Baudžiamoji byla Nr. 1A-245/2012
Procesinis bylos Nr. 1-05-1-01093-2007-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3., 1.1.4.4.5., 1.2.17.1. (N)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NU T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teisėjų: Kęstučio Jucio, Violetos Ražinskaitės,
sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, Audronei Rasiulienei,
dalyvaujant prokurorui Dainiui Baraniūnui,
gynėjams advokatams Valdui Andrijauskui, Piotrui Orlovui, Aušrai Ručienei,
nuteistiesiems R. A., S. B., M. K.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. B., M. K. ir R. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 150 BBD (19 500 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 5 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir galutinė bausmė nuteistajam nustatyta 146 BBD (18980 Lt aštuoniolikos tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt litų) dydžio bauda.
M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 150 BBD (19 500 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 5 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir galutinė bausmė nuteistajam nustatyta 146 BBD (18980 Lt aštuoniolikos tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt litų) dydžio bauda.
R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 100 BBD (13 000 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 5 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtąją bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir galutinė bausmė nuteistajam nustatyta 96 BBD (12 480 Lt dvylikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt litų) dydžio bauda.
Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteisti ir E. K. bei R. Š., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
M. K., S. B., R. A. buvo nuteisti už tai, kad M. K. ir S. B. veikiant kaip organizatoriams, o R. A. dalyvaujant kaip padėjėjui, veikdami bendrininkų grupe su R. Š. ir E. K., gabeno privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių muitinė vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės šiomis aplinkybėmis:
2007 m. liepos 30 d. M. K. ir S. B. telefoninių pokalbių metu susitarus su (duomenys neskelbtini) srityje esančiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu E., kad pastarasis per (duomenys neskelbtini) upės farvateriu einančią Lietuvos Respublikos valstybinę sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu atplukdys ne mažiau kaip 150 dėžių (75000 pakelių) cigarečių pakelių „Saint George Lights“, M. K. nurodė S. B. surasti asmenis, kurie paims per (duomenys neskelbtini) upę atplukdytas cigaretes, stebės aplinką ir kontrabandos gabenimo vietos prieigas, kad pareigūnų pasirodymo atveju galėtų įspėti bendrininkus, o S. B. organizavo R. A., R. Š., E. K. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme.
M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. liepos 30 d. nuo 22.11 val. iki 23.28 val. vykusių telefoninių pokalbių metu nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu E. du kartus gabenti per (duomenys neskelbtini) upę 44 dėžes (22000 pakelių) cigarečių, nenustatytam asmeniui 2007 m. liepos 30 d. apie 23.30 val. motorine valtimi atgabenus (duomenys neskelbtini) upe per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną iš (duomenys neskelbtini) srities į Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 44 dėžes (22000 pakelių) cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė 61197,20 Lt, R. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui specialiai kontrabandos gabenimui pritaikytais dviem automobiliais „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), ir v/n (duomenys neskelbtini) 2007 m. liepos 30 d. 23.30 val. - 24 val. laikotarpyje atvykus į kontrabandos gabenimo vietą, esančią ant (duomenys neskelbtini) upės kranto, (duomenys neskelbtini) kaime, sukrovus į šiuos automobilius ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens (duomenys neskelbtini) upe per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną atgabentas 44 dėžes (22000 pakelių) cigarečių „Saint George Lights“ (23 dėžes į automobilį, kurio v/n (duomenys neskelbtini), ir 21 dėžę į automobilį, kurio v/n (duomenys neskelbtini) ir bandant šias cigaretes išgabenti iš Lietuvos Respublikos pasienio ruožo, R. A., S. B. ir E. K. tuo metu stebint nusikaltimo vietos prieigas, kad pareigūnų pasirodymo atveju galėtų įspėti nusikalstamos veikos bendrininkus, S. B. 23.49 val. vykusio telefoninio pokalbio metu perspėjant kontrabandines cigaretes automobiliu gabenantį R. Š. apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų automobilio buvimo vietą ir nurodžius jam pasišalinimo iš nusikaltimo vietos maršrutą, tačiau netrukus abu automobiliai su kontrabandiniu kroviniu buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos pareigūnų tokiu būdu M. K. ir S. B. organizavo cigarečių kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, o R. A. kaip padėjėjas, saugodamas nusikalstamos veikos bendrus, padėjo vykdyti nusikalstamą veiką – cigarečių kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną.
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė šališkai, buvo neobjektyvus, visiškai nekreipė dėmesio į nuteistąjį teisinančius įrodymus.
Nuteistasis tvirtina, jog jis jokio nusikaltimo nepadarė. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas iš nuteistųjų nėra nurodęs, jog nusikaltime būtų dalyvavęs ir S. B., tokiais nuteistųjų paaiškinimais nėra jokio pagrindo netikėti. Skunde aiškinama, jog E. K. nėra kalbėjęs apie jokius du automobilius, kurie turėjo gabenti cigaretes, R. Š. taip pat nuosekliai teigė, kad cigaretes krovė į vieną automobilį. S. B. teigia, kad jis 2007 m. liepos 30 d. buvo (duomenys neskelbtini) ir sulaikytas būtent grįžtant iš šio miesto. Nuteistasis pažymi, jog M. K. patvirtino faktą, kad telefono aparatus jis buvo įsigijęs turguje. Joks telefonas pas apeliantą nei sulaikymo metu, nei vėliau, nebuvo rastas.
Apelianto nuomone, liudytojo E. S. parodymai nepatvirtina jo kaltės. Šis liudytojas nenurodė jokių apelianto kaltę patvirtinančių aplinkybių, jis taip pat negalėjo patvirtinti, kad abu automobiliai su cigaretėmis priklausė tiems patiems asmenims. Liudytojas tik patvirtino dalies nuteistųjų sulaikymo faktą. S. B. atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertas negalėjo tiksliai nurodyti, jog telefoniniuose pokalbiuose yra jo balsas, tačiau liudytojas E. S. nurodė, kad tai yra nuteistojo balsas, ši aplinkybė rodo, jog liudytojas yra neobjektyvus, yra suinteresuotas bylos baigtimi, dėl šios priežasties liudytojo parodymai turėjo būti vertinti kritiškai, be to, liudytojo parodymus paneigia ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojo G. S. parodymai yra susiję tik su nuteistojo sulaikymu ir neįrodo jo kaltės. Liudytojų V. L., T. M., D. K. parodymai yra susiję tik su R. Š. ir E. K. sulaikymu, todėl šie parodymai taip pat neįrodo apelianto kaltės. Tas pats pasakytina ir apie liudytojų M. A., V. Č., E. P., A. Ž., V. B., A. C. parodymų įrodomąją reikšmę.
Nuteistasis nurodo, kad aplinkybę, jog jis 2007 m. liepos 30 d. buvo (duomenys neskelbtini), įrodo R. B. parodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymų išsamiai netyrė, jų neįvertino.
S. B. pabrėžia, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl jo yra grindžiamas tik liudytojo E. S. parodymais bei jo surašytais raštais, tuo pačiu, teigia, kad šių liudytojo parodymų bei raštuose nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje sutrinkti įrodymai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog automobiliai buvo rasti toli vienas nuo kito, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad juose esančios cigaretės priklauso tiems patiems asmenims. Vien tas faktas, kad automobiliuose rastos tokios pat rūšies cigaretės neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad jos priklauso tiems patiems asmenims.
Nuteistasis yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad jo vairuojamas automobilis ilgą laiką buvo pareigūnų žinioje, jis apžiūrėtas tik praėjus ilgam laiko tarpui, jis nieko nežino apie jame rastus telefonus. Nuteistasis pažymi, kad byloje neatlikta jokia daktiloskopinė ekspertizė, kuri būtų patvirtinusi faktą, kad jis naudojosi rastais telefonais. Jam kelia abejonių, ar šie telefonai buvo rasti automobilyje. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iš jo nebuvo paimtas joks telefonas. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklausiamas nesilaikant įstatymų reikalavimų, t. y. neiškvietus jo gynėjo.
S. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, ar pateikti specialistui telefoniniai pokalbiai nėra sumontuoti, ar tai yra vientisas įrašas. Be to, pažymima, jog specialistas pats suabejojo, ar pateikti pokalbiai yra nuteistojo, nes davė tik tikėtiną išvadą.
Nuteistojo įsitikinimu, aplinkybės, kad abiejuose automobiliuose buvo rasti dokumentai išrašyti to paties asmens vardu, kad abu automobiliai buvo pritaikyti kontrabandai gabenti, neleidžia teigti, jog automobiliuose esančios cigaretės priklausė tiems patiems asmenims. Aplinkybę, kad cigaretės turėjo būti gabenamos vienu automobiliu įrodo R. Š. parodymai. Šis nuteistasis aiškino, jog jam buvo nurodyta, kad bus 23 dėžės su cigaretėmis ir vienas automobilis – apie jokias kitas dėžes jam nežinoma.
Apeliantas nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad jis dėl nusikaltimo būtų bendravęs su kitais nuteistaisiais. Vien tas faktas, kad jis sulaikytas (duomenys neskelbtini) rajone, dar negali būti pagrindu konstatuoti, kad jis įvykdė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad apelianto niekada niekas nėra vadinęs „ABU“ ir byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismo išvada, kad R. Š. paimtame telefone įvestas „Abo“ numeris priklauso jam – yra nepagrįsta.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas daug dėmesio nuosprendyje skyrė bendrininkavimo formai aptarti, tačiau nenurodė, kokius gi būtent veiksmus apeliantas atliko – išskyrus tai, jog važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į namus, buvo sulaikytas pareigūnų.
Apeliantas mano, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neišsamiai. Jis teigia, kad atliekant automobilio apžiūrą, išimant daiktus, atliekant įvykio vietos apžiūrą, apklausiant jį be gynėjo, paimant balso pavyzdžius jam nedavus sutikimo, buvo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BPK) pažeidimai. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad balso pavyzdžius paėmė ne tie pareigūnai, kurie buvo nurodyti teismo nutartyje.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir jo priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistasis nurodo, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, atkartoja pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu pateiktą įvykių versiją. Jis teigia, kad pažįsta R. A. bei S. B., įvykio dieną su šiais asmenimis buvo (duomenys neskelbtini), pareigūnai juos sulaikė grįžtant iš (duomenys neskelbtini), rastus telefonus jis buvo įsigijęs turguje. Apeliantas tvirtina, jog jis nepažįsta nei E. K., nei R. Š., nei asmens vardu E. E. K. ir R. Š. patvirtino, jog jie nepažįsta M. K., teigė, jog jokių ryšių su šiuo asmeniu nepalaikė, į nusikaltimą juos įtraukė kiti asmenys, kurių apibūdinimas neatitinka šioje byloje nuteistų asmenų požymių.
Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog nuteistojo M. K. versija, kad jis įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini), yra paneigta bylos duomenimis. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia daryti išvadą, jog M. K. įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina jo paties nuoseklūs parodymai, taip pat R. A. bei S. B. parodymai. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad po sulaikymo, jam nebuvo skirtas suėmimas, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau vėliau, dėl jam nesuprantamų priežasčių, vėl atnaujintas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad niekuo nepagrįsta teismo išvada, jog M. K., R. A., S. B., E. K. ir R. Š., veikė bendrai, tokios teismo išvados nepatvirtina, jokie byloje esantys įrodymai.
Nuteistasis nurodo, kad liudytojų E. S., G. S., V. L., T. M., D. K., M. A., V. Č. ir E. P., A. Ž., V. B., A. C., R. J. ir T. Ž. parodymai nepatvirtina jo kaltės, jie tik patvirtina jo sulaikymo faktą bei sulaikymo aplinkybes.
M. K. tikina, jog nei kaltinamajame akte nurodyti konkretūs telefono aparatai, nei jų nurodyti IMEI, nei prie bylos prijungtos ir su nusikaltimo padarymu susietos SIM kortelės, jam nepriklausė, šiais daiktais nuteistasis nesinaudojo.
Apeliantas yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis E. S. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, be to, jie vertintini tik kaip subjektyvūs šiuos dokumentus surašiusio pareigūno pamąstymai, prielaidos. Nuteistasis kategoriškai teigia, kad jis niekada nesinaudojo abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), niekada šiuo numeriu neskambino ir jam šiuo numeriu niekas skambinti negalėjo. Jis mano, kad SIM kortelės į automobilį, kuriuo nuteistieji vyko iš (duomenys neskelbtini), galėjo būti padėtos pareigūnų, kadangi pats nuteistasis kortelės su numeriu (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo įsigijęs ir nesinaudojo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas E. S. apklausos metu yra teigęs, jog apžiūros metu nei SIM kortelių, nei jų dėklų pas sulaikytuosius rasta nebuvo. Apeliantui kyla klausimas, iš kur ikiteisminio tyrimo metu atsirado tariamai jo ir kitų nuteistųjų pokalbių išklotinės, juk SIM kortelių pas nuteistuosius nebuvo rasta. Taip pat apeliantas kelia klausimą, kodėl buvo padaryta išvada, jog pokalbiai vyksta tarp nuteistųjų, nors specialisto išvada yra tik tikėtina.
M. K. teigia, jog 2009 m. birželio 16 d. darytas slaptas jo balso garso įrašas negali būti vertinamas kaip leistinas įrodymas, kadangi šis įrašas buvo gautas neteisėtais būdais, t. y. procesinį veiksmą atliko pareigūnas, kuriam nebuvo suteikta tokia teisė. Be to, šis neteisėtai padarytas slaptas balso garso įrašas buvo panaudotas atliekant fonoskopinį tyrimą, šio tyrimo metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais, kadangi specialisto išvados pateiktos neteisėtai gautų duomenų pagrindu.
Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė 2009 m. rugsėjo 3 d. specialisto išvadą, kurioje pateikiamos tik tikėtinos išvados. Nuteistasis mano, kad tokia specialisto išvada negalima remtis ne tik dėl to, jog ji buvo atlikta pasinaudojus neteisėtai gautais duomenimis, bet ir dėl to, kad ji yra tik tikėtina, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltininko naudai.
Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis nedirba. Nurodo, jog jis teismui yra pateikęs duomenis, iš kurių matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi.
Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas nusikaltimą iš tikrųjų padaręs asmuo, t. y. asmuo, pasivadinęs E.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir dėl jo priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
R. A. nurodo, kad jis viso proceso metu nuosekliai teigė, jog jokio nusikaltimo nepadarė, tokį jo teiginį patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Nuteistasis mano, jog teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikė bylos baigtimi suinteresuotų VSAT prie LR VRM pareigūnų parodymams, taip pat tik tikėtinai Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadai.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai vadovavosi liudytojo E. S. parodymais. Šis liudytojas įvardino R. A. kaip kontrabandos organizatorių, tačiau nenurodė jokių jo nusikalstamų veiksmų. Byloje nėra užfiksuota jokių telefoninių pokalbių tarp nuteistųjų, be to, pas apeliantą nebuvo rastas telefonas. Nuteistasis pastebi, kad pats teismas nelaikė jo nusikalstamos veikos organizatoriumi, tačiau vis tiek vadovavosi E. S. parodymais.
R. A. mano, kad E. S. tarnybinis pranešimas negali būti vertinamas kaip jo kaltės įrodymas, nes tarnybiniu pranešimu pareigūnas savo vadovybei praneša tik savo nuomonę apie tam tikrus įvykius, tačiau tarnybinis pranešimas negali būti pripažintas kaip tam tikrų aplinkybių fiksavimo įrodymas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nuteistasis būtų pažįstamas su teismo minimu Rusijos Federacijos piliečiu, vardu E. Nuteistasis tikina, jog jokios informacijos iš Rusijos piliečio apie pasiruošimą kontrabandai nei jis, nei su juo kartu buvę S. B. ir M. K. negavo. Pats apeliantas telefono aparato neturėjo, negirdėjo, kad S. B. ar M. K. telefonais būtų šnekėję panašia tema.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog 2007 m. rugpjūčio 10 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti 2007 m. liepos 31 d. paimti mobiliojo ryšio telefonai, tarp paimtų telefonų apeliantui priskiriamo telefono, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini), o abonento numeris (duomenys neskelbtini), nėra. Ši aplinkybė visiškai patvirtina apelianto paaiškinimus, kad jis su savimi neturėjo mobiliojo ryšio telefono. Be to, apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas privalėjo įvertinti tai, jog liudytojų R. J. ir T. Ž. parodymai leidžia neabejotinai konstatuoti, kad tik du iš trijų sulaikytų asmenų turėjo mobiliojo ryšio telefonus. Kaip jau minėta anksčiau, telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), o abonento numeris (duomenys neskelbtini), paimtas nebuvo, taigi byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis prieš nusikaltimo padarymą, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo padarymo bendravo su kitais nuteistaisiais telefonu.
Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje nėra užsimenama apie tai, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas prieš jį atlikti operatyvinio tyrimo veiksmus, įrašant telefoninius pokalbius. Nuosprendis grindžiamas tik VSAT prie LR VRM pareigūnų parodymais, kad buvo gauta ir tikrinama operatyvinė informacija. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-273/2009, 2K-526/2008, 2K-124/2004 ir kt.), teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimą, privalo patikrinti ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti. Nuosprendyje nėra nurodoma, kokiu teisiniu pagrindu buvo atliekami operatyviniai veiksmai prieš apeliantą, kokiu pagrindu buvo klausomasi telefoninių pokalbių, daromi tokių pokalbių įrašai. R. A. mano, kad šioje byloje duomenys galėjo būti surinkti pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl jie negali būti laikomi įrodymais.
Apeliantas teigia, kad jis jau pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs apie grubius proceso pažeidimus, gaunant jo balso pavyzdžius ir pateikiant juos lyginamajam tyrimui specialistams. Nurodo, kad byloje yra 2009 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) rinktinės OVS vyr. specialisto A. G. techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolas, kuriame nurodoma, kad specialistas A. G. 2009 m. gegužės 20 d. VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinėje, 122 kabinete, bendravo su apeliantu atliekant slaptą pokalbio įrašymą. Šis pareigūno A. G. 2009 m. gegužės 20 d. protokolas yra akivaizdi klastotė, nes pareigūnas į protokolą sąmoningai įrašė melagingas žinias. Tai patvirtina protokolo priedas, kuriame nurodoma, kad su apeliantu bendravo ne A. G., o asmuo, protokolo priede pažymėtas „D. M.“. Šiais inicialais buvo pažymėta rinktinės pareigūnė, tyrėja moteris. Byloje esančioje kompaktinėje plokštelėje yra užfiksuotas apelianto ir tyrėjos – moters, balsas. Šie faktai patvirtina, kad balso pavyzdžiai lyginamajam tyrimui buvo paimti asmens, kuris neturėjo teisės atlikti tokių veiksmų. Nuteistasis mano, nusikalstamu būdu gauti balso lyginamieji pavyzdžiai nėra tinkami ekspertiniam tyrimui, dėl to teismo ekspertizės išvados dėl balso tyrimo yra niekinės.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog visiškai akivaizdu, kad ekspertų ištirtas pokalbis, nėra reikšmingas bylai.
R. A. teigia, kad vadovautis tikėtina išvada, kaip neabejotinu įrodymu pagrindžiančiu jo kaltę, negalima.
Nuteistasis pabrėžia, kad mobilaus ryšio telefonu, kurio abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini), jis niekuomet nesinaudojo. Be to, pokalbio, kurio numeris yra Nr. 232, turinys neleidžia daryti išvados, kad šio pokalbio dalyviai šneka apie nusikaltimą, nuteistasis kategoriškai teigia, jog jis šiame pokalbyje nedalyvavo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareigūnų sulaikytas kontrabandinis krovinys yra sietinas su M. K., S. B. ir R. A. Teismas nepagrįstai nustatė, kad, sulaikant nuteistuosius, automobilyje, buvo rasti ir paimti telefonai su SIM kortelėmis. Apeliantas dar kartą pažymi, kad sulaikymo metu jokio mobilaus ryšio telefono neturėjo.
Apeliantas mano, jog visiškai nepagrįstas ir nelogiškas teismo teiginys, kad jis dalyvavo kontrabandoje, kuri buvo vykdoma dviem automobiliais. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad abu automobiliai, kuriuose buvo rastos cigaretės, surasti netoli vienas nuo kito. R. A. kategoriškai teigia, jog nei jis, nei kiti nuteistieji nėra susiję su automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl asmenys, siejami su automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo padaryti tik administracinės teisės pažeidimą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jokiais įrodymais nėra paneigta nuteistųjų versija, jog įvykio dieną jie buvo (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai nurodė, kad M. K., S. B. ir R. A. kaltę patvirtina ir tai, jog R. Š. telefone buvę kontaktai sutampa su R. A. telefone buvusiais kontaktais.
Apelianto įsitikinimu, aplinkybės, kad jis, R. Š. ir E. K. gyvena (duomenys neskelbtini), ir kad jis su S. B. dirba toje pačioje darbovietėje, o M. K. neneigia bendravęs tiek su apeliantu, tiek su S. B., neleidžia daryti išvados, jog jie visi dalyvavo nusikaltimo padaryme.
R. A. teigia, kad jo veiksmuose nėra nustatyta nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl manytina, jog dėl šio nusikaltimo padarymo jis turi būti išteisintas. Jo kaltės neginčytinai nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visetas.
Apeliantas pastebi, kad ikiteisminis tyrimas dėl jo buvo nutrauktas, tačiau vėliau šis ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai atnaujintas.
Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų R. A., S. B. ir M. K. apeliaciniai skundai atmetami.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė M. K. ir S. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, o R. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, jų kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo patikrintais bei įvertintais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visi apeliantai ginčija tik savo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, tačiau pats cigarečių kontrabandos faktas apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas, todėl teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, detaliai pasisako tik dėl įrodymų, susijusių su apeliantų dalyvavimu darant nusikaltimą bei nusikaltimo kvalifikavimu, tačiau detaliau nevertina įrodymų, susijusių su paties nusikaltimo padarymo faktu, kadangi kaip jau minėta, dėl šio fakto ginčų nekyla.
M. K. tvirtina, jog jis nesinaudojo kaltinamajame akte nurodytais telefono aparatais, taip pat nesinaudojo nurodytomis SIM kortelėmis, teigia, kad jam šie daiktai nepriklausė. Liudytojas E. S. yra nurodęs, jog pas nuteistuosius nebuvo rasta nei SIM kortelių, nei jų dėklų. Apeliantas mano, jog SIM korteles į automobilį galėjo padėti pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie nuteistojo teiginiai yra nepagrįsti. Priešingai nei aiškinama apeliaciniame skunde, E. S. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, jog pas M. K. ir S. B. buvo rasti mobiliojo ryšio telefonai, viename iš šių telefonų nebuvo SIM kortelės. Šie mobiliojo ryšio telefonai buvo paimti ir palikti automobilyje tam, kad sulaikytieji negalėtų susisiekti su bendrininkais. Atliekant sulaikytųjų apžiūrą nei SIM kortelių, nei jų dėklų nebuvo rasta (t. 1, b. l. 95-97). Šiuos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas E. S. patvirtino ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Iš 2007 m. liepos 31 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paimtas 2007 m. liepos 31 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Teismas pažymi, kad nekyla jokių abejonių, jog 2007 m. liepos 31 d. šiame automobilyje buvo sulaikyti M. K., S. B. ir R. A. Apžiūrint automobilį, jo dėtuvėje, be kitų daiktų, buvo rasti 5 mobiliojo ryšio telefonai: Nokia IMEI (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės, Nokia IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini), Nokia 8800 IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini), Samsung IMEI (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės, Nokia 6080 IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 129-131). Taigi, aptarti įrodymai leidžia neabejotinai teigti, jog pas minėtus nuteistuosius buvo rasti telefonai su SIM kortelėmis, tuo pačiu konstatuotina, jog atskirų SIM kortelių ar jų dėklų, rasta nebuvo. Apeliacinius skundus nagrinėjančio teismo įsitikinimu, M. K. teiginys, kad SIM kortelės galėjo būti pakištos pareigūnų, nėra pagrįstas jokiais bylos duomenimis. Toks nuteistojo teiginys vertintinas kaip niekuo nepagrįsta prielaida.
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog iš automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį daiktų pateikimo protokolu pateikė jį vairavęs S. B., buvo paimti mobiliojo ryšio telefonai: NOKIA 6080, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), NOKIA 1110, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), SAMSUNG SGH-X460, IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 151-157). UAB „Bitė Lietuva“ 2007 m. lapkričio 27 d. rašte yra nurodyta, jog SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 8). Iš 2009 m. liepos 2 d. užduoties atlikti objektų tyrimą matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo paviešinti abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoniniai pokalbiai, šie pokalbiai laikmenose buvo pateikti specialistams kartu su M. K. balsu įrašytu į CD diską. Užduotyje buvo prašoma atlikti fonoskopinį tyrimą bei atsakyti į klausimus ar pareigūnų nurodytuose pokalbiuose yra užfiksuotas M. K. balsas (t. 2, b. l. 66). Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ) matyti, jog specialistai nustatė, kad keturiuose tirti pateiktuose garso įrašuose yra užfiksuotas M. K. balsas, tikėtina, jog keturiuose garso įrašuose yra užfiksuotas M. K. balsas, ar kituose garso įrašuose yra užfiksuotas M. K. balsas – specialistai negalėjo (t. 5, b. l. 68-81). Taigi įvertinus tai, kad specialistai pateiktoje išvadoje dėl dalies garso įrašų kategoriškai nurodė, jog juose užfiksuotas M. K. balsas, dėl dalies nurodė, jog tikėtina, kad juose užfiksuotas M. K. balsas, bei tai, jog automobilyje, kuriuo, kartu su kitais nuteistaisiais, važiavo M. K., buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog nekyla jokių abejonių, kad abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), naudojosi M. K., tuo pačiu nekyla jokių abejonių, kad M. K., naudodamasis šiuo abonentiniu numeriu, bendravo tiek su asmeniu vardu E, tiek su kitais asmenimis.
M. K. tvirtina, kad byloje esantis jo balso garso įrašas negali būti vertinamas kaip leistinas įrodymas, kadangi šis įrašas buvo gautas neteisėtais būdais, t. y. procesinį veiksmą atliko pareigūnas, kuriam nebuvo suteikta tokia teisė. Toks apelianto teiginys yra nepagrįstas. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 13 d. nutartimi leido VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnams, tame tarpe ir A. G., nuo 2009 m. balandžio 13 d. iki 2009 m. liepos 13 d., neatskleidžiant savo tapatybės, atlikti prieš įtariamuosius M. K. ir R. A. šiuos slaptus tyrimo veiksmus: užmegzti ryšius su M. K. ir R. A., kontaktų metu slapta daryti garso, garso ir vaizdo įrašus, panaudoti technines priemones kontroliuojant ir fiksuojant išvardintų asmenų veiksmus ir kitokį susižinojimą. Išvardintų veiksmų fiksavimui daryti vaizdo ir garso įrašus panaudojant visų rūšių vaizdo ir garso įrašymo priemones (t. 2, b. l. 104). Iš 2009 m. birželio 18 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolo matyti, jog jį surašė A. G., t. y. vienas iš pareigūnų nurodytų (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartyje, taip pat iš šio protokolo turinio matyti, jog slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko būtent minėtas pareigūnas (t. 2, b. l. 114-115), o ne pokalbyje su nuteistuoju dalyvavusi pareigūnė, ar pokalbio stenogramą surašiusi specialistė. Aplinkybė, jog slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami tuo metu, kai nuteistasis bendravo su tyrėja E. J., o pokalbio stenogramą surašė specialistė N. V., nėra pagrindas tvirtinti, kad ikiteisminio tyrimo metu renkant bylai reikšmingus duomenis, buvo pažeistos kokios nors teisės aktų nuostatos. Taigi konstatuotina, jog M. K. balso įrašas buvo gautas teisėtais būdais, tuo pačiu konstatuotina, jog specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys laikytini įrodymais atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BPK) 20 straipsnio reikalavimus.
Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, jog abonento numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi M. K. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių bei kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jų įrašų protokolų turinio matyti, jog M. K. bendravo su asmeniu, vardu E. M. K. su asmeniu, vardu E., kalbasi apie tai, kokias cigaretes reikėtų paimti, kada būtų tinkamas jų atgabenimo laikas (t. 1, b. l. 151-154), vieno iš pokalbių metu E. praneša M. K., kad pastarasis ruoštųsi, o šis atsako, kad jau seniai yra pasiruošęs, dar vėliau E. informuoja M. K., kad iš viso yra paruošęs keturiasdešimt keturias (t. 1, b. l. 155), abu asmenys koordinuoja cigarečių gabenimo momentą, E. įspėja M. K., kad jo pusėje yra pasieniečiai, galiausiai M. K. praneša E., jog vienas automobilis yra sulaikytas, o kitas apsuptas (t. 1, b. l. 157-158). Pastebėtina, jog pokalbiuose yra minimas asmuo vardu S. (t. 1, b. l. 155, 156), kuris taip pat akivaizdžiai dalyvavo organizuojant kontrabandą, kadangi E, vieno iš pokalbių su M. K. metu, paaiškina, jog dėl dėžių skaičiaus susitarė su „S.“.
Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, aptarti įrodymai leidžia konstatuoti, jog M. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Jau minėta, kad apžiūrint automobilį „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėtuvėje, be kitų daiktų, buvo rasti 5 mobiliojo ryšio telefonai, tarp kurių buvo telefonas NOKIA 6080, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 129-131). Iš UAB „Bitė Lietuva“ rašto matyti, jog SIM kortelės „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini) abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 8). Pažymėtina, kad būtent šiuo abonentiniu numeriu besinaudojusio asmens telefoniniai pokalbiai ir buvo pateikti specialistams.
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog specialistams buvo pateikti S. B. telefoninių pokalbių garso įrašai bei S. B. lyginamasis garso įrašas. Specialistai pateikė išvadą, jog šešiuose iš aštuonių tiriamų garso įrašų yra užfiksuotas vieno ir to paties asmens balsas, tikėtina, jog šiuose įrašuose yra užfiksuotas S. B. balsas. Specialistai negalėjo atsakyti, ar dviejuose garso įrašuose yra užfiksuotas S. B. balsas (tokia išvada buvo pateikta, nes šiuose įrašuose kokybiškos kalbinės medžiagos kiekis nėra pakankamas ne tik akustiniams-parametriniams ir statistikiniams-parametriniams, bet ir adityvinei analizei atlikti) (t. 2, b. l. 45-50). Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog specialistams buvo pateiktas R. A. telefoninio pokalbio garso įrašas bei šio nuteistojo lyginamasis garso įrašas. Specialistai nurodė, jog yra tikėtina, kad tirtame garso įraše, yra užfiksuotas R. A. balsas (t. 2, b. l. 61-64). Tiek S. B., tiek R. A. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog tikėtinomis specialisto išvadomis negalima grįsti jų kaltės. Visgi apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas nesutinka su tokiais nuteistųjų teiginiais, kadangi specialistų išvados yra vertintinos ne atskirai, o kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Vertinant pateiktas specialistų išvadas kartu su tuo, kad S. B., R. A. bei M. K. buvo sulaikyti kelyje (duomenys neskelbtini) netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, t. y. tik kelių (keliolikos) kilometrų atstumu nuo vietos, kur buvo sulaikyta cigarečių kontrabandos siunta, taip pat su tuo, kad anksčiau aptari įrodymai neabejotinai leidžia teigti, jog M. K. dalyvavo nusikaltimo padaryme, konstatuotina, jog abonento numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi S. B., o abonento numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi R. A. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir nustačius, jog sulaikymo metu pas nuteistąjį R. A. SIM kortelė su minėtu abonentiniu numeriu nebuvo rasta, anksčiau aptartų įrodymų visuma vis tiek leidžia daryti išvadą, jog šiuo numeriu naudojosi šis nuteistasis. S. B. skundo teiginys, jog automobilyje nebuvo rasta SIM kortelė, kuria jis būtų naudojęsis, yra paneigtas anksčiau aptartais įrodymais. Taigi apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, daro išvadą, jog byloje užfiksuoti pokalbiai naudojant abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) vyksta tarp S. B., o pokalbiai naudojant abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) vyksta tarp R. A. ir kitų asmenų.
Iš byloje esančių telefoninių pokalbių bei kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jų įrašų protokolų turinio matyti, jog S. B. naudodamasis abonento numeriu (duomenys neskelbtini) bendravo su asmeniu, vardu E., kuris pokalbio metu įvardino savo pašnekovo vardo trumpinį, t. y. „S.“. Šio pokalbio metu buvo aptariamas norimas pergabenti cigarečių kiekis. Taip pat pokalbio metu S. B. pasako „Š. atsivesk žmones čia biškį“ (t. 1, b. l. 163-164), ši frazė rodo, jog tuo metu, kai nuteistasis kalbėjo su E, netoliese buvo ir R. Š. Vėlesnio pokalbio tarp S. B. ir E metu yra tariamasi dėl konkretaus cigarečių pergabenimo kiekio (t. 1, b. l. 165). Pažymėtina ir tai, kad pokalbio tarp asmens besinaudojančio abonento numeriu (duomenys neskelbtini) ir asmens, kuris naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), asmuo, kuris naudojosi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) yra įvardijamas „S“, o tai yra akivaizdus nuteistojo vardo trumpinys (t. 1, b. l. 162). Iš pokalbio, vykusio tarp M. K. ir S. B., matyti, jog jie kalbėjo apie asmenį, vardu E., kad yra šio asmens budėjimas, kad jis veža „tavarą“ (visuotinai žinoma, jog žargonas „tavaras“ norminėje lietuvių kalboje reiškia prekę), viską reikėtų pradėti apie septintą valandą (t. 1, 159-160). Iš pokalbio tarp S. B. ir R. B. matyti, jog nuteistasis prašo savo brolio susisiekti su R. Š., kadangi jis bus reikalingas apie šeštą valandą (t. 1, b. l. 161). Pokalbyje, vykusiame tarp S. B. ir R. A., vėl yra minimas asmuo, vardu E, kalbama, jog apie 5-6 valandą reikia būti pasiruošus (t. 1, b. l. 162).
Aptartų pokalbių turinys, vertinant jį kartu su tuo, jog visi apeliantai buvo sulaikyti netoli kontrabandos gabenimo vietos, bei su tuo, kad pokalbiuose minimos aplinkybės atitiko realiai vykusius faktus (per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną buvo gabenamos cigaretės, jų gabenimo bei kitų veiksmų atlikimo laikas atitiko telefoninių pokalbių laiką), be jokių abejonių leidžia konstatuoti, kad S. B. ir R. A. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.
R. A. mano, kad pokalbis Nr. 232 neįrodo jo kaltės. Visgi kolegija nesutinka su tokiu nuteistojo teiginiu. Iš šio pokalbio matyti, jog S. B. bendrauja su R. A. S. B. sako R. A.: „E. sakė veža“. Į tokį teiginį R. A. atsako: „Tai gerai labai (necenzūrinis žodis) ant kokia po penkių ant šešių galim kilt“. S. B. nurodo, jog R. sakė paskambinti tiems, kad šeštą valandą būtų, neišlėktų (t. 1, 162). Taigi vertinant šio pokalbio turinį su ankstesniais pokalbiais, kuriuose dalyvavo S. B., akivaizdu, jog jis informuoja R. A. apie kontrabandą, jos preliminarų laiką, praneša, kad nusikaltimo darymo laikas yra derinamas ir su kitais bendrininkais. Šis pokalbis leidžia daryti išvadą, jog R. A. dalyvavo darant nusikaltimą.
R. A. apeliaciniame skunde tvirtina, jog jis nepažįsta asmens, vardu E., ir mano, jog tai įrodo, jog jis nėra susijęs su nusikaltimo darymu. Visgi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad R. A. asmeniškai nepažįsta asmens, vardu E., nepaneigia jo kaltės, tuo labiau, kad iš aptarto pokalbio matyti, kad šis nuteistasis apie tokį asmenį žino, be to, žino, kokias jis funkcijas atlieka.
S. B. ir R. A. tvirtina, kad jų balso pavyzdžius paėmė pareigūnas, kuriam tokia teisė nebuvo suteikta, t. y. pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Toks apeliantų teiginys yra nepagrįstas. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi S. B. atžvilgiu, o R. A. atžvilgiu 2009 m. kovo 13 d. nutartimi leido VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnams, tame tarpe ir A. G., neatskleidžiant savo tapatybės atlikti įtariamųjų S. B. ir R. A. atžvilgiu šiuos slaptus tyrimo veiksmus: užmegzti ryšius su S. B. ir R. A., bei kontaktų metu slapta daryti garso, garso ir vaizdo įrašus, panaudoti technines priemones kontroliuojant ir fiksuojant išvardintų asmenų veiksmus ir kitokį susižinojimą. Išvardintų veiksmų fiksavimui daryti vaizdo ir garso įrašus panaudojant visų rūšių vaizdo ir garso įrašymo priemones (t. 2, b. l. 89, 104). Iš 2008 m. spalio 14 d. ir 2009 m. gegužės 20 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolų matyti, jog juos surašė A. G., t. y. vienas iš pareigūnų nurodytų (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. ir 2009 m. kovo 13 d. nutartyse, taip pat iš šių protokolo turinio matyti, jog slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko būtent minėtas pareigūnas (t. 2, b. l. 92-93, 106), o ne pokalbyje su nuteistaisiais dalyvavę ar stenogramą surašę pareigūnai. Aplinkybė, jog slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami tuo metu, kai nuteistasis bendravo su kitu pareigūnu, pokalbio stenogramas surašė taip pat kiti pareigūnai, nėra pagrindas tvirtinti, kad ikiteisminio tyrimo metu, renkant bylai reikšmingus duomenis, buvo pažeistos, kokios nors teisės aktų nuostatos. Taigi konstatuotina, jog S. B. ir R. A. balso įrašai buvo gauti teisėtais būdais.
Baudžiamojoje byloje yra mobilaus ryšio abonentų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės nuo 2007 m. liepos 28 d. iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. (t. 1, b. l. 170-179). Iš šių išklotinių turinio matyti, jog minėtų telefonų numerių signalai (likus nedaug laiko iki kontrabandos gabenimo ir iš karto po jos pergabenimo) ėjo per bokštus esančius (duomenys neskelbtini). Taigi, remiantis šiais duomenimis darytina išvada, jog asmenys, kurie naudojosi minėtais abonentiniais numeriais, buvo visiškai netoli nusikaltimo padarymo vietos. Be to, tie patys duomenys leidžia daryti išvadą, jog šie asmenys netoli nusikaltimo padarymo vietos buvo jau nuo 19.45 val., o tai paneigia visus paaiškinimus, kad nuteistieji buvo sulaikyti jiems grįžtant iš (duomenys neskelbtini).
Nuteistajam R. A. apeliaciniame skunde suabejojus, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas prieš jį atlikti operatyvinio tyrimo veiksmu, įrašant jo telefoninius pokalbius, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, atliko įrodymų tyrimą ir patikrino, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyviniam tyrimui atlikti. Siekiant užtikrinti išsamų baudžiamosios bylos išnagrinėjimą, buvo pareikalauta (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros pateikti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. 884 ir Nr. 850 sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą telefoninių pokalbių kontrolę bei fiksavimą, kitokį susižinojimą ar veiksmus abonentiniams numeriams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šis prašymas buvo įvykdytas ir teismui buvo pateikti dviejų (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros teikimų išrašų kopijos (t. 7, b. l. 103, 104), dvi (duomenys neskelbtini) apygardos teismo išslaptintų nutarčių išrašų kopijos ,,Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ (t. 7, b. l. 105, 106) bei išslaptintos VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės motyvuotų raštų išrašų kopijos (t. 7 b. l. 101, 102). Išvardinti VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės raštai dėl teikimo naudoti technines priemones specialia tvarka, (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros teikimai dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartys, kuriomis sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, slaptas telefoninių pokalbių kontrolė bei fiksavimas, kitoks susižinojimas ar veiksmai abonentiniam numeriui (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. K., nuo 2007 m. liepos 12 d. iki 2007 m. spalio 12 d. bei abonentiniams numeriams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais naudojasi S. B., nuo 2007 m. liepos 25 d. iki 2007 m. spalio 25 d., rodo, jog Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau OVĮ) tvarka byloje gauti duomenys surinkti teisėtais būdais. OVĮ reglamentuoja operatyvinės veiklos priemonių, tarp jų – techninių priemonių panaudojimą operatyvinėje veikloje. Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, kad įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali būti išslaptinta ir panaudota baudžiamajame procese. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ištyrė telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo metu gautus bylos duomenis, juos įvertino ir aptarė apkaltinamajame nuosprendyje. Iš liudytojo E. S. parodymų matyti, kad iš turimos operatyvinės informacijos buvo žinoma, kad cigarečių kontrabandą organizuoja ir vadovauja M. K., S. B. Teisinį pagrindą operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti šiuo konkrečiu atveju patvirtina (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartys, kuriomis Kauno apygardos prokuratūros prokuroro teikimų pagrindu buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka slapta kontroliuojant ir fiksuojant M. K. ir S. B. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį. Pažymėtina, jog vykdant sankcionuotą techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka slapta kontroliuojant ir fiksuojant M. K. ir S. B. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį, buvo nustatytas ir kitas nusikalstamus veiksmus atlikęs asmuo – R. A. Taigi informacija apie galimai neteisėtus R. A. veiksmus išaiškėjo vykdant sankcionuotą techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka prieš M. K. ir S. B.
Konstatuojama, kad apeliacinio skundo argumentas dėl šioje byloje atliktų operatyvinių veiksmų teisėtumo atmetamas kaip nepasitvirtinęs, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo metu gauti faktiniai duomenys atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus įrodymams keliamus reikalavimus.
Tokiu būdu, įvertinus visą, kas aptarta, bei konstatavus, jog M. K. ir S. B. buvo pagrįstai pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, o R. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, konstatuotina ir tai, kad byloje yra paneigta nuteistųjų keliama versija, jog nusikaltimo darymo dieną jie buvo (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikyti grįžtant iš šio miesto, tuo pačiu yra paneigiami ir tokią nuteistųjų versiją palaikančių liudytojų parodymai, taip pat proceso dalyvių, neigiančių nuteistųjų dalyvavimą nusikaltimo padaryme, parodymai. Pažymėtina, kad įvertinus anksčiau aptartus įrodymus, konstatuotina ir tai, jog nuteistųjų E. K. bei R. Š. parodymai, susiję su asmenų, įtraukusių juos į nusikaltimo darymą, apibūdinimu, neatitinka tikrovės. Tuo pačiu anksčiau aptartų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog M. K., R. A., S. B., E. K. ir R. Š., veikė bendrai (tokią išvadą akivaizdžiai patvirtina byloje esantys ir teismo aptarti telefoniniai pokalbiai).
R. A. teigia, jog jis negirdėjo jokių M. K. ir S. B. pokalbių apie kontrabandą, tačiau įvertinus anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuotina, jog tokie nuteistojo teiginiai vertintini, kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
S. B. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, kadangi neteisingai nustatė kontrabandos kiekį. Šis apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. Ž. parodė, jog jis stebėjo aplinką miške, matė, kaip link (duomenys neskelbtini) nuvažiavo du automobiliai, vėliau vienas grįžo atgal, o kitą automobilį liudytojas pamatė įklimpusį. Antrasis automobilis buvo aptiktas šiek tiek toliau (t. 6, b. l. 41). Liudytojas V. B. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, jog matė, kad link (duomenys neskelbtini) vienas paskui kitą nuvažiavo du automobiliai, vėliau vienas automobilis grįžo atgal. Mano, kad atgal grįžo vienas iš link (duomenys neskelbtini) važiavusių automobilių, kadangi jokie kiti automobiliai link (duomenys neskelbtini) daugiau nevažiavo (t. 6, b. l. 41-42). Analogiškus parodymus davė ir liudytojas A. C. (t. 6, b. l. 42). Liudytojas M. A. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 40). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad buvo pranešta, jog nuo (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis, kurį reikia sulaikyti. Išgirdus automobilio garsą buvo įjungti švyturėliai ir tuo metu pro tarnybinį automobilį pravažiavo VW Passat. Automobilis nestojo, buvo persekiojamas ir rastas nuvažiavęs nuo kelio į pasėlius (t. 1, b. l. 126). Iš esmės analogiškas aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojai V. Č. ir E. P. (t. 6, b. l. 90-91). Šių liudytojų parodymai leidžia daryti, jog įvykio vietoje buvo du automobiliai, vienas įklimpo, o kitas grįždamas atgal pravažiavo pro pareigūnus.
Iš 2007 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini) r., nuo (duomenys neskelbtini) pusės kranto einant į Lietuvos gilumą yra šlaitas, už kurio 10 metrų yra išvažinėta automobilio padangų žymėmis aikštelė. Nuo šios aikštelės 200 metrų atstumu einant į Lietuvos Respublikos gilumą yra miškas ir miške yra užklimpęs automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo rastos 23 dėžės, 11500 vienetų pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. (duomenys neskelbtini), stovi kitas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje buvo 21 dėžė, 10500 vienetų pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas apytiksliai 4800 metrai nuo automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 32-36). Taigi šiame protokole užfiksuoti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog abu automobiliai buvo pakankamai nedideliu atstumu vienas nuo kito.
Aplinkybę, jog abu automobiliai gabeno tą pačią cigarečių kontrabandos siuntą patvirtina ir jau anksčiau aptarti nuteistųjų telefoninių pokalbių įrašai, iš kurių matyti, jog juose minimas kontrabandos kiekis sutampa su automobiliuose rastu bendru dėžių su cigaretėmis skaičiumi (t. 1, b. l. 156, 165), t. y. viso buvo rastos keturiasdešimt keturios dėžės cigarečių (viename automobilyje 23, o kitame 21 dėžė). Be to, iš telefoninio pokalbio tarp M. K. ir asmens, vardu E., matyti, jog M. K. praneša E, jog viena mašina yra sulaikyta, o kita apsupta (t. 1, b. l. 158). Šis pokalbis rodo, jog cigaretės buvo pakrautos ir gabenamos dviem automobiliais.
Pirmosios instancijos teismo išvadą, jog kontrabanda buvo gabenamos 44 dėžės cigarečių iš dalies patvirtina ir tai, kad abejuose automobiliuose buvo rastos tos pačios rūšies cigaretės.
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną buvo atgabentos viso 44 dėžės (22000 pakelių) cigarečių „Saint George Lights“ (23 dėžės buvo sukrautos į automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 21 dėžės į automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 61197,20 Lt, t. y. ženkliai viršija 250 MGL. Tuo pačiu pažymėtina, jog aptarti įrodymai paneigia nuteistųjų aiškinimus, jog cigaretės turėjo būti gabenamos tik vienu automobiliu. Taigi nuteistųjų nusikalstamos veikos buvo teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį.
Apeliaciniuose skunduose yra akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį išskirtinai grindė liudytojo E. S. parodymais bei jo tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija. Visgi tokie apeliacinių skundų argumentai neatitinka tikrovės, prieštarauja skundžiamo nuosprendžio turiniui. Iš Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio turinio matyti, jog išskirtinė reikšmė E. S. parodymams bei tarnybiniams pranešimams suteikta nebuvo. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras privalo rinkti, tikrinti ir vertinti reikšmingus bylai duomenis, teismas privalo juos tikrinti, prireikus – rinkti papildomus duomenis, spręsti, ar jie yra įrodymai, ir vertinti. Taigi aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo išvados, įvertinus visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, sutapo su E. S. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis išvadomis, nėra pagrindas tvirtinti, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo bylą ar, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas viršijo savo kompetenciją. Nuteistieji teigia, kad liudytojas E. S. yra neobjektyvus, jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Visgi čia pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje sprendimą pripažinti apeliantus kaltais priėmė teismas, šis sprendimas yra pagrįstas surinktų ir ištirtų įrodymų viseto įvertinimu, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog teismo sprendimui įtakos turėjo E. S. profesinis suinteresuotumas. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad E. S. suinteresuotumas bylos baigtimi peržengia profesinio suinteresuotumo ribas, byloje nėra nustatyta jokių pažeidimų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistieji galėtų būti nepagrįstai apkalbami ar, siekiant jų nuteisimo, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti, kokie nors neteisėti veiksmai, kurie galėjo paveikti teismo sprendimo objektyvumą. Vertinant E. S. parodymų turinį matyti, jog iš tikrųjų šis liudytojas duodamas parodymus pateikė ir savo paties aplinkybių vertinimą. Visgi šio liudytojo vertinimai neturėjo įtakos skundžiamą nuosprendį priėmusiam teismui ir tas akivaizdžiai matyti iš paties nuosprendžio turinio.
Apeliantai yra neteisūs, kad vien tik E. S., taip pat kitų pirmosios instancijos teisme apklausų pareigūnų parodymai neįrodo jų dalyvavimo darant nusikaltimą. Visgi pareigūnų parodymai yra reikšmingi tuo, kad jais remiantis buvo nustatytos cigarečių gabenimo aplinkybės, dalis kontrabandoje dalyvavusių asmenų, be to, buvo nustatyti dalies bendrininkų veiksmai. Tuo pačiu pažymėtina, jog pareigūnų parodymai pirmosios instancijos teismo buvo vertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Įrodymų visumos įvertinimas leido teismui padaryti pagrįstas išvadas bei priimti teisingą sprendimą.
S. B. tvirtina, jog vertindamas įrodymus teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad jo vairuojamas automobilis pareigūnų buvo apžiūrėtas praėjus ilgam laiko tarpui nuo sulaikymo. Toks apelianto teiginys yra visiškai neatitinkantis tikrovės, kadangi automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas 2007 m. liepos 31 d. (apžiūra vyko nuo 18.00 val. iki 19.00 val.) (t. 2, b. l. 129), t. y. tą pačią dieną, kai buvo sulaikyti apeliantai. Telefonų radimo automobilyje faktas jokių abejonių teismui nekelia. Be to, kaip jau minėta, liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, jog pas M. K. ir S. B. buvo rasti mobiliojo ryšio telefonai, viename iš šių telefonų nebuvo SIM kortelės. Šie mobiliojo ryšio telefonai buvo paimti ir palikti automobilyje (t. 1, b. l. 95-97). Pirmosios instancijos teisme pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino.
Aplinkybė, kad byloje nebuvo atlikta daktiloskopinė ekspertizė, kuri būtų patvirtinusi faktą, kad S. B. naudojosi rastais telefonais, įvertinus anksčiau aptartus įrodymus, nepaneigia nuteistojo kaltės. Taip pat pažymėtina, jog nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui neturi reikšmės, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui. S. B. yra pats nurodęs, jog jį papildomai apklausiant įtariamuoju advokatas nėra reikalingas (t. 4, b. l. 13).
S. B. mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, ar pateikti specialistui telefoniniai pokalbiai nėra sumontuoti, ar tai yra vientisas įrašas. Jis pažymi, jog net specialistai suabejojo ar įrašuose yra nuteistojo balsas. S. B. išaiškintina, jog specialistai išvadoje nurodė, jog tyrimui pateikti du garso įrašai yra netinkami nustatyti ar juose užfiksuotas balsas priklauso S. B., kadangi vienas įrašas yra užtriukšmintas ir smarkiai iškraipytas, o kitas yra per trumpas. Dėl kitų įrašų specialistai davė tikėtiną išvadą, kadangi lyginamajame įraše ir tiriamuosiuose garso įrašuose stipriai skiriasi identifikuojamo asmens emocinė būsena, užfiksuotos kalbinės medžiagos turinys ir įrašų darymo sąlygos (t. 2, b. l. 48-49). Taigi specialisto išvadoje nėra užfiksuota jokių duomenų, kurie leistų abejoti įrašų autentiškumu, o tikėtinos išvados duotos dėl objektyvių priežasčių akivaizdžiai susijusių su įrašų darymo metu buvusiomis situacijomis. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, garso įrašai laikytini įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme ir dėl to, kad juose užfiksuota informacija vėliau pasitvirtino realiame gyvenime (nuteistųjų veiksmais), t. y. buvo gabenama cigarečių kontrabanda, cigarečių kiekis atitiko pokalbiuose minimą kiekį, sutapo telefoninių pokalbių ir apie juose aptariamų veiksmų laikas ir pan. Taip pat iš telefoninių pokalbių turinio matyti, jog jie vyksta nuosekliai, yra logiški. Ši aplinkybė taip pat iš dalies paneigia apeliacinio skundo prielaidą, jog pokalbiai galėjo būti sumontuoti.
Priešingai nei teigiama S. B. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nurodė, kokius veiksmus atliko apeliantas. S. B. telefoninių pokalbių metu kartu su M. K. susitarė su asmeniu, vardu E., kad pastarasis per (duomenys neskelbtini) upės farvateriu einančią Lietuvos Respublikos valstybinę sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu atplukdys cigaretes. Be to, S. B., M. K. nurodymu, surado asmenis, kurie paėmė atplukdytas cigaretes, stebėjo aplinką ir kontrabandos gabenimo vietos prieigas, kad pareigūnų pasirodymo atveju galėtų įspėti bendrininkus. Taip pat S. B. kontrabandos metu stebėjo aplinką ir 23.49 val. vykusio telefoninio pokalbio metu perspėjo kontrabandines cigaretes automobiliu gabenantį R. Š. apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų automobilio buvimo vietą ir nurodė jam pasišalinimo iš nusikaltimo vietos maršrutą.
M. K. apeliaciniame skunde tvirtina, jog jo nekaltumą iš dalies patvirtina ir aplinkybės, kad jam nebuvo paskirtas suėmimas, dėl jo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau toks apeliacinio skundo teiginys yra visiškai nepagrįstas. Nei aplinkybė, kad nuteistajam nebuvo paskirtas suėmimas, nei aplinkybė, kad dėl jo buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris vėliau buvo panaikintas, nepaneigia M. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo, vardu E, neturi reikšmės sprendžiant nei vieno iš nuteistųjų kaltės klausimų.
R. A. apeliaciniame skunde tvirtina, jog jis nepažįsta asmens, vardu E, ir mano, jog tai įrodo, jog jis nesusijęs su nusikaltimo darymu. Visgi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad R. A. asmeniškai nepažįsta asmens, vardu E, nepaneigia jo kaltės.
R. A. yra teisus nurodydamas, kad aplinkybės, jog jis, R. Š. ir E. K. gyvena (duomenys neskelbtini), be to, jis su S. B. dirba toje pačioje darbovietėje, o M. K. neneigia bendravęs su šiais nuteistaisiais, neleidžia daryti išvados, jog jie visi dalyvavo nusikaltimo padaryme. Visgi šios aplinkybės, vertinant jas su apartų įrodymų visuma, sustiprina teismo įsitikinimą, jog visi paminėti nuteistieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, kadangi jos akivaizdžiai įrodo, kad šie asmenys yra tarpusavyje susiję įvairiais ryšiais, todėl jų visų buvimas vienu metu netoli nusikaltimo padarymo vietos, negali būti vertinamas kaip atsitiktinis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistųjų R. A., S. B. ir M. K. apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkė Regina Gaudutienė
Teisėjai Kęstutis Jucys
Violeta Ražinskaitė