Pranešėja R. Zubernienė              Civilinė byla Nr. 2S-1760-112/2013  Teisėjas M. Dobrovolskis                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                                110.1; 122.3.     

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. J. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui J. J. Š. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes ieškinio suma yra didelė, todėl būtina užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Nurodė, kad teisme yra nagrinėjama byla pagal J. J. ieškinį atsakovui J. J. Š. dėl skolos sumos sumažinimo, nors pačiame ieškinyje nurodyta ieškinio suma tik 53 034,08 Lt, ieškinys yra pareikštas 62 896 Lt sumai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-08-01 nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui  priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pareikšti reikalavimo – 62 896 Lt ribose. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, atsakovas gera valia ilgą laiką vengia įvykdyti prievolę, šalys ginčo geranoriškai neišsprendžia, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Atskiruoju skundu atsakovas J. J. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-01 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas, nes jį priėmė šališkas teisėjas. Teismas priėmė skundžiamą nutartį neįvertinęs motyvų, išdėstytų kitose šioje civilinėje byloje priimtose nutartyse laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais. Be to, šioje byloje 2013-07-09 yra pareikštas priešieškinis, prie kurio pridėti dokumentai, patvirtinantys, jog ieškovės įkeistas butas įstatymų nustatyta tvarka yra perduotas jo nuosavybėn, o ieškovė neginčija buto perdavimo nuosavybėn teisėtumo. Taip pat nurodo, kad priešieškinio priėmimo klausimas nėra išspręstas. Mano, kad ieškovės interesai būtų pažeisti tik tuo atveju, jeigu ji ginčytų visą skolos sumą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažniai pačioje bylos proceso pradžioje klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininkės finansines galimybes, teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

Nagrinėjamoje byloje reikalavimas pareikštas dėl 62 896 Lt sumos. Tokia pinigų suma laikytina didele fiziniam asmeniui ir vien ši aplinkybė gali apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad teismas turi užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl pagrįstai teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovo turtą.

Taip pat pažymėtina, kad vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, teisingumo, lygiateisiškumo ar ekonomiškumo principų pažeidimo. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jo interesams. Be to, savo teises ir teisėtus interesus apeliantas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydamas teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdamas reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdamas laidavimą, garantiją), nurodydamas konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 148 str.).

Apelianto nurodomos aplinkybės dėl teisėjo šališkumo, susijusios išskirtinai su teismo veiksmais procese. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių faktinių aplinkybių dėl teisėjo, nagrinėjusio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šališkumo objektyviąja prasme, t.y. kad egzistuotų CPK 65 straipsnio 1 dalyje numatyti teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindai. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad anksčiau teismas nagrinėjo tapatų ieškovės prašymą, tais pačiais motyvais ir priėmė priešingą sprendimą, nes 2013-07-15 nutartimi buvo atmestas ieškovės prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0091/12/00296 ir sustabdyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio veiksmus, susijusius su pareiškėjos gyvenamosios vietos duomenų keitimu (b. l. 70).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                               Rimvida Zubernienė