Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-748-125/2011
Teisėjas Henrikas Albertas Markavičius Proceso Nr. 2-38-3-00400-2010-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
35.4; 39; 42.10
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. spalio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Tomui Dryžui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lindorff Oy filialo apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy filialo ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos už ryšio paslaugas priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 519,41 Lt skolą už ryšio paslaugas, 186,99 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2009-09-18 iki ieškinio parengimo dienos 2010-09-13, skaičiuojant po 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, taip pat 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vėlesniu prašymu ieškovas nurodė, kad sutinka, jog delspinigiai būtų apskaičiuoti ir priteisti už 6 mėn. arba 180 dienų, tai sudarytų 93,50 Lt. Ieškovas nurodė, jog 1998-07-03 atsakovė su pirminiu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ sudarė abonentinę „Bitės GSM“ ryšio tinklo paslaugų teikimo sutartį Nr. M099324, pagal kurią atsakovei buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovė įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti Sutartyje numatyta tvarka. Atsakovei buvo suteiktos ryšio paslaugos, už kurias atsiskaityti buvo pateikta 2001-06-30 išrašyta sąskaita, tačiau už paslaugas atsakovė neatsiskaitė ir liko skolinga kreditoriui 519,41 Lt. 2006-09-25 sutartimi įsiskolinimo iš atsakovės reikalavimo teisė pirminio kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ buvo perleista naujajam kreditoriui – Lindorff Oy, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą už suteiktas ryšio paslaugas.
Skuodo rajono apylinkės teismas 2010-12-09 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, jog 1998-07-03 tarp UAB „Bitė GSM“ ir atsakovės buvo sudaryta skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią abonentas įsipareigoja naudotis „Bitės GSM“ paslaugomis ne mažiau kaip vienerius metus. Ieškovas pateikė sąskaitų bei atliktų mokėjimų suvestinę 519,41 Lt įsiskolinimui, kuris susidarė 2001 m. balandžio– birželio mėnesiais, tačiau teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė sąskaitų nuorašų už paskutiniuosius minėtus tris mėnesius, iš kurių būtų galima matyti, kaip buvo fiksuotas įsiskolinimas ir perkeltas iš vienos sąskaitos į kitą, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog būtų atsakovei siuntęs tas tris sąskaitas, taip pat 2001-06-30 sąskaitą už bendrą 519,41 Lt sumą. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad sutartis buvo sudaryta tik vieneriems metams, t. y. iki 1999-07-03, tačiau apie sutarties pratęsimą atsakovė nebuvo informuota, nauja sutartis nebuvo sudaryta, sutarties pratęsimo sąlygos pačioje sutartyje nėra aiškiai aptartos. Taip pat teismas pažymėjo, jog UAB „Bitė GSM“ 2006-09-25 sutartimi perleido kreditoriaus reikalavimo teises įmonei Lindorff Oy, UAB „Bitė GSM“ apie skolos reikalavimo perleidimą turėjo informuoti atsakovę, tačiau duomenų, kad skolininkė gavo reikalavimo perleidimo fakto patvirtinančio dokumento kopiją nėra, be to, naujasis kreditorius nesikreipė į atsakovę su pretenzija sumokėti skolą, o iš karto 2010-09-29 pateikė ieškinį į teismą. Todėl teismas, įvertinęs bylos duomenis bei tai, kad reikalavimai sumokėti skolą atsakovei buvo pareikšti tik po devynerių metų, konstatavo, jog ieškinys atmestinas.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-12-09 sprendimą, priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Nurodo, kad teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atsakovės skolos faktą, įskaitant tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus sudarytos sutarties nuorašą bei paskutinę apibendrintą 2011-06-30 atsakovei išrašytą ir neapmokėtą sąskaitą, be to, teismui buvo pateikta detali atsakovei išrašytų sąskaitų ir jo atliktų mokėjimų suvestinė. Apeliantas pažymi, kad jeigu atsakovė nebūtų gavusi sąskaitų, ji, būdama atidi ir rūpestinga sutartinių santykių šalis, privalėjo kreiptis į paslaugos tiekėją su prašymu pateikti tokią sąskaitą, tačiau atsakovė nesikreipė į aptarnavimo skyrių ir neįvykdė pareigos atsiskaityti pagal sutartį už suteiktas paslaugas. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, jog atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ji už suteiktas paslaugas yra tinkamai ir laiku atsiskaičiusi. Dėl reikalavimo teisės perleidimo apeliantas nurodo, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teisės taikymo praktikos, kadangi išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką, CK 6.109 str. 1 d. prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Todėl atsakovei įteikus teismo procesinius dokumentus, net ir neatsižvelgiant į tai, jog po reikalavimo perleidimo atsakovei buvo siųsti raginimai atsiskaityti, atsakovei apie reikalavimo perleidimą tikrai tapo žinoma, todėl teismo motyvas, kad atsakovė nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimą, yra nepagrįstas. Taip pat apeliantas nurodo, teismas nepagrįstai kaip vieną iš motyvų atmesti ieškinį nurodė delsimą kreiptis į teismą, ne tai, jog jis į teismą kreipėsi nesuėjus ieškinio terminui, o atsakovė dėl praėjusio ilgo laiko tarpo neįrodė savo atsikirtimų, negalėjo būti tinkamu motyvu atmesti ieškinį. Be to, apeliantas nurodo, kad atsakovė suėjus vienerių metų sutarties terminui, dar kurį laiką naudojosi paslaugomis, vykdė prievolę atsiskaityti, todėl teismo išvados, kad sutartis baigėsi po vienerių metų, yra nepagrįstos.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 1998-07-03 tarp „Bitės GSM“ ir atsakovės J. S. buvo sudaryta sutartis Nr. M099324 dėl skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugų teikimo. 2006-09-25 tarp UAB Bitė Lietuva ir ieškovo Lindorff Oy buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovas perėmė iš UAB Bitė Lietuva reikalavimo teisę į skolas ir visus su jomis susijusius dokumentus. Ieškovas reikalavimo teisės pagrindu kreipėsi į teismą dėl skolos už ryšio paslaugas priteisimo iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė ieškinio ir ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos aspektu yra aktuali prievolė, iš kurios atsirado teisės – reikalavimo perleidimo dalykas. Kaip matyti iš bylos duomenų tarp pradinio kreditoriaus UAB Bitė Lietuva ir atsakovės buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią UAB Bitė Lietuva įsipareigojo teikti mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo iki sąskaitoje nurodytos datos sumokėti už suteiktas paslaugas (b. l. 4). Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, jog atsakovė nesumokėjo 519,41 Lt už suteiktas paslaugas, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovei buvo siųstos sąskaitos už 2001 m. balandžio– birželio mėnesių laikotarpį, už kurį, kaip teigia ieškovas, susidarė įsiskolinimas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, t. y. ne todėl, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovei buvo siųstos sąskaitos, bet todėl, kad ieškovė nepateikė sąskaitų išklotinių, iš kurių būtų matyti, už kokią sumą buvo suteikta paslaugų atitinkamą mėnesį, kokia skola buvo susidariusi ir kaip vyko perkėlimas iš vienos sąskaitos į kitą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog svarbiausias aspektas šioje byloje yra tas, jog ieškovas nepateikė duomenų, kokias konkrečiai skolas perėmė iš pradinio kreditoriaus, t. y. patvirtinime apie teisę į skolas nurodoma, kad naujasis kreditorius gauna pilnas ir neribotas teises į skolas pagal detalų skolų sąrašą (b. l. 6), tačiau byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių reikalavimo teisę konkrečiai į atsakovės skolą, kaip tai numato CK 6.104 straipsnio 1 dalis. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovas neįrodė ieškinio.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Bronius Valius
Kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė
Audrius Saulėnas