(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. ir 2019 m. sausio 17 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, kuriomis atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. J. pateikė ieškinį Kauno apygardos teisme atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno apylinkės teismui, V. B., Kauno apygardos teismui, R. B., V. G., A. K., Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, S. G., J. J., E. L., A. B., V. G., G. S., advokatei K. R., jame suformulavo reikalavimus priteisti iš Lietuvos valstybės 157 503,63 Eur turtinę, 57 688 Eur neturinę žalą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė ieškinį priimti.

3.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo ieškinyje įvardyti teismų procesiniai sprendimai, kuriuos įvairiu laiku priėmė teismuose dirbantys ar dirbę teisėjai, ieškovo ieškinyje nurodomi trečiaisiais asmenimis, yra įsiteisėję. Pirmosios instancijos teismas, į kurį kreipėsi ieškovas V. J., nagrinėdamas bylą dėl teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, netiria ir nevertina įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu išspręsto ginčo pagrįstumo, netikrina toje byloje teismo materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumo. Tokios aplinkybės yra tikrinamos tik instancine tvarka, skundžiant teismo sprendimą ir todėl negali būti savarankiško ieškinio pagrindu.

4.       Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi nustatė terminą ieškovui atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenumato galimybės teikti į bylą procesinius dokumentus siunčiant juos teismui elektroniniu paštu. Teismo vertinimu atskirasis skundas nėra tinkamai pasirašytas, todėl teismas ieškovą įpareigojo per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikti teismui tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą. Pažymėjo, kad teismui taip pat gali būti pateikiamas atskirojo skundo ir jo priedų originalas, su jį pateikiančio asmens parašu (atskirąjį skundą galima atsiųsti paštu arba pateikti tiesiogiai teismui).

III.                      Atskirųjų skundų argumentai

6.       Pareiškėjas V. J. atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. ir 2019 m. sausio 17 d. nutartis ir perduoti klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirieji skundai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Ieškinį ieškovas pateikė dėl neteisėtų teisėjų ir teismų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, o ne dėl įsiteisėjusių ir galiojančių teismų sprendimų, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Ieškovas prašė vertinti dėl neteisėtų teisėjų ir teismų veiksmų (ieškovo diskriminacijos, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą atėmimą) jam kilusią žalą.

6.2.                      Atskirasis skundas ir ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti kvalifikuoto elektroninio parašo teisinę galią.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties

8.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

9.       Pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties 2019 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu pateikė atskirąjį skundą. Teismas skundžiama 2019 m. sausio 17 d. nutartimi nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikti teismui tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą arba atskirojo skundo ir jo priedų originalus, su jį pateikiančio asmens parašu.

10.       Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas 2019 m. sausio 28 d. pateikė du atskiruosius skundus – vieną dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kitą dėl 2019 m. sausio 17 d. nutarties. Abu atskirieji skundai iki jų nagrinėjimo momento paduodančio asmens tinkamai pasirašyti. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi nustatyti atskirojo skundo trūkumai yra pašalinti, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad išnyko apeliacijos objektas, nes atskirojo skundo išnagrinėjimas dėl 2019 m. sausio 17 d. nutarties pareiškėjui nebesukeltų teisinių pasekmių – atskirojo skundo trūkumai yra pašalinti ir pradėtas apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nutraukia (CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Nutraukus apeliacinį procesą nesprendžiami pareiškėjo atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties pateikti prašymai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties

11.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.

12.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

13.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Tai reiškia, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o ieškinio pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas.

14.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punkto pagrindu (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka), nes teismas netiria ir nevertina įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu išspręsto ginčo pagrįstumo, netikrina toje byloje teismo materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumo; tokios aplinkybės yra tikrinamos tik instancine tvarka, skundžiant teismo sprendimą ir todėl negali būti savarankiško ieškinio pagrindu.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, su pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ir tai pažymi pareiškėjas atskirajame skunde, manydamas, kad teismuose nagrinėjant įvairias pareiškėjo bylas galbūt neteisėtais teismų (teisėjų) veiksmais buvo pažeistos jo teisės ir tokiu būdu padaryta žala, jis pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu (žr., pvz., ieškinio 3 lapas). Bylos dėl turtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį, kai ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, yra teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams (CPK 27 straipsnio 1 dalis). Taigi ginčas dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pareiškėjo ieškinio pagrindas nėra taisyklingai, tiksliai ir nuosekliai išdėstytas (iš ieškinio pagrindo negalima tiksliai nustatyti ginčo ribų pagal pareikštą reikalavimą), tačiau šis trūkumas, identifikavus, kokią pažeistą teisę siekia apginti pareiškėjas, nėra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti, o yra pagrindas nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tokiu būdu suteikiant pareiškėjui galimybę konkrečiau suformuluoti ieškinio pagrindą ir pašalinti kliūtis iškelti bylą. Kadangi tokių veiksmų pirmosios instancijos teismas neatliko, ieškinio priėmimo klausimą išsprendė pakankamai formaliai, pripažintina, kad yra pagrindas skundžiamą 2019 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti bei ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes pirmosios instancijos teismas visapusiškai nesprendė ieškinio atitikties įstatymo reikalavimams (CPK 135, 137 straipsniai, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas, 338 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl kitų ieškinio turiniui ir formai keliamų reikalavimų nepasisakė, apeliacinės instancijos teismas jų taip pat nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

n u t a r i a :

apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nutraukti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo V. J. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja        Danguolė Martinavičienė