Byla Nr. ATP-487-485/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00858-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarimo J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarimu J. G. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus ir, pritaikius ATPK 301 str., vadovaujantis ATPK 33 str., nubausta subendrinta administracine nuobauda – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad 2013-12-17, apie 19.41 val., ties (duomenys neskeltini) Kaune, vairuodama automobilį (duomenys neskeltini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš šono ir kliudė stovintį automobilį. Eismo įvykio metu padariusi turtinę žalą, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Tokiais savo veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 234 punktų reikalavimus.
Apeliaciniu skundu J. G. prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-03-13 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
J. G. skunde nurodė, kad nuo pat pradžių davė išsamius ir nuoseklius paaiškinimus, kad 2013-12-17 vakare pastatė automobilį aikštelėje (duomenys neskeltini) gatvėje, Kaune, pastatyti automobilį buvo nelengva, nes automobilių aikštelėje buvo daug, kartu važiavęs vyras V. G. išlipęs įsitikino kad nekliudė kitų automobilių. Iš įvykio vietos nepasišalino, kadangi tuo metu nežinojo, kad jį sukėlė. Teismo išvados, kad policijos pareigūnų ir liudytojų parodymai, kad po automobilių kontakto likę apgadinimai buvo žymūs, todėl negalėjo jų nejusti, o jos vyras jų nematyti, yra tik prielaidos, kurios prieštarauja kitom byloje nustatytom objektyviom aplinkybėm. Teismas turėtų įvertinti jos elgesį po įvykio. Automobilis liko stovėti aikštelėje, t.y. visiškai prie pat susidūrimo vietos, dar apie 3-4 valandas, prie pat apgadinto automobilio, tai būtų nepaaiškinama, jeigu būtų pajautę ar pastebėję automobilių apgadinimus. Skunde taip pat pažymėjo, kad ant automobilio akivaizdžiai matomas internetinis adresas, todėl buvo galima rasti pažeidėjos anketinius bei kontaktinius duomenis. Automobilis draustas civiliniu „Kasko“ draudimu, kuris atlygina nuostolius, todėl pasišalinimas iš įvykio vietos neatneštų nei materialinės, nei jokios kitos naudos.
J. G. skunde pažymėjo, kad teismas nevertino aplinkybių, jog buvo tamsus paros metas, jos vyras dėl prasto regėjimo nešioja akinius, automobiliu paviršius nebuvo švarus, o automobilių aikštelės grindinys padengtas smulkiais akmenukais, parkuojant automobilį jame veikė grotuvas, automobilį statė itin lėtai, todėl teismo prielaida, kad negalėjo nepajusti automobilių susidūrimo visiškai nepagrįsta, nes net įvykio liudytojai ne iškarto suprato, kad įvyko automobilių susidūrimas. Jos veiksmuose nėra tyčios dėl inkriminuojamo pabėgimo iš įvykio vietos, nes ji tuo metu nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį.
Institucija atsiliepimu į J. G. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014-03-13 nutarimą palikti nepakeistą.
J. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
Šioje byloje ginčo dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. nėra, apeliaciniame skunde J. G. ginčija pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą. Apeliantė nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai ištyrė bylai reikšmingai aplinkybes ir išanalizavo įrodymus. Teismo išvados pagrįstos surinktų duomenų visumos analize ir vertinimu, ATPK 284 str., 257 str. nuostatos nepažeistos, todėl skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. J. G. pagrįstai pripažinta kalta, padariusi ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Nuobaudos skirtos teisingai.
Nors pažeidėja dėl jai inkriminuojamo pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., savo kaltę neigė, prisipažino tik apgadinusi svetimą automobilį, tačiau tai, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijusi įrodo bylos medžiaga. O Būtent, Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema (b.l. 4), policijos pareigūno M. G. tarnybinis pranešimas (b.l. 5), liudytojų M. P. ir R. S. paaiškinimai (b.l. 6, 7), foto nuotraukos (b.l. 10-14), Transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 18), specialisto R. V. tarnybinis pranešimas (b.l. 19). Be to, teismo posėdžio metu liudytojai E. K. ir M. G. parodė, kad automobilių apgadinimai matėsi aiškiai, nepastebėti jų neįmanoma, bei po įvykio apžiūrėjus automobilius, ant jų esantys apgadinimai sutapo, jie buvo žymūs. Liudytojų M. P. bei R. S. parodymai, kurios matė, kaip vyras išlipęs iš automobilio (duomenys neskeltini) v. n. (duomenys neskelbtini) apžiūrinėjo automobilius ir vėliau su automobilio vairuotoja pasišalino iš įvykio vietos.
Apeliantė skunde nurodo, kad jos veiksmuose tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo ir tą grindžia, tuo, kad nejautė, jog kliudė kitą automobilį, o jos sutuoktinis V. G. išlipęs automobilius apžiūrėjo ir įsitikino, kad kitų automobilių nekliudė. Tačiau šią aplinkybę paneigia nuotraukos esančios byloje, kurios nors ir yra nespalvotos, darytos tamsiu paros metu, tačiau automobilio sugadinimai aiškiai matomi. Taip pat atsižvelgtina į M. P. parodymus, kuri net stovėdama toliau nuo įvykio vietos išgirdo garsą panašų į metalo braukimą ir matė, kaip iš automobilio išlipęs vyriškis apžiūrinėjo būtent tą automobilio pusę, kuria kliudė kitą automobilį, todėl apeliantės argumentai, kad ji nejautė sukėlusi eismo įvykį atmestini, kaip nepagrįsti.
Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad teismo posėdyje J. G. sutuoktinis V. G. parodęs, kad jis apžiūrėjo automobilius ir nieko nepastebėjo, yra suinteresuotas bylos baigtimi ir siekia padėti savo sutuoktinei išvengti administracinės atsakomybės. Nors apeliantė teigia, kad jos sutuoktinio regėjimas prastas, jis nešioja akinius, buvo tamsu, automobilis nebuvo švarus, todėl jis ir galėjo nematyti automobilių sugadinimų, tačiau teismas šiuos argumentus vertintina kritiškai, nes byloje duomenų apie J. G. sutuoktinio prastą regėjimą nėra. Šiuo atveju dėl teisės pažeidimo atsako pati J. G., kuri pajutusi jog sukėlė eismo įvykį ir žinodama, kad, kaip ji teigia, sutuoktinio regėjimas prastas privalėjo pati įsitikinti, kad nesukėlė eismo įvykio.
J. G. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad automobilis liko stovėti toje pačioje aikštelėje, kurioje įvyko eismo įvykis, kad ant jo matomas internetinis adresas pagal kurį buvo galimybė surasti įvykį sukėlusį vairuotoją, bei, kad automobilis buvo apdraustas „Kasko“ draudimu, nepaneigia fakto, kad asmuo t.y. J. G. sukėlusi eismo įvykį pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Pabrėžtina, kad apeliantės minimose apygardų teismų nagrinėtose bylose aplinkybės skiriasi nuo jos atžvilgiu iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių.
Apeliantė teigia, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi prielaidomis, ir tą patvirtina ATPK 301 str. taikymas, nes teismas konstatavo, kad pažeidimą ji padarė ne piktybiškai vengdama atsakomybės, o neteisingai supratusi savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą, labai susijaudinusi.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas administracinę nuobaudą J. G. atžvilgiu individualizavo tinkamai, laikantis ATPK 30, 302 str. reikalavimų ir įvertinus išskirtines aplinkybes, suteikusias pagrindą taikyti ATPK 301 str. Teismas teisingai nurodė, kad J. G. pasišalino iš įvykio vietos, tačiau tą padarė ne piktybiškai vengdama atsakomybės, o neteisingai supratusi savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą, labai susijaudinus, tačiau šios teismo nurodytos aplinkybės nepaneigia pažeidimo padarymo fakto.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai pakankamai išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Algirdas Remeika