Administracinė byla Nr. eI2-4121-809/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09199-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) pareiškėjo naudai priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 3 070 Eur žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginimą; 2) pareiškėjo naudai priteisti iš atsakovės Administracijos 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) pareiškėjo naudai priteisti iš atsakovės Administracijos 1 815 Eur pareiškėjo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 28 d. ant pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio automobilio Honda Civic (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registr. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN nr. (duomenys neskelbtini)), stovėjusio adresu: (duomenys neskelbtini), užvirto medis ir sugadino minėtą transporto priemonę (buvo sugadinti automobilio kėbulo statramsčiai, variklio dangtis, priekiniai sparnai, priekinis stiklas, šoniniai veidrodžiai, kitos automobilio dalys). Iš karto po pastebėto įvykio pareiškėjas į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, kurie 2019 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pažymoje Nr. 10-S-78928(1.46E-10) nurodė, kad iš surinktos informacijos matyti, kad šiuo atveju žala atsirado ne dėl kito asmens tyčinės ar netyčinės veikos, o dėl nuo žmogaus nepriklausančių aplinkybių, ir kad dėl atitinkamos žalos reikia kreiptis į teismą. Dėl šio įvykio pareiškėjas patyrė žalą – sumažėjo pareiškėjui priklausančio automobilio vertė. Dėl nuostolių įvertinimo, t. y. dėl transporto priemonės vertės sumažėjimo dydžio nustatymo pareiškėjas kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kuris pateikė kilnojamo turto vertinimo ataskaitą Nr. A20010201, kuri nustatė, kad: transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo - 3.950,00 Eur; transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai - 3.550,00 Eur; transporto priemonės likutinė vertė - 887,00 Eur.

Siekdamas sumažinti patirtą žalą ir suprasdamas, kad laikui bėgant automobilio vertė dar labiau mažes, pareiškėjas ėmė aktyviai ieškoti apgadinto automobilio pirkėjo, galinčio sumokėti didžiausią kainą, ir galiausiai 2020 m. sausio 18 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas už sugadintą automobilį gavo 1 050 Eur. Atitinkamai, pagal faktinę apgadinto automobilio realizavimo kainą pakoregavus nepriklausomo turto vertintojo nustatytą likutinę jo vertę, pareiškėjo dėl jam priklausiusios transporto priemonės sugadinimo patirti nuostoliai yra lygūs 2 900 Eur (3 950 Eur – 1 050 Eur = 2 900 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad už nepriklausomo vertintojo suteiktas vertinimo paslaugas pareiškėjas papildomai sumokėjo 170 Eur, bendra pareiškėjo nuostolių, kuriuos pareiškėjas reikalauja atsakovo atlyginti, suma yra 3 070 Eur.

Savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų, todėl Administracijos argumentas, jog įstatymuose neįtvirtinta jo (atsakovo) pareiga rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu, bei teiginiai, kad savivaldybė neturi objektyvios galimybės apsaugoti sveikų medžių nuo vėjo ir kitų meteorologinių reiškinių (net jeigu jie ir nuspėjami), o pareiga atidžiai rūpintis savo turtu tokiu atveju kyla patiems gyventojams, kurie turi kur kas objektyvesnę galimybę išvengti pavojaus esant nuspėjamai dideliam vėjui, yra klaidingi. Teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.  Pažymi, jog egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistina patirta 3 070 Eur žala.

Atsakovė Administracija pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad kad jai yra puikiai žinoma tiek pareiškėjo nurodoma, tiek ir nenurodoma Lietuvos teismų praktika bylose dėl žalos atlyginimo medžiams nugriuvus ant automobilių. Savivaldybei taip pat yra žinomi ir savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių tvarkymą, priežiūrą bei stebėseną reglamentuojantys teisės aktai - Savivaldybė jais vadovaujasi ir jų reikalavimus vykdo (nuolat atlieka želdynų ir želdinių priežiūros darbus - laisto, tręšia, genėja, šiltina želdynus ir želdinius, taip pat vykdo nuoseklią želdynų ir želdinių inventorizaciją, būklės registraciją). Kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje esanti teritorija, būtent kurioje ir augo ant pareiškėjo automobilio nugriuvęs medis yra valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuris savivaldybei nėra priskirtas. Kaip matyti iš pridedamo Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, šis valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise šį Žemės sklypą valdo valstybinės žemės patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT). Teisės aktuose atitinkamiems subjektams taip pat yra įtvirtintos ir pareigos, susijusios su valstybinės reikšmės miškų sanitariniu kirtimu, priežiūra, tvarkymu, inventorizacija ir kitais veiksmais. Pažymi, kad vietos savivaldos institucijų tarp šių subjektų nėra - atitinkamos valstybinio miško tvarkymo, kirtimo, priežiūros, inventorizavimo ir kitos funkcijos yra numatytos valstybinės reikšmės miškų savininkams ir valdytojams, Valstybinei miškotvarkos tarnybai (atlieka miškų inventorizaciją), Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui arba jo agentūroms (išduoda leidimus kirsti avarinės ar pavojingos būklės medžius miškuose), Valstybinėms miškų urėdijoms (vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą - atkuria, prižiūri, saugo, racionaliai naudoja miškų išteklius) ir kt.

Esant situacijai, kuomet ginčas vyksta dėl valstybinio miško teritorijoje augusio medžio (ir tai patvirtina Savivaldybės į bylą pateikti įrodymai), byloje turėtų būti vadovaujamasi esamu būtent miške augančio medžio priežiūrai, apsaugai ir tvarkymui aktualiu teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu Miškų įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, o ne nagrinėjamai situacijai neaktualiais želdynų ir želdinių priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais. Miško - kaip ypatingo gamtos darinio - priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų egzistavimas nagrinėjamu atveju būtent ir reiškia, kad miško priežiūros ir tvarkymo klausimo atvejais nėra taikomas pavieniams krūmams, medžiams ir gėlynams taikomas Želdynų įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai, ir tai yra aiškiai bei vienareikšmiškai įtvirtinta jau minėto Miško įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Administracija nagrinėjamu atveju nėra laikytina tinkama atsakove, privalanti atlyginti pareiškėjui dėl galimai nugriuvusio medžio padarytą žalą, kadangi, kaip patvirtina pridedami dokumentai, ji nėra nei savininkė, nei valdytoja (duomenys neskelbtini) esančio valstybinio miško žemės sklypo, kuriame augo pareiškėjo nurodomas nugriuvęs medis, o atitinkamos pareigos, susijusios su valstybinių miškų tvarkymu, priežiūra, inventorizacija ir išsaugojimu, specialiuose teisės aktuose pagal kompetenciją yra įtvirtintos kitiems subjektams.

Nagrinėjamu atveju, reikšdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pareiškėjas neabejotinai turi įrodyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip žalą tariamai sukėlusio asmens, civilinės atsakomybes sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį, kadangi priešingu atveju atsakovės kaltė nebus preziumuojama. Tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju Administracijos civilinės atsakomybės sąlygų pareiškėjas neįrodo. Pareiškėjo skunde nurodomos Savivaldybės pareigos, susijusios su želdynų ir želdinių tvarkymu savivaldybės teritorijoje, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju yra neaktualios - pareiškėjo nurodomas pareigas savivaldybės vykdo tik miestų ir kaimų teritorijose esančiuose valstybiniuose arba savivaldybėms priskirtuose (patikėjimo teise valdomuose) žemės sklypuose, tačiau ne valstybinės reikšmės miškuose. Valstybinės reikšmės miškų tvarkymo, priežiūros ir inventorizacijos funkcijos atitinkamuose teisės aktuose, kaip minėta, yra numatytos kitiems subjektams. Tuo atveju, kai gyventojai kreipiasi į savivaldybę dėl konkrečių medžių kirtimo valstybinės reikšmės miške, Savivaldybės Želdynų skyriaus miškininkai tik įvertina medžių būklę vietoje ir, jei nustatoma, kad atitinkami medžiai yra avarinės būklės (pvz., pasvirę virš pastatų, takų ar yra pažeisti, išdžiūvę), pažymi juos kaip kertamus ir, parengę taksacinę medžiagą, teikia ją Valstybinei miškų tarnybai, kad būtų parengtas šios tarnybos pranešimas apie ketinimą atlikti sanitarinį kirtimą valstybinės reikšmės miške, kuriuo vadovaujantis ir būtų atliekamas medžių kirtimas.

Savivaldybė neturi teisės savo nuožiūra kirsti ar genėti medžių valstybinės reikšmės miškuose. Tuo tarpu aplinkybė, kad gavusi gyventojų skundus ar prašymus dėl konkrečių medžių Savivaldybė reaguoja, rodo Savivaldybės nuosekliai vykdomą politiką dėl efektyvaus „vieno langelio principo“ įgyvendinimo - Savivaldybė supranta, kad eiliniam gyventojui nebūtinai yra aišku, kuriame konkrečiame taksaciniame miesto sklype - miško ar ne miško teritorijoje - auga konkretus medis; taip pat šiam gyventojui nebūtinai yra žinomi ir suprantami poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys miškų priežiūros darbus ir už šiuos darbus atsakingus subjektus; eiliniam gyventojui tiesiog svarbu, kad šalia jo gyvenamos aplinkos nebūtų pavojingos būklės medžio, dėl to šis gyventojas, kaip ir dėl daugelio kitų klausimų mieste, tiesiog kreipiasi į savivaldybę. Tuo tarpu Savivaldybė, vietoj to, kad vis nukreipinėtų gyventoją į kitas institucijas, padaro tai, ką pagal kompetenciją paprastai sugeba ir turi tam išteklių - t. y. apžiūri medį vietoje ir, jei nustatoma ji avarinė būklė, pažymi jį kaip kertamus ir, parengę taksacinę medžiagą, perduoda ją Valstybinei miškų tarnybai, t. y. subjektui, būtent ir atsakingam už valstybinių miškų priežiūrą. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo teisės akto, kuriame Savivaldybei būtų įtvirtinta pareiga savo iniciatyva reguliariai tikrinti miškuose augančių medžių būklę, t. y. atlikti inventorizaciją (tokia pareiga poįstatyminiuose teisės aktuose yra numatyta Valstybinei miškotvarkos tarnybai). Paskutinysis kirtimas taksaciniame Žemės sklype esančiame valstybinės reikšmės miške, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintomis Miško kirtimų taisyklėmis, buvo atliktas 2016 m. spalio mėnesį - pagal Valstybinės miškų tarnybos išduotą pranešimą V27 Nr. 000478 apie ketinimus kirsti mišką valstybiniuose miškuose: tuokart buvo atliktas kraštovaizdžio formavimo kirtimas, iškertant ne tik nepageidaujamų rūšių medžius bei krūmus, bet ir avarinius, pavojingai pasvirusius, labai pažeistus, džiūstančius medžius ir sausuolius. Vėliau, t. y. 2017 - 2020 metais, mūsų turimais duomenimis, Savivaldybėje nebuvo gauta jokių prašymų ar pranešimų dėl galimai avarinių, pavojų keliančių medžių kirtimo (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje šalia (duomenys neskelbtini), todėl minėtais metais jokie papildomi miško kirtimai (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype nebuvo vykdomi. Savivaldybė negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su valstybinės reikšmės miško tvarkymu, priežiūra, apsauga, išsaugojimu ar kitais darbais, nes šie darbai (pareigos), teisės aktuose Savivaldybei nėra numatyti.

Savivaldybė, atlikdama jai skirtas funkcijas viešojo administravimo srityje, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo: žalą sukėlęs medis augo valstybinės reikšmės miške, kurio Vilniaus miesto savivaldybė nevaldo jokiais pagrindais, pagal aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, valstybinės reikšmės miškuose medžių inventorizacijos Savivaldybė pagal neatlieka, taip pat neišduoda ir leidimų avarinės ar kitokios pavojų keliančios būklės medžių kirtimui, o sanitarinį kirtimą atliko suderinusi su Valstybine miškų tarnyba. Dėl šių priežasčių laikytina, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybė negali būti laikoma neatlikusi kokių nors pareigų, kurių atlikimą Savivaldybei numatė teisės aktai.

Savivaldybė su šia pareiškėjo prašoma žalos suma nesutinka pažymėdama, kad vien išlaidų turėjimo faktas neturėtų lemti išvados apie pareiškėjo patirtą žalą. Matyti, kad pareiškėjas savo neva faktiniu nuostoliu (2 900 Eur) laiko skirtumą tarp galimos šio neapgadinto automobilio kainos rinkoje (3 950 Eur) ir faktiškai už parduotą apgadintą automobilį gautos sumos (1 050 Eur). Tačiau pažymėtina, kad vertinimo ataskaitoje nurodoma automobilio rinkos kaina yra tik preliminari, nustatyta nevertinant iki įvykio buvusios šio automobilio būklės, nusidėvėjimo ir kitų parametrų, paprastai turinčių įtakos automobilio pardavimo kainai rinkoje. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kokia buvo pareiškėjo automobilio būklė, nusidėvėjimas ir kiti parametrai dar prieš įvykį. Tai, kad preliminariai tokio automobilio rinkos kaina gali siekti 3 950 Eur, konkrečiu nagrinėjamu atveju nebūtinai reiškia, kad būtent tiek rinkoje būtų kainavęs ir šis konkretus pareiškėjo automobilis.

Toje vietoje, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, pareiškėjas automobilį buvo pastatęs neleistinu būdu, t. y. dalinai užvažiavęs ant šaligatvio. (duomenys neskelbtini) gatvėje kol kas nėra tokį stovėjimo būdą (dalinai ant šaligatvio) numatančių kelio ženklų, o pats pareiškėjas į bylą taip pat nėra pateikęs duomenų, pateisinančių tokį stovėjimo būdą. Pareiškėjas pažeidė įstatyme įtvirtintus transporto priemonių statymo ir reikalavimus, ir tai neabejotinai buvo tiesioginė pareiškėjo patirtos žalos atsiradimo priežastis - jeigu automobilis nebūtų pastatytas neleistinoje vietoje draudžiamu būdu, žala automobiliui nebūtų kilusi.

Byloje esanti Policijos pažyma, kurioje administracinės teisės pažeidimai nėra fiksuoti, jokiu būdu nepaneigia aukščiau išdėstytų aplinkybių apie paties pareiškėjo atsakomybę, kurią jis prisiėmė palikdamas Automobilį stovėti neleistinu būdu. Ši pažyma nepaneigia, kad palikdamas Automobilį stovėti tam neskirtoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, pareiškėjas pažeidė imperatyvius įstatyme numatytus transporto priemonių statymo reikalavimus. Byloje nėra įrodymų apie nukentėjusio asmens ar liudytojų parodymus, įvykio aprašymo ar kitų duomenų apie įvykio vietoje buvusių pareigūnų veiklą. Tai, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvykę vis dėlto nebuvo, patvirtina ir parengtos Policijos pažymos turinys, iš kurio akivaizdu, kad ši pažyma teikiama tik kaip atsakymas į išnagrinėtą pareiškėjo pateiktą pranešimą ROIK (duomenys neskelbtini) (dėl automobilio Honda Civic valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl manytina, kad ši Policijos pažyma patvirtina tik tai, kad pareiškėjas kreipėsi į policiją su pranešimu dėl žalos. Sprendžiant šioje byloje pareiškėjui atlygintos žalos klausimą, neabejotinai turėtų būti vertinama kol kas nenuginčyta akivaizdi aplinkybė, kad pareiškėjo patirta žala pareiškėjui vienareikšmiškai kilo dėl jo paties neteisėtų, kaltų veiksmų - t. y. automobilio statymo neleistinoje vietoje, draudžiamu būdu.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo NŽT pateiktame atsiliepime prašo bylą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.

Atsiradusią žalą pareiškėjas kildina iš atsakovės neteisėtų veiksmų, neatliekant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai patikėtų funkcijų susijusių su Vilniaus mieste esančių želdinių priežiūra, tvarkymu, t. y. laiku nenupjautu medžiu, kuris virsdamas apgadino pareiškėjui priklausantį automobilį. Neginčijama aplinkybė, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojantis su (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko incidentas bei buvo apgadintas pareiškėjui priklausantis automobilis, yra valstybinis miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos.

Nors Vilniaus miesto savivaldybei (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalas, kuriame augo pareiškėjo automobilį apgadinęs medis, Vyriausybės nutarimu nebuvo perduotas patikėjimo teise savivaldybės funkcijoms įgyvendinti, tačiau atsakovė turėjo pareigą tvarkyti ir prižiūrėti šį miesto mišką, kadangi ne tik de facto valdė (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalą, atlikdama šio kvartalo kraštovaizdžio formavimo kirtimą, iškertant ne tik nepageidaujamų rūšių medžius bei krūmus, bet ir avarinius, pavojingai pasvirusius, labai pažeistus, džiūstančius medžius ir sausuolius, bet ir tokia pareiga - prižiūrėti mišką, buvo patikėta teisės aktų pagrindu. (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalas yra priskirtinas Vilniaus miesto miškams. Vilniaus miesto savivaldybė administruoja 4 girininkijas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o bendras šių miškų plotas yra 5514 ha. Šiuo projektu yra apibrėžtos ir savivaldybių pareigos: vykdyti projekte numatytus miškų atkūrimo, naudojimo ir kitus reikiamus miško tvarkymo darbus jos administruojamuose miškų plotuose. Taip pat pažymi, jog 2013 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto skyriuje vyko susitikimas, be kita ko su atsakovės atstovais ir VĮ miškų urėdijos atstovais, kurio metu protokole Nr. 49PRT-(14.49.101.)-10 buvo užfiksuota, jog perduoti Vilniaus miesto teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškus valdyti patikėjimo teise atsakovei ir VĮ miškų urėdijoms. Administracija 2020 m. birželio 22 d. raštu Nr. A51-80061/20(3.3.2.26E-ŽEM) kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių nurodydama, jog „Vyriausybei priėmus nutarimą perduoti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei viešosios paskirties rekreacijai ir poilsio reikmėms Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomus valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Vilniaus mieste, bus kreipiamasi dėl priėmimo-perdavimo akto (-ų) pasirašymo“. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė turi pareigą administruoti, kurią ir prisiima tvarkydama Vilniaus mieste esančius miškus, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo mišką. NŽT neturi nei teisės nei pareigos savo nuožiūra šalinti, tvarkyti, nuolat prižiūrėti želdinių, miško. Kaip jau minėta, NŽT kaip viešojo administravimo subjektas gali veikti tik neperžengdamos savo turimos kompetencijos ribų, o Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas teisinis reglamentavimas nenumato NŽT atlikti funkcijų susijusių su miško, želdinių ir želdynų priežiūra, stebėsena.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad pareiškėjo automobilį apgadino medis, už kurio priežiūrą ir tvarkymą galimai atsakinga Administracija, atlyginimo priteisimo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausė automobilis Honda civic v/n (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis).

Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kilniojamojo turto vertinimo išvadą Nr. A200110201 (toliau – ir Išvada) Automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 3 950 Eur, transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai – 3 550 Eur, transporto priemonės likutinė vertė – 887 Eur.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o jį patikėjimo teise valdo NŽT.

Vilniaus AVPK 2019 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 10-S-78928(1.46E-10) ,,Dėl informacijos į pranešimą ROIK (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pažyma) nurodyta, kad šiuo atveju žala atsirado ne dėl kito asmens tyčinės ar netyčinės veiklos, o dėl nuo žmogaus nepriklausančių aplinkybių.

Pagal 2020 m. sausio 18 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjas pardavė T. M. automobilį Honda civic v/n (duomenys neskelbtini) už 1 050 Eur sumą.

Pagal 2020 m. sausio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija Al Nr. 496 ir banko ,,Luminor“ 2020 m. sausio 22 d. išrašą pareiškėjas už kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. A200110201 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 170 Eur sumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246–6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį ir žalos dydį.

Vadinasi, sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas). Pagal šio įstatymo 18 straipsnį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (1 dalis); želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (2 dalis).

Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 punktas). Remiantis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 43 punktu šalinami vėjo ir sniego nulaužti, aplaužyti, pavojingai palinkę, pavojų praeiviams ir pastatams keliantys, baigiantys džiūti stiebai ir šakos, o pagal 44 punktą tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami.

Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų normų nuostatomis, Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti šios savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, t. y. iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Žemės sklypą nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, o valstybinės žemės patikėjimo teise – NŽT. Pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. gegužės 31 d. suitikimo su Vilniaus miesto savivaldybės ir VĮ Miškų urėdijų atstovais posėdžio protokolo Nr. 49PRT-(14.49.101.)-10 1 punktą, nutarta perduodant Vilniaus miesto teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškus valdyti patikėjimo teise Vilniaus miesto savivaldybei ir VĮ Miškų urėdijoms vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms” (Žin., 2006, Nr. 57-2035) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1118 (Žin., 2013, Nr. 3-19) patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės valdomų valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektu nustatytomis ribomis. Įvertinus NŽT nuostatus, taip pat jos vykdomas funkcijas, teismas daro išvadą, kad galiojantys teisės aktai nenustato pareigos NŽT prižiūrėti medžius, kurie auga patikėjimo teise valdomame Žemės sklype. Tokia pareiga, įvertinus aukščiau nurodytą reglamentavimą, numatyta savivaldybei, todėl šiuo atveju Administracija buvo atsakinga už medžio, kuris apgadino pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusį Automobilį, priežiūrą.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad Administracija vykdė Žemės sklype augaunčių želdinių, šiuo atvejų – nuvirtusio medžio, priežiūrą, vykdė stebėjimą, ar ėmėsi kitų būtinų priemonių. Administracija nepateikė duomenų, kad iki įvykio nurodytoje teritorijoje želdinius inventorizavo, t. y. tinkamai neatliko šios pareigos, kuri apima ir medžių fiziologinės būklės vertinimą. Tai sudaro pagrindą teigti, jog Administracija nevykdė pareigos apskaityti, inventorizuoti, stebėti želdinius. Teismas pažymi ir tai, kad pareigą vykdyti tinkamą ir savalaikę medžių ir krūmų priežiūrą savivaldybei nustato teisės aktai. Tai, kad želdinių valdytojai turi pareigas prižiūrėti želdinius neeliminuoja savivaldybės pareigos, kuri imperatyviai įtvirtinta viešosios teisės normose. Tuo pačiu, tai neatleidžia ir želdinių valdytojų nuo pareigos vykdymo ir galimos atsakomybės, tačiau tokia atsakomybė jau būtų išvestinė ir šioje byloje nenagrinėjama. Jiems viešoji želdinių priežiūros funkcija, priklausanti savivaldybei, nebuvo perleista, o šioje byloje svarbi būtent savivaldybės viešojo administravimo veikla. Be to, nors Administracija nurodo, jog pareiškėjas Automobilį buvo pasistatęs draudžiamoje vietoje, tačiau tokie duomenys nėra nustatyti ar užfiksuoti, pvz.: surašytas administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui už stovėjimą draudžiamoje vietoje, todėl nevertintini.

Taigi, savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ko pasėkoje ant pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusio Automobilio užvirto medis, kuris apgadino Automobilį. Taip pat padarytą žalą pareiškėjui patvirtina į bylą pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos. Kaltė šiuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnis, 6.271 straipsnis).

Pareišėjas prašo priteisti 3 070 Eur žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginimą. Pateiktame skunde pareiškėjas nurodo, jog Automobilio sugadinimo nuostoliai sudaro 2 900 Eur sumą (3 950 – 1 050) bei 170 Eur, kuriuos sumokėjo už vertinimo paslaugas. Pareiškėjo prašomą priteisti žalos dydį patvirtina aukščiau nurodyti duomenys, jog pareiškėjas už kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. A200110201 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 170 Eur sumą, taip pat tai, kad pagal Išvadą Automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 3 950 Eur, bei tai, kad pagal 2020 m. sausio 18 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjas pardavė Automobilį už 1 050 Eur sumą. Aukščiau išvardintos išlaidos buvo patirtos dėl Automobilio apgadinimo, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl jos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką. Šiuo atveju tarp neteisėto Savivaldybės neveikimo ir Automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistinas 3 070 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjas prašo priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas 2020 m. balandžio 3 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

Pareiškėjas taip pat prašo pareiškėjo naudai priteisti iš atsakovės Administracijos 1 815 Eur jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šios normos formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), kurių 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra serija AGP Nr. 2020.03_3 ir banko ,,Luminor“ 2020 m. kovo 27 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 175 patvirtina, kad pareiškėjas advokatų kontorai ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1 815 Eur sumą už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį priteistinas maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant koeficientą 2,5. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2020 m. kovo 27 d., taigi apskaičiuojant maksimalų galimą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį taikytinas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2019 III ketvirtį buvo 1 317,6 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali galima priteisti suma sudaro 3 294 Eur (1 317,6 x 2,5). Atreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti sumą taip pat grindė tuo, jog ją sudaro ne tik ieškinio parengimas, bet ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju teismo posėdis rašytinio proceso tvarka vyko 2020 m. lapkričio 30 d., t. y. pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Be to, pareiškėjas nenurodė, kurią prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dalį sudarė ieškinio parengimas, o kurią atstovavimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; ir kt.).

Teismo vertinimu, įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumą, taip pat pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, bei vadovaujantis aukščiau nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, nėra pagrindo priteisti visa prašomą priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėta byla nebuvo sudėtinga, joje nereikėjo pateikti papildomų dokumentų ar parengti procesinių dokumentų, bei tai, kad advokatas teismo posėdyje neatstovavo, o pareiškėjas kitų patirtų išlaidų nenurodė ir nepagrindė, darytina išvada, jog yra pagrindas sumažinti pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir pareiškėjui iš atsakovės priteistina 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 3 070 Eur (tris tūkstančius septyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui iš atsakovės 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                       Eglė Žulytė-Janulionienė