Civilinė byla Nr. e3K-3-2-781/2026

                Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00186-2023-4

   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8;

   2.3.2.10; 3.2.4.11

   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, sprendžiant klausimą dėl asmenine nuosavybe esančio vieno sutuoktinio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, santuokos metu šį turtą iš esmės pagerinus, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnį, taip pat dėl kompensacijos už sutuoktiniui asmeninės nuosavybes teise priklausančio turto neesminį pagerinimą kito sutuoktinio ar bendromis sutuoktinių lėšomis apskaičiavimo tvarkos, dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinio pareigą kitam sutuoktiniui kompensuoti už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis), aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) nutraukti jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) palikti ieškovei santuokinę pavardę; 4) po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters F. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su šia dukterimi tvarką; 6) priteisti iš atsakovo 300 Eur per mėnesį išlaikymą iki dukters pilnametystės arba kol ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą; 7) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukteriai G. G. 300 Eur per mėnesį išlaikymą iki dukters pilnametystės arba kol ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą; iki dukters pilnametystės išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 8) priteisti iš atsakovo 6750 Eur išlaikymo nepilnametei dukteriai G. G. skolą; 9) priteisti iš atsakovo 7650 Eur išlaikymo nepilnametei dukteriai F. G. skolą; 10) pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe 0,536 ha ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 11) padalyti bendrąją jungtinę ieškovės ir atsakovo nuosavybę ir po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti: 0,1536 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 5,6479 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nesuteiktas); sodo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1,7 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 3,5235 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2,16 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisti dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį „Opel Insignia Limousine“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 2,8861 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nesuteiktas); 1/2 dalį iš 2,8861 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nesuteiktas); 1/3 dalį iš 1,12 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 1,2 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 5,9 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2,51 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 4,14 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 2,12 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 1,56 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 10,5933 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 1,1474 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 2,050 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 163/334 dalis iš 8,35 ha bendro ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 14,25 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovo 231 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę dalijamo turto dalį; priteisti ieškovei iš atsakovo 7289 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę; priteisti ieškovei iš atsakovo 33 033,77 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę; 12) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ginčo šalių prievolė kreditoriui pagal 2005 m. gegužės 23 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išlieka solidari, tačiau skolininkų tarpusavio santykiuose kreditoriui AB „Swedbank“ bankui pagal 2005 m. gegužės 23 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prievoles toliau asmeniškai vykdys ieškovė; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ginčo šalių prievolė kreditoriui pagal 2011 m. birželio 13 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išlieka solidari, tačiau skolininkų tarpusavio santykiuose kreditoriui AB „Swedbank“ bankui pagal 2011 m. birželio 13 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prievoles toliau asmeniškai vykdys atsakovas.

3.       Ieškovė ieškiniu taip pat pareiškė alternatyviuosius reikalavimus: tuo atveju, jeigu nebus tenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine nuosavybe ir nebus tenkintas su tuo susijęs ieškovės reikalavimas šį nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei, ieškovė prašė teismo: 1) priteisti jai iš atsakovo 85 000 Eur kompensaciją už santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis atliktus pirmiau nurodyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo pagerinimus bei solidariosios prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ bankui vykdymą; 2) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ginčo šalių prievolė kreditoriui pagal 2005 m. gegužės 23 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išlieka solidari, tačiau skolininkų tarpusavio santykiuose kreditoriui AB „Swedbank“ bankui pagal 2005 m. gegužės 23 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prievoles toliau asmeniškai vykdys atsakovas; 3) nustatyti ieškovei ir nepilnametėms dukterims uzufrukto teisę gyventi atsakovui priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) iki jauniausia šalių duktė F. G. sulauks pilnametystės ir (ar) baigs vidurinio ugdymo programos 12 klasę.

4.       Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nurodė, kad žemės sklypas su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) santuokos metu buvo iš esmės pagerintas, todėl turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalytas ieškovės prašomu būdu. Be to, žemės sklypo ir namo vertė išaugo, nes į šį turtą buvo investuotos didelės bendros sutuoktinių lėšos, kai kurios namo patalpos pertvarkytos (garažo patalpos pertvarkytos į gyvenamosios paskirties patalpas). Po 2007 m. sklype buvo pastatytas šiltnamis, įrengta vaikų žaidimų aikštelė, pastatytas lauko židinys, įrengta lauko terasa, visas sklypas apželdintas kokybiškais ir brangiais augalais.

5.       Ieškovės teigimu, atsakovas savavališkai sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. iš bendrų lėšų ieškovei nežinant padėjo savo motinai įsigyti nekilnojamąjį turtą, todėl bendroji jungtinė nuosavybė sumažėjo 7289 Eur. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu atsakovas bendras sutuoktinių lėšas naudojo ne šeimos poreikiams, o trečiųjų asmenų turtui įsigyti, taip sumažindamas ieškovės ir atsakovo bendrą turtą. 2011 m. birželio 13 d. kredito sutarties pagrindu sutuoktiniai iš AB „Swedbank“ banko pasiskolino 70 000 Lt (20 273,40 Eur) žemės sklypui (duomenys neskelbtini) įsigyti. Kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas butas (duomenys neskelbtini). Kredito suma buvo pervesta į atsakovo banko sąskaitą. Ieškovė teigia, kad tik prasidėjus teisminiams procesams ji sužinojo apie tai, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas atsakovo motinos vardu. Atsakovas į motinos sąskaitą pervedė 45 000 Lt (13 032,90 Eur), todėl 64 procentai lėšų, gautų pagal kredito sutartį, buvo faktiškai panaudoti trečiųjų asmenų turtui įsigyti.

6.       Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 33 033,77 Eur kompensaciją, nurodė, kad atsakovas suklastojo jos parašus leidime kirsti mišką bei kituose dokumentuose ir be jos žinios iškirto miško, kurio jai tenkanti vertė pagal miškininko M. P. atliktus apskaičiavimus sudaro 33 033,77 Eur.

7.       Atsakovas dėl žemės sklypo su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) padalijimo nurodė, kad nesutinka žemės sklypą ir gyvenamąjį namą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nes šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, pastatytas iš nuosavų rąstų ir asmeniniams poreikiams tenkinti. Tvarkyti namo statybos reikalus labai padėjo atsakovo tėvas, žemės sklypas buvo įsigytas iš asmeninių lėšų.

8.       Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti 7289 Eur už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę. Atsakovo teigimu, ieškovė žinojo aplinkybes, susijusias su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimu, t. y. pagal 2011 m. birželio 13 d. kredito sutartį gautos lėšos per metus, kol jo motinos vardu buvo įformintas sandoris (2012 m. liepos 16 d.), žymiai sumažėjo, nes atsakovas dengė dvi paskolas, šeimoje augo dvi dukterys, todėl sąskaitoje likusius 42 000 Lt (12 164,04 Eur) atsakovas paskolino savo tėvams, vėliau tėvai šias lėšas grąžino ir jos buvo panaudotos žemės sklypams bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus (žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, banko sąskaitos išrašo duomenis). Atsakovo teigimu, ieškovė žalos nepatyrė, nes jo tėvams paskolinti pinigai vėliau buvo grąžinti ir buvo panaudoti kitam nekilnojamajam turtui, kuris įtrauktas į dalytino turto balansą, įsigyti.

9.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 33 033,77 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę dėl neteisėto miško kirtimo atsakovas nurodė, kad pati ieškovė ilgą laiką sudarė kliūtis kirsti mišką. Kadangi ši veikla yra ne tik teikianti pelną, bet kartu tai ir pastovus ir kruopštus darbas, atsakovas su bendraturčiais turėjo tikslą apsaugoti mišką nuo ligų ir užkirsti kelią dar didesnei žalai kilti, todėl atliko kirtimus trijuose sklypuose. Asmuo, atlikęs skaičiavimus, neturi kompetencijos, nematė medienos būklės. Be to, mediena nebuvo parduota kaip statybinė mediena, medžiai buvo perdirbti į kurą, o už perdirbamą medieną gautos lėšos kompensavo lėšas, išleistas technikai samdyti, darbuotojų pagalbai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10.       Plungės apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ginčo šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; išsprendė po santuokos nutraukimo ginčo šalių pavardžių klausimą; išsprendė nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo teikimo vaikams klausimus; padalijo santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 2,8861 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nesuteiktas); 1/2 dalį 1,2000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 1,5600 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 14,2500 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 2,8861 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nesuteiktas); 0,1037 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); automobilį „Nissan Juke“, 2011 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 1,7000 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2,5100 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 4,1400 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 2,1200 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 52966/105933 dalį 10,5933 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 1,1474 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 17617/35235 dalį 3,5235 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 2,0500 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 163/334 dalis 8,3500 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį 1,1200 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2,1600 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 5,6479 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nesuteiktas); 1/2 dalį 5,9000 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); automobilį „Opel Insignia Limousine“, 2011 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini); nustatė, kad po santuokos nutraukimo ginčo šalių prievolė pagal 2005 m. gegužės 23 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išlieka solidari, tačiau skolininkų tarpusavio santykiuose kreditoriui AB „Swedbank“ bankui prievoles toliau asmeniškai vykdys atsakovas; nustatė, kad po santuokos nutraukimo ginčo šalių prievolė pagal 2011 m. birželio 13 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išlieka solidari, tačiau skolininkų tarpusavio santykiuose kreditoriui AB „Swedbank“ bankui prievoles toliau asmeniškai vykdys atsakovas.

11.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įsigijo 2001 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2004 m. gegužės 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. 2001 m. minėtame žemės sklype buvo pradėta ginčo namo statyba. 2004 m. birželio 14 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovui buvo suteiktas 30 989,34 Eur kreditas namui statyti. 2005 m. gegužės 23 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovui suteiktas 60 820 Eur kreditas, kurio paskirtis – kredito refinansavimas, gyvenamojo namo statybos užbaigimas. Ieškovė pagal šią kredito sutartį yra laiduotoja. Iš AB „Swedbank“ banko į bylą pateiktos 2004 m. gegužės 24 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenų nustatyta, kad ginčo namo baigtumas yra 77 proc. 2008 m. liepos 22 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 126 įregistruotas 100 proc. namo baigtumas. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

12.       Pirmosios instancijos teismas byloje vertino tai, kad ieškovė 2004 metais buvo 21 metų amžiaus, neseniai baigusi vidurinę mokyklą, laukėsi šalių pirmosios atžalos, niekur nedirbo ir jokių pajamų neturėjo, vėliau pradėjo studijuoti. Nors ieškovė teigė, kad ji gaudavo pajamų iš mokslinių darbų rašymo, tačiau teismas vertino kaip sunkiai tikėtina tai, kad iš tokių pajamų ji galėjo prisidėti prie turto pagerinimo. Materialinę pagalbą teikė atsakovas, kuris tuo metu realiai išlaikė šeimą. Atsakovas tuo metu dirbo jūrininku, turėjo santaupų, jo pajamos sudarė dideles sumas, todėl bankas, įvertinęs jo finansines galimybes, suteikė jam asmeniškai kreditą būsto statybai. Mediena namo statybai buvo gauta iš atsakovo asmeninių miškų. Namas buvo statomas ūkio būdu. Už atliktus statybos darbus mokėjo atsakovas. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė. Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2004 metais namas jau buvo pastatytas, 2005 metais šalys į namą atsikraustė su mažu kūdikiu, o tai įrodo, kad namas jau tada buvo tinkamas ir pritaikytas gyventi, šalys jame ir gyveno. Šias aplinkybes teismui patvirtino ir liudytoja R. N. Nors santuokos metu buvo atlikti tam tikri turto pagerinimai, tačiau teismas jų nevertino kaip esminių. Ieškovė byloje nepaneigė, kad atsakovas įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdo vienasmeniškai iš savo asmeninių lėšų. Tai, kad ieškovė savo darbu prisidėjo prie aplinkos sutvarkymo, teismo teigimu, negali būti vertinama kaip esminis turto pagerinimas, nes už sodo želdinius mokėjo atsakovas. Byloje nepateikta konkrečių duomenų, kaip ieškovė prisidėjo prie turto pagerinimo, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų rūpinusis statybinių medžiagų įsigijimu ir pan. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė pagal savo amžių, gyvenimišką ir asmeninę patirtį niekaip negalėjo savo darbu prisidėti prie turto pagerinimo. Dėl to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovei nepateikus pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ji asmeninėmis savo lėšomis ar žymiu faktiniu darbu iš esmės pagerino atsakovo asmeninę nuosavybę, buvo konstatuota, jog ieškovė neįrodė pagrindo taikyti byloje CK 3.90 straipsnį.

13.       Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės reikalavimo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sprendė dėl ieškovės pareikštų alternatyviųjų reikalavimų priteisti ieškovei iš atsakovo 85 000 Eur kompensaciją už santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis atliktus žemės sklypo ir gyvenamojo namo pagerinimus bei solidariosios prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ bankui vykdymą. Teismas nustatė, kad ieškovės iniciatyva byloje buvo atlikta ginčo gyvenamojo namo ekspertizė ir pateiktas teismo ekspertizės aktas. Eksperto išvados buvo tokios: iki 2004 m. gegužės mėnesio atliktų statybos darbų ir panaudotų statybinių medžiagų kaina pagal 2004 m. kainas yra 67 203,35 Eur su 18 proc. PVM; laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2007 m. spalio mėnesio atliktų statybos darbų ir panaudotų statybinių medžiagų kaina, skaičiuojant pagal 2005 m. kainas, yra 29 751,30 Eur su 18 proc. PVM, o skaičiuojant pagal 2007 m. spalio mėnesio kainas yra 40 271,05 Eur su 18 proc. PVM; pertvarkant gyvenamojo namo garažo patalpą į šiuo metu vietoj garažo įrengtą gyvenamosios paskirties patalpą, atliktų statybos darbų ir panaudotų statybinių medžiagų kaina, skaičiuojant pagal 2019 m. spalio mėnesio kainas, yra 10 722,16 Eur su 21 proc. PVM. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas nurodė, kad kainos buvo apskaičiuotos neatkreipiant dėmesio į tai, kad ginčo namas buvo statytas ūkio būdu, nevertinant, kad mediena namo statybai rūpinosi pats atsakovas, kainos yra apskaičiuotos įvedant duomenis į specialią sistemą. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte nurodytos sumos ir apskaičiavimai nėra tikslūs, todėl ekspertizės aktu teismas nusprendė nesivadovauti. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų realų ieškovės prisidėjimą prie atliktų žemės sklypo ir gyvenamojo namo pagerinimų, ieškovė byloje nepateikė. Teismas dar kartą pažymėjo, kad ieškovė nuo santuokos sudarymo iki namo statybos darbų užbaigimo neturėjo jokių pakankamų pajamų, iš kurių būtų galėjusi prisidėti prie turto pagerinimų, nes tuo metu ieškovė studijavo. Atsakovas nurodė, kad įmokas dengė iš asmeninių lėšų, o ieškovė šių teiginių nepaneigė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, net jei atsakovas bendromis lėšomis dengė ir dengia kredito įmokas, šios lėšos buvo ir yra tiesiogiai susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Dėl to nebuvo jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovei 85 000 Eur kompensaciją už turto pagerinimus bei solidariosios prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ bankui vykdymą.

14.       Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 7289 Eur, atsakovui be ieškovės žinios pardavus ginčo šalių bendrą turtą ir taip sumažinus bendrąją jungtinę nuosavybę. Teismas labiau tikėtinais pripažino atsakovo teiginius, kad ieškovė žinojo (turėjo žinoti), jog nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai yra tvirtinami notarine tvarka, juolab kad ieškovė tokios patirties turėjo – 2011 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 3,5235 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Atsakovas paaiškino, kad pagal 2011 m. birželio 13 d. kredito sutartį gautos lėšos per metus, kol jo motinos vardu buvo įformintas sandoris (2012 m. liepos 16 d.), reikšmingai sumažėjo, nes atsakovas dengė dvi paskolas, šeimoje augo dvi dukterys, todėl sąskaitoje likusius 42 000 Lt (12 164,04 Eur) atsakovas paskolino savo tėvams, tėvai šias lėšas vėliau grąžino ir jos 2014 m. vasario 14 d. ir 2014 m. birželio 16 d. buvo panaudotos žemės sklypams bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti. Tokie atsakovo paaiškinimai buvo pagrįsti rašytiniais įrodymais (žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, banko sąskaitos išrašo duomenimis). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad ieškovė nepatyrė jokios žalos, nes 42 000 Lt (12 164,04 Eur) buvo grąžinti ir panaudoti kitam nekilnojamajam turtui, kuris įtrauktas į dalytino turto balansą, įsigyti, t. y. pinigai buvo panaudoti tikslams, susijusiems su šeimos poreikių tenkinimu.

15.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 33 033,77 Eur kompensaciją už tai, kad atsakovas suklastojo jos parašus leidime kirsti mišką bei kituose dokumentuose ir be jos žinios iškirto mišką, kurio jai tenkanti vertė pagal miškininko M. P. atliktus apskaičiavimus sudaro 33 033,77 Eur, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai įvertinti, kokio dydžio žala buvo padaryta, t. y. skaičiavimai atlikti remiantis dokumentacija, tačiau pati mediena ir jos kokybė liko neįvertinta, nes buvo realizuota, o duomenų apie patirtas išlaidas byloje nėra. Kaip liudytojas byloje apklaustas skaičiavimus atlikęs asmuo M. P. patvirtino, kad nematė pačios medienos ir jos būklės, įvertino faktinę miško situaciją po kirtimo ir skaičiavimus atliko pagal dokumentaciją bei joje nurodytus tūrius ir medžių rūšis, atsižvelgdamas į rinkos kainas, tačiau iš apskaičiuotos sumos darbų ranga ir mokesčiai nebuvo išskaičiuoti. Dėl to pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, koks konkrečiai žalos dydis jai buvo padarytas, be to, skaičiavimus atliko miškininkas, vykdantis individualią veiklą, o ne specialistas ar ekspertas.

16.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe 0,536 ha ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir nutraukus santuoką jį padalyti, šį turtą priteisiant ieškovei, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo 7289 Eur ir 33 033,77 Eur kompensacijas už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę.

17.       Kolegija pažymėjo, kad tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2020).

18.       Byloje ieškovė aplinkybes, kad santuokos metu namas ir žemės sklypas buvo pagerinti iš esmės sutuoktinių bendromis lėšomis, įrodinėjo teikdama rašytinius įrodymus ir duodama žodinius paaiškinimus. Ieškovės teigimu, 2022 metais buvo keičiamas sugedęs namo šildymo boileris, garažo patalpos pertvarkytos į gyvenamosios paskirties patalpas, įrengta terasa, lauko židinys, šiltnamis, vaikų žaidimo aikštelė, sklypas apželdintas įvairiais augalais. Be to, namas buvo visiškai įrengtas tik tuomet, kai šalys sudarė santuoką ir (ar) jau gyveno faktinį santuokinį gyvenimą.

19.       Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu visapusišku bylos medžiagos įvertinimu, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas ginčo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įsigijo 2001 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5290 ir 2004 m. gegužės 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4461 pagrindu, ginčo namo statyba buvo pradėta 2001 metais, o ginčo šalių santuoka sudaryta tik (duomenys neskelbtini), be to, 2004 m. birželio 14 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovui buvo suteiktas 30 989,34 Eur kreditas namo statybai, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų esminį ieškovės indėlį pagerinant ginčo nekilnojamąjį turtą, nors šias aplinkybes būtent ieškovė privalėjo įrodyti, reikalaudama atsakovo asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Kolegijos vertinimu, ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie turėtas santaupas, jų dydį ar kitų objektyvių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jos indėlį kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Vien tai, kad santuokos metu buvo remontuojamas šildymo sistemos boileris, įrengtas šiltnamis, terasa, vaikų žaidimo aikštelė bei vykdomi buitiniai turto priežiūros darbai, kolegijos vertinimu, nebuvo žymūs pagerinimai, kurie galėtų būti pripažinti esminiais žemės sklypo ir namo kaip turtinio vieneto pagerinimais. Be to, byloje nėra nustatyta, kad šie nurodyti pagerinimai buvo padaryti būtent ieškovės asmeninėmis lėšomis ar žymiu faktiniu darbu.

20.       Priešingai nei byloje teigia ieškovė, iš byloje esančių duomenų kolegija nustatė, kad 2004 metais namas jau buvo pastatytas, 2005 metais šalys į namą atsikraustė su mažu kūdikiu, o tai tik įrodo, kad namas jau tada buvo tinkamas ir pritaikytas gyventi. Kolegija pripažino pagrįstais atsakovo argumentus, kad aplinkybė, jog ieškovė savo darbu prisidėjo prie aplinkos sutvarkymo, negali būti vertinama kaip esminis turto pagerinimas. Byloje nepateikta konkrečių duomenų, kaip ieškovė prisidėjo prie ginčo turto pagerinimo, pati ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų rūpinusis statybinių medžiagų ar kitų namui ir žemės sklypui pagerinti būtinų prekių įsigijimu.

21.       Ieškovė nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokie darbai buvo atlikti, kad būtų galima įvertinti ieškovės finansines galimybes patirti atitinkamas išlaidas (atsakovas teigia, jog ieškovė praktiškai neturėjo jokių pajamų, tik jis rūpinosi šeimos finansais, mokėjo kreditus ir pan.). Kita vertus, kolegijos nuomone, argumentai dėl ieškovės pajamų neturi lemiamos įtakos sprendžiant reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe pagrįstumo klausimą. Esminę reikšmę tokiu atveju turi ne išleistų lėšų dydis, bet už jas įsigytų medžiagų panaudojimo bei ieškovės darbo rezultatas. Dėl to kolegijos išvadą dėl reikalavimo atmetimo lėmė ne abejonė dėl ieškovės gautų pajamų pakankamumo, o būtent tai, kad ieškovės gyvenimas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name ir jos atitinkamas darbas negali būti laikomi esminiais turto pagerinimais. Ieškovės pateikti skaičiavimai, susiję su turto vertės padidėjimu, lyginant su tuo metu, kai turtas buvo įsigytas, nėra svarbūs, nes visuotinai žinoma, jog nekilnojamojo turto vertė kiekvienais metais tik didėja.

22.       Bylos duomenys kolegijai sudarė pagrindą konstatuoti, kad nėra CK 3.90 straipsnyje nustatytų sąlygų visumos pripažinti atsakovo asmeninį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atitinkamai nagrinėjamu atveju ieškovei neįrodžius, kad ji prisidėjo prie turto kūrimo savo darbu ir (ar) lėšomis, kolegijos teigimu, byloje nebuvo pagrindo spręsti ir dėl ieškovei priklausančios kompensacijos.

23.       Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal byloje turimus įrodymus nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas iš nukirsto miško ir (ar) gauto kredito ar kitų ieškovės nurodytų aplinkybių gautas pajamas panaudojo ne šeimos, o savo ar kitų asmenų poreikiams. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, kad atsakovo motinai perduotos lėšos buvo panaudotos šeimos interesais, patvirtina ne tik atsakovo paaiškinimai, bet ir rašytiniai įrodymai (žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, banko sąskaitos išrašai); ieškovės nurodytos lėšos buvo grąžintos, panaudotos kitam nekilnojamajam turtui, kuris įtrauktas į dalytino turto balansą, įsigyti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe 0,536 ha ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir nutraukus santuoką jį padalyti, šį turtą priteisiant ieškovei, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo 7289 Eur kompensaciją ir 33 033,77 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę, ir dėl šių reikalavimų perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias šeimos teisę, ignoravo kertinius šeimos teisės principus. Byloje buvo atmesti visi ieškovės reikalavimai, kuriais buvo siekiama pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe ir jį padalyti. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai nenagrinėjo alternatyvių ieškinio (atitinkamai ir apeliacinio skundo) reikalavimų dėl kompensacijos ieškovei už santuokos metu padarytas bendras investicijas į ginčo nekilnojamąjį turtą priteisimo. Šiuo atveju atsakovas neįrodė ir neįrodinėjo, kad po ginčo šalių sudarytos santuokos koks nors jo įgytas turtas laikytinas jo asmenine nuosavybe. Dėl to byloje apskritai negalėjo kilti ginčas, ar po santuokos sudarymo visi nekilnojamojo turto pagerinimai buvo vykdomi bendromis sutuoktinių lėšomis. Ginčo žemės sklypas buvo sutvarkytas, pagerintas, papildomi statiniai ir įrenginiai jame buvo pastatyti tik po ginčo šalių santuokos sudarymo, šalims gyvenant kartu, bendromis jų lėšomis ir darbu. Pvz., ginčo žemės sklype santuokos metu, jau po 2007 m., buvo pastatytas šiltnamis (apie 4000 Eur vertės), įrengta vaikų žaidimų aikštelė, pastatytas lauko židinys, įrengta lauko terasa, visas sklypas buvo apželdintas kokybiškais, brangiais augalais ir pan. Teismai nevertino, kad ieškovės užsakymu buvo atliktas kraštovaizdžio specialistų įvertinimas, kiek kainuoja ginčo žemės sklype esantys daugiamečiai augalai. UAB „Megaplantas“ atliko apžiūrą ir įvertino, kad tokių augalų, kokie yra įveisti ginčo žemės sklype, su augalų sodinimo, vejos įrengimo darbais kaina sudarytų apie 22 000 Eur. Tai ignoruodami bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią, nutraukiant santuoką, turi būti atkuriama ar išlaikoma sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyra ir neleidžiama vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Tokiu būdu byloje nebuvo apginti ieškovės pagrįsti turtiniai interesai, leista atsakovui praturtėti sutuoktinės sąskaita.

24.2.                      Bylą nagrinėję teismai pažeidė įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir pareigą motyvuoti savo priimtus procesinius sprendimus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl jai padarytos turtinės žalos (33 033,77 Eur) atlyginimo, kai atsakovas be ieškovės žinios, suklastojęs jos parašus, pardavė jai priklausantį turtą (bendrosios nuosavybės dalį). Apeliacinės instancijos teismas dėl šio reikalavimo nepateikė jokių motyvų, neanalizavo faktinių aplinkybių. Byloje pažeistos įrodinėjimo taisyklės, nes teismai rėmėsi tik dokumentus suklastojusio atsakovo paaiškinimais. Byloje nesiremta kasacinio teismo praktikoje išplėtota contra spoliatorem (pažeidėjui nepalanki) prezumpcija, pagal kurią, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.

24.3.                      Faktinio ir teisinio pagrįstumo stokoja ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovės reikalavimus dėl bendrų šeimos lėšų naudojimo atsakovo motinos vardu registruotam turtui įgyti ir ieškovei padarytos žalos dydžio, nes apeliacinės instancijos teismas visiškai nepateikė motyvų šiuo klausimu, nevertino, kad bendros sutuoktinių lėšos be ieškovės žinios ir sutikimo buvo panaudotos įsigyti turtui, registruotam atsakovo motinos vardu, o tai visiškai nebuvo susiję su šeimos poreikių tenkinimu.

25.       Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

25.1.                      Bylą nagrinėję teismai išsamiai tyrė įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas įrodė, jog po šalių santuokos sudarymo visi ginčo žemės sklypo ir gyvenamojo namo pagerinimai bei šiems tikslams dar 2005 metais abiejų sutuoktinių paimto kredito grąžinimas buvo vykdomi asmeninėmis atsakovo lėšomis, ieškovė neprisidėjo prie namo įrengimo ir prie namo statybos pabaigos, bylos nagrinėjimo metu nemokamai gyveno ginčo name, nemokėjo komunalinių mokesčių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsižvelgdami į bylos duomenis, pagrįstai nusprendė, kad ieškovės indėlio į atsakovo turto kūrimą nebuvo, o kiemo šlavimas retkarčiais nereiškia, kad buvo atliekami nekilnojamojo turto pagerinimo darbai. Atsakovo įsitikinimu, UAB „Megaplantas“ sąmata nei dėl vejos įrengimo kainų, nei dėl paprastų vaismedžių ir dekoratyvinių augalų kainų neatitinka tikrovės. Nors pasiūlyme nurodyti 9035 Eur vertės atlikti vejos įrengimo darbai, tačiau pažymėtina, kad atsakovas vejos įrengimo darbus atliko pats ūkio būdu su savo pusbroliu; į komercinį pasiūlymą įtraukta ir 800 Eur vertės laistymo sistema, tačiau ji paprasta ir jos kaina sudarytų iki 100 Eur. Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad aplinkai sutvarkyti sutuoktiniai iki 2007 metų investavo daug lėšų, tačiau darbų įkainiai nurodomi pagal 2007 metais buvusias darbų atlikimo kainas. Atsakovo teigimu, visi esminiai statybos darbai buvo baigti iki 2007 m., todėl ieškovės nurodomos kainos yra klaidingos. Nors byloje ieškovės prašymu buvo atlikta ginčo turto vertinimo ekspertizė, tačiau ekspertas, neturėdamas visos oficialios informacijos, išvadą teikė ir vadovavosi tik ieškovės pateiktais faktais.

25.2.                      Nors ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai atmetė jos reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 33 033,77 Eur už tai, kad atsakovas be ieškovės žinios, suklastojęs parašus, pardavė ginčo šalims priklausantį bendrą turtą, tačiau bylą nagrinėję teismai vertino visas byloje nurodytas aplinkybes, taip pat ir šią, kad iki santuokos nutraukimo tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovė išduoda atsakovui įgaliojimą gauti leidimą atlikti miškotvarkos darbus; po skyrybų inicijavimo ieškovė griežtai atsisakė atsakovui išduoti įgaliojimą atlikti miškotvarkos darbus jungtinės nuosavybės teise valdomiems miško sklypams bet kokiu atveju, tačiau atsakovas, turintis miško ūkio žinių, siekė miško kirtimo ir pardavimo šeimos poreikiams tenkinti, o ieškovė niekada nebuvo suinteresuota dėl darbų miške, ilgą laiką sudarė kliūtis normaliam darbo procesui – miško kirtimui. Nors ieškovė byloje kelia reikalavimus, tačiau jokių duomenų ir įrodymų nepateikė, žalos dydis apskaičiuotas asmens, neturinčio kompetencijos tai daryti. Žalos dydis yra teorinis, paremtas ne metodika, o tik spėjimu, kad mediena buvo sveika; žalos vertintojas nematė nei medienos, todėl negalėjo spręsti dėl medienos vertės.

25.3.                      Teismai tinkamai įvertino ir aplinkybes, susijusias su 45 000 Lt (13 032,90 Eur) skola atsakovo motinai. Atsakovo tėvas, atsakovui paprašius, gražino skolos dalį – 35 000 Lt (10 136,70 Eur) – grynaisiais, šiuos pinigus atsakovas 2014 m. vasario 14 d. įnešė į savo sąskaitą AB „Swedbank“ banke ir tą pačią dieną pervedė už bendrosios jungtinės nuosavybės teise perkamą mišką pagal 2014 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį. 2014 m. birželio mėn. atsakovo tėvas grąžino likusią skolos dalį – 15 000 Lt (4 344,30 Eur) – grynaisiais ir papildomai atsakovui paskolino 15 000 Lt (4 344,30 Eur) miško sklypams įsigyti pagal 2014 m. birželio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Visi sklypai buvo įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieškove.

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ginčo pobūdį, 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi perdavė šios civilinės bylos pagal ieškovės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka nagrinėtą ginčą teisminei mediacijai ir sustabdė civilinę bylą. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2025 m. lapkričio 27 d. gautas teismo mediatorės D. Vasarienės pranešimas apie teisminės mediacijos pabaigą, ginčo šaliai nesutikus dalyvauti teisminės mediacijos procese.

27.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalims iki kasacinio teismo nurodyto termino taikiu būdu nepavyko išspręsti ginčo, 2026 m. sausio 19 d. atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

28.       Byloje ginčas kilo dėl vieno iš sutuoktinių (atsakovo) asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir šio turto padalijimo arba kompensacijos kitam sutuoktiniui (ieškovei) priteisimo už santuokos metu atliktus šio turto pagerinimus.

29.       CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

30.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CK 3.90 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad, sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita); antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).

31.       CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų, kurie sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, visumą privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016, 16 punktas).

32.       Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, iki ginčo šalių santuokos sudarymo atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. priklausė 0,1536 ha ploto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. žemės sklype pradėtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovui 2004 m. birželio 14 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo suteiktas 30 989,34 Eur kreditas ginčo namui statyti. Ginčo šalių santuoka (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta (duomenys neskelbtini). 2005 m. gegužės 23 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė tapo laiduotoja, pagrindu atsakovui suteiktas 60 820 Eur kreditas, kurio paskirtis – kredito refinansavimas, gyvenamojo namo statybos užbaigimas.

33.       Ieškovė, remdamasi CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, prašė pripažinti atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įrodinėdama, kad: 1) turtas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu; 2) po santuokos sudarymo ginčo turtas bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu buvo pagerintas iš esmės.

34.       Ieškovė savo teiginius grindė paaiškinimais, kad su atsakovu susipažino 2002 metais, 2004 metais pastojo, gimus dukteriai, sudarė santuoką, gyveno pas atsakovo tėvus ir statė namą. Kol gyveno kartu, atsakovas sumokėdavo komunalinius mokesčius (už vandenį, elektrą, atliekas, internetą) bei minimalų būsto draudimą, o bendrus pinigus (tiek uždirbtus ieškovės, tiek ir savo paties) investuodavo į miškų pirkimą. Ieškovė dirbo 1,5 etato darbo krūviu ir visada imdavosi papildomų projektų, kad galėtų užsidirbti papildomai. Jos pajamas maždaug sudarydavo iki 2500 Eur per mėnesį. Pati ieškovė yra praktikuojanti psichologė – darbo dienomis dirba mokyklose, savaitgaliais – su sunkiai sergančias žmonėmis. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu su dukterimis gyvena ginčo name, rūpinasi namo išlaikymu, malkomis. Dėl ginčo namo ieškovė sutiko, kad visas nekilnojamasis turtas atitektų atsakovui, išskyrus gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nes ji su vaikais yra pripratę gyventi šiame name, dukterys prie šio namo yra prisirišusios, jame užaugusios. Ieškovė dėl turto pagerinimo nurodė, kad kai ginčo šalys pradėjo gyventi kartu, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo neišlygintas; ginčo šalys kartu nugriovė ten stovėjusią pašiūrę, lygino žemės sklypą, pasėjo žolę, ją ravėjo, įsirengė alpinariumus, apsodino vaiskrūmiais ir vaismedžiais. Sklypo priežiūros darbais rūpinosi abu. Namo statybai ieškojo žmonių, juos samdė, prižiūrėjo namo statybos procesą. Ieškovė prisidėjo ir finansiškai – turėjo pajamų iš papildomų veiklų.

35.       Ieškovė sutiko, kad atsakovas žemės sklypą įsigijo iki santuokos sudarymo, 2001 metais žemės sklype buvo pradėta namo statyba; 2004 m. birželio 14 d. kredito sutarties pagrindu atsakovui buvo suteiktas 30 989,34 Eur kreditas namui statyti, tačiau pabrėžė, kad po santuokos sudarymo 2005 m. gegužės 23 d. kredito sutarties pagrindu buvo suteikta 60 820 Eur paskola pradiniam kreditui refinansuoti, ginčo gyvenamojo namo statyboms užbaigti. Be to, ginčo namo baigtumas, 2004 m. birželio 15 d. duomenimis, pagal hipotekos lakštą buvo 77 proc., o 2008 m. liepos 22 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 126 ginčo gyvenamojo namo baigtumas buvo įregistruotas 100 proc. Taigi, likusi namo dalis buvo baigta statyti ir įrengta santuokos metu, pagal 2005 m. gegužės 23 d. kredito sutartį mokant įmokas iš bendrų sutuoktinių lėšų ir investuojant bendras sutuoktinių lėšas.

36.       Civilinėje byloje ieškovės prašymu buvo atlikta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ekspertizė ir pateiktas teismo ekspertizės aktas. Eksperto pateiktose išvadose nurodyta, kad iki 2004 m. gegužės mėnesio atliktų statybos darbų ir panaudotų statybinių medžiagų kaina, skaičiuojant pagal 2004 m. kainų lygį, yra 67 203,35 Eur su 18 proc. PVM; laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2007 m. spalio mėnesio atliktų statybos darbų ir panaudotų statybinių medžiagų kaina, skaičiuojant pagal 2005 m. kainų lygį, yra 29 751,30 Eur su 18 proc. PVM, o skaičiuojant pagal 2007 m. spalio mėnesio kainų lygį yra 40 271,05 Eur su 18 proc. PVM; pertvarkant gyvenamojo namo garažo patalpą į šiuo metu vietoj garažo įrengtą gyvenamosios paskirties patalpą, atliktų statybos darbų ir panaudotų statybinių medžiagų kaina, skaičiuojant pagal 2019 m. spalio mėnesio kainų lygį, yra 10 722,16 Eur su 21 proc. PVM.

37.       Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas paaiškino, kad atliekant ekspertizę buvo nevertinta aplinkybė, jog atsakovas namo statybai naudojo savo medieną, todėl ekspertizės akte nurodytas medienos kainas reikėtų atimti. Ekspertas neklausė savininkų, kiek kainavo laiptai. Apskardinimo darbai atskirai nebuvo įtraukti, pakeliami laiptai, vedantys į palėpę iš garažo, liko neįtraukti; grindų apvadai į sąmatą įtraukti; namo mūro siūlių dažymo darbai nevertinti; židinio kapsulės montavimo išlaidos neįtrauktos; kanalizacijos ir nuotekų sistema nebuvo įvertinta, nes savininkai nurodė, kad iš pradžių ten buvo įkasta talpykla. Į ekspertizės aktą neįtraukti darbai, kuriuos atsakovas padarė savo jėgomis.

38.       Byloje taip pat buvo apklausti liudytojai. Jie teikė parodymus, kad pora daugiausia gyveno pas atsakovo motiną, apie namo statybas nieko konkretaus negalėjo nurodyti, visada sakė, kad namas yra tik atsakovo, nes ieškovė niekaip prie jo neprisidėjo; taip pat pirmą kartą ieškovę sklype pamatė tada, kai jame buvo žemių krūvos, o namas nebuvo baigtas statyti; statybvietėje matydavo atsakovo tėvą; prie aplinkos tvarkymo prisidėjo ir ieškovė – nešiojo akmenis, grėbė, pjovė žolę, ravėjo; tvorą aplink gyvenamąjį namą statė samdomi darbuotojai.

39.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytų aplinkybių nepripažino kaip pagrindo spręsti, kad ginčo turtas buvo iš esmės pagerintas, ir padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų, kurioms esant būtų galimybė pripažinti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, registruotą kaip atsakovo asmeninę nuosavybę, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas motyvavo, kad ieškovė neturėjo reikšmingų pajamų, iš kurių būtų galėjusi prisidėti prie turto pagerinimų, tuo metu ieškovė studijavo. Pirmiausia teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė 2004 metais buvo 21 metų amžiaus, buvo neseniai baigusi vidurinę mokyklą, laukėsi šalių pirmosios atžalos, niekur nedirbo ir jokių pajamų neturėjo, vėliau pradėjo studijuoti. Nors ieškovė teigė, kad ji gaudavo pajamų iš mokslinių darbų rašymo, tačiau teismas pripažino sunkiai tikėtina, kad iš tokių pajamų ji galėjo prisidėti prie turto pagerinimo. Materialinę pagalbą teikė atsakovas, kuris tuo metu realiai išlaikė šeimą; atsakovas tuo metu dirbo jūrininku, turėjo santaupų, jo pajamos sudarė dideles sumas. Teismas nustatė, kad mediena namo statybai buvo gauta iš atsakovo asmeninių miškų, o ginčo namas buvo iš esmės statomas ūkio būdu, už atliktus statybos darbus mokėjo atsakovas. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė. Iš byloje esančių duomenų teismas taip pat nustatė, kad 2004 metais ginčo namas jau buvo pastatytas, 2005 metais šalys į namą atsikraustė su mažu kūdikiu, o tai tik įrodo, kad namas jau tada buvo tinkamas ir pritaikytas gyventi, šalys jame ir gyveno. Šias aplinkybes teismui patvirtino ir liudytojai. Nors teismas nurodė, kad santuokos metu buvo atlikti tam tikri turto pagerinimai, tačiau jų nepripažino esminiais. Tokią teismo išvadą pagrindė ir ta aplinkybė, kad atsakovas įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdė asmeniškai ir iš savo asmeninių lėšų. Šių aplinkybių ieškovė taip pat nepaneigė. Tai, kad ieškovė savo darbu prisidėjo prie aplinkos sutvarkymo, pirmosios instancijos teismo vertinimu, negali būti vertinama kaip esminis turto pagerinimas, nes už sodo želdinius mokėjo atsakovas. Teismas nusprendė, kad byloje nepateikta konkrečių duomenų, kaip ieškovė prisidėjo prie turto pagerinimo, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų pirkusi statybinių medžiagų ir pan. Ieškovė pagal savo amžių, gyvenimišką ir asmeninę patirtį niekaip negalėjo savo darbu prisidėti prie turto pagerinimo.

40.       Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui ir, ištyręs bei įvertinęs į bylą pateiktus duomenis (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją, kredito sutartis), taip pat byloje apklaustų liudytojų parodymus, papildomai nurodė, kad ieškovė aplinkybes, jog santuokos metu namas ir žemės sklypas buvo pagerinti iš esmės sutuoktinių bendromis lėšomis, įrodinėjo teikdama rašytinius įrodymus ir duodama žodinius paaiškinimus. Ieškovės teigimu, 2022 metais buvo keičiamas namo šildymo boileris, garažo patalpos buvo pertvarkytos į gyvenamosios paskirties patalpas, įrengta terasa, lauko židinys, šiltnamis, vaikų žaidimo aikštelė, sklypas apželdintas įvairiais augalais. Ieškovė teigė, kad ginčo namas buvo visiškai įrengtas santuokos metu. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių pakvitavimų, duomenų apie turėtas santaupas, iš kurių galima spręsti, kad ji turėjo asmeninių lėšų, kurias investavo ginčo namui pagerinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad santuokos metu (kai namas iš esmės jau buvo įrengtas ir tinkamas gyventi) buvo remontuojamas šildymo sistemos boileris, įrengtas šiltnamis, terasa, vaikų žaidimo aikštelė ir kiti ieškovės nurodomi nežymūs pagerinimai ir (ar) buvo vykdomi buitiniai turto priežiūros darbai, nelaikytina esminiu žemės sklypo ir namo kaip turtinio vieneto pagerinimu. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kad šie nurodyti pagerinimai buvo padaryti būtent ieškovės asmeninėmis lėšomis ar žymiu faktiniu darbu. Trečia, iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2004 metais namas jau buvo pritaikytas gyventi ir ginčo šalys jame gyveno. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokie darbai buvo atlikti, priešingai, atsakovas teigė, jog ieškovė praktiškai neturėjo jokių pajamų, būtent jis rūpinosi šeimos finansais, mokėjo kreditus.

41.       Ieškovės kasacinio skundo argumentais (tiek dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, tiek dėl proceso teisės normų pažeidimo vertinant byloje esančius įrodymus) iš esmės nesutinkama su šiomis teismų išvadomis.

42.       Bylą nagrinėję teismai nustatė aplinkybes, būtinas siekiant nuspręsti, kad dėl esminio ginčo turto pagerinimo yra pagrindas turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirma, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

43.       Pagal kasacinio teismo praktiką, tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Kadangi įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44.       Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2020, 27 punktas).

45.       Ieškovė byloje teigė, kad ginčo turtas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas. Pagrindiniai ieškovės motyvai tokie, kad santuokos metu turtas buvo iš esmės pagerintas dėl to, kad žemės sklypo ir namo vertė išaugo, į šį turtą buvo investuotos didelės bendros sutuoktinių lėšos, kai kurios namo patalpos pertvarkytos (garažo patalpos pertvarkytos į gyvenamosios paskirties patalpas); po 2007 metų sklype buvo pastatytas šiltnamis, įrengta vaikų žaidimų aikštelė, pastatytas lauko židinys, įrengta lauko terasa, visas sklypas apželdintas kokybiškais ir brangiais augalais. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi AB „Swedbank“ banko į bylą pateiktos 2004 m. gegužės 24 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis, nustatė, kad ginčo namo baigtumas buvo 77 proc., t. y. 2004 metais namas jau buvo pastatytas, o 2005 metais šalys į namą atsikraustė su mažu kūdikiu, tai tik įrodo, kad namas jau tada buvo tinkamas ir pritaikytas gyventi, šalys jame ir gyveno. Namo 100 proc. baigtumas įregistruotas 2008 m. liepos 22 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 126.

46.       Antra, teismai, įvertinę įrodymus, sprendė, ar atsakovo asmeninis turtas buvo pagerintas santuokos metu, ir nustatė, kad atsakovas ginčo žemės sklypą įsigijo 2001 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5290 ir 2004 m. gegužės 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4461 pagrindu; 2001 m. žemės sklype buvo pradėta ginčo namo statyba. Tuo tarpu šalių santuoka sudaryta tik (duomenys neskelbtini). Iki ginčo šalims pradedant gyventi ginčo name, namo baigtumas, minėta, buvo 77 proc. Santuokos metu ginčo turto pagerinimai galėjo sudaryti 23 proc.

47.       Trečia, teismai vertino, ar iš esmės turtas buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, ir, įvertinę pirmiau aptartas aplinkybes, nusprendė, kad ieškovė nepateikė jokių pakvitavimų, duomenų apie turėtas santaupas, jų dydį, t. y. jokių objektyvių tiesioginių įrodymų, kad ji iš asmeninių lėšų mokėjo už gyvenamojo namo pagerinimo darbus. Ieškovės darbo, padedant atsakovui pagerinti jiems santuokos metu priklausiusį turtą, faktas teismų pagrįstai nevertintas kaip aplinkybė, kuri pagrįstų ginčo turto pagerinimą kaip esminį, leidžiantį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė, tvirtindama, kad pagal galimybes ji fiziniu darbu prisidėjo prie namo statybos ir aplinkos sutvarkymo (po 2007 m. sklype buvo pastatytas šiltnamis, įrengta vaikų žaidimų aikštelė, pastatytas lauko židinys, įrengta lauko terasa, visas sklypas apželdintas kokybiškais ir brangiais augalais, atlikti garažo rekonstrukcijos darbai), konkrečių darbų, kuriuos ji būtų atlikusi, nenurodė. Nesant tokių duomenų, bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovės darbai galėtų būti vertinami kaip esminiai turto pagerinimai, sukuriantys pagrindą pripažinti jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

48.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų procesinius sprendimus, nepritaria ieškovės argumentui, kad teismai, spręsdami klausimą dėl atsakovui asmenine nuosavybe priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, netinkamai vertino įrodymus. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ir įvertino įrodymus ir, spręsdamas klausimą dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagrindo, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais iš jų remiasi, o kitus laiko neatitinkančiais sąsajumo kriterijaus, kuris reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku (t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad išvadą dėl šio ieškovės reikalavimo atmetimo lėmė ne abejonė dėl ieškovės gautų pajamų pakankamumo, o būtent tai, kad ieškovės gyvenimas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype ir name, taip pat jos atitinkamas darbas patys savaime negali būti laikomi esminiais pagerinimais, lemiančiais asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui priklausančio turto pripažinimą bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.

49.       Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįsta tai, kad teismai nesuteikė ieškovės pateiktam ekspertiniam tyrimui aukštesnės įrodomosios galios, o pasisakė apie jo įrodomąją reikšmę atsižvelgiant ir į kitų byloje esančių įrodymų visumą. Vien aplinkybė, kad ieškovės teismui pateiktas dokumentas yra parengtas specialisto, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, nereiškia šio įrodymo didesnės įrodomosios galios. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju, jei būtų paskirta teismo ekspertizė, eksperto išvada teismui neturėtų privalomosios galios ir būtų įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis).

50.       Teismams įvertinus nagrinėjamoje byloje atlikto ekspertinio tyrimo atlikimo metodiką ir turinį, pažymėtina, kad ekspertinis tyrimas neatitinka įrodymų sąsajumo su byloje nustatytomis aplinkybėmis kriterijaus, nes nepagrindžia aplinkybių, kurias byloje siekia įrodyti ieškovė, o būtent, kad ji savo darbu ir (ar) lėšomis ar (ir) šeimos lėšomis prisidėjo prie ginčo turto esminio pagerinimo. Nors tyrime nurodyta, jog ekspertas naudojosi statybinių medžiagų ir darbų dokumentais, tačiau pirminių dokumentų, rodančių kokius nors namo pagerinimo darbus, tarp tyrimo priedų nėra. Aptariamo ekspertinio tyrimo išvados buvo parengtos vertinant iš esmės tik pačios ieškovės nuožiūra pateiktą informaciją dėl ginčo turto pagerinimo laikotarpių, atliktų konkrečių darbų ir jų apimties. Ekspertizės akte pažymėta, kad ekspertizei atlikti nebuvo pateiktas statybos darbų žurnalas, kuriame turėjo būti fiksuojama statybos darbų eiga; ekspertizės metu apytiksliai buvo nustatyta, kokie gyvenamajame name iki 2004 m. gegužės mėnesio buvo atlikti statybos darbai ir panaudotos statybinės medžiagos pagal civilinėje byloje pateiktus dokumentus (ginčo namo 2004 m. gegužės 7 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo 2005 m. balandžio 28 d. statybos darbų užbaigimo sąmatą ir apžiūros metu nustatytas aplinkybes), taip pat vertinta, kokie buvo gyvenamajame name nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2007 m. spalio mėnesio atlikti statybos darbai, vertinta, kokia buvo statybos darbų ir panaudotų statybinių medžiagų vertė (kaina) pertvarkant gyvenamojo namo garažo patalpą į gyvenamosios paskirties patalpą.

51.        Įvertinusi tai, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamoje byloje teismams nebuvo pagrindo pripažinti asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausantį turtą bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, tačiau ieškovės pateikto ekspertinio tyrimo išvados dėl turto vertės padidėjimo ir kiti jos pateikti įrodymai yra reikšmingi ir turėjo būti vertinami teismams sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo ieškovei, šiai teigiant, kad santuokos metu buvo pagerintas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas.

Dėl kompensacijos už sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą

52.       Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nesprendė dėl šių alternatyvių ieškinio reikalavimų, neanalizavo 2005 m. gegužės 23 d. šalių paimto banko kredito grąžinimo aplinkybių, nepagrįstai nepriteisė jai kompensacijos už faktiškai atliktus ginčo turto pagerinimus. Ieškovės teigimu, teismai, nepripažinę ginčo turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tuo pagrindu, kad pagerinimas nebuvo esminis, privalėjo spręsti ir pasisakyti dėl alternatyvaus ieškovės reikalavimo, kuriuo ieškovė prašė tuo atveju, jeigu nebus tenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine nuosavybe ir nebus tenkintas su tuo susijęs ieškovės reikalavimas šį nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei, priteisti ieškovei iš atsakovo 85 000 Eur kompensaciją už santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis atliktus pirmiau nurodyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo pagerinimus bei solidariosios prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ bankui vykdymą.

53.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, jog santuokos metu ginčo turtas buvo pagerintas, žemės sklypo ir namo vertė išaugo, į šį turtą buvo investuotos didelės bendros sutuoktinių lėšos, garažo patalpos pertvarkytos į gyvenamosios paskirties patalpas, žemės sklype 2007 metais buvo pastatytas šiltnamis, įrengta vaikų žaidimų aikštelė, pastatytas lauko židinys, įrengta lauko terasa, visas sklypas apželdintas kokybiškais ir brangiais augalais, ieškovė, nors ir studijavo, bet gaudavo pajamų iš mokslinių darbų rašymo, prie turto pagerinimo prisidėjo darbu. Atsakovas teigė, kad  jis realiai išlaikė šeimą, nes dirbo jūrininku, turėjo santaupų, jo pajamos sudarė dideles sumas, bankas būtent jam suteikė kreditą būsto statybai; ginčo namas buvo statomas ūkio būdu, už atliktus statybos darbus mokėjo atsakovas.

54.        Bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl šių ginčo šalių nurodytų argumentų pagrįstumo, nevertino ir nepasisakė dėl įrodymų, susijusių su tuo, ar byloje buvo pagrindas spręsti, kad pirmiau nurodytas ginčo turtas šalių santuokos metu buvo pagerintas ir jei taip, tai kokiomis lėšomis. Teismai nevertino, be kita ko, ieškovės paaiškinimų, byloje liko nenustatyta ir neįvertinta aplinkybė dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo ekspertizės akte nurodytų duomenų, susijusių su ginčo turto vertės padidėjimu, atsiradusiu pagerinus ginčo namą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamu atveju nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji prisidėjo prie turto kūrimo savo darbu ir (ar) lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei teko pareiga įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, nusprendė nebuvus pagrindo priteisti ieškovei kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą.

55.       Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, byloje nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis ir (ar) bendromis lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2013 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 50 punktą; 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1120/2023 71 punktą; 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-1120/2025 82 punktą). 

56.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą.

57.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą plačiai pasisakyta dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021 80 punktą).

58.       Bylą nagrinėję teismai nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, turinčių reikšmės sprendžiant kompensacijos už kito sutuoktinio turto neesminį pagerinimą klausimą: 1) lokalių darbų sąmatų; 2) kadastrinių matavimų bylos nuotraukų, kuriomis ieškovė įrodinėjo, kad ginčo turtas buvo gerinamas ir po santuokos sudarymo, juolab kad ginčo namo baigtumas 100 proc. buvo įregistruotas nuo santuokos sudarymo praėjus 3 metams; 3) kitų nuotraukų, kuriomis ieškovė įrodinėjo, kad namas šalių buvo toliau statomas ir tvarkoma namo aplinka po 2004 m. gegužės 24 d., kai iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad ginčo namo baigtumas buvo 77 proc.; 4) duomenų, patvirtinančių ieškovės asmenines lėšas, gautas išmokas, pašalpas, informaciją apie socialinį draudimą (pvz., Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2023 m. gruodžio 22 d. nutarime, kuriuo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodyti atsakovo teiginiai, kad ieškovė dirbo 1,5 etato, turėjo europinių projektų); 5) įrodymų, kad gyvenamasis namas santuokos metu buvo prijungtas prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų įrenginių; 6) ieškovės teiginių, kad ji asmeniniu darbu prisidėjo prie namo ir jo aplinkos tvarkymo.

59.       Vertinant pirmiau nurodytus įrodymus kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, turėtų būti patvirtintos arba paneigtos ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad: 1) ji savo darbu prisidėjo prie ginčo namo pagerinimo santuokos metu; 2) ginčo namas buvo įrengiamas ir namo aplinka buvo tvarkoma ir po 2004 m. gegužės 24 d.; 3) žemės sklypas ir namas santuokos metu buvo pagerinti: iki santuokos sudarymo žemės sklypas nebuvo aptvertas, jo aplinka nesutvarkyta, vėliau išlyginta sklypo aplink namą danga, paklotos trinkelės, įveisti gėlynai, pastatytas šiltnamis, įrengta vaikų žaidimų aikštelė, pastatytas lauko židinys, įrengta lauko terasa, sklypas apželdintas augalais.

60.       Pažymėtina, kad aplinkybės, jog ieškovė prie ginčo turto ir jo aplinkos gerinimo prisidėjo darbu, pagrįsti rašytiniais įrodymais yra neįmanoma, tačiau atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas iš šeimos teisinių santykių kilęs turtinis ginčas. Paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso nuosavybės teise, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos tikslai yra bendri. Šis aiškinimas taikytinas ir tada, kai šeima santuokos metu gautas lėšas skiria aplinkai gerinti, ir neturi reikšmės, kuris iš sutuoktinių panaudoja lėšas, nes santuokos metu gautos lėšos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Be to, net ir tuo atveju, jeigu sutuoktinis fiziškai neprisideda prie konkretaus turto gerinimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas šeimos pareigas, pvz., prižiūri vaikus, laikytina, jog jis prisideda savo darbu, nes sudaro sąlygas kitam sutuoktiniui rūpintis jo asmeninio turto gerinimu. Kitu atveju konstatavimas, kad kompensacija vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimus gali būti priteisiama tik tuo atveju, kai sutuoktinis, prašantis priteisti kompensaciją, nurodo tikslią lėšų sumą ar konkrečius atliktus su ginčo turtu susijusius darbus ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, prieštarautų šeimos kaip bendrų tikslų siekiančio instituto esmei, pažeistų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.5 straipsnis).

61.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai turėtų įvertinti, ar 2004 m. gegužės 7 d. namo kadastrinių matavimų byloje esančios nuotraukos ir 2007 m. spalio 2 d. darytos nuotraukos, taip pat kitos nagrinėjamoje byloje esančios žemės sklypo ir namo nuotraukos pagrindžia ieškovės argumentus, kad žemės sklypas ir namas buvo gerinami ne tik iki santuokos sudarymo, bet ir po 2005 metų (ginčo namas pripažintas 100 proc. baigtu ir tinkamu naudoti 2008 metais), taip pat turi būti įvertinta žemės sklypo ir gyvenamojo namo būklė iki santuokos sudarymo dienos, santuokos pabaigos metu bei turto vertės nustatymo dieną. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti duomenys turėtų būti vertinami su kitais byloje esančiais duomenimis, sprendžiant dėl žemės sklypo ir pastato būklės tiek iki 2005 metų, tiek po santuokos sudarymo.

62.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tik įvertinus šios nutarties 35, 36, 45, 61 punktuose nurodytus įrodymus kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, galima spręsti dėl ieškovės asmeninių lėšų, darbo ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalis priklausiusių lėšų indėlio į atsakovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimą ir pagal tai spręsti dėl kompensacijos už kito sutuoktinio turto neesminį pagerinimą dydžio.

63.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje teismų nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi asmenys ir abu santuokos metu gaudavo pajamų (byloje pateikti banko sąskaitų išrašai apie gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, motinystės išmokas). Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo turtui pagerinti sutuoktiniai santuokos metu skolinosi lėšų iš banko (2005 m. gegužės 23 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovui suteiktas 60 820 Eur kreditas, kurio paskirtis – kredito refinansavimas, gyvenamojo namo statybos užbaigimas, ieškovė tapo laiduotoja), tačiau nors pagal kredito įmokų mokėjimo grafiką kreditą grąžino atsakovas, teismų liko nevertinta, kad kreditas bankui buvo grąžinamas santuokos metu iš sutuoktinių bendrų lėšų, neapskaičiuota, kokia kredito dalis buvo grąžinta šalims gyvenant santuokoje, o kokia – vėliau, šalims nebegyvenant kartu. Turėjo būti įvertinta ir tai, kad abu sutuoktiniai pagal kredito sutartį turėjo turtinių įsipareigojimų (banko kreditas buvo suteiktas atsakovui, o ieškovė pagal kredito sutartį buvo laiduotoja), kad kreditas gautas šalims jau sudarius santuoką, taip pat kuriai iš jų nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis kreditas buvo grąžinamas. 

64.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatskleidė bylos esmės, nes, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai kompensaciją už atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimus. Pažymėtina, kad šiam reikalavimui tinkamai išnagrinėti byloje turi būti nustatytas tikrosios atsakovo asmeninio turto vertės prieš pagerinimus ir po pagerinimų santykis. Sprendžiant klausimą dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, vien lokalioje darbų sąmatoje nurodyta atliktų darbų ir medžiagų vertė negali būti laikoma esminiu kriterijumi, patvirtinančiu turto pagerinimo išlaidų dydį, t. y. negali būti vertinama kaip nekilnojamojo turto pagerinimo vertė. Dėl to nustatant kompensacijos už turto pagerinimus dydį turi būti nustatyta ne tik tai, kokie pagerinimai buvo atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu, bet ir kokia apimtimi šie pagerinimai padidino ginčo turto vertę.

65.       Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių nenustatė. Atsižvelgdama į tai, kad teismai iš dalies netinkamai nustatė ir vertino bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat į būtinybę surinkti naujus įrodymus, teisėjų kolegija nusprendžia, jog byla pirmosios instancijos teisme iš dalies turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti jai kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, naikinama ir ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

66.       Nagrinėjamoje byloje nusprendus, kad byloje svarstytinas klausimas dėl galimybės priteisti ieškovei kompensaciją už nekilnojamojo turto pagerinimus bei grąžinto kredito dalį, teismai turėtų nuspręsti, kokiu būdu kompensacija turėtų būti apskaičiuojama.

67.       Pagal kasacinio teismo praktiką, turto pagerinimo faktas iki turto perleidimo vienam iš sutuoktinių ir turto pagerinimas santuokos metu yra pagrindas priteisti kompensaciją, kurios dydį iš esmės nulemia atliktų pagerinimų apimtis, todėl byloje gali būti vertinama nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ir joje nustatyta pagerinto turto vertė iš jos atėmus statyto gyvenamojo namo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012). Kompensacijai apskaičiuoti byloje kaip įrodymas gali būti teikiamas ir turto vertinimo aktas, skirtas turto pagerinimų vertei nustatyti, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012) arba vieno iš sutuoktinių panaudotų lėšų indėlis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Kasacinis teismas kaip kompensacijos apskaičiavimo galimybę yra nurodęs ir turto pagerinimo vertės nustatymo ekspertizę, kurios metu siekta nustatyti ne rekonstruoto pastato vertę, o pastato pagerinimų vertę. Pažymėta, kad turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, vadinasi, ir statybos darbų kaina turi būti nustatoma ir dalytina atsižvelgiant į statybos darbų rinkos kainas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018, 39 punktas).

Dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą

68.       Byloje ginčas kilo ir dėl kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ieškovei priteisimo.

69.       CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

70.       Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusiais po jo įsigijimo; prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; solidariosios sutuoktinių prievolės.

71.       CK 3.115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

72.       Sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011), t. y. ieškovė, teigdama, kad atsakovas be jo sutikimo panaudojo dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto (lėšų) ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog turtas atsakovo panaudotas be ieškovės sutikimo ir tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-781/2025, 18 punktas).

73.       Ieškovė byloje teigė, kad santuokos metu atsakovas bendras sutuoktinių lėšas naudojo ne šeimos poreikiams, o trečiųjų asmenų turtui įsigyti, taip sumažindamas ieškovės ir atsakovo bendrą turtą, ir privalo ieškovei atlyginti padarytą turtinę žalą – sumokėti 7289 Eur kompensaciją. Ieškovės teigimu, 2011 m. birželio 13 d. kredito sutarties pagrindu sutuoktiniai iš banko pasiskolino 70 000 Lt (20 273,40 Eur) ginčo žemės sklypui įsigyti; kredito suma buvo pervesta į atsakovo banko sąskaitą. Ieškovė nurodo, kad tik prasidėjus teisminiams procesams sužinojo apie tai, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriam įsigyti sutuoktiniai buvo gavę paskolą iš banko, buvo įsigytas atsakovo motinos vardu. Atsakovas 2012 m. liepos 11 d. į motinos sąskaitą pervedė 45 000 Lt (13 032,90 Eur), todėl 64 procentai lėšų, gautų pagal kredito sutartį, buvo faktiškai panaudoti įsigyti trečiųjų asmenų turtui.

74.       Atsakovas byloje teikė paaiškinimus, kad pagal 2011 m. birželio 13 d. kredito sutartį gautos lėšos (70 000 Lt (20 273,40 Eur)) buvo pervestos į atsakovo banko sąskaitą, sutarta žemės sklypo pirkimo kaina buvo 92 000 Lt (26 645,04 Eur). Gavus kredito lėšas, žemės sklypo pardavimas netikėtai užtruko ilgiau nei metus. Kol buvo tvarkomi žemės sklypo nuosavybės dokumentai, lėšos, gautos pagal kredito sutartį, sumažėjo, nes atsakovas turėjo dengti bankui dvi paskolas, šeimoje augo dvi mažametės dukterys. Kai buvo baigti tvarkyti žemės sklypo dokumentai, atsakovas reikiamų lėšų jau nebeturėjo, todėl pasiūlė tėvams įsigyti šį sklypą. Atsakovas tėvams paskolino 45 000 Lt (13 032,90 Eur), pervesdamas juos į motinos banko sąskaitą. 2012 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypą įsigijo atsakovo motina. 2014 m. vasario mėn. atsakovo tėvas dalį (35 000 Lt (10 136,70 Eur)) paskolintų lėšų grąžino atsakovui grynaisiais, atsakovas šiuos pinigus 2014 m. vasario 14 d. įnešė į savo banko sąskaitą ir tą pačią dieną pervedė už perkamą mišką. 2014 m. birželio mėn. atsakovo tėvas grąžino likusią dalį skolos (15 000 Lt) (4344,30 Eur) grynaisiais (10 000 Lt (2896,20 Eur) likusią skolą ir 5000 Lt (1448,10 Eur) už sumokėtą avansą). Atsakovo teigimu, aplinkybės įrodo, kad 45 000 Lt (13 032,90 Eur) buvo laikinai paskolinti atsakovo tėvams ir buvo sugrąžinti, ieškovė žalos nepatyrė.

75.       Pirmosios instancijos teismas labiau pagrįstais pripažino atsakovo argumentus, kad ieškovė apie minėto turto įsigijimo aplinkybes žinojo ar bent jau turėjo žinoti. Teismas labiau vertino atsakovo paaiškinimą, kad pagal 2011 m. birželio 13 d. kredito sutartį gautos lėšos per metus, kol jo motinos vardu buvo įformintas sandoris (2012 m. liepos 16 d.), reikšmingai sumažėjo, nes atsakovas dengė dvi paskolas, šeimoje augo dvi dukterys, todėl sąskaitoje buvusius 45 000 Lt (13 032,90 Eur) atsakovas paskolino savo tėvams, vėliau tėvai šią sumą grąžino ir šie pinigai 2014 m. vasario 14 d., 2014 m. birželio 16 d. buvo panaudoti žemės sklypams įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šie atsakovo teiginiai buvo pagrįsti rašytiniais įrodymais (žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, banko sąskaitos išrašo duomenimis). Dėl to bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad ieškovė nepatyrė jokios žalos, nes 45 000 Lt (13 032,90 Eur) buvo grąžinti ir buvo panaudoti kitam nekilnojamajam turtui, kuris įtrauktas į dalytino turto balansą, įsigyti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde tik pakartojo pirmiau ieškovės teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tačiau nepagrindė teismų išvadų nepagrįstumo. Pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad aplinkybes, jog atsakovo motinai perduotos lėšos buvo panaudotos šeimos interesais, patvirtina ne tik atsakovo paaiškinimai, bet ir rašytiniai įrodymai, kad lėšos buvo grąžintos atsakovui ir panaudotos kitam nekilnojamajam turtui, kuris yra įtrauktas į dalytino turto balansą, įsigyti.

76.       Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį ir CK 3.115 straipsnio 2 dalį, kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę priteisimas yra priemonė, skirta sutuoktinių bendro turto balansui atkurti, kai bendras sutuoktinių turtas faktiškai sumažėja ir toks sumažėjimas atsiranda dėl vieno iš sutuoktinių veiksmų, nesusijusių su šeimos interesais. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo lėšos buvo laikinai perduotos tretiesiems asmenims, tačiau vėliau sugrąžintos ir panaudotos įsigyti kitam turtui, kuris buvo teismų įtrauktas į dalytino turto masę. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės vertė šiuo aspektu nesumažėjo, nes laikinas lėšų judėjimas tarp atsakovo ir jo tėvų pats savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo sumažinta. Be to, ieškovė turėjo pareigą įrodyti šį bendro turto sumažėjimą, bet byloje teismai nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo teiginius apie lėšų paskolinimą ir jų grąžinimą; priešingai, byloje esantys banko duomenys ir sandorių dokumentai patvirtina atsakovo paaiškinimus. Dėl to bylą nagrinėjusių teismų išvados nepriteisti ieškovei 7289 Eur kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę padarytos nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių, todėl pripažintinos pagrįstomis.

77.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat prašė teismo priteisti jai iš atsakovo 33 033,77 Eur kompensaciją už tai, kad atsakovas, suklastojęs jos parašus leidime kirsti mišką bei kituose dokumentuose, be jos žinios iškirto miško, kurio jai tenkanti vertė pagal miškininko M. P. atliktus apskaičiavimus sudaro 33 033,77 Eur. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė ilgą laiką sudarė kliūtis normaliam darbo procesui – miško kirtimui. Atsakovas su bendraturčiais turėjo tikslą apsaugoti mišką nuo ligų ir užkirsti kelią dar didesnei žalai kilti, todėl atliko kirtimus trijuose sklypuose. Kirtimai atlikti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl žala gamtai nepadaryta. Asmuo, atlikęs skaičiavimus, neturi kompetencijos, juolab jis nematė medienos būklės. Be to, apskaičiuojant žalos dydį nebuvo atkreipta dėmesio į patirtas išlaidas.

78.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai įvertinti, kokio dydžio žala buvo padaryta, t. y. skaičiavimai atlikti remiantis dokumentacija, tačiau pati mediena ir jos kokybė taip ir liko neįvertinta, nes buvo realizuota. Duomenų apie patirtas išlaidas byloje taip pat nėra. Kaip liudytojas apklaustas skaičiavimus atlikęs asmuo M. P. patvirtino, kad nematė pačios medienos ir jos būklės, jis įvertino faktinę miško situaciją po kirtimo ir skaičiavimus atliko pagal dokumentaciją ir joje nurodytus tūrius bei medžių rūšis, atsižvelgdamas į rinkos kainas. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, koks konkrečiai žalos dydis jai buvo padarytas, be to, skaičiavimus atliko miškininkas, vykdantis individualią veiklą, o ne specialistas ar ekspertas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal byloje turimus įrodymus nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas iš nukirsto miško gautas pajamas panaudojo ne šeimos poreikiams.

79.       Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Motyvuojamosios apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje.

80.       Tinkamo teismo sprendimo motyvavimo, kaip vieno iš teisės į teisingą teismą elementų, svarba yra pabrėžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje. EŽTT šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. EŽTT savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, kad teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (pvz., EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91).

81.       Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 42 punktas). Pagal civiliniame procese galiojančias bendrąsias taisykles teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt.

82.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio proceso metu gali būti tikrinamas tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas, tiek ir jo pagrįstumas (teismo sprendimas gali būti peržiūrimas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu), kasacinio teismo praktikoje akcentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida, – ir pareiga iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2009). Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, privalo pats įvertinti, ar faktinės bylos aplinkybės, kurios tirtos pirmosios instancijos teisme, nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių (CPK 320 straipsnis). Padaręs išvadą, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, ar tirtinomis pripažinęs tik apeliacinės instancijos teisme ieškovo nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi pasiūlyti šalims pateikti naujus įrodymus arba juos rinkti savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020, 39 punktas; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 43 punktas).

83.       Nagrinėjamu atveju ieškovei apeliacinį skundą, be kita ko, grindžiant pirmosios instancijos teismo padaryta įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir atitinkamai įrodymų vertinimo klaida, apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, taip pat pareigą, jog jo atliktas įrodymų vertinimas ir šalių reikalavimų bei atsikirtimų pagrindą sudarančios nustatytos faktinės aplinkybės atsispindėtų priimtame procesiniame sprendime, kuriame būtų motyvuotai pagrįsta, kokiais įrodymais jis rėmėsi, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kodėl atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus, kt.

84.       Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių dokumentų turinio matyti, kad dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo bylą nagrinėjusių teismų, ypač apeliacinės instancijos teismo, sprendimuose nepateikta jokių konkrečių motyvų, apsiribota lakoniškomis frazėmis, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal byloje turimus įrodymus nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas iš nukirsto miško ir (ar) gauto kredito gautas pajamas panaudojo ne šeimos, o savo ar kitų asmenų poreikiams.

85.       Byloje buvo pateikti dokumentai dėl atlikto ikiteisminio tyrimo, kurio metu atsakovui buvo pareikšti įtarimai suklastojus sutuoktinės parašus keliuose prašymuose išduoti leidimus kirsti ieškovei ir atsakovui priklausančius miškus. 2023 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jame nurodžius, kad nors tyrimo metu ir nustatyta, jog atsakovas suklastojo sutuoktinės parašus tikruose dokumentuose, tačiau R. G. savo nurodytus galimai pažeistus interesus gali ginti naudodamasi civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Ieškovė civilinėje byloje pareiškė turtinį reikalavimą, teigdama, kad jos parašai įgaliojime buvo suklastoti ir miškas buvo iškirstas be jos žinios. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės teiginius, nurodė, kad jis, siekdamas apsaugoti mišką nuo ligų ir užkirsti kelią dar didesnei žalai kilti, atliko kirtimus trijuose sklypuose; kirtimai buvo atlikti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

86.       CK 3.92 straipsnyje nurodyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja sutuoktinius įgyvendinti savo teises nepažeidžiant ir kito sutuoktinio teisių ir interesų, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Vertinant kito sutuoktinio veiksmus neteisėtumo kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos aspektu, reikia įvertinti, ar, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutuoktinio elgesys atitiko CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rūpestingumo pareigą – savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

87.       Pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovas neginčija aplinkybės, kad miškas buvo iškirstas, taip pat nustatyta, kad atsakovas, neturėdamas ieškovės sutikimo, atliko bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausiusio turto – miško – kirtimą, dėl to buvo sumažinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės apimtis. Nors atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės argumentus, nurodo ir rašytiniais įrodymais pagrindžia, jog miško kirtimai buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir siekiant apsaugoti mišką, tačiau tokios aplinkybės nepaneigia atsakovo kaip sutuoktinio pareigos veikti bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnis). Pažymėtina, kad iškirtus mišką buvo gauta ekonominė nauda ir, nepriklausomai nuo jos panaudojimo būdo, tokia nauda laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1 dalies punkto prasmę.

88.       Pažymėtina ir tai, kad kai dėl atsakovo veiksmų tapo neįmanoma tiksliai nustatyti naudos, gautos už medieną, dydžio, teismas kompensacijos dydį gali nustatyti vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais. Pagal teismų praktiką ir bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1120/2023, 65 punktas). Šiuo atveju ieškovė, remdamasi miškininko M. P. atliktu faktinės miško padėties įvertinimu, byloje įrodinėjo medienos, iškirtus mišką, rinkos kainą, todėl, atsižvelgiant į nurodytą įrodinėjimo taisyklę, atsakovas, atsiliepime į ieškinį teigdamas, kad mediena buvo pažeista, panaudota perdirbti į kurą, todėl neverta miškininko ataskaitoje nurodytos kainos, turėjo pareigą pateikti įrodymus ir tokiu būdu paneigti ieškovės pateikto dokumento išvadų pagrįstumą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

89.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami sutuoktinių turto padalijimo klausimą, netinkamai taikė nurodytas materialiosios teisės normas ir netinkamai rėmėsi jas aiškinančia teismų praktika, todėl neišsiaiškino visų reikšmingų šalių ginčui dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo tinkamai išspręsti aplinkybių. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis atmesti ieškovės R. G. reikalavimai priteisti jai iš atsakovo R. G. 85 000 Eur kompensaciją už santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis atliktus žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pagerinimus, taip pat 33 033,77 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

90.       Kadangi nagrinėjamu atveju tinkamam CK 3.90 straipsnio 1 dalies, 3.115 straipsnio 2 dalies normų taikymui egzistuoja poreikis nustatyti ir vertinti šiems klausimams išspręsti reikšmingas aplinkybes, nusprendus dėl teisės gauti kompensaciją už sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, teisėjų kolegija vertina, kad yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą, kurio negali pašalinti apeliacinės instancijos teismas. Dėl to, panaikinus skundžiamus procesinius sprendimus, byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

91.       Kasaciniam teismui nusprendus bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.

92.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai priteisti ieškovei R. G. iš atsakovo R. G. 85 000 Eur kompensaciją už santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis atliktus žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pagerinimus, taip pat 33 033,77 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę, ir dėl šių reikalavimų grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Donatas Šernas

Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė