Civilinė byla Nr. e2-3679-435/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15311-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.2.1; 3.1.7.8; 3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant Kristinai Šabrinskienei,

dalyvaujant ieškovei N. A. ir jos atstovui advokato padėjėjui V. R.,

atsakovui V. J.,

trečiajam asmeniui J. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui V. J., tretieji asmenys – J. A. ir A. J., dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.        Ieškovė N. A. (toliau – ieškovė) dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur skolą ir 160,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 t., el. b. l. 1-3).

1.1 Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu 2019 m. gegužės 11 d. susitarė iki 2019 m. gegužės 23 d. sudaryti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė sumokėjo atsakovui 1 000,00 Eur avansą.

1.2 Atsakovas buvo įsipareigojęs iki pagrindinės sutarties sudarymo išspręsti įvažiavimo į šį žemės sklypą klausimą. Iš 2019 m. birželio 15 d. pranešimo yra aišku, kad įvažiavimo klausimas nėra išspręstas. Ieškovė nebuvo informuota apie komplikuotą šio klausimo sprendimą ir neturi jokio intereso sudaryti pagrindinę sutartį ir įsigyti žemės sklypą, į kurį nėra galimybės įvažiuoti.

1.3 Atsižvelgiant į tai, kad per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, preliminarioje sutartyje šalys nebuvo aptarusios netesybų, todėl tai reiškia, kad atsakovas 1 000,00 Eur įgijo be pagrindo ir ši suma turi būti iš atsakovo priteista kaip įgyta be pagrindo.

2. 2019 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-24455-435/2019, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai (1 t., el. b. l. 12–14).

3. Atsakovas V. J. (toliau – atsakovas) 2020 m sausio 3 d. pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą (4 t., el. b. l. 33–35).

3.1 Prieštaravimuose nurodė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis J. A. (toliau – sutuoktinis) 2019 m. gegužės 11 d. susitarė su atsakovu, jog ieškovė bei jos sutuoktinis iki 2019 m. gegužės 23 d. atsakovui sumokės iš viso 55 000,00 Eur už jų įsipareigotą pirkti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir jos sutuoktinis atsakovui sumokėjo dalį sutarties kainos – 1 000,00 Eur.

3.2 Šio įsipareigojimo ieškovė ir jos sutuoktinis nevykdė, tai patvirtina atsakovo ir jo sutuoktinės A. J. (toliau – sutuoktinė) 2019 m. birželio 15 d. pranešimas.

3.3 Nurodė, kad atsakovas nebuvo įsipareigojęs iki pagrindinės sutarties sudarymo „išspręsti įvažiavimo į minėtą žemės sklypą klausimo“. Ieškovė 2019 m. gegužės 11 d. buvo informuota, kad servituto nustatymo privažiavimo keliui negalima išspręsti greitai ir be teisminių ginčų su gretimų sklypų savininkais, ir su tokiomis sąlygomis sutiko. Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. kovo 8 d. raštu patvirtinta, kad į žemės sklypą ir sodybą įvažiavimas yra numatytas ne prie melioracijos griovio įrengtu artimesniu keliu, o šiaurinėje žemės sklypo dalyje numatytu keliu, apie kurį atsakovas ieškovei ir jos sutuoktiniui buvo pranešęs dar 2019 m. gegužės 11 d.

3.4 Šalių sudarytas susitarimas nelaikytinas preliminaria sutartimi (ikisutartiniais santykiais), o sutartimi, pagal kurią numatytų įsipareigojimų nevykdo ieškovė ir jos sutuoktinis, o ne atsakovas, todėl ieškovė privalo atlyginti atsakovui nuostolius už sutarties nevykdymą. Jei ieškovė sutartį įvykdys, perduoti pinigai bus įskaitomi į mokėjimus pagal sutartį.

3.5 CK 6.99 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl rankpinigių turi būti rašytinis, priešingu atveju toks susitarimas negalioja. CK 6.100 straipsnyje nustatyta, kad jei už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis, rankpinigiai lieka antrajai šaliai.

3.6 Nurodė, kad šalys sutartimi neaptarė galimybės atsisakyti sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Avansas nebūdingas preliminariajai sutarčiai; teismas, nustatęs, kad pagal sutartį, kurią jis pripažino preliminariąja sutartimi, avansu vadinama pinigų suma buvo perduota pagrindinę sutartį sudaryti atsisakiusiam nekilnojamųjų daiktų pirkėjui – ieškovei, neturi priimti sprendimo dėl atsakovo pagrįstai gautos 1 000,00 Eur sumos grąžinimo ieškovei, nes tai yra tiesioginė šalių pareikštų reikalavimų sprendimo tąsa, o ieškovė turi galimybę įvykdyti pagrindinę sutartį.

4.        2020 m. sausio 21 d. atsiliepdama į atsakovo prieštaravimus ieškovė prašė nepriimti atsakovo prieštaravimų ir palikti preliminarų sprendimą nepakeistą (4 t., el. b. l. 53–55).

4.1 Nurodė, kad pirkimo – pardavimo dalykas yra nekilnojamas daiktas ir nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčiai įstatyme nustatyta privaloma rašytinė notarinė forma, kuri yra vienas iš šios rūšies sutarčių elementų, privalomų sutarties galiojimui (CK 6.159 straipsnis, 6.393 straipsnio 1, 2 dalys). Šalių sudarytas 2019 m. gegužės 11 d. susitarimas nėra notarinės formos ir negali būti laikomas sutartimi, kuria atsakovas perleido ieškovei nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

4.2 Nėra jokio kito juridinio fakto, kuriuo būtų galima pateisinti atsakovo turėjimą 1 000,00 Eur, kuriuos ieškovė pagal 2019 m. gegužės 11 d. susitarimą jam sumokėjo. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminariosios sutarties pagrindu avansą arba sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Kadangi šalys iki numatyto termino, t. y. iki 2019 m. gegužės 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, o preliminariojoje sutartyje šalys nebuvo susitariusios dėl netesybų, tai reiškia, kad atsakovas 1 000,00 Eur yra įgijęs be pagrindo ir privalo juos grąžinti.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimus, prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Papildomai nurodė, kad 2019 m. gegužės 11 d. apžiūrėję su sutuoktiniu atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą nutarė jį įsigyti, todėl atsakovo prašymu sumokėjo jam 1 000,00 Eur, kuris surašė sutartį, pagal kurią su atsakovu susitarė, kad jis iki 2019 m. gegužės 23 d. sutvarkys visus dokumentus ir tada ieškovė sumokės visus likusius pinigus, bus sudaryta turto pirkimo – pardavimo sutartis pas notarą. Akcentavo, kad tuo metu atsakovas visiškai nerodė jokio kito privažiavimo prie jam priklausančio sklypo (namų valdos), kalba ėjo tik apie pagrindinį kelią, apie kurį atsakovas pasakė, kad dėl naudojimosi juo vyksta teismai, tačiau viskas linksta jo pusėn, bus viskas sutvarkyta. Iki to laiko niekas sutvarkyta nebuvo, jie jokios informacijos iš atsakovo negavo, be to kaimynas uždėjo ant to kelio užtvarą, todėl ieškovės sutuoktinis paskambino atsakovui ir paprašė grąžinti pinigus, tačiau atsakovas grąžinti pinigų nesutiko (2020 m. liepos 21 d. posėdžio garso įrašas nuo 1:06:20 iki 1:08:10; nuo 1:10:10 iki 1:17:00; nuo 1:21:00 iki 1: 21:30).

6. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškovės ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad 2019 m. gegužės 11 d. jis su ieškove pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovas patvirtino, kad iš ieškovės už perkamą atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio kaina yra 55 000,00 Eur jis gavo 1 000,00 Eur rankpinigių; likusią 54 000,00 Eur sumą ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui 2019 m. gegužės 23 d. (2020 m. rugsėjo 1 d. posėdžio garso įrašas nuo 10:05 iki 11:35). Kaip paaiškėjo, ieškovei ir jos sutuoktiniui apžiūrint atsakovui priklausančią valdą iki tol, kol atvyko atsakovas, buvęs sodybos savininkas D. D. ne tik aprodė namų valdą, bet ir paaiškino, kad jis ir jo tėvai nesutinka, kad pirkėjai važinėtų į sodybą tuo keliu, kurį įsirengė D. D. ir jo tėvai savo sklype. Ieškovė ir jos sutuoktinis klausė atsakovo, kaip bus su tuo keliu, atsakovas pažadėjo padėti išspręsti servitutinio kelio klausimą, bet nurodė, kad į sklypą galima nuvažiuoti ir aplinkiniu keliu, kuris yra per mišką iš šiaurinės sklypo pusės. Ieškovė ir jos sutuoktinis sutiko su tokiomis sąlygomis ir pasiūlė toliau kalbėtis savo namuose. Atsakovas sutiko ir jų kiemo pavėsinėje buvo sutarta dėl parduodamo turto kainos, atsakovas sutiko, kad pirkėjai iki 2019 m. gegužės 23 d. sumokėtų likusią 54 000,00 Eur sumą; taip pat susitarė, pas kokią notarę vyks pasirašyti turto pirkimo sutartį. Sekančią dieną pas atsakovą atvyko ieškovės sūnus D. A., kuris nurodė, kad sužinojo iš M. D., jog nebus galimybės naudotis servitutiniu keliu privažiavimui prie sklypo, todėl paprašė grąžinti jo tėvų sumokėtus 1 000,00 Eur. Atsakovas pripažino, kad iš jo M. D. reiklavo 9 000 Eur už naudojimąsi servitutiniu keliu ir pasiūlė D. A. susiskambinti su M. D., gal iš jo tiek pinigų nereikalaus. Ieškovės sūnus susiskambino su M. D. ir atsakovas suprato, kad pastarasis pažadėjo paderinti kainą. Atsakovas atsisakė grąžinti 1 000,00 Eur ir paaiškino ieškovės sūnui, kad jis su jo tėvais sutarė, kad atsakovas pasistengs gauti servitutą teismo keliu (2020 m. rugsėjo 1 d. posėdžio garso įrašas nuo 13:30 iki 23:00). Atsakovas rūpinosi notarinės sutarties (projekto) sudarymu – nuvyko pas notarę, kuri jam išaiškino, kad reikia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kaip kaimyninio sklypo savininkę, su pasiūlymu pirkti tą žemės sklypą su namu ir tik jai atsisakius bus galima sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. 2019 m birželio 15 d. kreipėsi į ieškovę ir jos sutuoktinį, nurodydamas, kad kreipėsi į NŽT ir kitus kaimynus, kurie atsisakė pirkti tą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas skambino ieškovei informuodamas, kad galima sudaryti sandorį, tačiau pastarieji atsisakė nurodydami, kad nėra galimybės patekti į žemės sklypą. Atsakovas paaiškino, kad yra galimybė patekti kitu keliu per mišką, o atsakovas yra pateikęs ieškinius dėl servituto nustatymo per geresnės kokybės kelią, įrengtą per kaimynų sklypus. Atsakovas 2019 m birželio 15 d. taip pat informavo ieškovę ir jos sutuoktinį apie užvestą bylą (2020 m. rugsėjo 1 d. posėdžio garso įrašas nuo 23:30 iki 29:00). Atsakovas jokių įsipareigojimų dėl servituto parūpinimo ieškovei ir jos sutuoktiniui neprisiėmė, tik pažadėjo savo iniciatyva padėti, kad servitutinis kelias būtų priskirtas prie to žemės sklypo (2020 m. rugsėjo 1 d. posėdžio garso įrašas nuo 36:25 iki 36:55). 2019 m. gegužės 11 d. sudarant susitarimą buvo aptarta, kad tuo atveju, jeigu pirkėjai nepirktų žemės sklypo ir nesumokėtų likusios kainos, tai 1 000,00 Eur liktų atsakovui kaip netesybos (2020 m. rugsėjo 1 d. posėdžio garso įrašas nuo 40:25 iki 41:05). Nurodė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, likusių pinigų nesumokėjo, atsisakė bendradarbiauti, todėl elgėsi nesąžiningai ir neturi teisės pretenduoti į netesybas.

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. A. paaiškino, kad 2019 m. gegužės 11 d. dalyvavo su ieškove apžiūrint atsakovui priklausančią namų valdą, kurią jiems aprodė tame name gyvenantis nuomininkas, kuris pasakė, kad su privažiavimo prie sklypo keliu bus problemų, nes jis eina per kaimyno sklypą, kaimynas jį įsirengė, jam kainavo pinigus, tačiau atsakovas nenori prisidėti pinigais. Vėliau atvažiavo atsakovas, jie pasakė, kad jiems viskas patinka, tada atsakovas paprašė pasikalbėti važiuoti kur nors kitur, kad negirdėtų nuomininkas. Trečiasis asmuo pasiūlė važiuoti pas juos į namus. Atvažiavus pas juos, buvo sumokėti rankpinigiai, o atsakovas pažadėjo kelią sutvarkyti, sakė, kad vyksta teismas, viskas krypsta atsakovo naudai. Atsakovas surašė susitarimą, jie su sutuoktine jį pasirašė. Tačiau laikas ėjo, niekas neskambino, po kiek laiko pamatė ant to kelio užtvarą, todėl paskambino atsakovui, pasakė, kad nesant privažiavimo kelio jie tos valdos nepirks ir paprašė grąžinti sumokėtus pinigus (2020 m. liepos 21 d. posėdžio garso įrašas nuo 1:53:00 iki 1:55:45; nuo1:57:50 iki 2:01:00). Patvirtino, kad tariantis dėl namų valdos pirkimo ateityje nebuvo jokios kalbos apie galimybę privažiuoti prie žemės sklypo kitu keliu; nurodė, kad pamiške privažiuoti galima prie sklypo, bet į sklypą įvažiuoti galimybės nėra ir dabar, 50 m. iki namo nėra jokios galimybės privažiuoti (2020 m. liepos 21 d. posėdžio garso įrašas nuo 2:02:00 iki 2:02:30).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

8. Nustatyta, jog 2019 m. gegužės 11 d. ieškovė su atsakovu sudarė susitarimą, pagal kurį ieškovė atsakovui sumokėjo 1 000,00 Eur, likusius 54 000,00 Eur įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. gegužės 23 d.(1 t., el. b. l. 4). 2019 m. birželio 15 d. atsakovas ieškovei pateikė pranešimą, paprašė ieškovės pateikti informaciją, reikalingą 2019 m. gegužės 11 d. preliminarioje sutartyje aptartos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui, pranešime nurodė, jog servituto nustatymo klausimą savo jėgomis ir lėšomis išspręs atsakovas (1 t., el. b. l. 5, 6).

9. 2019 m. birželio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų rūdos ir Kalvarijos skyriaus pažyma patvirtina, kad atsakovas 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi į minėtą instituciją su pasiūlymu pirmumo teise pirkti jam priklausančią žemę, tačiau pastaroji atsakė, kad žemę galima parduoti privatiems asmenims (4 t., el. b. l. 136; popierinės bylos 3 t., b. l. 57).

10. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas 2019 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu dėl servituto nustatymo, 2019 m. balandžio 9 d. buvo priimta nutartis dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, o 2019 m. balandžio 25 d. priimta nutartis ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį atsakovui, nepašalinus teismo nurodytų trūkumų (civilinė byla Nr. 2-3226-985/2019). Ieškovas V. J. dėl pastarosios nutarties 2019 m. gegužės 22 d. pateikė atskirąjį skundą, kurį teismas priėmė ir išsiuntė į apeliacinę instanciją. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

11. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad 2019 m. gegužės 31 d. atsakovas vėl kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu dėl servituto nustatymo, tačiau teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė jo ieškinį priimti nustačius, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 2019 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2-4643-374/2019).

12.        Teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. A., ieškovės sūnus, patvirtino, kad jis pasiūlė tėvams nuvykti pasižiūrėti atsakovo parduodamą nekilnojamąjį turtą, kadangi tėvai ieškojo mažesnio gyvenamojo namo. Nurodė, kad po apžiūros tėvai jam paskambino ir pasakė, kad namų valda jiems patiko, nutarė ją pirkti ir paliko atsakovui 1 000,00 Eur. Taip pat sakė, kad reikia sutvarkyti privažiavimo prie žemės sklypo kelią, atsakovas pasakė jiems, kad dėl to kelio vyksta teismas, tačiau jis pažadėjo tą problemą išspręsti. Nurodė, kad jis pats po kiek laiko pamatė, kad ant to kelio pastatytas užtvaras ir apie tai pranešė tėvams. Patvirtino, kad buvo atvykęs pas atsakovą tikslu susigrąžinti tėvų paliktą avansą, kadangi buvo aišku, kad privažiavimo prie sklypo servitutiniu keliu nebus. Liudytojas nesidomėjo, ar galima privažiuoti prie atsakovo sklypo iš šiaurinės sklypo pusės, tačiau kiek jam žinoma, tuo keliu nėra galimybės įvažiuoti į atsakovo žemės sklypą.

13. Civilinių santykių dalyviai, vykstant deryboms dėl tam tikros sutarties sudarymo, fiksuoja per derybas pasiektus susitarimus ir pasirašo įvairius ikisutartinius dokumentus. Tokių dokumentų teisinė reikšmė gali būti skirtinga. Kai ikisutartinių santykių šalys raštu užfiksuoja tam tikrus vienašalius ar dvišalius įsipareigojimus, tai už juose nurodytų įsipareigojimų nevykdymą gali atsirasti civilinė (ikisutartinė) atsakomybė. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

14. Nors atsakovas savo prieštaravimuose nurodė, kad šalių sudarytas susitarimas nelaikytinas preliminaria sutartimi (Sprendimo 3.4 punktas), tačiau pasisakydamas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. gegužės 11 d. šalys sudarė preliminarią sutartį, kuria susitarė parduoti / nupirkti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ateityje (2020 m. rugsėjo 1 d. posėdžio garso įrašas nuo 41:00 iki 43:13). Tai, kad šalys minėtu susitarimu įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį patvirtina ir atsakovo 2019 m. birželio 15 d. Pranešimas, kurio turinys patvirtina buvus būtent tokį susitarimą.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, Vilniaus Apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-273-614/2019). Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia; kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-73-687/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

16. Kaip nustatyta, šalys pagrindinės sutarties dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo nesudarė. Ieškovės teigimu, tokia sutartis nebuvo sudaryta dėl to, jog atsakovas neįvykdė savo pažado sutvarkyti dokumentus dėl galimybės patekti į parduodamą žemės sklypą servitutiniu keliu, be to, neužilgo po preliminarios sutarties sudarymo buvo pastatytas užtvaras ant pravažiavimo į atsakovui priklausančią namų valdą; atsakovas teigė, kad jis nebuvo įsipareigojęs išspręsti klausimo dėl naudojimosi servitutiniu keliu, tik pažadėjo būsimiems pirkėjams savo iniciatyva padėti, kad servitutinis kelias būtų priskirtas prie to žemės sklypo, o ieškovė nepagrįstai atsisakė ne tik bendradarbiauti, bet ir pirkti atsakovo nekilnojamąjį turtą. Be to, atsakovas teigė, kad preliminaraus susitarimo sudarymo metu jis rodė būsimiems pirkėjams ir kitą privažiavimą prie jam priklausančio žemės sklypo. Ieškovė ir jos sutuoktinis kategoriškai nesutiko su tokiu aplinkybių aiškinimu ir nurodė, kad atsakovas net neužsiminė apie jokį kitą privažiavimą prie jam priklausančio sklypo. Taigi, šalys nurodė skirtingas pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

18. Atsakovas neginčijo, kad 2019 m. gegužės 11 d. susitarimą surašė jis pats savo ranka, ieškovė ir jos sutuoktinis ant jo tik pasirašė. Susitarime nėra aptarta šalių nurodyta sąlyga – privažiavimo kelio prie atsakovo žemės sklypo problema ir jos sprendimo būdas. Tačiau įvertinus atsakovo 2019 m. birželio 15 d. Pranešimo ieškovei ir jos sutuoktiniui turinį, darytina išvada, kad atsakovas, sudarydamas preliminarų susitarimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo ateityje, įsipareigojo pats išspręsti privažiavimo kelio servituto nustatymo klausimą (Pranešimo Svarbios informacijos 7 punktas). Be to, to paties Pranešimo visi kiti punktai bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (Sprendimo 10, 11 punktai) atitinka ieškovės ir jos sutuoktinio nurodytas aplinkybes, jog tariantis dėl nekilnojamojo turto pirkimo atsakovas nurodė, kad klausimas dėl servituto nustatymo tuo metu jau buvo sprendžiamas teisme. Pranešimo turinys taip pat leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad joks kitoks galimas privažiavimas prie atsakovui priklausančio sklypo pasirašant preliminarų susitarimą nebuvo aptariamas. Tai paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta, todėl laikytina, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad tariantis dėl nekilnojamojo turto pirkimo šalys aptarė ir kitą galimą privažiavimą prie atsakovui priklausančios namų valdos.

19. Atsakovas neginčijo, kad po 2019 m. gegužės 11 d. susitarimo pasirašymo ant servitutinio kelio (kuriuo, kaip nurodė atsakovas, buvo leista naudotis kitų valdų savininkams) atsirado užtvaras, tokias aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas D. A.. Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimo išspręsti kelio servituto nustatymo klausimą, todėl ieškovė ir jos sutuoktinis pagrįstai atsisakė sudaryti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.

20. Ieškovė reikalavimą priteisti 1 000,00 Eur sumokėtą pinigų sumą grindė CK 6.237 straipsnio pagrindu, reglamentuojančiu pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu reikalavimu tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad 1) sumokėta suma yra rankpinigiai, kurie atsakingai už sutarties neįvykdymą šaliai nėra grąžinami; 2) sudarant susitarimą buvo aptarta, kad tuo atveju, jeigu pirkėjai nepirktų žemės sklypo ir nesumokėtų likusios kainos, tai 1 000,00 Eur liktų atsakovui kaip netesybos, kurios kompensuotų atsakovo nuostolius; 3) tarp šalių sudarytas susitarimas dar gali būti patvirtintas CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio 2 bei 3 dalių pagrindu.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2000 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000, kurią savo prieštaravimuose mini ir atsakovas, išaiškino, kad teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminologija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys beįvardintų; preliminarinės sutarties įvykdymas negali būti užtikrintas rankpinigiais, nes tokioje sutartyje jie negali atlikti mokamosios funkcijos. Todėl nagrinėjamu atveju, ieškovės atsakovui sumokėti 1 000,00 Eur teisine prasme yra avansas, kuris skirtingai nuo rankpinigių, niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t. y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai.

22. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų (1994) 2.1.15 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis, kuri veda derybas ar jas nutraukia nesąžiningai, atsako už kitos šalies patirtus nuostolius. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

23. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovės ir jos sutuoktinio atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį reiškia jų nesąžiningą elgesį, tačiau atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį pats savaime, nenurodant kuo pasireiškė būsimų pirkėjų nesąžiningas elgesys, nesudaro pagrindo teismui konstatuoti ieškovės ir jos sutuoktinio nesąžiningo elgesio. Be to, nors 2019 m. gegužės 11 d. susitarimą surašė pats atsakovas, jame nėra jokių užuominų apie tai, kad šalys susitarė, jog avanso suma bus naudojama kaip netesybos. Pažymėtina, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

24. Teismui padarius išvadą, kad ieškovė ir jos sutuoktinis pagrįstai atsisakė sudaryti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (Sprendimo 18, 19 punktai) atsakovo argumentai, susiję su šalies nesąžiningumu atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti. Tuo pačiu atmestinas ir atsakovo argumentas, kad 1 000,00 Eur suma turi būti užskaityta kaip minimalūs atsakovo nuostoliai dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, kadangi pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, tik tuo atveju, jei preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

25. Pasisakant dėl atsakovo argumento, kad šalių sudarytas susitarimas dar gali būti patvirtintas teismo pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas – pardavimas (CK 6.309 straipsnio 1 dalis).

26.        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2012 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-61/2012 (S) pasisakydamas Dėl CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnių aiškinimo ir taikymo, be kita ko yra nurodęs, kad „Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo – pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo – pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo – pardavimo sutartį, iš esmės reiškia ir reikalaujamą sutarties formą, kaip būtiną nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties elementą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis).“

27.        Nagrinėjamu atveju, šalių sudarytą 2019 m. gegužės 11 d. susitarimą teismui kvalifikavus kaip preliminarią sutartį dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje, ji nelaikytina nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi. Pažymėtina, kad šia sutartimi ieškovei nebuvo perduotas valdyti nekilnojamasis turtas, kas reiškia, kad šalys neatliko pirkimo – pardavimo sutarčiai būdingų veiksmų, todėl teisinio pagrindo pripažinti 2019 m. gegužės 11 d. Susitarimu šalis sudarius pirkimo – pardavimo sutartį, nėra.

28.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal preliminariąją sutartį avansu gautas lėšas gavusioji šalis privalo grąžinti, jeigu sutartiniai įsipareigojimai nėra įvykdyti, t. y. grąžinamas be pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2009; 2009 m. rugsėjo 29d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį.

29. Kadangi šalys per sutartą terminą pagrindinės žemės sklypo kartu su jame esančiu namu pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, nes atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimo išspręsti įvažiavimo į perkamą sklypą klausimo, konstatuojama, jog atsakovas turi grąžinti ieškovei iš jos be pagrindo gautas pinigines sumas, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 000,00 Eur sumą (CK 6.237 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 12,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 348,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias sudaro 148,00 Eur suma už ieškinio parengimą ir 200,00 Eur suma už ieškovės atstovavimą teismo posėdžiuose (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos ir atitinka protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo kriterijus.

31. Teismas šioje byloje patyrė 49,62 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos, preliminarų sprendimą palikus nepakeistą ir ieškinį patenkinus, valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7–8 dalimis,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) skolą ir 360,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 49,62 Eur (keturiasdešimt devynių eurų 62 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėtą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Rūta Jankauskaitė-Jocė