Civilinė byla Nr. e2-548-407/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00703-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „K“, uždarosios akcinės bendrovės „Mpk“, uždarosios akcinės bendrovės „Lp“, uždarosios akcinės bendrovės „F“ ir Ispanijos Karalystės juridinio asmens „R“ SL, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti ieškovės A. K. ieškinio, pareikšto atsakovui R. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalių nustatymo, reikalavimų įvykdymą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. 2018 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1) pripažinti, kad jai kartu su atsakovu R. K. bendrąja daline nuosavybe priklauso: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 140 721 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,K“ akcijų; 2) nustatyti, kad ieškovei priklauso 1/2 dalis išvardinto turto; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės prašymu Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą: 1) areštavo atsakovui R. K. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, esantį adresu, (duomenys neskelbtini), uždrausdamas bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims, kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą, turto vertės sumažinimą; 2) areštavo 140 721 vnt. paprastųjų vardinių UAB „K“ akcijų, padarant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir uždraudė atsakovui, kaip registruotam vieninteliam UAB „K“ akcininkui, priimti sprendimus dėl bendrovės turto pardavimo, įkeitimo, dovanojimo ar kitokio perleidimo, taip pat priimti sprendimus bendrovę reorganizuoti, pertvarkyti, likviduoti. Areštuoto turto savininką teismas paskyrė turto saugotoju, apribojęs jo teisę disponuoti nurodytu turtu, bet neuždrausdamas jo valdyti ir naudotis šiuo turtu.
3. Mirus atsakovui R. K. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė iki paaiškės mirusio atsakovo teisių perėmėjas. Bylos sustabdymo pagrindas nėra išnykęs - Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-159-592/2022 dėl R. K. testamento pripažinimo negaliojančiu.
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-11351-512/2019, iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas R. K. palikimo įpėdiniams, paskyrė A. K. administruoti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o H. K. – visą likusį paveldimą turtą, t. y. 100 proc. UAB „K“, „R“ SL ir UAB „Šp“ akcijas, taip pat butą, esantį adresu, (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir pastatą–gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini).
5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi taip pat netenkino UAB ,,K“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi, panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-102-881/2020, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
6. Ieškovė A. K. 2021 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu padidinti 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę - uždrausti UAB „Mpk“, UAB „Lp“, UAB „F“, Ukrainos įmonei „V“ ir Ispanijos Karalystės juridiniam asmeniui ,,R“ SL be išankstinio teismo leidimo priimti sprendimus perleisti, įkeisti ar dovanoti jų ilgalaikį ir finansinį turtą (akcijas), taip pat reorganizuoti ar likviduoti bendroves, investuoti jų turtą į kitas bendroves.
7. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovės A. K. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir: 1) padidino 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, uždrausdamas UAB ,,K“ (jo vardu veikiantiems organams) priimti sprendimus dėl bendrovės turto pardavimo, įkeitimo, dovanojimo ar kitokio perleidimo; 2) pritaikė papildomą laikinąją apsaugos priemonę ir uždraudė UAB „Mpk“, UAB „Lp“, UAB „F“, Ukrainos įmonei „V“ ir Ispanijos karalystės juridiniam asmeniui ,,R“ SL be išankstinio teismo leidimo priimti sprendimus perleisti, įkeisti ar dovanoti jų ilgalaikį ir finansinį turtą (akcijas), taip pat reorganizuoti ar likviduoti bendroves, investuoti jų turtą į kitas bendroves.
8. Atsakovo R. K. turto administratorius H. K. ir pareiškėja UAB ,,Mpk“ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-18-464/2022, apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo R. K. turto administratoriaus H. K. ir pareiškėjos UAB ,,Mpk“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties dalies, nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atskirąjį skundą pateikė asmenys, neturintys teisės jo pateikti. Teismas taip pat išaiškino, kad subjektai, dėl kurių teisių ir pareigų pirmosios instancijos teismas pasisakė 2021 m. spalio 28 d. nutartyje, turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl jų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
9. UAB ,,K“, UAB „Mpk“, UAB „Lp“, UAB „F“ ir Ispanijos karalystėje registruotas juridinis asmuo ,,R“ SL kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi jiems pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
10. Pareiškėjai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, nes yra perteklinės, peržengia ieškinio ribas, neatitinka pareikštų reikalavimų esmės ir nėra niekaip susijusi su bylos dalyku. Prašyme taip pat pažymėta, kad pareiškėjai civilinėje byloje, kurioje pritaikyti ribojimai, nedalyvauja, neturi jokio intereso šios civilinės bylos baigtimi, o būsimas teismo sprendimas neturės jokios įtakos jų veiklai, valdymo organų teisėms ar pareigoms. Be to, neegzistuoja ir sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – nėra jokios grėsmės, kad teismo sprendimas, kuriuo ieškovei, galbūt, bus priteistas jos prašomas turtas, negalės būti įgyvendintas jei pareiškėjų valdymo organai galės priimti sprendimus jų kompetencijos ribose, kaip tai numato Akcinių bendrovių įstatymas. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė nė vieno įmonių, kurioms taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nesąžiningumo įrodymų, taip pat nė vieno įrodymo, kad pareiškėjų akcijų vertė mažėtų ar būtų siekiama ją tyčia mažinti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro žalą įmonėms. Šiuo metu beveik visai įmonių grupei galiojantis apribojimas priimti sprendimus dėl turto pardavimo ar įkeitimo reikšmingai trikdo įprastą įmonių veiklą, nors nėra jokių įrodymų, kad tokie veiksmai galėtų padaryti bendrovėms žalą.
11. UAB „Mpk“ papildomai pažymėjo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendrovė jau susiduria su veiklos trikdžiais ir negali tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų bankui.
12. Ispanijos karalystėje registruotas juridinis asmuo ,,R“ SL prašyme atkreipė dėmesį į tai, kad ribojimai ,,R“ SL galėjo būti taikomi tik pagal teismingumo taisykles, t. y. pagal šio juridinio asmens buveinės vietą. Kadangi ,,R“ SL civilinėje byloje, kurioje šiam juridiniam asmeniui taikyti ribojimai, nedalyvauja jokiu statusu, Lietuvos teismams nėra teismingi „R“ SL atžvilgiu nukreipti reikalavimai, įskaitant ir šio juridinio asmens valdymo organų veiklos ribojimą (Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 2012 m. gruodžio 12 d. dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, 4 straipsnis). Be to, vienintelis ,,R“ SL akcininkas buvo R. K.. Akcininkui mirus vyksta paveldėjimo procesas ir ,,R“ SL akcijas įgis R. K. paveldėtojai. ,,R“ SL yra žinoma, kad šioje civilinėje byloje A. K. pretenduoja į dalį UAB „K“ akcijų, tačiau ,,R“ SL ir UAB „K“ neturi jokio tarpusavio ryšio – UAB „K“ nėra nei ,,R“ SL dukterinė, nei patronuojanti, nei kitaip įtaką turinti bendrovė.
13. UAB „Lp“ prašyme papildomai nurodė, kad UAB „K“, dėl kurios akcijų vyksta ginčas, net nėra UAB „Lp“ akcininkė. 100 proc. UAB „Lp“ akcijų turi UAB „Mpk“, todėl A. K. ieškiniu pretenduoja tik į dalį UAB „K“ akcijų, kuri nėra UAB „Lp“ akcininkė.
14. 2022 m. kovo 7 d. UAB ,,K“, UAB „Mpk“, UAB „F“ kreipėsi į teismą su prašymu panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones leisti teismo nutartį vykdyti skubiai.
15. Ieškovė A. K. su pareiškėjų prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjai turi teisę prašyti teismo leisti sudaryti konkretų sandorį ar priimti konkretų sprendimą dėl įmonių turto, tačiau nė vienas iš pareiškėjų tokio leidimo niekada nėra prašęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
16. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi UAB ,,K“, UAB „Mpk“, UAB „F“, Ispanijos karalystėje registruoto juridinio asmens ,,R“ SL bei UAB „Lp“ prašymus panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atmetė.
17. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi šioje byloje jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, jų nurodomi argumentai nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju pasikeitė aplinkybės ir išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principo reikalavimų.
18. Nutartyje teismas pažymėjo, kad nors juridinių asmenų prašymuose yra akcentuojamas šių asmenų ir jų valdymo organų atskirumas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad visi juridiniai asmenys, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, yra susiję ir iš esmės veikia kaip vienas verslas. UAB „K“ 2020 m. gruodžio 31 d. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte yra nurodoma, jog UAB „F“, Ukrainos įmonė „V“ ir UAB „Mpk“ kartu su dukterine bendrove UAB „Lp“ įeina į UAB „K“, į kurios akcijas ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę, įmonių grupės struktūrą. Taigi, šiuo atveju pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama padėties dėl atsakovo turto (akcijų) sudėties ir vertės status quo išlaikymo.
19. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra visiškai eliminuota galimybė šiems juridiniams asmenims sudaryti sandorius ar priimti sprendimus, tiesiog tam reikalingas išankstinis teismo leidimas, tačiau iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog nuo pat Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties priėmimo teisme nebuvo gauta jokių prašymų leisti sudaryti tam tikrą sandorį ar priimti konkretų sprendimą.
20. Teismo vertinimu, nors Ispanijos karalystėje registruotas juridinis asmuo ,,R“ SL nurodo, kad remiantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 4 straipsniu, visi ieškiniai ,,R“ SL turėtų būti nagrinėjami pagal šios įmonės buveinės vietą, tačiau nurodyta nuostata taikytina tik materialiųjų reikalavimų reiškimo atveju. Tuo tarpu šioje byloje ,,R“ SL atžvilgiu nėra pareikšta jokių materialiųjų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Atskiruoju skundu UAB ,,K“, UAB „Mpk“, UAB „F“, Ispanijos karalystėje registruotas juridinis asmuo ,,R“ SL bei UAB „Lp“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti pareiškėjams taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat prašoma priimti papildomai teikiamus įrodymus.
22. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Civilinėse bylose, kuriose taip pat yra sprendžiami klausimai, susiję su atsakovo R. K. turtu, buvo prašoma taikyti identiškas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau prašymai buvo atmesti, nurodant, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir niekaip neužtikrintų pareikštų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos neatsižvelgus į kitose bylose priimtus procesinius sprendimus.
22.2. Skundžiama nutartimi yra suvaržyti ne atsakovo, o šešių byloje nedalyvaujančių juridinių asmenų interesai. Nors byloje prašoma priteisti tik dalį UAB ,,K“ akcijų, nutartimi nutarta riboti tiek pačios UAB „K“, į kurios dalį akcijų siekia pretenduoja A. K., valdymo organų veikla, tiek ir penkių kitų bendrovių, į kurių jokį turtą byloje A. K. nepretenduoja, valdymo organų veikla.
22.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bendrovių UAB „Mpk“, UAB „F“, Ukrainos įmonei „V“ ar šių bendrovių dukterinių bendrovių (UAB „Lp“) atžvilgiu niekaip nėra susijęs su bylos dalyku. Vien tai, kad nurodytos bendrovės yra įmonės, į kurios dalį akcijų pretenduoja ieškovė, dukterinės bendrovės, nesukuria ir net ir ieškinio tenkinimo atveju ieškovei nesukurs jokių teisių nei į šių dukterinių bendrovių akcijas, nei į jų turtą, nei į jų valdymą.
22.4. Ispanijos karalystėje registruoto juridinio asmens „R“ SL 100 proc. akcijų priklausė atsakovui R. K., o ne UAB „K“, todėl net ir patenkinus ieškinį, ieškovė neįgytų jokių teisių į šią bendrovę. Ispanijos karalystėje registruotas juridinis asmuo „R“ SL nėra dukterinė įmonė bendrovės, į kurios akcijas yra pretenduojama šioje byloje. Be to, teismas nei taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nei atsisakydamas jas panaikinti visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nurodyta įmonė įsteigta ir veikia Ispanijoje.
22.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų, taip pat neužtikrina šalių interesų pusiausvyros.
22.6. A. K. prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė nei vieno įmonės, kuriai taikomi suvaržymai, nesąžiningumo įrodymo, taip pat nei vieno įrodymo, kad UAB „K“ akcijų vertė mažėtų ar būtų siekiama tyčia ją mažinti. Vien tai, kad UAB „K“ pardavė ar svarsto parduoti dalį turto savaime nereiškia, kad akcijų vertė mažėja. Priešingai, turto pardavimas tik konvertuoja turto formą.
22.7. Uždraudus UAB „K“ parduoti jai priklausantį turtą (UAB „F“ akcijas, arba UAB „F“ parduoti jai priklausantį turtą), UAB „Mpk“ bus padaryta žala. Siekiant, kad UAB „F“ veikla neštų pelną, reikalinga atlikti didelio masto investicijas į šią bendrovę, todėl jos pardavimas ir grupės įmonių įsipareigojimų mažinimas šiuo atveju yra naudingesnis.
23. Ieškovė A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė nepriimti papildomai teikiamų įrodymų.
24. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra orientuotos į būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą. Ieškovė siekia tapti pareiškėjų akcininke arba naudos gavėja, todėl ieškovė yra suinteresuota laikinu situacijos subalansavimu tokiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kokios yra taikomos byloje.
24.2. Laikinosios apsaugos priemonės nekelia žalos UAB „K“ įmonių grupei ir susijusiems juridiniams asmenims. Priešingai, laikinosios apsaugos priemonės užkerta kelią UAB „K“ įmonių grupės vertės mažėjimui.
24.3. Laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir ekonomiškos. Laikinosios apsaugos priemonės yra mažiausios įmanomos apimties.
24.4. Grėsmė būsimo ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui egzistuoja. Šią grėsmę kelia vien ta aplinkybė, kad UAB „K“ akcijos nėra valdomos ieškovės, o visus su UAB „K“ įmonių grupės kontrole susijusius veiksmus atlieka tretieji asmenys. Be to, grėsmę sprendimo įvykdymui kelia ir jau atlikti bei planuojami atlikti veiksmai su įmonių turtu.
24.5. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtos kitose civilinėse bylose nepaneigia šioje byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo.
24.6. Lietuvos teismai turi jurisdikciją taikyti laikinąsias apsaugos priemones Ispanijos Karalystės juridiniam asmeniui „R“ SL. Be to, patikslintu ieškiniu, kurio priėmimo klausimas kol kas negali būti išspręstas dėl to, kad byla yra sustabdyta, ieškovė taip pat prašo pripažinti ir tai, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklauso ir 501 550 vienetų įmonės „R“ SL, akcijų (50 % visų akcijų).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl papildomų įrodymų (ne)priėmimo
26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
27. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
28. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
29. Šiuo atveju pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-196-980/2022 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdžio garso įrašo ištrauką, garso įrašo ištraukos stenogramą. Pareiškėjų teigimu, šie įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, patvirtina, kad AB „Šiaulių bankas“ (pagrindinis įmonių grupės kreditorius) įmonių veiklą vertina teigiamai, tačiau ragina įmones grąžinti turimus kreditus bei nurodė, kad turto pardavimas yra naudingas pačioms įmonėms.
30. Sprendžiant dėl prašymo priimti papildomai teikiamus įrodymus išaiškintina, kad teismą, vertinantį šio prašymo pagrįstumą, riboja įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri, be kita ko, reiškia ir tai, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju papildomai teikiami duomenys ir jais įrodinėjamos aplinkybės nesusijusios su šioje byloje analizuojamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Civilinėje byloje nėra vertinamas prašymo leisti parduoti ar kitaip perleisti pareiškėjų (įmonės grupės) turtą, pagrįstumas, todėl aplinkybės, susijusios su turto pardavimo tikslingumu ar naudingumu įmonių grupės veiklai ir subjektyvi įmonių grupės kreditoriaus nuomonė dėl šių aplinkybių, laikytinos nesusijusios su byloje sprendžiamais kalsimais, dėl ko teikiamus įrodymus atsisakoma priimti. Papildomai pareiškėjams išaiškintina, kad, esant poreikiui, teismas turi teisę remtis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo
31. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi teismas netenkino pareiškėjų prašymo panaikinti jiems 2021 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatyti ribojimai dėl bendrovių turto pardavimo, nustatant, kad draudžiama be išankstinio teismo leidimo priimti sprendimus perleisti, įkeisti ar dovanoti jų ilgalaikį finansinį turtą (akcijas), taip pat reorganizuoti ar likviduoti bendroves, investuojant jų turtą į kitas bendroves. Netenkindamas pareiškėjų prašymo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjų prašymų argumentai nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pasikeitė aplinkybės ir išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas arba kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principo reikalavimų, dėl ko būtų pagrindas naikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
32. Nustatyta, kad 2021 m. spalio 28 d. nutartimi teismas siekdamas užtikrinti ieškovės pareikštus reikalavimus ir išlaikyti status quo situaciją, nustatė laikinosiomis apsaugos priemonėmis pirmiau minėtus ribojimus. Pareiškėjai ginčydami jiems taikomus suvaržymus visų pirma teigia, kad teismas neįvertino byloje pareikštų reikalavimų ir jų įvykdymo užtikrinimui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atitikties, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės, kaip neturinčios tiesioginio ryšio su ieškinio reikalavimais, turi būti panaikintos. Tokios nuomones, pareiškėjų teigimu, laikėsi ir kiti teismai, spręsdama dėl analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
33. Lietuvos apeliacinis teismas vertindamas nurodytų argumentų pagrįstumą visų pirma išaiškina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo teisinio pobūdžio gynybos priemonės, juo labiau kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakoma tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo, todėl tokioje nutartyje nustatytos aplinkybės neturi nei prejudicinės (privalomos kitam teismui ir todėl iš naujo neįrodinėtinos), nei res judicata (galutinai teismo išspręstas klausimas) galios (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dar daugiau, net ir toje pačioje byloje, jeigu pasikeistų faktinė situacija, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas gali būti apsvarstytas iš naujo tiek pirmoje, tiek ir bet kurioje aukštesnėje teisminėje instancijoje, išsprendžiant šį klausimą skirtingai, nei jis buvo išspręstas anksčiau (CPK 147 straipsnio 1 dalis 148 – 149 straipsniai). Todėl tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-159-592/2022 ir Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-196-980/2022 atsisakė taikyti, pareiškėjų teigimu, analogiškas nagrinėjome byloje pritaikytoms, laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo teisinės reikšmės sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje pateiktų prašymų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo. Be to, nurodytose civilinėse bylose nebuvo sprendžiami klausimai susiję su atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisėmis (Vilniaus mieto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-159-592/2022 sprendžiamas klausimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, o Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-196-980/2022 išsprendė ginčą dėl teismo paskirto palikimo administratoriaus pakeitimo).
34. Sprendžiant dėl kitų atskirojo skundo argumentų, sutiktina su apeliantais, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
35. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).
36. Šiuo atveju, ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pripažinti, kad jai kartu su atsakovu bendrąja daline nuosavybe priklausė ieškinyje nurodytas nekilnojamas turtas ir UAB ,,K“ akcijos bei nustatyti, kad ieškovei priklauso 1/2 dalis šio turto.
37. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pareikštus reikalavimus konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl didelės vertės turto, kurį būtina išsaugoti iki ginčo išsprendimo iš esmės, todėl 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi bei 2021 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones (2021 m. spalio 28 d. nutartimi buvo išplėstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas (nustatyti turto disponavimo ribojimai UAB ,,K“) bei pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės (UAB „Mpk“, UAB „F“, Ispanijos karalystėje registruotam juridiniam asmeniui ,,R“ SL bei UAB „Lp“ nustatyti turto disponavimo ribojimai).
38. Apeliantų teigimu, jiems taikomi ribojimai nesusiję su byloje pareikštais reikalavimais (byloje pareikštas reikalavimas tik dėl UAB „K“ akcijų pripažinimo bendrąją daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe ir jų dalies priteisimo ieškovei), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. kovo 28 d. nutartimi turėjo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
39. Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su šia apeliantų pozicija, kadangi ji neatitinka faktinės bylos situacijos bei grindžiama pernelyg siauru ieškinio reikalavimų aiškinimu. Kaip nurodyta pirmiau, nors ieškiniu tiesiogiai reiškiamas reikalavimas tik dėl dalies UAB „K“ akcijų pripažinimo ieškovės nuosavybe, tačiau įvertinus šios bendrovės veiklos specifiką bei jos turto masę, laikytina, kad, tikėtina, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų užtikrintas tik taikant pirmiau aptartas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis turto disponavimo ribojimai nustatyti visiems apeliantams.
40. Remiantis civilinės bylos duomenimis bei viešai prieinama Valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad UAB „K“ patronuoja UAB „Mpk“, Ukrainos įmonę „Vytaut“ bei UAB „F“ (duomenys iš 2021 m. UAB „K“ metinio pranešimo), tuo tarpu UAB „Mpk“ yra vienintelė UAB „Lp“ akcininkė. UAB „K“ yra investicinė bendrovė, kuri pati savarankiškai jokios veiklos nevykdo. Jos akcijų vertė priklauso tik nuo jai priklausančių įmonių vertės ir jų turto. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad, siekiant užtikrinti ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymą, būtina taikyti ne tik UAB „K“, bet ir jos patronuojamų įmonių turto disponavimo ribojimus, kadangi UAB „K“ akcijų, į kurias nukreiptas ieškinio reikalavimas, vertė tiesiogiai priklauso nuo kitų išvardintų bendrovių vertės ir jų turto masės.
41. Lietuvos apeliacinis teismas papildomai išaiškina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-265-178/2018). Todėl aptariamoje civilinėje byloje, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareikštus reikalavimus, UAB „K“ veiklos specifiką ir jo turto sudėtį, pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad siekiant užtikrinti būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą, būtina pritaikyti faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą garantuojančias laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju galimai pagrįsti ieškovės reikalavimai liktų realiai neapginti.
42. Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad ieškovė, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, civilinėje byloje yra pareiškusi reikalavimus ir dėl Ispanijos karalystėje registruoto juridinio asmens ,,R“ SL akcijų dalies pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe (ieškovė 2021 m. balandžio 12 d. pateikė patikslintą ieškinį, DOK-5306, kurio priėmimo klausimas dar nėra išspręstas dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių – 2021 m. balandžio 23 d. bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija nuspręstas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą spręsti išnykus civilinės bylos sustabdymo pagrindams). Kadangi įstatymas nedraudžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo spręsti ir iki ieškinio padavimo (CPK 147 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Ispanijos karalystėje registruotam juridiniam asmeniui ,,R“ SL. Be to, sutiktina su ieškove, kad 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 4 straipsnio nuostatos nedraudžia Lietuvos Respublikos teismams spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje Europos Sąjungos valstybės narėje registruotam juridiniam asmeniui.
43. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantų argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos neįrodžius grėsmės būsimo, galimai, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad įvertinus šioje byloje pareikštus reikalavimus ir pirmiau aptartą ginčo objekto (UAB „K“ akcijos bei jų teikiama turtinė nauda) specifiką, akivaizdu, kad ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl tokiais atvejais grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra ginčo objektas ar tiesiogiai lemia jo vertę. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių UAB „K“ ir jos patronuojamų įmonių grupės turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovei siekiant įgyvendinti savo nuosavybės teises į konkretų turtą (turtines teises), šiuo konkrečiu atveju pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patys apeliantai neneigia, jog bylos nagrinėjimo metu dalis bendrovių turto buvo perleista (atskirojo skundo 71 pastraipa), taip pat siekiama sudaryti UAB „K“ priklausančio turto – UAB „F“ akcijų perleidimą. Šios aplinkybės teismo vertinimu, yra pakankamos pareikštų reikalavimų įvykdymo grėsmei ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrįsti.
44. Atskiruoju skundu keliamas ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atitikties ekonomiškumo ir proporcingumo principams klausimas.
45. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto teismas turi atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį bei pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo. Šis principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui užtikrinti. Ekonomiškumo principas teismų praktikoje aiškinamas sistemiškai su teisingumo bei šalių lygiateisiškumo principais nurodant, kad turi būti išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra, o laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-464/2020). Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo padarinius atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims.
46. Šiuo atveju apeliantai teigia, kad byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pernelyg ribojama jų veikla, taikomi suvaržymai kelia žalą įmonėms. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus visų pirma pažymi, kad byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribota tik apeliantų teisė perleisti, įkeisti ar dovanoti jų ilgalaikį ir finansinį turtą (akcijas) taip pat reorganizuoti ar likviduoti įmones, investuoti jų turtą į kitas įmones. Šių teisių ribojimas nesusijęs su kasdieniu įmonių ūkinės veiklos vykdymu. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės niekaip neįtakoja anksčiau įmonių prisiimtų įsipareigojimų kredito įstaigoms vykdymo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės nevaržo įmonių atsiskaitymo ar prievolių vykdymo.
47. Antra, apeliantams UAB „Mpk“, UAB „F“, Ispanijos karalystėje registruotam juridiniam asmeniui ,,R“ SL bei UAB „Lp“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustato, kad turto disponavimo ribojimai draudžiami be išankstinio teismo leidimo. Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-82-459/2022 medžiaga patvirtina, kad 2022 m. birželio 8 d. nutartimi buvo patenkintas UAB „Mpk“ prašymas leisti įmonės vadovui priimti sprendimą dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo, todėl tai patvirtina, kad byloje taikomi suvaržymai vertintini kaip proporcingi siekiamam pasiekti tikslui užtikrinti, atitinka šalių interesų pusiausvyrą ir minimaliai varžo jų teises.
48. Pažymėtina ir tai, kad prašymas panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžiamas poreikiu perleisti UAB „F“ akcijas, siekiant įvykdyti UAB „Mpk“ įsipareigojimus kreditoriui, tačiau civilinės bylos Nr. e2-82-459/2022, duomenimis, į teismą dėl leidimo sudaryti atitinkamą akcijų perleidimo sandorį, pagrindžiant jo poreikį, nėra kreiptasi. Remiantis išdėstytu laikytina, kad apeliantų argumentai dėl galimos žalos įmonių grupei, nesudarius UAB „F“ akcijų perleidimo sandorio, yra deklaratyvūs ir savaime nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
49. Apibendrindamas išdėstytus argumentus Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas spręsdamas dėl pareiškėjų prašymo panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad nepaneigus grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pareiškėjų prašymas panaikinti jiems pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas, todėl apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Ieškovė prašė priteisti jai iš apeliantų lygiomis dalimis 3 341,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
51. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad nors ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama atskirojo skundo pagrindu ir galutinis civilinės bylos, pagal ieškovės pareikštą ieškinį, išnagrinėjimo rezultatas nėra žinomas, tačiau dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pareiškėjų atskirojo skundo nagrinėjimu, atlyginimo sprendžiama šioje proceso stadijoje, nes pareiškėjai civilinėje byloje, kurioje vertinama dėl ieškovės pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumo, nedalyvauja jokiu procesiniu statusu, todėl galutinis bylos išnagrinėjimo rezultatas neturės įtakos bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl pareiškėjų inicijuoto apeliacinio proceso, paskirstymui.
52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės išlaidų, kurias prašoma atlyginti, pobūdį ir suteiktų paslaugų apimtį sprendžia, kad jos yra mažintinos. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Už Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.16 papunktyje nurodytų dokumentų parengimą numatytas maksimalus užmokesčio dydis, kuris apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,4, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šia tvarka apskaičiuojant priteistiną maksimalų užmokestį už advokato teisinę pagalbą parengus atsiliepimą į atskirąjį skundą, vertintina, kad maksimalus užmokestis sudaro 671 Eur (0,4 × 1 1679,30 Eur (2021 m. IV ketvirtį galiojęs vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis).
53. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad reikėtų nukrypti nuo Rekomendacijų pagrindu apskaičiuoto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio. Nagrinėjama byla nėra itin sudėtinga, reikalaujanti išskirtinai didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, atskirojo skundo argumentai iš esmės atkartoja ieškovės 2022 m. balandžio 25 d. atsiliepimo į pareiškėjų prašymą, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, argumentus. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pagrįstas advokato suteiktų teisinių paslaugų vertės, laiko sąnaudų ir atlyginimo už paslaugas dydis yra 671 Eur ir tokia išlaidų atlyginimo suma priteistina ieškovei iš pareiškėjų lygiomis dalimis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „K“, juridinio asmens kodas 140248684, uždarosios akcinės bendrovės „Mpk“, juridinio asmens kodas 151453167, uždarosios akcinės bendrovės „Lp“, juridinio asmens kodas 300106070, uždarosios akcinės bendrovės „F“, juridinio asmens kodas 301133896, Ispanijos Karalystės juridinio asmens „R“ SL, juridinio asmens kodas B76637610, lygiomis dalimis 671 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 134 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus) iš kiekvieno pareiškėjo.
Teisėjas Vigintas Višinskis