Civilinė byla Nr. e2-9929-1099/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04978-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.4; 3.2.6.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

P R E L I M I N A R U S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei V. Š. privačiai firmai dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės V. Š. privačios firmos 63,02 Eur skolą, 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad pradinė kreditorė UAB „Jokado Projektai“ pagal atsakovės V. Š. privačios firmos užsakymą pateikė atsakovei prekes bei suteikė paslaugas, nurodytas 2018 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JP1500008774.

3.       Nurodo, kad ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Jokado Projektai“ 2020 m. sausio 21 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT,“ kaip naujoji kreditorė, perėmė, o atitinkamai UAB „Jokado Projektai“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę V. Š. privačią firmą; ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą.

4.       Ieškovė ieškinį prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pagal CPK 427 straipsnio 2 dalį, byla nagrinėjama rašytinio proceso būdu, atsakovę informuojant po preliminaraus sprendimo priėmimo (CPK 427 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

5.       Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas, nustatęs, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).

6.       Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį ir reikalavimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų visetą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, ieškinį tenkinti, priimti preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).

7.       Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina, kad pradinė kreditorė UAB „Jokado Projektai“ pagal atsakovės V. Š. privačios firmos užsakymą pateikė atsakovei prekes bei suteikė paslaugas, nurodytas 2018 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JP1500008774. Anot ieškovės, atsakovės pagrindinę skolą už suteiktas paslaugas sudaro 20,72 Eur. Byloje pateikta ieškovės UAB „Juris LT“ ir UAB „Jokado Projektai“ 2020 m. sausio 21 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ perėmė, o UAB „Jokado Projektai“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę V. Š. privačią firmą.

8.       Nustatyta, kad atsakovė liko neapmokėjusi už suteiktas paslaugas; jos skola, anot ieškovės, sudaro 20,72 Eur. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (ar pradine kreditore), nėra (CPK 178 straipsnis).

9.       Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

10.       Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi duomenų apie tai, kad atsakovė savo įsipareigojimus ieškovei įvykdė ir sumokėjo už suteiktas paslaugas, nėra, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 20,72 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.205 straipsniai, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).

11.       Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius įvykdęs prievolę ir laiku negavęs jam priklausančios mokėtinos sumos turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, kurių norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 2,30 Eur palūkanos, paskaičiuotos nuo pradelstos mokėti sumos.

12.       Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis. Iš tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklosčiusių paslaugų teikimo teisinių santykių bei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų teismas nustatė, kad sutartis atitinka šiame įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl ieškovė (kuri perėmė pradinės kreditorės teises) turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytas palūkanas ir kitas kompensacijas. Ieškovei įgijus teisę į aukščiau nurodytame įstatyme nustatytas palūkanas, ji turi teisę be įspėjimo iš skolininkės (atsakovės) gauti ir 40 Eur sumą (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur suma.

13.       Taigi, bendrai ieškovei iš atsakovės priteistina 63,02 Eur skolos (20,72 Eur skola + 2,30 Eur palūkanos + 40 Eur skolos išieškojimo išlaidos).

14.       CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas, iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (63,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

15.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 208 Eur bylinėjimosi išlaidų (200 Eur už advokato teisinę pagalbą, 8 Eur žyminio mokesčio) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 424–428 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, j. a. k. 303262509, iš atsakovės V. Š. privačios firmos, j. a. k. 122112330, 63,02 Eur (šešiasdešimt tris eurus 2 ct) skolos, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (63,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti preliminarų sprendimą arba jį priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, pagrįstus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jei atsakovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia.

Jeigu per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                 Pavel Liubkevič