Civilinė byla Nr. e3K-7-25-378/2025
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02292-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.8.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės (pranešėja), Artūro Driuko, Virgilijaus Grabinsko, Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvija“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Akvija“ dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniams eksploatuoti, nuomą ne aukciono tvarka, kai teisė naudotis valstybinės žemės sklypu pereina sklype esančių nekilnojamųjų daiktų pirkėjui, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Panevėžio skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą, nurodytą rašte Nr. 23SD-2600-(14.23.137 E.), kuriuo atsisakoma sudaryti 0,9486 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) nuomos sutartį ir siūloma sudaryti 0,1479 ha Žemės sklypo nuomos sutartį; įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą, kuris gali būti 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudaryti su ieškove 0,9486 ha Žemės sklypo nuomos sutartį; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad ji 2021 m. gruodžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis) įsigijo iš UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ pastatus, kitus inžinerinius statinius. Pirkimo–pardavimo sutarties 9.1 punkte nurodyta, kad parduodami daiktai yra valstybinės žemės sklype, kurio 0,9486 ha dalį pardavėja nuomojasi 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu. Pirkimo–pardavimo sutarties 9.2 punkte nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. gauta atsakovės pažyma, kuria neprieštaraujama, kad pardavėja parduotų daiktus ir perleistų išnuomotos 0,9486 ha ploto dalies nuomos teisę, reikalingą perleidžiamiems pastatams ir statiniams eksploatuoti; pažyma buvo esminė sandorio sudarymo sąlyga. Sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė turėjo pagrįstų lūkesčių, kad jai bus perkeltos visos Žemės sklypo nuomininko teisės, išnuomotas visas Žemės sklypas, pirkinys atitiko ieškovės verslo planus ir poreikį. Sudariusi Pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu išnuomoti, perkelti nuomininko teises į 0,9486 ha ploto Žemės sklypą. Atsakovė 2022 m. vasario 7 d. raštu į šį prašymą atsakė, kad, pagal nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusią naują nuomos tvarką, būtina pateikti ne ankstesnius kaip 1 metų statinio nusidėvėjimo duomenis, ir pasiūlė pateikti naujus kadastrinius duomenis bei pakartoti prašymą dėl Žemės sklypo nuomos. Ieškovei pateikus šiuos duomenis, atsakovė 2022 m. balandžio 7 d. raštu nurodė, kad nuomininkai negali patys spręsti, kokio dydžio ploto ir konfigūracijos valstybinės žemės sklypo dalis gali būti priskirta prie jiems nuosavybės teise ar nuomos pagrindu valdomo statinio. Ieškovei pasiūlyta išsinuomoti 0,1479 ha Žemės sklypą.
4. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2020 m. spalio 27 d. susitarimo 1.2 punkto dalį, kuria nustatyta, jog UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ išsinuomoja 4,7488 ha Žemės sklypo dalį, kurios plotas 0,9486 ha; pakeisti 2020 m. spalio 27 d. susitarimo 1.2 punktą, jį papildant nuostata, jog nuomotojas išnuomoja, o nuomininkė UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti išsinuomoja 4,7488 ha Žemės sklypo dalį, kurios plotas 0,2618 ha; pripažinti negaliojančiu NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimą, kuriuo UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ buvo leista perleisti 4,7488 ha Žemės sklypo 0,9486 ha dalies nuomos teisę; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Atsakovė nurodė, kad 2022 m. balandžio 7 d. raštu pasiūlė ieškovei išsinuomoti 0,1479 ha Žemės sklypą, remdamasi 2020 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtinta metodika (toliau – Metodika), tačiau ieškovė nesutiko, nes jos poreikiams tenkinti būtina naudoti šiuo metu naudojamą 0,9486 ha ploto Žemės sklypą. NŽT Panevėžio skyrius 2022 m. kovo 23 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad Žemės sklype ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas – parduotuvė ir pastatas – gamybinis pastatas tinkami eksploatuoti pagal paskirtį, tačiau jiems eksploatuoti buvusiai statinių savininkei UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ buvo išnuomotas per didelis Žemės sklypo plotas. Ginčijamu atsakovės 2022 m. balandžio 7 d. raštu ieškovė buvo informuota, jog jos nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti pakanka mažesnės nei 0,9486 ha dydžio 4,7488 ha Žemės sklypo dalies. Dėl šių priežasčių ieškovei ginčijamu raštu buvo pasiūlyta kreiptis į žemės matavimus atliekančius asmenis dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, nustatant pastatams eksploatuoti reikalingą Žemės sklypo dalį. 2022 m. balandžio 7 d. raštu nebuvo suformuluoto jokio sprendimo dėl konkretaus nuomotino ieškovei žemės sklypo. Ginčijamo rašto nei formos, nei turinio aspektu negalima pripažinti institucijos sprendimu, nes jame nėra išreikštos galutinės atsakovės valios dėl nuomotino ginčo Žemės sklypo ploto, o išdėstyti tik NŽT Panevėžio skyriaus samprotavimai ir argumentai dėl ieškovės statiniams eksploatuoti pakankamo mažesnio nei ieškovės pageidaujamo 0,9486 ha Žemės sklypo dydžio. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės pozicija dėl nuomotino Žemės sklypo dydžio buvo nenuosekli.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino: panaikino NŽT Panevėžio skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą, nurodytą rašte Nr. 23SD-2600-(14.23.137 E.), kuriuo atsisakoma sudaryti 0,9486 ha Žemės sklypo nuomos sutartį ir siūloma sudaryti 0,1479 ha Žemės sklypo nuomos sutartį; įpareigojo atsakovę per teismo nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, sudaryti su ieškove 0,9486 ha Žemės sklypo nuomos sutartį; atmetė priešieškinio dalį dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimo Nr. 23ST-134-(14.23.5.) pripažinimo negaliojančiu; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nusprendė, kad, patikslinus šalių pareigą teikti įrodymus, atsakovė savo argumentus grindžia faktinių duomenų patikrinimo aktu ir naujų įrodymų į bylą nepateikė, t. y. atsakovė, spręsdama dėl ieškovės veiklai vykdyti būtino Žemės sklypo dydžio, remiasi 2022 m. kovo 23 d. nustatytomis aplinkybėmis, kurios yra pasikeitusios. Aplinkybė, kad UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ dėl sutikimo perleisti Žemės sklypo dalies nuomos teisę kreipėsi tuo metu, kai naudojosi 1,1554 ha, o ne 0,9486 ha ploto Žemės sklypu, nelemia ieškovės veiklai reikalingo Žemės sklypo dydžio, kurio poreikis gali skirtis dėl bendrovių vykdomos veiklos pobūdžio.
8. Teismas nurodė, kad būtina sąlyga išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovė, atsisakydama sudaryti 0,9486 ha Žemės sklypo nuomos sutartį su ieškove, turėjo įvertinti po statinių Pirkimo–pardavimo sutarties pasikeitusias aplinkybes, susijusias su nuomojamo sklypo naudojimu pagal paskirtį, ir jo ploto atitiktį ieškovės poreikiams, tačiau šio vertinimo iš esmės neatliko, neapskaičiavo individualaus ieškovei nuomotino Žemės sklypo ploto.
9. Teismas įvertino tai, kad ieškovė, sudarydama Pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo pagrįstų lūkesčių, jog jai bus perkeltos visos žemės nuomininko teisės, išnuomotas visas Žemės sklypas, ir ši esminė sutarties sąlyga lėmė mokamą už įsigyjamą turtą kainą. Ieškovė iki šiol negali tinkamai naudotis išsinuomotu įsigytu Žemės sklypu, nes neatlikta nuomos sutarties teisinė registracija. Pateikti įrodymai, ieškovės atstovų paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog ieškovė vykdo pastatuose ūkinę komercinę veiklą (teikia aplinkos priežiūros paslaugas ir vykdo prekybą šiai priežiūrai reikalingomis stambiagabaritėmis prekėmis), tad jai reikalinga didesnė teritorija, nei siūlo atsakovė. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas išnuomoti jai prašomo dydžio, t. y. 0,9486 ha ploto, Žemės sklypo dalį niekaip nepažeidžia viešojo intereso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatų ir atitinka teisingą visuomenės interesų ir savininko (nagrinėjamu atveju – nuomininko) teisių pusiausvyrą.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 (toliau – LVAT sprendimas) pasisakė dėl Metodikos, kuria vadovaudamasi atsakovė apskaičiavo nuomotino sklypo dalies dydį, 6, 10 ir 11 punktų teisėtumo ir konstatavo, kad minėti Metodikos punktai, kiek pagal juos apskaičiuotas be aukciono parduodamo valstybinės žemės sklypo (ploto) dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniui pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą jo tiesioginę paskirtį eksploatuoti, prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui. Tai reiškia, kad minėtos Metodikos nuostatos negali būti taikomos kaip prieštaraujančios įstatymui.
11. Teismas atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsakovės 2020 m. rugsėjo 7 d. išduotą sutikimą atmetė, nustatęs, kad, šį sutikimą pripažinus negaliojančiu, nebūtų sukurtos teisinės pasekmės, kadangi tai nepakeistų šalių civilinių teisių ir pareigų, esant sudarytai Pirkimo–pardavimo sutarčiai, kuriai sudaryti minėtas sutikimas išduotas.
12. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2024 m. birželio 14 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
13. Kolegija nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimas nagrinėjamai bylai yra ypač reikšmingas, nes būtent šis sutikimas, kaip pagrįstai bylos nagrinėjimo metu nurodė ieškovė, buvo esminė Pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, kurios pagrindu ieškovė iš UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ įsigijo pastatus ir kitus inžinerinius statinius. Kolegija pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikime nurodyta, jog jis yra išduotas ne tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 3 dalimi, bet ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, (toliau – ir Taisyklės) 45 punktu. Taisyklių 45 punktas (redakcija, galiojusi 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimo išdavimo metu) nustatė, kad žemės nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys) ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto valstybinės žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas.
14. Atsižvelgdama į 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimo turinį, kolegija padarė išvadą, jog šio sutikimo išdavimo metu atsakovė po patikrinimo nenustatė nei kad Žemės sklypo nuomininkė UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ netinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nei kad ieškovei perleidžiamiems statiniams (parduotuvei, gamybiniam pastatui ir tvorai) eksploatuoti reikia mažesnio nei 0,9486 ha Žemės sklypo ploto. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo 22 punkto išvadai, kad ieškovė, sudarydama Pirkimo–pardavimo sutartį ir turėdama išankstinį atsakovės sutikimą dėl Žemės sklypo dalies nuomos teisės perleidimo, turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog jai bus perkeltos visos žemės nuomininko teisės, t. y. išnuomota visa 0,9486 ha Žemės sklypo dalis, ir ši Pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga buvo esminė, nes lėmė apsisprendimą pirkti turtą ir turėjo įtaką pardavėjai mokamai už įsigyjamą turtą kainai.
15. Kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovė naujų įrodymų byloje nepateikė, nepagrindė, kuo remdamasis, UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ naudojantis 1,1554 ha Žemės sklypu valdomiems statiniams eksploatuoti, NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas sutiko, kad UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ perleistų 0,9486 ha ploto Žemės sklypo nuomos teisę, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ dėl sutikimo perleisti Žemės sklypo dalies nuomos teisę kreipėsi tuo metu, kai naudojosi 1,1554 ha, o ne 0,9486 ha ploto Žemės sklypu, niekaip nelemia ieškovės veiklai reikalingo Žemės sklypo dydžio.
16. Atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, kolegija kaip nepagrįstą vertino NŽT Panevėžio skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. pateiktą atsisakymą tenkinti ieškovės prašymą išnuomoti (perkelti nuomininko teises) 0,9486 ha ploto Žemės sklypą be aukciono (lengvatiniu būdu), nurodant, kad ieškovei gali būti išnuomojama mažesnė Žemės sklypo dalis. Kolegija konstatavo, kad atsakovės pozicija dėl nuomotino ploto dydžio nenuosekli ir objektyviais bei patikimais įrodymais nepagrįsta, nes, išduodama 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimą pakeisti Žemės sklypo nuomininką, atsakovė nenustatė jokių pagrindų mažinti nuomotino Žemės sklypo plotą, 2022 m. balandžio 7 d. atsakyme atsakovė teikė siūlymą ieškovei sudaryti tik 0,1479 ha Žemės sklypo nuomos sutartį, o bylos nagrinėjimo metu jau nurodo, kad toks plotas sudarytų 0,2618 ha.
17. Kolegija nurodė, kad atsakovės atsisakymas tenkinti ieškovės prašymą perkelti nuomininko teises į 0,9486 ha ploto Žemės sklypą vien dėl to, kad buvusiai statinių savininkei buvo išnuomotas per didelis šio sklypo plotas, negali paneigti ieškovei pačios atsakovės suteiktos teisės pakeisti 0,9486 ha Žemės sklypo nuomos sutartį dėl nuomininko pakeitimo, nes, kaip nustatyta šioje nagrinėjamoje byloje, ieškovė šią teisę teisėtai ir pagrįstai įgijo 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimo pakeisti Žemės sklypo nuomininką ir Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.
18. Iš viešai skelbiamos ieškovės interneto svetainės duomenų matyti, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo, vykdo ūkinę komercinę veiklą (teikia specializuotas valymo paslaugas, žr. https://www.akvija.lt/), todėl tokiai ieškovės tiesioginei vykdomai veiklai atlikti, kolegijos vertinimu, yra reikalinga įvairi technika ir įrenginiai, be to, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė pati ieškovė, ji vykdo prekybą ir valymo priežiūrai reikalingomis stambiagabaritėmis biriomis prekėmis. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, kolegija pritarė ieškovės išdėstytiems argumentams, kad dėl jos vykdomos tiesioginės veiklos pobūdžio jai yra reikalingas tokio dydžio Žemės sklypo plotas (0,9486 ha), kuris buvo nurodytas sudarytoje sutartyje.
19. Kolegija nusprendė, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė Žemės sklype planuoja statyti sandėlį, negali būti vertinama kaip priežastis atsisakyti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės planuojamas statyti sandėlis yra skirtas tiesioginei jos vykdomai veiklai vykdyti (savai technikai, įrenginiams, stambiagabaritėms birioms prekėms, kitam turtui sandėliuoti). Byloje nenustatyta, kad ieškovė Žemės sklypą naudoja ar naudos ne savo turtui laikyti, o sandėliavimo paslaugoms, kaip atskirai ūkinei komercinei veiklai vykdyti, ar sandėliavimo paslaugas teiks tretiesiems asmenims.
20. Kolegija pažymėjo, kad Metodikos 2.1 papunktyje yra nurodyta, jog ja yra vadovaujamasi ne tik apskaičiuojant parduodamų ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypų plotą, bet ir išnuomojamų ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypų plotą. Nors LVAT spendime išaiškino, jog Metodikos 6, 10 ir 11 punktai prieštarauja tik Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX 1983 redakcija), kuris reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą be aukciono, tačiau tie patys Metodikos 6, 10, 11 punktai reglamentuoja apskaičiuojamų valstybinės žemės sklypų plotą ir nuomos atveju. Kolegijos vertinimu, LVAT sprendime pateiktas išaiškinimas (aptartos Metodikos nuostatos prieštarauja įstatymui) turi būti taikomas apskaičiuojant ir išnuomojamų ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypų plotą, kurį, kaip teisingai nurodė atsakovė, reglamentuoja Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės, padarė proceso teisės normų taikymo pažeidimą ir ginčijama nutartimi priėjo prie nepagrįstų išvadų. Byloje nėra duomenų, kad NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimas buvo išduotas prieš tai atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir įvertinus UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti išnuomoto Žemės sklypo dalies ploto pagrįstumą. Faktinių duomenų patikrinimas vietoje prieš atsakovės 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimo išdavimą nebuvo atliktas, todėl teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nusprendė, kad po patikrinimo NŽT Panevėžio skyrius nenustatė nei kad žemės sklypo nuomininkė UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ netinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nei kad ieškovei perleidžiamiems statiniams (parduotuvei, gamybiniam pastatui ir tvorai) eksploatuoti reikia mažesnio nei 0,9486 ha Žemės sklypo ploto. Nors prieš išduodamas 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimą NŽT Panevėžio skyrius neatliko UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ nuomojamo Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimo vietoje, tačiau tai nereiškia, kad, išduodant 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimą, neegzistavo faktinės aplinkybės, jog pastatui – parduotuvei ir pastatui – gamybiniam pastatui tinkamai eksploatuoti pagal paskirtį buvusiai statinių savininkei UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ buvo išnuomotas per didelis Žemės sklypo plotas, kurias NŽT Panevėžio skyrius užfiksavo vėlesnio patikrinimo metu – 2022 m. kovo 23 d. patikrinimo akte.
21.2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009, 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010). Statinio, esančio valstybinėje žemėje, pirkimo–pardavimo sutartimi nėra parduodama ir perkama statiniui eksploatuoti būtinos valstybinės žemės nuoma. Valstybinės žemės nuomos teisės, kylančios iš valstybinės žemės nuomos sutarties, galiojančios statinio pardavimo metu, naujajam statinio savininkui pereina įstatymo pagrindu. Vadovaujantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, ieškovė notarine Pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ įsigijo nuosavybės teises tik į pastatus, bet ne Žemės sklypo dalies nuomos teises.
21.3. Skundžiamos nutarties 61 ir 64 punktuose padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems duomenims, padarytos netinkamai taikant proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau (CPK) 177, 185 straipsniai), reglamentuojančias byloje surinktų įrodymų tyrimą ir vertinimą. NŽT Panevėžio skyrius 2022 m. kovo 17 d. raštu informavo ieškovę, kad, siekdamas įvertinti, ar Žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai yra tinkami naudoti ir yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotųjų tiesioginę paskirtį, 2022 m. kovo 23 d. 10 val. atliks Žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietoje. NŽT Panevėžio skyrius 2022 m. kovo 23 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad Žemės sklype ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas – parduotuvė ir pastatas – gamybinis pastatas tinkami eksploatuoti pagal paskirtį, tačiau jiems eksploatuoti buvusiai statinių savininkei UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ buvo išnuomotas per didelis Žemės sklypo plotas. Šias aplinkybes patvirtino faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu užfiksuoti duomenys, jog didžioji dalis Žemės sklypo yra nenaudojama ir neprižiūrima, joje auga menkaverčiai krūmai, medžiai, mėtosi senos padangos, naftos produktų talpyklos ir kitos šiukšlės. Faktinės aplinkybės užfiksuotos ir patikrinimo akto priede (fotolentelėje). Ieškovė NŽT Panevėžio skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. raštu buvo informuota, kad jos nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti pakanka mažesnės nei 0,9486 ha dydžio 4,7488 ha Žemės sklypo dalies, ir jai buvo pasiūlyta kreiptis į matininką dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, nustatant pastatams eksploatuoti reikalingą Žemės sklypo dalį. NŽT Panevėžio skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. raštu nebuvo priimtas sprendimas dėl konkretaus nuomotino ieškovei Žemės sklypo dydžio, o tik išdėstyta NŽT Panevėžio skyriaus nuomonė ir argumentai dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai pakankamos ir mažesnės, nei ieškovė pageidauja (0,9486 ha), Žemės sklypo dalies. Priešingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, NŽT Panevėžio skyrius laikėsi nuoseklios ir aiškios pozicijos, kad ieškovės nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti pakanka mažesnės (0,2618 ha) 4,7488 ha Žemės sklypo dalies, nei ieškovė reikalauja (0,9486 ha).
21.4. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014, 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-611/2018), netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias disponavimą viešąjį interesą sudarančiu turtu – valstybine žeme. Disponuodama viešąjį interesą sudarančiu valstybės turtu – valstybine žeme, dalyvaudama civiliniuose santykiuose atsakovė griežtai privalo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais tokio pobūdžio civilinius santykius. Valstybinė žemė lengvatine (ne aukciono) tvarka suinteresuotam asmeniui nuomojama atsižvelgiant į valstybinėje žemėje esančius ir šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančius ar jo nuomojamus statinius ar įrenginius (kuriems eksploatuoti reikalingas žemės plotas), bet ne į šio suinteresuoto asmens vykdomos komercinės veiklos plėtros perspektyvas, prekybos būdą, prekių rūšį ar ateities verslo planus. Ieškovė turi teisę lengvatine tvarka (be aukciono) išsinuomoti Žemės sklypo dalį, kuri reikalinga jos nuosavybės teise valdomiems pastatams (676 kv. m užstatyto ploto parduotuvei ir 231 kv. m užstatyto ploto gamybiniam pastatui) eksploatuoti, bet neturi teisės lengvatine tvarka (be aukciono) nuomotis Žemės sklypo dalies, kuri bus naudojama jos komercinės veiklos plėtrai ateityje. Priešingai nei nurodyta skundžiamos nutarties 63 punkte, atsakovei įstatymu nėra priskirta pareiga vertinti ieškovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos pobūdį ir jos perspektyvas, sprendžiant dėl ieškovei nuomotino Žemės sklypo dalies dydžio. Priešingai nei nurodyta skundžiamos nutarties 67 punkte, ieškovės statiniams, esantiems Žemės sklype, eksploatuoti būtinas Žemės sklypo dalies dydis turi būti apskaičiuojamas remiantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, o ne nustatomas iš viešai skelbiamų ieškovės interneto svetainės duomenų.
21.5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės naudojimo būdo atitiktį ieškovės vykdomai veiklai (Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) 20 punktas). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teikė fotonuotraukas, jog Žemės sklype sandėliuoja birius stambiagabaričius produktus (žvyrą, smėlį, įvairius betono gaminius), teigė, jog ginčo teritorijoje planuoja statyti sandėlį. Bylą nagrinėję teismai neatkreipė dėmesio į tai, jog Žemės sklypo teritorija yra kitos paskirties, kuriai nustatytas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija. Ginčo teritorija gali būti naudojama komercinės paskirties statiniams, apdengtiems stogu, (pastatams) eksploatuoti, o ne stambiagabaričiams produktams (žvyrui, smėliui, įvairiems betono gaminiams) sandėliuoti. Ginčo teritorija galėtų būti naudojama sandėliavimui ar sandėlių statiniams, ar automatizuotų sandėliavimo sistemų statiniams, jei jos (ar jos dalies) naudojimo būdas teritorijų planavimo dokumentu būtų nustatytas kaip pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija (Aprašo 19 punktas). Dėl šių priežasčių ginčo teritorijoje ieškovės vykdoma birių stambiagabaričių produktų (žvyro, smėlio, įvairių betono gaminių) sandėliavimo veikla prieštarauja šiuo metu nustatytam ir nepakeistam Žemės sklypo naudojimo būdui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, o ne ją pratęsti ar sudaryti naują.
21.6. Teismas nepagrįstai neįvertino ieškovės reikalaujamos nuomoti 0,9486 ha ploto Žemės sklypo dalies pagrįstumo ir atitikties Metodikos nuostatoms, todėl padarė materialiosios teisės normų taikymo pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas LVAT sprendimo rezoliucinę dalį nepagrįstai aiškino ir taikė plačiai, nurodydamas, kad Metodikos nuostatos negali būti taikomos sprendžiant šį ginčą kaip prieštaraujančios ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 daliai. LVAT sprendime nurodyta, jog Metodikos 6, 10 ir 11 punktai prieštarauja tik Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija), kuris reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimą be aukciono. Tačiau ginčas su ieškove kilo ne dėl Žemės sklypo dalies pardavimo, o dėl nuomotino Žemės sklypo dalies dydžio. Valstybinės žemės nuomą be aukciono reglamentuoja ne Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis, bet Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, LVAT sprendime nėra nurodyta, jog Metodikos 6, 10 ir 11 punktai prieštarauja Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 daliai, todėl Metodikos nuostatos galėjo būti taikomos sprendžiant dėl ieškovei nuomotino Žemės sklypo dalies dydžio.
21.7. Teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias byloje surinktų įrodymų tyrimą ir vertinimą. 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikime pateikta informacija apie perleidžiamą Žemės sklypo 0,9486 ha dalies nuomos teisę neatitiko išdavimo metu buvusios faktinės situacijos, nes 2020 m. rugsėjo 7 d. dar galiojo 2019 m. rugpjūčio 22 d. susitarimas, kurio pagrindu UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas“ tapo 4,7488 ha Žemės sklypo 1,1554 ha dalies nuomininke, o nuomos teises į 0,9486 ha Žemės sklypo plotą UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas“ įgijo tik 2020 m. spalio 27 d. susitarimo pagrindu. Dėl šių priežasčių, ieškovei sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį su UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas“, nebuvo galima remtis 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimu dėl teisių į Žemės sklypo dalies nuomą perleidimo (tuomet galiojo vėlesnis 2020 m. spalio 27 d. susitarimas dėl nuomojamo ploto), nes 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimas jau buvo praradęs savo aktualumą. Tokio pobūdžio sutikimai nėra neterminuoti; jie nustoja galioti pasikeitus faktiniams duomenims. NŽT Panevėžio skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimas UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas“ perleisti išnuomoto Žemės sklypo 0,9486 ha dalies nuomos teisę negalėjo būti išduotas, nes tuo metu UAB ,,Nevėžio nekilnojamasis turtas“ nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti pagal paskirtį, remiantis Metodikos nuostatomis, pakako 0,2618 ha Žemės sklypo dalies. Dėl šios priežasties NŽT Panevėžio skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimas prieštarauja Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, kuriame nurodyta, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, ir turi niekinio ir negaliojančio vienašalio sandorio požymius (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
22.1. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad, išduodant 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimą, padaryta kokių nors procedūrinių pažeidimų ar kad šis sutikimas išduotas pažeidžiant nustatytą atsakovės tvarką. Atsakovė neatliko vidinio tyrimo dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimo, nenurodė, kad jos darbuotojai netinkamai atliko savo darbą, ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti paminėto dokumento teisėtumu ir pagrįstumu, nepateikė. Ieškovė, kaip teisingai nurodė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, turėdama 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimą, turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad šis dokumentas yra teisėtai ir pagrįstai išduotas ir sukelia teisines pasekmes, kurių ieškovė tikėjosi. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. buvusi Žemės sklypo nuomininkė UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ negalėjo naudoti 0,9486 ha ploto Žemės sklypo ar jį naudojo netinkamai. Iki 2020 m. rugsėjo 7 d. atsakovės atstovai patikrino, kaip naudojamas Žemės sklypas, ar jis naudojamas pagal paskirtį, ar jis yra būtinas statiniams eksploatuoti, ir, tik tuo įsitikinę, išdavė minėtą pažymą. Išduotas 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimas atitiko jo išdavimo metu tokio pobūdžio dokumentams keliamus reikalavimus ir atspindėjo realią situaciją.
22.2. Atsakovė, ginčydama savo pačios priimtą 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą, remiasi ne faktine situacija, buvusia 2020 m. rugsėjo 7 d., o praėjus dvejiems metams konstatuotais faktais (2022 m. kovo 23 d. patikrinimo aktu). Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, ieškovė Pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo tokias pat teises į valstybei priklausantį Žemės sklypą, kokias turėjo buvusi nekilnojamojo turto pardavėja. Atsakovė nėra pateikusi jokių duomenų, kad buvusi nekilnojamojo turto pardavėja neturėjo teisės į 0,9846 ha ploto Žemės sklypą. Todėl Pirkimo–pardavimo sutartyje turėjo būti ir buvo nurodyta, kad ieškovė įgijo teisę į 0,9846 ha ploto Žemės sklypą. Be šios sąlygos nekilnojamojo turto Pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta. Atsakovė Pirkimo–pardavimo sutarties neginčijo. Nors Žemės sklypo nuomos teisė nebuvo Pirkimo–pardavimo sutarties objektas, bet Žemės sklypo nuomos teisių (kiek jų turėjo pardavėjas) perleidimas yra viena iš būtinų sąlygų, kad būtų sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis.
22.3. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kad ieškovė Žemės sklypą naudojo ne pagal paskirtį. Už valstybinės žemės sklypo naudojimą ne pagal paskirtį gali būti taikoma administracinė atsakomybė, surašomas tam tikros formos ir turinio dokumentas, kuriame šios aplinkybės konstatuojamos. Tokių duomenų atsakovė byloje neteikė, kasaciniame skunde remiasi tik prielaidomis, kad Žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, savaip interpretuoja teisės aktus, todėl šie atsakovės argumentai atmestini, nes nebuvo bylos nagrinėjimo objektas ir dalykas. Atsakovė vykdo prekybą, be kita ko, ir stambiagabaritėmis prekėmis, todėl jos aiškinimas, kad tos prekės gali būti laikomos tik pastate, yra niekinis. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019 yra išaiškinęs, kad nors valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tačiau tai nereiškia, jog, pasikeitus sąlygoms ir nebelikus įstatyme įtvirtintos prielaidos toliau nuomoti pirminio dydžio valstybinės žemės sklypą (arba nustačius, kad jau sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį nebuvo tokios prielaidos), negali būti pakeistas nuomojamo žemės sklypo dydis. Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (CK 6.546 straipsnis). Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokio dydžio valstybinės žemės sklypas (jo dalis) būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, turi būti objektyvūs ir aiškūs.
22.4. Atsakovė nėra nurodžiusi priešieškinyje, kokiu CK pagrindu prašo pripažinti negaliojančiu 2020 m. spalio 27 d. susitarimą ir 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimą. Atsakovė nurodo, kad jos darbuotojai netinkamai atliko savo pareigas. Taigi, atsakovė pripažįsta savo pačios kaltę dėl nurodytų sandorių. Tokių sandorių nuginčijimas yra ribotas. Ieškovės kaltės atsakovė neįrodinėja. Todėl taikytinos šią situaciją reglamentuojančios materialiosios teisės normos. Atsakovė nenurodo imperatyvių teisės normų, kurios prieštarauja ginčijamiems sudarytiems sandoriams. Atsakovė neįrodinėjo sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei. Atsakovė neįrodinėjo, kad sudarė sandorį dėl suklydimo, apgaulės, piktavališko susitarimo. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad pareikšdama priešieškinį siekia, remdamasi CK 6.223 straipsnio 3 dalimi, pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, kad nuomos santykiai atitiktų valstybinės žemės nuomos be aukciono santykius. Tačiau nurodytu pagrindu sandorių (tiek vienašalių, tiek dvišalių) negalima pripažinti negaliojančiais.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
23. CPK 353 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia kasacinis skundas, jo argumentai ir peržengti kasacinio skundo ribas teismas turi teisę tik tuo atveju, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
24. Nagrinėjamoje byloje kasaciniu skundu keliamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės, reikalingos statiniams eksploatuoti, nuomą ne aukciono tvarka, aiškinimo ir taikymo, kai NŽT yra davusi sutikimą perleisti žemės nuomos teisę būsimam pastatų pirkėjui. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad valstybinės žemės nuomos teisės naujam pastatų savininkui pereina įstatymo pagrindu, todėl ieškovė pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo tik nuosavybės teisę į pastatus, bet ne nuomos teises; teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias disponavimą viešąjį interesą sudarančiu turtu – valstybine žeme, taip pat pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, ir netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės naudojimo būdo atitiktį ieškovės vykdomai veiklai. Šie atsakovės iškelti klausimai sudaro bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme dalyką. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys), todėl kasacinis skundas nagrinėjamas atsižvelgiant į jame suformuluotas kasacijos ribas ir bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes.
25. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais daugybę susitarimų dėl valstybinės žemės nuomos ginčo sklype, sudarytų su trečiuoju asmeniu UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“, perleidusiu statinius ieškovei. Priešieškiniu, kaip jau minėta, atsakovė taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimą Nr. 23ST-134-(14.23.5.), kuriuo UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ buvo leista perleisti 4,7488 ha valstybinio žemės sklypo (kadastrinis Nr. 2701/0028:571), esančio (duomenys neskelbtini), 0,9486 ha dalies nuomos teisę. Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. spalio 7 d. sprendimu priešieškinio dalis dėl 2020 m. spalio 27 d. susitarimo „Dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/05-0075 (2009 m. gegužės 12 d. susitarimas, 2014 m. gruodžio 22 d. susitarimas Nr. 23SŽN-(14.23.55.)-131, 2017 m. balandžio 13 d. susitarimas Nr. 23SŽN-95-(14.23.55.), 2018 m. sausio 24 d. susitarimas Nr. 23SŽN-17-(14.23.55.), 2019 m. rugpjūčio 22 d. susitarimas Nr. 23SŽN-186-(14.23.55.)) pakeitimo“ Nr. 23SŽN-260-(14.23.55.) 1.2 punkto dalies pripažinimo negaliojančia atmetė. Ši teismo sprendimo dalis buvo palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi, kuria taip pat buvo atmesti ir atsakovės reikalavimai pakeisti 2020 m. spalio 27 d. susitarimo „Dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/05-0075 (2009 m. gegužės 12 d. susitarimas, 2014 m. gruodžio 22 d. susitarimas Nr. 23SŽN-(14.23.55.)-131, 2017 m. balandžio 13 d. susitarimas Nr. 23SŽN-95-(14.23.55.), 2018 m. sausio 24 d. susitarimo Nr. 23SŽN-17-(14.23.55.), 2019 m. rugpjūčio 22 d. susitarimas Nr. 23SŽN-186-(14.23.55.)) pakeitimo“ Nr.23SŽN-260-(14.23.55.) 1.2 punktą, jį papildant. Procesiniai teismų sprendimai dėl šių reikalavimų yra įsiteisėję ir nepatenka į kasacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas.
Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimo nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi
26. Pagal žemės nuomos sutartį, viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nurodytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Valstybinės žemės nuomos sutarčiai, be CK XXIX skyriuje įtvirtintų bendrųjų nuostatų, be kita ko, taikomos Žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja taisyklės.
27. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame įtvirtinta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
28. Įstatymų leidėjas Žemės įstatyme ir kituose įstatymuose iš esmės išskyrė dvi skirtingas žemės nuomos rūšis – valstybinės ir privačios žemės nuomą. Valstybinės žemės nuoma yra savarankiškas civilinės teisės institutas, kuriuo viešosios teisės reguliavimo metodas ir griežti valstybės turto tvarkymo principai derinami su bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo, sutarties laisvės principais ir siekiama užtikrinti teisingą visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyrą.
29. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyvių teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyvių teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyvių teisės normų nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įstatymu keliami ne tik formos, bet ir turinio reikalavimai. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta – yra negaliojanti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Nurodytoje teisės normoje tiesiogiai įtvirtinta nuostata, kad kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
31. Kasacinis teismas dėl šių nuostatų yra pateikęs išaiškinimus, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu; statinio pirkėjas negali įgyti ir neįgyja daugiau teisių, negu jų turėjo pats statinio pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016 14, 15 punktus; 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020 35 punktą; 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-283-943/2021 40 punktą).
32. Aptartas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti nurodyta kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad teisė nuomoti ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypą tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis naudojosi nekilnojamųjų daiktų, esančių žemės sklype, pardavėjas, pirkėjui yra garantuota įstatymu ir jam pereina nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorio pagrindu. Tais atvejais, kai parduodami nekilnojamieji daiktai, esantys valstybinės žemės sklype, tokios sutarties dalyku, pagal CK 6.394 straipsnio reikalavimus, turi būti ir valstybinės žemės nuomos teisės perleidimas, kuris turi atitikti valstybinės žemės teisinius santykius reglamentuojančių specialiųjų teisės aktų nuostatas.
Dėl NŽT sutikimo teisinės reikšmės
33. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl lengvatine (ne aukciono tvarka) išnuomotino Žemės sklypo, kuriame yra pirkėjos įsigyti nuosavybės teise pastatai, dydžio (ploto), kai NŽT yra davusi sutikimą perleisti žemės nuomos teisę būsimam pastatų pirkėjai. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad: Panevėžio skyrius 2020 m. rugsėjo 7 d. išdavė sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo išnuomotos 0,9486 ha ploto dalies nuomos teisę, reikalingą perleidžiamiems statiniams eksploatuoti; ieškovė 2021 m. gruodžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ pastatus, kitus inžinerinius statinius, esančius valstybei priklausančiame žemės sklype; 2022 m. sausio 13 d. ieškovė kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių su prašymu išnuomoti (perkelti nuomininko teises) 0,9486 ha ploto valstybinės žemės sklypą; 2022 m. balandžio 7 d. atsakovė informavo ieškovę, kad 2022 m. kovo 23 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė aktą, kuriuo konstatavo, kad sklype ieškovei priklausantys statiniai tinkami eksploatuoti pagal paskirtį, tačiau jiems eksploatuoti buvusiai statinių savininkei buvo išnuomotas per didelis valstybinės žemės sklypo plotas. Atsakovė nurodė ieškovei, jog tam, kad būtų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, ieškovė turi kreiptis į žemės matavimus atliekančius asmenis dėl sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, kad būtų nustatyta pastatams eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Šios teismų nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad esminė tarp šalių kilusio ginčo priežastis – skirtingas atsakovės 2020 m. rugsėjo 7 d. išduoto sutikimo perleisti valstybinės žemės nuomos teisę padarinių vertinimas.
34. Žemės įstatyme, reglamentuojančiame žemės nuosavybės, valdymo, naudojimo santykius, žemės tvarkymą ir administravimą (Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), įtvirtinta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė (7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai (7 straipsnio 14 dalis). Valstybinė žemė gali būti perleidžiama, perduodama neatlygintinai naudotis, išnuomojama. Valstybinės žemės sklypų pardavimo, jų perdavimo neatlygintinai naudotis arba išnuomojimo kompetencija priskirta Nacionalinei žemės tarnybai (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
35. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje konstatavo, kad šios nutarties 33 punkte nurodyto ginčijamo sutikimo išdavimo metu NŽT po patikrinimo nenustatė nei kad žemės sklypo nuomininkė UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ netinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nei kad ieškovei UAB „Akvija“ perleidžiamiems statiniams (parduotuvei, gamybiniam pastatui ir tvorai) eksploatuoti reikia mažesnio nei 0,9486 ha valstybinės žemės ploto. 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikime nurodyta, jog jis yra išduotas ne tik vadovaujantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, bet ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 45 punktu.
36. Taisyklių 45 punktas (redakcija, galiojusi 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimo išdavimo metu) įtvirtino, kad žemės nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto valstybinės žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas. Taigi, tam, kad pagal kompetenciją NŽT galėtų spręsti dėl sutikimo išdavimo, pirmiausia turi būti nustatytas nuomos ar kito teisėto naudojimosi valstybinės žemės sklypu ir Taisyklių 45 punkte nurodytų kliūčių išduoti tokį sutikimą nebuvimo faktas. To paties punkto antroji pastraipa nustato, kad, perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas.
37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Taisyklių 45 punktas suponuoja, jog valstybinės žemės nuomos sutarties nuomininko teisių ir pareigų perleidimas įvykdomas sudarant valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą tarp naujojo nuomininko ir nuomotojo, joje tik įrašant naująjį nuomininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018, 25 punktas). Minėtoje nutartyje konstatuota, kad nei Žemės įstatymas, nei šis Taisyklių punktas nedraudžia valstybinės žemės nuomos sutarties nuomininko teisių ir pareigų perleidimo įvykdyti taip, kaip buvo padaryta nurodytoje byloje – NŽT davus sutikimą nuomininkui perleisti valstybinės žemės nuomos teises, valstybinės žemės nuomininko teisės ir pareigos naujajam valstybinės žemės nuomos sutarties nuomininkui perleistos perleidžiant statinius, kurie yra pastatyti ant valstybinės žemės.
38. Nagrinėjamoje byloje ginčijamo NŽT sutikimo perleisti valstybinės žemės nuomos teises išdavimo metu galiojusių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194, be kita ko, įtvirtinta, kad vienas iš NŽT uždavinių yra užtikrinti žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimą (nuostatų 6.2 papunktis) bei organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę (nuostatų 6.4 papunktis). Vykdydama šiuos uždavinius NŽT atlieka vieną iš jai pavestų funkcijų – perduoda neatlygintinai naudoti, išnuomoja valstybinės žemės sklypus (minėtų nuostatų 7.4 papunktis). Kaip jau minėta šios nutarties 36 punkte, tam, kad pagal kompetenciją NŽT galėtų spręsti dėl sutikimo išdavimo, pirmiausia turi būti nustatytas nuomos ar kito teisėto naudojimosi valstybinės žemės sklypu ir Taisyklių 45 punkte nurodytų kliūčių išduoti tokį sutikimą nebuvimo faktas. Pažymėtina, kad vėlesnėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 699 patvirtintoje Taisyklių 45 punkto redakcijoje įtvirtinta nuostata, jog, perleidžiant žemės nuomos teisę tiek į visą valstybinės žemės sklypą, tiek į jo dalį, atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje įvertinti, ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai yra tinkami naudoti ir yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą tiesioginę jų paskirtį. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokios Taisyklių nuostatos yra skirtos ir tinkamo išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydžio, atitinkančio teisinį reglamentavimą, nustatymui užtikrinti.
39. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti valstybinės žemės nuomos teisinį reglamentavimą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015).
40. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jam eksploatuoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).
41. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl leidimo parduoti statinius, esančius valstybinėje žemėje, be NŽT sutikimo, konstatuota, kad valstybinės žemės sklypo patikėtinis, šiuo atveju – Nacionalinė žemės tarnyba, vykdanti valstybinės žemės naudojimo kontrolę, privalo įvertinti tokio planuojamo statinių perleidimo atitiktį įstatymų nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Toks vertinimas turi būti atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos, pagal savo kompetencijos ribas patikrinant, ar pagal esamus duomenis galima nustatyti, kokiu valstybinės žemės sklypu (ar jo dalimi) yra faktiškai naudojamasi, ar toks sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti ir kt. Tokiam vertinimui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina Taisyklių 45 punkte įtvirtinta patikros procedūra. Atlikus tokį vertinimą galima nustatyti, ar yra įvykdyta CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga – nekilnojamojo daikto pardavimas neprieštarauja įstatymu nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms ir pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-283-943/2021, 42 punktas).
42. Nurodyta kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pastatų savininkų teisę ne aukciono tvarka nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą pastatams eksploatuoti, suponuoja išvadą, kad tokia teisė gali būti įgyvendinta tik esant faktiniam statinių naudojimui ir tik tokia apimtimi, kiek tai reikalinga statiniams pagal paskirtį eksploatuoti. Tai reiškia, kad NŽT, vykdydama jai pavestas funkcijas išnuomoti valstybinės žemės sklypus, be kita ko, ir išreikšdama sutikimą dėl nuomos teisių perleidimo, kai parduodami statiniai, kurių eksploatavimui užtikrinti buvo išnuomota valstybinė žemė, turi pareigą užtikrinti šio teisinio reglamentavimo tikslus ir būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų laikymąsi.
43. Nurodyta kasacinio teismo praktika taip pat leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, prieš išduodama sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomos teisę, pagal savo kompetenciją privalo atlikti patikrinimą, ar perleidžiami pastatai yra naudojami faktiškai ir pagal jų tiesioginę paskirtį, taip pat kokio dydžio sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti ir kt. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad minėto sutikimo išdavimas savaime nereiškia, kad valstybinės žemės sklypo patikėtinis, spręsdamas žemės nuomos sutarties su naujuoju pastatų savininku pakeitimo įforminimo klausimą, esant poreikiui negali atlikti papildomo patikrinimo dėl statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo dydžio. Kitoks aiškinimas neatitiktų valstybinės žemės nuomos be aukciono tikslo – žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
44. Kaip nurodyta šios nutarties 30–31 punktuose, nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti tvirtinama, o jeigu patvirtinta – yra negaliojanti. Kad ieškovė galėtų įsigyti nuosavybės teise statinius, esančius valstybinėje žemėje, NŽT sutikimas, kaip kompetentingo subjekto valios išraiška dėl nuomos teisės perleidimo, ieškovei buvo būtina sąlyga, kad būtų įvykdyti CK 6.394 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimai. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamą sutikimą pripažinus negaliojančiu susidarytų situacija, jog nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartyje būtų neaptartos ieškovės teisės į žemės sklypą ir tokia sutartis būtų negaliojanti (CK 6.394 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad atsakovė neginčija pačios ieškovės teisės naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, kadangi ši teisė kyla iš įstatymo.
45. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad atsakovės 2022 m. balandžio 7 d. atsisakymas išnuomoti ieškovei (perkelti nuomininko teises) 0,9486 ha ploto valstybinės žemės sklypą be aukciono (lengvatiniu būdu) yra grindžiamas 2022 m. kovo 23 d. atliktu faktinių duomenų patikrinimo aktu. Šiame dokumente nurodoma, kad NŽT Panevėžio skyrius, spręsdamas, ar ieškovei galima išnuomoti jos prašomą valstybinės žemės plotą (0,9486 ha), vertino aplinkybę, kad UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ parduotuvei, gamybiniam pastatui tinkamai eksploatuoti buvo išnuomotas per didelis valstybinės žemės sklypo plotas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kodėl ji pakeitė savo poziciją dėl UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ ginčo statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinio žemės sklypo dalies dydžio, nors 2020 m. rugsėjo 7 d. NŽT Panevėžio skyrius sutiko, kad UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ naujam ginčo statinių savininkui perleistų statiniams eksploatuoti reikalingą 0,9486 ha ploto valstybinės žemės sklypą.
46. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina tai, kad, kaip jau nurodyta šios nutarties 30–32 punktuose, ieškovė, įsigydama statinius valstybinės žemės sklype, pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu galėjo įgyti tik tokias teises ir pareigas naudotis žemės sklypu parduodamiems statiniams pagal paskirtį eksploatuoti, kokias turėjo šių statinių pardavėja. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčas dėl susitarimų dėl valstybinės žemės nuomos ginčo sklype su UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“ (taigi ir dėl statinių pardavėjos teisių ir pareigų apimties) jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, dėl kurio teisinės reikšmės šioje nutartyje bus pasisakyta toliau, todėl ginčijamas sutikimas vertintinas tik atsižvelgiant į jo išdavimo metu egzistavusias aplinkybes. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad ginčijamu sutikimu atsakovė būtų išreiškusi valią dėl didesnės apimties teisių, negu jų turėjo UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“, perleidimo.
47. Šios nutarties 37 punkte nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018 yra išaiškinta, kad, NŽT davus sutikimą nuomininkui dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo, valstybinės žemės nuomininko teisės ir pareigos naujajam valstybinės žemės nuomininkui pereina perleidžiant statinius, kurie yra pastatyti ant valstybinės žemės, ir, be kita ko, konstatuota, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas, šioje sutartyje įrašant naują nuomininką, reiškia tik jau atsiradusių valstybinės žemės nuomos santykių tarp ieškovės ir atsakovės, valdančios valstybinę žemę patikėjimo teise, įforminimą (nutarties 24 punktas). Remdamasi šiais kasacinio teismo išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijus statinius, esančius valstybinės žemės sklype, ir atsakovei išreiškus sutikimą, kad daiktų pardavėja perleistų jai išnuomotos žemės sklypo nuomos teisę, reikalingą perleidžiamiems statiniams eksploatuoti, tarp ieškovės ir atsakovės yra atsiradę valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, o šiuo metu tarp šalių kilęs ginčas dėl statiniams pagal jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dydžio ir dėl šių santykių įforminimo kvalifikuotinas kaip ginčas dėl sutartinių santykių pakeitimo.
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 30 punktas).
49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai pasikeičia žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (dėl to, kad pasikeitė statinių skaičius ar dydis, ar paaiškėjus, kad sudarant žemės nuomos sutartį jis buvo netinkamai nustatytas, ar dėl kitų priežasčių), atsižvelgiant į imperatyvius reikalavimus, įtvirtintus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, būtina nustatyti naują žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019, 31 punktas; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-969/2021, 36 punktas).
50. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ar jau sudarytos sutarties pakeitimo, nurodant vietoj buvusio naują nuomininką, tiriama, ar pagal teisinį reglamentavimą yra pagrindas tokį veiksmą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-399-219/2018, 34 punktas).
51. Remdamasi nurodytu reguliavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir tais atvejais, kai NŽT yra išreiškusi sutikimą dėl konkretaus nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalies dydžio nuomos teisės perleidimo ir, nors šis sutikimas įpareigoja NŽT įforminti valstybinės žemės nuomos sutartį su naujuoju pastatų savininku sutikime nurodytomis sąlygomis, yra galima situacija, kai vėliau paaiškėja, jog, vadovaujantis imperatyviu valstybinės žemės teisiniu reguliavimu, naujajam statinių savininkui turi būti išnuomotas kitokio dydžio valstybinės žemės sklypas statiniams eksploatuoti (dėl to, kad pasikeitė statinių skaičius ar dydis, ar paaiškėjus, kad sudarant žemės nuomos sutartį jis buvo netinkamai nustatytas, ar dėl kitų priežasčių), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti keičiama ir inicijuojamas jos pakeitimas CK 6.223 straipsnyje įtvirtintais pagrindais ir nustatyta tvarka, ir tai nesuponuoja NŽT sutikimo perleisti nuomos teisę negaliojimo.
Dėl atsakovės teisių gynimo būdo
52. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip minėta, ieškovės teisė naudotis valstybine žeme tokiomis pačiomis teisėmis, kokiomis naudojosi nekilnojamųjų daiktų pardavėja (trečiasis asmuo UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“), kyla iš įstatymo, tą priešieškinyje pripažįsta ir atsakovė, todėl tarp šalių atsirado valstybinės žemės nuomos santykiai, nors jie ir nebuvo įforminti 2005 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimu, šioje sutartyje vietoj buvusios nuomininkės įrašant ieškovę. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad ji siekia pakeisti sutartinius teisinius santykius CK 6.223 straipsnyje nustatyta tvarka, ir priešieškinį grindė kasacinio teismo išaiškinimais, nurodytais 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019 (minėta nutartis aptariama šios nutarties 49 punkte).
53. Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas, priklausomai nuo savo siekiamo rezultato. Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą, visų pirma, nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 23 punktas). Tais atvejais, kai atsakovas siekia savarankiškų materialiųjų reikalavimų patenkinimo, tokius reikalavimus jis turi suformuluoti priešieškinyje.
54. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28, 29 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Tokie patys reikalavimai keliami ir priešieškiniui (CPK 143 straipsnio 3 dalis).
55. Iš priešieškinio akivaizdu, kad atsakovė siekė pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą su pradine nuomininke (statinių, esančių ginčo žemės sklype, pardavėja), ir, pripažindama, jog ieškovė turi teisę naudotis valstybine žeme tokiomis pačiomis teisėmis, kokiomis naudojosi nekilnojamųjų daiktų pardavėja (trečiasis asmuo UAB „Nevėžio nekilnojamasis turtas“), šias pakeistas sutarties sąlygas perkelti naujajai nuomininkei – ieškovei. Kaip jau nurodyta, byloje susiklostė situacija, kad teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis šie atsakovės reikalavimai buvo atmesti, yra įsiteisėjusios ir nepatenka į šios kasacinės bylos nagrinėjimo ribas, o joms įsiteisėjus ir nagrinėjant bylą iš naujo tik dėl ieškovės reikalavimų ir atsakovės priešieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 7 d. sutikimą, atsakovė priešieškinio netikslino ir reikalavimo pakeisti sutartinius santykius, atsiradusius su ieškove, nepareiškė.
56. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, atsakovei teigiant, kad ginčijamo sutikimo išdavimo metu žemės sklypo dydis, būtinas ieškovei šiuo metu nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti, galėjo būti nustatytas neteisingai ar kad yra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių reikia užtikrinti imperatyvius reikalavimus, įtvirtintus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, toks ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo ir turėtų būti sprendžiamas CK 6.223 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria pasinaudoti atsakovei neužkertama galimybė.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
57. Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ieškovės reikalaujamos nuomai 0,9486 ha ploto valstybinės žemės dalies pagrįstumo ir atitikties Metodikos nuostatoms, todėl padarė materialiosios teisės normų taikymo pažeidimą.
58. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė tai, kad ieškovei nuomotinas valstybinio žemės sklypo dalies dydis turi būti mažinamas, įrodinėjo, be kita ko, skaičiavimais, atliktais vadovaujantis Metodikoje įtvirtintomis nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog Metodikos nuostatos negali būti taikomos sprendžiant šį ginčą kaip prieštaraujančios Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 daliai.
59. Pagal CPK ir ABTĮ įtvirtintą bendrąją taisyklę, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl norminio akto teisėtumo galia yra nukreipta į ateitį, tačiau joje vartojama sąvoka „paprastai negali būti taikomas“ nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl kasacinio teismo praktikoje yra padaryta išvada, kad yra galimos šios bendro pobūdžio taisyklės išimtys. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, nurodė, kad tokios išimtys yra taikomos, kai teisės akto teisėtumas yra revizuojamas teisme nagrinėjant individualią bylą. Priešingu atveju toks konkretaus norminio akto teisėtumo revizavimas netektų prasmės, nes norminio akto panaikinimas neturėtų jokių teisinių padarinių teisme nagrinėjamos individualios bylos baigčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2012; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-421/2017, 34 punktas).
60. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Metodika žemės ūkio ministro 2024 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 3D-575 „Dėl žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pripažinta netekusia galios ir nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d. negalioja. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-247 (toliau – Įsakymas) patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika (toliau – Naujoji metodika), ji įsigaliojo nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis vertinama, ar suformuotas arba formuojamas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas (jo dalis) atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte arba 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono būdu (Naujosios metodikos 1 punktas). Įsakymo 2.3 punkte nustatyta, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pateikti prašymai, nurodyti Naujosios metodikos 2.1, 2.3, 2.7 papunkčiuose, ir pranešimai, nurodyti Naujosios metodikos 2.4 papunktyje, nagrinėjami pagal šiuo įsakymu patvirtintos Naujosios metodikos nuostatas, jeigu Naujosios metodikos įsigaliojimo dieną dėl jų nėra užbaigtos administracinės procedūros ir (ar) priimti sprendimai. Iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėti Naujosios metodikos 2.4 papunktyje nurodyti patikrinimai atliekami pagal šiuo įsakymu patvirtintos Naujosios metodikos nuostatas, jeigu Naujosios metodikos įsigaliojimo dieną jie nėra užbaigti. Iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėti rengti, tačiau Įsakymo įsigaliojimo dieną valstybinės žemės patikėtinio nepatvirtinti žemės sklypų dalių planai rengiami pagal šiuo įsakymu patvirtintos Naujosios metodikos nuostatas.
61. Vėliausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neteisėtu pripažintas administracinis aktas negali būti taikomas tiek toje individualioje byloje, kurioje buvo iškeltas klausimas dėl šio administracinio akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams, tiek ir kitose bylose, kuriose tuo metu dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-42-1120/2025, 63 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Metodikos nuostatos, kurios bylos nagrinėjimo metu buvo pripažintos neteisėtomis, negali būti taikomos vertinant byloje pareikštus reikalavimus.
62. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui ir teisės aiškinimo bei taikymo vienodos praktikos formavimui.
Dėl bylos procesinės baigties, bylinėjimosi išlaidų ir kitų proceso klausimų
63. Apibendrindama išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagal šalių pasirinktą teisių gynimo būdą, nenustatė NŽT sutikimo dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo negaliojimo pagrindų, todėl skundžiamas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
64. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
65. Atsakovės kasacinio skundo netenkinus, bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas jai nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
66. Ieškovė UAB „Akvija“, pateikusi atsiliepimą į kasacinį skundą, prašo priteisti patirtų 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodytas išlaidas ieškovė grindžia 2024 m. lapkričio 6 d. sąskaita faktūra už advokato teisines paslaugas Nr. 013 ir AB SEB banko 2024 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymu.
67. Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.
68. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
69. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 6 dalimi ir 340 straipsnio 5 dalimi, apie šios civilinės bylos išnagrinėjimą praneština VĮ Registrų centrui dėl nekilnojamojo turto – 0,9486 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Akvija“ (j. a. k. 147685829) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pranešti valstybės įmonei Registrų centrui apie šios civilinės bylos išnagrinėjimą dėl šio registruotino nekilnojamojo turto – 0,9486 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gražina Davidonienė
Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas
Algirdas Taminskas
Agnė Tikniūtė
Dalia Vasarienė