Civilinė byla Nr. e2YT-2995-433/2020
Teisminio Proceso Nr. 2-68-3-35459-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,
sekretoriaujant Anai Usačiovai,
dalyvaujant pareiškėjui E. Ž.,
pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo,
n u s t a t ė:
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas E. Ž. yra translytė moteris. Pagal civilinės būklės aktų įrašus E. Ž. yra vyriškos lyties (biologinė lytis) asmuo, tačiau pareiškėjas E. Ž. ilgą laiką save identifikuoja kaip moterį ir gyvena kaip moteris (socialinė lytis). E. Ž. transseksualumas (TLK-10 kodas F64.0) oficialiai diagnozuotas Šeškinės poliklinikoje 2018 m. gegužės 24 d. Pareiškėjas, privačiai konsultuojamas endokrinologo, tais pačiais metais pradėjo ir pakaitinę hormonų terapiją. Remiantis 2019 m. liepos 10 d. tyrimų rezultatais, hormoninis gydymas pareiškėjui duoda pageidaujamų rezultatų – hormono estradiolio (E2) koncentracija kraujyje sudarė 520.3 pmol/l,2 o hormono testosterono (TESTO) koncentracija kraujyje sudarė 0.776 nmol/l.3. Hormono estradiolio (EST) koncentracijos kraujyje biologiniams vyrams norma yra 94.8-223 pmol/l, tad gerokai aukštesnė (kaip ir pareiškėjos atveju) estradiolio koncentracija kraujyje reiškia, kad translytės moters (biologinio vyro) hormoninis gydymas yra sėkmingas. Hormono testosterono (TESTO) koncentracijos kraujyje norma biologiniams vyrams yra 8.64-29.0 nmol/l, tad itin žema (kaip ir pareiškėjo atveju) testosterono koncentracija kraujyje reiškia, kad translytė s moters (biologinio vyro) hormoninis gydymas yra sėkmingas. Sėkmingas hormoninio gydymo taikymas sąlygojo pageidaujamus fizinės išvaizdos pokyčius. Pareiškėjas E. Ž. socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriškos lyties asmuo. Be to, pareiškėjas sąmoningai kryptingai konstruoja su moteriška lytimi sietiną identitetą, prisistato „E. Ž.“ vardu ir pavarde. Vienareikšmiškai konstatuotina, jog pareiškėjas yra pradėjęs negrįžtamą lyties pakeitimo procesą. Atsižvelgiant į radikalius pageidaujamus fizinės išvaizdos pokyčius, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių (toliau - CMS) su individualiais prašymais dėl lyties, vardo ir pavardės įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose, siekiant sinchronizuoti šiuos įrašus su tikrąja pareiškėjoo E. Ž. lytine tapatybe ir lytimi. E. Ž. prašymus dėl lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose pateikė 2019 m. rugsėjo 7-10 d. CMS nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl lyties ir asmens kodo ištaisymo (išvada Nr. A136-3196/19(2.4.1.55-TD1) parengta 2019 m. rugsėjo 7 d., patvirtinta 2019 m. rugsėjo 20 d., pareiškėjui įteikta 2019 m. lapkričio 6 d.). Išvadoje nurodoma, jog „ šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymais nėra nustatytos nei lyties pakeitimo sąlygos, nei tvarka. Kol nėra priimtas lyties pakeitimo įstatymas, Civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl lyties pakeitimo registravimo. Atsižvelgiant į tokią susidariusią situaciją, t. y., kad Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjo prašymas.“ CMS analogiškai nusprendė netenkinti ir pareiškėjo prašymų dėl vardo (išvada Nr. A136-3200/19(2.4.1.51-AD21) parengta 2019 m. rugsėjo 10 d., patvirtinta 2019 m. rugsėjo 18 d., pareiškėjui įteikta 2019 m. lapkričio 6 d.) ir pavardės (išvada Nr. A136-3201/19(2.4.1.51- AD21) parengta 2019 m. rugsėjo 26 d., patvirtinta 2019 m. spalio 14 d., pareiškėjui įteikta 2019 m. lapkričio 6 d.) pakeitimo. Išvadoje Nr. A136-3201/19(2.4.1.51-AD21) dėl pavardės pakeitimo teigiama, jog „pareiškėjo asmens kode, kuris šiuo metu nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir Lietuvos Respublikos pase, esantis pirmas skaitmuo „3“, atitinka vyro gimusio XX šimtmetyje
požymius. Pasirinkta pavardės Ž. forma neatitinka pareiškėjo lyties, ji tinkama tik moteriškos
lyties asmenims. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti pareiškėjo prašymo dėl pavardės pakeitimo
nėra teisinio pagrindo.“ Valstybės institucijos atsisakymas ištaisyti lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose, kad jie atspindėtų tikrąją pareiškėjo lytinę tapatybę, ir dėl to susidariusi situacija, kai pareiškėjas, pradėjęs negrįžtamą lyties pakeitimo procesą, yra priverstas gyventi su jo faktinės
išvaizdos, tikrosios lytinės tapatybės ir besikeičiančios lyties neatitinkančiais asmens tapatybės
dokumentais, vienareikšmiškai laikytina konstitucinės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą,
įvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių
konvencijos 8 str. 1 d., ribojimu. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso
514 str. 2 d., pareiškėjas kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu pripažinti
negaliojančiomis tris aukščiau paminėtas CMS išvadas (Nr. A136-3196/19(2.4.1.55-TD1), Nr. A136-
3200/19(2.4.1.51-AD21) ir Nr. A136-3201/19(2.4.1.51-AD21)) ir įpareigoti CMS ištaisyti įrašus apie
pareiškėjo lytį, vardą ir pavardę civilinės būklės aktuose. Šiuo prašymu pareiškėjas
nesikreipia į teismą dėl galimybės pakeisti civilinės būklės aktų įrašą apie asmens kodą, kuris taip
pat leidžia pareiškėją identifikuoti kaip vyriškos lyties asmenį. Gyventojų registro įstatymo 8
straipsnio 3 dalis nustato, kad asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekečiamas. Tačiau teisės aktai numato dvi galimas išimtis, kai gali būti suteikiamas naujas asmens kodas. Vadovaujantis
Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016
m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės
būklės aktų įrašų ir kitų duomenų formų patvirtinimo“, 113 punktu, asmeniui yra suteikiamas naujas
asmens kodas, kai gimimo įraše ištaisoma vaiko gimimo data arba lytis. Vadovaujantis Gyventojų
registro įstatymu ir Gyventojų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014
m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų
patvirtinimo“, valstybės įmonės „Registrų centras“ pareiga suteikti naują asmens kodą yra išvestinė ir
atsiranda tik po civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo ir jų duomenų pateikimo valstybės įmonei
„Registrų centras“. Dėl šios priežasties darytina prielaida, jog, gavusi duomenis iš civilinės metrikacijos
skyriaus apie pakeistą asmens lytį, valstybės įmonė „Registrų centras“ pareiškėjui automatiškai
sugeneruos naują asmens kodą, kuris atspindės moterišką pareiškėjo lytį. Savo prašymą dėl lyties,
vardo ir pavardės pakeitimo civilinės būklės aktų įrašuose pareiškėjas grindžia žemiau išdėstytais
argumentais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) yra konstatavęs, kad translyčių asmenų teisės
patenka tarp pagal EŽTK 8 straipsnį (teisė į šeimos ir privataus gyvenimo gerbimą) ginamų teisių, o
valstybė turi užtikrinti šias teises ir įgyvendinti su šiomis teisėmis susijusias pareigas (žr. EŽTT
sprendimą byloje Christine Goodwin prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 289957/95)). Taip pat
pažymėtina, jog valstybės yra įpareigotos, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės nuožiūros laisvę tam
tikrose ribose, užtikrinti lyties pakeitimo pripažinimą, inter alia, pakeičiant civilinės būklės aktus (žr.
EŽTT sprendimą byloje Grant prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 32570/03)). Vadovaujantis
EŽTT jurisprudencija, sprendžiant, ar konkrečios žmogaus teisės ribojimas yra teisėtas, turi būti
atsižvelgiama į šiuos tris aspektus: 1) ar ribojimas yra numatytas įstatymu; 2) ar ribojimu yra siekiama teisėtų tikslų; 3) ar ribojimas yra proporcingas pageidaujamų pasiekti teisėtų tikslų atžvilgiu. Asmens teisę pakeisti lytį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Civilinio kodekso 2.27 straipsnis. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio antra dalis numato, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatantys teisės aktai (įstatymai) turėtų sureguliuoti du tarpusavyje itin glaudžiai susijusius lyties keitimo proceso etapus, būtent: (1) administracinės civilinės būklės aktų įrašų keitimo tvarkos reglamentavimą; (2) medicininį lyties pakeitimą ir gydymą nustatantį teisinį reguliavimą. Civilinio kodekso 2.27 straipsnis neapibrėžia skirtingų lyties keitimo proceso etapų, t. y. teisinio lyties pakeitimo pripažinimo ir medicininio gydymo, tarpusavio sąveikos - tai turėtų padaryti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatantys įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso 2.27 straipsnio norma dėl teisės pakeisti lytį įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 50 straipsnio (e) dalimi Vyriausybei buvo pasiūlyta iki 2003 m. sausio 1 d. parengti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojantį įstatymo projektą. Toks Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtas įstatymo projektas Nr. IXP-2627 Seimo posėdžių sekretoriate buvo registruotas 2003 m. birželio 4 d., tačiau niekada taip ir nebuvo priimtas. 2007 m. EŽTT byloje L. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 27527/03) konstatavo, jog Lietuvos Respublikos neteisėtas neveikimas, pasireiškiantis delsimu priimti teisės aktus, reglamentuojančius administracinę civilinės būklės aktų įrašų keitimo tvarką ir medicininį lyties pakeitimą ir gydymą, prilygsta EŽTK 8 straipsnio pažeidimui. EŽTT konstatavo, jog „Lietuvos teisėje pripažįstama jų [translyčių asmenų] teisė pasikeisti ne tik lytį, bet ir civilinės būklės aktų įrašus. Tačiau egzistuoja teisės spraga – nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties pakeitimo operacijas. Kol nebus priimtas toks įstatymas, neatrodo, kad Lietuvoje būtų teikiamos tinkamos ir prieinamos medicininės lyties pakeitimo paslaugos.” [57-oji sprendimo byloje L. prieš Lietuvą pastraipa] EŽTT įpareigojo Lietuvą priimti reikiamus teisės aktus (t. y. specialų įstatymą, reglamentuojantį lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką) per tris mėnesius nuo galutinio sprendimo įsigaliojimo datos. Nepavykus to padaryti - išmokėti pareiškėjui 40,000 eurų su medicininės lyties pakeitimo procedūros kaštais užsienyje susijusią turtinę žalą. Lietuvos Vyriausybė trumpuoju laikotarpiu pasirinko pastarąjį sprendimo įgyvendinimo variantą. Pažymėtina, jog, kompensavus turtinę žalą pareiškėjui, t. y. pritaikius individualiąsias sprendimo įgyvendinimo priemones, EŽTT
įpareigojimas priimti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojantį įstatymą niekur neišnyko.
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo EŽTT sprendimo priėmimo, su lyties pakeitimo reglamentavimu
susijusi spraga Lietuvos teisinėje sistemoje vis dar išlieka nepašalinta. Reaguodamas į Lietuvos Vyriausybės delsimą įgyvendinti sprendimą byloje L. Prieš Lietuvą, EŽTT sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas 2014 metų rugsėjo mėnesį bylai pritaikė sustiprintos priežiūros procedūrą. Vadovaudamiesi EŽTT sprendimu byloje L. prieš Lietuvą ir siekdami užtikrinti efektyvų konstitucinės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą įgyvendinimą lytinės tapatybės pripažinimo kontekste, Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai buvo išplėtoję nuoseklią jurisprudencinę praktiką, kuri įpareigoja atsakingas institucijas ištaisyti translyčių asmenų, pareiškusių reikalavimus teismui, lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose. Pareiškėjas dar nėra atlikęs chirurginės lyties pakeitimo operacijos, tačiau, savo konkliudentiniais veiksmais (t. y. hormoninių preparatų vartojimu) yra aiškiai išreiškęs siekį atlikti su pageidaujamais fizinės išvaizdos pokyčiais susijusias medicinines lyties pakeitimo procedūras. Kita
vertus, šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės atlikti
visų su medicininiu lyties pakeitimu susijusių procedūrų. Kaip rodo žemiau pateikta analizė, šiuo metu
galiojantys teisės aktai ir nacionalinių teismų sprendimai nenumato imperatyvaus reikalavimo atlikti
chirurginę lyties pakeitimo operaciją prieš kreipiantis į atsakingas institucijas dėl atitinkamų įrašų
civilinės būklės aktuose ištaisymo. Pareiškėjo nuomone, jo teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą
taip pat apima ir teisę reikalauti ištaisyti įrašus civilinės būklės aktuose neatlikus chirurginės lyties
pakeitimo operacijos. Teismai yra priėmę daug sprendimu, kuriais įpareigojo suinteresuotus asmenis - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ir valstybės įmonę „Registrų centras“ - ištaisyti lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašus translyčių asmenų civilinės būklės aktuose be privalomojo chirurginės operacijos reikalavimo. Civilinėje byloje Nr. e2YT-5326-987/2017 teismas savo poziciją pagrindė tokiais argumentais: „Kadangi įstatymo leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo dėl lyties pakeitimo procedūrų taikymo bei neapibrėžė įstatyminiu lygmeniu sąvokos „lyties pakeitimas“ ar
„lyties pakeitimas medicininiu būdu“, teismas šalina šią įstatymo spragą, ad hoc nustatydamas, kad
sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties
pakeitimu, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs
sutapatinimas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys (konstatuotas
transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas, krutų redukcija/implantai ir pan.), tiek paties
asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas,
pavardė; dėvėjimas kitos lyties rūbų; išvaizdos pokyčiai ir elgsena, būdinga kitai lyčiai ir pan.). Tokios
išvados teismas priėjo vadovaudamasis prigimtinėmis žmogaus teisėmis (Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 18 straipsnis), įskaitant ir teisę pilnamečiam asmeniui nuspręsti dėl lyties keitimo (CK
2.27 straipsnis); taip pat žmogaus konstitucine teise į orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21
straipsnis) bei žmogaus konstitucine teise į privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 22 straipsnis). Teismas, prieidamas pastarosios išvados, taip pat vadovaujasi Europos
Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu, kurį priėmė septynių teisėjų kolegija byloje
A.P., Garcon ir Nicot prieš Prancūziją (skundų Nr. 79885/12, 52471/13 ir 52596/13). Šiame
sprendime yra suformuluota Europos Žmogaus Teisių Teismo preliminari išvada, kad reikalavimas
asmeniui, pageidaujančiam gimimo liudijime pakeisti duomenis apie lytį, prieš tai privalomai atlikti
negrįžtamus išvaizdos pokyčius (į ką patenka ir sterilizacija ar lyties keitimo chirurginė operacija)
pažeidžia 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 8
straipsnį, užtikrinantį kiekvieno asmens teisę į privatų gyvenimą.“ Be to, pažymėtina, jog civilinėje
byloje Nr. e2YT-5326-987/2017 teismas papildomai apibendrino, jog „pagrindinės teisinės
prielaidos civilinės būklės aktų įrašų keitimui yra asmeniui diagnozuotas transseksualumas ir asmens
identifikavimas savęs kaip atitinkamos lyties.“ Lietuvos Respublikoje neegzistuojant atskiram lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančiam įstatymui, su lyties pakeitimu susijusių civilinės būklės aktų įrašų keitimo tvarkos reglamentavimo požymių galima įžvelgti kituose teisės aktuose. Civilinio kodekso 2.18 straipsnis nustato civilinės būklės aktų valstybinę registraciją. Valstybė privalomai registruoja asmens lyties pakeitimą (2.18 straipsnio (8) dalis). Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 2.19 straipsnis). Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (Nr. Xn-2111) apskritai nemini su lyties pakeitimu susijusios civilinės būklės aktų valstybinės registracijos. Civilinio kodekso 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina Teisingumo ministras. Teisingumo
ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 buvo patvirtintos Civilinės būklės aktų
registravimo taisyklės, kurių 133 punktas nustato, kad „[k]ai gimimo įraše ištaisoma vaiko gimimo data
arba lytis, jam suteikiamas naujas asmens kodas.“ Šių taisyklių 131 punktas suteikia teisę civilinės
būklės akto įrašą ištaisyti remiantis teismo sprendimu. Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu
Nr. 1495 patvirtintų Gyventojų registro nuostatų 15 punkte nustatyta, kad Gyventojų registre tvarkomi
asmens duomenys, tarp jų ir asmens lytis (4 dalis). Asmens vardo ir pavardės taisyklių, patvirtintų
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333, 9.5. punktas
numato, kad pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties.
Kaip matyti iš šios su lyties pakeitimu susijusių civilinės būklės aktų įrašų keitimo tvarkos
reglamentavimo požymių turinčių teisės aktų analizės, nė vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas
nedetalizuoja „lyties pakeitimo“ teisinės sąvokos turinio, t. y. niekur nėra nustatyta, jog lyties
pakeitimas yra registruojamas tik atlikus konkrečias medicinines procedūras, inter alia, chirurginę lyties
keitimo operaciją. Manytina, jog tiksliausiai „lyties pakeitimo“ teisinės sąvokos turinį turėtų apibrėžti
lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatantys įstatymai (Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 2 dalis). Dėl
šios priežasties darytina išvada, jog šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai
nenumato (ir niekada nenumatė) imperatyvaus reikalavimo atlikti chirurginę lyties pakeitimo
operaciją prieš kreipiantis į atsakingas institucijas dėl atitinkamų įrašų civilinės būklės aktuose
ištaisymo ar pakeitimo. Šiuo metu pareiškėjas, net ir pageidaudamas, negalėtų atlikti chirurginės lyties keitimo operacijos Lietuvoje, nes tokios galimybės nenumato Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-152/2010). 2017 m. birželio-rugsėjo mėnesiais Sveikatos apsaugos ministerijoje veikė ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta parengti lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo aprašą, apimantį pirminio bei antrinio lygio psichiatro konsultacijų bei endokrinologinio gydymo pakaitine hormonų terapija paslaugų teikimą translyčiams asmenims. Tokią ribotą rengiamo diagnostikos ir gydymo aprašo apimtį (t. y. nereglamentuojant chirurginių lyties pakeitimo operacijų) sąlygojo dvi aplinkybės. Visų pirma, Sveikatos apsaugos ministerija atsisako reglamentuoti chirurgines lyties pakeitimo operacijas tol, kol nebus priimtas atitinkamas lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką
reglamentuojantis atskirasis įstatymas (Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 2 dalis). Visų antra,
atsižvelgiant į progresyvią nacionalinių teismų jurisprudenciją, nuspręsta reglamentuoti būtent tų
sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kurios sudarytų prielaidas translyčiams asmenims pasikeisti
asmens tapatybes dokumentus teismine tvarka be privalomojo chirurginės operacijos reikalavimo.
Nepaisant šių teigiamų tendencijų, lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo
aprašas kol kas nebuvo priimtas ir, atitinkamai, neįsigaliojo. Pažymėtina, kad Lietuvos sveikatos priežiūros institucijos taip pat negali nukreipti pareiškėjo atlikti chirurginės lyties pakeitimo operacijos užsienyje, nes, kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-152/2010), translyčiai asmenys nėra tinkami subjektai pasinaudoti 2001 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 478 patvirtintų Pacientų siuntimo konsultuotis (išsitirti) ir (ar) gydytis Europos Sąjungos ir kitose šalyse ir išlaidų apmokėjimo aprašu, nes jie neatitinka subjektams keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad pareiškėjui neturėtų būti keliamas reikalavimas atlikti chirurginę lyties pakeitimo operaciją prieš kreipiantis dėl įrašų civilinės būklės aktuose ištaisymo, nes toks reikalavimas pareiškėjui yra neįmanomas įgyvendinti ir nėra numatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Siekiant įvertinti, kokia apimtimi galimybė atsisakyti ištaisyti įrašus apie translyčio asmens lytį, asmens kodą, vardą ir pavardę civilinės būklės aktų įrašuose, remiantis tuo, jog translytis asmuo yra neatlikęs konkrečių medicininių procedūrų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, galėtų būti pateisinama tuo, jog esą yra siekiama teisėtų ir demokratinėje visuomenėje būtinų tikslų, svarbu įvertinti, koks teisinis reguliavimas galioja kitose Europos Tarybos (toliau - ir ET) valstybėse narėse. Remiantis 2019 metų duomenimis, net 28 ET valstybės narės - tarp jų ir Estija, Lenkija, Danija bei Švedija - suteikia galimybę translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus (t. y. ištaisyti civilinės būklės aktų įrašus) be privalomosios chirurginės operacijos, sąlygojančios sterilizaciją, reikalavimo. Iš esmės tai reiškia, jog lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašai civilinės būklės aktuose yra ištaisomi iš anksto numatytuose ir teisiškai reglamentuotose lyties pakeitimo proceso etapuose, dažniausiai - pradėjus pakaitinę hormonų terapiją. Toks lankstus reguliavimas yra
grindžiamas prielaida, jog faktinę besikeičiančią translyčių asmenų fizinę išvaizdą atspindintys asmens
tapatybės dokumentai (t. y. atitinkami ir teisingi įrašai apie lytį, asmens kodą, vardą ir pavardę) yra
būtina sąlyga siekiant socialinės ir ekonominės lytį keičiančių asmenų integracijos. Dėl šios priežasties lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašai civilinės būklės aktuose yra ištaisomi kaip įmanoma
ankstesniuose lyties keitimo proceso etapuose. 2010 metų kovo mėnesį Europos Tarybos Ministrų komiteto priimtoje rekomendacijoje CM/Rec2010(5)6 valstybėms narėms dėl priemonių kovai su diskriminacija seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės pagrindais (toliau - ir Rekomendacija) suformuluotas greitos, skaidrios ir prieinamos lyties pakeitimo procedūros principas. Šis principas remiasi EŽTT jurisprudencija translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos srityje,7 įskaitant teisinio lyties pakeitimo pripažinimo (t. y.
civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo) reglamentavimą. Nors ši rekomendacija nėra teisiškai
įpareigojanti, šio dokumento tekstui pritarė visų 47 Europos Tarybai priklausančių valstybių narių -
įskaitant ir Lietuvos Respublikos - atstovai, tokiu būdu išreikšdami savanorišką nacionalinių
vyriausybių pasiryžimą laikytis rekomendacijoje įtvirtintų nuostatų. Nagrinėjamo pareiškimo kontekste
ypatingai aktuali Rekomendacijos 20 punkte suformuluota nuostata, būtent: „[...] nustatyti reikalavimai,
įskaitant fizinės prigimties pokyčius dėl lyties pakeitimo teisinio pripažinimo, turėtų būti nuolat
peržiūrimi, siekiant pašalinti perteklinius reikalavimus“. Iš esmės tai reiškia, jog reikalavimas atlikti
konkrečias medicinines procedūras, inter alia, chirurginę lyties keitimo operaciją, siekiant ištaisyti
įrašus apie translyčio asmens lytį, asmens kodą, vardą ir pavardę civilinės būklės įrašuose, laikytinas
pertekliniu, t. y. translyčių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančiu, reikalavimu,
o ET priklausančios valstybės narės yra kviečiamos tokio reikalavimo atsisakyti. 2015 metų balandžio mėnesį priimtoje ET Parlamentinės asamblėjos rezoliucijoje 2048(2015) 8 „Dėl translyčių asmenų diskriminacijos Europoje“ (toliau - ir Rezoliucija) įtvirtinami aukščiausi translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartai ET lygmeniu. Nors ši rekomendacija nėra teisiškai įpareigojanti, šio dokumento tekstui pritarė dauguma ET valstybių narių parlamentinių delegacijų atstovų, įskaitant ir tris Seimo delegacijos ET Parlamentinėje asamblėjoje narius (t. y. D. K., B. V. ir E. Z.). Nagrinėjamo pareiškimo kontekste ypatingai aktuali Rezoliucijos 6.2.2. punkte suformuluota rekomendacija, būtent: „atsisakyti sterilizacijos ir kitų privalomųjų medicininio pobūdžio reikalavimų kaip būtinų teisinių sąlygų pripažįstant asmens lytinę tapatybę teisės aktuose, numatančiuose įrašų apie asmens vardą ir lytį pakeitimą (ištaisymą)“. Iš esmės tai reiškia, jog Rezoliucijoje raginama visiškai atsisakyti reikalavimo atlikti konkrečias medicinines procedūras, inter alia, chirurginę lyties keitimo operaciją, siekiant ištaisyti įrašus apie translyčio asmens lytį, asmens kodą vardą ir pavardę civilinės būklės aktuose, tokiu būdu realizuojant aukščiausius translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartus. Šiuo metu tarp ET priklausančių valstybių narių formuojasi nauja progresyvi paradigma, pagal kurią apskritai atsisakoma bet kokio pobūdžio reikalavimų ištaisant įrašus apie lytį, asmens kodą, vardą ir pavardę civilinės būklės aktuose. Kitais žodžiais tariant, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinama kiekvieno asmens teisė pasikeisti lytį asmens tapatybės dokumentuose vadovaujantis paprasta administracinio pobūdžio procedūra. Įstatymais yra pripažįstama translyčių asmenų apsisprendimo teisė dėl savo lytinės tapatybės, o valstybinės institucijos yra įpareigojamos įgyvendinti šią teisę greitu, skaidriu ir prieinamu būdu, pakeičiant asmens tapatybės dokumentus. Toks išimtinai individualia asmens apsisprendimo teise ir prerogatyva paremtas reguliavimas šiuo metu yra įtvirtintas penkiose ET priklausančiose valstybėse narėse, būtent - Danijoje, Maltoje, Airijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, ir atitinka pagrindinių žmogaus teisių apsaugos standartus. Atsižvelgiant į ET lygmeniu Rekomendacijoje CM/Rec2010(5) ir Rezoliucijoje 2048(2015) kodifikuotus aukščiausius translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartus bei individualiose ET valstybėse narėse galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog galimybė translyčiams asmenims ištaisyti lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose be reikalavimo atlikti konkrečias medicinines procedūras, inter alia, chirurginę lyties keitimo operaciją, demokratinėse visuomenėse nėra ribojama remiantis valstybės saugumo, viešosios tvarkos, šalies ekonominės gerovės interesų, teisės pažeidimų ar nusikaltimų prevencijos, gyventojų sveikatos ar dorovės bei kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugos išlygomis. Veikiau priešingai - galimybė translyčiams asmenims ištaisyti lyties ir asmens kodo įrašus civilinės būklės aktuose be privalomojo reikalavimo atlikti konkrečias medicinines procedūras, inter alia, chirurginę lyties keitimo operaciją, laikytina elementariu efektyvios translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartu. Įdomu pastebėti, jog Lietuvos Respublika, neteisėtu neveikimu nuo 2003 m. liepos 1 d. ribojanti translyčių asmenų konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą elgiasi dvilypiai, kadangi tarptautiniu ET lygmeniu savanoriškai prisiima rekomendacinio pobūdžio reikalavimus laikytis aukščiausių standartų efektyvios translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos srityje. Lieka įvertinti, ar ribojimas ištaisyti lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose neatlikus konkrečių medicininio pobūdžio procedūrų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, gali būti laikomas proporcingu, nors šiuo ribojimu ir nėra
siekiama jokių teisėtų tikslų. Siekiant įvertinti, ar taikomas translyčių asmenų teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimas, t. y. atsisakymas ištaisyti lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose neatlikus konkrečių medicininio pobūdžio procedūrų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, galėtų būti laikomas proporcingu konstitucinės teisės ribojimu, būtina įvertinti, kokią įtaką toks ribojimas byloje nagrinėjamu atveju turėtų pareiškėjui. Lyties pakeitimas yra procesas, kurio metu individai įvairių pokyčių ir procedūrų pagalba iš naujo apibrėžia savo kūno santykį su individualia lytine tapatybe. Šis procesas gali, tačiau neprivalo, apimti įvairias medicinines procedūras (pavyzdžiui, pakaitinę hormonų terapiją), kurių pagalba translyčiai asmenys „sinchronizuoja“ savo fizinę išvaizdą su savo tikrąja lytine tapatybe. Translyčių asmenų konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra realizuojama per dvi pagrindines procedūras, būtent - įtvirtinant galimybę pakeisti įrašus apie asmens lytį, asmens kodą, vardą ir pavardę civilinės būklės aktuose ir sudarant sąlygas gauti pageidaujamas su lyties pakeitimu susijusias sveikatos priežiūros procedūras, t. y. gydymą. Tuo atveju, kai šios procedūros yra viena nuo kitos priklausomos, t.y. teisinis lyties pokyčio pripažinimas nėra įmanomas be konkrečių medicininio pobūdžio procedūrų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, yra ribojama translyčių asmenų konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Situacija komplikuojasi dar labiau, kai valstybė lytį norintiems
pakeisti asmenims kelia neįmanomus išpildyti reikalavimus, t. y. nesudaro galimybių medicininiu būdu
pakeisti lytį nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos rėmuose. Būtent su tokia situacija šiuo metu
susiduria lyties pakeitimo procedūrą pradėjęs pareiškėjas. Pareiškėjas ateityje galimai pageidautų atlikti pilną lyties pakeitimo procedūrą, įskatinat ir chirurginę lyties pakeitimo operaciją. Kita vertus, dėl jau daugiau nei penkiolika metų besitęsiančio neteisėto Lietuvos valstybės neveikimo, delsiant priimti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančius teisės aktus, pareiškėjas net teoriškai negalėtų gauti pageidaujamų sveikatos priežiūros paslaugų (t. y. chirurginės lyties keitimo operacijos). Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjas dėjo kryptingas ir nuoseklias pastangas ieškant, identifikuojant ir pasinaudojant jo sveikatos būklei gydyti būtinomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Kaip matyti iš prie pareiškimo pridedamų
dokumentų, kai kurios sveikatos priežiūros paslaugos (pavyzdžiui, pakaitinė hormonų terapija)
pareiškėjui buvo suteiktos privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, apmokamos pačio pareiškėjo
lėšomis. Šių sveikatos priežiūros paslaugų nėra įmanoma gauti valstybinėse sveikatos priežiūros
įstaigose Lietuvoje, nes Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nėra patvirtintas tokių sveikatos
priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantis diagnostikos ir gydymo aprašas. Be to, konstatuotina, jog
tolimesni medicininio transseksualumo gydymo etapai, t. y. pilna chirurginė lyties pakeitimo operacija,
Lietuvoje nėra atliekama nei valstybinėse, nei privačiose sveikatos priežiūros įstaigose EŽTT yra konstatavęs, jog nagrinėjant su medicininiu lyties pakeitimu susijusius teisinius klausimus, translyčiams asmenims negali būti keliamas reikalavimas įrodyti, jog medicininis lyties keitimas (įskaitant chirurginę lyties pakeitimo operaciją) yra vienintelis tinkamas diagnozuotos ligos gydymo būdas, nes toks reikalavimas yra perteklinis ir pažeidžia translyčių asmenų teisę į privataus gyvenimo gerbimą (žr. sprendimą byloje Van Kuck prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 35968/97)). Pažymėtina, jog šioje byloje klausimas dėl taikomo gydymo tinkamumo apskritai nenagrinėtinas, nes jis tiesiogiai nėra susijęs su pareiškime keliamu reikalavimu, t. y. ištaisyti asmens lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose. Kita vertus, konstatuotina, kad pareiškėjo asmenine iniciatyva pasirinktos gydymo priemonės duoda pageidaujamų rezultatų - pareiškėjas yra patenkintas pakaitinės hormonų terapijos sąlygotais fizinės išvaizdos pokyčiais, t. y. hormono estradiolo (E2) koncentracija kraujyje pareiškėjo atveju patenka į biologinės moteriškos lyties individams būdingą normą. Galiausiai pažymėtina, jog pareiškėjas socialinėje erdvėje yra atpažįstamas išimtinai kaip moteriškos lyties
asmuo, o tai sąlygojo konkliudentiniai pareiškėjo veiksmai siekiant su medicinini lyties pakeitimu susijusių fizinės išvaizdos pokyčių. Net ir tuo atveju, kai translyčiai asmenys laisva valia pageidauja atlikti medicininę lyties pakeitimo procedūrą, šis reikalavimas teisinio lyties pakeitimo pripažinimo kontekste laikytinas pertekliniu reguliavimu. Tokią poziciją lemia trys pagrindinės priežastys, būtent: (a) ne visi translyčiai asmenys pageidauja atlikti medicininę lyties pakeitimo procedūrą; (b) dėl individualios sveikatos būklės ne
visiems translyčiams asmenims yra įmanoma medicininiu būdu pakeisti lytį; (c) asmens lyties, asmens
kodo, vardo ir pavardės ištaisymo civilinės būklės aktuose atžvilgiu asmens biologinės lyties
charakteristikos nėra svarbios, nes šia procedūra siekiama įtvirtinti būtent subjektyvų asmens savęs priskyrimą vienai ar kitai lyčiai (socialinė lytis), tokiu būdu sudarant sąlygas efektyviai dalyvauti ekonominiame bei socialiniame šalies gyvenime. Būtent trečioji priežastis nagrinėjamos bylos kontekste yra ypatingai aktuali pareiškėjo atžvilgiu. Dėl sėkmingai taikomos pakaitinės hormonų terapijos sąlygotų pageidaujamų fizinės išvaizdos pokyčių, pareiškėjas socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriškos lyties asmuo. Pareiškėjas kryptingai konstruoja savo socialinį identitetą kaip moteriškos lyties asmuo mokslo įstaigoje, draugų ir pažįstamų rate, socialiniuose tinkluose ir kitur. Pareiškėjas taip pat nuolatos dėvi įprastai su moteriška lytimi asocijuojamus drabužius, augina ilgus plaukus, kalba ir elgiasi „moteriškai“. Kita vertus, pareiškėjo asmens tapatybės dokumentuose yra nurodyta vyriška lytis ir su ja asocijuojamas asmens kodas (prasidedantis skaičiumi „3“). Toks faktinis neatitikimas tarp pareiškėjo realios išvaizdos ir asmens tapatybės dokumentų turi didelį poveikį pareiškėjo gyvenimui Lietuvoje. Dėl dabartinės situacijos potencialiai galėtų būti suvaržyta pareiškėjo judėjimo laisvė keliaujant ir kertant valstybės sieną, nes būtų kvestionuojamas pareiškėjo pateikiamų asmens tapatybės dokumentų autentiškumas. Pareiškėjas nuolatos nerimauja dėl neatitikimo tarp faktinės fizinės išvaizdos ir asmens tapatybės dokumentų sąlygotų situacijų, kai bus priverstas atsakyti į nemalonius ir teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidžiančius klausimus. Dėl neatitikimo tarp faktinės fizinės išvaizdos ir asmens tapatybės dokumentuose nurodytų asmens lyties, vardo ir pavardės įrašų pareiškėjas nuolatos susiduria su žeminančiomis situacijomis, pavyzdžiui, įsigyjant tabako gaminius, atsiimant siuntinį pašto skyriuje ar norint atidaryti sąskaitą banke, kreipiantis į medikus ir bet kur kitur, kai, paprašius pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą, pareiškėjas yra priversta atskleisti savo translytę lytinę tapatybę ir tokiu
būdu susidurti su neabejotinomis priešiškumo ir (ar) diskriminacijos apraiškomis. Remiantis ES Pagrindinių teisių agentūros (PTA) 2013 metais atliktos LGBT asmenų apklausos duomenimis, 60 % translyčių asmenų Lietuvoje patyrė fizinį ar seksualinį smurtą ar grasinimus susidoroti per pastarųjų penkerių metų laikotarpį, o 55 % translyčių asmenų Lietuvoje susidūrė su žodiniu priekabiavimu, dėl kurio šie asmenys buvo priversti pasijausti itin nejaukiai. Remiantis specialiojo Eurobarometro 437 apie diskriminaciją ES 2015 metais duomenimis, net 49 % Lietuvos gyventojų jaustųsi nepatogiai dirbdami vienoje darbovietėje su translyčių kolega. Atsižvelgiant į šių tarptautinių tyrimų duomenimis, darytina išvada, jog translyčiai asmenys Lietuvos visuomenėje susiduria su dideliu priešiškumo laipsniu, kurį didžiąja dalimi lemia viešai (su) žinomas asmens
translytės tapatybės faktas. Galimybė įgyti asmens faktinę išvaizdą, tikrąją lytinę tapatybę ir
besikeičiančią lytį atitinkančius asmens tapatybės dokumentus kuo ankstesniuose lyties pakeitimo
proceso etapuose reikšmingai prisidėtų prie socialinės ir ekonominės translyčių asmenų integracijos
Lietuvos visuomenėje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad galimybė atsisakyti pakeisti lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose neatlikus konkrečių medicininio pobūdžio procedūrų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, neproporcingai apribotų pareiškėjo konstitucinę teisę į privataus gyvenimo gerbimą Turėdamas faktinę asmens išvaizdą, tikrąją lytinę tapatybę ir besikeičiančią lytį atspindinčius asmens tapatybės dokumentus, pareiškėjas galėtų sėkmingiau integruotis socialiniame ir ekonominiame gyvenime, nesusidurtų su nuolatinėmis stresą, įtampą ir nerimą keliančiomis situacijomis, nebūtų priverstas nuolatos prieš savo valią atskleisti savo translytės tapatybės aplinkiniams. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato imperatyvaus reikalavimo
atlikti chirurginę lyties keitimo operaciją prieš kreipiantis į atsakingas institucijas dėl atitinkamų įrašų
civilinės būklės aktuose ištaisymo, o tokio reikalavimo nustatymas būtų akivaizdžiai neproporcingas,
pareiškėjas prašo: 1) pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 7 d. išvadą Nr. A136-3196/19(2.4.1.55-TD1), 2019 m. rugsėjo 10 d. išvadą Nr. A136- 3200/19(2.4.1.51-AD21) ir 2019 m. rugsėjo 26 d. išvadą Nr. A136-3201/19 (2.4.1.51- AD21); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašą apie pareiškėjos lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šis įrašas atspindėtų moterišką pareiškėjos lytį (įrašą apie asmens lytį pakeisti
iš „VYR/M“ į „MOT/F“); 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškėjos vardą ir pavardę civilinės
būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų moterišką pareiškėjos lytį (įrašą apie
asmens vardą pakeisti iš „E.“ į „E.“, o įrašą apie asmens pavardę pakeisti iš
„Ž.“ į „Ž.“).
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau - Vilniaus miesto CM skyrius) atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo ir pakeitimo tvarką reglamentuoja 2015-12-03 LR civilinės būklės aktų registravimo įstatymas Nr. XII-2111, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, patvirtintos LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334. Vardai ir pavardės keičiami vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėmis, patvirtintomis LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-333. Pareiškėjas 2019-09-07 pateikė prašymą Vilniaus miesto CM skyriui ištaisyti pareiškėjo gimimo įraše Nr. 4041, sudarytame 1998-10-07 Vilniaus miesto CM skyriuje, kūdikio lytį iš vyras į moteris, asmens kodą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyrius 2019-09-07 išvadoje Nr. A136-3196/19(2.4.1.55-TD1) pareiškėjo prašymo nepatenkino nesant teisinio pagrindo. Taip pat
pareiškėjas 2019-09-10 pateikė prašymą Vilniaus miesto CM skyriui ištaisyti pareiškėjo gimimo
įraše Nr. 4041, sudarytame 1998-10-07 Vilniaus miesto CM skyriuje, vardą iš E. į E.
Vilniaus miesto CM skyrius 2019-09-10 išvadoje Nr. A136-3200/19(2.4.1.51-AD21), pareiškėjo
prašymo nepatenkino nesant teisinio pagrindo. Asmens teisę pakeisti lytį reglamentuoja LR civilinio kodekso (toliau - CK) 2.27 straipsnis, kuriame nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio antra dalis numato, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Toks specialus įstatymas nėra priimtas. Taigi šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymais nėra nustatytos nei lyties pakeitimo sąlygos, nei tvarka. CK 2.18 straipsnio 8 punktas įpareigoja valstybę privalomai registruoti civilinės būklės aktą - asmens lyties pakeitimą. Atsižvelgiant į tokią susidariusią situaciją, t. y., kad Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjo prašymas. Gyventojų registro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2014-12-23 nutarimu Nr. 1495, (toliau-Nuostatai) 22 ir 24 punktuose nustatyta, kad asmens kodą suteikia Registrų centras. Nuostatų 25 punkte, nustatyta, kad asmens kodo struktūra jo suteikimo metu nustatoma vadovaujantis LR gyventojų registro įstatymo 8 straipsniu ir Lietuvos Respublikos standartu (LST 1185-91). LR Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnis numato, kad pirmasis asmens kodo skaitmuo turi atitikti asmens lytį ir gimimo šimtmetį. Asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas. Tačiau teisės aktai numato dvi išimtis, kai gali būti suteikiamas naujas asmens kodas. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334,133 punktu, kai gimimo įraše ištaisoma vaiko gimimo data arba lytis, jam suteikiamas naujas asmens kodas. Pareiškėjo asmens kode, kuris šiuo metu nurodytas Gyventojų registre ir asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, esantis pirmas skaitmuo „3“, atitinka vyro gimusio XX šimtmetyje požymius. Pareiškėjo turima vardo ir pavardės forma E. Ž. atitinka jo lyties įrašą. Pasirinkta vardo ir pavardės forma E. Ž. tinkama moteriškos lyties asmenims. Taigi pareiškimo tenkinimo atveju, Vilniaus miesto CM skyrius ištaisys įrašus apie pareiškėjo vardą, pavardę ir lytį taip, kad jie atspindėtų moteriškąją lytį. LR civilinio proceso kodekso 514 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo ar pakeitimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės akto įrašą ištaisyti, pakeisti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. Taip pat informuojame, kad bendrosios kompetencijos teismas yra išnagrinėjęs civilines bylas dėl asmenų lyties įrašo, asmens kodo, vardų ir pavardžių pakeitimo (ištaisymo). Vilniaus miesto CM skyrius, vadovaudamasis priimtais teismo sprendimais, yra pakeitęs asmenų lyties įrašą jų civilinės būklės aktų įrašuose (ko pasėkoje pasikeitė ir asmens kodas), taip pat vardus, pavardes.
Teismo posėdžio metu pareiškėjais ir jo atstovė prašė pareiškimą tenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime išdėstytas aplinkybes ir argumentus.
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas E. Ž. yra translytė moteris, kuri pagal civilinės būklės aktų įrašus yra vyriškos lyties (biologinė lytis) asmuo, tačiau ilgą laiką save identifikuoja kaip moterį ir gyvena kaip moteris (socialinė lytis). Pareiškėjui transseksualumas (TLK‑10 kodas F64.0) oficialiai diagnozuotas 2018 m. gegužės 24 d. Šeškinės poliklinikoje. Pareiškėjas yra pradėjęs gydymą pakaitine hormonų terapija, kuri duoda pageidaujamų rezultatų (2019 m. liepos 10 d. tyrimų rezultatų pažyma). Pareiškėjas nurodė, kad sėkmingas hormoninio gydymo taikymas lėmė pageidaujamus fizinės išvaizdos pokyčius – pareiškėjas socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriškos lyties asmuo, todėl konstatuotina, jog pareiškėjas yra pradėjęs lyties pakeitimo procesą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių su prašymais dėl lyties, vardo, pavardės ir asmens kodo įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose, siekiant sinchronizuoti šiuos įrašus su tikrąja pareiškėjos lytine tapatybe ir lytimi. 2019 m. rugsėjo 7 d., 2019 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d. Civilinės metrikacijos skyrius netenkino pareiškėjo prašymų, nes šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymais nėra nustatytos lyties pakeitimo sąlygos bei tvarka.
Pareiškėjo teigimu, šiuo metu jo gimimo lytis ir tikrasis lytinis identitetas nesutampa, ir jis, pradėjęs lyties pakeitimo procesą, yra priverstas gyventi su jo faktinės išvaizdos, tikrosios lytinės tapatybės ir besikeičiančios lyties neatitinkančiais asmens tapatybės dokumentais, kas laikytina konstitucinės teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, įvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, ribojimu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas prašė teismo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškėjo lytį, vardą ir pavardę, kad jie atspindėtų pareiškėjo moteriškąją lytį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.27 straipsnį, nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai, tačiau pareiškimo nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikoje priimtų lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatančių įstatymų nėra (CK 2.27 straipsnio 2 dalis). CK 2.18 straipsnio nuostatos įpareigoja valstybę asmens lyties pakeitimą registruoti privalomai. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis).
2006 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 112 punkto 2 papunktyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašus leidžiama pakeisti, jei reikia pakeisti asmens lytį, vardą ir pavardę dėl lyties pasikeitimo ar pakeitimo, o civilinės būklės akto pakeitimo įrašas įrašomas remiantis teismo sprendimu (Taisyklių 116.1 punktas). 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu V-230 patvirtintų Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų 7.3. punkte pareiga sudaryti ir suteikti asmeniui kodą pavesta VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamentui, o asmens kodo suteikimo tvarkos aprašo 3.5. punkte nustatyta, kad asmens kodas suteikiamas asmenims, pakeitusiems lytį.
Iš nurodytų teisės normų darytina išvada, kad įstatymo leidėjas nustatė galimybę ištaisyti civilinės būklės aktuose įrašus, identifikuojančius asmens lytį, tuo atveju, jei asmuo, sulaukęs pilnametystės ir nebūdamas santuokoje, mediciniškai pakeitė lytį. Kadangi įstatymo leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo dėl lyties pakeitimo procedūrų taikymo, įrašų dėl pareiškėjo prašymo dėl lyties, vardo ir pavardės keitimo nagrinėtinas ir nustatytinas teisme ypatingosios teisenos tvarka.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo transseksualumas diagnozuotas Šeškinės poliklinikoje 2018 m. gegužės 24 d., pradėtas gydymas pakaitine hormonų terapija, dėl kurių pareiškėjas socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriškos lyties asmuo.
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas yra pradėjęs negrįžtamus medicininius procesus dėl savo biologinės lyties keitimo bei save jau ilgą laiką socialiniame gyvenime suvokia ir identifikuoja kaip moterį; šias aplinkybes patvirtina medicininiai tyrimai.
Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad asmens civilinės būklės aktuose esantis įrašas apie lytį turi atitikti faktinę padėtį, nes tik tokiu būdu bus užtikrinta asmens, pradėjusio negrįžtamus biologinės lyties keitimo procesus, privataus gyvenimo apsauga bei nebus pažeidžiamas asmens orumas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis, 21 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, CK 2.18 straipsnio 8 punktas, 2.27 straipsnis, CPK 3 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnis).
Šiuo metu teisės aktai įstatyminiu lygmeniu neapibrėžia sąvokos „lyties pakeitimas“ ar „lyties pakeitimas medicininiu būdu“. Sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinamas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys (konstatuotas transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas), tiek paties asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas, pavardė; dėvėjimas kitos lyties rūbus; kitai lyčiai būdingi išvaizdos pokyčiai bei elgsena, ir pan.).
Taigi, pagrindinės teisinės prielaidos civilinės būklės aktų įrašų keitimui yra asmeniui diagnozuotas transeksualumas ir asmens identifikavimas savęs kaip atitinkamos lyties. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Dėl šios priežasties, siekiant apsaugoti prigimtines žmogaus teises (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis), įskaitant teisę pilnamečiui asmeniui nuspręsti dėl lyties keitimo (CK 2.27 straipsnis); taip pat žmogaus konstitucines teises į orumą bei privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22 straipsniai), užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio įgyvendinimą, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo formuojamą teisminę praktiką, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, pareiškėjo reikalavimai dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo tenkintini.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 7 d. išvada Nr. A136-3196/19(2.4.1.55-TD1), 2019 m. rugsėjo 10 d. išvada Nr. A136-3200/19(2.4.1.51-AD21) ir 2019 m. rugsėjo 26 d. išvada Nr. A136-3201/19(2.4.1.51-AD21) naikintinos; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas ištaisyti įrašus apie pareiškėjo lytį ir asmens kodą taip, kad jie atspindėtų moteriškąją lytį; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas ištaisyti įrašus apie pareiškėjo vardą ir pavardę taip, kad jie atspindėtų moteriškąją lytį, t. y. vardą pakeisti iš „E.“ į „E.“, o pavardę pakeisti iš „Ž.“ į „Ž.“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 7 d. išvadą Nr. A136-3196/19(2.4.1.55-TD1), 2019 m. rugsėjo 10 d. išvadą Nr. A136-3200/19(2.4.1.51-AD21) ir 2019 m. rugsėjo 26 d. išvadą Nr. A136-3201/19(2.4.1.51-AD21).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, juridinio asmens kodas 188710061, ištaisyti įrašus apie pareiškėjo lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų moterišką pareiškėjo lytį (įrašą apie asmens lyti pakeisti iš „VYR/M“ į MOT/F).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, juridinio asmens kodas 188710061 ištaisyti įrašus apie pareiškėjo vardą ir pavardę civilinės būklės aktuose taip, kad jie atspindėtų moterišką pareiškėjo lytį, t. y. vardą pakeisti iš „E.“ į „E.“, o pavardę – iš „Ž“ į „Ž“.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Edvardas Juozėnas