KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. S. turtui iki ieškinio teismui pareiškimo dienos,

n u s t a t ė:

Pareiškėja S. P. prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę- padaryti įrašą viešajame registre dėl A. S. nuosavybės teise priklausančio buto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo uždraudimo. Nurodė, kad 2012-12-05 ji kreipėsi į policiją dėl galimo A. S. sukčiavimo. Įtaria, kad atsakovė,  iškviesta į policiją dėl pradedamo ikiteisminio tyrimo, gali jos vienintelį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), realizuoti. Turi duomenų, kad apie buto pardavimą yra skelbiama internete.

Prašymas atmestinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010).

Pagal CPK 147 str. 3 d. teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nepareiškus ieškinio, tik remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu. CPK 147 str. 3 d. nustato, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, prašyme turi nurodyti, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams. Laikinųjų priemonių taikymo iki pareiškiant ieškinį tikslas – išvengti atsakovo veiksmų, kuriais jis, iki bus pareikštas ieškinys, kurio negalima pareikšti jau paduodant teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apsunkintų galimo teismo sprendimo vykdymą arba padarytų jį negalimu.

Teismų praktikoje pažymima, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui.

Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5322-560/2010).

Pareiškėja prašyme nurodo iš esmės vienintelę aplinkybę, dėl kurios turi būti pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, o būtent, kad jai kyla įtarimų, kad A. S. iškviesta į policiją dėl pradedamo ikiteisminio tyrimo, gali jos vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą- butą, esantį (duomenys neskelbtini), realizuoti,- yra duomenų, kad apie buto pardavimą yra skelbiama internete. Vertindamas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjos nurodyti teiginiai iš esmės yra deklaratyvūs ir savaime dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymu varžyti kito asmens teises. Iš pareiškėjos pateikto pareiškimo dėl sukčiavimo kopijos (kiti dokumentai į bylą nepateikti) matyti, kad buto pirkimo- pardavimo sandoris tarp jos ir A. S. turi būti sudarytas iki 2012-12-30, t. y. terminas šiam sandoriui sudaryti nėra pasibaigęs. Pareiškėja taip pat nepateikė duomenų, įrodančių, kad A. S. turtinė padėtis yra bloga, ir ji, neįvykus sandoriui dėl jos kaltės, negalės atsiskaityti su pareiškėja. Pareiškėja taip pat nepateikė teismui duomenų, įrodančių kad A. S. iki ieškinio padavimo imsis aktyvių veiksmų, siekdama perleisti jai priklausantį turtą- vien tik deklaratyvūs teiginiai, tokie kaip „yra duomenų, kad yra skelbiama apie buto pardavimą internete“, jų nepagrindžiant, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymu varžyti kito asmens teises. Be to neįvykdyta įstatymo sąlyga nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu- CPK 174 str. 2 d., t. y. neaišku kas kliudė pareiškėjai pateikti ieškinį kartu su prašymu- tik nurodoma, kad ieškinys ruošiamas. Darytina išvada, jog kreipdamasi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo dienos pareiškėja tinkamai neįgyvendino įstatymo numatytų reikalavimų, neįrodė galimos grėsmės būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nenurodė pagrįstų priežasčių, pateisinančių ieškinio pareiškimo atidėjimą bei neįrodė, jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė jos turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. S. turtui iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 str., 151 str., 290 str., 291 str., teismas

n u t a r i a:

Atmesti pareiškėjos S. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. S. turtui.

              Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                       Audra Kriščiūnienė