Baudžiamoji byla Nr. 1-597-526/2016
Proceso Nr. 1-01-1-24279-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7.; 1.1.8.13.; 1.2.4.1.;
(S)
2.1.8.; 2.1.15.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.;
2.1.15.3.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.3.;
2.3.6.4.5.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Ritai Pociuvienei, Svajonei Krakienei, dalyvaujant prokurorui Jurij Petuchov, gynėjui advokatui Edvardui Staponkui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d.,
n u s t a t ė :
V. S. sunkiai sutrikdė sveikatą: jis, 2016-05-23, apie 21.50 val., bendro naudojimo virtuvėje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš pykčio du kartus peiliu dūrė G. A. į krūtinę, padarydamas durtines - pjautines žaizdas: vieną žaizdą dešinėje pusėje tarp II-III šonkaulių - kiauryminė, su dešinio plaučio krašto ir perikardo kiauriniu pažeidimu bei širdies dešiniojo prieširdžio kiauryminiu sužalojimų, antrą žaizdą kairėje pusėje prie pažasties duobės - nekiauryminę. Dėl kiauryminio durtinio - plaučio krašto ir perikardo pažeidimo bei širdies dešiniojo prieširdžio sužalojimo buvo sukeltas pavojus G. A. gyvybei, jo sužalojimas sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas).
V. S. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną nusipirko alaus ir nuėjo pas G. R.. Po to, nuėjo pirkti degtinės. Kai pas jį užėjo girtas G. A., pradėjo išsidirbinėti, jį pavadino „gaidžiu“, pastūmė. Po to G. A. nuėjo į bendro naudojimo virtuvę, o jis nuėjo į kambarį pasiimti peilio. Po to ir jis atėjo į virtuvę aiškintis santykių su G. A.. Apsižodžiavus, G. A. norėjo jį pulti, o jis išsitraukė atsineštą peilį ir dūrė G. A. du kartus. Dūrė, nes buvo supykęs už tai, kad jį pavadino „gaidžiu“. G. A. yra jo kaimynas, kurį pažįsta apie du mėnesius. Būdavo, kad anksčiau su G. A. išgerdavo, tačiau konfliktų nekildavo. Tai, kad buvo pavadintas ,,gaidžiu” ir dūrė su peiliu G. A., matė V. B.. Jei būtų neišgėręs, to nebūtų nutikę. Savo elgesį vertina neigiamai. Gyvena jis iš neįgaliojo pašalpos - 100 eurų, nustatytas 60 procentų neįgalumas, yra infekuotas ŽIV, turi pastoviai gerti vaistus. G. A. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau nesutinka su jo dydžiu. Ieškinio dar nėra atlyginęs. Su Teritorinės ligonių kasos pareikštu ieškiniu sutinka. Prašo sumažinti skirtiną bausmę ir nukentėjusiojo pareikštą civilinio ieškinio dydį dėl neturtinės žalos.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. 1.108-117).
Nukentėjusysis G. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-23 dienos metu nuėjo pas savo kaimyną G., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nuėjęs pas jį pamatė, kad jis su V. geria alų ir prisijungė prie jų. Kadangi, visi buvo išgėrę, nuėjo parūkyti. Vėliau jam nutrūko atmintis, tik pamena, kaip V. išsitraukęs iš kelnių kišenės peilį du kartus jam dūrė į krūtinę kairėje ir dešinėje pusėje. Dėl patirto skausmo ir streso nieko nebepamena. Nurodo, jog būtent V. S. jį užpuolė ir sužalojo peiliu (t. 1, b. 1. 43-45, 48).
Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-23 (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apie 21.40 val., pirmame aukšte, bendro naudojimo virtuvėje, jam gaminant valgį į virtuvę atėjo kaimynas G., kuris buvo neblaivus. Po keleto minučių atėjo stipriai neblaivus V., sakydamas G., kad šis jį pavadino „gaidžiu“ ir smogė peiliu jam vieną kartą į kairį petį, o antrą kartą į dešiniąją pusę (t. 1, b. 1. 60-61).
Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-23 buvo savo namuose - (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, su savo drauge S.. Apie 21.40 val., į namus pasibeldė kaimynas V. B. ir pasakė, kad G. pripjautas. Jis nuėjo ir pamatė netoliese koridoriuje stovintį V. S. su peiliu rankoje. Pribėgęs prie G. pamatė, kad jis sėdi visas kruvinas. Ties kairės rankos pažastimi buvo išvirtusios mėsos, o dešinėje pusėje matėsi, taip pat gili įpjova. Iškvietė greitąją pagalbą. V. tuo metu su peiliu rankoje nuėjo į savo namus. Kai atvažiavo pareigūnai jie V. S. išsivedė. V. S. labai agresyvus, puldavo ir moteris, ir vyrus, jei nepatikdavo koks nors žodis, taip pat, buvo paėmęs peilį ne vieną kartą, vis grasindavo juo ką nors sužaloti (t. 1., b. 1. 64-65).
Liudytoja S. J. ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pat parodymus kaip ir M. R. (t 1., b.1. 68-70).
Liudytojas G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, Klaipėdoje. 2016-05-23 pas jį į svečius atėjo V. S., S. J. ir G. A.. Jie atsinešė alaus, vėliau dar susidėjo pinigų ir toliau gėrė alų. Visi bendravo normaliai, jokių pykčių nebuvo. Vėliau jo kambaryje pasidarė per karšta, tai išėjo į bendro naudojimo koridorių, kur toliau gėrė alų. Pavakaryje jis pats pirmas nuėjo namo, kur užmigo ir nieko nematė, negirdėjo. Vėliau po 22 val., pas jį atėjo S., kuri jį prižadino iš miegų ir pasakė, kad ką tik į ligoninę išvežė G. A., nes jį subadė V. S.. Gali pasakyti, jog V. peilio griebiasi ne pirmą kartą, todėl visiškai tiki, kad jis padūrė G. A. (t. 1, b. 1. 73-74).
Liudytojas E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-23, apie 21.54 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lauke yra peiliu sužeistas vyras. Nuvykus, apie 21.56 val., į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirmame aukšte šalia 21-o buto durų pastebėjo gulintį kraujuojantį vyrą. Kaimynai nurodė netoliese savo bute buvusį asmenį, kuris peiliu dūrė vyrui. Nuėjus pas minėtą vyriškį, jo buto durys buvo atrakintos. Vyriškis namuose buvo vienas. Vyriškis, kuris prisistatė V. S., krovėsi daiktus į kelioninį krepšį, sakydamas, kad ruošiasi į kalėjimą. Taip pat, namuose rado ir jo asmens dokumentą, kurį pasiėmė kartu. Vyriškis buvo gana apgirtęs, sunkiai ėjo. Nukentėjusįjį išvežė greitoji, o jie grįžo su V. S. į komisariatą. Važiuojant V. S. jiems aiškino, kad savo kaimyną padūręs, nes jį pavadino „gaidžiu“ (t. 1, b. 1. 79-80).
Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (t. 1, b. l. 19-35).
Klaipėdos apskrities VPK apžiūros protokole aprašytas apžiūrėtas bendros paskirties buitinis peilis (su rausvos spalvos dėmėmis), rastas už televizoriaus V. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (t. 1, b. l. 36-37).
2016-05-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 969/2016(03) nurodyta, kad G. A. padaryta kiauryminė krūtinės ląstos dešinės pusės žaizda su plaučio ir širdies sužalojimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nekiauryminė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su raumenų pažeidimu vertinama kaip sukelianti nesunkų sveikatos sutrikdymą. Laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininės pagalbos, G. A. dėl kiauryminio širdies sužalojimo būtų miręs (t. 1, b. 1. 55-56).
Iš alkoholio matuoklio rodmenų kvito matyti, jog 2016-05-23, 23.14 val. V. S. nustatytas 1.97 % girtumas (t. 1, b. 1. 82).
Tokiu būdu V. S. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei aukščiau aptartų įrodymų visuma. V. S. pripažino, kad jis, pagautas pykčio dėl įžeidimo, nuėjo į kambarį, iš kur pasiėmė peilį, o po to sugrįžęs pas nukentėjusįjį, porą kartu peiliu jam smogė į krūtinės sritį. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti ir aukščiau išvardinti įrodymai. Kadangi, dėl tyčinės V. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 135 str. 1 d.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 4100,42 Eur civilinį ieškinį dėl išlaidų, patirtų gydant nukentėjusįjį G. A., atlyginimo (t. 2, b. 1. 19-21). Kaltinamasis V. S. pareikšto ieškinio dydžio neginčija. Kadangi, civilinis ieškinys pagrįstas byloje išnagrinėtais įrodymais, todėl tenkintinas ir priteistinas iš V. S..
Nukentėjusysis G. A. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė civilinį ieškinį dėl jam V. S. padarytos 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. 1. 50). Nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirto įvykio jam buvo sutrikdyta sveikata, patyrė didelį skausmą, vartojo nuskausminamuosius vaistus, yra paveiktas streso ir V. S. bijo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis G. A. dėl jam nusikaltimo metu padarytų sužalojimų kentė didelius fizinius, psichologinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, patyrė kitokius nepatogumus. Teismas nustatė, kad žala (nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas) padaryta kaltinamojo V. S. tyčine nusikalstama veika, o tarp šios veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas sukėlė žalą nukentėjusiojo asmens sveikatai ir didelę grėsmę gyvybei. Taip pat, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis žalą padarė būdamas neblaivus ir veikdamas tyčia. Atsižvelgtina į kaltinamojo amžių ir jo gaunamas pajamas – niekur nedirba, gauna nedidelę neįgalumo pašalpą, jo fizinę būklę , o taip pat ir į tai, kad nukentėjusysis pats elgėsi ne visiškai moraliai tinkamai ir šis jo elgesys, nors ir menkavertė dingstis, iš dalies išprovokavo kaltinamojo neteisėtą veiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad G. A. prašoma priteisti 5000 Eur neturtinė žala šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kriterijų. Todėl, siekiant nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, neturtinės žalos dydis mažintinas. Laikytina, jog protingas, logiškai pagrįstas neturtinės žalos dydis, kuris šiuo nagrinėjamu atveju priteistinas iš kaltinamojo V. S. nukentėjusiojo naudai - 4000 Eur.
Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas tyčinis, pavojingas visuomenei, sunkus smurtinis nusikaltimas. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo V. S. asmenybę – nusikalstamą veiką padarė esant išnykusiam teistumui (t. 1, b. l. 143-163), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 164-171), nedirba (t. 1, b. l. 172, 173), yra priklausomybės ligų centro įskaitoje - diagnozuotas priklausomybės nuo opioidų sindromas (t. 1, b. 1. 177), gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusikaltimą padarė iš dalies išprovokuotas nukentėjusiojo moraliai žeidžiančių veiksmų. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai V. S. bus pasiekti, skiriant jam vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis negu įstatyme numatytas vidurkis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., teismas
n u s p r e n d ė :
V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir jį nuteisti laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iki įsiteisės nuosprendis, V. S. palikti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2016-05-25 (t. 1, b. l. 132-133) iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš V. S. 4100,42 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto eurų 42 ct) žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.
Priteisti iš V. S. 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo G. A. naudai.
2016-06-02 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro J. Petuchovo nutarimu iki 2016-12-02 paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. S. nuosavybės teisėms į jam nuosavybės teisėmis priklausantį visų rūšių turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, pinigines lėšas, esančias ir bankų sąskaitose) (t. 1, b. l. 136-137) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2016-05-23 įvykio vietos apžiūros metu išimtus kraujo mėginius, supakuotus vokuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, išimtą peilį, supakuotą įpakavime Nr. Spp234713, iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, saugomus Klaipėdos apskrities VPK KPS Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus tarnybinėse patalpose (t. 1, b. l. 38), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti įstatymu nustatyta tvarka.
Kompaktinį diską (1 vnt.), CD, su foto nuotraukomis (esantį prie bylos 1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.
Teisėjas Eugenijus Antanauskas