Administracinė byla Nr. A63 – 1024/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01640-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

pareiškėjos atstovui D. J.,

atsakovo atstovei Kristinai Valuckienei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui G. S.,

trečiojo  suinteresuoto asmens atstovei Čiuladaitei Rūtai,

vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. K. ir J. H. (J. H.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. H., M. Z. (M. Z.), Z. K., G. S. (G. S.), J. S. (J. S.), E. S. (E. S.) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai J. K. ir J. H. (toliau – ir pareiškėjai) skundais (I tomas, b. l. 3 – 7, 160 ? 164) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą į A. H. (A. H.) nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini), kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus.

Pareiškėjai pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Paaiškino, kad namų valdos žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), suformuotas pažeidžiant norminių aktų nuostatas, nes dalis suformuotos namų valdos žemės sklypo ploto patenka ne į V. S. (V. S.) pretenduojamą nuosavybės teisėmis atkuriamą žemės sklypą, bet į jų pretenduojamą buvusio savininko A. H. turėtą žemę, o taip pat yra suformuotas didesnio ploto nei yra įstatymų leistina namų valdos žemės sklypams (0,2 ha). Pareiškėjai taip pat paaiškino, kad buvusio savininko turėtos žemės buvimo vietą nustatė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu. Taip pat Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas iš archyvo gautas ir teismo sprendime nurodytas 1938 m. balandžio 25 d. matininko J. M. sudarytas planas, kuriame tiksliai ir aiškiai yra pažymėtos buvusio savininko A. H. bei gretimo žemės sklypo savininko V. S. valdytų žemės sklypų ribos, kurios nekito ir sutampa su liudytojų parodymais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, kuris draustų užbaigti buvusio savininko A. H. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo kartografavimą. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininkas spręsdamas klausimą dėl buvusio savininko A. H. turėto žemės sklypo ribų kompleksiškai sprendė ir klausimą dėl greta esančio buvusio savininko V. S. žemės sklypo ribų atliktos kartografijos. Būtent šio savininko žemės sklypų kartografija buvo atlikta du kartus, t. y. 2002 m. gruodžio 18 d. ir 2007 m. liepos 9 d. patikslinta, ir pažymėto sklypo ribos iš esmės viena nuo kitos skiriasi. V. S. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ribos buvo kartografuotos remiantis tik liudytojų parodymais ir neatitinka archyvinių dokumentų. Manė, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad V. S. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ribos neatitinka archyvinių dokumentų, Vilniaus apskrities viršininko administracija privalo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.

Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 48 – 50, II tomas, b. l. 41 – 43) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 342V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto patvirtinimo“ buvo suformuotas naudojamas namų valdos 0,7370 ha žemės sklypas. Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 2.3-3804-(01), atsižvelgdamas į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį, nustatė šio žemės sklypo dalis Z. K., G. S., J. S., E. S.. Šie asmenys yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini). 2009 m. kovo 19 d. sprendimais šiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkančias dalis žemės sklype (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad užbaigti buvusio savininko A. H. žemėvaldos kartografavimą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius negali ne dėl savo kaltės, o dėl akivaizdaus ginčo tarp pretendentų atkurti nuosavybės teises į V. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemę ir mirusio pretendento atkurti nuosavybės teises į A. H. nuosavybės teisėmis valdytą žemę V. H. turto paveldėtojų, pareiškėjų šioje byloje. Situacijoje, kai nėra išspręstas ginčas dėl buvusių savininkų V. S. ir A. H. buvusių žemėvaldų vietos kartografavimo, nėra pagrindo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl sklypų suformavimo ir kitų veiksmų atlikimo. Pažymėjo, kad 2009 m. spalio 8 d. raštu informavo pareiškėjus, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, remdamasis matininko J. M. 1938 m. sudarytu planu bei liudininkų parodymais 2009 m. birželio 2 d. pakartotinai kartografavo buvusio savininko A. H. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemėvaldą buvusioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atlikta kartografija nebuvo baigta, nes, palyginus jos duomenis su V. S. turėto žemės sklypo ribų kartografija, paaiškėjo, kad A. H. turėtos žemėvaldos ribos, nustatytos remiantis minėtu planu ir liudininkų parodymais, kertasi su buvusio savininko V. S. kartografuotos žemėvaldos ribomis (tai buvo nurodyta 2009 m. liepos 2 d. surašytame aiškinamajame akte). Esant tokiai situacijai remiantis liudininkų parodymais nėra galimybės tiksliai išsiaiškinti, kurioje vietoje buvo A. H. ir V. S. turėtų žemėvaldų ribos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (II tomas, b. l. 84 – 85) prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad pareiškėjai jokių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų ar sprendimų neginčija ir reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu nereiškia. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje kartografinė medžiaga bei prašymas dėl (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)) sklypo formavimo nuosavybės teisių atkūrimui nėra gauti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendimu (II tomas, b. l. 104 – 108) pareiškėjų skundą tenkino, įpareigojo Vilniaus apskrities viršininką užbaigti A. H. iki nacionalizacijos turėtos žemės, esančios dabartinėje (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) mieste, kartografiją, ir kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjai 2009 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu kartografuoti žemės ribas bei pateikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl laisvos žemės sklypo (-ų) suformavimo, nuosavybės grąžinimui natūra. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. gegužės 22 d., 2009 m. liepos 13 d. ir 2009 m. liepos 29 d. raštais informavo pareiškėjus, kad reikalinga vietoje 2009 m. birželio 2 d. pakartotinai tikslinti buvusio savininko nuosavybės teise valdytos žemės sklypo dalies vietą, nes Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendime nurodyta buvusio savininko A. H. 1/2 dalis valdyto sklypo dalis bendrame 11,3755 ha žemės plote. Pakartotinai atlikus A. H. žemės sklypo kartografavimą, atsakovas, remdamasis matininko J. M. 1938 m. sudarytu planu bei liudininkų parodymais 2009 m. birželio 2 d. pakartotinai kartografavo buvusio savininko A. H. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtą žemėvaldą buvusioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atlikta kartografija nebuvo baigta, nes, palyginus jos duomenis su V. S. turėto žemės sklypo ribų kartografija, paaiškėjo, kad A. H. turėtos žemėvaldos ribos, nustatytos remiantis minėtu planu ir liudininkų parodymais, kertasi su buvusio savininko V. S. kartografuotos žemėvaldos ribomis (tai buvo nurodyta 2009 m. liepos 2 d. surašytame aiškinamajame rašte ir akte). Iš plano ištraukos matyti, kad jau suformuoto namų valdai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos persidengia su buvusio savininko A. H. iki žemės nacionalizavimo valdyto žemės sklypo ribomis, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Toliau – ir Tvarka) 100, 106 punktais. Įvertinęs Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos 106 punkto 14, 19, 21 dalių nuostatas, teismas padarė išvadą, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyrius turi prievolę tik pažymėti kartografinėje medžiagoje savininko turėtų žemės sklypų ribas, o nuspręsti (nustatyti pagal teritorijos detaliuosius planus ir, reikalui esant, pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus), kokį (kokio dydžio) konkretų laisvą žemės sklypą ar sklypus galima suformuoti nuosavybės teisų atkūrimui, yra Vilniaus savivaldybės administracijos prerogatyva. Atkreipė dėmesį, jog A. H. turėtos žemės sklypų ribos paskutinėje (patikslintoje) kartografijoje iš esmės buvo pažymėtos, todėl, teismo nuomone, nėra jokių kliūčių šiuos sklypus formuoti, įvertinus buvusio žemės sklypo teritorijoje esamus pastatus, suprojektuotas žemėvaldas, esamas ir suprojektuotas gatves, jei joms detalūs planai patvirtinti iki teisės aktais nustatytų terminų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Žemėtvarkos skyrius aktais iš esmės kartografavo A. H. turėto žemės sklypo ribas, kurias pagal minėtą kartografiją sudaro 5,6878 ha ploto žemės sklypas, nurodė, jog ribos persidengia su V. S. žemėvalda, todėl, teismo manymu, nepagrįstas atsakovo teiginys, jog nėra galimybės baigti kartografuoti A. H. žemėvaldos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas rėmėsi archyviniais dokumentais: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu; 1938 m. J. M. sudarytas planu; 1930 – 1938 m. Vilniaus miesto planais su tuo metu sklypo ribomis. Taigi atsakovas turėjo pagrindą baigti kartografuoti žemės sklypo ribas ir kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad dėl akivaizdaus ginčo tarp pretendentų atkurti nuosavybės teises į V. S. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, taip pat jis negali kartografuoti A. H. žemėvaldos, nes ji kertasi su V. S. kartografuota žemėvalda, yra neteisingi, kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracija turi prievolę tik pažymėti kartografinėje medžiagoje savininko turėtų žemės sklypų ribas, o nuspręsti (nustatyti pagal teritorijos detaliuosius planus ir, reikalui esant, pagal kitus teritorijų planavimo dokumentus), kokį (kokio dydžio) konkretų laisvą žemės sklypą ar sklypus galima suformuoti nuosavybės teisų atkūrimui, yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prerogatyva. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs teisės aktų normas reguliuojančias ginčo teisinius santykius, teismas padarė išvadą, jog A. H. nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą (viso 5,6878 ha) (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini), pareiškėjai atsakovui buvo pateikę visus reikalingus dokumentus nuosavybei atkurti, taip pat ir archyvinius dokumentus, atsakovas pareiškėjų prašymus kartografuoti A. H. turėtą žemėvaldą sprendė formaliai, objektyviai nevertindamas visų pateiktų archyvinių dokumentų, dėl ko nepagrįstai nepabaigė kartografuoti A. H. dalies žemėvaldos ir nepateikė prašymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sklypų suformavimo.             

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 114 – 118) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir Tvarkos 106 punktu, žemės sklypų formavimas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencija, tačiau minėtus veiksmus Vilniaus miesto savivaldybės administracija gali atlikti tik remdamasi Vilniaus apskrities viršininko administracijos pateikta kartografine medžiaga; nuosavybės teisių atkūrimui sklypai formuojami prieš tai apskrities viršininko administracijai nustačius iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo buvimo vietą, ribas ir plotą. Nagrinėjamu atveju nėra aiški A. H. turėtos žemėvaldos buvimo vieta ir ribos. Taigi negalima sutikti su teismo teiginiu, kad Vilniaus apskrities viršininkas turi prievolę tik pažymėti kartografinėje medžiagoje buvusio savininko turėtų žemės sklypų ribas – buvusios žemėvaldos ribas Vilniaus apskrities viršininko administracija pirmiausia turi išsiaiškinti ir nustatyti. Kol nėra aiški turėtos žemėvaldos buvimo vieta, kartografinėje medžiagoje negali būti pažymėtos turėto žemės sklypo ribos, todėl kartografija negali būti fiksuojama kaip baigta.

2. Galiojant Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. vasario 22 d. sprendimui Nr. 342V, kuriuo suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), laikytina, kad A. H. žemė turėtoje vietoje nėra laisva. Esant tokiai situacijai, net ir palikus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą nepakeistą, jis nesukeltų pareiškėjams realių teisinių pasekmių, kadangi nenuginčijus minėto Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 342V, nebūtų galima formuoti pareiškėjų pageidaujamo žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui buvusio savininko A. H. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo vietoje.

Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 124 – 128) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Kilus ginčui, buvusio savininko V. S. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribų kartografija ir buvusio savininko A. H. kartografija nėra baigtos, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai nurodo, kad greta esančios buvusio savininko V. S. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribų kartografija yra baigta. Greta esančios buvusio savininko V. S. žemėvaldos ribos buvo kartografuotos remiantis tik liudytojų parodymais, tačiau jų parodymai keitėsi ne vieną kartą ir yra visiškai prieštaringi, o jų pagrindu atliktos V. S. žemėvaldos ribų 2002 m. gruodžio 18 d. ir 2007 m. liepos 9 d. kartografijos iš esmės viena nuo kitos skiriasi, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija V. S. turėto žemės sklypo kartografijos negali fiksuoti kaip baigtos, kadangi negali tiksliai išsiaiškinti, kurioje vietoje buvo V. S. turėtų žemėvaldų ribos.

2. Vilniaus apskrities viršininko administracijai nėra jokių teisinių kliūčių kartografuoti buvusio savininko A. H. žemėvaldos ribas, nepriklausomai, ar į ją patenką valstybės išperkama žemės, ar ne. Sprendimas sukels pareiškėjams teisines pasekmes, nes įpareigojus Vilniaus apskrities viršininką kartografuoti buvusio savininko ribas ir kreiptis su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administratorių, jie privalėtų atlikti nurodytus veiksmus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi kartografinę medžiagą su pažymėtomis buvusio savininko žemės sklypo ribomis, privalėtų šiose ribose suformuoti grąžinamos laisvos žemės sklypus, juos pažymėti planuose. Aplinkybė, kad tretiesiems asmenims yra suformuota namų valda, kurios dalis pateka į buvusio savininko A. H. turėtą iki nacionalizacijos žemėvaldą, nėra kliūtis formuoti likusioje dalyje grąžintinus natūra laisvos (neužstatytos) žemės sklypus.

Tretieji suinteresuotieji asmenys J. S. ir E. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 122 – 123) prašo jį tenkinti.

J. S. ir E. S. nurodo, kad kol nėra aiški iki 1940 m. nacionalizacijos A. H. turėto žemės sklypo buvimo vieta ir ribos atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija neturi galimybės tinkamai baigti A. H. žemėvaldos kartografiją, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo ruožtu negalės suformuoti žemės sklypų už kartografijos ribų ir/arba nelaisvoje (užstatytoje) žemėje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 129) prašo jį tenkinti sutikdama su jame nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

            Pareiškėjai šioje byloje siekia atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. H. iki nacionalizacijos turėtą žemę natūra, kuri iki 1995 06 01 įstatymų nustatyta tvarka buvo priskirta Vilniaus miestui.

            Byloje nustatyta, kad vykdant nuosavybės atkūrimo procedūrą, atsakovas atsisakė baigti  kartografuoti A. H. iki nacionalizacijos turėtą žemėvaldą  tuo pagrindu, kad dalis sklypo, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėjai, patenka į  V. S. namų valdos suformuotą žemės sklypą.

            Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, ar atsakovas pagrįstai atsisako baigti kartografuoti A. H. žemėvaldą.

             Nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ( toliau-Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnis, kurio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę iki 1995 06 01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra  laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Laisvos  (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

            Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.

            Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo Tvarkos 106 punkte nustatyta, kokius veiksmus atkūrimo procese yra įpareigotos atlikti konkrečios institucijos, dalyvaujančios nuosavybės teisių atkūrime. Turėtų žemės sklypų ribas kartografinėje medžiagoje pažymėti pavesta žemėtvarkos skyriams ir tik gavęs kartografinę medžiagą su pažymėtomis savininko turėto žemės sklypo ribomis savivaldybės administracijos direktorius atlieka jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Taigi, nesant kartografinėje medžiagoje pažymėto buvusio savininko sklypo ribų, negalimi savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai priskirti atlikti veiksmai, kaip nustatymas ar žemė nėra valstybės išperkama, grąžintino žemės sklypo suformavimas, parengtų sklypų planų tvirtinimas  ir kt.

             Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui įstatymu šioje procedūros dalyje tik pavesta pažymėti kartografinėje medžiagoje savininko turėtų žemės sklypų ribas, o nuspręsti kokio dydžio sklypas galimas suformuoti nuosavybės atkūrimui pavesta kitam viešojo administravimo subjektui-savivaldybės administracijos direktoriui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikalavimai nėra pareiškti.  Atsakovas nėra pateikęs prašymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui su kartografinėje medžiagoje pažymėtomis buvusio savininko sklypo ribomis, o be prašymo ir tokios medžiagos negalimi tolimesni nuosavybės atkūrimo veiksmai , kuriuos įstatymu pavesta atlikti  savivaldybės administracijos direktoriui.

            Todėl atsakovas,  atsisakydamas kartografinėje medžiagoje pažymėti buvusio savininko sklypo ribas, nevykdo Tvarkoje jam nustatytos pareigos, be kurios negalima tolimesnė nuosavybės atkūrimo procedūros eiga, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą šią pareigą atlikti.

            Pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, o apeliantui teismo sprendimas jokių pareigų nagrinėjamojoje byloje šiame nuosavybės atkūrimo etape nesukelia.

            Teisėjų kolegijos nuomone tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nepateikė svarių argumentų, kodėl atsakovas neturėtų baigti pareiškėjų pretenduojamo sklypo kartografavimo.

              Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad žemė į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėjai, nėra laisva, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tik dalis turėtos žemės yra užimta. Kodėl negalima atkurti nuosavybės teisių į laisvą žemės sklypo dalį, apeliantas pagrįstų argumentų nepateikia, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1  punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

           Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

            Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Nutartis  neskundžiama .

Teisėjai                                                                           Antanas Ablingis

                                                                                        Roma Sabina Alimienė

                                                                                        Virgilijus Valančius