Civilinė byla Nr. 2S-2741-260/2012

                                                                                   proceso Nr.2-05-3-15431-2012-9

                          procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2; 122.4

(S)

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 27 d.

Kaunas

Kauno  apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės  teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-19861-199/2012 pagal   ieškovės Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį  atsakovei  R. B. dėl nuosavybės teisių gynimo,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė  Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija  pareiškė  ieškinį  atsakovei  R. B.,  kuriuo  prašo: 1) įpareigoti atsakovę R. B. netrukdyti naudotis palėpės patalpomis kitiems gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiams, t. y. įpareigoti atsakovę R. B. savo lėšomis per 7 (septynias) dienas nuo teismo   sprendimo  įsiteisėjimo  dienos  išardyti  palėpėje   savavališkai  įrengtą medinę konstrukciją ir išvežti palėpėje sukauptas šiukšles (statybines atliekas); atsakovei R. B. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, suteikti ieškovui Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai teisę šiuos veiksmus atlikti pačiam, naudojantis tokius darbus atliekančių trečiųjų asmenų pagalba, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės R. B.; 2) įpareigoti atsakovę R. B. savo lėšomis per 7 (septynias) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo  dienos  atstatyti  sugadintą  stogo  konstrukciją (sniego gaudykles); atsakovei R. B. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, suteikti ieškovui Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai teisę šiuos veiksmus atlikti pačiam, naudojantis tokius darbus atliekančių trečiųjų asmenų pagalba, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės R. B.; 3) įpareigoti    atsakovę   R. B. pateikti    su   Kultūros   paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos suderintą paveldosaugos reikalavimus atitinkantį rekonstrukcijos projektą stogo rekonstrukcijos darbams atlikti; 4) priteisti iš atsakovės R. B. ieškovo Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio  namo savininkų bendrijos naudai  bylinėjimosi  išlaidas:  žyminį mokestį bei išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pagal bylos eigoje pateikiamus dokumentus.

Ieškinyje nurodė, kad  atsakovė  yra  14-to buto, esančio gyvenamajame  name  (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkė, taip pat yra  Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos  narė. Ji  šiuo namo  pastogėje, kurios  atitinkamos dalys priklauso atskiriems savininkams, savavališkai  atsitvėrė  patalpas, pastogėje  sukaupė statybines atliekas. Be to ji neteisėtai nuardė  dalį  stogo konstrukcijos – sniego gaudykles. Tai pažeidžia bendratučių teises   bei  interesus, nes  stogo, laiptinės, palėpės konstrukcijos yra  bendros nuosavybės objektai, valdomi  bendratučių sutarimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno  miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2012 m. lapkričio 21 d.  nutartimi  nustatė   ieškovei  terminą  trūkumams pašalinti – pateikti  įrodymus, patvirtinančius ieškovės  teisę  atstovauti namo bendraturčius,  arba  pateikti  pareiškimą, pasirašytą  tinkamų asmenų. Teismas  nustatė  tokius  ieškinio   trūkumus,  vertindamas, kad  ieškovei nepateikus  įrodymų, suteikiančių jai  teisę  pareikšti ieškinį  visų  bendratučių vardu, laikytina, ieškinį teismui pareiškė  netinkamas asmuo (b.l. 21).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Atskiruoju skundu (b.l. 24-25) ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei R. B. priimti. Skunde ji nurodo, kad  pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai nustatė ieškininio pareiškimo trūkumus, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Tokią  nuomonę  apeliantė  grindžia  tokiais  argumentais:

Pirma, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, kad „<...> ieškinį teisme turi pareikšti visi namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai, kurių teises pažeidžia atsakovė“. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymui steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Taigi CK nustatyta, kad bendro naudojimo patalpų valdymo teises bendraturčiai įgyvendina sukūrę nustatytos formos juridinį asmenį. Bendrija yra bendrasavininkių įsteigtas juridinis asmuo bendrai dalinei nuosavybei valdyti, naudoti ir tvarkyti. Faktinis  ieškinio pagrindas patvirtina, kad ginčas yra kilęs tarp Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ir atsakovės R. B. dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, kur Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija kaip butų savininkų įsteigtas juridinis asmuo atstovauja visus bendrijos narius. Išsprendus kilusį ginčą, teismo sprendimas sukels teisines pasekmes visiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, butų savininkams, nes tai bus butų savininkų vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai.

Antra, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas  teigia,  kad „ieškovė nepateikė įrodymų, suteikiančių jam teisę pareikšti šį ieškinį visų bendraturčių vardu, todėl laikytina, kad ieškinį teismui pareiškė netinkamas asmuo“. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrija yra viena iš gyvenamojo namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo formų. Išoriniuose bendrosios dalinės nuosavybės teisiniuose santykiuose (šiuo atveju - teisme) Bendriją, kaip juridinį asmenį, atstovauja jos pirmininkas.

Trečia, teisės normos nereikalauja įrodyti, jog pretenzijų dėl bendro turto naudojimo turi vienas ar keli (visi) bendraturčiai. Bendrijos nariai savo subjektines teises įgyvendina per organizacines bendrijos struktūras, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškinį teisme turi pareikšti visi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai, kurių teises pažeidžia atsakovė, yra visiškai nepagrįstas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas   su  ieškovės  argumentais apie  apskųstosios  Kauno miesto apylinkės teismo  2012 11 21  nutarties  nepagrįstumą  sutinka  tik iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas  ieškinio priėmimo metu  pagrįstai  ex officio  (pagal savo tarnybines pareigas) aiškinosi teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą. Jis privalėjo  nustatyti, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Ieškovė  yra  daugiabučio namo savininkų bendrija. Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 str.). Ieškinyje  ieškovė nurodė, kad  ji yra  namo  bendro naudojimo objektų administratorius. Atsižvelgus į tai, ir preliminariai įvertinus pareikštus  reikalavimus,  galima  pripažinti, kad  bent dėl  dalies reikalavimų – dėl  sugadintos stogo konstrukcijos atstatymo, taip pat dėl  rekonstrukcijos projekto pateikimo – bendrija yra tinkamas ieškovas.

Pirmosios instancijos teismas  to  nevertino,  o atsižvelgdamas į  tai, kad  pati ieškovė  ieškinyje nurodė, jog  šiame procesiniame dokumente  pareikšti reikalavimai  susiję  su  gyvenamojo namo  (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpų savininkų teisių gynimu,   nurodė, kad  ieškinį teisme turi reikšti visi namo  savininkai, kurių teises pažeidžia atsakovė, todėl ir  įpareigojo  ieškovę pateikti įrodymus, patvirtinančius  ieškovės teisę  atstovauti  namo bendraturčius teisme  arba  pareiškimą, pasirašytą šių asmenų. Tačiau, kaip vertina apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas  ieškinio priėmimo klausimą, teismas  negali  nurodyti,  kas  turi  pareikšti ieškinį teisme. Lietuvos Respublikos  civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad  dispozityvumo principas įgalina šalis, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio standartą,  savo teisių įgyvendinimu  rūpintis pačioms. Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą  teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas  tik  bylos nagrinėjimo  metu nustatęs, kad  ieškinys  pareikštas ne to asmens, kuris turi reikalavimo teisę, gali, ieškovui sutinkant, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad apskųstąja  nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog  ieškovė  turi  pašalinti  teismo nurodytus ieškinio  trūkumus.

Dėl  šių priežasčių  nepagrįsta  Kauno miesto  apylinkės   teismo  2012 m. lapkričio 21 d. nutartis  naikintina.

Panaikinęs  pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas  neišsprendžia  ieškinio priėmimo klausimo, kaip to prašo apeliantė, pripažindamas, kad  pirmosios instancijos teismas privalo  nuspręsti  dėl  namo (duomenys neskelbtini), Kaune,  savininkų  dalyvavimo nagrinėjant  bylą   pagal ieškovės  Kauno (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos  ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas ne  visiškai sutinka  su  ieškovės  atskirajame  skunde  nurodytu  teiginiu, kad  „bendrijos nariai savo subjektines teises įgyvendina per organizacines bendrijos struktūras, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškinį teisme turi pareikšti visi gyvenamojo savininkai, kurių teises pažeidžia atsakovė, yra visiškai  nepagrįstas“. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009). Todėl ieškovė – daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri  nėra namo bendrojo naudojimo objektų savininkas, ginti   namo  patalpų savininkų  teises bei teisėtus interesus   teisme  gali  tik jiems pavedus. Tai patvirtinančius įrodymus privalo  pateikti ieškovė.

Jei  ieškovė  nepateiks įrodymų, kad  ji  gina  teises namo savininkų, šiems pavedus, spręstina, ar  savininkai  neturi  būti  įtraukti   byloje  dalyvauti  trečiaisiais  asmenimis.  Sprendžiant  šį  klausimą  derėtų  įvertinti  teisės aktų  taikymo praktikoje nuostatas, kad  ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepateikimas ieškinyje jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys. Asmenų, kurie akivaizdžiai turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nenurodymas teismui pateiktame pareiškime laikytinas esminiu šio procesinio dokumento trūkumu, nes jie netenka galimybės iš karto pasinaudoti procesinėmis teisėmis. Jeigu iš teismui pateikto ieškinio turinio nėra akivaizdu, kad ieškinyje turi būti nurodomi ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, tokių asmenų nenurodymas nelaikytinas ieškinio trūkumu, sudarančiu kliūtis priimti ieškinį, ir ieškinio trūkumų šalinimo institutas šiuo atveju netaikomas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36, p. 347-393).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio  pirmosios dalies trečiu punktu, teismas

n u t a r i a :

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto  apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti.

Bylą perduoti pirmosios instancijos teismui  ieškinio priėmimo klausimui išspręsti.

Teisėjas                                                                                                             Raimondas Buzelis