad nesupranta pateiktos informacijos arba ją supranta klaidingai. Iš to apeliantė darė pagrįstą išvadą, kad vartotojui sąlygos yra aiškios ir su jomis yra sutiktina.
7.6. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2020-04-20 nutartį, apeliantas papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas: pirma, tarpininkavimo mokesčio pagrindimą; antra, sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. punktas nustatyta tvarka, kuri yra išsamiai aptarta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte. Taip pat, vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma, kuri yra 950,82 Eur; trečia, prieš suteikdamas vartojimo kreditą, atsakovei pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą (Standartinę informaciją). Visa tai buvo aptarta individualiai, neklaidinant vartotojo, kadangi vartotojui buvo pateikta visa informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, taip pat ir apie tarpininkavimo mokestį bei šio mokesčio apskaičiavimą; tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros bei nėra pažeidžiami VKĮ įtvirtinti reikalavimai; ketvirta, tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, apskaičiuojama pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, savo esme nėra mokestis už vėlavimą atlikti mėnesines įmokas. Tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas, todėl Teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai prilygino netesyboms. Tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies, kuri, šiuo atveju, yra taikoma ir vartojimo kredito gavėjo mokama tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, paskirtis bei tikslas yra padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra; penkta, apeliantas atliko informavimo pareigą, kadangi atsakovė, per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikta informacija (bendrosiomis bei specialiosiomis vartojimo kredito sutarties sąlygomis bei standartine informacija), iki vartojimo kredito sutarties sudarymo, galėjo susipažinti su apelianto siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis, kad ši galėtų palyginti skirtingus konkurentų pasiūlymus ir pasirinkti jai priimtinas vartojimo kredito sutarties sąlygas. Informacija buvo pateikta vienodai matoma, pateikiama raštu patvarioje laikmenoje, nurodytos visos siūlomo vartojimo kredito pagrindinės ypatybės ir galimas konkretus poveikis kredito gavėjui; Vilniaus miesto apylinkės teismosprendimo dalis, kuria priteistos palūkanas yra teisinga ir pagrįsta, atitinkanti apelianto pažeistus teisėtus finansinius interesus dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas exofficio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
9. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinys atsakovei J. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė J. N. 2019-01-28 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K343467051 (toliau – sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 5 242,21 Eur kreditas 60 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 4 361,99 Eur palūkanų bei 950,82 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. 2019-07-04 atsakovė buvo įspėta, kad nevykdant prisiimtų įsipareigojimų sutartis bus nutraukta, o 2019-07-31 pranešimu atsakovė informuota apie sutarties nutraukimą. Ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės Justynos Noreikos 5 200,09 Eur negrąžintos kredito dalies, 604,94 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, 27 procentų dydžio mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą kredito sumą (5 200,09 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 2 706,00 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10,40 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019-04-01) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 438,01 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
11. Pirmosios instancijos teismas priteisė apeliantės naudai iš atsakovės 5 200,09 Eur negrąžinto kredito, 604,94 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki 2019-08-12, 27 procentų mokėjimo palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019-08-12 iki visiško kredito grąžinimo, 950,82 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10,40 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 6 766,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-08-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 347,78 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė.
Dėl vartojimo sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio
12. Vartojimo kredito sutartis pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga exofficio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Ši teismo pareiga nuosekliai pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskirti du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinis (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas).
14. Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva) taikymo aspektu suformuotą praktiką skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius bei nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad, net jeigu sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., pvz., 2015-02-26 sprendimą byloje Bogdan Matei, IoanaOfelia Matei prieš SC VolksbankRom?nia SA, C-143/13; 2015-04-23 sprendimą byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14).
15. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinis, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Kasacinio teismo pabrėžta, kad tuo atveju, jeigu sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 48 punktas).
16. Kasacinio teismo pažymėta, kad sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Be to, reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 50 punktas).
17. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad dėl to, kokias teisines pasekmes taikyti (ar CK 6.2284 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą contraproferentem taisyklę, ar CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nesąžiningos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia abinitio ir jos netaikymo), kai sutarties sąlyga yra neskaidri, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į sutarties sąlygos pobūdį ir iškilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 38 punktas).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga teisinių pasekmių, pabrėžta, kad ESTT išaiškinta, jog iš Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (ESTT 2012-06-14 sprendimas byloje BancoEspa?ol de Crédito SA prieš Joaqu?nCalderónCamino, C-618/10) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 36 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šioje byloje ieškovės – vartojimo kredito davėjos – apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo iš atsakovo – vartojimo kredito gavėjo – priteista ne visa ieškovės prašyta tarpininkavimo mokesčio suma, vadovaujamasi pirmiau aptartais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisės, taikytinos ir nagrinėjamoje byloje, išaiškinimais.
20. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas ieškovės prašomą priteisti 2 706,00 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį sumažino iki 950,82 Eur, padaręs išvadą, kad tarpininkavimo mokesčio dalis, įtvirtinta sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte, nepaisant jai suteikto nuolaidos pavadinimo, yra tam tikra netesybų forma, kadangi mokama tik atsakovei pažeidus sutartinius įsipareigojimus. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio kintama dalis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, šio mokesčio dydis nebuvo žinomas sutarties sudarymo metu pačiai ieškovei ir nebuvo individualiai aptartas su atsakove, teismas sprendė, kad sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu ir iš atsakovės ieškovei priteisė tą atsakovės nesumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovės vėlavimu vykdyti prievolę, t. y. 950,82 Eur.
21. Apelianto vertinimu, tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, apskaičiuojama pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, savo esme nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas, o skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų. Todėl, apelianto įsitikinimu, teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai prilygino netesyboms.Apelianto įsitikinimu, vartojimo kredito gavėjui buvo aiškiai, išsamiai ir suprantamai nurodyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, buvo aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma, taip pat, buvo aiškiai nurodyta iš ko susideda tarpininkavimo mokestis. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
22. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte yra apibrėžta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių skaičių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra; tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3. punkte nustatyta tvarka(b. l. 10-20).
23. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju nustatyti 9,90 procentai) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30,00 Eur(b. l. 10-20).
24. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punktu (b. l. 10-20).
25. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.14 punktą bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
26. Specialiosiose sutarties sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra 950,82 Eur (b. l. 24).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos kredito sutarties nuostatas, sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies pobūdį ir apskaičiavimo būdą,sprendžia, kad, šiuo atveju, savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta sutarties 5.3.2 punkte, laikytina netesybomis ir kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra sąžiningos vartotojo atžvilgiu bei prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
28. Pagal kredito sutarties 5.4 punktą, sutarties 5.3.2 punkte nustatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkui prievolės neįvykdant arba netinkamai vykdant, kreditorius tokiu mokesčiu iš esmės siekia kompensuoti dėl to patiriamus savo minimalius nuostolius. Sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK6.71 straipsnį. Sutiktina su pirmos instancijos teismu, kad prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje įtvirtintas netesybų dydis kitu pavadinimu klaidina vartotoją ir nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą.
29. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl, šiuo konkrečiu atveju, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kita, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardosteismo 2020-04-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020).
30. Sutiktina su ginčijamo teismo sprendimo už akių argumentais, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas950,82Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, bet to, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovė turi sumokėti. Be to, šia apimtimi taip pat sutiktina su apeliantės argumentais, jog asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.Atsižvelgiant į tai, sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, paliktina galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020-04-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškoveiiš atsakovės priteisė tą atsakovėsnesumokėtą tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vartojimo sutarties sąlygas, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas yra atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 sprendimas už akių paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Visvaldas Kazakiūnas
Žilvinas Terebeiza