Teikimas (Skundas) Nr. TS-85-416/2021

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37048-2018-6

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2.  

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 19 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės B. Č. skundą dėl 2021 m. balandžio 23 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-911 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Teismas

n u s t a t ė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė B. Č. prašo pakeisti 2021 m. balandžio 23 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-911 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam E. J. taikyti lygtinį paleidimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo netaikyti. Prokurorės skundo argumentai: 

1. teigiamai vertinama tai, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką savo elgesiu stengiasi įrodyti, jog yra linkęs pasitaisyti: atlikdamas bausmę drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, vykdo individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą, dalyvauja pataisos namuose vykdomose resocializacijos skyriaus vykdomose programose, dirba. Tačiau, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint. Vien tik nuteistojo noras pasitaisyti, dalyvavimas pataisos įstaigoje organizuojamose programose bei užsiėmimuose, negali būti pakankamas pagrindas lygtiniam paleidimui;

2. E. J. vienas iš nusikaltimų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra sunkus nusikaltimas, keliantis didelį pavojų žmogaus sveikatai – neteisėtas disponavimai narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Ši nusikalstama veika vertinama kaip išskirtinio pavojingumo. Todėl Komisijos nutarime aptartas nuteistojo teigiamas elgesio pokytis šiuo metu negali neutralizuoti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir užtikrinti nuo normos nenukrypstantį nuteistojo elgesį;

3. nuteistasis dar nėra atlikęs gana didelės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies (1 metų 10 mėnesių 17 dienų), todėl prokurorė daro išvadą, kad nuteistąjį lygtinai paleidus, būtų iškreipta jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio prasmė, pažeisti bausmės tikslai, teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Nuteistasis pateikė pastabas į prokurorės skundą, kuriuo prašo skundo netekinti. Nurodo, kad prokurorė neatkreipė dėmesio į tai, jog nuteistasis nuo paskutinio teikimo lygtiniam paleidimui, t. y. per penkis mėnesius, padarė dar reikšmingesnę elgesio korekcijos pažangą teigiama linkme. Nuo paskutinio teikimo lygtiniam paleidimui iš pataisos namų nuteistasis nusikalstamo elgesio riziką sumažino nuo 31 iki 27 balų. Visos atliktos bausmės laikotarpiu nuteistasis padarė reikšmingą pažangą, sumažindamas nuo 54 iki 27 balų. Tai parodo, priešingai prokurorės teiginiams, jog nuteistasis ne tik formaliai elgėsi, laikydamasis nustatytos tvarkos, tačiau pavyzdingai stengėsi laikytis minėtos tvarkos, nei karto nebuvo baustas drausmine ar administracine nuobauda ir nepriekaištingai elgdamasis rodė pavyzdį ir asmeninę iniciatyvą. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, t. y. laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Nuteistasis vieną kartą skatintas, vykdo individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą, dalyvauja pataisos namuose vykdomose resocializacijos skyriaus vykdomose programose, dirba. Komisija, įvertinusi visas aplinkybes ir specialistų teiktas išvadas nutarė, jog nuteistasis E. J. atliko pakankamai paskirtos bausmės dalį. kuri iš esmės paveikė jį ir turi būti suteikta teisė, likusią bausmės dalį, atlikti mažiau griežtoje aplinkoje – visuomenėje, probacijos tarnybos priežiūroje. Prokurorė, vertindama neatliktos bausmės dydį kaip likusi labai didelį, pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kuri vertinama kritiškai, nes tuo pagrindu įstatymas imperatyviai apibrėžia nuteistajam teisę, nuo kada jis gali pakeisti priežiūros tvarkos režimą į švelnesnį.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, lygtinį paleidimą taikantys subjektai gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Nustatyta, jog E. J. teistas 2019-11-05 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jam paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrinto griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirta subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2020-04-06, bausmės pabaiga – 2023-03-12. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 10 mėnesių ir 17 dienų.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, vieną kartą skatintas. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, apdailininko (statybininko) specialybę, kurią įgijo būdamas laisvėje 2019 metais. Bausmės atlikimo metu mokosi profesinio rengimo centre staklininko specialybės 2020-2021 mokslo metais. Pataisos namuose dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo ceche. Išleistas lygtinai ketina įsidarbinti pagalbiniu darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020-09-10 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuteistojo įdarbinimo gautas sutikimas. Pagal Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2021 m. balandžio 8 d. pateiktą pažymą, nuteistasis ieškinių neturi. Su artimaisiais ryšius palaiko yra lankomas pasimatymų metu, bendrauja telefoninių pokalbių metu, susirašinėja laiškais. Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas 2 kartą. Pirmą kartą buvo pristatytas 2020-11-05. Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos sprendimą. Komisija atsižvelgdama į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį, pakartotinai išanalizavusi socialinio tyrimo išvadą ir kitą dokumentinę medžiagą esančią nuteistojo asmens byloje, sekantį svarstymą atidėjo po 5 mėnesių ir skyrė nuteistajam šiuos įpareigojimus: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti „Socialinių įgūdžių lavinimo“ programoje. Nuteistasis per rekomenduotą laikotarpį tęsė pataisą, gerai elgėsi, skatintas, socialinių įgūdžių lavinimo programoje nedalyvavo todėl, kad programa nevyko. Nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 27 balai. Pirminis įvertinimas buvo atliktas 2020-05-14, nustatyta 54 balai. 2020-10-15 pakartotinio vertinimo metu nustatytas 31 balas. 

Prokurorė nurodo, kad teigiamai vertinama tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką savo elgesiu stengiasi įrodyti, jog yra linkęs pasitaisyti: atlikdamas bausmę drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, vykdo individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą, dalyvauja pataisos namuose vykdomose resocializacijos skyriaus vykdomose programose, dirba. Tačiau, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint. Vien tik nuteistojo noras pasitaisyti, dalyvavimas pataisos įstaigoje organizuojamose programose bei užsiėmimuose, negali būti pakankamas pagrindas lygtiniam paleidimui.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į visumą aplinkybių, teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, apdailininko specialybę. Bausmės atlikimo metu mokosi staklininko specialybės. Pataisos namuose dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, siuvimo ceche. Išleistas iš įkalinimo įstaigos ketina įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagalbiniu darbininku. Iš minėtos įmonės gautas patvirtinimas, kad E. J. bus priimtas dirbti. Nuteistasis neturi priteistų ieškinių, bendrauja su artimaisiais, turi žmoną. Šiuo metu įžvelgiamas nuteistojo atsakingumas, jis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, dirba, mokosi, siekia pozityvių asmenybės pokyčių. Bausmės atlikimo metu vartojant alkoholį nepastebėtas. Nuteistasis bendrauja mandagiai, atidžiai, atvirai, geba palaikyti adekvatų akių kontaktą. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta pilnai. Diskriminacinių nuostatų nereiškia. Supranta poreikį turėti bendras, visų pripažįstamas vertybes. E. J. viena kartą skatintas už gerą elgesį, drausmine tvarka nėra baustas. Asmuo supranta, kad bausmės laikas yra teisingas atpildas už padarytą nusikaltimą, teisingai suvokia savo padėtį, neišnaudoja kitų ir nesileidžia išnaudojamas pats. Svarbu pažymėti tai, kad E. J., išėjęs iš įkalinimo įstaigos kur gyventi. Jo gyvenamojoje vietoje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės gali būti pakankamas pagrindas lygtiniam paleidimui, todėl nesutinkama su aptariamu prokurorės skundo argumentu.

Skunde teigiama, kad E. J. vienas iš nusikaltimų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra sunkus nusikaltimas, keliantis didelį pavojų žmogaus sveikatai – neteisėtas disponavimai narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Ši nusikalstama veika vertinama kaip išskirtinio pavojingumo. Todėl Komisijos nutarime aptartas nuteistojo teigiamas elgesio pokytis šiuo metu negali neutralizuoti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir užtikrinti nuo normos nenukrypstantį nuteistojo elgesį.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad asmuo buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą jau buvo įvertinta priimant teismo nuosprendį. Be to, asmens padaryto nusikaltimo sunkumas, neužkerta kelio nuteistajam tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vadovaujamasi ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Prokurorė nurodo, kad nuteistasis dar nėra atlikęs gana didelės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies (1 metų 10 mėnesių 17 dienų), todėl prokurorė daro išvadą, kad nuteistąjį lygtinai paleidus, būtų iškreipta jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio prasmė, pažeisti bausmės tikslai, teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Vertinant nurodytą skundo argumentą, visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką tiek Komisija, tiek teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis jau yra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir yra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, nebūtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Svarbu paminėti ir tai, jog iš asmens byloje esačių duomenų matyti, kad 2020-05-14 atlikus nuteistojo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika – 54 balai. 2021-04-09 atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta žema rizika – 27 balai. Taigi, kaip matyti, iš pateiktų duomenų, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo dvigubai, t. y. 27 balais ir teismas mano, kad tai galima vertinti kaip akivaizdžią pažangą ir atsižvelgiant į tai, galima manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos nutarimu ir mano, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės B. Č. skundas netenkinamas.  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Prokurorės B. Č. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas                                                                          Laimondas Noreika