Civilinė byla Nr. e2A-969-924/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21652-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Evaldo Burzdiko ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. K., atstovaujamo advokatės N. G., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1121-920/2019 pagal ieškovų G. S. K. ir T. A. K. ieškinį atsakovui K. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo K. K. priešieškinį ieškovams G. S. K. ir T. A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys A. S. ir D. V..

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami atidalinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas: 1) atidalinti ieškovams G. S. K. ir T. A. K. ir atsakovui K. K. bendra daline nuosavybe priklausančias patalpas, plane pažymėtas indeksais a-1 ir a-4; 2) paskirti ieškovams asmeninės nuosavybės teise patalpą pažymėtą plane indeksu a-4 (20,86 kv. m); 3) paskirti atsakovui asmeninės nuosavybės teise patalpas pažymėtas plane indeksu a-1 (11,33 kv. m); 4) priteisti ieškovų naudai 1 500 Eur kompensaciją už atsakovo naudai tenkančią didesnę turto dalį (papildomus 5,16 kv. m a-1 indeksu pažymėtoje patalpoje); 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1) butas, (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis a-5 (15/100 nuo 45,83 kv. m), a-4 (84/100 nuo 20,86 kv. m); 2) butas, (duomenys neskelbtini) su patalpomis: 21-1 (29,53 kv. m), 21-1a (2,79 kv. m), 21-2 (1,65 kv. m), 21-3 (1,89 kv. m), 21-4 (4,93 kv. m); bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-1 (1/2 nuo 11,33 kv. m), a-3 (25/77 nuo 5,37 kv. m), a-5 (1/11 nuo 45,83 kv. m). Atsakovui priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1) butas, (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-1 (1/4 nuo 11,33 kv. m), taip pat butas, (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-3 (41/1000 nuo 5,37 kv. m), a-4 (160/1000 nuo 20,86 kv. m), a-5 (44/1000 nuo 45,83 kv. m). Siekdama atidalyti jai priklausantį turtą ir jį naudoti asmeninės nuosavybės teise, ieškovė parengė planą, pagal kurį jai atitektų bendrojo naudojimo patalpos pažymėtos plane, indeksais a-4, o atsakovui - bendrojo naudojimo patalpos pažymėtos plane a-1. Patenkinus ieškinį, ieškovų prašomos atidalinti patalpos būtų visiškai izoliuotos nuo likusio turto, t. y. tiek ieškovams, tiek atsakovui priklausančios patalpos būtų naudojamos atskirai. Tarp šalių yra konfliktiški santykiai, todėl bendrosios nuosavybės nustatymas tik apsunkintų naudojimąsi nuosavybe, sudarytų prielaidas kilti problemoms ir nesutarimams ateityje. Atsakovas priešieškinyje teigia, kad ieškovai ir trečiasis  asmuo A. S. nesinaudoja patalpomis, tačiau nutyli esminį faktą, jog atsakovas savavališkai yra užrakinęs bendro naudojimo patalpas a-1, a-4 ir bendrasavininkams nesuteikia galimybės patekti į jas, tokiu būdu apriboja ieškovų teises ir galimybę naudotis patalpomis. Ieškovų reiškiamas bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo būdas, atsižvelgiant į proporcingumo ir protingumo, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, yra priimtiniausias, nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai.

2.       Atsakovas pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą: patalpą pažymėtą indeksu a-4, esančią adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ieškovams ir atsakovui, priteisiant nuosavybėn atsakovui K. K.; priteisti nuosavybėn atsakovui nuosavybės teise priklausančią patalpos a-1 dalį - 2,83 kv. m; priteisti iš atsakovo ieškovams 13 136,53 Eur kompensaciją; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas Nr. 11 su bendro naudojimo virtuve, pažymėta indeksu a-1 (virtuvė, 1/4 dalis nuo 11,33 kv. m, kas sudaro 2,83 kv. m), bei vieno kambario butas Nr. 12A su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais a-3 (tualetas, 41/100 nuo 5,37 kv. m, kas sudaro 0,22 kv. m.), a-4 (virtuvė, 160/1000 nuo 20,86 kv. m., kas sudaro 3,34 kv. m), a-5 (koridorius, 44/1000 nuo 45,83 kv. m, kas sudaro 2,02 kv. m). Šį turtą atsakovas 2015 m. vasario 27 d. įgijo pagal paveldėjimo teisę po savo senolės A. G. mirties. Bendro naudojimo patalpomis – virtuvėmis ir tualetu, iš visų bendraturčių naudojasi tik atsakovas, kadangi visi kiti bendraturčiai šios paskirties patalpas yra įsirengę savo gyvenamosiose patalpose. Bendro naudojimo patalpa, pažymėta indeksu a-4 atsakovas daugelį metų naudojasi vienas, kadangi ieškovai virtuvės patalpą yra įsirengę jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Tokių patalpų atsakovas įsirengti neturi galimybės, todėl virtuvės patalpą naudoja pagal paskirtį. Nėra ginčo, kad tiek patalpa, pažymėta indeksu a-1, tiek patalpa, pažymėta indeksu a-4, kuriose yra įrengtos virtuvės, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tiek ieškovams, tiek atsakovui, o patalpa a-1 dar ir trečiajam asmeniui A. S., tačiau kaip jau nurodyta, ieškovai ir trečiasis asmuo A. S. šiomis patalpomis nesinaudoja. Atsakovas naudojasi patalpa, pažymėta indeksu a-4, šioje patalpoje stovi dujinė viryklė, atsakovas moka pagal sutartį už dujas, taip pat atsakovas moka už šioje patalpoje suvartojamą elektros energiją, t. y. patalpa atsakovo ir jo šeimos narių naudojama pagal tiesioginę šios patalpos paskirtį. Atidalijant patalpas pagal atsakovo pasiūlymą, ieškovų teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti, kadangi tiek patalpa, pažymėta indeksu a-1, tiek patalpa, pažymėta indeksu a-4, ribojasi su kitomis ieškovų patalpomis. Patalpa a-1 ribojasi su ieškovų patalpomis, kurias jie naudoja savo šeimos poreikiams tenkinti, kas leidžia teigti, kad atidalinimo būdu šios patalpos priskyrimas ieškovams labiau atitiktų jų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priešieškinį atmetė; atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą patalpą, pažymėtą indeksu a-4, esančią adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ieškovams G. S. – K. ir T. A. K. bei atsakovui K. K., šią patalpą priteisiant nuosavybėn ieškovams; priteisė atsakovui K. K. nuosavybėn ieškovams G. S.-K. ir T. A. K. nuosavybės teise priklausančios patalpos a-1, esančios adresu (duomenys neskelbtini), dalį - 5,665 kv. m; priteisė iš atsakovo ieškovų naudai 2 058 Eur kompensaciją bei 593,39 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 25,83 Eur žyminio mokesčio.

4.       Teismo vertinimu, kiekvienai iš šalių siekiant gauti patalpą, pažymėtą indeksu a-4, o kitai šaliai atiduoti patalpą ar jos dalį, pažymėtą indeksu a-1, pagrindiniu ginčo sprendimo kriterijumi turi būti pripažintas turimos nuosavybės ginčo patalpose dydis. Tai reiškia, kad atsakovo siekis gauti asmeninės nuosavybės teise patalpą, pažymėtą indeksu a-4, kurioje jam priklauso tik 160/1000 dalis nuo 20,86 kv. m, t. y. tik 3,34 kv. m, tuo tarpu kai ieškovams priklauso 17,52 kv. m - daugiau nei penkis kartus didesnė patalpos dalis, negalėtų būti pripažinta atitinkančiu proporcingumo principą, o taip pat ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Todėl esant bendraturčių nesutarimams, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovams priklauso didžioji dalis patalpos, pažymėtos plane indeksu a-4, ši patalpa priteista ieškovams.

5.       Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog patalpa a-4 daugiau negu penkis dešimtmečius priklauso atsakovo šeimai, negali būti pripažinta svarbesne už nurodytas aplinkybes dėl šalių turimų turto proporcijų bendrojoje dalinėje nuosavybėje dydžio. Juolab, kad atsakovo mama patvirtino, jog raktus nuo šios patalpos turi tik ji ir ieškovai be jos žinios ar leidimo į jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią patalpą pakliūti negali. Teismo vertinimu, atsakovo atstovės parodymai paneigia galimybę atsakovui remtis ilgalaikio naudojimosi šia patalpa aplinkybe, nes iš ieškovų dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių tokia galimybė buvo atimta. Patalpa a-4 ribojasi su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu butu, (duomenys neskelbtini), tačiau nesiriboja su atsakovui priklausančiais butais, todėl jos paskyrimas ieškovams, taip pat atitiktų protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise patalpoje a-1, priklauso ½ dalis nuo 11,33 kv. m (5,665 kv. m), atsakovui - ¼ dalis (2,83 kv. m),  trečiajam asmeniui - taip pat ¼ dalis (2,83 kv. m). Atsakovui, kaip kompensacija natūra už jo turimą patalpoje a-4, nuosavybės 3,34 kv. m dalies priteisimą ieškovams, yra priteisiama ieškovams patalpoje a-1, priklausanti ½ nuosavybės dalis, t. y. 5,665 kv. m. Į bylą ieškovų pateiktas įsipareigojimas pirkti virtuvės dalį iš trečiojo asmens nesuteikia ieškovams nuosavybės teisės į šią patalpos dalį, taigi ir galimybės disponuoti šia patalpos dalimi, perleidžiant ją atsakovui. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimas paskirti atsakovui patalpą a-1 gali būti tenkinamas tik iš dalies, nes atsakovui nuosavybės teise yra priteisiama tik ieškovams priklausanti ½ patalpos a-1 nuosavybės dalis.

7.       Sprendžiant kompensacijos už šalims tenkančias nevienodas turto dalis skirtingose patalpose klausimą, teismas rėmėsi atsakovų pateikta nekilnojamojo turto konsultacine išvada, nes jos turto vertinimo pagrįstumą ieškovai pripažino 2019 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu ir atsisakė prašymo remtis savo pateiktais eksperto skaičiavimais. Ieškovams priklausančios ½ patalpos a-1 nuosavybės dalies rinkos vertė yra 5 050 Eur, atsakovui priklausančios patalpos a-4 160/1000 dalies rinkos vertė yra 2992 Eur, todėl atidalinus tarp šalių patalpas nurodytu būdu, iš atsakovo ieškovų naudai teismas priteisė 2 058 Eur skirtumą, kaip kompensaciją už jam natūra tenkančią didesnės vertės patalpą.

8.       Teismas sprendė, kad nors atidalinus daiktą natūra nurodytu būdu atsakovui tenkanti dalis patalpoje a-1 išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu A. S., teismo vertinimu, toks atidalinimas nepažeidžia kasacinio teismo nurodomo prioritetinio visiško daikto atidalijimo reikalavimo, kaip geriausiai užtikrinančio maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, nes tokiu būdu yra užkertamas kelias kilti nesutarimams tarp ieškovų ir atsakovo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu valdomo turto, atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu ieškovų ir atsakovo valdomo turto patalpose, pažymėtose indeksais a-1 ir a-4, nelieka. Todėl pasirinktas atidalijimo būdas, kuriame patalpa, pažymėta indeksu a-4, atitenka ieškovams asmeninės nuosavybės teise, o patalpa, pažymėta indeksu a-1, atitenka atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu, pripažintina optimaliausiu atidalijimo variantu šioje byloje, nes šalių bendros nuosavybės dalys tokiu būdu yra maksimaliai įmanomai sumažinamos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovas K. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį patenkinti; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priimti pateiktus rašytinius įrodymus ir juos vertinti nagrinėjant apeliacinį skundą; nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (4 t. e. b. l. 39-45). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė materialines ir procesines teisė normas. Nors padarė pagrįstą išvadą, kad ginčas turi būti sprendžiant taikant visiško daikto atidalijimo būdą, tačiau spręsdamas šį klausimą, teismas nepagrįstai visiško atidalijimo būdą taikė tik patalpai a-4, šio klausimo nespręsdamas dėl patalpos a-1. Toks ginčo sprendimo būdas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.

9.2.       Teismas, tenkindamas ieškinį, o atmesdamas priešieškinį, iš esmės paliko konfliktinę situaciją bendro naudojimo patalpoje a-1, kai tuo tarpu patenkinus priešieškinį, tokios konfliktinės situacijos nebeliktų, kadangi ieškovė su trečiuoju asmeniu yra susitarusios dėl trečiojo asmens nuosavybės dalies (2,83 kv. m) patalpoje a-1 pardavimo už labai patrauklią kainą – 1100,00 Eur (388,69 Eur už 1 kv. m), kai tuo tarpu atsakovas pagal teismo sprendimą ieškovei moka beveik tris kartus didesnę kainą – 894 Eur už 1 kv. m.

9.3.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad patalpos a-1 ir a-4 nesiriboja su atsakovui priklausančiomis patalpomis, jos abi ribojasi su ieškovams priklausančiomis patalpomis. Tačiau tiek į patalpą a-1, tiek į patalpą a-4 ieškovai patekti iš jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų negali, t. y. įėjimas į šias patalpas yra tik iš bendro naudojimo koridoriaus; patalpa a-1 ribojasi su ieškovams priklausančiomis patalpomis, kurias jie naudoja šeimos poreikiams tenkinti, kas leidžia teigti, kad atidalinimo būdu patalpos a-1 priskyrimas ieškovams labiau atitiktų jų interesus.

9.4.       Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovai patalpomis a-1 ir a-4 nesinaudoja, kadangi nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra įsirengę virtuvės patalpas, o atsakovas galimybės kambaryje įsirengti virtuvės patalpos neturi galimybės, todėl pagal paskirtį naudojasi patalpa a-4. Patalpa a-1 apleista, jos stovis yra nepatenkinamas, ką patvirtina antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurį apeliantas prašo priimti. Tam, kad šią patalpą būtų galima naudoti kaip virtuvę, reikalingos didelės investicijos. Tokiu būdu atidalinus patalpas, atsakovas patirtų nuostolių, kurių ieškovai nekompensuoja. Teismas ne tik nesprendė tokios kompensacijos dydžio klausimo, tačiau netgi nenustatė protingo termino, per kurį atsakovas turėtų galimybę patalpą a-1 įsirengti pagal jos paskirtį.

9.5.       Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovai pateikė atsakovui šešis pasiūlymus dėl bendraturčiams priklausančių patalpų atidalijimo, tačiau atsakovas nei vieno iš pasiūlymų nepriėmė. Ieškovams teikiant tiek atsakovo, tiek kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius pasiūlymus, atsakovas neturėjo pagrindo jų priimti, todėl teismas padaręs išvadą, kad atsakovas nebendradarbiavo, nors pats pripažino, kad tie pasiūlymai netinkami, nebuvo objektyvus ir nešališkas atsakovo atžvilgiu.

9.6.       Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl daugiau negu penkis dešimtmečius ginčo turto naudojimo jo šeimos, kuri, skirtingai nei ieškovai, šiame turte gyveno ir gyvena, naudojasi virtuve pagal paskirtį, o ieškovai įsigytas patalpas nuomoja. Ieškovai įgydami butą, (duomenys neskelbtini), žinojo, kad virtuvė yra naudojama pagal paskirtį kito bendraturčio – atsakovo, tačiau jie sandorį sudarė. Vien tai, kad ieškovai įgijo didesnę patalpos dalį, nesuteikia jiems išimtinės teisės manyti, kad patalpa jiems turi atitekti nuosavybės teise ją atidalinant.

9.7.       Nepagrįsta teismo išvada, kad dėl atsakovo kaltės ieškovai negalėjo patekti į ginčo patalpas. Teismas nevertino atsakovo motyvų, kad ieškovai Lietuvoje negyvena, realiai patys šiuo turtu nesinaudoja, butą išnuomojo. Patalpa a-4 rakinama tik nakčiai, siekiant išvengti vagysčių, kadangi namo laiptinė yra nerakinama. Ieškovės motina, gyvenanti ieškovams priklausančiame bute Nr. 21, kuriame taip pat yra įrengta atskira virtuvė, galėjo ir dabar gali bet kada į tas patalpas patekti, tačiau kadangi bendrai naudotis jomis neketino ir neketina, todėl tam nebuvo jokio poreikio.

9.8.       Teismas neturėjo pagrindo priversti atsakovą įgyti ieškovų nuosavybės dalį patalpoje a-1. Šioje patalpoje yra dar vienas bendraturtis – A. S., todėl atidalinant patalpas ieškovams priklausančią turto dalį perleisti tik atsakovui buvo neteisinga, juo labiau, kad atsakovas šios patalpos dalies įgyti nepageidavo.

10.       Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, nepriimti naujų įrodymų, dėl atsakovo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka spręsti teismo nuožiūra (4 t. e. b. l. 68-77). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.       Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčas tarp šalių turi būti sprendžiamas taikant visiško daikto atidalijimo būdą. Teismas pagrįstai atsižvelgė į šalių turimos nuosavybės proporcijas ir nustatė abiejų bendrojo naudojimo ginčo patalpų plotus bei ieškovams ir atsakovui priklausančias jų dalis.

10.2.       Nelikus bendrosios dalinės nuosavybės ieškovų ir atsakovo valdomo turto patalpose, užkertamas kelias kilti nesutarimams tarp ieškovų ir atsakovo dėl dalinės nuosavybės teise kartu valdomo turto. Byloje nepateikti dokumentai, patvirtinantys konfliktinę situaciją bendrojo naudojimo patalpoje a-1 tarp trečiojo asmens ir atsakovo, ko pasėkoje, atsakovas, galėtų tartis dėl trečiajam asmeniui priklausančios dalies patalpoje a-1 išpirkimo.

10.3.       Patalpos a-1 ir a-4 nesiriboja su atsakovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, jos ribojasi su ieškovams nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Todėl logiškas ir pagrįstas sprendimas atidalinti bendrojo naudojimo patalpą, priskiriant ją besiribojančios patalpos savininkams. Kadangi atsakovo nuosavybės teise turimos patalpos nesiriboja su ginčo patalpomis, todėl jam būtų vienodai patogu naudotis abiem ginčo patalpomis.

10.4.       Aplinkybė, kad ieškovai įgijo butą su bendrojo naudojimo patalpomis, nepaneigia ieškovų teisės atsidalinti teisės aktų nustatyta tvarka bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį turtą. Atsakovas ir jo mama virtuvės patalpas yra savavališkai užrakinę, todėl ieškovai buvo priversti savo lėšomis įsirengti virtuvę jiems nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose siekiant, kad jose būtų tinkamos sąlygos gyventi. Todėl atsakovo argumentas, kad teismo sprendimu pabloginamos jo sąlygos, kurių ieškovai nekompensuoja, yra neteisingas ir nesąžiningas.

10.5.       Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturėtų būti priimtas, nes apeliantas nepaaiškina, kodėl jis nebuvo pateiktas anksčiau, dėl kokios būtinybės šių įrodymų pateikimas pasidarė svarbus teikiant apeliacinį skundą. Abi ginčo patalpas buvo savavališkai užrakinę atsakovas ir jo mama, todėl atsakovas yra atsakingas už šių patalpų būklę, o faktinių aplinkybių konstatavimas atsakovo savavališkai užrakintose patalpose esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi.

10.6.       Ieškovai moka mokesčius už patalpas, kuriomis nesinaudoja, nes jomis naudojasi atsakovas. Pasibaigus bylos nagrinėjimui, lango pakeitimo išlaidos bus priskirtos tam butui, kurio savininkui priklausys patalpa a-4 (virtuvė).

10.7.       Atsakovas iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo nepareiškė teismui nušalinimo ir jokių pretenzijų dėl neobjektyvumo ar šališkumo. Tai, kad buvo atmesti atsakovo reikalavimai, nėra pagrindas teigti, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas.

10.8.       Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovai ir trečiasis asmuo susitarė dėl ginčo turto perleidimo vienas kitam už mažesnę kainą, kadangi teismas pasisakė šiuo klausimu sprendimo 9 p., t. y., kad įsipareigojimas pirkti virtuvės dalį nesuteikia ieškovams nuosavybės teisės į šią patalpos dalį. Dėl atliktų ekspertės paskaičiavimų bylos nagrinėjimo metu atsakovas pretenzijų neturėjo.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir naujų įrodymų

12.       Apeliantas (atsakovas) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laiko reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, šalių paaiškinimuose ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso tvarka.

13.       Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. kovo 5 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas ginčo patalpos, pažymėtos indeksu a-1, faktinis stovis, kurį prašo prijungti prie bylos. Apeliantas nenurodo būtent kokias bylai reikšmingas aplinkybes šiuo protokolu siekia įrodyti, apeliaciniame skunde tik nurodo, kad patalpa a-1 yra apleista ir, kad šią patalpą būtų galima naudoti pagal paskirtį – kaip virtuvę, reikalingos didelės investicijos.

14.       Ieškovai prašo apelianto prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo atmesti, nes nepaaiškinta dėl kokios būtinybės šių įrodymų pateikimas pasidarė svarbus teikiant apeliacinį skundą. Be to, abi ginčo patalpas buvo savavališkai užrakinęs atsakovas ir jo mama, todėl atsakovas yra atsakingas už šių patalpų būklę, o faktinių aplinkybių konstatavimas atsakovo savavališkai užrakintose patalpose esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi.

15.       Civiliniame procese galiojantis rungtyniškumo principas (CPK 12 str.) reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas ir su tuo susijusių įrodinėtinų aplinkybių apimtis bei jų pateikimas teismui yra ginčo šalių ir teisė ir pareiga (CPK 13 straipsnis).

16.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17.       Atsakovas turėjo visas galimybes pateikti teismui visus, jo manymu, reikalingus įrodymus, ir tokia teisė jam nebuvo ribojama. Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu naujai pateiktas dokumentas (2019 m. kovo 5 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, o apeliantas nenurodė svarbių aplinkybių, jog tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl teisėjų kolegija atsisako tenkinti apelianto prašymą dėl šio įrodymo priėmimo.

18.       Ieškovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė daugiabučio namo savininkų bendrijos buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės 2019 m. kovo 18 d. parengtą buhalterinę pažymą (pažyma nepasirašyta). Tačiau šio dokumento prie apeliacinės bylos medžiagos prijungti ieškovai neprašo, taip pat neįvardija ir neįrodinėja CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jo pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Taigi, tokių duomenų prijungimo prie bylos klausimas nesprendžiamas.

Bylos faktinės aplinkybės

19.       Byloje nustatyta, jog ieškovams G. S. – K. ir T. A. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis a-5 (15/100 nuo 45,83 kv. m), a-4 (84/100 nuo 20,86 kv. m); taip pat butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su patalpomis: 21-1 (29,53 kv. m), 21-la (2,79 kv. m), 21-2 (1,65 kv. m), 21-3 (1,89 kv. m), 21-4 (4,93 kv. m), bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-1 (1/2 nuo 11,33 kv. m), a-3 (25/77 nuo 5,37 kv. m), a-5 (1/11 nuo 45,83 kv. m). Atsakovui K. K. priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-1 (1/4 nuo 11,33 kv. m); taip pat butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-3 (41/1000 nuo 5,37 kv. m), a-4 (160/1000 nuo 20,86 kv. m), a-5 (44/1000 nuo 45,83 kv. m) (1 t., b. l. 9-12, 31-33).

20.       Taigi, ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje ginčo patalpoje, pažymėtoje indeksu a-4, nuosavybės teise priklauso 84/100 dalys nuo 20,86 kv. m, t. y. 17,52 kv. m, o atsakovui šioje patalpoje priklauso 160/1000 nuo 20,86 kv. m, t. y. 3,34 kv. m; ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje ginčo patalpoje, pažymėtoje indeksu a-1, nuosavybės teise priklauso ½ dalis nuo 11,33 kv. m, t. y. 5,665 kv. m, o atsakovui šioje patalpoje priklauso ¼ dalis nuo 11,33 kv. m, t. y. 2,83 kv. m, trečiajam asmeniui A. S. ¼ dalis nuo 11,33 kv. m, t. y. 2,83 kv. m.

21.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu valdomą turtą – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais a-1 ir a-4, paskiriant ieškovams asmeninės nuosavybės teise patalpą pažymėtą plane indeksu a-4 (20,86 kv. m), o atsakovui paskiriant patalpą pažymėtą plane indeksu a-1 (11,33 kv. m), taip pat priteisiant ieškovams 1500 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį (papildomus 5,16 kv. m a-1 indeksu pažymėtoje patalpoje). Atsakovas nesutiko su tokiu ieškovų prašomu bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdu, ir priešieškiniu prašė bendra daline nuosavybe priklausančią patalpą, plane pažymėtą indeksu a-4 (20,86 kv. m), priteisti atsakovui, o ieškovams paskiriant atsakovui priklausančią dalį patalpos pažymėtos plane indeksu a-1 (2,83 kv. m), taip pat priteisti ieškovams iš atsakovo 13136,53 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

22.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies; priešieškinį atmetė; atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpas, pažymėtas indeksu a-4, a-1, patalpos a-4 dalį (atsakovui priklauso 3,34 kv. m) priteisiant ieškovams, o atsakovui priteisė patalpos a-1 dalį (ieškovams priklauso 5,665 kv. m), taip pat ieškovams iš atsakovo priteisė 2 058 Eur kompensaciją.

23.       Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl netinkamo teismo taikyto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turto paskirstymo, jo būdo. 

        Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

24.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apelianto skunde dėstoma pozicija.

25.       CK

26.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27.       Byloje nekilo ginčo, kad dėl konfliktiškų bendraturčių santykių yra pažeidžiama abiejų šalių (teismo vertinimu, ypatingai ieškovų, kurie šiuo metu neturi galimybės apskritai naudotis atsakovo užrakintomis ginčo patalpomis), teisė valdyti ir naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia daikto dalimi, todėl tolesnis bendro turto valdymas ir naudojimas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nėra įmanomas bei neatitiktų šalių teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovai, tiek atsakovas prašė atidalinti patalpas a-1 ir a-4, tačiau kiekvienas iš jų pageidavo tapti patalpos a-4 savininku. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, ir apeliantas iš esmės to neginčija, kad prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, juolab, kad nei viena iš šalių nepageidavo ir toliau likti šios patalpos bendraturčiais. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ko neginčija ir bylos šalys, realių galimybių šį daiktą (patalpą a-4) padalinti natūra dėl jo ypatumų (viena patalpa, kuri yra 20,86 kv. m) bei šalių konfliktiškų tarpusavio santykių nėra.

28.       Vertindamas, kuris iš šalių pateiktų pasiūlymų geriausiai užtikrina maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, pirmos instancijos teismas pripažino, kad esminė aplinkybė yra šalių turimos nuosavybės proporcijos. Kadangi ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje ginčo patalpoje, pažymėtoje indeksu a-4, nuosavybės teise priklauso 84/100 dalys nuo 20,86 kv. m, t. y. 17,52 kv. m, o atsakovui šioje patalpoje priklauso tik 160/1000 nuo 20,86 kv. m, t. y. 3,34 kv. m, ši patalpa ribojasi su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu butu, adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiriboja su atsakovui priklausančiais butais Nr. 11, ir Nr. 12A, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai šią patalpą priteisė ieškovams, tokį atidalinimo būdą pripažįstant labiausiai atitinkančiu šalių turimas turto bendrojoje dalinėje nuosavybėje proporcijas, o taip pat protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus.

29.       Apelianto nurodomos aplinkybės, kad ieškovai patalpomis a-1 ir a-4 nesinaudoja, kadangi nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra įsirengę virtuvės patalpas, o atsakovas kambaryje įsirengti virtuvės patalpos neturi galimybės, todėl pagal paskirtį naudojasi patalpa a-4, o patalpa a-1 yra apleista ir be papildomų investicijų nėra galimybės ją naudoti pagal paskirtį (virtuvė), sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turto paskirstymo yra mažiau reikšmingos, nei nurodytos nutarties 28 pastraipoje. Pažymėtina, kad tiek patalpos a-1, tiek patalpos a-4 vieno kvadratinio metro rinkos vertė yra tokia pati, byloje jokių įrodymų, kad patalpos a-1 nebūtų galima naudoti pagal paskirtį nėra. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde neginčija byloje esančių ginčo patalpų įvertinimo sumų ir atitinkamai priteistos sumokėti ieškovams kompensacijos dydžio teisingumo.

30.       Apelianto vertinimu, atidalinimo būdu patalpos a-1 priskyrimas ieškovams labiau atitiktų jų interesus, nes ši patalpa taip pat ribojasi su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu butu, kurį jie naudoja šeimos poreikiams tenkinti, be to, ieškovė su trečiuoju asmeniu yra susitarusios dėl jo nuosavybės dalies (2,83 kv. m) patalpoje a-1 pardavimo, dėl ko, nelikus bendraturčių, nebeliktų konfliktinės situacijos valdant bendrąją dalinę nuosavybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi atsakovo nuosavybės teise turimos patalpos nesiriboja nei su viena ginčo patalpų (a-1, a-4), todėl jam būtų vienodai patogu naudotis tiek patalpa a-1, tiek patalpa a-4. Be to, byloje jokių duomenų, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens A. S. santykiai būtų konfliktiniai nėra, atsakovas šioje byloje jai reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškė, atsakovas taip pat turi galimybes tartis dėl trečiajam asmeniui priklausančios dalies patalpoje a-1 išpirkimo. Teisėju kolegijos vertinimu, priskyrus patalpą a-4 atsakovui, kai ieškovams nuosavybės teise priklauso 84/100 dalys nuo 20,86 kv. m (17,52 kv. m), o ieškovui tik 160/1000 (3,34 kv. m), o patalpą a-1 ieškovams, kurioje atsakovui priklauso ¼ dalis nuo 11,33 kv. m (2,83 kv. m), o ieškovams priklauso ½ dalis nuo 11,33 kv. m (5,665 kv. m), išmokant ieškovams kompensaciją už atsakovui atiteksiančią didesnę turto dalį, ieškovai tokiu atveju netektų didesnės turto dalies natūra (14,69 kv. m), tuo tarpu atsakovo turto dalis neproporcingai padidėtų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nurodo iš esmės prieštaringus teiginius, teigdamas, jog iš vienos pusės jam reikalinga virtuvė, iš kitos pusės teigia, kad teismas nepagrįstai jam priteisė ieškovams priklausančią turto dalį patalpoje a-1, kuri taip pat yra virtuvė, ir kurioje atsakovo nuosavybės dalys po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo padidėjo 5,665 kv. m (buvo 2,83 kv. m nuo 11,33 kv. m viso patalpos ploto). Tai, kad atsakovas ilgą laiką vienas naudojosi visa patalpa a-4, kuri yra 20,86 kv. m ploto, nors jam priklauso tik 3,34 kv. m ploto šios patalpos, jam nesuteikia didesnių teisių į šią ginčo patalpą, nei ieškovams, kuriems priklauso nuosavybės teisė į 17,52 kv. m ploto patalpos dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas atitinka turto naudojimo efektyvumo ir racionalumo, taip pat bendraturčių interesų pusiausvyros principus ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia.

31.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįstai apylinkės teismas visiško atidalijimo būdą taikė tik patalpai a-4, šio klausimo nespręsdamas dėl patalpos a-1, nes išliko jo bendroji dalinė nuosavybė su trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant bendraturčių daugetui galimas santykinis atsidalijimas, kai atsidalija vienas iš bendraturčių, o kitiems lieka bendroji dalinė nuosavybė. Vieno bendraturčio atidalijimas nereiškia kitų bendraturčių atsidalijimo teisės paneigimo, jie gali atsidalyti tarpusavyje vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).

32.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su visais pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais bei pirmosios instancijos teismo vertinimu. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (atsakovas) nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turto paskirstymu ir jo būdu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.

33.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

34.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35.       Atmetus skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovai ar tretieji asmenys turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl dėl jų paskirstymo nesprendžiama.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                          Aušra Baubienė

                                                                                                                        Evaldas Burzdikas

Edvardas Paliokas