Civilinė byla Nr. 2A-1038-302/2012
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00302-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 75.8; 78.2.1; 121.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. vasario 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo AB DNB bankas, išvadą teikianti institucija Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė T. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti tarp jos ir atsakovo S. M. 2005-04-13 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę „S.“; padalinti santuokos metu įgytą turtą - automobilį Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kompiuterį, televizorių, dvi sekcijas, komodas ir spintą, t.y. atsakovui priteisti automobilį, o ieškovei priteisti kompiuterį, televizorių, dvi sekcijas, komodas, spintą ir 4000 Lt dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančia didesnę turto dalį, prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus E., gim. 2005-07-11, gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo lėšas sūnaus E. išlaikymui po 560 Lt dydžio išmokas kas mėnesį iki jo pilnametystė bei 5200 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-02-01 iki 2010-03-01; visus sutartinius įsipareigojimus pagal 2006-01-27 kreditavimo sutartį Nr. 491-06IL, 2006-10-27 kreditavimo sutartį Nr. 2405-2006-3800 ir 2008-01-25 kreditavimo sutartį Nr. 2405-2008-34437 priteisti solidariai iš šalių.
Nurodė, kad su atsakovu ji susituokė 2005-04-13. Gyvenant su atsakovu santuokoje jiems 2005-07-11 gimė sūnus E. Sutuoktiniai gyvena atskirai nuo 2009 m. birželio mėn., neveda bendro ūkio, atsakovas nesirūpino šeima, dažnai išvažiuodavo, buvo atvejų kai ieškovės atžvilgiu vartojo fizinį bei psichinį smurtą, atsakovas yra jai neištikimas, todėl, ieškovės manymu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Taikytis su atsakovu ji kategoriškai nesutinka. Nepilnametis sūnus E., gim. 2005-07-11 gyvena kartu su ja, ji sūnumi rūpinasi ir išlaiko, todėl prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Ieškovė su sūnumi gyvena jos tėvui priklausančiame bute, moka kreditą, atsakovas nepadeda išlaikyti sūnaus, todėl sūnaus išlaikymui prašė priteisti po 560 Lt kas mėnesį iki E. pilnametystės ir 5200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2010-03-01. Prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, t.y. atsakovas, norėdamas bendrauti su vaiku, apie tai ją informuotų prieš dieną bei praneštų kiek laiko bus su vaiku ir kur. Gyvenant santuokoje ji su atsakovu įsigijo automobilį Mercedes Benz, kurį ji vertina 8 000 Lt, kuriuo naudojasi atsakovas, todėl tikslinga automobilį priteisti atsakovui, o kompiuterį, televizorių, dvi sekcijas, komodas, spintą, kurių bendra vertė 1300 Lt – ieškovei. Prašė jai iš atsakovo priteisti kompensaciją už pastarajam tenkančią didesnę dalį turto – 4000 Lt. Ieškovė su atsakovu turi skolą kreditoriui AB DnB NORD bankui, kurią sutiko mokėti solidariai.
Atsakovas S. M. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ne vien jis kaltas dėl santuokos nutraukimo. Jo manymu, dėl santuokos nutraukimo kalti abu, nes gyvenant santuokoje ieškovė buvo jam neištikima. Nurodė, kad jis taip pat rūpinosi vaiku, buvo išvažiavęs į Ispaniją ieškoti darbo, išlaikymą teikė kiek galėjo, pirko vaikui batus. Jis iš esmės sutiko su ieškovės siūlomu turto padalijimo variantu, tačiau nesutiko su ieškovės nurodytu automobilio įvertinimu, nes dabartinė automobilio vertė yra 3000 Lt. Sutiko, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o bendravimo su vaiku tvarka būtų nustatyta pagal ieškovės siūlomą variantą, tačiau nesutiko sūnaus išlaikymui mokėti ieškovės nurodyto dydžio sumą - po 560 Lt kas mėnesį, kadangi jis dirbdamas gaudavo tik 800 Lt dydžio atlyginimą, šiuo metu nedirba, ieško kito darbo, sutiko mokėti po 300 Lt kas mėnesį, taip pat nesutiko mokėti 5200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą, kadangi jis tuo metu teikė vaikui išlaikymą, vaiku rūpinosi. Atsakovas sutiko, kad būtų nustatytas solidarus kreditų bankui grąžinimo būdas.
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 2005-04-13 Švenčionių r. sav. administracijos CMS ( akto įrašo Nr. 18 ) tarp T. M. ir S. M. nutraukti dėl S. M. kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko ikisantuokinės pavardes: T. M. – S., S. M. - M. E. M. , gim. 2005-07-11, gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina T. M. . Priteisė iš S. M. lėšas sūnaus E. M. , gim. 2005-07-11, išlaikymui nuo 2009-02-01 iki 2010-03-01 – 5200 Lt įsiskolinimą, o nuo 2010-09-28 po 400 Lt kas mėnesį iki E. pilnametystės. Vaiko lėšomis disponuoja T. M. . Nustatė bendravimo su vaiku tvarką ir leisti S. M. pasiimti sūnų E. M. ne vėliau kaip prieš vieną dieną informuojant T. M. apie ketinimą pasiimti vaiką, taip pat apie tai kiek laiko ir kur jis ketina būti su vaiku, užtikrinti vaiko saugumą ir tinkamą priežiūrą tol, kol vaikas bus su atsakovu, sugrįžti su vaiku tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 19.00 val., šalims susitarus – kitą dieną ar kitu laiku. Padalino santuokos metu įgytą turtą ir S. M. priteisti automobilį Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 8000 Lt, o T. M. priteisti 500 Lt vertės kompiuterį, 300 Lt vertės televizorių, 500 Lt vertės dvi sekcijas, komodas ir spintą, t.y. iš viso turto 1300 Lt sumai. Priteisė iš atsakovo S. M. ieškovei T. M. 3350 Lt dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Buvę sutuoktiniai skolą kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2006-01-27 kredito sutartį Nr. 491-06IL, 2006-10-26 kredito sutartį Nr. 2405-2006-3800, 2008-01-25 kredito sutartį Nr. 2405-2008-34437 moka solidariai kredito sutartyse numatytomis sąlygomis ir tvarka.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės santykiai su atsakovu priešiški, šalys taikytis nesutinka, sprendė, kad šeima iširo ir išsaugoti jos neįmanoma. Teismas konstatavo, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tokią išvadą teismas padarė įvertindamas tokias ieškovės nurodomas aplinkybes kaip tai, kad jis nesirūpino šeima, neteikia lėšų vaiko išlaikymui, nemoka įmokų už paimtus kreditus, buvo nubaustas administracine tvarka, jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis vartojo ieškovės atžvilgiu fizinį bei psichologinį smurtą, atsakovas pripažino, kad jis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę už ką buvo nubaustas ir mokėjo baudą, jis prarado darbą, neturėjo pajamų ir dėl to tarp šalių kildavo barniai. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad dar nenutraukus santuokos atsakovas bendrauja su kitomis moterimis, ką patvirtina ieškovės pateiktos nuotraukos. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad ieškovė taip pat kalta dėl santuokos nutraukimo dėl to, jog dažnai nebūdavo namuose, palikdavo vaiką atsakovui, jis buvo ją aptikęs miegančią su bendradarbiu, nes nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove nenustatęs vaiko teisių pažeidimus, atsižvelgdamas į tai, kad motina užtikrina sąlygas vaikui augti ir visapusiškai vystytis, į vaiko interesus bei nesant ginčo tarp šalių. Teismas nustatė bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką atsižvelgdamas į vaiko amžių, atsakovo sutikimą su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, ieškovės darbo pobūdį.
Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nurodė, kad vadovaujantis šiuo metu formuojama praktika, jog tokį poreikių tenkinimo lygį atitinka 1 MMA (minimali mėnesinė alga ), todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti vaikui apie 400 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį. Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 560 Lt dydžio išlaikymą, tačiau nepateikė įrodymų apie tokio dydžio išlaikymo būtinumą. Nustatydamas priteistino išlaikymo dydį teismas atsižvelgė į nepilnamečio vaiko amžių ( 5 metai ), papildomų būtinų vaiko priežiūros išlaidų ( vaiko liga, sužalojimas ir t.t. ) nebuvimą, atsakovo iki atleidimo iš darbo gautą darbo užmokestį ( apie 800 Lt ). Teismo vertinimu, atsakovo kas mėnesį mokėtinas 400 Lt dydžio išlaikymas būtų pakankamas, todėl tokio dydžio išlaikymą priteisė. Ieškovės reikalavimą priteisti 5200 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-02-01 iki 2010-03-01 tenkino ir priteisė už 13 mėn. 5 200 Lt (po 400 Lt)., kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kad šiuo laikotarpiu teikė sūnui išlaikymą. Teismas konstatavo, kad šalys sau nereikalauja išlaikymo iš kito sutuoktinio.
Teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą, nustatė, kad CK 3.117 str. 1 d. prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nepaneigta, todėl sutuoktinių bendrą turtą padalijo lygiomis dalimis. Teismas nurodė, kad nors atsakovas ir nesutiko su ieškovės nurodytu automobilio įvertinimu, jog automobilis Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 8 000 Lt, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą automobilio vertę. Kadangi ieškovė pateikė duomenis iš VšĮ „Emprekis“ bei www.autogidas.lt ( b.l. 123, 124 ), iš kurių matyti kad analogiško automobilio kaina yra 10000-12000 Lt, o ieškovė automobilį įvertina 8000 Lt, teismas vadovavosi ieškovės pateikta šio turto verte. Kadangi atsakovas naudojasi automobiliu ir šiuo metu jis yra jo žinioje, teismas jam priteisė automobilį Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8000 Lt vertės, o ieškovei, atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas – kompiuteris, televizorius, dvi sekcijos, komodai ir spinta, kurių bendra vertė 1300 Lt. Iš atsakovo ieškovei priteisė 3350 Lt (( 8000 – 1300 ) : 2 ) dydžio kompensacija už jam tenkančia didesnę turto dalį.
Kadangi šalys neprieštaravo, nustatė, kad šalys kreditorinius įsipareigojimus pagal su AB DNB NORD banku sudarytas kredito sutartis vykdo solidariai sutartyse numatytomis sąlygomis ir tvarka.
Atsakovas S. M. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti: nutraukti santuoką tarp šalių dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteistą išlaikymą sūnui sumažinti nuo 400 Lt iki 300 Lt, nepriteisti kompensacijos iš atsakovo ieškovei už didesnę jam tenkančią turto dalį.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nutraukė santuoką dėl vieno sutuoktinio, t.y. jo, kaltės, kadangi abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, jie abu nesugebėjo gyventi santuokoje. Dėl išlaikymo sūnui dydžio nurodo, kad jis turi galimybę mokėti 300 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui, šiuo metu daugiau skirti negali, nes nedirba, neturi pajamų, stengiasi susirasti darbą, bet nepavyksta. Pagerėjus padėčiai, mokės daugiau.
Ieškovė T. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis materialinėmis ir procesinėmis teisės normomis, teisingumo ir protingumo principais, laikantis teismų suformuotos praktikos, todėl apeliacinis skundas nepagrįstas.
Trečiasis asmuo AB DNB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, nes skundžiami klausimai nėra tiesiogiai susiję su jo, kaip bylos šalių kreditoriaus, interesais.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir santuokoje įgyto turto vertės, todėl kolegija, neišeidama iš apeliacinio skundo ribų, nenustačiusi absoliučių negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl šių apeliacinio skundo argumentų.
Nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta 2005-04-13, įrašo Nr. 18 (b.l. 9). Šalims 2005-07-11 gimė sūnus Edvinas (b.l. 12).
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
Kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas sprendimu turėjo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Civilinio kodekso straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Vienas sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. B. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-117/2007, išaiškino, jog Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175/2006, 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007).
Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymus, susijusius su ieškovės ir atsakovo įrodinėjamomis aplinkybėmis, kurios, jų teigimu, patvirtina kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Apeliantas nurodo, kad vien nuotraukomis negalima patvirtinti neištikimybės fakto, tačiau kolegija sprendžia, kad teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo priežasčių, įvertino ne tik šiuos įrodymus, kurie patvirtina ne neištikimybės faktą, bet atsakovo nelojalumą ieškovei, tačiau atsižvelgė tiek į ieškovės paaiškinimus, tiek į kitus įrodymus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio
Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms tenkinti (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Civilinio kodekso 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 10-14, 18, kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007; kt.).
Pažymėtina ir tai, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas 800 Lt MMA. Pažymėtina, kad be būtiniausių vaikų poreikių yra ir individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybės vystimasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Pirmos instancijos teismas įvertino nurodytas sąlygas ir pagrįstai sprendė, kad 400 Lt į mėnesį iš tėvo pusės mokamų lėšų yra ta suma, kuri bus pakankama patenkinti ne tik būtiniausius vaikų poreikius. Apeliantas, nurodydamas, kad neišgali mokėti iš jo priteistos 400 Lt sumos, motyvuoja tuo, kad negali, bet stengiasi susirasti darbą, pajamų neturi, sutinka mokėti po 300 Lt, o pagerėjus finansinei padėčiai, mokės daugiau, tačiau kolegija sprendžia, kad vien toks argumentas negali įtakoti skundžiamo teismo sprendimo pakeitimą. Pažymėtina, kad atsakovas yra jaunas ir darbingas, duomenų apie sveikatos problemas nepateikta, todėl atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tėvo pareiga materialiai rūpintis nepilnamečiais vaikais, vien tik laikinas negalėjimas susirasti darbą negali būti lemiamu kriterijumi mažinant priteistą išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nurodė, kad jo gaunamas atlyginimas – 700 Lt (b.l. 157), o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir patikrinus duomenis apie atsakovo darbovietes ir gaunamas pajamas SODRA duomenų bazėje, nustatyta, kad jis nuo 2011-05-02 iki šiol dirba UAB „STOLVIKA“, užmokesčio suma 1 050 Lt, tokiu būdu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas po 400 Lt kas mėnesį išlaikymas nepilnamečiui yra ta suma, kurią atsakovas yra pajėgus mokėti, todėl nesutikti su teismo motyvais, kolegija neturi pagrindo.
Dėl santuokoje įgyto turto vertės
Apeliantas apeliaciniu skundu prašo padalinti santuokoje įgytą turtą ir jam priteisti automobilį Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3 000 Lt, o T. M. priteisti 500 Lt vertės kompiuterį, 300 Lt vertės televizorių, 500 Lt vertės dvi sekcijas, komodą ir spintą, kompensacijos atsakovui nepriteisti. Pareikšdamas tokį reikalavimą apeliantas nenurodo jokių nesutikimo su teismo sprendimu šioje dalyje argumentų, todėl kolegija sprendžia, kad toks apeliacinio skundo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad ginčo automobilio vertė yra 8 000 Lt, įrodymus apie dar didesnę automobilio vertę (10 000 – 12 000 Lt) į bylą pateikė ieškovė (b.l. 123, 124), tačiau pati įvertino automobilį 8 000 Lt, tuo tarpu atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie tai, kad šio turto vertė yra 3 000 Lt, kaip jis nurodė procesiniuose dokumentuose bei savo paaiškinimuose teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 3.119 str. dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Remiantis Civilinio kodekso 3.100 straipsniu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme išvardytais pagrindais, tarp jų - nutraukus santuoką ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įstatymo nuostatų taikymo išaiškinta, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Prie atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė įrodymus, kad po sprendimo priėmimo vidutinė minėto automobilio vertė yra apie 8 000 Lt (b.l. 184, 185), tuo tarpu atsakovas priešingų įrodymų prie apeliacinio skundo nei iki paskirtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka datos nepateikė, todėl pripažintina, kad teismo sprendimu buvo nustatyta teisinga minėto turto vertė ir ja buvo pagrįstai vadovaujamasi dalijant šalių santuokoje įgytą turtą. Kolegija konstatuoja, kad teismui vadovautis atsakovo teiginiais, nepagrįstais įrodymais, nebuvo teisinio pagrindo, nes pareiga pateikti įrodymus, kuriais atsakovas grindžia savo atsikirtimus, tenka atsakovui (CPK 178 str.), o jis šios pareigos nevykdė. Pripažįstant teisėtu ir pagrįstu sprendimą dalyje dėl dalijamo turto, t.y. automobilio, vertės, nėra pagrindo kitaip spręsti kompensacijos priteisimo klausimą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo turėtos pašto išlaidos (8,80 Lt) neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Romualda Janovičienė
Andžej Maciejevski