Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-786-172-2010].doc
Bylos nr.: 1A-786-172-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
Tyčia (BK 15 str.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
Laisvės apribojimas ( BK 48 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso subjektai
Kaltinamasis
Nukentėjusysis
Civilinis ieškovas ir jo teisės bei pareigos (BPK 110 str. ir kt. str.)
Civilinis atsakovas ir jo teisės bei pareigos (BPK 111 str. ir kt. str.)
Įrodymai ir įrodinėjimo procesas
Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
Asmenų parodymų vertinimas
Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 95-98 str.)
Procesiniai dokumentai
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Protokolas
Teismo posėdžių protokolai (BPK 36, 261 str.ir kt. str.)
Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
Civilinio ieškinio išsprendimas
Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos išskyrimas, bylų sujungimas ir nutraukimas ar perdavimas prokurorui (BPK 234 str., 254 str.)
Bylos perdavimas prokurorui (BPK 234 str., 254 str.)
Bylos išskyrimas į kelias ar kelių bylų sujungimas į vieną (BPK 234 str., 254 str.)
Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)
Kaltinamojo apklausa (BPK 271 str.)
Liudytojo apklausa
Nukentėjusiojo apklausos tvarka (BPK 283 str.)
Daiktinių įrodymų ir dokumentų tyrimas (BPK 289-290 str.)
Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis (BPK XXII skyrius)
Baigiamosios kalbos (BPK 293 str.)
Kaltinamojo paskutinis žodis (BPK 294 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Privataus kaltinimo bylų procesas (BPK XXX skyrius)
Privataus kaltinimo bylos (BPK 407 str.)
Taikinamasis posėdis (BPK 413 str.)

Pranešejas P

Nuorašas

Pranešejas P.Frolovas                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A – 786/2010

Teisejas V. Karšulis                                     Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.

(S)

             

 




 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2010 m. lapkricio 15 d.

Vilnius

             

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,

teiseju Zenono Birštono, Jurates Damanskienes,

sekretoriaujant Laurai Dmitrijevaitei,

dalyvaujant nuteistajam S. P.,

gynejai Loretai Guižauskienei,

nukentejusiajai L. P.,

jos atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui,

vertejai Boženai Seniut,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistojo S. P. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. gegužes 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. laisves apribojimu 4 menesiams, ipareigojant nuteistaji per ši laikotarpi nuo 23 val. iki 6 val. buti namuose savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusije su darbu, neatlygintinai išdirbti 40 valandu sveikatos priežiuros, globos ir rupybos istaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rupinasi neigaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonemis ir uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose, kavinese.

Taip pat nuosprendžiu priteista iš S. P. nukentejusiajai L. P. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejusi byla,

 

n u s t a t e :

 

              S. P. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikde sveikata, t.y. jis, 2009 m. rugsejo 24 d., apie 10.50 val., Vilniaus r., Rudaminos k., Laimes g. 29, tycia sudave L. P. 2 kartus i veida, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiame skruoste ir kairiame žaste, t. y. nežymu sveikatos sutrikdyma. Šiais savo veiksmais S. P. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d.

 

              Apeliaciniu skundu nuteistasis S. P. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010-05-19 nuosprendi ir ji išteisinti. Teigia, jog nepadare veikos, už kuria yra pripažintas kaltu, tuo tarpu teismas savo išvadas grinde prielaidomis, abejotinais liudytoju ir pacios nukentejusiosios parodymais. Atkreipia demesi, jog specialistai nenurode keliais trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai skruoste ir žaste. Be to, akivaizdu, kad sužalojimas žaste atsirado ne nuo tiesioginio smugio, o atsitrenkus i siena. Todel teismo teiginys, kad jis du kartus trenke nukentejusiajai i veida, neturi jokio pagrindo. Specialisto išvadoje taip pat nenustatyta, kokio senumo sužalojimai konstatuoti nukentejusiajai. Minetoje išvadoje nurodyta, kad sužalojimai atsirado galimai aplinkybese nurodytu laiku. Nukentejusioji i specialistus kreipesi 2009-10-01, t.y. praejus 7 dienoms po tariamo jos sumušimo, todel specialistas, duodamas išvada del sužalojimu atsiradimo laiko, remesi ne objektyviais duomenimis, o tik nukentejusiosios versija. Pirmos instancijos teismas, laikydamas nukentejusiosios parodymus nuosekliais ir vienareikšmiškais, nuosprendyje visiškai nevertino jos paaiškinimo kodel i specialistus del sužalojimu ji kreipesi tik po savaites. Nuteistojo manymu, toks laikas yra pakankamas sužalojimams atsirasti kitomis, nei skunde nurodytomis, aplinkybemis.

              Nuteistojo nuomone, liudytojas R. P. yra L. P. sunus ir suinteresuotas padeti mamai. L. P. teige, kad jos sumušimo diena namuose daugiau nieko nebuvo, paties sumušimo niekas nemate. Po sumušimo ji iš karto išejusi i darba, ten apie incidenta niekam nepasakojo, o namo grižo tik vakare. Apklaustas teisme nukentejusiosios sunus R. P. parode, kad iš mokyklos grižo 14 val. ir rado namie sumušta mama. Kadangi pati nukentejusioji nurode, kad tokiu laiku ji buvo darbe ir niekaip namie buti negalejo, todel akivaizdu, kad R. P. parodymai prieštarauja nukentejusiosios parodymams ir turetu buti vertinami kritiškai.

              Taip pat S. P. nurodo, kad teismas remesi liudytojos A. A. parodymais, kuri neaišku kokia diena mate sumušta nukentejusiaja. Ši liudytoja teisme parode, kad gerai prisimena, jog jos drauge L. P. buvo sumušta 2009-09-26, nes jai ta diena buvo laisvadienis. Tuo tarpu ivykis pasak L. P. buvo 2009-09-24. Be to, liudytoja A. A. tvirtino teismui, kad nukentejusioji jau kita diena po sužalojimo atliko medicinine apžiura, taciau tokie jos parodymai prieštarauja byloje esanciai specialisto išvadai, nes nukentejusioji kreipesi tik spalio 1 d. Mineta liudytoja taip pat tvirtino, jog iš L. P. sužinojo, kad S. P. jai sudave tik viena smugi, kas akivaizdžiai prieštarauja pacios nukentejusiosios paaiškinimui specialistams ir teismui. Nuteistojo nuomone, A. A. yra nusiteikusi jo atžvilgiu priešiškai.

              S. P. nuomone, L. P. turi pagrindo ji apkalbeti del nepadalinto tevu turto. Ji yra nuolatos viskuo nepatenkinta ir visada stengiasi išprovokuoti konfliktus. Nuteistojo teigimu, nukentejusioji turi pagrinda ji apkalbeti del pašlijusiu santykiu, taciau teismas šios aplinkybes neaptare.

Taip pat nuteistojo nuomone, civilinio ieškinio klausimas išsprestas netinkamai, kadangi nukentejusioji neminejo apie joki išgasti, nepateike nei vieno irodymo apie patirta skausma ar nepatogumus (i medikus nesikreipe, motyvuodama tuo, kad nebuvo laiko, vaistu nevartojo), negalejo paaiškinti kas sudaro jos tariamai patirta neturtine žala.

 

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis S. P. ir jo gyneja praše skunda patenkinti, nukentejusioji L. P. ir jos atstovas praše skunda atmesti.

Nuteistojo S. P. apeliacinis skundas atmestinas.

 

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais irodymais, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, teisingai kvalifikavo S. P. padaryta veika pagal LR 140 str. 1 d. bei paskyre jai tinkama bausme.

Nors S. P. nepripažista kaltes del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jo kalte irodyta byloje esanciais nukentejusiosios, liudytoju parodymais, specialisto išvada.

Nukentejusioji L. P. apklausta pirmosios bei apeliacines instancijos teisme nuosekliai tvirtino, jog 2009 m. rugsejo 24 d., apie 10.50 val., namuose, esanciuose Vilniaus r., Rudaminos k., Laimes g. 29, jos brolis S. P. tycia sudave jai smugius i veida, po ko ji atsitrenke i siena. Byloje esancioje 2009-10-01 specialisto išvadoje Nr. G3827/09(01) nurodyta, jog L. P. padaryta poodines kraujosruvos kairiame skruoste ir kairiame žaste, paveikus kietais bukais daiktais, galimai aplinkybese nurodytu laiku (2009-09-24). Nors specialisto išvadoje ir nenurodyta, keliais trauminiais poveikiais buvo padaryti sužalojimai, taciau L. P. buvo nustatyti sužalojimai dviejose vietose – kairiame skruoste ir kairiame žaste, pati nukentejusioji tiek privataus kaltinimo skunde, tiek teisme, o taip pat ir ja apžiurejusiam teismo medicinos specialistui nurode, kad jai buvo suduoti du smugiai i veida, nuo kuriu ji atsitrenke žastu i siena. Todel teismas padare pagrista išvada, jog S. P. sudave L. P. 2 kartus, o sužalojimai L. P. atsirado šiu smugiu pasekoje.

Nepagristas apelianto teiginys, jog specialistas duodamas išvada del sužalojimu atsiradimo laiko, remesi ne objektyviais duomenimis, o tik nukentejusiosios versija. Minetoje 2009-10-01 specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai L. P. buvo padaryti galimai aplinkybese nurodytu laiku. Išvada gauta apžiurejus nukentejusiaja bei išklausius jos paaiškinimus. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo medicinos specialisto kompetentingumu. Nors jo duota išvada apie sužalojimu padarymo laika yra tik tiketina, taciau, kad butent ta diena buvo padaryti sužalojimai L. P. patvirtina taip pat ir kiti bylos duomenys. Tai, kad nukentejusioji ne ta pacia diena, kai buvo sužalota S. P., o po beveik savaites kreipesi i teismo medicinos specialista del jai padaryto sužalojimo masto nustatymo, neduoda pagrindo abejoti specialisto išvados patikimumu. L. P. apklausta apylinkes teisme paaiškino, jog ta pacia diena nesikreipe pas ekspertus, nes turejo eiti i darba, o kita diena nuvažiavus i Šiaures miesteli sužinojo, jog teismo ekspertai persikele, todel kreipesi tik 2010-10-01. Šiuos savo parodymus nukentejusioji patvirtino apklausiama apeliacines instancijos teisme. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentejusiosios parodymais.

Kad S. P. 2009-09-24 sužalojo L. P. taip pat patvirtino ir liudytojai R. P. ir A. A.. R. P., kuris yra nukentejusiosios sunus, parode, kad 2009 m. rugsejo pabaigoje, grižo iš mokyklos apie 14-15 val. ir mate, kad motina buvo sumušta, ji verke, papasakojo, kad buvo konfliktas su broliu Stanislavu. Apklausta apeliacines instancijos teisme, nukentejusioji L. P. parode, jog jos sunus kaip ir sake, grižo 2009-09-24 iš mokyklos 14 valanda, o ji iš darbo grižo 20.30, tada ja sunus ir mate. Klausimas, kada ja sunus pamate, apylinkes teisme užduotas nebuvo. Vien tai, jog R. P. yra nukentejusiosios sunus, neduoda pagrindo vertini jo parodymus kritiškai.

Liudytoja A. A. parode, kad 2009 m. rugsejo pabaigoje buvo su vyru poliklinikoje ir po 11 val. jai paskambino L. P. ir pasake, kad pas ja buvo užvažiaves brolis S. P. ir ja sumuše. Tos pacios dienos vakare ji nuejo pas L. P. ir mate, jog pastaroji buvo susijaudinusi, apsiverkusi, po akim matesi raudona sumušimo žyme. Apeliaciniame skunde teigiama, jog liudytoja A. A. nurode, kad ivykis buvo 2009-09-26 ir S. P. nukentejusiajai sudave 1 smugi. Ivertinant tai, jog byla teisme buvo nagrinejama po ilgo laiko tarpo nuo ivykio, liudytoja galejo neprisiminti tikslios ivykio datos ar to, ka jai L. P. sake apie suduotus smugius. Nukentejusioji apeliacines instancijos teisme patvirtino, jog A. A. ja mate ivykio diena ir ji jai sake, jog S. P. sudave du smugius.  Priešingai, nei teigia nuteistasis savo skunde, liudytoja A. A. teisme nurode, jog L. P. kita diena po ivykio nuvažiavo del abdukcijos, taciau liudytoja nesake, kad L. P. atliko medicinine apžiura. Šie liudytojos parodymai visiškai atitinka nukentejusiosios parodymus apie tai, jog ji kita diena nuvažiavo daryti ekspertizes, taciau jai to padaryti nepavyko, kadangi ekspertai buvo išsikele kitu adresu.

Kolegija pažymi, jog liudytoju R. P. ir A. A. parodymai laikytini išvestiniais irodymais byloje, kadangi jie patys tiesiogiai ivykio nemate. Liudytoju parodymuose esantys netikslumai nera pagrindas vertinti visus ju parodymus kritiškai, kadangi esminese aplinkybese šiu liudytoju parodymai sutampa bei patvirtina nukentejusiosios parodymus bei specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis. 

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, jog neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji yra padaryta asmens sveikatai. Vadinasi, nukentejusioji turi teise reikalauti žalos atlyginimo. Nustatant neturtines žalos dydi remiamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. itvirtintais neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Savo pateiktame civiliniame ieškinyje (b.l. 51) nukentejusioji L. P. nurode, jog del S. P. veiksmu ji patyre dideli fizini skausma, baime ir pažeminima, bendravimo galimybiu sumažejima bei aplinkiniu pašaipas, kadangi i darba reikejo eiti su melyne paakyje. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismuose L. P. šias aplinkybes patvirtino. Nukentejusiosios patirta neturtine žala susijusi su jos emocine bukle ir išgyvenimais, kurie negali buti patvirtinti kokiais nors dokumentais ar pažymomis. Atsižvelgiant i tai, kolegija konstatuoja, jog apylinkes teismas, ivertines aukšciau nurodytas aplinkybes, pagristai priteise neturtines žalos atlyginima nukentejusiajai ir nustate tinkama neturtines žalos atlyginimo suma.

Nuteistasis skunde taip pat nurode, jog L. P. turi pagrindo ji apkalbeti del nepadalinto tevu turto. Taciau šis jo argumentas vertintinas kritiškai, kadangi apeliacines instancijos teisme apklausta L. P. nurode, kad namas, kuriame ji gyvena, yra padalintas – 1 aukštas priklauso jai, o 2 – broliui Ivanui. S. P. niekas nepriklauso. Su S. P. ji jokiu santykiu nepalaiko. Byloje nera jokiu duomenu, kuriu pagrindu galima butu teigti, jog L. P. siektu apkalbeti S. P..

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusiosios atstovas advokatas V. Zenevskis praše priteisti iš nuteistojo nukentejusiosios turetas išlaidas advokato pagalbai apmoketi ir pateike šias išlaidas patvirtinanti kvita. Vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d. šios išlaidos priteistinos iš S. P..

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010-05-19 nuosprendis teisetas ir pagristas, nuteistojo S. P. skunde nurodytos aplinkybes nesuteikia pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. 106 str. 2 d.,

 

n u t a r e :

 

atmesti nuteistojo S. P. apeliacini skunda.

Priteisti iš S. P. nukentejusiajai L. P. 1000 Lt turetu išlaidu advokatui.

Nutartis galutine ir neskundžiama.

 

 

Kolegijos pirmininkas (parašas)                                                                 Pavelas Frolovas

 

Teisejai (parašai)                                                                                               Jurate Damanskiene

 

                                                                                                                                              Zenonas Birštonas

 

              Nuorašas tikras:

              Kolegijos pirmininkas                                                                                                     Pavelas Frolovas