Civilinė byla Nr. 2S-2657-324/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13226-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

122.4; 128.11; 129.1; 129.8

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17444-800/2014 pagal A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. A., uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė panaikinti antstolės A. A. 2014 m. gegužės 20 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0036/06/01979, suėjus išieškojimo senaties terminui. Nurodė, kad vykdymo procese yra taikoma išieškojimo senatis (CPK 629 str. 1 d. 4 p.), tačiau įstatyme nėra tiksliai apibrėžti išieškojimo senaties terminai. Tokiu atveju, vadovaujantis CK 1.8 straipsniu, yra taikoma įstatymo ir teisės analogija. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas imperatyviai nustato, jog vykdomoji byla nutraukiama, kai išieškojimui pasibaigia įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pasibaigus išieškojimo senaties terminui, bet kokie vykdymo veiksmai yra neteisėti. Taip pat pažymėjo, kad, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę, valstybė ne mažiau kaip 2 metus nevykdė pareigos, numatytos Europos Socialinėje Chartijoje, taip pat BVK 125 straipsnyje, ir neaprūpino pareiškėjo darbinėmis pajamomis. Be to, pareiškėjas nebuvo informuotas apie vykdytiną sprendimą.

Antstolė A. A. 2014 m. liepos 16 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo, skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad iš pareiškėjo išieškoma ne bauda, o skola. Apie užvestą bylą jis buvo informuotas raginimu sumokėti skolą gera valia. Vykdymui buvo pateiktas įsiteisėjęs teismo įsakymas, tad apie skolą pareiškėjas buvo informuotas ir teismo. Vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas į pareiškėjo darbovietę UAB „Milrasa“, tačiau, pareiškėjui turint pareigą mokėti išlaikymą, išskaitos paskesnės eilės išieškotojui nebuvo daromos. 2009 m. kovo 2 d. pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, vykdomasis dokumentas grąžintas antstolės kontorai. Antstoliui nėra deleguota funkcija spręsti, ar valstybė turėjo pareigą asmenį aprūpinti darbu ir ar dėl to išnyko pagrindas sumokėti skolas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmetė skundą. Nustatė, kad teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo pateiktas nepraleidus CPK 606 straipsnyje nustatytų terminų. Atmetė pareiškėjo argumentą dėl įstatymo ir teisės analogijos taikymo šioje byloje, nes šiuo atveju yra išieškoma ne bauda, o skola su palūkanomis. Pažymėjo, kad CPK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta, jog vykdymo proceso senaties terminas yra 10 metų. Sprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog skola nebuvo išieškota dėl antstolės kaltės, jai nevykdant ar netinkamai vykdant išieškojimą, kadangi vykdymo veiksmai dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant užklausimus, tikrinant pareiškėjo turtinę padėtį (2014 m. gegužės 16 d. nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. turėjo pajamų). Pareiškėjo neveikimą, kai jis, būdamas darbingo amžiaus, nuo 2006 metų nesugebėjo susirasti darbo, prilygino vengimui sumokėti skolą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Klaidingai nurodyta, kad pareiškėjas žinojo apie teismo sprendimą. Pareiškėjas nėra gavęs jokio dokumento apie pradėtą išieškojimą, apie jį pareiškėjas sužinojo iš antstolės 2014 m. gegužės 13 d. patvarkymo. Dėl to išieškojimas yra neteisėtas. Pareiškėjas nuo 2010 m. sausio mėn. buvo įkalinimo įstaigoje. Taigi skolos mokėjimo nevengė, tik nebuvo apie ją tinkamai informuotas.

Nepagrįstai teigiama, kad nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. pareiškėjas turėjo pajamų. Tokių duomenų negali būti, nes pareiškėjas atlieka bausmę nuo 2010 m., į laisvę nebuvo išėjęs.

Prašo panaikinti nutartį ir nutraukti vykdomąją bylą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė A. A. prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad vykdo išieškojimą iš pareiškėjo nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Snoro lizingas“ (dabar – UAB „Mokilizingas“) naudai. Įstatymai nenumato skolos išieškojimo termino, po kurio antstolis turėtų nutraukti bylą suėjus senačiai. Skola šiuo metu nėra sumokėta, todėl išieškoma priverstinai. Pareiškėjas turėjo suprasti, jog, sudarius lizingo sutartį su UAB „Snoro lizingas“ ir nevykdant savo įsipareigojimų pagal ją, skola bus išieškota priverstinai. Antstolei vykdymui buvo pateiktas įsiteisėjęs teismo įsakymas, tad apie skolą pareiškėjas buvo informuotas ir teismo. Užvedus vykdomąją bylą, registruota pašto siunta pareiškėjui buvo išsiųstas raginimas į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Į pareiškėjo darbovietę buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, tačiau nebuvo vykdomas. Taip pat buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios banko sąskaitos. Apie pareiškėjo gautas pajamas yra nurodyta Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenų išraše.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė A. A. vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 19 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-9360-192/2006, dėl 1 007,04 Lt skolos, 294,77 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006 m. birželio 19 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 10 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ (dabar – UAB „Mokilizingas“) naudai. Antstolės A. A. kontoroje šis vykdomasis dokumentas gautas 2006 m. rugpjūčio 18 d. Vadovaujantis jo pateikimo vykdyti metu galiojusia CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus galėjo būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomasis dokumentas antstolei pateiktas vykdyti nepraleidus CPK 606 straipsnyje nustatyto termino, per kurį vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti.

Priėmusi vykdomąjį dokumentą, antstolė 2006 m. rugpjūčio 18 d. pasiūlė pareiškėjui sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Siūlymą ir kitus vėliau priimtus procesinius dokumentus antstolė pareiškėjui siuntė paštu adresu: (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/06/01979 b. l. 16 esančio Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašo apie pareiškėją duomenų matyti, kad šiuo adresu jis deklaravo savo gyvenamąją vietą 2004 m. gegužės 5 d. Šis pareiškėjo adresas buvo nurodytas ir antstolei pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente. Vadovaujantis CPK 604 straipsniu, procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad antstolės siųsti dokumentai pareiškėjui buvo tinkamai įteikti ir jis žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai jo kopija įstatymo nustatyta tvarka įteikiama skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 str. 7 d., 437 str. 2 d. 1, 3 p., 438 str.). Kadangi antstolei buvo pateiktas vykdyti įsiteisėjęs teismo įsakymas, darytina išvada, kad teismo įsakymas pareiškėjui buvo tinkamai įteiktas ir apie šį dokumentą jis žinojo. Dėl nurodytų motyvų nepagrįstu pripažintinas atskirojo skundo argumentas dėl pareiškėjo neinformavimo apie vykdomą išieškojimą.

Pareiškėjas nesumokėjo skolos ir vykdymo išlaidų per 2006 m. rugpjūčio 18 d. siūlyme nurodytą terminą, todėl antstolė A. A. 2006 m. rugsėjo 26 d. užklausė kredito įstaigas dėl pareiškėjo turtinės padėties, 2006 m. spalio 3 d. patikrino duomenis apie pareiškėjo turimą nekilnojamąjį turtą, 2006 m. spalio 4 d. priėmė patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolė 2007 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu panaikino piniginių lėšų areštą. Nustačiusi, kad pareiškėjas dirba UAB „Milrasa“, 2007 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu ji nukreipė išieškojimą į pareiškėjo darbo užmokestį. Iš UAB „Milrasa“ 2009 m. balandžio 14 d. gautas pranešimas, kad pareiškėjas yra atleistas iš darbo 2009 m. kovo 2 d., skola nesumokėta, antstolei grąžintas neįvykdytas vykdomasis dokumentas. 2009 m. balandžio 14 d. pareiškėjui išsiųstas šaukimas atvykti į antstolės A. A. kontorą, tačiau pareiškėjas nurodytu laiku neatvyko. Tą pačią dieną užklaustos kredito įstaigos dėl pareiškėjo turtinės padėties. 2009 m. balandžio 29 d. patvarkymais areštuotos pareiškėjo lėšos, esančios „Swedbank“, AB, sąskaitose. 2010 m. birželio 7 d. užklaustos kredito įstaigos apie pareiškėjo turtinę padėtį. 2012 m. spalio 28 d. antstolė užklausė duomenų iš Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro apie pareiškėją. Gauti duomenys, kad nėra informacijos apie draudėją, periodus ir draudžiamąsias pajamas. 2014 m. gegužės 16 d. iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų antstolė nustatė, kad pareiškėjas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. 2014 m. gegužės 16 d. iš Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro antstolė nustatė, kad nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. pareiškėjas gavo 550 Lt atlyginimą už darbą. Vadovaujantis CPK 197 straipsniu, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią; aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjas nėra gavęs pajamų laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. 2014 m. gegužės 16 d. antstolei A. A. nustačius, kad pareiškėjas gauna pajamas, ji, remdamasi CPK 733–743 straipsniais, turėjo pagrindą 2014 m. gegužės 20 d. priimti patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Pareiškėjui nepagrindus šio patvarkymo neteisėtumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl šio patvarkymo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad skola nebuvo išieškota ne dėl antstolės kaltės, jai nevykdant ar netinkamai vykdant išieškojimą, o dėl pareiškėjo nenoro grąžinti skolą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pareiškėjo argumentu, kad vykdomoji byla Nr. 0036/06/01979 turi būti nutraukta CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

CPK 629 straipsnyje reglamentuoti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK normos nenumato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Dėl to nėra pareiškėjo nurodyto pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. V., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-182/2010, esančiais išaiškinimais, kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamoje byloje yra išieškoma skola UAB „Mokilizingas“ naudai, o ne administracinė nuobauda valstybės naudai.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį.

Teisėja              Virginija Gudynienė