Pirmos instancijos teismo
teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-659-227/2010
Vitalijus Kondratjevas Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
110.1; 121.14; 122.4;
PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos
Dzelzienės,
kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės ir Birutės Jonaitienės
uždarame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, N. V. atskirąjį skundą dėl
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010
m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.
2-1950-550/2010 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei L. S. dėl motinos valdžios apribojimo, atsakovės L. S. ieškinį D. K. dėl mažametės
dukters D. K. gyvenamosios vietos nustatymo su ja -
dukters motina L. S..
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Tretysis asmuo, nepareiškiantis
savarankiškų reikalavimų, N. V. 2010-06-28 kreipėsi į
teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama leisti D. K., gim. (duomenys
neskelbtini), kartu su globėja N. V. išvykti
atostogauti į užsienį ir leisti D. K. nedalyvauti pasimatymuose
su motina L. S. du kartus: 2010-07-05 ir 2010-07-08
dienomis. Tretysis asmuo nurodė, kad yra paskirta Kauno miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus 2009-10-12 įsakymu Nr. A-3880 D.
K. globėja. Ji dirba Kauno apygardos teisme, jai šio tesimo pirmininko
įsakymu buvo suteiktos atostogos nuo 2010-05-31 iki 2010-07-11. Atostogų metu
globėja norėtų išvykti su globotine į
Turkiją arba Graikiją, tačiau to padaryti negali, nes globotinė
kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį privalo būti Kaune ir važiuoti į
susitikimą su motina L. S.. Tretysis asmuo mano, kad
mažametė globotinė turi teisę į poilsį, o išvykimas į užsienį atostogų metu
pailsėti atitiktų mažametės interesus. Pažymėjo, kad 2009 m. vasarą L. S. neatvyko į 5 pasimatymus su dukra, o laikotarpyje nuo
2009-10-06 iki 2009-12-17 neatvyko nei į vieną pasimatymą (20 pasimatymų),
todėl dviejų pasimatymų su atsakove nebuvimas nepažeistų atsakovės L. S. teisių ir interesų. atsakovės teisių ir interesų. Be to
tretysis asmuo sutiko, kad minėti pasimatymai būtų perkelti.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 2 d.
nutartimi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, N. V. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
Teismas nurodė, kad N. V. 2010-06-28 prašymas iš esmės yra
tapatus Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtam ir 2010-06-17 motyvuota
nutartimi atmestam jos prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Minėtoje
nutartyje teismas konstatavo, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
reikštų, jog teismo nustatytas motinos ir vaiko bendravimas nebūtų
įgyvendintas, kas pažeistų CK 3.271 str. numatytą globėjos pareigą nutrukdyti
vaikui bendrauti su tėvais. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad pakartotinai
pateiktame prašyme N. V. nenurodė jokių naujų motyvų ir
įrodymų, kurie pagrįstų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės
būtinumą (CPK 178 str.). Aplinkybė, kad naujai pateiktame prašyme prašoma
leisti mergaitei nedalyvauti pasimatymuose su motina ne keturis (kaip prašyta
2010-06-09 prašymu), o tik du kartis, nepaneigia teismo padarytos išvados, kad
pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones bus padaryta neigiama įtaka
motinos ir vaiko dvasiniam ir emociniam ryšiui. Teismas kartu padarė išvadą,
kad neįvykusių motinos ir vaiko susitikimų perkėlimas vėlesniam laikui šių
kilsiančių neigiamų padarinių nekompensuos, nes būtent reguliarus motinos ir
vaiko bendravimas užtikrina jų tarpusavio ryšio išsaugojimą. Byloje kilęs
ginčas turi daryti kiek įmanoma mažiau įtakos nepilnamečio vaiko
nusistovėjusiam gyvenimo būdui, aplinkai, bendravimo su motina tvarkai, todėl
šio klausimų reglamentavimas turi būti nuoseklus ir neturėtų būti staigiai
keičiamas, o jei keičiamas – tik dėl ypatingai svarbių aplinkybių. Teismas
sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės vykti į užsienį, siekiant
įgyvendinti vaiko teisę į poilsį, o mergaitės poilsis gali būti organizuotas
taip, kad nebūtų pažeista motinos teisė bendrauti su vaiku pagal nustatytą
tvarką.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis
savarankiškų reikalavimų, N. V. atskiruoju skundu prašė
panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį
ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde apeliantė nurodė
tas pačias aplinkybes, kaip ir 2010-06-28 prašyme dėl laikinųjų apsaugos
priemonių. Apeliantė N. V. teigė, kad pirmos instancijos
teismas neįvertino prašyme nurodytų aplinkybių: jai laikotarpiu nuo 2010-05-31
iki 2010-07-11 suteiktos atostogos, ir ji atostogų metu kartu su globotine
norėtų išvykti pailsėti į užsienį, tačiau negali dėl kiekvieną pirmadienį ir
ketvirtadienį vykstančių globotinės susitikimų su motina L. S.
Kaune. Atsakovė L. S. 2009 metais neatvyko į
pasimatymus su dukra 5 kartus, o nuo 2009-10-06 iki 2009-12-17 neatvyko į 20
pasimatymų, todėl 2 pasimatymų neįvykimas atostogų metu tikrai nepažeis
atsakovės interesų. Šie 2 praleisti pasimatymai galėtų būti perkelti. Tretysis
asmuo N. V. nurodė, kad pateiktas 2010-06-28 prašymas nėra
tapatus Panevėžio apygardos teismo nagrinėtam prašymui, nes ji papildomai
nurodė motyvus dėl mažametės saugumo. Po mažametės tėvo D. K. mirties
apsauga globotinei panaikinta, todėl mergaitės saugumu rūpinasi tik ji ir jos
šeimos nariais.
Pirmos instancijos teismas skundžiamojoje
nutartyje nurodė argumentus dėl 4 pasimatymų, t.y. teismas motyvus perrašinėjo
nuo Panevėžio apygardos teismo nutarties, neatsižvelgdamas į pasikeitusias
faktines aplinkybes, t.y. teisėjas nutartį priėmė be vidinio įsitikinimo, be
motyvų analizės.
Nurodė, kad kiekvienas vaikas turi
neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis (CK 3.161 str. 1 d). Vaiko
globėjas privalo rūpintis vaiko sveikata (CK 3.271 str. 2 p).Vaikas turi teisę
į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą, poreikius (Vaiko
teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str. 1 d.). Jungtinių Tautų vaiko teisių
konvencijos 31 str. reglamentuoja vaiko teisę į poilsį. Kėdainių apylinkės
teismas 2010-07-02 nutartimi šias teisės normas pažeidė.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė L. S. prašė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų
reikalavimų, N. V. atskirąjį skundą atmesti. Pažymėjo, kad
teisme buvo svarstytas analogiškas N. V. prašymas dėl D. K. išvykimo atostogoms į užsienį su globėja N. V. ir leidimo D. K. nedalyvauti
pasimatymuose su motina (4 kartus), ir šis prašymas Panevėžio apygardos teismo 2010-06-17
nutartimi buvo atmestas. Nurodė, kad vaikui, kuris atskirtas nuo tėvų, privalo
būti išsaugota galimybė palaikyti ryšį ir reguliariai bendrauti su motina
(tėvu) bei kitais šeimos nariais. Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. numato,
kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko
interesai. VTAPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad pirmiausia turi
būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. CK 3. 161 str. 3 d. nustatytos
vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų
šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu ar su jais gyvena kartu ar ryšium.
D. K., atskirtai nuo motinos, privalo būti išsaugota galimybė palaikyti ryšį ir
reguliariai bendrauti su motina, nes vaiko atskyrimas nuo tėvų ir laikinos tėvų
valdžios ribojimas, turi tikslą vaiką grąžinti į šeimą. Teigia, kad globėjas
nurodytas laikotarpis yra ilgas laiko tarpas, kuris gali neigiamai paveikti
mergaitės vystimąsi, psichinę ir emocinę sveikatą, asmenybės formavimąsi.
Saugumo jausmą mergaitei suteikia žinojimas, kad nustatytomis dienomis ji
susitiks su mama, žais, bendraus. Kėdainių rajono apylinkės teismas teisingai
įvertino visas aplinkybes ir konstatavo, kad būtent reguliarus motinos ir vaiko
bendravimas užtikrina jų tarpusavio ryšio išsaugojimą bei užtikrina mergaitės
saugumą. Atmestini trečiojo asmens N. V. teiginiai, neva L. S. pasimatymų metu nebendrauja su savo dukra, nes žiūri
filmus. Toks N. V. bendravimo sąvokos aiškinimas yra per
siauras, nes bendravimo sąvoka apima ne tik kalbėjimą, bet ir tam tikrą veikimą
kartu, dalinimąsi emocijomis, mintimis, taip pat ir žiūrėjimą kartu vaikiškų
filmukų, nes tai abiems pusėms maloni bendra veikla, kuri vaikui suteikė daug
džiaugsmo ir naudos. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad byloje kilęs
ginčas turi daryti kiek įmanoma mažiau įtakos nepilnamečio vaiko
nusisistovėjusiam gyvenimo būdui, aplinkai, bendravimo su motina tvarkai, todėl
tokių klausimų reglamentavimas turi būti nuoseklus ir neturėtų būti staigiai
keičiamas, o jei keičiamas - tik dėl ypatingai svarbių aplinkybių. Atsakovė
kartu nurodė, kad N. V. buvo suteiktos 40 kalendorinių
dienų atostogos nuo 2010-05-31 iki 2010-07-11, t.y. šiuo metu jos atostogos yra
pasibaigusios, todėl nėra tikslinga nagrinėti trečiojo asmens, nepareiškiančio
savarankiškų reikalavimų, atskirąjį skundą, kuriuo prašoma perduoti teismui iš
naujo nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
Atskirasis skundas atmestinas(CPK 337str.1d.1p).
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad tretysis
asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. V. Kauno
miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-10-12 įsakymu Nr. A-3880
paskirta mažametės D. K. globėja. Kauno miesto apylinkės
teismo 2008-12-23 nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2009-04-27, Kauno miesto
apylinkės teismo 2009-07-08 nutartimi bei Vilniaus apygardos teismas 2009-12-15
buvo sprendžiamas laikinosios apsaugos priemonės taikymo civilinėje byloje
klausimas bei nustatyta mažametės D. K. laikina bendravimo
su motina L. S. tvarka: kiekvieną pirmadienį ir
ketvirtadienį nuo 9.00 valandos iki 11.00 valandos, į pasimatymus vaiką
pristato globėja N. V.. Ši mažametės D.
K. bendravimo su motina atsakove L. S. tvarka
nustatyta laikinai, t.y. iki bus išspręsta nagrinėjama civilinė byla dėl
motinos valdžios apribojimo ir dėl mažametės dukters D. K. gyvenamosios
vietos nustatymo su motina. Taigi šioje byloje ypatingai svarbu laikytis teismo
nustatytos dukros D. K. ir motinos L. S. bendravimo
tvarkos, kuri užtikrina jų tarpusavio ryšio išsaugojimą, šiltų tarpusavio emocinių
santykių palaikymą ir bendravimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju
atsakovės motinos valdžia dukrai D. K. nėra apribota, todėl
ypatingai svarbu užtikrinti galimybę mažametei reguliariai, nustatytu laiku ir
vietoje bendrauti su motina, tuo kartu įgyvendinat vaiko teisę bendrauti su
tėvais (motina), net jei šie gyvena skyrium (CK 3.170 str. 1 d., 2 d., Vaiko teisių
apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. 2 d., Vaiko teisų konvencijos 9 str. 3 d.). Teisėjų
kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nurodytais motyvais, kad byloje
kilęs ginčas turi daryti kiek įmanoma mažiau įtakos nepilnamečio vaiko nusistovėjusiam
gyvenimo būdui, aplinkai, bendravimo su motina tvarkai, todėl šio klausimų
reglamentavimas turi būti nuoseklus ir neturėtų būti staigiai keičiamas, o jei
keičiamas – tik dėl ypatingai svarbių aplinkybių. Kaip pagrįstai nurodė
atsakovė, būtent reguliarus motinos ir vaiko bendravimas užtikrina jų
tarpusavio emocinio ryšio išsaugojimą bei suteikia mažametei D.
K. saugumo jausmą, žinant, kad ji nustatytomis dienomis pasimatys su savo mama,
su ja bendraus, žais ir užsiims kitokia bendra D. K. malonia
veikla. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė globėjos N. V. pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių
klausimą, atmesdamas jos prašymą leisti D. K. kartu su
globėja N. V. išvykti atostogauti į užsienį ir nedalyvauti
pasimatymuose su motina L. S. du kartus: 2010-07-05 ir
2010-07-08. Motinos ir dukros nesimatymas du kartus gali neigiamai atsiliepti
ir taip dėl susiklosčiusių aplinkybių bei riboto bendravimo silpnėjantį motinos
ir dukros emocinį ir dvasinį ryšį, taip pat pažeisti vaiko teises ir teisėtus
interesus bendrauti su mama. Pirmos instancijos teismas pagrįstai kartu nurodė,
kad neįvykusių motinos ir vaiko susitikimų perkėlimas vėlesniam laikui šių
kilsiančių neigiamų padarinių nekompensuos, nes būtent reguliarus motinos ir
vaiko bendravimas užtikrina jų tarpusavio ryšio išsaugojimą.
Tretysis asmuo N. V. atskirajame
skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas motyvus perrašė nuo Panevėžio
apygardos teismo 2010-06-17 nutarties, neatsižvelgdamas į pasikeitusias
faktines aplinkybes, neįvertindamas prašyme nurodytų motyvų. Su tokiu apeliantė
argumentu negalima sutikti. Pirmos instancijos teismas 2010 m. liepos 2 d.
nutartyje nurodė ir įvertino aplinkybę, kad tretysis asmuo, nepareiškiantis
savarankiškų reikalavimų, N. V. byloje jau anksčiau
2010-06-09 buvo pateikusi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
t.y. leidimo su D. K. išvykti atostogauti į užsienį ir
nedalyvauti keturiuose pasimatymuose su motina L. S..
Teismas įvertino Panevėžio apygardos teismo pateiktus argumentus, dėl kurių
buvo atmestas trečiojo asmens 2010-06-09 prašymas, tačiau juos vertino
nagrinėjamo 2010-06-28 prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
kontekste, t.y. įvertindamas jame nurodytas aplinkybes. Tretysis asmuo N. V. 2010-06-28 prašymu prašė teismo leisti D.
K. kartu su globėja išvykti atostogauti į užsienį ir leisti D.
K. nedalyvauti dviejuose pasimatymuose su motina L. S..
Pirmos instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog naujai pateiktame prašyme
prašoma leisti mergaitei nedalyvauti pasimatymuose su motina du kratus
(2010-06-09 prašyme buvo nurodyti keturi kartai) nepaneigia teismo padarytos
išvados, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones bus padaryta
neigiama įtaka ir taip dėl susiklosčiusių aplinkybių silpnėjančiam motinos ir
vaiko dvasiniam ir emociniam ryšiui. Teismas kartu įvertino teismo nustatytą
motinos L. S. ir dukros D. K. bendravimo
tvarką ir kaip svarbu šios tvarkos laikytis, siekiant užtikrinti jų emocinio
ryšio palaikymą. Taigi teismas tinkamai įvertino trečiojo asmens N. V. 2010-06-28 prašyme nurodytas aplinkybes ir motyvus bei
priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (nutartį) (CPK 263 str. 1 d.).
Tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės
instancijos teismas sutinka su globėjos N. V. argumentais
dėl vaiko teisių į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų
įstatymo 16 str. 1 d., Vaiko teisių konvencijos 31 str.), tačiau pažymi, kad
šios vaiko teisės gali būti tinkamai įgyvendintos, nepažeidžiant teismų
nustatytos mažametės D. K. bendravimo su motina tvarkos.
Ne mažiau reikšminga yra vaiko teisė bendrauti su tėvais (motina), net jei šie
(ši) gyvena skyrium (CK 3.170 str. 1 d., 2 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų
įstatymo 24 str. 2 d., Vaiko teisų konvencijos 9 str. 3 d.), todėl ši vaiko
teisė neturi būti pažeidžiama ir nepagrįstai varžoma.
Esant nurodytoms
aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama nutartis teisėta ir
pagrįsta. Naikinti ją atskirojo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra,
absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 3 str. 1 d., 6 d., 145 str., 337 str. 1 d.,
n u t a r i a:
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų
reikalavimų, N. V. atskirąjį skundą atmesti. Kėdainių
rajono apylinkės teismo 2010
m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai
Margarita Dzelzienė
Ramunė
Čeknienė
Birutė Jonaitienė