Civilinė byla Nr. e2-8282-1028/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03741-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.39.1.; 2.6.10.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.5.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

     S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,

nedalyvaujant ieškovės atstovei,

dalyvaujant atsakovės įgaliotam asmeniui R. J.,

trečiajam asmeniui A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Talša“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. R.,

n u s t a t ė :

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės 1068,96 Eur dalį draudimo išmokos; 54,12 Eur kompensacinių palūkanų; 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad 2017-11-29, apie 11.36 val., Vokietijoje, 93053, Rėgensburge, Franz-Josef-Strauß-Allee 22, „Continental“ arenos automobilių stovėjimo aikštelėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkiko „DAF FT XF 105“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Schmidt SCS24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), junginys kliudė elektros skirstomąją spintą. Eismo įvykis įvyko dėl minėtų transporto priemonių junginio valdytojo kaltės, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Ieškovė ir atsakovė buvo sudarę transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios pagrindu nuo 2017-11-12 iki 2018-02-11 buvo apdrausta transporto priemonės „DAF FT XF 105“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Kadangi dėl eismo įvykio kilimo atsakingas buvo šios transporto priemonės valdytojas, ieškovei sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 2137,92 Eur draudimo išmoką. Atsakovui kyla civilinė atsakomybė grąžinti ieškovei draudimo išmoką, kurią ji išmokėjo nukentėjusiam asmeniui. Kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klausimą, reikėtų aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama bei aiškinama pagal LR CK 6.248 straipsnį, bet ne taip, kaip ji suprantama ir aiškinama baudžiamosios ar administracinės teisės kontekste. Ieškovė, įvertinusi eismo įvykio aplinkybes ir turėdama teisę reikalauti atsakovės atlyginti iki 100 proc. išmokėtos draudimo išmokėtos, prašo iš atsakovės priteisti 50 proc. išmokėtos išmokos, t. y. 1068,96 Eur.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodo, kad draudiminis įvykis įvyko 2017 m. lapkričio 29 d. apie 11:36 val. Yra suėjęs ieškinio senaties terminas, kurį Atsakovas prašo taikyti. Byloje nėra nustatyta atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Vien tik formalus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje numatytų draudėjo pareigų nevykdymas, nesukėlęs draudimo kompanijai jokių finansinių nuostolių, negali būti teisėtu pagrindu reikalauti iš draudėjo dalies nuketėjusiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos kompensacijos. Draudimo žalų administravimas yra tiesioginė ieškovo veikla, kurios sąnaudas jis apmoka iš privalomojo transporto priemonių draudimo įmokų. Todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo jas atlyginti. Draudimo bendrovei neturi būti sudarytos sąlygos neteisėtai praturtėti (sutaupyti) klientų draudimo įmokų sąskaita. Bet kuriuo atveju draudikas, gavęs pranešimą apie draudiminį įvykį iš draudėjo, susisiekia su nukentėjusiojo asmens draudimo kompanija ir pačiu nukentėjusiuoju. Draudimo bendrovė nepateikė jokių duomenų, kokio konkretaus dydžio papildomus nuostolius realiai sukėlė draudėjo nepranešimas apie draudiminį įvykį. Ieškovas byloje neįrodė, kad dėl atsakovo kaltės patyrė papildomai išlaidų. Ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą tik tuo atveju, jeigu įrodo turėtas išlaidas. Be to, ieškovas teigia, kad išmoką sumokėjo, vadinasi išsamiai išsiaiškino visas šio įvykio aplinkybes ir be atsakovo pagalbos. Ieškovas jokių įrodymų, kad buvo elgiamasi nerūpestingai, neatidžiai nepateikia. Priešingai, Ieškovo pateiktame Rėgensburgo pietinės dalies policijos inspekcijos pranešime apie eismo įvykį yra nurodyta, kad: „Pasirašiusio asmens vertinimu, neaišku, ar atsakingas vilkiko vairuotojas galėjo pastebėti atsitrenkimą. Atstumas tarp transporto priemonės vairuotojo ir elektros skirstomosios spintos toks didelis, kad transporto priemonės vairuotojas atsitrenkimo galbūt negalėjo nei išgirsti, nei pajusti." Pervažiuotos elektros skirstomosios spintos savininkas yra „SSV Jahn Regensburg GmbH&Co". Jokie mokėjimai nebuvo atlikti „SSV Jahn Regensburg GmbH&Co", todėl nėra jokių duomenų apie draudimo išmokų išmokėjimą. Ieškovo pateikta 2018-05-29 „InterEurope" AG, Forth Avenue, Trafford Park, M17 1DB Mančesteris, sąskaita faktūra Nr. 003991-1803 už: Kompensacijos 1824,04 Eur ir Kitas eksperto mokestis 95 Eur, 12 % mokestis 218 Eur, bendrai sąskaitos faktūros sumai 2137,92 Eur, jokio ryšio su galimai priklausančia draudimo išmoka „SSV Jahn Regensburg GmbH&CoKG" neturi. Reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų yra visiškai nepagrįstas.

Trečiasis asmuo UADBB „Jūsų patarėjas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad trečiasis asmuo apie eismo įvykį, žalos bylos administravimą, šalių ginčą informuotas nebuvo, išreiškė abejonę dėl būtinumo būti įtrauktu trečiuoju asmeniu byloje.

Trečiasis asmuo A. R. atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ir trečiojo asmens UADBB „Jūsų patarėjas“ atstovas nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu atsakovės įgaliotas asmuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad yra suėjęs senaties terminas, prašė jį taikyti. Skaičiuoti terminą reikia nuo 2017-11-29. Ieškovė turi įrodyti, kad dėl nepranešimo padidėjo draudimo kaštai. Filmuotos medžiagos nėra. Dėl kompensacinių palūkanų, tai ieškovas nurodo, kad atsakovas negrąžino paskolintų pinigų, dėl to prašo skirti ieškovei baudą. Į UADBB „Jūsų patarėjas“ ieškovė nesikreipė. Draudimas įvykio metu buvo galiojantis. Atsakovės įgaliojimas brokeriui galiojo, tą įgaliojimą brokeris yra pateikęs draudikui. Ieškovė įvykio aplinkybių nesiaiškino, tik pareikalavo sumokėti pinigus. Iš Vokietijos su atsakove niekas nebendravo, informacijos neieškojo. Dėl vairuotojo nubaudimo ar bylos dėl įvykio jokios informacijos iš Vokietijos neturi. Apgadinimų ant priekabos neužfiksavo, nėra duomenų, kad iš vairuotojo būtų atskaičiuoti pinigai dėl priekabos apgadinimo. Mechanikas po reiso apžiūri transporto priemones.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. R. nurodė, kad yra važinėjęs su sunkvežimiu Vokietijoje. Nėra turėjęs Vokietijoje įvykių. UAB „Talša“ dirba apie 7 metus. Vairuotojo pažymėjimą turi kažkur nuo 1983 metų. Vairuotoju dirbo ir kitur. Vokietijoje jo niekas dėl to įvykio nestabdė. Lietuvoje apie įvykį sužinojo tik iš darbdavio. Neturi bylos dėl ieškinyje nurodyto eismo įvykio nei Lietuvoje, nei Vokietijoje. Nėra gavęs baudos. Iš nuotraukų nieko nepamena apie tai, kur važinėjo. Automobilį ieškovės pateiktose nuotraukose vairavo. Jei vilkikas tiesiai važiuoja, tada per veidrodį mato priekabos galą, jei pasisuka, matosi tik priekabos kampas. Tyčia nei vienas nieko nenumuša. Nėra turėjęs tokių įvykių. Jei negarantuotas, kad posūkį padarysi, išlipi, pasižiūri, arba jei yra kitų vairuotojų, paklausi, kad pažiūrėtų. Dėžės ten daugiausiai būna plastikinės. Atsitrenkimo į tokį daiktą nepajusi, išgirsti irgi negalima, automobilio viduje yra triukšmo nuo variklio. Gali būti, kad dėžė kliudyta ir sukantis, kai suki į šoną, priekabos galas išlenda į šoną. Nepastebėjo, kad jo vairuota transporto priemonė 2017 metais būtų buvusi apgadinta, darbdavys už tai išskaitų nedarė. 2018-2019 metais važinėjo į Vokietiją, dėl šio įvykio niekas nestabdė, sustabdę tik tikrina tachografą. Nesiekė pasišalinti, pasislėpti, transporto priemonė buvo drausta, nebuvo reikalo.

Ieškinys netenkintinas 

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė siuntė atsakovei pretenziją (b. l. 5), pateikti dokumentai dėl eismo įvykio Vokietijoje, sąskaitą dėl žalos atlyginimo, pinigų mokėjimo nurodymas, draudimo sutartis, įvykio nuotraukos (b. l. 6-32). Atsakovė pateikė įgaliojimą brokerių bendrovei, darbo sutartį, įsakymą dėl komandiruotės, susirašinėjimą su ieškove (b. l. 52-53, 56-57).

Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 str. 7 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Draudimo teisinių santykių situacijose negalima teigti, kad draudikas patiria žalą jau draudiminio įvykio metu. Visų pirma draudikui reikalinga nustatyti, ar įvykis draudiminis, po to išmokėti draudimo išmoką, ir tik šią išmoką išmokėjus draudikas patiria pinigų netektį, t. y. žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo draudiminio įvykio dienos, o nuo žalos atlyginimo dienos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalą atlygino 2018-06-08 (b. l. 26), ieškinį pateikė 2019-06-08 (šeštadienį, dėl ko terminai prasitęsia), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškiniui yra suėjęs jo pateikimo senaties terminas.

Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 str. 1 d.). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. 1 d.). Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p.). 

Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.<...> TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant kasatoriaus atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl kasatoriaus administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad kasatorius buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Bylos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, kad kasatorius suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad įvyko jo vairuojamo vilkiko susidūrimas su kitu objektu.<...> Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, kitų civilinėje byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad kasatorius suvokė, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų realiai įvertinti situacijos, t. y. su kuo įvyko susidūrimas, ar nebuvo apgadintas kitų asmenų turtas, ir, iškrovęs prekes, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir konstatavus, kad kasatorius suvokė, jog važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą objektą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė turėjo pagrindą reikšti ieškinį kasatoriui TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ir apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šį ieškinį tenkino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartis byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Atsižvelgiant į tai, bylos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, kad atsakovas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad jo vairuojama transporto priemonė kliudė kitą transporto priemonę. Taigi, nors atsakovas ir nebuvo nubaustas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės (Šiaulių apygardos teismo 2017-01-04 sprendimas byloje Nr. e2A-22-856/2017).

Iš 2014 m. rugpjūčio 6 d. eismo įvykio vaizdo įrašo, esančio Rygos regiono valdybos Viešosios tvarkos policijos valdybos Kelių eismo administracinių pažeidimų nagrinėjimo biuro pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje, matyti, kad degalų pylimo įrenginį trečiojo asmens P. K. vairuojama transporto priemonė kliudė priekabos galine dalimi. Transporto priemonė buvo posūkyje, taip, kad priekabos galinė dalis jos kontakto su degalų pylimo įrenginiu metu nebuvo šoninių vaizdo veidrodžių matymo zonoje. Iš skaitmeninėje laikmenoje esančių sugadinto degalų pylimo renginio nuotraukų matyti, kad degalų pylimo įrenginys pažeistas nesmarkiai – nežymiai įlenktas ir nubrozdintas degalų pylimo siurblio korpusas nei pažeistas degalų pylimo pistoletas. Sutiktina su trečiojo asmens P. K. paaiškinimu, kad jis galėjo nepajusti įvykusio kontakto, kadangi kontaktas įvyko galine apie 20 m bendro ilgio transporto priemonės priekabos dalimi, kontaktas nebuvo stiprus, nes degalų pylimo įrenginys pažeistas nesmarkiai. Nors vaizdo įraše matyti, kad trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė po kontakto su degalų pylimo įrenginiu buvo sustojusi, šio sustojimo nėra pagrindo sieti su trečiojo asmens P. K. galimu kontakto su degalų pylimo įrenginiu suvokimu – neaiški sustojimo trukmė, nesimato, kad P. K. būtų išlipęs iš transporto priemonės ir apžiūrėjęs kontakto vietą ar galinę priekabos dalį. <...> Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo P. K. nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, todėl nėra pagrindo taikyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai išmokėtą draudimo išmoką (Vilniaus apygardos teismo 2017-02-27 nutartis byloje Nr. e2A-760-565/2017).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką konstatuotina, kad reikalinga nustatyti, ar įvykio kaltininkas padarė žalą tyčia ar dėl neatsargumo, o svarbiausia – ar suvokė įvykus eismo įvykį.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykio metu 2017-11-29 (b. l. 6-8, 10-12), kai atsakovės transporto priemonę vairavęs trečiasis asmuo (b. l. 53, 56) kliudė elektros spintą, atsakovės transporto priemonė buvo apdrausta ir draudimas buvo galiojantis (b. l. 28-29). Taigi, trečiajam asmeniui nebuvo jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi padarytą žalą būtų atlyginusi ir atlygino draudimo kompanija (ieškovė). Iš nustatytų faktinių aplinkybių, ieškovės pateiktų įvykio nuotraukų, trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad žala neabejotinai nebuvo padaryta tyčia – sunkvežimis atbuline eiga specialiai į elektros spintą nevažiavo, tam nėra jokios priežasties. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad eismo įvykis neabejotinai buvo neatsargus.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio būtų galima įvertinti eismo įvykio mechanizmą, trečiojo asmens galimybes pamatyti ir suvokti apgadinus elektros spintą, jo elgesį po eismo įvykio. Tačiau byloje yra pateiktas Vokietijos policijos registruotas 2018-01-30 pranešimas apie eismo įvykį (b. l. 6-8, 10-12). Dėl nurodytos institucijos visiško nesuinteresuotumo byla, kurios dar net nebuvo pranešimo surašymo dieną, šis pranešimas nagrinėjamoje byloje laikytinas neutraliu ir nešališku įrodymu. Šio pranešimo trečiame lape nurodyta, kad iš vaizdo įrašo matyti, kaip vilkikas su lietuviškais registracijos numeriais manevruodamas įvažiavo į elektros skirstomąją spintą ir iš karto nuvažiavo toliau, nepasidomėjęs eismo įvykio pasekmėmis. Šio pranešimo pabaigoje nurodyta, kad pasirašiusiojo asmens vertinimu, neaišku, ar atsakingas vilkiko vairuotojas galėjo pastebėti atsitrenkimą, atstumas tarp transporto priemonės vairuotojo ir elektros skirstomosios spintos toks didelis, kad transporto priemonės vairuotojas atsitrenkimo galbūt negalėjo nei išgirsti, nei pajusti. 

Taigi, iš šio pranešimo matyti, kad vaizdo įrašą mačiusių asmenų vertinimu trečiasis asmuo eismo įvykio metu galėjo nei išgirsti, nei pajusti automobilio kontaktą su elektros spinta. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų, kurios, vadovaujantis minėtu pranešimu, yra padarytos iš vaizdo įrašo, matyti, kad sunkvežimis į elektros spintą pataikė su galine priekabos dalimi, greičiausiai bandydamas apsisukti. Vilkikas kartu su priekaba sudaro labai ilgą transporto priemonių junginį, todėl atstumas nuo vairuotojo iki priekabos galo yra didelis. Veikiančio vilkiko variklio darbo garsas transporto priemonės išorėje paprastai būna gana didelis, tuo gali įsitikinti bet kas, važiuojantis šalia tokio automobilio transporto sraute. Be to, vilkiko variklis tokio pobūdžio automobilyje yra sumontuotas po vairuotojo kabina, todėl vairuotojas faktiškai sėdi virš vilkiko variklio, visai šalia. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, kad trečiasis asmuo galėjo neišgirsti vilkiko priekabos smūgio į elektros spintą. Tokio tipo transporto priemonė, ypač jei ji yra pakrauta kroviniu, sveria keliasdešimt tonų, savo esme tai yra sunkiasvorė transporto priemonė, todėl visiškai tikėtina, kad trečiasis asmuo galėjo nepajusti smūgio galine priekabos dalimi į pakankamai nedidelę ir lengvą elektros spintą. Dėl trečiojo asmens galimybių pamatyti priekabos kontaktą su elektros spinta per šoninio vaizdo veidrodėlį šiuo atveju vertinti kiek sunkiau, kadangi nėra vientiso vaizdo įrašo. Visgi iš nuotraukų matyti, kad priekabos kampas yra virš šaligatvio, o ne kelio dangos, pati spinta stovėjo prie pat kelio, todėl darytina išvada, kad mažiausiai pusė spintos smūgio metu buvo už priekabos galo, tačiau galėjo būti ir didesnė jos dalis ar net visa spinta, kadangi iš nuotraukos, padarytos tokiu kampu sudėtinga tą įvertinti. Be to, vilkikas ir priekaba nėra vientisa transporto priemonė, manevravimo metu priekaba sukinėjasi ant vilkiko galinės dalies, tokio posūkio metu šoninio vaizdo veidrodėliai neberodo transporto priemonės šono, tą patvirtino ir trečiasis asmuo posėdžio metu. Todėl, jei kontaktas buvo trumpas, vilkikas buvo kiek nors pasisukęs manevro metu, ypač tuo atveju jei jis buvo pasisukęs į dešiniąją pusę, į kurią po smūgio ir nuvažiavo, trečiasis asmuo tikrai galėjo nepamatyti elektros spintos, nepajusti bei neišgirsti smūgio ir nuvažiuoti iš įvykio vietos. Pažymėtina, kad policijos pranešime nėra duomenų apie tai, kad po smūgio vilkikas būtų sustojęs, o vairuotojas būtų išlipęs iš automobilio.

Iš jau nurodytų prieš tai atsakovės įgalioto asmens ir trečiojo asmens paaiškinimų posėdžio metu matyti, jog nėra jokios informacijos, kad trečiasis asmuo būtų buvęs nubaustas už eismo įvykį dėl pasišalinimo iš jo, ar kad būtų iškelta tokia byla, nebuvo užfiksuota priekabos apgadinimų, iš trečiojo asmens dėl to nebuvo daromos jokios išskaitos. Trečiasis asmuo paaiškino, kad ir vėliau buvo stabdytas Vokietijoje, tačiau tik buvo tikrinami tachografo duomenys, dėl įvykio su elektros spinta klausimų niekas nekėlė. Trečiasis asmuo vairuotojo pažymėjimą turi seniai, seniai vairuoja sunkvežimius, taigi, turi vairavimo patirties. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad jei vilkikas tiesiai važiuoja, tada per veidrodį mato priekabos galą, jei pasisuka, matosi tik priekabos kampas; atsitrenkimo į tokį daiktą (el. spintą) nepajusi, išgirsti irgi negalima, automobilio viduje yra triukšmo nuo variklio.

Visos nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo, vairavęs vilkiką, nesuprato, kad atsitrenkė į elektros spintą, nesuprato, kad įvyko eismo įvykis, kad buvo padaryta žala svetimam turtui, todėl, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, nėra pagrindo taikyti LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai išmokėtą draudimo išmoką.

Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Dėl tyčinės kaltės nebuvimo jau pasisakyta. Dėl neatsargios kaltės formos pastebėtina, kad vadovaujantis teismų praktika svarbiausia nustatyti, ar asmuo suvokė įvykus eismo įvykį ir kilusią žalą. Tokių aplinkybių nenustačius darytina išvada, kad neigiamai atsakoma ir į klausimą, ar yra asmens kaltė dėl neatsargumo. Kita vertus, jei asmens kaltę tokiu atveju vertinti per rūpestingumo ir apdairumo, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, prizmę, negalima šios rūpestingumo ir apdairumo pareigos suabsoliutinti iki maksimumo. Priešingu atveju tokio pobūdžio eismo įvykių atvejais niekada nebeliktų draudimo teisinių santykių pusiausvyros, kai draudėjas moka draudikui mokestį už draudimo apsaugą mainais į draudiko prisiimamą rizikos sandorį – draudiminiam įvykiui neįvykus naudą turi draudikas, o jam įvykus draudėjas. Suabsoliutinti nurodytą rūpestingumo ir apdairumo pareigą visada galima iki tiek, kad transporto priemonės vairuotoją būtų galima pripažinti kaltu dėl neatsargumo, neatlikus didelio kiekio papildomų įvairiausių veiksmų saugiam automobilio manevravimui užtikrinti (pvz. laipioti iš vilkiko kaskart šiek tiek pajudėjus). Kasacinio teismo nurodytas rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matas šiuo atveju vertintinas per eismo įvykio suvokimo prizmę, t. y. kaltė dėl neatsargumo gali atsirasti tuo atveju, kai vairuotojas mato ir supranta, jog galėjo įvykti eismo įvykis, atsirasti žala, tačiau neįsitikinęs tokių aplinkybių buvimu arba nebuvimu, pasišalina iš įvykio vietos.

Pažymėtina, kad LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. nuostata, teismo vertinimu, įstatymo leidėjo sukurta tiems atvejams, kai iš eismo įvykio šalinamasi piktybiškai siekiant išvengti atsakomybės dėl akivaizdžios ar galimos žalos turtui ar nuslėpti kitokius teisės pažeidimus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju transporto priemonė buvo apdrausta, nėra duomenų apie jokius kitus galimus teisės pažeidimus. Todėl jei trečiasis asmuo būtų pastebėjęs eismo įvykį ir sustojęs, ieškovės nuostoliai nebūtų sumažėję – vis tiek būtų tekę išmokėti draudimo išmoką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas priteisti 1068,96 Eur netenkintinas.

Dėl reikalautų 54,12 Eur kompensacinių palūkanų pastebėtina, kad toks reikalavimas, vadovaujantis CK 6.210 str. ir kasacinio teismo praktika, yra galimas, tačiau netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų. Atitinkamai ieškovei neskirtina atsakovės prašyta bauda, kadangi atsakovė turėjo teisę reikšti tokį reikalavimą.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkintini ir reikalavimai dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Byloje susidarė 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai, kurios priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio atsakovei UAB „Talša“ netenkinti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 3,58 Eur (tris Eur 58 ct) pašto išlaidų (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis