Civilinė byla Nr. e2A-209-553/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02205-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IDEO LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IDEO LT“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl tiekėjo ikisutartinės atsakomybės, atsisakius sudaryti pirkimo sutartį.

2.       Ieškovė  ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 329,25 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Nurodė, kad ieškovė vykdė mažos vertės viešąjį pirkimą „Reklaminės juostos, skirtos mokinių konkursui „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“ (toliau – ir Pirkimas). Pirkimo dokumentuose numatytas reikalavimas, kad „perkama juosta turi būti su karabinu ir bent viena jungtimi“, „ant karabino turi būti perkančiosios organizacijos logotipas“. Ieškovė 2018 m. vasario 27 d. paaiškino, kad „Perkančiosios organizacijos logotipas gali būti dedamas ant karabino arba ant juostos jungties (užsegimo). Ant pačios juostos perkančiosios organizacijos logotipas nededamas“. 2018 m. kovo 6 d. nustatyta pasiūlymų eilė ir laimėjusiu pripažintas atsakovės pasiūlymas, kurio kaina buvo 19 965 Eur su PVM, antroje vietoje buvusio pasiūlymo kaina – 22 294,25 Eur su PVM, atsakovei išsiųsta pirkimo sutartis pasirašymui. 2018 m. kovo 12 d. elektroniniu paštu atsakovė informavo, kad teikdama pasiūlymą dalyvauti konkurse, jungtį suprato kaip siūlę, bet ne kaip užsegimą, ir tai keičia situaciją bei kainą; pirkimo dokumentai neaiškūs tapo tik pradėjus derinti reklaminės juostos maketą, todėl pagal pasiūlytą kainą tiekdama reklamines juostas ne su siūlėmis, o su juostos jungtimis (užsegimais), atsakovė patirtų nuostolių. Ieškovė 2018 m. kovo 13 d. elektroniniu laišku informavo, kad laukia pasirašytos sutarties. Atsakovė 2018 m. kovo 13 d. elektroniniu laišku pasiūlė gaminti kaklajuostes su karabinu ir siūle, o jei toks pasiūlymas netinkamas, atsiprašė dėl nesusikalbėjimo. 2018 m. kovo 13 d. CVP IS priemonėmis atsakovė informavo apie atsisakymą pasirašyti sutartį. 2018 m. kovo 19 d. sutartis pasirašyta su tiekėju, kurio pasiūlymas buvo antroje vietoje. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį patyrė 2 329,25 Eur nuostolių, kuriuos prašo atlyginti. Atsakovė žinojo arba turėjo žinoti (suprasti) viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą bei padarinius, kylančius tiekėjams, atsisakius pasirašyti viešojo pirkimo sutartį, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovė, atsisakydama pasirašyti sutartį, pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes neatšaukė savo pasiūlymo, kuris jo pripažinimo laimėjusiu metu galiojo, prieš pateikiant pasiūlymą neįvertino padarinių, pažeidė įsipareigojimus sudaryti sutartį.  Pirkimo sąlygos atsakovei buvo žinomos prieš pateikiant pasiūlymą, o neaiškias ar nesuprantamas sąlygas atsakovė turėjo teisę prašyti paaiškinti. Atsakovės veiksmai nulėmė, kad ieškovė pateikė pasiūlymą sudaryti sutartį antros vietos dalyvei, todėl dėl pirmos ir antros vietos tiekėjų pasiūlymų kainų skirtumo, ieškovė patyrė 2 329,25 Eur nuostolių.

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsisakyti sudaryti viešojo pirkimo sutartį buvo priversta dėl ieškovės pirkimo dokumentų (techninės specifikacijos) trūkumų. Atsakovė sąžiningai dalyvavo viešajame pirkime, teikė pasiūlymą pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau atsakovės pasiūlyta kaina yra ne toms prekėms, kurias, kaip paaiškėjo prieš sudarant pirkimo sutartį, siekė įsigyti ieškovė. Pasiūlyti tų prekių, kokių pageidavo ieškovė už atsakovės nurodytą kainą, neįmanoma. Atsisakymas sudaryti viešojo pirkimo sutartį ieškovei nesukėlė nuostolių ir negalėjo jų sukelti, atsisakyme sudaryti pirkimo sutartį nėra atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės. Dėl neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų, rizikos našta tenka ieškovei. Atsakovės kaltės nėra dėl ieškovės netinkamai parengtų Pirkimo dokumentų. Atsakovė neatsisakė pasirašyti pirkimo sutarties, tačiau dėl pačios ieškovės kaltės netinkamai parengtų pirkimo dokumentų pasiūlė netinkamą pirkimo objektą. Pirkimo objekto neatitinkantis pasiūlymas turėjo būti atmestas dar iki pirkimo sutarties sudarymo. Nesant civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, 2 329,25 Eur suma nepriteistina. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 2 329,25 Eur nuostolių ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės valstybei 52,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovė, dalyvaudama viešajame pirkime ir pateikdama pasiūlymą, įgijo prievolę sudaryti pirkimo sutartį. 2018 m. kovo 12-13 d. šalių susirašinėjimo turinys paneigia atsakovės argumentus, kad ji neatsisakė pasirašyti pirkimo sutarties. Bylos duomenimis, sprendimas pakeisti konkurso laimėtoją priimtas po to, kai atsakovė atsisakė pasirašyti pirkimo sutartį. Atsakovė neprašė paaiškinti pirkimo sąlygų, teikdama pasiūlymą sutiko su visais reikalavimais, neteikė pretenzijų dėl pirkimo sąlygų neaiškumo. Atsakovė turėjo teisę (laisvą valią) apsispręsti, ar dalyvauti konkurse ar teikti pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį. Ieškovei akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), yra sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Nepasirašydama sutarties atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnyje numatytą pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Teismo vertinimu, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovės dalyvavimas konkurse, pripažinimas jos laimėtoja, o vėliau atsisakymas sudaryti sutartį dėl savo pačios neapdairumo ir nerūpestingumo ieškovei sukėlė nuostolių. Ieškovė turėjo sudaryti viešojo pirkimo sutartį su antroje vietoje pagal pasiūlymų eilę likusia tiekėja, tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumą teismas vertino ieškovės patirta žala, todėl sprendė, kad ieškovė įrodė patyrusi 2 329,25 Eur nuostolių. Teismo vertinimu, įrodyta ir atsakovės kaltė, nes, teikdama pasiūlymą dalyvauti Pirkime, o vėliau atsisakydama sudaryti sutartį, nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovės nurodomos aplinkybės nepaneigia jos kaltės (neatsargumo), kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Taip pat įrodyta ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) sąlyga, nes būtent atsakovės veiksmai (elgesys) lėmė ieškovės patirtus nuostolius. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad atsisakyti sudaryti viešojo pirkimo sutartį ji buvo priversta dėl ieškovės paruoštų pirkimo dokumentų (techninės specifikacijos) trūkumų. Iš techninės specifikacijos ir ieškovės rašto tiekėjams turėjo būti aišku, kad juosta turi būti su karabinu ir jungtimi (užsegimu), o ne siūlė, kaip suprato atsakovė. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovei supratus, jog pasiūlyta kaina yra ne toms prekėms, kurias, kaip paaiškėjo prieš sudarant pirkimo sutartį, siekė įsigyti ieškovė, ji dar bandė siūlyti papildomus „bonusus“, kad būtų priimta jos siūloma prekė, o šiai nesutikus, atsisakė sudaryti sutartį. Aplinkybė, kad atsakovė neteisingai suprato pirkimo sąlygas ir dėl to atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, nepaneigia atsakovės pareigos atlyginti ieškovės patirtą žalą (nuostolius). Teismas ieškovės reikalavimą dėl 2 329,25 Eur nuostolių atlyginimo laikė įrodytu ir pagrįstu. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra biudžetinė įstaiga, o atsakovė yra privatus juridinis asmuo, teismas priteisė 5 proc. dydžio procesinės palūkanos (CK 6.210 straipsnis).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Teismas nevertino aplinkybės, kad nei techninėje specifikacijoje, nei ieškovės 2018 m. vasario 27 d. atsakymuose nebuvo nurodytas reikalavimas, jog reklaminės juostos turėtų sagtį, o ne jungtį. Tai, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta „sagtis“ pripažino ir ieškovės atstovė teismo posėdyje. Pirkimo dokumentuose taip pat nebuvo reikalavimo, kokios rūšies sagtis turi ar gali būti.

7.2.       Techninėje specifikacijoje nebuvo pateiktas reklaminių juostų fotografijos ar piešinio pavyzdys. Teismas nevertino apeliantės pateiktų įrodymų – kaklajuosčių vizualizacijų ir apeliantės teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų.  

7.3.       Nepagrįstai teismas vadovavosi klasikinės ikisutartinės atsakomybės teisiniu reguliavimu, nes jis viešiesiems pirkimams netaikomas. Tiekėjų pasiūlymai teikiami pagal pačios perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas bei po pasiūlymų pateikimo tiekėjai neturi teisės keisti pasiūlymų, o perkančioji organizacija – koreguoti (tikslinti) pirkimo sąlygas. Be to, viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose tiekėjai gali reikalauti atsakomybės iš perkančiosios organizacijos už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų netinkamą vykdymą.  

7.4.       Pirkimo objektas apeliantei buvo aiškus, tačiau, net ir priešingu atveju, visi pirkimo dokumentų neaiškumai ir netikslumai sprendžiami tiekėjų naudai. Apeliantė nėra atsakinga už ieškovei tenkančių pareigų netinkamą vykdymą. Ieškovės reikalavimas reklaminėms juostoms turėti sagtį iškeltas po sprendimo apeliantės pasiūlymą pripažinti laimėjusiu, prieš pasirašant pirkimo sutartį, t. y. ieškovė savo reikalavimus pirkimo objektui pakeitė po to, kai apeliantė buvo pripažinta pirkimo laimėtoja.

7.5.       Apeliantė sąžiningai dalyvavo ieškovės vykdytame Pirkime ir teikė suformuluotus reikalavimus atitinkantį pasiūlymą. Prieš pasirašant pirkimo sutartį ieškovė ėmė reikalauti reklaminių juostų ne su jungtimi, bet su sagtimi, todėl kyla abejonių dėl viešojo pirkimo procedūrų skaidrumo, sąžiningos tiekėjų konkurencijos ir iš anksto atsirinkto tiekėjo pirkimo sutarčiai sudaryti galimo protegavimo.

7.6.       Teismas nepagrįstai konstatavo apeliantės neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju taikytinos specialaus įstatymo – VPĮ, nuostatos, nes pirkimas nebuvo užbaigtas, pirkimo sutartis nebuvo pasirašyta. Teismui pripažinus apeliantės neteisėtus veiksmus, yra paneigiamas viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas ir formuojama neribota perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė pirkimo procedūrose, sudarant galimybę nesivadovauti VPĮ reikalavimais.

7.7.       Apeliantė neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovė būtų patyrusi žalą, Nesant apeliantės neteisėtų veiksmų, negali būti keliamas ir nuostolių klausimas, nes neegzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

8.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Apeliantė pirkimo metu klausimų dėl pirkimo dokumentų nepateikė, taip pat nebuvo gauta iš atsakovės pretenzijų. Tiekėjams teikiant pasiūlymus nebuvo pareigos su perkančiąja organizacija derinti pirkimo objekto maketo. Teikdamas pasiūlymą tiekėjas sutiko su visomis pirkimo dokumentų sąlygomis ir pateikė pasiūlymo kainą, kuri yra pagrindinis pasiūlymų vertinimo kriterijus. Tiekėjams pateikus pasiūlymus, preziumuojama pirkimo objekto atitiktis pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams. Pirkimo dalyvį, kurio pasiūlymas nustatytas laimėjęs, ieškovė kvietė raštu sudaryti pirkimo sutartį.

8.2.       Apeliantė 2018 m. kovo 6 d. buvo pripažinta konkurso laimėtoja ir jau po to ji atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, nors dalyvaudama viešajame pirkime ir pateikdama pasiūlymą ji įgijo prievolę ją sudaryti.

8.3.       Sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ar kitos pirkimo dokumentuose nustatytos sąlygos. Byloje esantis šalių susirašinėjimo turinys patvirtina, kad sprendimas pakeisti konkurso laimėtoją buvo priimtas po to, kai apeliantė atsisakė pasirašyti pirkimo sutartį.

8.4.       Apeliantės pasiūlyme nurodytas visus ieškovės poreikius ir pirkimo dokumentus atitinkantis pirkimo objektas. Apeliantės atsisakymo pasirašyti pirkimo sutartį priežastis yra ta, kad ji, teikdama pasiūlymą, į jo kainą neįskaičiavo reklaminės juostos jungties. Tiek iš susirašinėjimo elektroniniu paštu, tiek iš atsiliepimo į ieškinį bei kitų šalių viena kitai teiktų dokumentų galima spręsti, kad apeliantė siūlę, kurią susirašinėjime vadina siuvimo jungtimi, tapatina su juostos jungtimi (užsegimu).

8.5.       Vien aplinkybė, kad apeliantė nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai ir dėl to nesuprato pirkimo dokumentuose pirkimo objektui keliamų reikalavimų, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirkimo dokumentai (techninė specifikacija) gali būti netikslūs ar neaiškūs. Be to, kiti pirkime dalyvavę tiekėjai tinkamai suprato pirkimo dokumentus ir pateikė pasiūlymus, atitinkančius pirkimo dokumentų reikalavimus.

8.6.       Viešojo pirkimo procedūrų metu tarp pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos susiklosto ikisutartiniai teisiniai santykiai. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Tai reiškia, kad šių santykių dalyvėms taikomos tiek VPĮ nuostatos, tiek (subsidiariai) CK nuostatos.

8.7.       Apeliantė atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes teikė pasiūlymą dalyvauti konkurse, buvo pripažinta konkurso laimėtoja, o tik po to ėmė kelti klausimą dėl konkurso sąlygų neaiškumo bei atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, neatsiėmusi savo pateikto pasiūlymo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ir tapusi pirkimo nugalėtoja, atsisakė sudaryti pirkimo sutartį su ieškove.

8.8.       Ieškovė dėl apeliantės neteisėtų veiksmų patyrė nuostolių, nes turėjo įsigyti jai reikalingas paslaugas už didesnę kainą. Tokiu būdu ieškovė patyrė 2329,25 Eur nuostolių ir valstybės biudžeto lėšos nebuvo panaudotos racionaliai. Visos civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos, nes apeliantė, būdama profesionaliu viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektu, nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11.       Byloje nustatyta, kad apeliantė pateikė pasiūlymą ieškovės vykdytame mažos vertės pirkime „Reklaminės juostos, skirtos mokinių konkursui „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“. 2018 m. kovo 6 d. nustatyta pasiūlymų eilė ir laimėjusiu pripažintas apeliantės pasiūlymas, pastarajai išsiųsta pirkimo sutartis pasirašymui. 2018 m. kovo 13 d. CVP IS priemonėmis apeliantė informavo apie atsisakymą pasirašyti sutartį. 2018 m. kovo 19 d. pirkimo sutartis pasirašyta su tiekėju, kurio pasiūlymas buvo antroje vietoje. Ieškovė nurodė, kad dėl apeliantės atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį ji patyrė 2 329,25 Eur nuostolių, kuriuos pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš apeliantės. Pirmosios instancijos teismas, apeliantės atžvilgiu nustatęs civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą, ieškovės reikalavimą dėl 2 329,25 Eur nuostolių atlyginimo tenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. 

12.       Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, kad: (1) neegzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, nes apeliantė neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovė būtų patyrusi žalą (nuostolius); (2) Pirkimo dokumentuose nebuvo reikalavimo reklaminei juostai turėti sagtį, o ne jungtį, todėl visi Pirkimo dokumentų neaiškumai ir netikslumai turi būti sprendžiami tiekėjų naudai; (3) ieškovė reikalavimus Pirkimo objektui – reklaminėms juostoms, turėti sagtį pakeitė po to, kai apeliantė buvo pripažinta Pirkimo laimėtoja; (4) teismas nepagrįstai vadovavosi klasikinės ikisutartinės atsakomybės teisiniu reguliavimu; (5) Pirkimas nebuvo užbaigtas, pirkimo sutartis nebuvo pasirašyta, todėl taikytinos specialaus įstatymo – VPĮ, nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, apeliantės apeliaciniame skunde nurodomus argumentus vertina nepagrįstais.  

13.       Ieškovė (perkančioji organizacija) prašo apeliantės (Pirkime pasiūlymą pateikusios ir laimėtojos pripažintos tiekėjos) atžvilgiu taikyti ikisutartinę atsakomybę, nesudarius pirkimo sutarties. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai ir VPĮ taikymas dėl ypatingo šių santykių pobūdžio lemia specifinį ikisutartinės atsakomybės instituto aiškinimą ir taikymą tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms. Klasikinis ikisutartinės atsakomybės modelis viešiesiems pirkimams sunkiai pritaikytinas, inter alia (be kita ko), dėl to, jog viešuosiuose pirkimuose atsakomybės kaip ikisutartinės kvalifikavimas santykinis, nes tiekėjų pasiūlymai teikiami pagal labai tikslias pirkimo sąlygas, kurias privaloma atitikti ir įrodyti atitiktį joms; tiekėjai ribojami keisti pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos – koreguoti konkursų sąlygas; dėl to šie santykiai, nors ir formaliai dar ne sutartiniai, bet labai tokiems artimi ir panašūs į sutarties sudarymą dokumentų apsikeitimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020). Taigi, nagrinėjamu atveju.

14.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 42 punkte išsamiai išdėstė ginčo šalių elgesio eiliškumą, kurio apeliacinės instancijos teismas nekartoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pirkimo dokumentuose buvo numatytas reikalavimas, jog „perkama juosta turi būti su karabinu ir bent viena jungtimi“, „ant karabino turi būti perkančiosios organizacijos logotipas“. Ieškovė 2018 m. vasario 27 d. raštu, atsakydama į tiekėjų klausimus, nurodė, jog „Perkančiosios organizacijos logotipas gali būti dedamas ant karabino arba ant juostos jungties (užsegimo). Ant pačios juostos perkančiosios organizacijos logotipas nededamas“, t. y. ieškovė pateikė tiekėjams paaiškinimą, taip suteikdama papildomą informaciją apie Pirkimo objektui keliamą techninės specifikacijos reikalavimą. Iš minėto Pirkimo dokumentų paaiškinimo, kuris yra neatsiejama jų dalis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tiekėjams turėjo būti aiškus reikalavimas reklaminėms juostoms turėti būtent užsegimą – sagtį, o ne kaip nurodo apeliantė, jungtį kaip siūlę. Pirmiau nurodytas ieškovės paaiškinimas suponuoja išvadą, kad Pirkimo dokumentuose numatyta reklaminės juostos jungtis (užsegimas) yra savarankiškas reklaminės juostos elementas. Tokiu būdu apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė reikalavimus Pirkimo objektui pakeitė po to, kai apeliantė buvo pripažinta Pirkimo laimėtoja, t. y. kad reikalavimą reklaminėms juostoms turėti sagtį iškėlė jau po apeliantės pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu.

15.       Nors apeliantė ir teigia, kad pasiūlymo pateikimo metu jai Pirkimo objektas buvo aiškus, tačiau byloje esantis šalių elektroninio susirašinėjimo turinys (skundžiamo sprendimo 42 punktas) patvirtina, kad būtent apeliantei iškilo klausimų (neaiškumų) dėl Pirkimo objektui keliamų techninės specifikacijos reikalavimų. Tačiau bylos duomenimis, apeliantė savalaikiai nei prašė VPĮ nustatyta tvarka paaiškinti Pirkimo sąlygos techninės specifikacijos reikalavimų, nei teikė ieškovei pretenziją dėl jų neaiškumo. Be to, apeliantė, teikdama ieškovei pasiūlymą, sutiko su visomis Pirkimo dokumentų sąlygomis ir pateikė pasiūlymo kainą, o pripažinus jos pasiūlymą laimėjusiu, įgijo ir prievolę sudaryti pirkimo sutartį, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindinis viešojo pirkimo tikslas ir yra pirkimo sutarties sudarymas. Vien tai, kad apeliantė ne taip suprato Pirkimo objektui keliamus reikalavimus, nesudaro pagrindo pripažinti Pirkimo dokumentų neaiškiais ir netiksliais. Juo labiau, kaip nurodo ieškovė, kiti Pirkime dalyvavę tiekėjai tinkamai suprato Pirkimo objektui Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

16.       Pažymėtina, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos (VPĮ 86 straipsnio 3 dalis). Ši nuostata draudžia tiek perkančiajai organizacijai, tiek pirkimą laimėjusiam tiekėjui keisti pasiūlymo kainą, pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytas pirkimo sąlygas, šiuo draudimu yra siekiama užtikrinti skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principų laikymąsi. Nagrinėjamu atveju sprendimas dėl apeliantės pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu buvo priimtas 2018 m. kovo 6 d., todėl po šios datos jokios derybos dėl Pirkimo objekto nebebuvo galimos. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad būtent apeliantė, gavusi pirkimo sutartį pasirašymui, nurodė, kad darydama reklamines juostas su sagtimi, patirs nuostolius; siūlė gaminti kaklajuostes su karabinu ir siuvimo jungtimi, taip pat pasiūlė „bonusų“; o jei siūlymas netinkamas, tuomet atsiprašė dėl nesusikalbėjimo (skundžiamo sprendimo 42 punktas). 2018 m. kovo 13 d. CVP IS priemonėmis apeliantė informavo ieškovę apie atsisakymą pasirašyti sutartį. Tokiu būdu ieškovė 2018 m. kovo 19 d. pirkimo sutartį pasirašė su tiekėju, kurio pasiūlymas buvo pripažintas antroje vietoje. Taigi, šios bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė sprendimą pakeisti Pirkimo laimėtoją priėmė tik po to, kai apeliantė pirkimo sutartį atsisakė pasirašyti.

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 pažymėjo, kad jei perkančiosios organizacijos nėra visiškai laisvos nutraukti (ar stabdyti) viešojo pirkimo procedūras, tai ir tiekėjų diskrecija tai padaryti yra ribota; nors tiekėjai negali būti verčiami prieš savo valią sudaryti viešojo pirkimo sutarties, bet jie supranta (turi suprasti) jiems kylančią riziką dėl atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, nepažeisti bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei. Šis viešųjų pirkimų proceso šalių elgesio modelis iš esmės atitinka CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą ikisutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015, 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020). Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu yra nustatyti tiekėjo (apeliantės) atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį priežastis, nes tai gali būti reikšminga sprendžiant dėl tokio subjekto veiksmų sąžiningumo.

18.       Pirmiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantė atsisakė pasirašyti pirkimo sutartį dėl to, kad ji, teikdama pasiūlymą ieškovei, į jo kainą neįskaičiavo reklaminės juostos jungties, ir todėl nebesutiko už pasiūlyme nurodytą kainą pagaminti Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkančias reklamines juostas (šios nutarties 16 punktas, skundžiamo sprendimo 42 punktas). Tačiau asmens dalyvavimas konkurse (pirkime) reiškia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs konkursą, sudaryti sutartį, kuriai sudaryti ir buvo skelbiamas konkursas; ūkio subjektas, dalyvaudamas konkurse ir išreikšdamas sutikimą su sutarties sąlygomis, savo elgesiu konkurso organizatoriui sukūrė pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus sudaryta; tuo atveju, kai asmuo, dalyvaudamas konkurse ir turėdamas visą bei išsamią informaciją, sutinka su konkurso sąlygomis ir įsipareigoja sudaryti sutartį, tačiau laimėjęs konkursą jo sąlygas ima traktuoti kitaip ir dėl to nesudaro su konkurso organizatoriumi sutarties, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo elgėsi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020). Be to, ūkio subjekto įsipareigojimas perkančiajai organizacijai, aiškintinas kartu su jo pareigomis elgtis rūpestingai ir jam taikomu aukštesniu profesionalumo standartu, kartu reiškia jo pareigą teikiant pasiūlymą įsitikinti savo teikiamos informacijos tikrumu, siūlomų prekių atitiktimi keliamiems reikalavimams ar pan.

19.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės veiksmai ikisutartiniuose santykiuose su ieškove kvalifikuotini kaip nesąžiningi, nes ji nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi teikdama pasiūlymą, t. y. teikdama pasiūlymą ir nurodydama kainą iki galo neįsitikino dėl siūlomos prekės atitikties techninei specifikacija, o pripažinus apeliantę Pirkimo laimėtoja, atsisakė sudaryti pirkimo sutartį (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės atsisakymas sudaryti pirkimo sutartį ieškovei sukėlė nuostolius, nes pastaroji turėjo sudaryti pirkimo sutartį su antroje vietoje pasiūlymų eilėje buvusia tiekėja ir todėl patyrė 2 329,25 Eur nuostolių, kurie grindžiami tiekėjų pasiūlytų kainų skirtumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir dėl apeliantės kaltės, kurios nepaneigia jos procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) egzistavimą, nes būtent apeliantės neteisėti veiksmai ir lėmė ieškovės patirtus nuostolius. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatavus apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų visumą, apeliantės atžvilgiu ikisutartinė atsakomybė taikyta pagrįstai.  

Dėl bylos procesinės baigties

20.       Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

22.       Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantei jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę priešinga šalis, tačiau ieškovė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Rasa Gudžiūnienė

                                        Aldona Tilindienė

                                        Vytautas Zelianka