Civilinė byla Nr. e2-4447-874/2020 m.

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00258-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.7; 1.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 5 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,

sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,

dalyvaujant ieškovo M. K. atstovei advokato padėjėjai Eglei Matutytei, 

atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. patikslintą ieškinį atsakovei MB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, dienpinigių ir netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė visiškai, prašydama priteisti iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo M. K. naudai 621,45 Eur su darbo santykiais susijusią sumą už 2019 m. gruodžio mėn., 1 403 Eur netesybas ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Darbo ginčų komisija 2020 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta terminuota darbo sutartis nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d., susitarta dėl 725 Eur mėnesinio darbo užmokesčio. Ieškovo teigimu, tarp šalių iki darbo sutarties sudarymo buvo sutarta, kad ieškovas didžiąją laiko dalį dirbs komandiruotėje Švedijoje, ieškovas faktiškai dirbtas valandas apskaitys ir siųs atsakovei, o atsakovė mokės 120 kronų už valandą, t. y. 9,50 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovas kiekvieną mėnesį siųsdavo atsakovei lentelę su dirbtomis valandomis. Rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais atsakovės išmokėtos sumos sutampa su ieškovo skaičiavimais, t. y. jo nurodytomis darbo valandomis padaugintomis iš 9,50 Eur. Tarp šalių buvo sutarta, kad užmokestis už mėnesį bus išskaidytas į darbo užmokestį ir dienpinigius. Pagal atsakovės pateiktą žiniaraštį dėl išmokėtų dienpinigių rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais dienpinigių tarifas – 54,30 Eur, spalio mėn. – 55 Eur, nors darbo sutartyje sutarta ne mažiau 50 proc. nuo 65 Eur. Ieškovo nurodytos valandos ir jų pagrindu pateikti skaičiavimai pagal sutartą valandinį tarifą atitinka atsakovės išmokėjimus, todėl yra pagrindas teigti buvus susitarimui dėl ieškovui mokamo 9,50 Eur valandinio tarifo už faktiškai išdirbtas valandas. Be to, atsakovė išmokėjo didesnius nei nurodyta darbo sutartyje dienpinigius. Kilus ginčui, atsakovė Darbo ginčų komisijai oficialiai pateikė žiniaraščius, kuriuose darbo užmokestis paskaičiuotas pagal darbo sutartį, tačiau nesutampa su ieškovo faktiškai dirbtomis valandomis. Dienpinigių norma taikyta 50 proc. Dėl lapkričio mėn. viskas tvarkoje. Gruodžio mėn. ieškovas dirbo 139,30 val. (139,30 val. x 9,50 Eur = 1 323,35 Eur; 1 323,35 Eur - 144,40 Eur (darbo užmokestis) - 135 Eur (vykdomi raštai) = 1 043,95 Eur. Už gruodžio mėn. paskaičiuota dienpinigių suma – 422,50 Eur. Ieškovui už gruodžio mėn. turėjo būti išmokėta papildomai 621,45 Eur (1 043,95 Eur – 422,50 Eur). Po Darbo ginčų komisijos sprendimo atsakovė atsiskaitė su ieškovu, bet liko 621,45 Eur skirtumas, kurį prašo priteisti. Atsakovė su ieškovu uždelsė atsiskaityti du mėnesius ir keturias dienas, netesybos sudarė 1 603 Eur. Darbo ginčų komisija netesybas sumažino iki 200 Eur, tačiau ieškovas nesutinka su netesybų sumažinimu ir prašo priteisti 1 403 Eur netesybas. Įrodymų, kad ieškovas su atsakovės atstovu susitarė dėl 9,50 Eur už valandą užmokesčio neturi, buvo žodinis susitarimas.

Atsakovės atstovas atsiliepimą į patikslintą ieškinį palaikė, prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad jokio žodinio susitarimo dėl 9,50 Eur už valandą su ieškovu nebuvo. Apie 9 Eur už valandą uždirba darbuotojas dirbdamas Švedijoje, todėl ieškovas ir išsigalvojo 9,50 Eur už valandą užmokestį. Darbo sutartyje buvo susitarta, kad mokami dienpinigiai ne mažesni kaip 50 proc., o kiek bus priskaityta yra darbdavio dispozicija. Dienpinigiai ieškovui nebuvo mažinami, jie atitinka tarp šalių sudarytos darbo sutarties sąlygas. Atsakovė neginčijo ieškovo darbinių santykių tiek pinigine, tiek socialine prasme, nors ieškovas dirbo nekokybiškai, darė broką. Nereikalavo prisiteisti iš ieškovo permokėtų atostoginių. Darbo ginčų komisija priteisė ieškovui 200 Eur netesybas neatskaičius mokesčių, bet atsakovė sumokėjo ieškovui 200 Eur atskaičius mokesčius. Dėl netesybų Darbo ginčų komisija laikėsi suformuotos teismų praktikos. Tarp šalių buvo trumpi darbo santykiai (keturi mėnesiai) ir 200 Eur netesybų suma yra adekvati, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pats prašė laikinai nepervesti pinigų į sąskaitą dėl antstolių uždėtų areštų. Priteisti didesnes netesybas būtų neteisinga. Atsakovė yra nauja ir nedidelė įmonė, veikianti metus. Su ieškovu visiškai atsiskaitė 2020 m. vasario 27 d. dar neįsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimui ir netesybos nepriklauso. Ieškovas dirbo blogai ir mažai valandų. Dėl savikontrolės ieškovui buvo nurodyta siųsti apskaitytas darbo valandas. Ieškovas siuntė lenteles su valandomis, tačiau jos nėra patvirtintos nei užsakovo, nei vykdytojo parašais, todėl vertintinos kritiškai. Pirmus tris mėnesius ieškovui taikė 54,30 Eur dienpinigių tarifą. Lapkričio mėnesį ginčo dar nebuvo, bet jau taikė minimalų dienpinigių tarifą, numatytą darbo sutartyje. Tuo laikotarpiu pas atsakovę Švedijoje dirbo keturi – penki darbuotojai. Įmonė turėjo finansinių problemų, tai galėjo įtakoti dienpinigių dydį. Ieškovo darbo brokas buvo fiksuotas, padarytos nuotraukos, paimti darbuotojų paaiškinimai. Dėl broko darbdavys negavo apie 12 000 Eur iš užsakovų.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Šalių atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. tarp atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ (darbdavės) ir ieškovo M. K. (darbuotojo) buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti atsakovės mažojoje bendrijoje plataus profilio statybininko pareigose. Darbo sutarties 1.3 punktu atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 725 Eur darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką, darbuotojui esant komandiruotėje, mokėti dienpinigius ne mažesnius kaip 50 proc. tos šalies dienpinigių normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktais. Nustatyta darbo laiko norma pagal suminę darbo laiko apskaitą ne daugiau kaip 48 val. per savaitę ir ne daugiau kaip 12 val. per dieną (darbo sutarties 4 punktas). 2019 m. rugpjūčio 12 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ savininko įsakymu Nr. K-13 bei 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. K-18 ieškovas nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. spalio 8 d. (komandiruotės trukmė 58 dienos) bei nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. (komandiruotės trukmė 30 dienų) komandiruotas į Švediją dirbti pavestus darbus. Darbo sutartis pasibaigė 2019 m. gruodžio 13 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 69 straipsnio 1 dalį. Ieškovas 2020 m. sausio 22 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), kuriuo prašė išieškoti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, dienpinigius, nepanaudotų atostogų kompensaciją, netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Darbo ginčų komisija 2020 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. DGKS-1245 darbo byloje Nr. APS-116-1465/2020 ieškovo prašymą patenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti iš atsakovės ieškovo naudai 1 294,53 Eur su darbo santykiais susijusią sumą (darbo užmokestis, dienpinigiai) už 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Šio sprendimo dalį, t. y. 319,53 Eur vykdyti skubiai. Sumos nurodytos atskaičius mokesčius. Išieškoti iš atsakovės ieškovo naudai 200 Eur netesybas. Suma nurodyta neatskaičius mokesčių. Ieškovo prašymą dėl nepanaudotų atostogų kompensacijos išieškojimo atmetė. Atsakovė 1 494,53 Eur sumą (1 294,53 Eur bei 200 Eur) sumokėjo ieškovui bankiniu pavedimu 2020 m. vasario 27 d. Ieškovas nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos 2020 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. DGKS-1245 pareiškė ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 621,45 Eur su darbo santykiais susijusią sumą už 2019 m. gruodžio mėn. ir 1 403 Eur netesybas. Laiko apskaitai tvarkyti ieškovas darbo valandas el. paštu (excel lentelėje) siųsdavo atsakovės vadovui. Iš ieškovo atliktos darbo valandų apskaitos matyti, kad gruodžio mėn. ieškovas nurodė, jog dirbo 139,30 val. Iš atsakovės pateikto 2019 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatyta, kad ieškovas dirbo 80 val. Atsiskaitymo – išmokėjimo žiniaraščio duomenimis ieškovui už 2019 m. gruodžio mėn. priskaičiuota 381,57 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio suma. Analogiška suma yra deklaruota Sodrai, kaip draudžiamosios pajamos neatskaičius mokesčių. Iš šios sumos išskaityti 102,17 Eur mokesčiai, 135 Eur pagal vykdomuosius raštus, ieškovui išmokėtina suma sudaro 144,40 Eur. Komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščio Nr. 18 už 2019 m. lapkričio – gruodžio mėn. duomenimis ieškovui už 2019 m. gruodžio mėn. priskaičiuota 422,50 Eur dienpinigių suma, taikant 32,50 Eur tarifą. Iš antstolio Artūro Bložės 2019 m. rugsėjo 5 d. patvarkymo Nr. S-19-41-97489, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. IVI-SP3-431, atsakovės direktoriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. P-10 nustatyta, kad iš ieškovo darbo užmokesčio nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo daromi išskaitymai pagal vykdomuosius raštus. Iš 2019 m. gruodžio 28 d. ieškovo susirašinėjimo su atsakovės vadovu matyti, kad ieškovas prašė atsakovės nedaryti jokio pavedimo į areštuotą banko sąskaitą. Ž. B. 2020 m. vasario 3 d. pasiaiškinime nurodyta, kad ieškovas nekokybiškai atlikdavo darbus, „chalturindamas“ ateidavo į darbą.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo žodinis susitarimas, pagal kurį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui po 120 kronų per valandą, t. y. apie 9,50 Eur atskaičius mokesčius. Nurodė, kad ieškovo nurodytos valandos ir jų pagrindu pateikti skaičiavimai pagal sutartą valandinį tarifą atitinka atsakovės išmokėjimus rugpjūčio – lapkričio mėn., todėl yra pagrindas teigti buvus susitarimui dėl ieškovui mokamo 9,50 Eur valandinio tarifo už faktiškai išdirbtas valandas. Be to, atsakovė išmokėjo didesnius nei nurodyta darbo sutartyje dienpinigius. Nurodė, kad gruodžio mėn. ieškovas dirbo 139,30 val. (139,30 val. x 9,50 Eur = 1 323,35 Eur; 1 323,35 Eur - 144,40 Eur (darbo užmokestis) - 135 Eur (vykdomi raštai) = 1 043,95 Eur. Už gruodžio mėn. paskaičiuota dienpinigių suma – 422,50 Eur. Ieškovui už gruodžio mėn. turėjo būti išmokėta papildomai 621,45 Eur (1 043,95 Eur – 422,50 Eur). 

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). 

Laiko apskaitai tvarkyti ieškovas darbo valandas el. paštu (excel lentelėje) siųsdavo atsakovės vadovui. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. gruodžio mėn. dirbo 139,30 val., šios darbo valandos paskaičiuotos paties ieškovo, todėl vertintinos kritiškai. Teismas vadovaujasi atsakovės pateiktu 2019 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, nes darbdavys turi pareigą vesti dirbto darbo laiko apskaitą (DK 148 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šalis siejo žodinis susitarimas dėl kitokio darbo užmokesčio (9,50 Eur už valandą atskaičius mokesčius), nei nustatytas darbo sutartyje, todėl teismas vadovaujasi darbo sutartyje abiejų ginčo šalių parašais patvirtintomis darbo sutarties sąlygomis.

DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Teismui nepateikta duomenų apie ieškovo ir atsakovės susitarimą dėl vėlesnio atsiskaitymo, nei darbo sutarties nutraukimo dieną. Ieškovui už 2019 m. gruodžio mėn. priskaičiuota 381,57 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio suma. Iš šios sumos išskaityti 102,17 Eur mokesčiai, 135 Eur pagal vykdomuosius raštus, ieškovui išmokėtina suma sudaro 144,40 Eur.

DK 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti, o 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (aktuali redakcija nuo 2019 m. vasario 7 d.) Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (aktuali redakcija nuo 2019 m. vasario 7 d.) nuostatomis vienos dienos dienpinigių dydis Švedijos Karalystėje – 65 Eur. Darbo sutarties 1.3 punkte šalys susitarė ieškovui esant komandiruotėje, mokėti dienpinigius ne mažesnius kaip 50 proc. tos šalies dienpinigių normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktais. Bylos duomenimis ieškovas komandiruotėje Švedijoje 2019 m. gruodžio mėn. buvo 13 kalendorinių dienų ir priskaičiuota 422,50 Eur dienpinigių suma, taikant 32,50 Eur tarifą (65 Eur x 13 kalendorinių dienų x 50 proc.). Šis dienpinigių dydis atitinka tarp ginčo šalių sudarytos darbo sutarties 1.3 punkto turinį bei aukščiau minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2 punktą. Šiuo atveju atsakovė priima sprendimą dėl konkretaus mokamų dienpinigių dydžio nustatymo, tačiau mokami dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, t. y. 65 Eur x 50 proc. =32.50 Eur. Už 2019 m. gruodžio mėn. apskaičiuotos ir 2020 m. vasario 27 d. ieškovui išmokėtos darbo užmokesčio ir dienpinigių sumos, teismo vertinimu, atitinka darbo sutarties nuostatas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 621,45 Eur su darbo santykiais susijusią sumą už 2019 m. gruodžio mėn. atmestinas.

Dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką

2016 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. XII-2603, kuriuo patvirtintas naujasis DK, įsigaliojęs nuo 2017 m. sausio 1 d. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio naujojo DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Minėtos įstatymo nuostatos suponuoja, jog pareiga mokėti netesybas – darbuotojo vidutinį darbo užmokestis per mėnesį – siejama su darbuotojo kaltės dėl vėluojančio atsiskaitymo nebuvimu. Ši įstatyminė nuostata, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., pati savaime nebuvo nauja. Tokia darbdavio pareiga jau ir anksčiau buvo įtvirtinta iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 141 straipsnio, reglamentavusio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, 3 dalies nuostatose. 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 buvo naujai sureguliuoti tik išmokos (įvardintos netesybomis) dydžio nustatymo klausimai, o sąlygos, kurioms esant kyla darbdavio pareiga mokėti nurodytą išmoką, liko nepakeistos. Todėl kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant ir taikant šiuo metu nebegaliojančio DK 141 straipsnio nuostatas, tebėra aktuali taikant ir naujojo DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-665-212/2019, 43-44 punktai).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016). 

Reikšminga priežastimi, sudarančia pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką, be kita ko, pripažįstama ir trumpa darbo santykių trukmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012, 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016).

Bylos duomenimis atsakovė ieškovui darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 13 d., nebuvo išmokėjusi su darbo santykiais susijusių išmokų – 1 294,53 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovas neginčijo Darbo ginčų komisijos paskaičiuoto netesybų dydžio, t. y. 1 603 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau nesutiko su jų sumažinimu iki 200 Eur (neatskaičius mokesčių). Teismas neturi pagrindo nesutikti su Darbo ginčų komisijos atliktais skaičiavimais, todėl jais vadovaujasi šioje byloje, t. y. ieškovo vidutinis dieninis darbo užmokestis 2019 m. gruodžio mėnesiui sudaro (435 Eur + 555,23 Eur + 725 Eur) / (12 d.d. + 16 d.d. + 21 d.d.) = 35 Eur (neatskaičius mokesčių). Vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 39,38 Eur x 20,9 d.d. (vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius) = 731,50 Eur (neatskaičius mokesčių). Netesybos, skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 14 d. iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2020 m. vasario 20 d.), t. y. uždelsus atsiskaityti 2 mėnesius ir 4 darbo dienas, sudaro (2 mėn. x 731,50 Eur) + (4 d.d. x 35 Eur) = 1 603 Eur (neatskaičius mokesčių). 

Byloje nėra įrodymų, jog atleidimo iš darbo dieną šalys būtų sudariusios susitarimą dėl vėlesnio atsiskaitymo. Atsakovės pateiktas susirašinėjimas su ieškovu, kad pats ieškovas, siekdamas išvengti savo prievolių išieškotojams, vengė gauti pinigines lėšas į areštuotą banko sąskaitą, nelaikytinas šalių susitarimu dėl vėlesnio atsiskaitymo, todėl atsakovė pažeidė pareigą atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo dieną. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas dirbo blogai, darbo brokas buvo fiksuotas padarytomis nuotraukomis, dėl žalos atlyginimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, tačiau jokių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes į bylą nepateikė. Byloje atsakovės pateiktas Ž. B. 2020 m. vasario 3 d. pasiaiškinimas, kuriame nurodyta, kad ieškovas nekokybiškai atlikdavo darbus, vertintinas kritiškai, nes atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad minėtas asmuo buvo atsakovės darbuotojas ir dirbo kartu su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad duomenų, jog uždelsimas atsiskaityti įvyko dėl ieškovo kaltės, byloje nėra.

Teismas atsižvelgia, kad ieškovo darbo teisiniai santykiai MB „(duomenys neskelbtini)“ truko trumpą laiką – 4 mėnesius nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d., kad priskaičiuotinų netesybų suma (1 603 Eur neatskaičius mokesčių) yra santykinai didelė, lyginant su neišmokėta suma (1 294,53 Eur atskaičius mokesčius), kad atsakovė savo įsiskolinimą ieškovui pripažino, sutiko su Darbo ginčų komisijos sprendimu ir su ieškovu atsiskaitė 2020 m. vasario 27 d. dar neįsiteisėjus Darbo ginčų komisijos 2020 m. vasario 20 d. sprendimui, kad atsakovė yra nauja ir nedidelė įmonė, Juridinių asmenų registre registruota 2018 m. balandžio 3 d., todėl sprendžia kad byloje yra pagrindas priskaičiuotą netesybų sumą mažinti iki ieškovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio 731,50 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovui jau sumokėjo pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą nuspręstų išieškoti 200 Eur netesybų, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 531,50 Eur netesybos (neatskaičius mokesčių). Teismas, sumažindamas ieškovo prašomų netesybų dydį, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, nesuteikia pranašumo nei vienai iš šalių, mano, kad priteistina netesybų suma yra tinkama bei pakankama, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam pažeidimui. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies (tenkinta ieškinio 26,25 proc. reikalavimų), šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų daliai – ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovui teisme atstovavo ir teisines paslaugas teikė advokato padėjėja Eglė Matutytė, kuriai ieškovas sumokėjo 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 131,25 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (500 Eur x 26,25 proc.). Likusi reikalavimo dalis dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo yra atmestina. Taip pat iš atsakovės priteistinas 11,96 Eur žyminis mokestis valstybei, nes ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270-271 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 531,50 Eur (penkių šimtų trisdešimt vieno euro 50 ct) netesybas (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), 131,25 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro 25 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 11,96 Eur (vienuolikos eurų 96 ct) žyminį mokestį, sumokant jį į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AS „Citadele banka“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank“ AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. 

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

        Teisėja                                                                                          Vijoleta Kurtkienė