Byla Nr. 1S-157-468/2021

             Procesinio sprendimo kategorijos:

      2.5.14.2; 2.5.19

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, išnagrinėjusi nuteistojo E. T. (E. T.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-23 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021-03-03 nutarimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė:

1.       Šiaulių apygardos teismo 2014-03-07 nuosprendžiu E. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė. 

2.       Nuteistajam E. T. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011-07-13, bausmės pabaiga – 2023-07-13, 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019-07-13, neatliktos bausmės dalis 2021-02-26 – 2 metai 4 mėnesiai 17 dienų.

3.       Komisija 2021-03-03 nutarimu Nr. 59-36 atsisakė nuteistajam E. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavusi, jog nestebima pažanga mažinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jis nevykdo prievolės atlyginti nusikalstamu elgesiu padarytą žalą, buvo fiksuoti alkoholio vartojimo atvejai bausmės atlikimo metu, jam būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė 20 kartų, kas rodo nuteistojo nenorą paklusti imperatyvioms nustatytoms taisyklėms, taip pat neigiamas nuostatas į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą. Nesutikdamas su nutarimu nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui.  

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-23 nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nuteistojo elgesys, mąstymas ir nuostatos šiuo metu neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad įvyko pastovūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, todėl laikytina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nesutikdamas su priimta nutartimi nuteistasis pateikė skundą apygardos teismui.

5.       Skundu nuteistasis E. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-23 nutartį ir iš naujo svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą.

5.1.       Nurodo, kad teismo nutartis yra neobjektyvi, nemotyvuota, todėl keistina. Nuteistojo vertinimu, prokurorė atsiliepime į jo skundą peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi sprendimas dėl galimo/negalimo lygtinio paleidimo taikymo yra išimtinai teismo prerogatyva. Pažymi, kad teismas jau skirdamas jam bausmę už padarytas nusikalstamas veikas įvertino jų sunkumą ir pavojingumą, todėl nėra pagrindo šias aplinkybes vertinti pakartotinai. Nuteistojo manymu, teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą nepagrįstai neskyrė dėmesio jo reabilitacijos pažangai ir elgesiui, neatsižvelgė į tai, kad jis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir visiškai prisiima atsakomybę, turi ganėtinai aiškiai suformuotus tikslus ir siekius. Pažymi, kad įkalinimo įstaigoje yra 550 nuteistųjų, o darbo vietų tik 60, todėl neturi galimybės įsidarbinti. Nuteistojo vertinimu, atlikta bausmės dalimi jau yra realizuoti bausmės tikslai, kadangi bendroji prevencija buvo pasiekta teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, jis buvo nubaustas pakankamai griežtai, iš jo buvo atimta galimybė nusikalsti ir jis yra pakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Pažymi, kad Komisija nustatė, jog jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, priklauso vidutinės rizikos grupei, taigi formaliai atitinka reikalavimus taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, su tuo sutiko ir apylinkės teismas, todėl lieka neaišku, kokius būtent neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti, kad lygtinis paleidimas būtų taikytinas.

5.2.       Nuteistojo manymu, atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą vien dėl to, kad nuteistasis praeityje yra baustas už įkalinimo įstaigos taisyklių nesilaikymą yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio pažeidimas, nes tai yra pakartotinas baudimas už anksčiau padarytą prasižengimą, nors paskirtas papeikimas jau pasibaigęs. Nurodo, kad jam taikant lygtinį paleidimą bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas, gerės jo socialinė aplinka, stiprės socialinis ryšys, ekonominiai reiškiniai, sumažės recidyvo rizika. Nuteistojo manymu, nustatyti, ar nuteistasis „pasitaisė“, ar ne, yra neįmanoma, kadangi ši sąlyga nustatoma remiantis subjektyviais kriterijais, prognozuojamą asmens elgesį laisvėje vertinant pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje. Nuteistasis remiasi teismų praktika, pagal kurią anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, jų kiekis, padaryti pažeidimai nėra veiksniais, nulemiančiais lygtinio paleidimo taikymą, nurodo, kad teismas turėjo vadovautis precedentu. Nuteistasis įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus, lygtinio paleidimo sąlygas ir doru elgesiu bei darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir moralės normų.

6.       Atsiliepimų byloje negauta.

Nuteistojo E. T. skundas atmetamas.

7.       Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. E. T. yra atlikęs du trečdalius teismo paskirtos bausmės, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau bausmės atlikimo metu mažėjo nuo 75 (pirminis vertinimas 2014-09-04) iki 61, taigi jis formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Vis dėlto, kaip ir nurodė apylinkės teismas, vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neužtenka. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinama socialinio tyrimo išvada, charakterizuojanti asmenį, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokytis ir kitos aplinkybės, kadangi asmuo gali būti paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos tik tada, kai jo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu yra akivaizdūs, o atlikta bausmės dalimi jau yra pasiekti bausmės tikslai.

8.       Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą, pateiktą asmens bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo metu vis dar nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad E. T. atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Tai, kad nuteistasis nesutinka su tokiomis Komisijos ir apylinkės teismo išvadomis bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą, savaime nereiškia, kad Komisijos nutarimas ir skundžiama nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

9.       Nors nuteistasis skunde teigia, kad tiek Komisija, tiek teismas, priimdami sprendimus nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino surinktus duomenis apie jo elgesį bausmės atlikimo metu ir galimybę jį paleisti iš įkalinimo įstaigos, iš skundžiamos nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad tiek teismas, tiek Komisija, aiškiai nurodė, kokie duomenys leidžia spręsti, jog šiuo metu asmuo negali būti paleidžiamas į laisvę. Spręsdami lygtinio paleidimo taikymo E. T. atžvilgiu klausimą, Komisija ir teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pažeidė nustatytas vidaus taisykles ir režimo reikalavimus, nededa pastangų mažinti nusikalstamumo riziką, neatlygina padarytos žalos. Priešingai nei mano nuteistasis, jo elgesys įkalinimo įstaigoje yra itin svarbus prognozuojant jo elgesį laisvėje, kadangi nustačius netinkamą taisyklių laikymąsi bausmės atlikimo metu, yra pagrindo manyti, jog asmuo taip pat gali nesilaikyti ir lygtinio paleidimo metu jam keliamų sąlygų ir taikomų apribojimų.

10.       Nuteistasis nurodo, kad įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus bei lygtinio paleidimo sąlygas, vis dėlto, šiuo metu nurodytų aplinkybių lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Pažymėtina, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik įvertinus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis bei jo įsipareigojimus veikti nenusikalstamai, bet analizuojant jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, taip pat ir veiksmus, kuriuos nuteistasis atliko, jei anksčiau jo atžvilgiu buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog 2021-02-19 atlikto OASys vertinimo metu E. T. buvo nustatyta rizika 61 balai, iš jų 20 statinių ir 41 dinaminiai, nuo praeito vertinimo 2020-08-18 nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje sistemiškai elgiasi netinkamai – bausmės atlikimo metu baustas 20 kartų, buvo fiksuoti alkoholio vartojimo atvejai, administracijos reikalavimų nevykdymas, nuteistasis nevykdo prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, jam būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, savitvardos ir netinkamo savęs identifikavimo problemos. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, sutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti jog nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11.       Nors nuteistojo teigimu, asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, aukštesniojo teismo vertinimu, svarstant lygtinio paleidimo galimybes, būtina atsižvelgti už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad E. T. atlieką bausmę už nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį nepataisomas pasekmes, taip pat už du viešosios tvarkos pažeidimus, pasižymėjusius vandališku ir smurtiniu elgesiu, tai nėra pirmos nuteistojo nusikalstamos veikos, anksčiau jis taip pat padarė viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, 2010 m. teistas Vokietijoje už vagystę, nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, daromi nusikaltimai sunkėja. Nuteistajam būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, nusikalstamo elgesio modelis – pasikartojantis įžūlus, chuliganiškas bei aplinkiniams nepagarbus elgesys viešose vietose. Taigi negalima teigti, jog asmuo padarė aiškias išvadas dėl nusikalstamų veikų ir yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

12.       Iš Šiaulių apygardos teismo 2014-03-07 nuosprendžio, kuriuo nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, turinio matyti, kad įvertinus E. T. veiksmus nusikalstamos veikos metu, jam buvo paskirta žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmė. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tuo tarpu E. T. buvo paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra ganėtinai švelni, atsižvelgiant į nusikalstama veika sukeltas pasekmes. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, būtina atsižvelgti į bausmės tikslus, bausmės vykdymo principus, visuomenės saugumo interesus bei BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatytą asmens teisių užtikrinimo pagrindą, jog kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Nors nuteistasis yra atlikęs daugiau nei du trečdalius bausmės, teismo vertinimu, tokios trukmės nuteistojo atlikta bausmės dalis nustatytų aplinkybių kontekste dar neįtikina, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o per trumpas bausmės atlikimas gali E. T. ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už labai sunkų ir vieną pavojingiausių tyčinį nusikaltimą ir būti viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu.

13.       Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti ir pozityvūs nuteistojo pokyčiai – jis buvo 7 kartus skatintas, gerai sutaria su kitais nuteistaisiais bei personalu, atsiprašė nukentėjusiųjų, jo teigimu, suvokia savo nusikalstamo elgesio pasekmes, kad įskaudino daug žmonių, skundu nurodo, kad nori dirbti, atlyginti padarytą žalą, vis dėlto, šie teigiami pokyčiai negali būti laikytini pakankamais svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo vertintina visų nuteistojo asmenybę ir atliekamą bausmę apibūdinančių duomenų visuma, todėl negali būti skiriamas išimtinis prioritetas nustatytą bausmės atlikimo tvarką atitinkančiam asmens elgesiui ar jo norui toliau bausmę atlikti laisvėje. Pateiktais duomenimis, nors nuteistasis nusiteikęs priimti reikalingas poveikio priemones, vis dar pastebimas polinkis tam tikrus su nusikalstamumu sietinus poreikius vertinti paviršutiniškai, dalį atsakomybės perkelti išoriniams veiksniams ar aplinkai, tokie savęs vertinimo ypatumai siejami su netinkamai identiteto kriterijais, praeities orientacija į socialiai nepriimtiną elgesį, savitą „vyriškumo“ sąvokos įprasminimą socialinėje aplinkoje. Konstatuotina, kad aukščiau aptartos aplinkybės, kaip negatyvūs duomenys, savo reikšme yra žymiai svarbesni už nuteistojo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, todėl laikytina, kad lygtinis paleidimas jau šiuo metu pagal nustatytas ir aukščiau teismo analizuotas bylos aplinkybes prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.

14.       E. T. skunde nurodo, jog neretai lygtinis paleidimas taikomas ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus ar turintiems nuobaudų, vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienu atveju dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą asmens atžvilgiu sprendžiama individualiai, įvertinus jo atitikimą įstatymo numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumai. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Šiuo konkrečiu atveju tokia išvada dar nėra galima. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nežino, kokių veiksmų turi imtis siekdamas būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, iš Komisijos nutarimo matyti aiškios konkrečiai E. T. nustatytos rekomendacijos – dalyvauti socialinės reabilitacijos, elgesio korekcijos programose, aktyviau įsitraukti į resocializacijos procesą, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką visu Komisijos nustatytu rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš tai priimtu Komisijos nutarimu paskirtas rekomendacijas nuteistasis vykdė tik formaliai, artėjant pakartotiniam jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos svarstymui, todėl šį kartą E. T. turi galimybę paskirtas rekomendacijas vykdyti tinkamai ir taip įrodyti, kad gali likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. 

15.       Atsižvelgiant į tai, nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus bei lygtinio paleidimo sąlygas, vis dėlto, šiuo metu nurodytų aplinkybių daryti išvadą, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals ir lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Laikyti, kad Komisija ar apylinkės teismas netenkindami nuteistojo prašymo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas,  

n u t a r i a:

atmesti nuteistojo E. T. (E. T.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-23 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                Daiva Kazlauskienė