Civilinė byla Nr. e2-4-943/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02620-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija

3.1.14.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2372-577/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ dėl skolos priteisimo ir sutarties pažeidimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ 6 194 195,17 Eur skolos, 257 741,57 Eur delspinigių ir pripažinti, kad atsakovės veiksmai, kuriais ji nemoka ieškovei už krovinių pervežimo paslaugas pagal 2009 m. sausio 19 d. Geležinkelių transporto paslaugų sutartį Nr. SP-13 (toliau – Sutartis), laikytini esminiu šios sutarties pažeidimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys Sutartyje sulygo, jog jeigu šalims nepavyksta tarpusavio ginčo, kylančio iš šios Sutarties, ar su ja susijusio, išspręsti tarpusavio derybomis, jis: iki 50 000 000 Lt (14 481 000 Eur) sumos pirmąja instancija nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (sutarties 11.2.1 papunktis); virš 50 000 000 Lt sumos – Vilniaus komercinio arbitražo teisme (sutarties 11.2.2 papunktis).
4. Bylą nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad nors pareikšto ieškinio suma neviršija Sutarties 11.2.2. papunktyje nurodytos sumos, tačiau, įvertinęs aplinkybę, jog ginčas kilo iš Sutarties, dėl kurios teisme buvo pareikšti ir kiti ieškiniai, kildinami tuo pačiu pagrindu, kurių bendra ginčo suma viršijo 50 000 000 Lt sumą, sprendė, kad šio ieškinio suma, t. y. skola, kurią reikalaujama priteisti už ieškinyje nurodytą konkretų laikotarpį, neturi lemiamos įtakos, sprendžiant klausimą dėl aptariamo ginčo teismingumo (priskirtinumo arbitražui ar teismui). Vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais teismas nutarė, kad šis ginčas turi būti nagrinėjamas Vilniaus komercinio arbitražo teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.

5. Atskiruoju skundu ieškovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinio dalį dėl skolos ir delspinigių priteisimo priimti.
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėjusio teismo išaiškinimas neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent bendrosios kompetencijos teismai turi kompetenciją nagrinėti bylas, kurių ieškinio sumos nesiekia arbitražinės išlygos.
2. Šalys Sutartyje aiškiai atribojo galimų tarpusavio ginčų jurisdikciją (priskirtinumą teismui ar arbitražui) vadovaujantis ginčo sumos dydžiu. Nagrinėjamu atveju pagal reiškiamo ieškinio sumą ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Sutarties 11.2. punktą sudaro dvi lygiavertės dalys, kurios neturi prioriteto viena prieš kitą. Tai, kurį papunktį taikyti nulemia tik vienas aspektas – ginčo suma. Ginčo sumos kriterijus turi būti aiškinamas taip kaip ieškinio suma yra suvokiama CPK.
3. Bylą nagrinėjęs teismas pažeidė CPK apibrėžtas taisykles dėl ieškinio priėmimo. Ieškinio dalis dėl skolos ir delspinigių pagal Sutartį priteisimo buvo priimta nagrinėti, todėl atsisakymas priimti ieškinį, kurio priėmimo klausimas jau buvo išspręstas, yra nesuderinamas su CPK nustatyta ieškinių priėmimo tvarka.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė AB „ORLEN Lietuva“ prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovė netinkamai aiškina Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuriomis buvo nuspręsta, kad ginčas yra priskirtinas arbitražui.
2. Šalys yra sudariusios susitarimą dėl arbitražo, pagal kurį visas ginčas, o ne atskiros jo dalys gali ir turi būti sprendžiamas arbitraže. Tai, kad ieškovė dirbtinai skaido ginčo sumą ir inicijuoja bylas dėl skolos priteisimo už atskirus trumpus 6 mėnesių laikotarpius, negali turėti įtakos nustatant ginčo sumą. Tokia išvada darytina todėl, kad visi ieškovės reikalavimai priteisti skolą kyla iš tos pačios Sutarties, tuo pačiu pagrindu, iš to paties Šalių ginčo, tik dėl skirtingų laikotarpių.
3. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria priimta dalis ieškinio, buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Pirmosios instancijos teismas, persvarstęs dalies ieškinio priėmimo klausimą, jį atsisakė priimti. Todėl CPK normos nebuvo pažeistos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

9. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti AB „Lietuvos geležinkeliai“ rašytiniai paaiškinimai, prie kurių pridėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5-178/2017.
10. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką.
11. Kadangi nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos išnagrinėjimo, tai apeliacinės instancijos teismui šio kasacinio teismo procesinio sprendimo reikšmė byloje sprendžiamam klausimui yra žinoma ir pagrindo prijungti šį dokumentą prie bylos medžiagos nėra. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas turi vadovautis ir savo paties sukurtais precedentais, todėl pagrindas priimti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį kaip naują įrodymą irgi nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ papildomi paaiškinimai atsisakytini priimti.

Dėl bylos priskirtinumo teismo arba arbitražo kompetencijai

12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės atsakovei pareikštų reikalavimų priskirtinimo teismo arba arbitražo kompetencijai.
13. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2009 m. sausio 19 d. pasirašė Geležinkelių transporto paslaugų sutartį Nr. SP-13, kurios 11.2 punkte nustatė, jog derybų būdu nepavykus išspręsti ginčo, tai: jei ginčo suma iki 50 000 000 Lt (14 481 000,93 Eur), tai ginčas nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme kaip pirmosios instancijos teisme; jei ginčo suma virš 50 000 000 Lt (14 481 000,93 Eur) – Vilniaus komercinio arbitražo teisme.
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės ieškinio priėmimo klausimas buvo taip pat spręstas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartimi. Šia nutartimi teismas atsisakė priimti ieškinio dalį, kuria prašoma pripažinti, kad atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ veiksmai (neveikimas) visa apimtimi ir laiku nemokant ieškovei už krovinių pervežimo paslaugas pagal Sutartį laikytini esminiu šios sutarties pažeidimu; kita ieškinio dalis priimta. Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas šios nutarties pagrįstumo klausimą nutarė nutarties dalį, kuria ieškinys priimtas panaikinti, o likusią nutarties dalį (atsisakymą priimti ieškinio dalį) palikti nepakeistą. Taigi, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias ieškinių priėmimo tvarką, yra nepagrįsti, nes teismo nutarties dalis, kuria ieškinio dalis priimta nagrinėti, buvo panaikinta ir neįsiteisėjo.
15. Nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinės civilinę bylą Nr. e3K-3-34-219/2017. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi nurodytoje byloje išaiškino, kad teismas dėl savo jurisdikcijos sprendžia pagal tai, koks yra, o ne koks gali būti pareikštas reikalavimas ir pagal tai, kokios faktinės aplinkybės egzistuoja ieškinio padavimo momentu, o bendros reikalavimų sumos pasikeitimas po to momento, kai yra vertinama jurisdikcija, nekeičia bylos priskirtinumo. Kasacinio teismo išaiškinimai yra padaryti vertinant tos pačios Sutarties tą patį 11.2 punktą, kurio aiškinimo klausimas yra keliamas ir šioje civilinėje byloje, todėl šie išaiškinimai yra tiesiogiai susiję su sprendžiamu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacine tvarka nagrinėtoje byloje šalys išdėstė tuos pačius argumentus ir atsikirtimus, todėl pakartotinai vertinti jų pagrįstumą nėra pagrindo. Būtent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas užtikrina vienodos teismų praktikos formavimą (CPK 4 straipsnis).
16. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ 6 194 195,17 Eur skolos, 257 741,57 Eur delspinigių ir 6 proc. procesinių palūkanų. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, spręstina, kad nors šiuo metu teisme yra pareikšti ir nagrinėjami kiti ieškiniai pagal tą pačią Sutartį, bet už skirtingus laikotarpius, visgi, šio ieškinio suma nelemia šalių sulygtos arbitražinės išlygos taikymo ir ginčas pagal sutartinio teismingumo taisykles, šalių aptartas Sutartyje (11.2.1. papunktis), teismingas Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.
17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą kaip pirmosios instancijos teismą šalių ginčui spręsti, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo šalių susitarimą dėl ginčų sprendimo būdo, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša

18. Atsakovė teismo prašo pripažinti bylos medžiagą nevieša.
19. CPK 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, jog bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.
20. Įvertinus tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjamas tik ieškovės ieškinio priėmimo klausimas, o aplinkybės, susijusios su šalių tarpusavio santykiais, nėra išsamiai tiriamos, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja                               Egidija Tamošiūnienė