Civilinė byla Nr. e2-1139-1200/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11218-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4; 2.6.1.3.6; 2.6.8.9; 2.6.10.5.1; 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

sekretoriaujant Jolantai Možeiko-Kodzis,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus verslo parkas“ atstovui advokatui Rimvydui Raciui,

atsakovės bendros Lietuvos ir Danijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Lautra Motors“ atstovui advokatui Robertui Klovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus verslo parkas“ ieškinį atsakovei bendrai Lietuvos ir Danijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Lautra Motors“ dėl paslėptų daikto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus verslo parkas“ pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos ir Danijos įmonės UAB „Lautra Motors“ 74 436,28 Eur paslėptų daikto trūkumų šalinimo išlaidas; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad su atsakove 2021 m. liepos 29 d. pasirašė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), kuria atsakovė pardavė ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), komercinės paskirties pastato statybai. 2023 m. pradžioje žemės sklype pradėjus vykdyti suprojektuoto pastato pamatų įrengimo darbus pastebėta, kad gręžiant polius, taip pat liejant betoną sistemiškai susiduriama su po žeme paslėptu statybiniu laužu (atliekomis), todėl ieškovė turėjo atlikti atliekų ištraukimo darbus, dėl atliekų sudarytų ertmių („kišenių“) ženkliai padidėjo poliams įrengti numatytos reikalingos betono, kuris nuteka į ertmes, sąnaudos, buvo patiriamos atliekų išvežimo ir surinkimo išlaidos. Nurodyta situacija ir paaiškėję paslėpti žemės sklypo trūkumai sukėlė nenumatytas ieškovės išlaidas, kurios laikomos nuostoliais, kurie turi būti atlyginami.

3.       Atsižvelgdama į tai, kad pardavėjas (atsakovė) sutartimi prisiėmė atsakomybę už paaiškėjusius paslėptus žemės sklypo trūkumus, ieškovė 2023 m. gegužės 4 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria informavo apie aptiktus paslėptus žemės sklypo trūkumus (statybines atliekas), kad visi nustatomi paslėptų žemės sklypo trūkumų atvejai yra fiksuojami, daroma foto fiksacija, fiksuojami visi su trūkumais bei jų šalinimu susiję papildomų darbų bei medžiagų kiekiai. Atsakovė buvo informuota, kad pagal faktinę situaciją bus apskaičiuotos sumos, sudarančios nuostolius dėl paslėptų žemės sklypo trūkumų, ir šias sumas, sutinkamai su sutartyje įtvirtintais šalių susitarimais, turės kompensuoti pardavėjas. Atsakovė taip pat informuota apie galimybę į objektą atsiųsti savo atstovą bei kad darbų procesas nėra stabdomas, kol atvyks pardavėjo atstovas. Atsakovės atstovas neatvyko, tik 2023 m. gegužės 29 d. buvo gautas pardavėjo atsakymas.

4.       Ieškovė 2023 m. birželio 29 d. pateikė atsakovei reikalavimą dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, kartu pateikdama įrodymus, pagrindžiančius reikalavime nurodytų trūkumų šalinimo išlaidų, sudarančių 74 436,28 Eur be PVM, pagrįstumą:

4.1.                      Objekto generalinio rangovo UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ ir subrangovo (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 19 d. susitarimą Nr. 3 su priedais, kuriuo patvirtinta, kad tam tikrose sklypo vietose dėl pamato projektinėje vietoje žemės gelmėse aptiktų paslėptų kliuvinių (statybinių atliekų) subrangovas negalėjo įgyvendinti darbo projekte detalizuotų sprendinių su spraustiniais poliais, todėl buvo atlikti pamatų perprojektavimo darbai – pirminio 325 mm skersmens spraustinių pamatų sprendinio keitimas į didesnio 600 mm skersmens gręžtinių polių sprendinį, visa pabrangimo suma yra 17 912,00 Eur be PVM. Dėl žemės gelmėse esančių neprognozuojamų ertmių vykdant pamatų įrengimo / betonavimo darbus buvo fiksuotas ženklus betono pereikvojimas, lyginant su projektiniais planuotais pamato įrengimui skirtais betono išeigos kiekiais. Nustačius pasikeitusias darbų apimtis ir suskaičiavus gręžtinių polių įrengimui skirto betono pereikvojimo kiekius, nustatyta, kad gręžtinių polių betono pereikvojimo paslėptų trūkumų vietose pabrangimo suma yra 56 524,28 Eur be PVM. Pabrangimo sumos aprašymas ir prašymas šią papildomų išlaidų sumą apmokėti pateiktas subrangovo 2023 m. birželio 1 d. rašte Nr. 06/01.

4.2.                      Objekto generalinio rangovo UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ ir ieškovės (užsakovo) 2023 m. birželio 29 d. susitarimas dėl papildomų darbų išlaidų prie 2023 m. sausio 9 d. statybos rangos sutarties, kuriuo patvirtinta, jog objekto generalinio rangovo subrangovo atlikti papildomi perprojektavimo, rangos darbai ir medžiagų pereikvojimas, yra laikomi nenumatytais papildomais darbais, už kuriuos mokama papildomai, kurių bendra suma sudaro 74 436,28 Eur be PVM, kuri įtraukiama į generalinio rangovo ieškovei pateikiamas sąskaitas už objekte atliktus darbus.

5.       Ieškovė sudarė atsakovei sąlygas reikalavime nurodytą, dėl paslėptų trūkumų susidariusią, išlaidų sumą apmokėti arba susiderinti dėl jos apmokėjimo sąlygų, suteikdama terminą iki 2023 m. liepos 12 d., tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė.

6.       Sutarties 7.5 papunktyje pateiktos pardavėjo garantijos, kad žemės sklypas neturi jokių paslėptų trūkumų. Sutarties 7.5 ir 8.3 papunkčiai įtvirtina pareigą būtent pardavėjui įrodyti, jog paslėptų trūkumų paaiškėjimo atveju, jie yra atsiradę po sutarties sudarymo, o to nepadarius laikoma, kad pardavėjas pažeidė nustatytas garantijas ir 9.1 papunkčio pagrindu privalo atlyginti visus dėl to kilusius nuostolius. Šiuo atveju paaiškėjo, kad yra paslėptų žemės sklypo trūkumų (statybinių atliekų), kurių buvimo galimybės šalys sutartyje neaptarė; pirkėjas pasirinko labiausiai ekonomiškai pagrįstą, šalių sutartyje įtvirtintą, būdą išspręsti esamą situaciją – teikia reikalavimą atlyginti išlaidas trūkumams pašalinti (sutarties 8.1.2 papunktis). Egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) apibrėžtos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai – pardavėjo rizika sutartyje teikti pareiškimai / garantijos, dėl to jog žemės sklypas neturi paslėptų trūkumų, yra pažeisti; 2) žala ir priežastinis ryšys – šalys sutartyje nebuvo aptarusios, kad žemės sklype gali būti paslėptų trūkumų, priešingai, – teiktos pardavėjo garantijos, jog trūkumų nėra, todėl perkant žemės sklypą nebuvo įvertintos išlaidos, reikalingos tų, vėliau paaiškėjusių, trūkumų šalinimui, todėl šios išlaidos yra laikomos neteisingų pardavėjo pareiškimų / garantijų pateikimo pasekmė; 3) kaltė – tiek pagal sutarties 7.5, 8.3 papunkčius, tiek pagal CK pardavėjo (skolininko) kaltė preziumuojama.

7.       Pažymi, kad iki sutarties sudarymo buvo atliktas tik teisinis ir finansinis patikrinimai, kurių tikslas išsiaiškinti žemės sklypo vystymo galimybes.

8.       Pateiktame dublike ieškovė prašo atsakovės atsiliepimo argumentus laikyti nepagrįstais, prieštaraujančiais byloje esantiems įrodymams ir nesudarančiais pagrindo ieškinio atmetimui. Nurodo, kad subrangovo sutartyje numatytas fiksuoto dydžio atlyginimas buvo nustatytas atsižvelgiant į objekto projekto sprendinius, t. y. užsakovo užduotį ir įprastines darbų vykdymo sąlygas. Darbų atlikimo metu paaiškėjus, kad žemės sklypas yra su nenatūralios kilmės požeminiais trukdžiais, dėl jų atsiradusios subrangovo nenumatytos rizikos ir jų sukeliami kaštai nebuvo įvertinti nustatant fiksuotą statybos rangos darbų kainą, todėl atsirado subrangovo teisė reikalauti papildomo apmokėjimo. Ieškovė bei jos samdytas generalinis rangovas neturėjo teisinio pagrindo paaiškėjusių paslėptų žemės sklypo trūkumų rizikos perkelti subrangovui. Paaiškėjus aplinkybėms, kad dėl užkastų statybinių atliekų, vietoj jų iškasimo (ištraukimo), ekonomiškiausias sprendimas buvo projektinių sprendinių korekcija, taip pat, kad nenumatytas betono kiekio pereikvojimas išėjo iš subrangovo vertintų kiekių, kurie buvo kriterijus sutartinės kainos nustatymui, ribų, buvo sąžiningas, protingas ir pagrįstas sprendimas – rašyti susitarimą dėl papildomų išlaidų subrangovui kompensavimo. Kadangi papildomi darbai buvo atlikti ir patvirtinti darbų priėmimo–perdavimo aktais, jų apmokėjimui buvo pateiktos atitinkamos sąskaitos ir, suėjus mokėjimo terminams, jos apmokėtos (paliekant nesumokėtą įstatyme numatytą mokėjimo atidėjimo dalį).

9.       Atmestina atsakovės pozicija, kad sandoriai sudaryti tarp juridinių asmenų, kuriuos atstovavo jų direktorė S. S.-M. yra negaliojantys, atsakovė neatsižvelgia, kad
CK 2.134 straipsnio 2 dalis nustato, jog įstatyminio atstovavimo atveju (šiuo atveju juridinio asmens atstovė veikia kaip vadovė, t. y. kaip atstovas pagal įstatymą) nėra taikomi atstovavimo apribojimai sandorių sudarymui.

10.       Sutartyje šalys aiškiai 7.5 ir 8.1, 8.2, 8.3 papunkčiuose sudėliojo sąlygas, pagal kurias yra paskirstomos šalių prisiimamos rizikos ir įtvirtino atitinkamus šalių įsipareigojimus; šalys (tuo labiau, kad šiuo atveju abi šalys buvo verslininkės) nustatė taisykles, pagal kurias būtent pardavėjui nustatoma įrodinėjimo pareiga žemės sklypo trūkumų paaiškėjimo atveju.

11.       Pasisakydama dėl atsakovės argumentų dėl terminų ir senaties ieškovė nurodo, kad tik supratus, jog situacija yra sisteminė ir po žeme yra pakankamai plačiai išsidėstę paslėpti statybinių atliekų kiekiai, dėl ko bus susidurta su didelėmis nenumatytomis išlaidomis, problema iškelta kaip ieškovės vadovybės spręstinas atvejis. Vadovai dėl situacijos vertinimo kreipėsi į teisininkus. Kaip patvirtina betono kiekio ataskaita, pirmasis polius, kuriame viršytas projektinis betono kiekis pastebėtas 2023 m. vasario 28 d., sistemiškumas pradėjo aiškėti 2023 m. kovo mėnesio antroje pusėje, o tai, kad problemos mastas yra vis didėjantis ir dėl paslėptų trūkumų nuostolių suma darosi reikšminga tapo aišku 2023 m. balandžio mėn. eigoje. Gavus teisininkų išvadas atsakovei pretenzija pateikta 2023 m. gegužės 4 d. Poros mėnesių laikotarpis šiuo atveju yra protingas ir nedarantis įtakos situacijos vertinimui ar trūkumų nustatymo eigai, kadangi pereikvoti betono kiekiai fiksuoti dalyvaujant generalinio rangovo, subrangovo ir ieškovės samdomo techninio prižiūrėtojo atstovams ir atsakovės dalyvavimas nebūtų nieko pakeitęs. Deklaratyvi atsakovės pozicija, kad 2023 m. kovo–balandžio mėn. jos atstovas neva būtų atvykęs ir užtikrinęs duomenų objektyvumą. Po 2023 m. gegužės 4 d. pretenzijos atsakovė neatsiuntė savo atstovo, nesidomėjo situacijos eiga, neteikė pastabų, galimų abejonių ar kt.

12.       Nurodo, kad ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo sužinojimo apie paslėptus žemės sklypo trūkumus dienos. Šiuo atveju, pirmieji betono pereikvojimo faktai fiksuoti 2023 m. vasario 28 d., o ieškinys pateiktas 2023 m. liepos 28 d., t. y. nepraleidus 6 mėnesių ieškinio termino, jei laikyti, kad šiuo atveju turi būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, o ne 3 m. terminas, taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį, kad ieškinys teikiamas vadovaujantis sutarties nuostatomis (sutarties 8.1.2 papunktis), nustatančiomis atsakovės atsakomybę už pasekmes (žalą), atsiradusias dėl neteisingų garantijų, nustačius, kad žemės sklypas yra su sutartyje neaptartais trūkumais, todėl šiuo atveju ieškinio senaties terminas nustatomas pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį. Kadangi žemės sklypo trūkumai buvo paslėpti tam tikroje žemės sklypo dalyje giliai po žeme, kol statybos leidimo pagrindu nebuvo pradėti polių įrengimo darbai, nebuvo galimybės tų trūkumų pastebėti
(CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

13.       Atsakovės argumentai dėl ieškovės iki sutarties sudarymo atlikto vystymo perspektyvų patikrinimo, kaip pagrindo atleisti pardavėją nuo atsakomybės, neturi jokio teisinio pagrįstumo. Šalių susitarimu, buvo atliktas tik teisinis ir finansinis patikrinimai, siekiant išsiaiškinti žemės sklypo vystymo galimybes, o ne techninę ir fizinę būklę, t. y. kokybę (preliminariosios sutarties 1.1 papunktis). Dėl žemės sklypo kokybės (paslėptų trūkumų nebuvimo) riziką sutartyje prisiėmė ir atitinkamas garantijas suteikė pardavėjas. Atsakovė prieš įsigydama žemės sklypą, taip pat neatliko jokių specialių kokybės patikrinimų ir vadovavosi jai pateikiamais kontrahento patvirtinimais bei garantijomis, nors turėjo detaliojo plano duomenis apie sąvartyno teritoriją, kuriuos nepagrįstai bando panaudoti prieš ieškovę. Pasisakydama dėl atsakovės argumentų, susijusių su sąvartynu, atkreipia dėmesį, kad detaliojo plano brėžinyje ginčo sklypas yra pažymėtas indeksu 13 ir jo paskirtis yra komercija, tuo tarpu atsakovės įvardijama sąvartyno paskirties teritorija (indeksas 1) yra visai kitame žemės sklype, kurį nuo ginčo sklypo, skiria kelias.

14.       Nurodo, kad atsakovė vykdo ir prekybos žeme veiklą; ginčo žemės sklypą įsigijo 2020 m. balandžio 9 d. už 1 599 184,80 Eur sumą ir neilgai trukus pardavė ieškovei už didesnę kainą – 2 455 477,20 Eur. Kainų skirtumas sudaro 856 292,40 Eur; žemės sklypo rinkos vertė pagal atsakovės įsigijimo sutarties 7.21 papunkčio nuostatas sudarė 1 400 000 Eur. Pažymi, kad atsakovės įsigijimo ir pardavimo ieškovei sutartyse skiriasi ne tik žemės sklypo kaina, bet ir prisiimamos rizikos bei šalių teikiamos garantijos. Parduodama žemės sklypą ieškovei atsakovė 7.5, 8.1, 8.2. 8.3 papunkčiuose prisiėmė žemės sklypo trūkumų riziką ir suteikė atitinkamas garantijas. Už žemės sklypą gaudama 53 procentais didesnę, nei įsigijimo, kainą, atsakovė turėjo finansinį–ekonominį pagrindą (rizikos apsidraudimą) prisiimti rizikas dėl paslėptų trūkumų nebuvimo ir teikti garantijas bei prisiimti su tuo susijusius įsipareigojimus, kurie išdėstyti sutartyje.

15.       Atsakovės pozicija, kad ji negali būti atsakinga už nuostolius, kurių negalėjo nusimatyti sutarties sudarymo metu (CK 6.258 straipsnio 4 dalis), neatitinka sutarties sąlygų ir atsakovės garantijų dėl žemės sklypo paslėptų trūkumų nebuvimo, taip pat aplinkybių, kad atsakovė iš sandorio gavo 53 procentų pelną, ir tai, kad visų galimų žemės sklypo trūkumų riziką aiškiai prisiėmė ir 2020 m. balandžio 9 d. žemės sklypo įsigijimo sutartyje. Itin didelis žemės sklypo perpardavimo antkainis, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė turėjo pagrindą manyti, kad net ir atsiradus nuostoliams dėl jos pareiškimų ir garantijų neteisingumo, galės kompensuoti dėl to kilusius ieškovės nuostolius, išlaikant savo sandorio pelningumą.

16.       Sutarties 7.5 papunktyje atsakovė aiškiai pareiškė ir garantavo, kad žemės sklypas neturi „<...> esminių trūkumų, be to, nėra jokių paslėptų Daikto trūkumų, dėl kurių Daikto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjas, atstovaujamas atstovo, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų jo pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.“ Taigi teiginiai, kad atsakovė neprisiėmė rizikos dėl esminių ar bet kokių paslėptų trūkumų yra atmestini. Jei ieškovė būtų žinojusi, kad žemės sklypas bus su nenatūralios kilmės trūkumais (paslėptomis statybinėmis atliekomis), dėl kurių statybos kaštai bus didesni, nei įprastinėmis sąlygomis vykdant statybos darbus, ieškovė nebūtų už žemės sklypą mokėjusi daugiau, nei 53 procentais didesnę kainą, nei jo rinkos vertė, t. y. būtų siekusi atitinkamai mažinti kainą, jei paslėptų trūkumų rizika sutartyje būtų perkelta ant pirkėjo, kaip tai padaryta 2020 m. balandžio 9 d. atsakovės įsigijimo sutarties 7.8 papunktyje.

17.       Sutarties 7.5 papunktyje suteikusi garantijas dėl jokių paslėptų trūkumų nebuvimo, atsakovė 8.1, 8.2, 8.3 papunkčiuose ne atsitiktinai, o tikslingai, siekiant aptarti tokių garantijų neatitikimo paaiškėjimo atvejus, nustatė taisykles, kaip vyks ieškovės reikalavimų ir tarpusavio santykių sprendimas. Toks didelis dėmesys paslėptų trūkumų atvejų aptarimui aiškiai patvirtina, kad šios nuostatos ieškovei turėjo esminę reikšmę ir buvo pagrindas sutikti mokėti itin didelę žemės sklypo kainą. Šiuo atveju paaiškėjo, kad žemės sklypas turi paslėptų nenatūralios kilmės statybinių atliekų, kurios daro neigiamą įtaką statybos darbams ir didina ieškovės išlaidas, ir tokių trūkumų galimybės šalys sutartyje neaptarė bei dėl to sutartyje nedarė jokių išlygų, kurios šalintų atsakovės atsakomybę ar tokių aplinkybių riziką perkeltų ieškovei.

18.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaiko procesiniuose dokumentuose pareikštus reikalavimus ir argumentus, akcentuoja, kad sutartyje šalys aiškiai įtvirtino nuostatas dėl kokybės. Paaiškėję trūkumai nebuvo aptarti sutartyje. Nurodo, kad prieš sudarant sutartį nebuvo daromas specialus grunto tyrimas, siekiant atrasti trūkumus, kurie paaiškėjo vėliau. 2022 m. užsakyta geologija, padaryta 17 gręžinių dėl grunto stiprumo, iš tos informacijos nenustatyta, kad buvo paslėptos statybinės konstrukcijos, turinčios ertmes („kišenes“). Buvo rengiamas statinio techninis projektas; pamatai tikslinti darbo projekte; gavus statybas leidžiantį dokumentą 2023 m. vasario 28 d. pradėti statybos darbai. Pradėjus polių dėjimą pastebėta, kad betono išeiga didesnė nei numatyta. Paaiškėjo, kad tai sisteminis reiškinys ir turėjo įtakos sąnaudoms. „Kišenės“ sudaro nuostolius ir esminį trūkumą, dėl to reiškiamas ieškinys. Padidėję kaštai sudaro reikalavimo dalyką. Pažymi, kad šalių sudaryta sutartis nėra tipinė, sandoris sudarytas pas atsakovės notarą. Atsakovės pateikta dokumentacija – geologiniai tyrimai, parengta iki jai įsigyjant žemės sklypą. Teigia, kad šiuo atveju taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tačiau ir 6 mėn. senaties terminas nėra praleistas, nes reikalavimas atsakovei pateiktas sužinojus apie patirtus nuostolius. Ieškinio pateikimo metu sąskaitos dar nebuvo apmokėtos, nes atsiskaitymas pagal sutarties nuostatas po tam tikro laiko. Šiuo metu atsiskaityta. Visos civilinės atsakomybės sąlygos įrodytos.

 

19.       Atsakovė Lietuvos ir Danijos įmonė UAB „Lautra Motors“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė turi įrodyti, kad daiktas turi trūkumų bei turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti, tačiau nepateikti įrodymai, kad ieškovė yra realiai sumokėjusi prašomą priteisti sumą; ieškovės išlaidos nelaikytinos nei būtinomis, nei pagrįstomis. Iš ieškovės pateikto UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ ir (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 19 d. susitarimo 2 punkto matyti, kad jų pirminėje 2023 m. sausio 11 d. sutartyje buvo susitarta dėl fiksuotos kainos, todėl jokio teisinio pagrindo papildomai mokėti nebuvo. Tai, kad ieškovė su UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ nesant teisinio būtinumo sudarinėjo susitarimus, nereiškia, kad dėl to turi atsirasti atsakovės prievolė mokėti ieškovei kokias nors sumas. Nei su tariamu betono pereikvojimu susijusi suma (56 524,28 Eur), nei su kitokių polių tariamu panaudojimu susijusi suma (17 912 Eur) nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, kurie patvirtintų, kad tai nėra pernelyg didelis ir nepagrįstas išlaidavimas. Tai, kad (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 1 d. prašymuose savo nuožiūra prisirašė tam tikrų kainų, savaime nieko neįrodo. Atsakovės vertinimu, ieškovė nesiėmė jokių prevencinių priemonių, nesistengė pašalinti tokių sąnaudų priežastis, o tiesiog leido atsirasti jos nurodomoms pasekmėms.

20.       Ieškovė turėjo įrodyti, kad jai parduotas daiktas turi trūkumų. Ieškovė dėsto deklaratyvius teiginius apie tariamus daikto trūkumus ir remiasi sutarties 8.1 papunkčio nuostata, tačiau sutartyje atsakovė negarantavo, kad po žemės sklypo paviršiumi nėra ieškovės nurodomų dalykų, sutartyje nėra nurodyti konkretūs reikalavimai žemės kokybei. Tai, kad ieškovė kažką rado po žemės sklypo paviršiumi, nereiškia, kad žemės sklypas turi trūkumų. Ieškovė faktiškai pripažįsta, kad jokio esminio sutarties pažeidimo nėra, o žemės sklypas iš esmės ieškovę tenkina – ieškovė tiesiog nesąžiningai siekia gauti iš atsakovės pinigų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad jos minimi trūkumai atsirado iki žemės sklypo perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki žemės sklypo perdavimo. Atsakovė žemės sklypo savininke buvo trumpą laiką; sklypą įsigijo 2020 m. balandžio 9 d. ir jau 2021 m. liepos 29 d. pardavė ieškovei. Pabrėžia, kad ieškovė žemės sklypo savininku yra jau daugiau nei du metus, sklype tvarkėsi savo nuožiūra, jokių pretenzijų atsakovei ilgą laiką nereiškė. Nors ieškovė įrodinėjimo pareigą perkelia atsakovei, tačiau kai nenustatytas prekės kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas (o šiuo atveju jis sutartyje nenustatytas), tai pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie buvo daikto perdavimo metu ar atsirado dėl iki daikto perdavimo metu buvusių priežasčių. Sutarties 7.5 ir 8.3 papunkčių nuostatos, pagal kurias įrodinėjimo pareiga yra perkeliama pardavėjui (atsakovei), akivaizdžiai prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms – CK 6.333 straipsnio 1 daliai, todėl yra teismo ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) pripažintinos negaliojančiomis.

21.       Sutartis sudaryta 2021 m. liepos 29 d., tačiau pretenziją ieškovė pateikė tik beveik po 2 metų – 2023 m. gegužės 4 d., be to nurodė, kad darbai pradėti kovo mėnesį, tad jau 2023 m. kovo mėnesį akivaizdžiai žinodama apie tariamus trūkumus, dar net apie 2 mėnesius nepranešė atsakovei, ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas esą neatitinka. Toks ieškovės elgesys, nesuteikus atsakovei galimybės betarpiškai susipažinti su tariamais trūkumais, įsitikinti dėl naudojamo betono kiekių ir pan. neatitinka sąžiningo elgesio kriterijaus.

22.       Atsakovė žemės sklypą nusipirko 2020 m. balandžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, duomenys apie kurią įregistruoti viešajame registre, todėl su ja ieškovė, prieš sudarydama sutartį su atsakove galėjo, o vadovaujantis protingumo principu ir turėjo susipažinti (juolab kad prieš įsigyjant žemės sklypą buvo atliekamas patikrinimas pasitelkiant profesionalius teisininkus (advokatus)). Pažymi, kad atsakovė žemės sklypo savininku buvo tik trumpą laiką, ieškovė neteigia, kad atsakovė tuos žemės sklypo trūkumus paslėpė, ar kad atsakovė apie tuos trūkumus žinojo sudarydama sutartį su ieškove. Sutartimi atsakovė neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl tam tikros statybų kainos užtikrinimo ieškovei; sutarties sudarymo metu atsakovė nenumatė ir negalėjo protingai numatyti ieškovės nurodomų tariamų išlaidų, todėl jokio teisinio pagrindo jas atlyginti neturi (CK 6.258 straipsnio 4 dalis).

23.       Pažymi, kad ieškovė yra verslu užsiimantis subjektas, nekilnojamojo turto, statybų ir pan. srities profesionalas. Veiklos rizikos prisiėmimas reiškia, kad asmuo suvokia, jog tam tikri reiškiniai ir objektai nėra visiškai prognozuojami, tačiau sutinka prisiimti tam tikrus įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė nusprendė pirkti žemės sklypą, kuris yra pramoniniame rajone, specifinėje teritorijoje. Akcentuoja, kad 2021 m. gegužės 12 d. preliminariosios sutarties 2.4.2 papunktyje buvo įtraukta atsakovei nenaudinga sąlyga, pagal kurią kita šalis turėjo teisę bet kuriuo metu, ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 12 d., vienašališkai, be jokių neigiamų pasekmių, netesybų taikymo ar kompensacijų pardavėjui mokėjimo, atsisakyti nupirkti turtą, tačiau ieškovė nusprendė žemės sklypą pirkti. Nuspręsdama pirkti žemės sklypą, ieškovė prisiėmė atitinkamą riziką, todėl turi prisiimti ir su tuo susijusias pasekmes, todėl ieškinys yra atmestinas. 

24.       Pirkėjas atliko teisinį ir finansinį patikrinimą, siekiant įvertinti turto vystymo perspektyvas. Patikrinimui atlikti atsakovė geranoriškai suteikė tiek laiko, kiek buvo prašoma. Patikrinimą vykdžiusiai advokatų kontorai buvo pateikta atitinkama informacija: detalaus plano pagrindinis brėžinys, aiškinamasis raštas, transporto schema, Vilniaus miesto tarybos Sprendimas (duomenys neskelbtini). Iš minėto aiškinamojo rašto matyti, kad atitinkamoje teritorijoje yra sąvartynas. Taigi nors ieškovė reiškia pretenzijas dėl žemės sklype esą rastų atliekų, tačiau informaciją apie sąvartyną turėjo ir vis vien nusprendė pirkti ginčo žemės sklypą.

25.       Pažymi, kad sutarties 7.10 papunktyje nurodyta, jog ieškovė, atstovaujama atstovo, pareiškia ir patvirtina, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktą bei susipažino su daikto būkle, naudojimo paskirtimi ir dėl jų jokių pretenzijų atsakovei sutarties sudarymo dieną neturi bei patvirtina, kad perkamo daikto kokybė atitinka jos, kaip pirkėjo keliamus reikalavimus bei atitinka mokamą už daiktą kainą.

26.       Nurodo, kad atskleidė ieškovei turimą informaciją apie žemės sklypą, ieškovė neteigia, kad atsakovė žinojo apie kokius nors žemės sklypo trūkumus ir juos nuslėpė. Taigi atsakovė šiuo atveju yra sąžininga, priešingai nei ieškovė, kuri 2023 m. gegužės 4 d. pretenzijoje nutylėjo svarbius sutartyje nurodytus savo pačios pareiškimus ir patvirtinimus (pvz., sutarties 7.10, 7.13 papunkčiai), sutarties nuostatomis rėmėsi selektyviai, nutylint, kad prieš perkant žemės sklypą buvo atliktas patikrinimas, ir t.t. Ieškovės teiginiai apie tariamą atsakovės prievolę atlyginti išlaidas yra nesuderinami su sutarčių aiškinimo principais ir reiškia akivaizdų nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu.

27.       Nurodo, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo kalbėti apie kokių nors trūkumų buvimą (juolab – apie paslėptų trūkumų buvimą). Be to, iš ikisutartinių santykių aiškiai matyti, kad atsakovė atskleidė ir įsipareigojo atskleisti ieškovei visą su žemės sklypu susijusią atsakovei žinomą informaciją, o apie ieškovės nurodomus tariamus žemės sklypo trūkumus atsakovei nebuvo žinoma; ieškovė neteigia, kad dėl tariamų trūkumų žemės sklypo negalima naudoti pagal paskirtį arba kad jo naudingumas sumažėjo taip, kad ieškovė apie tuos trūkumus žinodama, arba apskritai nebūtų jo pirkusi, arba nebūtų už jį tiek mokėjusi.

28.       Ieškovė klaidingai teigia, kad neva egzistuoja visos CK apibrėžtos civilinės atsakomybės sąlygos. Jokių neteisėtų atsakovės veiksmų nėra. Nors ieškovė teigia patyrusi žalą, tačiau ji neįrodyta. Nesant nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei žalos, nėra jokio teisinio pagrindo kalbėti ir apie priežastinio ryšio tarp neegzistuojančių neteisėtų veiksmų ir žalos buvimą. Nors ieškovė teigia, kad atsakovės (skolininko) kaltė preziumuojama, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta, o šiuo atveju pati ieškovė neteigia to, kad atsakovė apie tariamus daikto trūkumus žinojo, ir t.t. CK 6.253 straipsnio 5 dalies kontekste nurodo, kad ieškovė yra verslu užsiimantis subjektas, jos neatsiejama veiklos dalis yra rizika. Ieškovė, o ne atsakovė (kuri veikia automobilių prekybos srityje), specializuojasi nekilnojamo turto, statybų srityje, todėl būtent ieškovei taikomi didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Nuspręsdama pirkti žemės sklypą, ieškovė prisiėmė atitinkamą riziką, todėl turi prisiimti ir su tuo susijusias pasekmes.

29.       Ieškovė siekia, kad atsakovė atlygintų išlaidas dėl tariamai paslėptų žemės sklypo trūkumų. Viena vertus, šiuo atveju jokių žemės sklypo trūkumų apskritai nėra, todėl sutarties 8.1 papunktis yra netaikytinas. Antra vertus, ieškovės nurodyti tariami trūkumai atsakovei nebuvo žinomi, todėl ji objektyviai neturėjo jokios galimybės juos nurodyti ieškovei. Ieškovė dirbtinai skaldo sutarties 8.1 papunktį, ir siekia remtis tik atskiromis jo dalimis; tendencingai ignoruoja preliminariosios sutarties nuostatas, susijusias su informacijos atskleidimu, visų aplinkybių, reikšmingų sutarties sudarymui, įvertinimu (preliminariosios sutarties 2.2.6, 2.7, 4.2 papunkčiai). Ikisutartiniuose santykiuose aiškiai buvo įvardinta, kad pardavėjas (atsakovė) atskleidė ir atkleis tai, kas jai žinoma, todėl ir sutarties 8.1 papunktyje atitinkama pirkėjo teisė buvo susieta su tuo, kad pardavėjas nuslėpė jam sutarties metu žinomus daikto trūkumus. To, nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nėra.

30.       Pažymi, kad pareikštam ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.), ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2021 m. liepos 29 d., tad ieškovė jau seniai turėjo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą, o 6 mėnesių ieškinio senaties terminas jau seniai yra pasibaigęs. Kita vertus, ieškovė 2023 m. gegužės 4 d. pretenzijoje nurodė, kad „2023 m. kovo mėnesį pradėjus vykdyti Žemės sklype suprojektuoto pastato pamatų įrengimo darbus buvo pastebėta, kad gręžiant polius, taip pat liejant betoną sistemiškai susiduriama su po žeme paslėptu statybiniu laužu“, tačiau iš prie ieškinio pateiktos Panaudoto betono kiekio ataskaitos nuo 2023 m. vasario 8 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. matyti, kad darbai jau buvo vykdomi anksčiau – bent jau 2023 m. vasario mėn. Labiausiai tikėtina, kad ieškovė apie tariamą savo teisės pažeidimą sužinojo ženkliai anksčiau nei 2023 m. vasario mėn.

31.       Atsakovė pateiktame triplike prašo ieškovės reikalavimus atmesti. Ieškovės nurodomos išlaidos nėra būtinos, todėl jas atlyginti bet kuriuo atveju jokio teisinio pagrindo nėra. Ieškovė nenurodo teisės normos, kurioje būtų nustatyta subrangovo teisė reikalauti papildomo apmokėjimo. Ieškovės teiginiai, kad turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisės principais, ar kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti ir pan., savaime nereiškia, kad remiantis tokiomis bendro pobūdžio nuostatomis viena statybos rangos sutarties šalis privalo vykdyti kitos statybos rangos sutarties šalies prašymą papildomai sumokėti. S. S.-M. be jokio teisinio pagrindo iš pradžių kaip UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ direktorė sudarė susitarimą dėl atitinkamų sumų mokėjimo (duomenys neskelbtini), o padariusi tokią klaidą, vėliau ji, veikdama kaip tiek ieškovės, tiek ir UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ direktorė ir dėl minėtos padarytos klaidos būdama į interesų konflikto situacijoje, be jokio teisinio pagrindo perkėlė ieškovei atitinkamų sumų mokėjimą. Šiuo atveju buvo nustatyta fiksuota statybos rangos darbų kaina; pagal CK 6.653 straipsnio 5 dalį jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Taigi UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ su (duomenys neskelbtini), o ieškovė su UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ nesant teisinio būtinumo sudarinėjo atitinkamus susitarimus. Tai nelemia atsakovės prievolių atsiradimo, ieškovės nurodomos išlaidos nėra būtinos, todėl atsakovei jas atlyginti jokio teisinio pagrindo nėra. Ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti, kad realiai apmokėjo už darbus dėl tariamų daikto trūkumų (74 436,28 Eur).

32.       Sutarties 7.5 ir 8.3 papunkčių nuostatos, pagal kurias įrodinėjimo pareiga yra perkeliama pardavėjui (atsakovei), akivaizdžiai prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms
(CK 6.333 straipsnio 1 daliai). Vien tai, kad tam tikra nuostata yra įrašyta į sutartį, savaime nereiškia, kad ji yra teisėta, o dėl sutarties 7.5 ir 8.3 papunkčių sąlygos teisėtumo ieškovė jokių teisinių argumentų nepateikė.  

33.       Ieškovė neįrodė, kad tariami trūkumai buvo daikto perdavimo metu ar atsirado dėl iki daikto perdavimo metu buvusių priežasčių, todėl ieškinys ir dėl šios priežasties yra atmestinas.

34.       Teisės aktų (CK 6.327 straipsnio 5 dalis) reikalaujamas veikimas iš ieškovės – per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai pranešti atsakovei ir nurodyti, kokių reikalavimų daiktas neatitinka, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta. Apie pastebėtus tariamus neatitikimus ieškovė galėjo pranešti atsakovei ne 2023 m. gegužės 4 d. pretenzijoje, o kad ir tą pačią dieną, kai juos pastebėjo. Ieškovė nesudarė atsakovei galimybės betarpiškai dalyvauti, stebėti, objektyviai nustatyti, kiek betono iš tikrųjų buvo panaudota, ir pan., todėl taikytinos CK 6.327 straipsnio 5 dalyje numatytos pasekmės, t. y. pirkėjas (ieškovė) neteko teisės remtis daiktų neatitikimu. Pažymi, kad panaudoto betono kiekio ataskaitos nuo 2023 m. vasario 8 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. duomenys patvirtina, kad kone visas tariamas betono pereikvojimas ir kitos ieškovės tariamos išlaidos buvo dar iki 2023 m. gegužės 4 d. pretenzijos atsakovei pateikimo, todėl ieškovės teiginiai apie kvietimą aktyviai dalyvauti, kuris buvo pateiktas post factum, yra fiktyvūs. Be to kvietimas dalyvauti, kai kartu buvo nurodyta, kad ieškovė nustačius trūkumus nelauks atsakovės atstovo atvykimo ir tęs darbus, savo esme yra niekinis.

35.       Nors ieškovė teigia, kad ieškinys teikiamas vadovaujantis sutarties nuostatomis, kurios nustato atsakovės atsakomybę už pasekmes (žalą), atsiradusias dėl neteisingų garantijų, nustačius, kad žemės sklypas yra su sutartyje neaptartais trūkumais, tačiau sutarties 8.1.2 papunktis reglamentuoja su parduoto daikto trūkumais, o ne su žalos atlyginimu, susijusius klausimus (t. y. pirkėjo teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti), o ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė praleido. Aplinkybė, kad pirmieji betono pereikvojimo faktai esą fiksuoti 2023 m. vasario 28 d., savaime nereiškia, kad tik tada ieškovė sužinojo apie tariamus paslėptus žemės sklypo trūkumus. Panaudoto betono kiekio ataskaitos pavadinime nurodyta ne ieškovės minima 2023 m. vasario 28 d., o 2023 m. vasario 8 d. Ieškovės aiškinimai, kad pirmieji betono pereikvojimo faktai fiksuoti 2023 m. vasario 28 d., yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Apie tariamus trūkumus ieškovė žinojo (turėjo sužinoti) žymiai anksčiau, nei 2023 m. vasario 28 d. Be to, dar iki ieškovės minimo betono pereikvojimo žemės sklype turėjo būti atliekami žemės darbai ir su jais susiję darbai: aikštelės paruošimas, laikinų kelių įrengimas, tvoros įrengimas, kranų pamatų įrengimas, projektavimas, turėjo būti kasamos tranšėjos, ir kt. Statybos leidimą ieškovė gavo 2022 m. gruodžio 22 d. Taigi labiausiai tikėtina, kad apie tariamus žemėje buvusius trūkumus ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti) anksčiau, nei jos nurodoma 2023 m. vasario 28 d. – bent jau 2022 m. gruodžio 22 d., todėl yra akivaizdu, kad ieškinį paduodama 2023 m. liepos 28 d. ieškovė praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškovės aiškinimas, kad taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, yra visiškai nepagrįstas.

36.       Ieškovė pagal aplinkybes interpretuoja sutarties nuostatas, o tai patvirtina ieškovės nesąžiningumą. Sutarties 7.10 papunktyje ieškovė besąlygiškai patvirtino, kad žemės sklypą apžiūrėjo, susipažino su jo būkle, ir kad žemės sklypo kokybė ją tenkina. Ieškovė, teigdama, kad pagal teismų praktiką pirkėjas turi teisę, o ne pareigą, atlikti daikto kokybės patikrinimą, tokia teise buvo pasinaudojusi, todėl teiginiai apie tai, kad to daryti neprivalėjo yra nereikšmingi.

37.       Vien tai, kad atsakovė žemės sklypą pardavė ieškovei už didesnę kainą, nei buvo pirkusi, savaime nereiškia, kad atsakovė vykdo prekybos žeme veiklą. Atsakovė pardavė žemės sklypą ieškovei už tą kainą, kuri buvo rinkoje, o ne galvojo apie ieškovės įsivaizduojamus saugiklius. Pažymi, kad nespaudė ieškovės nupirkti žemės sklypą, priešingai – suteikė tiek laiko, kiek ieškovei reikėjo.

38.       Ieškovė apsiribojo abstrakčiais teiginiais, bet nepateikė jokių konkrečių apskaičiavimų ir juos pagrindžiančių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad ekonomiškiausias sprendimas iš tiesų buvo ne atliekų iškasimas (ištraukimas), o projektinių sprendinių korekcija. Ieškovė teigia, kad dėl atliekų sudarytų ertmių („kišenių“) ženkliai padidėja numatytos poliams įrengti reikalingos betono, kuris nuteka į ertmes, sąnaudos, nepaisant to, teigia, kad ekonomiškiausiai esą buvo ne tiesiog ištraukti atliekas, o net apie 3 mėnesius tiesiog pereikvoti betoną. Bet kuriuo atveju ieškovės teiginiai apie tai, kad ekonomiškiausias sprendimas neva buvo projektinių sprendinių korekcija, yra neįrodyti.

39.       To, kad atsakovė apie ieškovės nurodomus tariamus trūkumus žinojo, ir to neatskleidė ieškovei, ieškovė dublike neteigia. Atsakovė nežinojo apie trūkumus, todėl nenumatė ir negalėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu ieškovės pareikštame ieškinyje nurodomų tariamų išlaidų atlyginimo, todėl jokio teisinio pagrindo jas atlyginti atsakovė neturi
(CK 6.258 straipsnio 4 dalis).

40.       Deklaratyvus ieškovės teiginys, kad mokėjo už žemės sklypą 53 procentais didesnę kainą, nei jo rinkos vertė. Ieškovė žemės sklypą nusipirko už 2 455 477,20 Eur, o šioje byloje pareikštu ieškiniu reikalauja priteisti 74 436,28 Eur, reikalaujama suma sudaro 3,03 procento žemės sklypo kainos. Nėra pagrindo teigti, kad dėl tariamų trūkumų (kurių vertė 3,03 procento žemės sklypo kainos) žemės sklypo naudingumas sumažėjo taip, kad ieškovė apie tuos trūkumus žinodamas, nebūtų už jį mokėjusi 2 455 477,20 Eur. Todėl ieškovės išlaidos dėl tariamų trūkumų yra neesminės. Turint omenyje aplinkybių visumą, sutartis yra ieškovei itin naudingas sandoris, todėl labiausiai tikėtina, kad ieškovė bet kuriuo atveju nebūtų sureikšminusi minėtų 3,03 procentų ir vis tiek būtų žemės sklypą nupirkusi už tą pačią sutartyje nurodytą kainą.

41.       Priešingai, nei teigia dublike ieškovė, sutarties 8.1 papunktis (o taip pat ir jos 7.5 papunktis) yra aiškintinas atsižvelgiant į 2021 m. gegužės 12 d. preliminariąją sutartį, nes būtent jos pasėkoje ir buvo sudaryta sutartis. Preliminariosios sutarties 2.2.6 papunktyje nurodyta, kad pardavėjas atskleidė ir atskleis pirkėjui visą su turtu susijusią, pardavėjui žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės patikrinimui ir/arba turto įsigijimui, nėra pardavėjui žinomų turto trūkumų, dėl kurių pirkėjas kaip investuotojas/ vystytojas galėtų atsisakyti pirkti turtą ar mokėti turto kainą; 2.7 papunktyje nurodyta, kad kiekviena iš šalių pareiškia ir patvirtina, kad įvertino visas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės sutarties sudarymui ir jos vykdymui; 4.2 papunktyje nurodyta, kad šalys atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarties sudarymui ir jos vykdymui. Iš dubliko matyti, kad ieškovė ir toliau dirbtinai skaldo sutarties 8.1 papunktį, ir siekia remtis tik atskiromis jo dalimis, dublike pateikiamas sutarties aiškinimas, ignoruojant preliminariosios sutarties nuostatas, reiškia akivaizdų nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu.

42.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Pabrėžė, kad preliminarioje sutartyje nustatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas ieškovės prašymu, jos užsakymu SORAINEN atliko tyrimą. Statybos leidimui buvo atliekami tyrimai, rengta projektavimo užduotis; darbo projekto aiškinamajame rašte esančios nuorodos, kad yra piltinio grunto, gruntas vietomis nehomogeniškas, vietomis sprūdus – leidžia spręsti, kad turėjo būti aišku, jog negali nebūti ertmių. Disponuodama visa informacija ieškovė pirkimo–pardavimo sandorio neatšaukė. Pažymėjo, kad rangos ir subrangos sutartyse nurodyta fiksuota kaina, todėl negali būti didinama. Sutartis pasirašė vienas ir tas pats asmuo. Ieškovės pateikti mokėjimai nesusiję su byla. Pažymi, kad apie statybines atliekas ieškovė galėjo žinoti iš geologinių tyrimų bei rengiant darbo projektą. Jei po žeme yra statybinio laužo, reiškia bus ertmių, gruntas nehomogeniškas. Todėl ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Nepateikti įrodymai dėl žalos, nes betono pereikvojimo žurnalai nėra tinkamas įrodymas, sąskaitų faktūrų ir mokėjimo dokumentų nėra pateikta.

 

43.       Liudytojas A. M., (duomenys neskelbtini) darbų vadovas (turintis apie 20 m. darbo su pamatais patirtį), teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. vasario pabaigoje–kovo mėn. vykdant statybos darbus ir įrenginėjant polinius pamatus pastebėjo, kad betono sąnaudos viršija numatytus kiekius. Betono praradimai buvo maždaug 10–14 m gylyje. Gręžimo metu tuštumų nesijaučia, jaučiasi kieti dariniai, nes juos ilgiau trunka pragręžti. Iš viso buvo įrengta virš 550 polių. Betono išeiga skaičiuojama pagal koeficientus prie projektinio kiekio pridedant 15 proc. pereikvojimo. Iš turimos ilgalaikės patirties nurodė, kad viršijimas būna retais atvejais. Nurodė, kad apie ertmes nebuvo žinoma, nes būtų kitaip atlikti skaičiavimai. Nurodė, kad išgręžus polį, dedamas karkasas ir pilamas betonas, proceso negalima nutraukti. Liudytojo vertinimu, iškasti didelių gabaritų statybines atliekas, viską užkasti ir gręžti iš naujo - lemtų didesnes sąnaudas. Į padidėjusią sumą įeina betonas ir perprojektavimas. Su geologija susipažinta prieš projektuojant, nes pagal tai parengti projekto gyliai. Darbo projektas buvo suderintas parengtas ir „praekspertuotas“. Statybos vadovas nurodė fiksuoti betono perviršį, pateikė pildytiną lentelę. Liudytojo nuomone, nesant ertmių, jei būtų tik priemaišų, betono sugeriamumas nebūtų buvęs didesnis. Jo vertinimu, ertmes sudarė „palaidotos“ konstrukcijos.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Ieškinys tenkinamas.

 

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

44.       Atsakovė Lietuvos ir Danijos įmonė UAB „Lautra Motors“ (pardavėjas) ir UAB „DARNU GROUP“ (pirkėjas) 2021 m. gegužės 12 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šalys susitarė ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 12 d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto, apibūdinto sutarties priede Nr. 1, pirkimo–pardavimo sutartį su sąlyga, kad pirkėjas atliko teisinį ir finansinį patikrinimą, tikslu įvertinti turto vystymo perspektyvas, ir patikrinimo rezultatai pirkėją tenkina.

45.       Ieškovė ir atsakovė 2021 m. liepos 29 d. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė pardavė komercinės paskirties, 1.6911 ha ploto žemės sklypą, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 2 455 477,20 Eur kainą.

46.       2021 m. rugpjūčio 3 d. perdavimo–priėmimo aktu atsakovė perdavė ieškovei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

47.       Ieškovė (užsakovas) ir UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ (generalinis rangovas) 2023 m. sausio 9 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria generalinis rangovas įsipareigojo atlikti darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir perduoti jų rezultatą užsakovui. Statybos rangos objektas – projekte numatytų I (pirmojo) statybos darbų etapo, kurie bus atliekami žemės sklype ar už jo ribų pagal statybos leidimą bei techninio ir darbo projektų sprendinius, rezultatas. Darbų vykdymo pradžia 2023 m. sausio 20 d. pabaiga – 2024 m. sausio 15 d.

48.       UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ (generalinis rangovas) ir (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 11 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. VO_GVP-22-556 (220101), kuria subrangovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, savo rizika ir atsakomybe atlikti objekto prekybos paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (I etapas) ir (II etapas) pamatų projektavimo ir įrengimo darbus, detalizuotus priede Nr. 1 (darbai). 

49.       Ieškovė 2023 m. gegužės 4 d. atsakovei el. paštu info@lautra.lt išsiuntė raštą dėl parduoto daikto trūkumų ir susijusių nuostolių atlyginimo, kuriame nurodė susidūrusi su po žeme paslėptu statybiniu laužu ir dėl to kilusiomis nenumatytomis išlaidomis, atkreipė dėmesį į šalių sutarties 7.5, 8.3 ir 9.1 papunkčių nuostatose įtvirtintas pardavėjo garantijas, lemiančias, kad šias išlaidas turi atlyginti atsakovė. Nurodoma, kad esant poreikiui sudarys visas galimybes atvykti į objektą, stebėti ir dalyvauti fiksuojant trūkumus bei nuostolius.

50.       Atsakovė 2023 m. gegužės 29 d. atsakydama į pretenziją nurodė, kad pirkėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad minimi trūkumai atsirado iki žemės sklypo perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki žemės sklypo perdavimo. Pabrėžė, kad pirkėjas žemės sklypo savininku yra jau beveik 2-us metus, sklype tvarkėsi savo nuožiūra, jokių pretenzijų pardavėjui ilgą laiką nereiškė. Pretenzijoje nurodyti tariami trūkumai pardavėjui nebuvo žinomi, todėl jis objektyviai neturėjo jokios galimybės juos nurodyti pirkėjui.

51.       Ieškovė 2023 m. birželio 29 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų ir susijusių nuostolių atlyginimo, pažymėjo, kad statybos leidimas gautas tik 2022 m. gruodžio 22 d., o su žeme susijusius darbus pradėjo vykdyti kai leido oro sąlygos, todėl paslėptų žemės sklypo trūkumų anksčiau pastebėti negalėjo. Atkreipė dėmesį į sutartyje pardavėjos pateiktas garantijas. Pareikalavo iki 2023 m. liepos 12 d. sumokėti 74 436,28 Eur sumą, pridėjo 2023 m. birželio 29 d. susitarimą dėl papildomų darbų išlaidų; 2023 m. birželio 19 d. susitarimą Nr. 3.

52.       UAB (duomenys neskelbtini) parengtos Panaudoto betono kiekio ataskaitos (nuo 2023 m. vasario 8 d. iki 2023 m. gegužės 16 d.) duomenimis teorinis betono kiekis sudarė 2 153,43 kub. m, betono kiekis su 15 proc. pereikvojimu – 2 476,44 kub. m, faktinis kiekis – 3 145,20 kub. m, pereikvojimas – 668,76 kub. m.

53.       UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 1 d. raštu prašė UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ kompensuoti 56 524,28 Eur pridedant PVM už perteklinį betono išeikvojimą. Kitu tos pačios dienos raštu – kompensuoti 17 912 Eur pridedant PVM dėl pakeistos pamatų konstrukcijos: 325 mm skersmens spraustinių pamatų sprendinio keitimą į didesnio 600 mm skersmens gręžtinių polių sprendinį.

54.       UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ (generalinis rangovas) ir UAB (duomenys neskelbtini) (subrangovas) 2023 m. birželio 19 d. sudarė susitarimą Nr. 3 dėl 2023 m. sausio 11 d. statybos subrangos sutarties Nr. VO_GVP-22-556 (220101) papildymo, kuriame šalys patvirtino, jog subrangovo pagal sutartį atliktų nenumatytų papildomų darbų bendra suma yra 74 436,28 Eur.

55.       UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ (generalinis rangovas) ir ieškovė (užsakovas) 2023 m. birželio 29 d. sudarė susitarimą dėl papildomų darbų išlaidų prie 2023 m. sausio 9 d. statybos rangos sutarties. Kuriame be kita ko atsižvelgdamos į dėl aptiktų paslėptų kliuvinių atliktą perprojektavimą bei nustačius pasikeitusias darbų apimtis, patvirtino, kad generalinio rangovo samdomo subrangovo atliktų nenumatytų papildomų darbų bendra suma, pagrįsta susitarimo priede Nr. 1 pateiktais dokumentais, yra 74 436,28 Eur be PVM, įtraukiama į generalinio rangovo pateikiamas sąskaitas už objekte atliktus darbus.

56.       Atsakovė 2023 m. liepos 12 d. pakartotinu atsakymu į pretenziją nurodė, kad pirkėjo reiškiamos pretenzijos nepagrįstos.

57.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad ieškovės teigimu, iš atsakovės įsigytame žemės sklype pradėjus vykdyti suprojektuoto pastato pamatų įrengimo darbus pastebėta, kad gręžiant polius, taip pat liejant betoną sistemiškai susiduriama su po žeme paslėptu statybiniu laužu (atliekomis), todėl ieškovė turėjo keisti projektinius sprendinius bei dėl atliekų sudarytų ertmių („kišenių“) patyrė nenumatytas betono sąnaudas. Paaiškėję paslėpti žemės sklypo trūkumai sukėlė nenumatytas ieškovės išlaidas (nuostolius), kurias atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas (atsakovė) sutartimi prisiėmė atsakomybę už paaiškėjusius paslėptus žemės sklypo trūkumus, turi atlyginti atsakovė. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka teigdama, kad ieškovė neįrodė, jog daiktas turi trūkumų, nepagrįstai perkelia įrodinėjimo pareigą atsakovei, ieškovės išlaidos nelaikytinos nei būtinomis, nei pagrįstomis, be to praleistas ieškinio senaties terminas.

Dėl daikto kokybės ir atsakomybės taikymo

58.       CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad atsakovė komercinės paskirties, 1.6911 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė 2021 m. liepos 29 d. sutartimi ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė ieškovei, o pastaroji sumokėjo šalių sulygtą 2 455 477,20 Eur kainą.

59.       CK 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pagal minėto straipsnio 2 dalį pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

60.       Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami
(CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

61.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

62.       CK nenustato specialių pardavimo sąlygų parduodamam žemės sklypui, todėl taikytinos bendrosios pirkimo–pardavimo teisinius santykius reguliuojančios taisyklės Esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai).

63.       Šalių 2021 m. liepos 29 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Sutarties VII dalyje įtvirtintos šalių pareiškimai, garantijos. 7.5 papunktyje pardavėjas, atstovaujamas atstovo, pareiškia ir garantuoja, kad šios sutarties sudarymo metu parduodamas daiktas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių ir/ar esminių trūkumų, be to, nėra jokių paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, atstovaujamas atstovo, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų jo pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas, atstovaujamas atstovo, įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos.

64.       Sutarties 7.10 papunktyje pirkėjas, atstovaujamas atstovo, pareiškia ir patvirtina, kad jis turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktą bei susipažino su daikto būkle, naudojimo paskirtimi ir dėl jų jokių pretenzijų pardavėjui sutarties sudarymo dieną neturi bei patvirtina, kad perkamo daikto kokybė atitinka jo, kaip pirkėjo keliamus reikalavimus bei atitinka mokamą už daiktą kainą.

65.       Sutarties VIII dalyje įtvirtintos nuostatos dėl daikto kokybės. Pagal 8.1 papunktį paaiškėjus, kad daiktas neatitinka šioje sutartyje numatytų pardavėjo pareiškimų ir / ar garantijų dėl daikto kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė šių trūkumų, kad pardavėjas nuslėpė jam sutarties metu žinomus daikto trūkumus, pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę savo pasirinkimu reikalauti: 8.1.1 kad būtų atitinkamai sumažinta daikto kaina; 8.1.2 kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas šiems trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 8.1.3 grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal 8.3 papunktį pardavėjas atsako už visus daikto trūkumus, jei neįrodo, kad tie trūkumai atsirado po daikto perdavimo (t. y. po šios sutarties sudarymo) arba ne dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo (t. y. iki šios sutarties sudarymo).

66.       Sutarties IX dalyje aptarta atsakomybė. Pagal 9.1 papunktį kiekviena šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius dėl šios sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

67.       Kaip matyti, sutartyje nėra nuostatų, kuriose būtų detalizuoti konkretūs žemės sklypo kokybės kriterijai. Apsiribojama bendro pobūdžio garantijomis, kad parduodamas daiktas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių ir/ar esminių trūkumų, be to, nėra jokių paslėptų daikto trūkumų.

68.       Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, yra pažymėjęs, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010).

69.       Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

70.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai lemia bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtintas
CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019). 

71.       Aptartose sutarties 7.5 ir 8.3 papunkčių nuostatose daikto kokybės įrodinėjimo pareiga yra perkeliama pardavėjui (atsakovei), nurodant, kad pardavėjas įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Atsakovė teigia, kad šios nuostatos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms – CK 6.333 straipsnio 1 daliai, todėl yra teismo ex officio pripažintinos negaliojančiomis. Teismas, nesutikdamas su tokia pozicija nurodo, kad viena vertus CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas. Abi sutarties šalys – verslininkai – juridiniai asmenys. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą
(CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią 
(CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Todėl minėtos sutarties nuostatos nelaikytinos prieštaraujančiomis imperatyviosioms teisės normoms. Be to, pareikštu ieškiniu būtent ieškovė įrodinėja, kad ginčo žemės sklypo kokybė neatitinka pardavėjos (atsakovės) sutartyje pateiktų kokybės garantijų. 

72.       Kaip minėta, ieškovė ginčo sklypą įsigijo komercinės paskirties pastato statybai, atitinkamai buvo atlikti projektavimo darbai, gautas statybos leidimas ir pradėti statybos darbai, pagal turėtų duomenų pagrindu parengtus projektus. Ieškovė (užsakovas) ir UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ (generalinis rangovas) 2023 m. sausio 9 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria generalinis rangovas įsipareigojo atlikti darbus žemės sklype ir perduoti jų rezultatą užsakovui. Generalinis rangovas ir (duomenys neskelbtini) (subrangovas) 2023 m. sausio 11 d. sudarė statybos subrangos sutartį, kuria subrangovas įsipareigojo atlikti objekto pamatų projektavimo ir įrengimo darbus. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad atliekant statybos darbus paaiškėjo, kad daiktas neatitinka šalių sutartyje numatytų pardavėjo pareiškimų ir / ar garantijų dėl daikto kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė šių trūkumų.

73.       Į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) prekybos paskirties pastato statybos projekto Darbo projekto aiškinamojo rašto 1.7 dalyje pamatų įrengimas nurodyta „Pamatai numatyti po rostverkais spraustiniai poliai, o po kolonomis gręžtiniai poliai. Poliai suprojektuoti pagal skaičiuojamąsias apkrovas, projektavimo užduotį ir inžinerinę – geologinę ataskaitą. Suprojektuoti Ø330 spraustiniai poliai; ilgis L=16,00-19,50 m ir Ø880 gręžtiniai poliai; ilgis L= 16,00-19,50 m.“ Pateiktas generalinio rangovo UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ ir subrangovo (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 19 d. susitarimas Nr. 3, patvirtina, kad subrangovui vykdant pamatų įrengimo darbus, objekte tam tikrose sklypo vietose atliekant projektinių spraustinių pamatų įrengimą dėl pamato projektinėje vietoje žemės gelmėse aptiktų paslėptų kliuvinių (statybinių atliekų) subrangovas negalėjo įgyvendinti Darbo projekte detalizuotų sprendinių su spraustiniais poliais ir šalių sutarimų atlikus pamatų perprojektavimo darbus bei pirminio Ø325 mm spraustinių pamatų sprendinio keitimą į didesnio Ø600 mm gręžtinių polių sprendinį, atsirado konstrukcinio sprendinio pabrangimas; taip pat subrangovui vykdant gręžtinių projektinių polių įrengimą tam tikrose sklypo vietose aptikti žemės plotai, kuriose po žeme buvo paslėptos statybinės atliekos iš masyvių gelžbetoninių konstrukcijų ko pasekoje paslėptos konstrukcijos žemės gelmėse sudarė neprognozuojamas ertmės ir vykdant pamatų įrengimo / betonavimo darbus, dalyvaujant visoms projekto šalims, buvo fiksuotas ženklus betono pereikvojimas lyginant su projektiniais planuotais gręžtinio pamato įrengimui skirtais betono išeigos kiekiais. Ieškovės su dubliku pateiktos nuotraukos ir video medžiaga patvirtina žemės sklype aptiktas didelių gabaritų statybines atliekas (nepaisant to, kad pateiktoje foto ir video fiksacijoje nenurodyta lokacija, atsakovė neteikė prieštaravimų, kad fiksacija atlikta ginčo sklype).

74.       Atsakovė teigia, kad sutarties 7.10 papunktyje esantis pirkėjo pareiškimas, kad jis turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktą bei susipažino su daikto būkle, naudojimo paskirtimi ir dėl jų jokių pretenzijų pardavėjui sutarties sudarymo dieną neturi bei patvirtina, kad perkamo daikto kokybė atitinka jo, kaip pirkėjo keliamus reikalavimus bei atitinka mokamą už daiktą kainą, lemia, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti. Teismas nepripažįsta pagrįstais ir šalinančiais atsakovės atsakomybę argumentų, kad ieškovei buvo pateikta visa turėta dokumentacija, geologiniai tyrimai, kad ieškovė atliko patikrinimą ir turėdama visus duomenis pirko žemės sklypą už šalių sutartą kainą.

75.       Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

76.       Preliminariąja 2021 m. gegužės 12 d. sutartimi susitarta ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 12 d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto sutartį su sąlyga, kad pirkėjas atliko teisinį ir finansinį patikrinimą, tikslu įvertinti turto vystymo perspektyvas ir patikrinimo rezultatai pirkėją tenkina, jie priimtini (1.1 papunktis). Pardavėjas įsipareigojo pirkėjui paprašius, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas pateikti visą su turtu, jo įsigijimu, valdymu susijusią ir turto įsigijimui reikšmingą informaciją / dokumentus, kurių prašo pirkėjas ir kurių pagrindu pirkėjas atliks patikrinimą (2.1.1 papunktis); sąžiningai bendradarbiauti su pirkėju ir / ar jo paskirtais konsultantais, tinkamai ir operatyviai atsakyti į visus užduodamus klausimus bei pateikti papildomai prašomą informaciją (2.1.3 papunktis). Pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad atskleidė ir atskleis pirkėjui visą su turtu susijusią, pardavėjui žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės patikrinimui ir / arba turto įsigijimui, nėra pardavėjui žinomų turto trūkumų, dėl kurių pirkėjas kaip investuotojas / vystytojas galėtų atsisakyti pirkti turtą ar mokėti turto kainą (2.2.6 papunktis). Pirkėjas turi teisę atlikti patikrinimą ir patikrinimo tikslu gauti visą su turtu susijusią informaciją, dokumentus ir pan. Tuo atveju, jeigu jam tam tikrą informaciją ir / arba dokumentus gali gauti tik pardavėjas, jis įsipareigoja tokią informaciją ir / arba dokumentus gauti operatyviai arba suteikti reikalingus įgaliojimus, kad pirkėjas galėtų veikti pardavėjo vardu (2.4.1 papunktis).

77.       Į bylą pateiktas SORAINEN 2021 m. gegužės 19 d. Teisinio patikrinimo klausimynas Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patvirtina, kokių duomenų buvo prašyta tikrinimui ir kokius pateikė atsakovė, tarp kurių: dokumentai, kurių pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą; žemės sklypo detalusis planas su visais brėžiniais, aiškinamuoju raštu ir procedūriniais dokumentais. Skiltyje dėl statinių ar kito nekilnojamojo turto buvimo atsakovės pateikta informacija, kad yra du jūriniai konteineriai ir nuotoliniu būdu valdomi vartai, kurie nebus perleisti pirkėjo nuosavybei. Skiltyje informacija apie statybos darbus (naują statybą, rekonstrukciją, remontą) žemės sklype, kurie buvo atlikti per pastaruosius 5 metus, yra šiuo metu atliekami ir (ar) planuojami atlikti nurodyta – nėra atliekami ar planuojami. Skiltyje informacija apie visas aplinkybes ir sąlygas, kurios gali neigiamai įtakoti žemės sklypo eksploatavimą arba pardavimą ateityje nurodyta – duomenų nėra.

78.       1999 m. kovo 9 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. 051 nurodyta Pastaba, kad aktas su išvada galioja tik 1 m., tikrinamasis planas – projektas „Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) pramoninio rajono „C“ zonos detaliojo plano korektūra“. 3 dalyje Inžinerinės geologinės sąlygos nurodyta, kad pagal amžių pilti gruntai yra susigulėję, tačiau pagal statinio zondavimo duomenis jie yra purūs. Šie gruntai yra sukloti eksploatuojant žvyro karjerą ir sudaryti iš žvyringų, įvairaus stambumo smėlių. Organinių medžiagų sutikta tik pėdsakai. Piltą gruntą naudojant pamatų pagrindams, jį reikia sutankinti arba naudoti giliuosius pamatus. Dalyje apie architektūrinius sprendinius nurodyta, kad teritorijoje stambiausias kompleksas yra Vilniaus valstybinio rezervo mazuto saugykla. Toliau rašte nurodoma, kad jos statyba nebaigta.

79.       Teismo vertinimu, nei aptarti SORAINEN Teisinio patikrinimo klausimyno duomenys nei atsakovės į bylą pateikto 1999 m. kovo 9 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. 051, aiškinamajame rašte nurodytų duomenų visuma nesuponuoja išvados apie galimus žemės sklypo ypatumus (trūkumus), galinčius įtakoti jo eksploataciją ir ieškovės apsisprendimą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. T. y. iš aptartų duomenų visumos nėra pagrindo išvadai, kad žemės sklype gali būti didelių gabaritų statybinių atliekų ar jų sudarytų ertmių.

80.       Atsakovės vertinimu, Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas, patvirtina, kad formuodama projektavimo užduotį (pridėdama geologinius tyrimus), prižiūrėjusi projektavimo eigą bei šio projekto pagrindu gavusi statybos leidimą bei vykdžiusi statybas, ieškovė disponavo informacija apie sklype atliktus geologinius tyrimus, kurie paneigia ieškovės teiginius, kad apie daikto trūkumus sužinojo tik 2023 m. pradžioje, t. y. trūkumai nelaikytini naujai paaiškėjusiais. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomi įrodymai nepatvirtina jos pozicijos.

81.       Kaip matyti iš prie statybos projekto pateiktos Projektuojamo prekybos paskirties pastato su sandėliavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos aikštelės III geotechninės kategorijos projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaitos (2021 m.) aiškinamojo rašto, tyrimų tikslas nustatyti ir įvertinti statybos sklypo inžinerines geologines sąlygas suplanuotų statinių statybos pagrindimui, projektiniams pasiūlymams, statybos būdui ir statinio projektui rengti. Tyrimų sklype buvo išgręžta 17 gręžinių iki 10–25 m. gylio. Gręžinių Nr. 12 ir 16 išgręžti nepavyko, piltiniame grunte buvo betono atliekos. Aiškinamojo rašto 5 dalyje detaliai aptarti inžineriniai geologiniai sluoksniai bei jų savybės, nurodyta, kad atsižvelgiant į gruntų litologinę ir granuliometrinę sudėtį, stiprumą bei tankumą visi gruntai buvo suskaidyti į keturis inžinerinius geologinius sluoksnius: 1) piltinis gruntas (MG): molingas-dulkingas smėlis su žvirgždu, gargždu, rieduliais, statybinėmis atliekomis, vietomis su organikos priemaiša, tamsiai rudas, labai drėgnas; aptiktas visuose gręžiniuose iki 2,5–18,7 m. gylio; piltinio grunto fizikinės ir mechaninės savybės labai kaičios; šis gruntas nehomogeniškas, vietomis labai purus, spūdus (silpnas); 2) tankus, tolygiai ir blogai išrūšiuotas smėlis, vietomis mažai dulkingas-molingas; 3) labai tankus, tolygiai išrūšiuotas smėlis; 4) stiprus moreninis smėlingas mažo plastiškumo molis. Detalios sluoksnių geometrijos pateiktos gręžinių stulpeliuose ir inžineriniuose geologiniuose pjūviuose. Aiškinamojo rašto 8 dalyje pateikti siūlymai, rekomendacijos ir išvados. Nurodyta, kad tyrimų sklypo inžinerinės geologinės sąlygos yra labai sudėtingos. Teritorija padengta didelio storio piltinio grunto sluoksniu. Tai nevienalytis, silpnas ir spūdus sluoksnis, kuris netinkamas naudoti pamatų pagrindu (1). Teritorijoje po piltiniu gruntu iki tyrimais pasiekto gylio vyrauja tankus ir labai tankus smėlis bei stiprus moreninis smėlingas mažo plastiškumo molis. Šis gruntas tinkamas naudoti pamatų pagrindais ir požeminių konstrukcijų terpei (5).

82.       Ieškovė neginčija, kad minėtus duomenis turėjo ir vertino. Kaip patvirtino liudytojas A. M., su „geologija“ susipažinta prieš projektuojant, nes pagal tai parengti projekto gyliai; darbo projektas buvo suderintas, parengtas ir „praekspertuotas“. Taigi spręstina, kad aptartų bei kitų duomenų visumos pagrindu buvo parengtas statinio projektas ir darbo projektas, kurių sprendiniai, kaip nustatyta, dėl paaiškėjusių žemės sklypo trūkumų turėjo būti keičiami. Priešingai nei teigia atsakovė, vien duomenys, kad gruntas tam tikrose dalyse yra nehomogeniškas, savaime nelemia išvados, kad statybos metu gali būti susidurta su didelių gabaritų statybinėmis atliekomis ar dėl jų susidarančiomis ertmėmis („kišenėmis“). Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad turėtų duomenų visumą ieškovė buvo įvertinusi nepakankamai ar neteisingai. 

83.       Nustatytų aplinkybių visuma ir aptartas teisinis reglamentavimas bei jį aiškinanti praktika leidžia spręsti, kad žemės sklype žemės gelmėse aptikti paslėpti kliuviniai (statybinės atliekos, jų sudarytos ertmės „kišenės“) laikytini daikto kokybės trūkumu, t. y., kad žemės sklypas neatitinka sutartyje nustatytų pardavėjo garantuotų kokybės reikalavimų – kad daiktas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių ir/ar esminių trūkumų, be to, nėra jokių paslėptų daikto trūkumų. Kadangi paaiškėję žemės sklypo trūkumai lėmė poreikį keisti statinio darbo projektą bei lėmė betono pereikvojimą, lyginant su numatytu projekte, teismo vertinimu, ieškovė įrodė ginčo žemės sklypo kokybės trūkumus, kurie buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, ir paaiškėjo vėliau, už kuriuos atsakovei kyla atsakomybė tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu, ir kurios nešalina iki sutarties sudarymo ieškovės atliktas patikrinimas ar atsakovės pateiktų, ieškovės turėtų, duomenų visuma. 

Dėl daikto kokybės trūkumų šalinimo išlaidų (nuostolių)

84.       Pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis neaptartų trūkumų, gali pasinaudoti įstatyme nurodytais pažeistų teisių gynybos būdais. CK 6.399 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai, vienas kurių – kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šalių sutarties 8.1.2 papunktyje taip pat įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas šiems trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

85.       Nustatyta, kad ieškovė 2023 m. birželio 29 d. pateikė atsakovei reikalavimą dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, kartu pateikdama įrodymus, pagrindžiančius reikalavime nurodytų trūkumų šalinimo išlaidų, sudarančių 74 436,28 Eur be PVM, pagrįstumą: generalinio rangovo UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ ir subrangovo (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 19 d. susitarimą Nr. 3 su priedais; objekto generalinio rangovo UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ ir ieškovės (užsakovo) 2023 m. birželio 29 d. susitarimą dėl papildomų darbų išlaidų prie 2023 m. sausio 9 d. statybos rangos sutarties.

86.       Atsakovė minėtas išlaidas atlyginti atsisakė. Nurodo, kad ieškovė neįrodė minėtas išlaidas patyrusi, taip pat neįrodė šių išlaidų būtinumo; subrangovo teisės reikalauti papildomo apmokėjimo, pabrėžė, kad subrangos sutartyje įtvirtinta fiksuota kaina.

87.       CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalių normose numatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

88.       Kasacinis teismas, aiškindamas normas, kuriomis reglamentuojama rangos sutartimi sutartų darbų kaina, yra pažymėjęs, jog CK 6.653 straipsnio 5 dalis yra imperatyvi teisės norma, kuria draudžiama keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi, darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

89.       Kaip minėta, ieškovė (užsakovas) ir UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ (generalinis rangovas) 2023 m. sausio 9 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria generalinis rangovas įsipareigojo atlikti žemės sklype (duomenys neskelbtini), darbus ir perduoti jų rezultatą užsakovui. Sutarties bendrųjų sąlygų 2.3 papunktyje šalys patvirtino, kad nepriklausomai nuo situacijos, projekto netikslumai negali būti pagrindas didinti prakonkursuotos darbų kainos ar jos dalies, nebent šalys susitartų kitaip. Sutarties 8 punkte detalizuotos nuostatos dėl darbų kainos: 8.1 papunktyje įtvirtintas šalių susitarimas, kad darbų kaina, išskyrus jos dalimi esantį generalinio rangovo mokestį, laikantis sutartyje nustatytų sąlygų bus nustatoma „atviros knygos“ principu, konkursų būdu parenkant subrangovus, kurie už suderėtą kainą atliks visus projektui ir sutarčiai įgyvendinti reikalingus darbus. Sutarties vertės nustatymui ir su darbų kaina susijusių sutarties nuostatų įgyvendinimo tikslais prie sutarties kaip jos priedas Nr. 12 yra pridedama orientacinė sąmata (biudžetas). 8.9 papunkčiu šalys susitarė, kad konkurso būdu nustatyta darbų ar jų dalies kaina gali būti keičiama tik tuo atveju, jeigu: 8.9.1 šalys susitaria dėl pakeitimo ar jis vyksta bendrųjų sąlygų 10 dalyje numatyta tvarka. Sutarties 10 punkte šalys aptarė papildomus darbus ir pakeitimus. 10.1 papunktyje be kita ko numatyta, kad užsakovas sutarties vykdymo eigoje turi teisę pateikti generaliniam rangovui papildomus / atnaujintus planus / brėžinius ir / ar nurodymus, reikalingus darbų vykdymui, kurie nekeičia techninio projekto sprendinių ir generalinis rangovas įsipareigoja jais vadovautis vykdydamas darbus. Jei generalinis rangovas nustato, kad yra prieštaravimų tarp užsakovo pateiktame projekte nurodytų sprendinių, generalinis rangovas prieš atlikdamas atitinkamu darbus, privalo gauti rašytinį užsakovo patvirtinimą, kaip turi būti vykdomi atitinkami darbai, ir tokie atvejai nėra laikomi pakeitimu, išskyrus jei užsakovas nurodo vykdyti prakonkursuotus darbus pagal iš esmės skirtingą užsakovo pateikto projekto sprendinį, kurio generalinis rangovas negalėjo numatyti ir pagal jį tvirtinti atitinkamos konkursuojamos darbų dalies kainos, kuri, lyginant naują su buvusiu užsakovo pateiktu sprendiniu, padidėja. 10.2 papunktyje nustatyta, kad šalys siekia mažiausios darbų kainos, todėl sutarties vykdymo eigoje bet kuri šalis, t. y. tiek užsakovas, tiek generalinis rangovas gali inicijuoti pakeitimus. Siekiant nurodyto tikslo, pakeitimai galimi tiek jau konkurso būdu išrinkus darbų dalį atliksiantį subrangovą ir pasirašius su juo sutartį, tiek ir iki subrangos konkurso atlikimo. Pakeitimai gali apimti vieną ar kelis atvejus (įskaitant, bet neapsiribojant): darbų apimties sumažėjimą, padidėjimą; papildomų darbų, kurių nebuvo galima įvertinti ir numatyti sutarties sudarymo metu pagal prie sutarties pridėtus dokumentus atitikimą; darbų keitimą (jų tipo, kokybės ar rūšies, ar pan.); naudojamų medžiagų, įrangos, sprendinių keitimą (10.2.1–10.2.5 papunkčiai). 10.3 papunktyje nustatyta, kad jeigu pakeitimą inicijuoja generalinis rangovas, tokiu atveju jis pateikia užsakovui principinį pasiūlymą dėl pakeitimo. Užsakovui patvirtinus, kad generalinio rangovo principinis pasiūlymas dėl pakeitimo yra priimtinas ir šalims sutarus dėl pakeitimo įtakos darbų kainai (jei ji jau nustatyta konkurso būdu), darbų kainos nustatymo procesui (jei keičiamų darbų daliai nėra parinktas subrangovas), darbų grafike nustatytiems terminams, bei sutarus dėl to, kam tenka projekto pakeitimo išlaidos bei įtvirtinus tokį susitarimą rašytinius susitarimu prie šios sutarties, šalys sutartu būdu įgyvendina pakeitimą.

90.       Taigi, šiame sprendime jau aptartas sutarties laisvės principas bei nurodytos statybos rangos sutarties nuostatos neleidžia pritarti atsakovei dėl pagrindo keisti statybos rangos sutarties kainą nebuvimo, viena vertus, statybos rangos sutarties kaina nebuvo fiksuota, kita vertus, jos šalys įtvirtino sąlygas, kurioms esant, net ir nustatyta kaina gali būti keičiama šalių sutarimu, o toks susitarimas šalių buvo pasirašytas.

91.       2023 m. birželio 29 d. UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ (generalinis rangovas) ir ieškovė (užsakovas) sudarė susitarimą dėl papildomų darbų išlaidų prie 2023 m. sausio 9 d. statybos rangos sutarties. Kuriame, be kita ko, atsižvelgdamos į dėl aptiktų paslėptų kliuvinių atliktą perprojektavimą bei nustačius pasikeitusias darbų apimtis, patvirtino, kad generalinio rangovo samdomo subrangovo atliktų nenumatytų papildomų darbų bendra suma, pagrįsta susitarimo priede Nr. 1 pateiktais dokumentais, yra 74 436,28 Eur be PVM, įtraukiama į generalinio rangovo pateikiamas sąskaitas už objekte atliktus darbus.

92.       Atsakovė teigia, kad dėl to, jog aptartą 2023 m. birželio 29 d. susitarimą abiejų juridinių asmenų vardu esą sudarė tas pats fizinis asmuo – S. S.-M., nelemia tokio susitarimo pasekoje atsirandančios atsakovės prievolės, nes pagal CK 2.135 straipsnio 2 dalį, asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu, todėl susitarimas pripažintinas negaliojančiu ex officio, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms. Teismas nepritaria tokiai atsakovės pozicijai.

93.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-7-301-706/2015).

94.       Teismas, atmesdamas atsakovės argumentus nurodo, kad remiantis CK 2.134 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 ir 8, 10 dalimis darytina išvada, kad kompetencijos požiūriu bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu, turi teisę sudaryti sutartį pats su savimi. Bendrovės valdymo organai, jų nariai nėra laikomi atstovais CK 2.132 straipsnio prasme, nes atstovai yra asmenys, kurie bendrovės valdymo organų yra įgaliojami veikti bendrovės vardu. Todėl CK 2.134 straipsnyje įtvirtinti atstovo įgaliojimų apribojimai nėra taikomi bendrovės valdymo organams. Taigi, UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ (generalinio rangovo) ir ieškovės (užsakovas) pasirašytas 2023 m. birželio 29 d. susitarimas dėl papildomų darbų prie 2023 m. sausio 9 d. statybos rangos sutarties, patvirtina 74 436,28 Eur be PVM išlaidas, už objekte atliktus darbus.

95.       Kaip nustatyta, generalinis rangovas ir UAB (duomenys neskelbtini) (subrangovas) 2023 m. sausio 11 d. sudarė statybos subrangos sutartį, kuria subrangovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, savo rizika ir atsakomybe atlikti objekto pamatų projektavimo ir įrengimo darbus, detalizuotus priede Nr. 1 (darbai).

96.       Atsakovė teisi, UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ ir UAB (duomenys neskelbtini)  sudarytoje 2023 m. sausio 11 d. sutartyje 2.1 papunktyje nustatyta fiksuota sutarties darbų kaina. Tačiau, be kita ko sutarties 2.4 papunktyje įtvirtinta, kad subrangovas prisiima visą riziką dėl to, kad dėl nuo subrangovo nepriklausančių aplinkybių padidės su sutartimi susijusios subrangovo išlaidos ir sutarties vykdymas subrangovui taps sudėtingesnis. Darbų kaina jokiais atvejais nebus didinama, išskyrus šios sutarties 2.6 papunktyje numatytas sąlygas. Sutarties 2.6 papunktyje nustatyta, kad dėl generalinio rangovo pageidaujamų papildomų darbų šalys tariasi atskirai, sudarydamos atskirus susitarimus, kuriuose šalys suderina papildomų darbų turinį, kiekius, kainas, kurios nustatomos pagal priede Nr. 1 nurodytus vienetinius įkainius, bei atlikimo terminus. Jei, siekiant tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį reikia atlikti darbus, kurių subrangovas nenumatė sudarydamas sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti, ir jie yra būtini šiai sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus subrangovas atlieka savo sąskaita. Tokie darbai nelaikomi papildomais darbais ir laikoma, kad jų kaina yra įtraukta į šios sutarties 2.1 papunktyje numatytą kainą. Taigi iš esmės šalys įtvirtino galimybę šalių susitarimu, esant tam tikroms sąlygoms pakeisti fiksuotą sutarties darbų kainą.

97.       Nagrinėjamu atveju tarp generalinio rangovo ir subrangovo ir buvo sudarytas 2023 m. birželio 19 d. susitarimas Nr. 3 dėl 2023 m. sausio 11 d. statybos subrangos sutarties papildymo, kuriame šalys atsižvelgdamos į tai, kad dėl pamato projektinėje vietoje žemės gelmėse aptiktų paslėptų kliuvinių (statybinių atliekų) subrangovas negalėjo įgyvendinti darbo projekte detalizuotų sprendinių su spraustiniais poliais ir šalių sutarimu atlikus pamatų perprojektavimo darbus bei pirminio 325 mm skersmens spraustinių pamatų sprendinio keitimą į didesnio 600 mm skersmens gręžtinių polių sprendinį, atsirado konstrukcinio sprendinio pabrangimas bei vykdant pamatų įrengimo / betonavimo darbus, dalyvaujant visoms projekto šalims, buvo fiksuotas ženklus betono pereikvojimas lyginant su projektiniais planuotais gręžtinio pamato įrengimui skirtais betono išeigos kiekiais; šalims nustačius pasikeitusius darbų apimtis ir suskaičiavus gręžtinių polių įrengimui skirto betono pereikvojimo kiekius, šalys nustatė, kad gręžtinių polių betono pereikvojimo probleminėse vietose pabrangimo suma yra 56 524,28 Eur be PVM. Pabrangimo sumos aprašymas ir prašymas šią papildomų išlaidų sumą apmokėti pateiktas subrangovo 2023 m. birželio 1 d. rašte Nr. 06/01. Šalims atlikus perprojektavimą bei nustačius pasikeitusias darbų apimtis šalys nustatė, kad spraustinių projektinių polių keitimo kaina I (pirmojo) darbų etapo projektui sudaro 16 (šešiolika) vienetų sklypo projektinių taškų, kuriuose keitimas į gręžtinius polius Ø600mm pabrango 1 119,50 Eur/vnt. ir visa pabrangimo suma yra 17 912,00 Eur be PVM. Šalys patvirtina, jog subrangovo pagal sutartį atliktų nenumatytų papildomų darbų bendra suma yra 74 436,28 Eur be PVM.

98.       Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) parengtos Panaudoto betono kiekio ataskaitos (nuo 2023 m. vasario 8 d. iki 2023 m. gegužės 16 d.) duomenimis teorinis betono kiekis sudarė 2 153,43 kub. m, betono kiekis su 15 proc. pereikvojimu – 2 476,44 kub. m, faktinis kiekis – 3 145,20 kub. m, pereikvojimas – 668,76 kub. m.

99.       UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 1 d. raštu prašė UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ kompensuoti 56 524,28 Eur pridedant PVM už perteklinį betono išeikvojimą. Kitu tos pačios dienos raštu – kompensuoti 17 912 Eur pridedant PVM dėl pakeistos pamatų konstrukcijos keičiant: 325 mm skersmens spraustinių pamatų sprendinio keitimą į didesnio 600 mm skersmens gręžtinių polių sprendinį.

100.       Atsakovė, nesutikdama su nuostolių dydžiu, abstrakčiai teigia, kad jie nepagrįsti, ekonomiškai nebūtini ir nenaudingi, tačiau įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovės apskaičiuotu ir nurodytu žemės sklypo kokybės trūkumų šalinimo išlaidų dydžiu nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje apklaustas liudytojas taip pat patvirtino priimtų sprendimų ekonominį racionalumą, nurodęs, kad iškasti didelių gabaritų statybines atliekas, viską užkasti ir gręžti iš naujo – lemtų didesnes sąnaudas. Taip pat kad betono sąnaudos pagal projektą įprastai apskaičiuojamos su 15 proc. sąnaudomis, tačiau šiuo atveju net jos buvo viršytos.

101.       Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus apie neva realiai nepatirtas išlaidas paneigia ieškovės teiginiai, kad ieškinio pateikimo metu nurodytos išlaidos nebuvo sumokėtos atsižvelgiant į sutartyse nustatytus atsiskaitymo ypatumus. Subrangos 2.8 papunktyje įtvirtinta subrangovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo tvarka, pagal kurią numatytas apmokėjimas per 60 kalendorinių dienų nuo generalinio rangovo sąskaitos faktūros akceptavimo. Į bylą pateikta UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta 2023 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra VR Nr. 0010225 pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 už 2023 m. birželio mėn., pažyma Nr. 6 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (325 mm skersmens spraustinių pamatų sprendinio keitimas į didesnio 600 mm skersmens gręžtinių polių sprendinį ir pereikvotas betonas), atliktų darbų aktas Nr. 6 patvirtina pareigą apmokėti 74 436,28 Eur išlaidas. 2023 m. rugpjūčio 23 d. UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ mokėjimo pavedimas 135 739,47 Eur sumai, mokėjimo paskirtis VR0010225, VR0010220 patvirtina atsiskaitymą su subrangove. Rangos sutarties 9.1 punkte nustatyta atsiskaitymo tvarka per 5 darbo sienas po to, kai šalys pasirašo atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, generalinis rangovas įsipareigoja pateikti užsakovui sąskaitą faktūrą darbų kainos daliai, numatytai tokiame akte. Užsakovas tokioje sąskaitoje nurodytą sumą, išskyrus sutartyje numatytas išimtis, įsipareigoja sumokėti per 25 kalendorines dienas po PVM sąskaitos faktūros gavimo. Bylos duomenimis į ieškovei pateiktą 2023 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. DGSV0000452, kurios apmokėjimo terminas iki 2023 m. liepos 14 d., 1 019 080,16 Eur suma, pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 už 2023 m. birželio mėnesį, įeina UAB (duomenys neskelbtini) atlikti polių darbai. Bylos duomenimis ieškovė 2023 m. liepos 31 d. apmokėjo 968 126,15 Eur sumos sąskaitą faktūrą DGSV0000452. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, kad daikto trūkumų šalinimo išlaidos patirtos realiai.

102.       Reikalavimas atlyginti daikto trūkumų šalinimo išlaidas (nuostolius) reiškia reikalavimą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Pagal CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Dėl to ieškovė turi pareigą įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovės veiksmus (neveikimą), nuostolių faktą, jų dydį, taip pat nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) priežastinį ryšį. Byloje esančių duomenų visuma teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, pardavus nekokybišką (turintį trūkumų) daiktą, netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus (pateiktas garantijas) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Taip pat įrodytas nuostolių faktas (perprojektavimo ir betono perviršio išlaidos), pagrįstas ir priežastinis neteisėtų atsakovės veiksmų bei kilusių nuostolių ryšys – pardavus nekokybišką daiktą, ieškovei kilo poreikis keisti projektinius sprendinius bei pairtos nenumatytos išlaidos.

103.       Esant nustatytoms atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovei nepaneigus ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių patirtas daikto trūkumų šalinimo išlaidas, teismas tenkina ieškinį ir priteisia ieškovei iš atsakovės 74 436,28 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. 

104.       Teismo vertinimu, kiti šalių pateikti argumentai (išskyrus toliau aptariamus) neturi lemiamos įtakos nagrinėjamam ginčui, todėl teismas detaliau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

105.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 74 436,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ieškinio senaties termino

106.       Atsakovė byloje prašo pareikštam ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.), teigia, kad ieškinys atmestinas šiuo pagrindu. Šalių žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2021 m. liepos 29 d., tad ieškovė jau seniai turėjo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą, o 6 mėnesių ieškinio senaties terminas jau seniai yra pasibaigęs. Prie ieškinio pateikta Panaudoto betono kiekio ataskaitos nuo 2023 m. vasario 8 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. rodo, kad darbai buvo vykdomi bent jau 2023 m. vasario mėn. Labiausiai tikėtina, kad ieškovė apie tariamą savo teisės pažeidimą sužinojo ženkliai anksčiau nei 2023 m. vasario mėn. 

107.       CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Vadovaujantis CK išdėstytu reglamentavimu, teismas priima nagrinėti reikalavimą apginti asmens pažeistą teisę nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pareikšti tokį reikalavimą yra pasibaigęs, tačiau tuo atveju, jeigu priešinga ginčo šalis pareikalauja taikyti ieškinio senatį, o teismas nenustato aplinkybių, pagrindžiančių, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą teismui ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalys, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). 

108.       Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas sudaro 10 metų. Atskirų rūšių reikalavimams CK ir kituose įstatymuose yra nustatyti specialūs sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis).

109.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl paaiškėjusių daikto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.)). Sprendžiant, ar ieškovė, pateikdama ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia.

110.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013; 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015). Kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-943/2022).

111.       Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje nenustatė daikto kokybės garantijos termino. Pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalį, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Šiuo aspektu teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, kad kadangi žemės sklypo trūkumai buvo paslėpti tam tikroje žemės sklypo dalyje giliai po žeme, kol statybos leidimo, išduoto 2022 m. gruodžio 22 d., 2023 m. sausio 9 d. statybos rangos ir 2023 m. sausio 11 d. subrangos sutarčių pagrindu nebuvo pradėti statybos darbai, paslėptų žemės sklypo trūkumų anksčiau pastebėti nebuvo galimybės. Nagrinėjamu atveju ieškovė pretenziją atsakovei dėl 2021 m. liepos 29 d. sutartimi įgyto daikto kokybės pateikė 2023 m. gegužės 4 d., t. y. per CK 6.338 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą. Atsakovė į nurodytą pretenziją atsakė 2023 m. gegužės 29 d. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aptartą reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, spręstina, kad 6 mėnesių ieškinio senaties terminas prasidėjo 2023 m. gegužės 29 d. ir 2023 m. liepos 28 d. pateikusi ieškinį teismui ieškovė jo nėra praleidusi.

Dėl baudos

112.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – pavėluotą įrodymų pateikimą.

113.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

114.       Kasacinio teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2017 65 punktas).

115.       Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje negalima nuspręsti, kad atsakovė įrodymus, susijusius su ginčo žemės sklype atliktais geologiniais tyrimais, pateikė elgdamasi akivaizdžiai nesąžiningai, veikdama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsakovė pateiktais įrodymais gynėsi nuo ieškinio reikalavimų, taip pat teigė, kad ieškovė disponuodama šiais įrodymais pati jų į bylą neteikė. Nors dėl atsakovės prieš pat teismo posėdį pateiktų įrodymų bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, tačiau tai buvo vienkartinis atvejis, kurio negalima vertinti kaip sąmoningo veikimo prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Todėl nagrinėjamu atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų, sudarančių pakankamą pagrindą skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

116.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 9 207 Eur išlaidas: paduodama ieškinį sumokėjo 1 342 Eur žyminį mokestį (2023 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymas) ir turėjo 7 865 Eur išlaidų už advokato paslaugas (2023 m. lapkričio 30 d. sąskaita bei 2023 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymas). Išlaidos advokato pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų dydžių, todėl ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės priteisiama 9 207 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

117.       Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi valstybei iš atsakovės priteisiama 14,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį patenkinti. 

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus verslo parkas“, juridinio asmens kodas 305621996, iš atsakovės bendros Lietuvos ir Danijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Lautra Motors“, juridinio asmens kodas 110607882, 74 436,28 Eur (septyniasdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt šešis eurus, 28 centus) paslėptų daikto trūkumų šalinimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9 207 Eur (devynis tūkstančius du šimtus septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės bendros Lietuvos ir Danijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Lautra Motors“, juridinio asmens kodas 110607882, 14,57 Eur (keturiolika eurų, 57 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                 Aušra Mazaliauskienė