Byla Nr. AN2-64-238/2019

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00528-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

16.9.3; 21.11.10

(S)

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Rolando Gylio (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimo I. S. J. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. spalio 3 d. nutarimu I. S. J. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 75 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 11 d., 14.08 val., Kauno g. 142, Marijampolėje, vairavo automobilį ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu.

2.       Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimu I. S. J. skundas tenkintas – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. spalio 3 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutraukta. Teismas konstatavo, kad įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, nėra objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių I. S. J. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, todėl nepakanka duomenų teigti, kad asmuo padarė šį administracinį nusižengimą. Teismas nurodė, kad nors liudytojai policijos pareigūnai P. D. ir D. G. teismo posėdžio metu tvirtino, jog I. S. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, tačiau vien jų parodymų, kadangi, jie nenuoseklūs ir prieštarauja vienas kitam, nepakanka, norint konstatuoti asmens kaltę. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog grafoje „asmens pasiaiškinimas ir pastabos, data, parašas“ nurodyta „sutinku“, tačiau iš tokios formuluotės nėra aišku, su kuo konkrečiai I. S. J. sutiko. ANK imperatyviai įtvirtinta, kad protokole privalo būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašas. Nesant visų įstatyme nustatytų privalomų administracinio nusižengimo protokolo rekvizitų, teismas administracinio nusižengimo protokolu kaip įrodymu nesirėmė. Teismas taip pat nurodė, kad Marijampolės AVPK, pateikdama medžiagą teismui, ne tik turėjo galimybę, bet ir privalėjo kartu su ja pateikti ir vaizdo įrašą iš tarnybinio automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl visiškai nesuprantamas itin svarbių ir pagal savo pobūdį objektyvių įrodymų ne tik nepateikimas teismui, bet ir nesiėmimas priemonių jiems išsaugoti.

3.       Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Institucija prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. spalio 3 d. nutarimą. Skunde nurodo, kad nutarime nurodytos keturios aplinkybės, kuriomis remiantis buvo tenkintas I. S. J. skundas ir panaikintas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. spalio 3 d. nutarimas, nebuvo pakankamas pagrindas priimti nutarimą, nes pareigūnai pažeidimą fiksavo tiesiogiai, jų parodymai teisme atitinka tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją ir užfiksuotas aplinkybes, kitą bylos medžiagą, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Atkreipia dėmesį, kad pareigūnai teisme buvo apklausiami praėjus beveik trims mėnesiams, todėl jiems turėjo būti sunku prisiminti I. S. J. vairuoto automobilio sustabdymo aplinkybes, nes nusižengimas ir jo įforminimas nebuvo kažkuo ypatingi ar išskirtiniai, tačiau jie tiksliai nurodė kokį nusižengimą padarė I. S. J. ir tai buvo užfiksuota iš karto po nusižengimo įforminimo tarnybiniame pranešime. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima būtų manyti, kad policijos pareigūnas pažinotų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, norėtų jį apkalbėti ar jam pakenkti, ar kitaip būtų suinteresuotas bylos baigtimi, to nenurodė ir I. S. J. ar teismo posėdžio metu dalyvavęs jo atstovas. Priešingai, I. S. J. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia gynybinę versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai. Institucija mano, kad duomenų rinkimas negali būti begalinis, o vairuotojui pripažinus, kad jis padarė administracinį nusižengimą, bei jo aplinkybėms esant aiškioms ir jį fiksuojančiam asmeniui (pareigūnui), šiuo konkrečiu atveju išvadoms dėl asmens kaltės duomenų pakanka.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

5.       Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Rolando Gylio apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su I. S. J. administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu, prašo palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. spalio 3 d. nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl I. S. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį buvo pagrįstai nutraukta, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad I. S. J. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.

8.       ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

9.       ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 11 d. administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 26), jame nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. S. J. parašo, todėl nėra galimybės nustatyti, ar jis su šiuo protokolu buvo supažindintas, taip pat nėra aišku, ar asmuo iš tiesų sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu – grafoje „asmens paaiškinimas ir pastabos“ nurodomas žodis „sutinku“, tačiau jis įrašytas ne ranka, taigi nėra galimybės patikrinti, ar asmuo iš tiesų sutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu. Nors vyriausiojo patrulio P. D. tarnybiniame pranešime (b. l. 6) nurodoma, kad Simonui I. J. buvo paaiškinta, kad jam bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad surašytas protokolas jam buvo įteiktas. Kaip ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesant visų įstatyme nustatytų privalomų administracinio nusižengimo protokolo rekvizitų, protokolu kaip įrodymu byloje remtis nėra pagrindo.

10.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vertinant I. S. J. versiją, kad jis nesinaudojo mobiliojo ryšio telefonu, svarbu įvertinti administracinį nusižengimą tiesiogiai mačiusių ir užfiksavusių policijos pareigūnų parodymus. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, vertino tai, kad liudytojas Marijampolės AVPK pareigūnas P. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad I. S. J. vairuotą automobilį pasivijo ir sustabdė. Liudytojas Marijampolės AVPK pareigūnas D. G. teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pravažiavo pro juos, todėl jį teko pasivyti ir sustabdyti. Apylinkės teismas sprendė, kad šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl liudytojų parodymų patikimumo, kadangi nėra aišku, ar jie duoda parodymus apie tą patį įvykį. Konstatuojama, kad vien šių pareigūnų parodymų I. S. J. kaltei pagrįsti ir įrodyti nepakanka. Vadovaujantis teismų praktika, asmuo negali būti baudžiamas pagal ANK nuostatas vadovaujantis prielaidomis, nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju liudytojų (policijos darbuotojų) parodymams apie tai, kad jie matė pažeidimo faktą, negalima suteikti viršenybės prieš I. S. J. parodymus, kuriais jis neigia pažeidimo faktą. Tam kad konstatuoti asmens kaltumą būtini kiti duomenys, kurie patvirtintų liudytojų (policijos darbuotojų) parodymus. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nesurinkta. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad vairuotojas pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nes administracinio nusižengimo protokole toks faktas nefiksuotas.

11.       Be to, apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad Marijampolės AVPK rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad vaizdo įrašo iš tarnybinio automobilio „Opel Insignia“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo 2018 m. rugsėjo 11 d. nuo 7 iki 19 val. dirbo Marijampolės AVPK pareigūnai D. G. ir P. D., pateiki negali, kadangi įrašai saugomi 1 mėnesį nuo įrašo dienos. Teismas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga kartu su skundu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gauta 2018 m. spalio 9 d. Įvykis užfiksuotas 2018 m. rugsėjo 11 d., todėl Marijampolės AVPK, pateikdama medžiagą teismui, ne tik turėjo galimybę, bet ir privalėjo kartu su ja pateikti ir vaizdo įrašą iš tarnybinio automobilio „Opel Insignia“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo labiau, kad institucija žinojo, nes gavo skundą, iš kurio matėsi,  jog asmuo nesutinka su padarytu nusižengimu. Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 599 straipsnio 2 dalis), todėl visiškai nesuprantamas itin svarbių ir pagal savo pobūdį objektyvių įrodymų ne tik nepateikimas teismui, bet ir nesiėmimas priemonių jiems išsaugoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sutiktina su šiais svariais teismo argumentais, jie apeliaciniame skunde nepaneigti.

12.       Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

13.       Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pagrįsta teismo išvada, jog įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, nėra objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių I. S. J. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, todėl nepakanka duomenų teigti, kad asmuo padarė šį administracinį nusižengimą.

14.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė veikos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą-panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. spalio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

15.       Todėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Rolando Gylio apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Rolando Gylio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja        Danguolė Šiugždinytė