Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00573-2019-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. kovo 3 d. pateiktu atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Dalena“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymo sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovės padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Bridaira“ ieškinį atsakovėms UAB „Erdvės valdymas“ ir UAB „Dalena“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, UAB „NT Forte“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atsakovės 2022 m. kovo 9 d. pateikė papildomus dokumentus, kuriuos prašė įvertinti kasacinio skundo priėmimo metu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, jog ginčą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas dėl atsakovo gynybos būdų tais atvejais, kai darbai perduoti vienašališkai pasirašytu aktu, o užsakovas neigia, kad rangovas darbus atliko. Atsižvelgiant į tai, kad nepriklausomai nuo užsakovo atsisakymo pasirašyti darbų perdavimo aktą priežasčių, pagrįstumo, CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta vienašalio darbų perdavimo akto galiojimo prezumpcija, kyla klausimas kaip tokiu atveju turėtų būti paskirstoma įrodinėjimo pareiga. Atsakovių teigimu, nagrinėjamu atveju teismai taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, numatančios rašytinės sutarties aiškinimo principus. Šiuo atveju tarp šalių buvęs žodinis susitarimas apėmė nedidelės vertės darbus, nesusijusius su stogo remonto darbais, todėl negali būti prilyginamas žodiniam susitarimui vietoje 1495 m2 atlikti 7339,7 m2 stogo remonto darbus. Atsakovės taip pat pabrėžia, jog teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ir apeliacijos ribas, vertindami rangos darbų kainą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl stogo darbų atlikimo bei rangos darbams reikalingų medžiagų įsigijimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nespręstinas klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo ir grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Erdvės valdymas“ (j. a. k. 304148405) 1461 (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. vasario 22 d. banke Swedbank, mokėjimo nurodymo Nr. 61.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Gediminas Sagatys
Jūratė Varanauskaitė