Baudžiamoji byla Nr. e1-527-563/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53499-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5

      (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. 

Teismas

n u s t a t ė:

V. R. mušdamas ar kitaip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent:

jis 2019-12-11, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu sugyventinei R. M. į kairiąją veido pusę, padarydamas nukentėjusiajai muštinę kiauryminę žaizdą viršutinės lūpos kairėje su minkštųjų audinių patinimu, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. R. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis 2020-01-15, apie 11.15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu sugyventinei R. M. į kairiąją veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajai kairio skruosto kraujosruvą ir paviršinį odos nubrozdinimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įrodymai ir veikos kvalifikavimas dėl 2019-12-11 R. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad R. M. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena apie dvejus metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Jie gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Jis pats nedirba, tačiau kiekvieną dieną eina prie darbo biržos ir ten būna, kol kas nors pasiūlo darbą vienai dienai. Taip jis užsidirba pinigus. Jis pamena kaip 2019-12-11 sudavė R. per veidą. Visko gerai nepamena, nes buvo neblaivus. Jis pamena, kad tą dieną jis gavo darbo ir dirbo porą valandų. Užsidirbo 30 eurų ir ta proga jis išgėrė alaus ir dar alaus parsinešė į namus. R. niekur nedirba, ji būna namuose. Po to namuose jie dviese pradėjo gerti alų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kiek pamena, R. supyko, kad jis namo grįžo neblaivus. Jie pradėjo šaukti vienas ant kito ir jis vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė R. per veidą. Jis pats dirba prie statybų, todėl jo smūgis galėjo būti stiprus. Ar R. praskėlė lūpą, ar jai bėgo kraujas, jis nepamena, tačiau galėjo būti, kad jai praskėlė lūpą. Jis pilnai tai pripažįsta. Ar po suduoto smūgio jis išėjo iš namų ar liko namuose, jis nepamena. Jis pamena, kad jį išsivežė pareigūnai, tačiau kada ir kaip, to nepamena. Kelintą valandą jis trenkė R., pasakyti negali, nepamena, buvo gerokai neblaivus. (t. 1, b. l. 169-170; t. 2, b. l. 6-8)

Nukentėjusioji R. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad V. R. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena apie dvejus metus. Jie dviese gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2019-12-11 ji su V. nutarė išgerti alkoholio, gėrė alų. Išgėrė nemažai, po ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu V. ant jos labai supyko ir vieną kartą kumščiu sudavė jai per lūpas ir prakirto lūpą. Su V. jie pykstasi dažnai, tačiau ji ne visada kviečia policiją. Ji dažniausiai V. išvaro iš namų ir jo neįsileidžia iki kol jis neišsiblaivo. Išvarytas iš namų V. pradeda daužyti ir spardyti buto duris, kad ji jį įsileistų. Kaip buvo tą kartą, ji nepamena. Jai atrodo, kad po suduoto smūgio ji iš karto iškvietė policiją, tačiau galėjo būti, kad ji V. išvarė iš namų, o jis kitą dieną, norėdamas patekti į namus, pradėjo daužyti į duris ir ji tada iškvietė policiją. Ji dabar nepamena. Tačiau pamena, kad kai atvyko pareigūnai, V. jau gulėjo lovoje. Į ligoninę nesikreipė, jai lūpa užgijo savaime. Po to ji buvo apžiūrėta tik teismo med. ekspertų. Dėl prakirstos lūpos ji V. jokių pretenzijų neturi. Jis jos atsiprašė už savo elgesį ir ji jam atleido, ji ir toliau gyvens su V.. (t. 1, b. l. 30-32)

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai (priedas prie tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto  artimoje aplinkoje atvejo), kuriuose užfiksuotas V. R. smurtas prieš sugyventinę R. M. ir kaip nukentėjusioji atvykusiems pareigūnams nurodo, jog vakar dieną jai V. R. sudavė per lūpas, tačiau policijos nekvietė; nurodyta, kad V. R. nustatytas girtumas- 2,58 promilės (2019-12-12). (t. 1, b. l. 16-21, 50-54)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 2400/2019 (03) matyti, kad R. M. padaryta muštinė kiauryminė žaizda viršutinės lūpos kairėje su minkštųjų audinių patinimu, sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 45). Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 75/2020 (03) nurodyta, kad R. M. nustatyta kiauryminė muštinė viršutinės lūpos žaizda nebūdinga griuvimui (t. 1, b. l. 49).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. R. mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę R. M.. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įrodymai ir veikos kvalifikavimas dėl 2020-01-15 R. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad  2020-01-15 apie 11.15 val., namuose,  esančiuose  (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., žodinio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį ranka sugyventinei R. M. per kairiąją veido pusę. Apie tą įvykį jis nieko papasakoti negali, nes nepamena. Jis su R. M. dažnai  namuose išgeria alaus, po to abu pradeda pyktis. Pykstasi dėl smulkmenų. Būna, kad R. jį išvaro iš namų ir kelias dienas jis gyvena kur nors kitur, eina pas draugą ar kokį pažįstamą. 2020-01-15 ryte jis grįžo namo. Namie nebuvo gal kokias tris dienas, nes prieš tai jis su R. gėrė alų, susipyko ir jis išėjo iš namų. Todėl 2020-01-15 jis nutarė grįžti namo ir susitaikyti su R.. Parsinešė alaus. Pats jau buvo neblaivus. R. jį įsileido ir jie vėl gėrė alų ir vėl susipyko. Dėl ko susipyko, nepamena. Tada jis apsirengė ir išėjo iš namų, kad būtų sudavęs R. kokį nors smūgį per veidą, jis nepamena. Jis nepamena kaip 2020-01-15 sudavė R. per veidą, tačiau jei R. taip sako, tai gal taip ir buvo, dėl to ir pripažįsta savo kaltę. (t. 1, b. l. 182-183; t. 2, b. l. 6-8)

Nukentėjusioji R. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad V. R. yra jos sugyventinis. Ji su V., kai jis būna blaivus, sutaria gerai, jis labai geras žmogus, tačiau kai jis išgeria, tarp jų vyksta žodiniai konfliktai. Pykstasi dėl to, kad jis nenori dirbti, o jei eina į darbą ir gauna algą, tai namo jis jau grįžta neblaivus. 2020-01-15 V. ryte grįžo į namus ir parsinešė alaus. Prieš kelias dienas ji su V. gėrė alų ir susipyko dėl darbo ir jį buvo išvariusi iš namų, todėl kelias dienas V. namo nebuvo grįžęs. 2020-01-15 ryte jis grįžo namo ir jos atsiprašė. Po to jie namuose pradėjo gerti alų ir vėl susipyko. V. įsiuto ir kumščiu sudavė  jai vieną kartą per kairiąją akį. Smūgis buvo stiprus, jai skaudėjo, neužilgo akis pamėlo. Tai buvo apie 11 val.  Tada ji paskambino į policiją. 2019-12-11 V. jai buvo sudavęs smūgį į lūpas ir ją prakirto. Ji tada jam pasakė, kad jei antrą kartą jis jai trenks, tai ji jam daugiau neatleis. Todėl kai pastarasis antrą kartą jai trenkė, jis pats išsigando ir pabėgo iš namų ir kai atvyko policijos pareigūnai, V. jau namuose nebuvo. Jis į namus sugrįžo vakare. (t. 1, b. l. 90-92)

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai ( priedas prie tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo), kuriuose užfiksuotas V. R. smurtas prieš sugyventinę R. M. (t. 1, b. l. 78-79, 135-141).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. nustatyta kairio skruosto kraujosruva ir paviršinis odos nubrozdinimas, kuris galėjo gautis sudavus vieną smūgį kumščiu į skruostą, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 124).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kuriame užfiksuota, kaip paskambinusi R. M. nurodo, kad ją sumušė sugyventinis (t. 1, b. l. 132-134).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. R. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę R. M.. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 

Kaltinamasis V. R. padarė du tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus prieš sugyventinę, nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl to labai gailisi, jo pavartotas smurtas nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių, nedirba. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam V. R. gali būti skiriamos už laisvės atėmimą švelnesnė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, nustatant galinčius tinkamai paveikti jo elgesį įpareigojimus ir apribojimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Taip pat V. R. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 10-12), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis), o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos (CD, 4 vnt.), kurios saugomos baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus:

-       Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019-12-11 nežymus R. M. sužalojimas), ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio;

-       Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020-01-15 nežymus R. M. sužalojimas), ir jam skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir V. R. skirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, V. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešių) mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, panaikinti.

Skaitmenines laikmenas (CD, 4 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti V. R., kad:

1. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                   Violeta Olcvikienė