Administracinė byla Nr. A-1941-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00289-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Utenos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl įsakymų panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir atsakovas, Utenos APGV) viršininko 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą Nr. TE-162 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos leitenantui V. Š.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-162) ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. TE-164 „Dėl vidaus tarnybos leitenanto V. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-164); 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes Utenos APGV Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir Anykščių PGT) budinčios pamainos vado pareigas; 2) priteisti iš Utenos APGV  atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Utenos APGV viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu, atsižvelgdamas į Įsakymą Nr. TE-162, kuriuo vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 3 dalies 5 punktu skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, Įsakymu Nr. TE-164 atleido pareiškėją iš jo einamų pareigų. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad tarnybos metu 2014 m. birželio 22 d. apie 11.15 val. jis ilsėjosi (miegojo). Pareiškėjas teigė, kad jo atleidimas iš Utenos APGV Anykščių PGT budinčios pamainos vado pareigų yra neteisėtas, kadangi atsakovas tarnybinį patikrinimą atliko neišsamiai, paviršutiniškai ir formaliai, neobjektyviai ir tendencingai, tyrimo metu nebuvo atlikta išsami pamainos pareigūnų apklausa. Dėl šios priežasties 2014 m. liepos 31 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo išvada) surašyta, neištyrus ir neįvertinus visų aplinkybių, nesurinkus visų įrodymų.

Pareiškėjas tvirtino, kad jis 2014 m. birželio 22 d. apie 11.15 val. tarnybinio nusižengimo nepadarė, tarnyboje elgėsi tinkamai, racionaliai, adekvačiai susiklosčiusioms aplinkybėms bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Jis nurodytą dieną vykdė Anykščių PGT budinčios pamainos vadui priskirtas funkcijas, tačiau apie 11.05–11.10 val. dėl ūmaus danties skausmo ir ištikusio silpnumo išgėrė vaistų bei atsigulė pagulėti. Pareiškėjas tvirtino, jog danties skausmas buvo momentinis, išgėrus vaistų ir prigulus, jis sumažėjo, todėl pareiškėjas galėjo toliau vykdyti pareigas. Pareiškėjas akcentavo, kad jis savo išsamius ir nuoseklius paaiškinimus apie įvykį pateikė tarnybiniuose pranešimuose. Pareiškėjas teigė, kad Anykščių PGT viršininkas S. S. prieš pareiškėją yra nusistatęs priešiškai, todėl be jokio pagrindo tvirtino, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 22 d. apie 11.15 val. tarnybos metu ilsėjosi. Pareiškėjas pažymėjo, jog net ir pripažinus, kad jis yra padaręs tarnybinį nusižengimą, jam taikyta tarnybinė nuobauda yra per griežta, neatitinkanti padaryto pažeidimo ir paskirta neįvertinus, jog charakteristikoje pareiškėjas vertinamas kaip nepriekaištingai pareigas atliekantis pareigūnas.

Atsakovas Utenos APGV atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas argumentų, pagrindžiančių teiginį, kad Patikrinimo išvada, kuria vadovaujantis buvo priimti ginčijami įsakymai, yra neteisėta, nepateikė. Atsakovas teigė, kad tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo jis atliko nepažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) numatytų procedūrų bei terminų, skundžiami Įsakymai Nr. TE-162 ir Nr. TE-164 yra pagrįsti Patikrinimo išvados duomenimis.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo 2014 m. birželio 22 d. įvykdytoje veikoje yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Tarnybinio patikrinimo metu buvo neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjas tarnybos metu gulėjo lovoje ir ilsėjosi. Atsakovas nurodė, kad parenkant tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos buvo įvertinta, jog pareiškėjas turėjo dvi galiojančias nuobaudas, ir atsižvelgta į visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei  pareiškėją charakterizuojančius duomenis.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. dirbo Utenos APGV ir vykdė Anykščių PGT budinčios pamainos vado pareigas. 2014 m. birželio 27 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris buvo baigtas 2014 m. rugpjūčio 1 d. surašant Patikrinimo išvadą. Tarnybinį patikrinimą atliko Utenos APGV viršininko 2014 m. liepos 21 d. įsakymu Nr.1-123 sudaryta komisija. Komisija Patikrinimo išvadoje konstatavo, kad 2014 m. birželio 22 d. pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ir pasiūlė jam skirti Statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, kadangi pareiškėjui per 12 mėnesių jau buvo skirtos dvi griežtos tarnybinės nuobaudos. Utenos APGV viršininkas, vadovaudamasis Statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 26 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir atsižvelgęs į Patikrinimo išvadą, Įsakymu Nr. TE-162 paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d., o vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Įsakymu Nr. TE-164 atleido jį iš vidaus tarnybos nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d.

Teismas vadovavosi Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 26 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir nurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 26 str. 1 d., Tvarkos aprašo 3 p.). Teismas nustatė, kad tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo atlikusi komisija Patikrinimo išvadoje padarė išvadą, jog 2014 m. birželio 22 d. budėjimo metu jis, būdamas nepailsėjęs, skaudančiu dantimi ir nesikreipdamas į gydymo įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo, jausdamasis silpnai ir labai svaigstančia galva, be to, leidęs į tarnybą atėjusiam nepailsėjusiam ugniagesiui-gelbėtojui V. V., paskirtam vairuoti gaisrinį automobilį, ilsėtis tuo metu, kai pagal dienotvarkę turi vykti užsiėmimai, o kitiems ugniagesiams-gelbėtojams leidęs rūkyti, ruoštis pietums, be to, nors ir paskyręs skyrininką atsakingu už vidaus tarnybą, realiai visus sprendimus, susijusius su vidaus tarnyba, priėmęs pats, apie 11.15 val. budėjimo metu ilsėdamasis lovoje, apie savo ir ugniagesio-gelbėtojo V. V. sveikatos būklę ir nepasirengimą darbui neinformavęs Anykščių PGT viršininko, pažeidė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1-25 patvirtintų Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos parengties organizavimo nuostatų (toliau – ir Parengties organizavimo nuostatai) 26.2, 26.4, 45 ir 51 punktus; Utenos APGV vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Utenos APGV viršininko 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-255 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 26 ir 27.1 punktus; Budinčios pamainos vado pareigybės aprašymo, patvirtinto Utenos APGV viršininko 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-258 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.4 punktą, Budinčių pamainų dienotvarkę (Patikrinimo išvados 3.2 p.).

Pareiškėjo vykdytas budinčios pamainos vado funkcijas reglamentuoja Pareigybės aprašymas, su kuriuo pareiškėjas supažindintas 2013 m. lapkričio 10 d. Vidaus tvarkos taisyklės reguliuoja Utenos APGV vidaus tvarką – nustato bendruosius vidaus tvarkos, aprangos ir išvaizdos, elgesio reikalavimus, budinčios pamainos vidaus tvarką, atsakomybę. Utenos APGV viršininko 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1-48 patvirtinta Budinčių pamainų dienotvarkė nustato pamainų keitimosi, pertraukų pailsėti ir pavalgyti, prižiūrėti techniką, tvarkyti aplinką, pasirengti fiziškai skirtą konkretų laiką. Parengties organizavimo nuostatai, patvirtinti Departamento direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1-25, reglamentuoja parengties tikslus, organizavimą, pamainos vado, pamainos pareigūnų pareigas ir kt.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (toliau – ir Priešgaisrinės saugos įstatymas) 17 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – ir Civilinės saugos įstatymas) 19 straipsniu ir 28 straipsnio 5 dalimi bei Departamentui pavaldžiose priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose Parengties organizavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punktu. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose nustatytų dienotvarkės ir darbo tvarkos, Nuostatų nesilaikymas ir nevykdymas negali būti vertinamas kaip menkavertis teisės pažeidimas. Teismo vertinimu, atsakomybė už šių teisės normų pažeidimą kyla nepriklausomai nuo to, ar jų pažeidimas sukėlė tam tikrų žalingų padarinių. Nustačius, kad nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimai sukėlė žalingų padarinių, tai vertintina kaip aplinkybė, taikyti teisinę sankciją (Statuto 261 str. 1 d. 3 ir 4 p.). Atsižvelgęs į tai, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo teiginius, kad net ir nustačius, jog buvo padaryti pažeidimai, jie nežymūs, nereikšmingi ir formalūs.

Iš pareiškėjo asmens byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjui 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. TE-59 už atsisakymą vykti į įvykį buvo paskirtas griežtas papeikimas, o 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. TE-308 už netinkamai organizuotus gaisro gesinimo darbus, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo neužtikrinimą, naudojimąsi valstybės turtu asmeniniais tikslais – laipsnio pažeminimas viena pakopa. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos dvi tarnybinės nuobaudos: griežtas papeikimas bei griežtesnė nuobauda, ir tai atitinka Statuto 26 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjo charakteristika patvirtina, kad pareiškėjas, vidaus tarnyboje dirbęs nuo 2005 m. spalio 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d. ir 2007 m. gruodžio 10 d. buvo skatintas vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, tačiau 2013 metais jam buvo paskirtos dvi tarnybinės nuobaudos. Išanalizavęs byloje esančią medžiagą, teismas padarė išvadą, kad Anykščių PGT 2014 m liepos 25 d. parengtoje charakteristikoje pateikti duomenys apibūdina pareiškėją tiek teigiamai (atsakingai vykdo paskirtas užduotis ir darbus, pareigas dažnai atlieka nepriekaištingai, tvarkingai pildo dokumentus, nuolat gilina žinias ir įgūdžius, kelia kvalifikaciją, moka kaupti, apibendrinti, analizuoti informaciją, sklandžiai dėsto mintis, žino dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles, pamainoje stengiasi išlaikyti draugišką aplinką), tiek neigiamai (kategoriškai gina savo nuomonę, nelinkęs pripažinti klaidų, vengia atsakomybės ir stengiasi ją permesti kitiems, neigia akivaizdžius dalykus, keliamo teisingumo principo nelinkęs taikyti sau, siekia daryti įtaką ne pareiškėjo kompetencijai priskirtais klausimais, konfliktuoja su nepritariančiais pareiškėjo nuomonei pamainos pareigūnais, dirbant incidentuose kartais trūksta tinkamų nurodymų pamainai). Išanalizavęs ir apibendrinęs byloje pateiktų pareiškėją charakterizuojančių duomenų visumą, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėją vertinti kaip pareigūną, pasižymintį vien teigiamomis asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga drausme ir tarnyba, savo atsakingu elgesiu rodantį išskirtinį pavyzdį pavaldiniams.

Vertindamas pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, teismas atsižvelgė į Statuto 3 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-77/2011, kurioje konstatuota, kad pareigūno duodama priesaika nėra formalus aktas, kadangi statutinės tarnybos pareigūnams yra keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie, duodami priesaiką, įsipareigoja jų laikytis, ir padarė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas pamainos vadu, pažeidė valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinių veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pavaldiems pareigūnams pademonstravo atsainų požiūrį į nustatytos drausmės ir parengties palaikymą priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įstaigoje. Teismas nusprendė, kad pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir jį padariusio pareigūno asmenybę.

III.

Pareiškėjas V. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nagrinėjamu atveju nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, o remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012), pareiškėjo atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise.

2. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad dėl skaudančio danties pareiškėjas turėjo kreiptis į gydymo įstaigą, nes aplinkybė, jog darbo vietoje pareiškėjas trumpam buvo prigulęs dėl skaudančio danties neturi būti vertinama, kaip negalėjimas vykdyti savo pareigų, kadangi išgėręs vaistų nuo danties skausmo ir prigulęs pareiškėjas neprarado budrumo ir toliau galėjo vykdyti savo darbines pareigas. Be to, odontologas nesiūlė jam imti nedarbingumo pažymos, ir skyrė dešimties dienų ambulatorinį gydymą. Anykščių PGT viršininko pavaduotojas R. S. 2014 m. liepos 25 d. pateikė apie pareiškėją charakteristiką, kurioje nurodyta, kad jis savo pareigas atlieka nepriekaištingai ir dokumentus pildo tvarkingai. Taigi, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes bei į proporcingumo principą, pareiškėjui buvo paskirta per griežta tarnybinė nuobauda.

3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Anykščių PGT viršininkas S. S. yra suinteresuotas, jog pareiškėjas nebedirbtų vidaus tarnyboje, turi išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Šį argumentą pagrindžia faktas, jog 2014 m. liepos 20 d. tarnybiniu pranešimu pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, kuriame nurodė, kad S. S. tarnybos metu nuolatos žemindavo jį kitų kolegų akivaizdoje, tendencingai vykdydavo tarnybinius patikrinimus bei pats leisdavo kilti tarnybiniams nusižengimams, todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju remtis tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada nėra pagrindo. Taip pat nagrinėjamu atveju turi būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012; 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013; 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-00678/2004; 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.).

Atsakovas Utenos APGV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai detaliai bei tinkamai buvo išnagrinėti ir įvertinti teisme. Apeliaciniame skunde pareiškėjas daug dėmesio skiria tarnybinio nusižengimo sudėties, tarnybinio patikrinimo išvados turinio analizei teisės teorijos požiūriu, tačiau nenurodo, ar kuris nors tarnybinio nusižengimo sudėties elementas, jo nuomone, nėra nustatytas, ar teismo proceso metu kilo neaiškumų, ar nustatyta teisinio reguliavimo spragų ir ar tai buvo aiškinta jo nenaudai, ar Patikrinimo išvada, surašyta ištyrus jo padarytą tarnybinį nusižengimą, yra neišsami ar nepagrįsta.

2. Teismo proceso metu buvo išsamiai išnagrinėtos tiek Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos funkcijos bendrai, tiek pareiškėjo atliekamos funkcijos tarnybos metu. Remdamasis teisės aktų nuostatomis, atsakovo atstovų, liudytojų, pareiškėjo paaiškinimais, teismas tinkamai vertino pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo reikšmingumą. Teismas plačiai pagrindė ir aprašė tiek sukeltus padarinius, tiek sukeltą grėsmę bei pripažino, kad prieš budėjimą nepailsėjusio ugniagesio-gelbėtojo V. V. paskyrimas vairuoti gaisrinį automobilį, vairavimo atveju galėjo sukelti pavojų kartu vykstančių ugniagesių gelbėtojų bei eismo saugumui. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos funkcijos yra ypatingos, nes susijusios su žmogaus gyvybės ir sveikatos bei turto gelbėjimu. Dėl šių specifinių funkcijų ypač svarbus tinkamas parengties, darbo drausmės užtikrinimas, o tokie „nežymūs, nereikšmingi ir formalūs“ pažeidimai, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, įvykus nelaimingam atsitikimui, vykstant į įvykio vietą, gelbstint žmogaus gyvybę ar sveikatą, gesinant gaisrą, atliekant kitus gelbėjimo darbus, galėtų sukelti didžiulę ne tik materialinę, bet ir moralinę žalą.

3. Pareiškėjui, kaip vadovaujančias pareigas užimančiam pareigūnui, pažeidžiant tarnybos eigą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir šiuos reikalavimus leidžiant pažeisti pavaldiems pareigūnams, nevykdant nustatytų funkcijų, nebuvo tinkamai organizuota, užtikrinta bei kontroliuojama pamainos veikla ir parengtis, rodomas netinkamas pavyzdys kolektyvui bei sudaromas precedentas nesilaikyti teisės aktų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A3-750/2004).

4. Pareiškėjas į Departamentą dėl S. S. galbūt netinkamų veiksmų kreipėsi trečio tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, jau turėdamas dvi griežtas nuobaudas, tačiau jokių nusiskundimų ar priekaištų dėl S. S. veiksmų pareiškėjas anksčiau nebuvo išreiškęs. Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu pareiškėjas negalėjo pateikti motyvų, kodėl S. S., pareiškėjo teigimu, yra prieš jį nusistatęs, ir konkrečių faktų dėl tariamai netinkamo šio asmens elgesio, išskyrus tuos jo veiksmus, kuriais Anykščių PGT viršininkas vykdė teisės aktų jam nustatytas tarnybines pareigas ir funkcijas.

5. Tarnybinės nuobaudos skyrimo momentu pareiškėjas jau turėjo dvi galiojančias tarnybines nuobaudas, todėl, vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 3 dalies 5 punktu, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos yra proporcinga padarytam pažeidimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. TE-162 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos leitenantui V. Š.“ ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. TE-164 „Dėl vidaus tarnybos leitenanto V. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriais pareiškėjui V. Š. buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš Utenos APGV Anykščių PGT budinčios pamainos vado pareigų ir pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovą grąžinti jį į ankstesnes Utenos APGV Anykščių PGT budinčios pamainos vado pareigas bei priteisti iš Utenos APGV atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dirbo Utenos APGV ir ėjo Anykščių PGT budinčios pamainos vado pareigas. Pareiškėjo pareigybė yra reikalinga vykdyti tarnybai keliamus uždavinius ekstremalių situacijų, įvykių ar incidentų likvidavimo vietose, organizuoti bei vadovauti pamainos darbui likviduojant incidentų padarinius, planuoti ir organizuoti pamainos darbą ir vidaus tvarką (Utenos APGV Anykščių PGT budinčios pamainos vado pareigybės aprašymo 4 p.). Iš pareiškėjo užimtos pareigybės aprašymo (b. l. 75–77) taip pat matyti, kad pareiškėjas, vykdydamas savo pareigas, buvo atsakingas už išvykimus į įvykio vietą bei nurodymus specialiosioms ir avarinėms tarnyboms, turėjo kontroliuoti pamainos pareigūnų ar darbuotojų darbą, užtikrinti vidaus tvarką, aplinkos tvarkymo darbų atlikimą, technikos ir įrangos parengtį, vadovauti pamainos pareigūnams ar darbuotojams ir juos mokyti bei tikrinti jų žinias, atsakyti už teisingą budinčios pamainos pareigūnų ar darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenų pildymą ir kt. Taigi, pareiškėjui, kaip pamainos vadui, buvo keliami didesni reikalavimai nei kitiems pamainos pareigūnams, t. y jis atsakė ne tik už savo, bet ir už kitų pamainos pareigūnų tinkamą pasiruošimą tarnybai.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. birželio 27 d. dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nes atlikus operatyvųjį patikrinimą 2014 m. birželio 22 d. apie 11.15 val. buvo nustatyta, kad pareiškėjas ir ugniagesys-gelbėtojas V. V. tarnybos (budėjimo) metu gulėjo lovose. Tarnybinis patikrinimas buvo užbaigtas surašant Patikrinimo išvadą (b. l. 10–24). Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija Patikrinimo išvadoje konstatavo, kad 2014 m. birželio 22 d. pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. nesilaikė Departamento direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 1-25 „Dėl priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos parengties organizavimo nuostatų patvirtinimo“ 26.2 (pamainos vadas privalo kontroliuoti pamainos pareigūnų ar darbuotojų darbą, užtikrinti technikos ir įrangos parengtį, eksploatavimo kortelių pildymą, vidaus tvarką, aplinkos tvarkymo darbų atlikimą), 26.4 (pamainos vadas privalo apie ypatingus įvykius pamainos metu, visus pasikeitimus PAGD ir PGT viršininko nustatyta tvarka pranešti vadovaujantiems pareigūnams, imtis priemonių trūkumams pašalinti ir išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes), 45 (pamainos metu nė vienas pamainos pareigūnas ar darbuotojas negali pasišalinti iš PGT (komandos), pamainos pareigūnui, darbuotojui susirgus, pamainos vadas apie tai praneša PGT (komandos) viršininkui bei operacijų vadovui) ir 51 (operatyviai priimami pranešimai apie incidentus iš į PGT (komandą) atvykusių asmenų, o pranešęs asmuo palydimas pas pamainos vadą) punktų. Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija už minėtų punktų pažeidimus pasiūlė pareiškėjui skirti Statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, kadangi pareiškėjui per 12 mėnesių jau buvo skirtos dvi griežtos tarnybinės nuobaudos. Utenos APGV viršininkas, vadovaudamasis Statuto 26 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 26 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir atsižvelgęs į Patikrinimo išvadą, Įsakymu Nr. TE-162 paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos ir vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Įsakymu Nr. TE-164 atleido jį iš vidaus tarnybos nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 8, 9). Pareiškėjas šioje byloje paduotame skunde prašė panaikinti šiuos įsakymus.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos pareiškėjui už tarnybos metu 2014 m. birželio 22 d. padarytus nusižengimus (tarnybos metu pareiškėjas miegojo ir leido miegoti ugniagesiui-gelbėtojui V. V. bei paskyrė jį vairuoti gaisrinį automobilį) skirta pagrįstai ir teisėtai, t. y. pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais ir įrodytais pareiškėjo skundo argumentų, jog jis (pareiškėjas) atsakovo nustatytų tarnybinių nusižengimų nepadarė bei paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, neatitinkanti atsakovo nurodomų pažeidimų. Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundo reikalavimai būtų patenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad jo elgesys 2014 m. birželio 22 d. negali būti vertinamas kaip tarnybinis nusižengimas, nes nėra visų tarnybiniam nusižengimui būdingų teisės pažeidimo elementų, jo veiksmai buvo mažareikšmiai ir nesukėlę sunkių padarinių, o jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos yra neproporcinga.

             Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Statutas, kuris įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo apraše. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Aprašo 6, 23 p.). Taigi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės.

Nagrinėjant administracinę bylą, kurioje ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas privalo įvertinti, ar vidaus reikalų statutinė įstaiga, paskyrusi pareigūnui tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimų, ar buvo padaryti pažeidimai, jeigu buvo – įvertinti jų pobūdį ir įtaką priimto administracinio akto (įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) pagrįstumui ir teisėtumui. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012; kt.).

              Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su pareiškėjui paskirta tarnybine nuobauda už tarnybinius nusižengimus, nurodo, kad tyrimas dėl pareiškėjo galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų buvo vykdomas formaliai, ir akcentuoja tai, jog Anykščių PGT viršininkas S. S. yra suinteresuotas, kad pareiškėjas nebedirbtų vidaus tarnyboje, ir šis asmuo pareiškėją įvertino ne kaip objektyvus ir nešališkas vadovas, bet kaip suinteresuotas asmuo, turintis išankstinę nuostatą dėl pareiškėjo bei siekiantis pareiškėją griežtai nubausti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, tarnybinio patikrinimo medžiagą, Patikrinimo išvadą, kuri yra sudedamoji Įsakymo Nr. TE-162 dalis, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, kad tarnybinį patikrinimą atliko turintys suinteresuotumą asmenys (šališki asmenys), kad patikrinimas atliktas formaliai, neobjektyviai ir nevisapusiškai, neįvertinus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, t. y. tarnybinis patikrinimas atliktas neteisėtai bei pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad Anykščių PGT viršininkas S. S., 2014 m. birželio 22 d. apie 11.15 val. operatyvaus patikrinimo metu radęs miegančius IV pamainos ugniagesį-gelbėtoją V. V. ir pamainos vadą V. Š., įpareigojo šiuos asmenis iki 2014 m. birželio 23 d pateikti paaiškinimus. Anykščių PGT viršininkui apie tai pranešus Utenos APGV, jos viršininko pareigas vykdęs A. S. pavedė S. S. atlikti tarnybinį patikrinimą. Anykščių PGT viršininkui 2014 m. liepos 16 d. pateikus pareiškėjui pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, pareiškėjas 2014 m. liepos 17 d. paaiškinime nurodė, kad Anykščių PGT viršininko pateikti duomenys apie 2014 m. birželio 22 d. įvykius yra neatitinkantys tikrovės, nukreipti tiesiogiai prieš pareiškėją dėl asmeninių motyvų, siekiant patenkinti ambicijas ir formaliais kaltinimais susidoroti su juo. Anykščių PGT viršininkas 2014 m. liepos 18 d. tarnybiniu pranešimu paprašė, kad tarnybinį patikrinimą dėl 2014 m. birželio 22 d. galbūt padaryto nusižengimo atliktų komisija. Utenos APGV viršininkas O. K. 2014 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 1-123 pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybėms tirti sudarė komisiją (b. l. 49), kuri parengė Patikrinimo išvadą. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad tarnybinį patikrinimą atlikę ir surašę Patikrinimo išvadą komisijos nariai A. S., V. D., R. S. buvo šališki, neobjektyvūs ar tendencingai nusiteikę prieš pareiškėją.

Teisėjų kolegija, vertindama Patikrinimo išvados pagrįstumą, taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju būtent pirmosios instancijos teismas patikrino bei įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas tiek faktines, tiek teisines aplinkybes, kuriomis remdamasis atsakovas nustatė, jog pareiškėjas padarė tarnybinius nusižengimus, už kuriuos jam turi būti skirta tarnybinė nuobauda, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo pagrindą, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo skundą, byloje pateiktus įrodymus.

Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakovo nustatyti pareiškėjo padaryti nusižengimai turi visus teisės pažeidimo elementus, bei nurodytų aplinkybių, dėl kurių buvo pripažinta, jog šiuo atveju atsakovas turėjo teisėtą pagrindą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnis suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).

Kaip teisingai nurodo pareiškėjas apeliaciniame skunde, tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–773/2011; 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–2207/2011; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje atsakovas įrodė, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos už jo padarytus tarnybinius nusižengimus.

Iš Patikrinimo išvadoje nustatytų pareiškėjo padarytų tarnybinių pažeidimų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas ir V. V. tarnybos (budėjimo) metu gulėjo lovose ir ilsėjosi. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas nurodė, kad dėl danties skausmo iki budėjimo dvi paras nemiegojo, o pažeidimo dieną jam užėjo ūmus danties skausmas, pradėjo svaigti galva, todėl jis išgėrė vaistų nuo skausmo ir 11.00 val. atsigulė pagulėti (b. l. 41). Pareiškėjo manymu, tokių jo veiksmų negalima laikyti pažeidimu, nes aplinkybė, kad darbo vietoje pareiškėjas trumpam buvo prigulęs dėl skaudančio danties, neturi būti vertinama, kaip negalėjimas vykdyti savo pareigų, kadangi išgėręs vaistų nuo danties skausmo ir prigulęs pareiškėjas neprarado budrumo ir toliau galėjo vykdyti savo darbines pareigas. Pareiškėjas nurodo, kad nustatytos pamainos dienotvarkės nepažeidė, o jei ir buvo nukrypta nuo dienotvarkės, tai padaryti pažeidimai buvo nežymūs. Atsakovas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, nes pareiškėjas, atsigulęs pailsėti ir leidęs tai daryti kitam pamainos pareigūnui, nesilaikė nustatytos dienotvarkės ir neužtikrino, kad jos laikytųsi pamainos pareigūnai.

Iš byloje pateiktų Vidaus tvarkos taisyklių 27.1 punkto nuostatų (b. l. 72) matyti, jog budinčios pamainos pareigūnams yra nustatyta pareiga laikytis dienotvarkės, o iš pareiškėjo pareigybės aprašymo (b. l. 75–77) matyti, kad budinčios pamainos vadas (pareiškėjas) privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi Vidaus tvarkos taisyklių. Taigi, pareiškėjas, kaip pamainos vadas, yra atsakingas už pamainos parengtį ir Vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi, o taip pat, ne tik už savo, bet ir kitų pamainos pareigūnų veiksmus.

Anykščių PGT viršininkas S. S. 2014 m. birželio 26 d. tarnybiniame pranešime, pagal kurį buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nurodė, kad jis, 2014 m. birželio 22 d. operatyviai patikrinęs Anykščių PGT IV budinčią pamainą, nustatė, jog apie 11.15 val. pamainos vado kabinete ilsėjosi (miegojo) budinčios pamainos vadas V. Š., o poilsio kambaryje – ugniagesys-gelbėtojas V. V. Nurodyti operatyvaus patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2014 m. birželio 22 d. pamainos darbo lape. Analogiškas aplinkybes Anykščių PGT viršininkas nurodė 2014 m. liepos 18 d. ir 2014 m. liepos 22 d. tarnybiniuose pranešimuose. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju S. S. patvirtino minėtas aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 19 d. buvo pas odontologą, kuris paskyrė jam gydymą vaistais, šie sveikatos sutrikimai nebuvo pasibaigę ir, kaip nurodo pats pareiškėjas, neleido pareiškėjui tinkamai pailsėti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Priešgaisrinės saugos įstatymo 18 straipsnio 1–5 dalimis, 18 straipsnio 4 dalimi bei pareigybės aprašymo 4 punktu, budinčios pamainos vadas yra įpareigotas vykdyti tarnybai keliamus uždavinius ekstremalių situacijų, įvykių ar incidentų likvidavimo vietose, organizuoti bei vadovauti pamainos darbui likviduojant incidentų padarinius, planuoti ir organizuoti pamainos darbą ir vidaus tvarką. Taigi, sutiktina su atsakovo argumentu, kad turėdamas dėl skaudančio danties sveikatos problemų, privalėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, tarnybos metu gulėdamas (miegodamas) lovoje, padarė tarnybinį nusižengimą. Be to, pareiškėjui, kaip vadovaujančias pareigas užimančiam pareigūnui, pažeidžiant tarnybos eigą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir šiuos reikalavimus leidžiant pažeisti pavaldiems pareigūnams, nevykdant nustatytų funkcijų, nebuvo tinkamai organizuota, užtikrinta bei kontroliuojama pamainos veikla ir parengtis, rodomas netinkamas pavyzdys kolektyvui bei sudaromas precedentas nesilaikyti teisės aktų reikalavimų.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas leido ilsėtis (miegoti) ir ugniagesiui-gelbėtojui V. V., kuris į budėjimą atvyko nepailsėjęs (b. l. 44). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pamainos pareigūnui, darbuotojui susirgus, pamainos vadas apie tai praneša PGT (komandos) viršininkui bei operacijų vadovui (Parengties organizavimo nuostatų 45 p.). Taigi, nagrinėjamu atveju nustatęs, kad V. V. yra nepailsėjęs ir negali vykdyti pareigų, pareiškėjas kaip pamainos vadas privalėjo apie tai nedelsdamas pranešti Anykščių PGT viršininkui, kad šis ugniagesys gelbėtojas būtų pakeistas kitu pareigūnu, tačiau to nepadarė, todėl darytina išvada, kad Patikrinimo išvadoje pagrįstai, konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Nuostatų 45 punktą.

Patikrinimo išvadoje išdėstyta, jog pareiškėjas pokalbio metu nurodė, kad visi dienotvarkėje numatyti darbai buvo atliekami be dienotvarkėje numatytų pertraukų. Šią aplinkybę patvirtino ir įvykyje dalyvavę liudytojai. Iš byloje pateiktos dienotvarkės matyti, jog dienos metu nebuvo numatyta pertrauka ilsėtis (miegoti) (b. l. 68), tačiau pareiškėjo gulėjimas lovoje yra traktuojamas kaip dienotvarkės pažeidimas. Taigi, dėl pareiškėjo savijautos buvo pažeista dienotvarkė, o pareiškėjo būklė trukdė efektyviam pamainos darbui ir tokiu būdu buvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 26 punktas, kuriame nustatyta pareiga laikytis dienotvarkės. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas Irmantas Paknys parodė, kad jis 2014 m. birželio 22 d. vykdė Anykščių PGT IV pamainos skyrininko pareigas. Pareiškėjas nuo 8.30 val. iki 10.30 val. vedė užsiėmimus, po jų, pareiškėjo nurodymu, pamainos darbuotojai sutvarkė patalpas, naudotą įrangą ir gavę pareiškėjo leidimą, savo nuožiūra naudojosi laisvu laiku. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Priešgaisrinės saugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pareiga yra gesinti gaisrus, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos privalo išvykti gesinti gaisro bei dalyvauti jį gesinant. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 19 straipsnis nustato, kad civilinės saugos sistemos pajėgoms, kurios skirtos gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti ekstremaliosios situacijos židinyje, yra priskirtos ir priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos (1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Šio įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos pagal kompetenciją vykdo gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduoja įvykius, ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas ir šalina jų padarinius. Pasirengimo likviduoti ekstremalias situacijas, įvykius ir incidentus būklės užtikrinimo, t. y. parengties, organizavimą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžiose priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose nustato Parengties organizavimo nuostatai. Taigi, šiame teisės akte įtvirtintų reikalavimų laikymasis ir vykdymas užtikrina pamainos pareigūnų ir darbuotojų pareigų tarnybos vietoje vykdymą, drausmę ir tvarką priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose, pamainos pareigūnų ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą, reglamentuoja pamainos pareigūnų ar darbuotojų darbo tvarką ir šių asmenų tarpusavio santykius (5 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nes buvo nukrypta nuo nustatytos pamainos dienotvarkės. Kaip minėta anksčiau, dienotvarkės laikymasis yra griežtai privalomas ir bet koks nukrypimas nuo jos yra nepateisinamas (Vidaus tvarkos taisyklių 27.1 p.).

Pareiškėjo paaiškinimai ir byloje esančio 2014 m. birželio 22 d. pamainos darbo lapo įrašai patvirtina, kad pareiškėjas V. V., kuris į tarnybą atvyko nepailsėjęs, paskyrė vairuoti gaisrinį automobilį. Pareiškėjas taip pat neigė padaręs šį tarnybinį nusižengimą, nes 2014 m. birželio 22 d. jokių iškvietimų nebuvo, todėl V. V. tą dieną vairuoti nereikėjo, o esant reikalui vairuoti – pareiškėjas nebūtų to leidęs. Teisėjų kolegija pritaria Patikrinimo išvadoje nurodytam argumentui, jog leidimas vairuoti automobilį šiuo atveju nėra siejamas su išvykimu į įvykio vietą, nes atskiras paskyrimas iškvietimo į įvykį metu nevykdomas (b. l. 18). Taigi, esant iškvietimui į įvykį, V. V. tampa atsakingu tiek už specialios transporto priemonės dalyvavimą kelių eisme, tiek ir už ja vykstančių ugniagesių gelbėtojų saugumą. Be to, pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 14 punktas nustato draudimą vairuoti transporto priemonę susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Nors pareiškėjas teigia, jog V. V. nebūtų leidęs vairuoti automobilio, tačiau pažymėtina, kad siekiant operatyviai reaguoti į iškvietimus, yra nustatyta pareiga pamainos darbo lapų įrašuose nurodyti kokie asmenys už ką yra atsakingi, be to, pareiškėjas, sužinojęs apie V. V. būklę, darbo lape nepakeitė už gaisrinio automobilio vairavimą atsakingo asmens, todėl esant iškvietimui būtent V. V. turėtų vairuoti gaisrinį automobilį. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad minėti pareiškėjo veiksmai negali būti kvalifikuoti kai tarnybinis nusižengimas.

Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad už nustatytus jo padarytus tarnybinius nusižengimus, jam paskirta per griežta nuobauda, pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009).Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

             Kaip nurodoma Statuto 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse, už tarnybinį nusižengimą, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Statuto 26 straipsnio 3 dalis detalizuoja, kada gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Vienas iš pagrindų skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos yra pareigūno padarytas tarnybinis nusižengimas, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda (Statuto 26 str. 3 d. 5 p.). Be to, Statuto 261 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jei per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos būtent vadovaudamasis Statuto 26 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas šiuo atveju nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjui skyrė griežčiausią nuobaudą.

Iš pateiktos pareiškėjo tarnybos bylos duomenų matyti, jog per paskutinius 12 mėnesių iki nagrinėjamu atveju padaryto pažeidimo, pareiškėjas turėjo dvi galiojančias tarnybines nuobaudas, t. y. atsakovo 2013 m. spalio 28 d įsakymu Nr. TE-59 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas už atsisakymą vykti padėti žmonėms, prašantiems pagalbos, ir 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. TE-308 už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – laipsnio pažeminimas viena pakopa (pareiškėjo tarnybos b. l. 5). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda – laipsnio pažeminimas viena pakopa pareiškėjui paskirta už netinkamai organizuotus gaisro gesinimo darbus, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo neužtikrinimą, naudojimąsi valstybės turtu asmeniniais tikslais. Iš prie bylos pridėtos administracinės bylos Nr. I-468-739/2014 matyti, kad pareiškėjas buvo padavęs skundą dėl atsakovo 2013 m. spalio 28 d įsakymo Nr. TE-59 panaikinimo, nes pareiškėjas nesutiko su tuo, jog jis pažeidė norminius aktus, bei teigė, kad nuobauda paskirta neteisingai. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartimi minėta administracinė byla nutraukta, nes pareiškėjas atsisakė nuo skundo. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas teisme ginčijo atsakovo 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. TE-308, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – laipsnio pažeminimas viena pakopa, ir kad ši nuobauda buvo panaikinta. Šioje byloje pareiškėjas taip pat nenurodė, kad jam minėta nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Taigi nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kad pareiškėjas, turėdamas dvi galiojančias tarnybines nuobaudas (griežtą papeikimą ir dar griežtesnę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa), toliau netinkamai vykdė jam priskirtas funkcijas, nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių jo tarnybą, reikalavimų, t. y. padarė tarnybinius nusižengimus.

Statuto 26 straipsnio 3 dalies 5 punkto esmė – užtikrinti tarnybos drausmę ne tik bendrosios, bet ir individualiosios tarnybos drausmės pažeidimų prevencijos priemonėmis. Tarnybinės nuobaudos, kitos nei atleidimas iš vidaus tarnybos, paskirtis – drausminti nusižengusį pareigūną, skatinti jį paklusti tarnybos drausmei, sąžiningai atlikti savo funkcijas. Tai pasiekiama Statuto 26 straipsnio 3 dalies 5 punkte numačius įspėjimą galiojančią tarnybinę nuobaudą turinčiam pareigūnui, kad pasikartojus Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimams ar pareigūno pareigų neatlikimui arba netinkamai atlikus pareigas, jis gali būti atleistas iš vidaus tarnybos. Šioje normoje nurodyti tarnybos nusižengimai pripažįstami sudarančiais pakankamą pagrindą atleisti iš vidaus tarnybos ne tik dėl tarnybos nusižengimų pasikartojimo (paprastos nusižengimų sumos), tačiau ši teisės norma pareigūno atleidimą iš tarnybos sieja su naujo tarnybinio nusižengimo padarymu po to, kai už ankstesnį tarnybos nusižengimą yra jau realiai pritaikyta pakankamai griežta tarnybinė nuobauda. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos yra griežčiausia nuobauda, todėl ją taikyti galima, kai kitos nuobaudos buvo neefektyvios. Taigi minėtoje teisės normoje įtvirtinta tarnybinė atsakomybė už sistemingą tarnybos pareigų nevykdymą arba netinkamą jų vykdymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Statuto 26 straipsnio 3 dalies 5 punktą tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos pareigūnui skiriama, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: 1) faktas, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą; 2) faktas, kad tarnybinis nusižengimas padarytas po to, kai pareigūnui nors kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda; 3) faktas, kad pareigūnui buvo pranešta apie ankstesnę paskirtą nuobaudą; 4) faktas, kad pakartotinio tarnybinio nusižengimo padarymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Be abejo, pakartotinio nusižengimo padarymas savaime nereiškia, kad pareigūnui privalo būti paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda, nes, kaip jau minėta, parenkant tarnybinę nuobaudą už padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti įvertinama tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastys, aplinkybės ir padariniai, pareigūno veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Byloje nenustatyta, kad egzistuoja pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos Statuto 261 straipsnio 1 dalyje, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pareiškėjas per 12 mėnesių yra padaręs tarnybinius nusižengimus, už kuriuos jam skirtos pakankamai griežtos tarnybinės nuobaudos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir jį padariusio pareigūno asmenybę. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ypač atidžiai išnagrinėjo ir įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, statusu, jam pavestų vykdyti funkcijų reikšmingumu, padarytus tarnybinius nusižengimus, netinkamai vykdant šias funkcijas ir nesilaikant tarnybos drausmės, bei pareiškėjo veiklą iki tarnybinių nusižengimų padarymo, tarnybinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Iš byloje pateiktos pareiškėją charakterizuojančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas tarnyboje nėra charakterizuojamas vien teigiamai, kad pasižymi nepriekaištinga drausme ir tarnyba. Pareiškėjui paskirtos dvi griežtos tarnybinės nuobaudos neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas savo pareigas atlieka nepriekaištingai. 

Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja tik atsakovo nustatytą pažeidimą, kai jis (pareiškėjas) atsigulė darbo vietoje dėl skaudančio danties, tačiau pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta ir už tai, kad jis leido ilsėtis (miegoti) ir ugniagesiui-gelbėtojui V. V., kuris į budėjimą atvyko nepailsėjęs, ir leido jam vairuoti gaisrinį automobilį. 

          Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog jo veiksmai buvo mažareikšmiai ir nesukėlė sunkių padarinių, nes pirmosios instancijos teismas būtent nustatė, kad pareiškėjo veiksmai nebuvo mažareikšmiai, pareiškėjo veiksmuose buvo tarnybinių nusižengimų sudėtis. Tai, kad pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai nesukėlė sunkių padarinių atsakovui, tretiesiems asmenims, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nepagrįstai skyrė giežčiausią tarnybinę nuobaudą, t. y. pareiškėjui paskirta neadekvati tarnybinė nuobauda. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu, o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta tokia valstybės tarnybos samprata, kuri yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą. Valstybės tarnautojų padaryti tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (ABTĮ 81, 86 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė