VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RV CARGO“ atstovui uždarosios akcinės bendrovės „RV CARGO“ vadovui V. K.,

atsakovo S. M. (S. M.) atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RV CARGO“ ieškinį atsakovui S. M. (S. M.) dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

uždaroji akcinė bendrovė „RV CARGO“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, l. 1–5) S. M. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2024 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. DGKS-1215 darbo byloje Nr. APS-131-25632/2023 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria darbuotojo prašymas buvo patenkintas iš dalies ir nuspręsta išieškoti darbuotojui iš darbdavės 136,68 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2023 m. gruodžio mėn., 48,63 Eur (neatskaičius mokesčių) ligos išmoką, 2 118,48 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 1 095,91 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, ir prašydama atmesti darbuotojo Darbo ginčų komisijai pareikštą prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo bei priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad nuo 2021 m. kovo 2 d. atsakovas pradėjo dirbti įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju 2021 m. kovo 1 d. ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties pagrindu; 2023 m. kovo 1 d. šalys sudarė darbo sutarties priedą Nr. 1, kuriuo susitarė, kad atsakovas dirbs tik Lietuvoje ir nustatė 850 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Pabrėžė, kad jokios nepriemokos atsakovui nėra, priešingai, atsakovui už 2023–2024 m. susidarė 2 224,91 Eur darbo užmokesčio permoka. Nurodė, kad darbo užmokestis atsakovui buvo mokamas avansu. Ieškovės teigimu, su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną. Atkreipė dėmesį į tai, kad Darbo ginčų komisija sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nebuvo apmokamose atostogose atskirais laikotarpiais ir nepagrįstai tuo remiantis priskaičiavo atsakovui didesnę negu priklauso kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Paaiškino, kad atsakovas kasmetinėse apmokamose atostogose buvo laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. gegužės 27 d., nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d., nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2023 m. liepos 11 d. savo prašymų pagrindu. Mano, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai sprendime konstatavo, jog vien šių prašymų neįregistravimas Sodroje savaime reiškia, kad atsakovas neatostogavo ir jam už nurodytą laikotarpį turėjo būti priskaičiuota ir išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas įmonės vadovas papildomai paaiškino, kad būdavo dienų, kai atsakovas būdavo pravaikštose, įmonė tai žymėjo, atsakovas padarė įmonei daug žalos, bet nuobaudos jam nebuvo skiriamos, siekiant išsaugoti jam darbo vietą; mokėjimai atsakovui būdavo daromi avansu, nes jis nuolat prašydavo jam mokėti avansus, žadant, kad už juos atidirbs, visada atsakovui būdavo permoka, todėl papildomai atostoginiai jam nebuvo mokami, nes jie buvo sumokėti jam išmokėtais avansais; atsakovas atostogavo, nors teismui melagingai teigia neatostogavęs.

Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (el. b. t. I, l. 106–107).

Atsakovas paaiškino, kad jis dirbo pas ieškovę vairuotoju, 2023 m. kovo 1 d. šalių susitarimu, priedas prie darbo sutarties Nr. 1, šalys susitarė, kad ieškovės mokamas jam atlyginimas sudarys 850 Eur per mėnesį, darbo sutartyje numatyta, kad nustatomas 40 valandų per savaitę darbo režimas, ieškovė pateikė informaciją, kad per laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. įmonė jam sumokėjo 8 324,06 Eur darbo užmokestį, tačiau, jo įsitikinimu, minėta suma nesutampa su ieškovės pateiktais dokumentais. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktas darbo užmokesčio apskaičiavimas neatitinka realių, jo dirbtų darbo valandų.

Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad nors atsakovas buvo teikęs įmonei tris prašymus išleisti jį kasmetinėms atostogoms, tačiau įmonė jų netenkino, jis neatostogavo, atostoginių negavo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad atsakovas jokių pravaikštų nedarė, bet darbdavė atžymėjo jam mažiau darbo dienų nei jis dirbo. 

Ieškinys atmetamas. 

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju tinkamumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. kovo 1 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas nuo 2021 m. kovo 2 d. įmonėje pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose už 650 Eur darbo užmokestį su 50 proc. dienpinigiais (el. b. t. I, b. l. 24–26), šalys 2023 m. sausio 1 d. pasirašė priedą prie darbo sutarties Nr. 1, pagal kurį atsakovui nuo 2023 m. sausio 1 d. mokamas 850 Eur darbo užmokestis ir sutarta, jog darbuotojas dirbs tik Lietuvoje, nevyks į užsienį (el. b. t. I, b. l. 27). Atsakovas 2022 m. gegužės 13 d. surašė prašymą išleisti jį kasmetinių apmokamų atostogų nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. (el. b. t. I, b. l. 27), 2022 m. liepos 18 d. prašymą išleisti jį atostogų nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. (el. b. t. I, b. l. 32) ir 2023 m. birželio 9 d. prašymą išleisti jį kasmetinių atostogų nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2023 m. liepos 11 d. (el. b. t. I, b. l. 31). 2023 m. gruodžio 15 d. reikalavimu atvykti į darbą ieškovė pareikalavo atsakovo atvykti į darbą iki 2023 m. gruodžio 22 d. ir pateikti paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą 2023 m. gruodžio 8 d. (el. b. t. I, b. l. 77). 2024 m. sausio 4 d. pranešimu apie darbo sutarties nutraukimą, ieškovė informavo atsakovą apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2024 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (el. b. t. I, b. l. 76). Atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su 2023 m. gruodžio 20 d. prašymu (el. b. t. I, l. 51), Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo prašymą patenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 136,68 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2023 m. gruodžio mėn., 48,63 Eur (neatskaičius mokesčių) ligos išmoką, 2 118,48 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 1 095,91 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas (el. b. t. I, b. l. 9–18), nesutikdama būtent su šia Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi ieškovė kreipėsi į teismą, kas ir bus vertinama šioje byloje, likusioje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl teismas dėl jos nepasisakys.

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 126 straipsnio 2 dalį, darbuotojams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.

Pagal DK 127 straipsnio 6 dalį, kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.

Pagal DK 146 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Nagrinėjamu atveju darbuotojas nurodė, jog darbdavė, atleidusi jį iš darbo, galutinai su juo neatsiskaitė, su kuo darbdavė nesutinka, teigdama, kad darbuotojui atsiskaitymą visada mokėdavo avansais ir yra susidariusi netgi permoka.

Byloje nustatyta, kad šalys buvo sulygusios nuo 2023 m. sausio 1 d. mokėti darbuotojui 850 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Nagrinėjamu atveju darbdavė teigia darbuotojui darbo užmokestį ir atostoginius mokėjusi avansais, todėl, jos teigimu, yra susidariusi darbo užmokesčio darbuotojui permoka. Teismas pabrėžia, kad už įmonėje atliekamas finansines operacijas yra atsakinga darbdavė, o darbo teisiniai santykiai pasižymi tuo, kad darbuotojui darbo užmokestis turi būti mokamas reguliariai šalių nustatytais terminais, DK nenumato, kad darbdavė gali mokėti darbo užmokestį iš anksto, nereguliariai, neapibrėžto dydžio ir pan., toks modelis, kuomet darbuotojui iš anksto mokamos didesnės nei jam priklauso pagal darbo sutartį sumos, neatitiktų apmokėjimo už darbą esmės, toks susitarimas pažeistų DK 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą draudimą sudaryti civilinio pobūdžio susitarimus dėl DK nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, be to, darbuotojas, kaip silpnesnioji darbo santykių šalis, gavęs sumas, kurias laiko darbo užmokesčiu, gali jas panaudoti asmeniniams gyvenimo poreikiams. Byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl kitokio darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų mokėjimo būdo nei nustatyta DK. Būtent darbdavė, sumokėjusi didesnes su darbo santykiais susijusias sumas, turėjo tinkamai įforminti tokių sumų išmokėjimą, o to nepadariusi darbdavė negali gintis, kad darbuotojui mokėtos sumos turi būti traktuojamos taip, kaip jas pageidauja traktuoti būtent pati darbdavė.

Darbdavys, būdamas juridiniu asmeniu, turi veikti itin atidžiai ir tinkamai, savo veiklą organizuoti taip, kad būtų įmanoma identifikuoti jo atliekamų veiksmų seką ir aplinkybes. Nagrinėjamu atveju darbdavė neįrodė buvusio susitarimo su darbuotoju dėl darbo užmokesčio mokėjimo avansais.

Teismas išsamiai įvertinęs į bylą pateiktą medžiagą nustatė, kad už darbuotojo ginčijamą laikotarpį (2023 m. spalio–gruodžio mėn.) darbuotojui buvo priskaičiuotas išmokėti 1 060,80 Eur darbo užmokestis, buvo išmokėtas 1 040 Eur darbo užmokestis, tačiau už gruodžio mėnesį mokėjimas turėjo būti atliekamas sausio mėn., tačiau tai padaryta nebuvo, todėl darbuotojui iš darbdavės priteisiamas 138,68 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis už 2023 m. gruodžio mėn., o didesnės darbuotojui darbdavės išmokėtos sumos nurodytu laikotarpiu laikomos darbdavės mokėtomis premijomis darbuotojui. Darbdavė yra įforminusi konkretų kiekvieną mėnesį darbuotojo dirbą dienų skaičių, kuriuo darbuotojas nepaneigė, todėl teismas neturi pagrindo perskaičiuoti darbuotojui išmokėtinų sumų. Taipogi, nors darbdavė deklaravusi 2023 m. lapkričio 13–14 d. ligos išmoką, tačiau jos darbuotojui išmokėjusi nėra, todėl darbuotojui iš darbdavės priteisiama 48,63 Eur (atskaičius mokesčius) ligos išmoka. Pastebėtina, kad į bylą yra pateikti darbuotojo darbdavei rašyti prašymai suteikti jam kasmetines atostogas, tačiau, darbuotojo teigimu, tokie prašymai darbdavės patenkinti nebuvo, jis 2023 m. neatostogavo, apie jų patenkinimą darbdavė įrodymų į bylą nepateikė, kadangi įmonė atsakinga už tinkamą dokumentacijos įforminimą, tačiau to nepadariusi turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes, todėl darbuotojui iš darbdavės priteisiama 2 118,48 Eur (neatskaičius mokesčių) (40,74 Eur × 52 d. d.) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.  

Kaip jau nustatyta aukščiau, darbdavė su darbuotoju nei jo atleidimo iš darbo dieną, nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos neatsiskaitė, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta. Byloje nustatyta, jog ieškovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti įstatymo nustatyto dydžio netesybas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022). Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas priteisia atsakovui iš ieškovės 2 281,56 Eur (neatskaičius mokesčių) (už 4 mėn.; 570,39 Eur × 4 mėn.) netesybas, laikydamas, kad toks netesybų dydis yra teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas nagrinėjamoje situacijoje.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RV CARGO“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui S. M. (S. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RV CARGO“ (į. k. 305537103) 138,68 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų ir šešiasdešimt aštuonių centų) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2023 m. gruodžio mėn., 48,63 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų ir šešiasdešimt trijų centų) (atskaičius mokesčius) ligos išmoką, 2 118,48 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto aštuoniolikos eurų ir keturiasdešimt aštuonių centų) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2 281,56 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir penkiasdešimt šešių centų) (neatskaičius mokesčių) netesybas ir 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo dalį dėl S. M. (S. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „RV CARGO“ (į. k. 305537103) priteistos 570,39 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos vykdyti skubiai.