Civilinė byla Nr. e2-978-852/2023

Teismo proceso Nr. 2-55-3-01012-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.8.9; 2.6.11.6

(S)

 

 

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

 

2023 m. birželio 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

sekretoriaujant Daivai Vasiliauskei,

dalyvaujant ieškovų K. N. ir E. O. atstovui advokatui Justui Sankaičiui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geryčių namai“ atstovei advokatei Sigitai Galbuogienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. N. ir E. O. ieškinį atsakovui UAB „Geryčių namai“ dėl pagal preliminarią sutartį sumokėto avanso grąžinimo ir netesybų taikymo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ieškovai K. N. ir E. O. ieškinu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Geryčių namai“ pagal 2021 m. gruodžio 23 d. preliminarią sutartį sumokėtą 57 826,40 Eur avansą, 51 750 Eur dydžio baudą, 2385,86 Eur palūkanų, 423,50 Eur nuostolių, patirtų siekiant ginčą išspręsti ne teismo tvarka, iš viso 112 385,76 Eur sumą, o taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškina, kad ieškovė K. N. ((duomenys neskelbtini) pilietė) su UAB „Geryčių namai“ (toliau - pardavėjas, atsakovas) 2021-12-23 sudarė preliminariąją buto su garažo dalimi pirkimo–pardavimo (rezervavimo) sutartį Nr. ML55-NT. P-02 (toliau – preliminarioji sutartis, sutartis). Šalys susitarė, kad pardavėjas parduos, o klientė kaip pirkėja pirks apie 96 kv. m. gyvenamosios paskirties patalpas/butą ir apie 57 kv. m. garažą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat apie 3000/6000 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), taip pat apie 2900/5800 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – turtas) už bendrą 345 000 Eur kainą. Ieškovė, o būtent jos sutuoktinis E. O. 2021-12-24 pagal preliminarią sutartį atsakovui sumokėjo 51 750 Eur avansą. Vėliau, t. y. 2022-03-08 E. O. ir atsakovas pasirašė papildomą susitarimą prie sutarties, pagal kurį pirkėju tapo abu ieškovai. Šiuo papildomu susitarimu šalys taip pat susitarė pakeisti galutinę turto kainą į 346 203 Eur bei susitarė, kad pardavėjas atliks papildomus darbus objekte pagal kliento įsigytas medžiagas, o klientas papildomai sumokės 1 203 Eur sumą. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas 2022-04-12 papildomai atsakovui sumokėjo 1202,50 Eur sumą. Remiantis Sutarties 4.3.1. punktu Pardavėjas įsipareigojo „ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 31 d. pateikti pirkėjui „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“ įregistruotą statybos baigtumą ne mažiau kaip 80 proc.“ Tačiau dokumentai dėl atitinkamo statybos baigtumo buvo pateikti tik 2022-06-16 el. laišku, klientui išsiųstu iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Buto/patalpos baigtumas 81 proc. registre registruotas tik 2022-06-08, t. y. pažeidžiant sutarties 4.3.1. punktą. Maža to, preliminarios sutarties 4.3.2. punktu pardavėjas įsipareigojo „ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 30 dienos pateikti pirkėjui „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“ įregistruotą statybos baigtumą ne mažiau kaip 100 proc.“ Kadangi, atsakovas laiku, t. y. sutartais terminais nevykdė buto statybos darbų, t. y. laiku neįregistravo 81 proc. baigtumo bei laiku, t. y. iki 2022-07-30, nesugebėjo baigti bei registruoti 100 proc. baigtumą, kas iš esmės pažeidžia ieškovų interesus bei teisėtus ir pagrįstus lūkesčius turtą įsigyti bei jame pradėti gyventi nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., ieškovai įvertinę statybų stadiją bei faktą, kad atsakovas jų laiku nebaigs, 2022-07-21 pranešimu vienašaliai nuo 2022-07-30 nutraukė preliminarią sutartį dėl atsakovo kaip pardavėjo kaltės. Be to ieškovai nurodo, kad esamas statybų vėlavimas  ieškovams sukėlė pagrįstų įtarimų, kad pardavėjas nėra finansiškai pajėgus net ir pažeidžiant sutartus terminus kokybiškai baigti statybos darbus, nes projekto vystytojas turėjo įsiskolinimų Sodrai. Pagal preliminariosios sutarties 5.3. punktą nutraukus sutartį ne dėl pirkėjo kaltės, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjo sumokėtas sumas ir sumokėti 3.3.1 punkte numatytų atlikti pirkėjo mokėjimų sumos dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, pirkėjai prašė grąžinti jiems pagal sutartį sumokėtas sumas: 51 750 Eur, 1202,50 Eur, taip pat 4 523,90 Eur už objekte panaudotas statybines medžiagas bei 350 Eur turto vertinimo išlaidas, iš viso 57 826,40 Eur, taip pat sumokėti 51 750 Eur baudą bei 423,50 Eur ieškovų patirtas pranešimo rengimo teisines išlaidas. Tačiau atsakovas nei nurodytu terminu, nei iki šio ieškinio teikimo teismui dienos ieškovų reikalavimų neįvykdė.

2.       Atsakovas UAB „Geryčių namai“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad būtent ieškovai nepagrįstai atsisakė ir vengė vykdyti 2021-12-23 Preliminarią buto su garažo dalimi pirkimo–pardavimo (rezervavimo) sutartį Nr. ML55-NT.P-02, dėl ko pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų (pirkėjų) kaltės. Paaiškina, kad sutarties sąlygos su ieškove buvo suderintos žodžiu anglų kalba, vėliau jai sutarties tekstas buvo atsiųstas el. paštu ir ji nurodė, kad perduos teisininkams, susipažins ir jei viskas gerai, pasirašys. Sutarties derinimo metu ieškovai teikė pastabas dėl pateiktoje sutartyje esančių klaidų, taigi sutartį suprato. Paaiškina, kad 2022-03-08 ieškovas E. O. ir atsakovas UAB „Geryčių namai“ pasirašė papildomą susitarimą prie sutarties, pagal kurį pirkėju tapo abu ieškovai. Šiuo papildomu susitarimu šalys taip pat susitarė pakeisti galutinę turto kainą į 346 203 Eur bei susitarė, kad pardavėjas atliks papildomus darbus objekte pagal kliento įsigytas medžiagas, o klientas per dvi savaites nuo šito papildomo susitarimo pasirašymo, tai yra iki 2022-03-22, papildomai sumokės 1203 Eur sumą. Tačiau ieškovas papildomą susitarimą įvykdė tik 2022-04-12, pavėluodamas 21 dieną. Vykdydamas Papildomą susitarimą ir atsakovas atliko projekto korekcijas ir vadovaudamasis pirkėjo patvirtintu projekto pakeitimu, sutarties objekte atliko statybos darbus (perstatė pertvaras, panaikino vieną kambarį, padidino vonios kambarį, perkėlė virtuvės vietą, perdarė elektros instaliaciją, pakeitė vandentiekio ir kanalizacijos įvadų vietas). Atsakovas paaiškina, kad pagal preliminariosios sutarties 4.1 p. šalys susitarė, kad pagrindinė (notarinė) turto pirkimo–pardavimo sutartis bus pasirašyta esant ne mažesniam kaip 80 % pastato dalies (buto) baigtumui ir ne vėliau kaip 2 (dvi) savaitės nuo 4.2 punkte numatyto termino pabaigos. Šalys sutarties 4.4 punktu buvo sutarusios, kad atsakovas (pardavėjas), esant objektyvioms priežastims, pasilieka teisę vieną kartą pratęsti sutarties 4.1 ir punktuose numatytą terminą, bet ne ilgiau kaip 2 (dviem) mėnesiams ir ne vėliau nei iki rugsėjo 30 d. Šiame sutarties punkte per klaidą buvo nenurodytas 4.3 punktas (rašymo apsirikimas, kadangi, kaip matyti yra jungtukas „ir“), kadangi visas sutarties nuostatas aiškinant bendrai, sąžiningai ir pagal viso susitarimo esmę, pagrindinės sutarties pasirašymas buvo siejamas su ne mažesniu kaip 80 proc. baigtumo įregistravimu, todėl teisė pratęsti pagrindinės sutarties pasirašymo terminą yra tiesiogiai susijusi su teise pratęsti statybos baigtumo įregistravimo terminus. Padavėjas, pasinaudodamas sutarties jam suteikta teise pratęsti numatytus statybos užbaigimo terminus, dėl objektyvių nuo jo nepriklausančių priežasčių (biurokratinių procedūrų dėl statybos užbaigimo registravimo), 2022 m. gegužės 30 d. oficialiu pranešimu informavo pirkėją, kad 80% ir 100% statybos baigtumo įregistravimas nukeliamas 2 mėnesiams. Pirkėjai dėl pratęstų statinio statybos baigtumo terminų jokių prieštaravimų ir pretenzijų nereiškė. Statinio 81 proc. baigtumo registravimo procedūros buvo baigtos anksčiau nei tikėtasi, tam neprireikė papildomų dviejų mėnesių termino, užteko vos savaitės ir 2022 m. birželio 8 d. turto statybos baigtumas 81 proc. buvo užregistruotas, apie ką pirkėjai 2022-06-10 oficialiu pranešimu buvo informuoti. Ir vėl gi jokių pretenzijų dėl to pardavėjui nereiškė. Atsakovas 2022-06-10 pranešimu apie statinio statybos baigtumo iki 81 proc. įregistravimą, nurodė ieškovams kad jie pagal sutarties 4.2 punktą per 30 dienų turi pateikti dokumentus, kurie išvardinti sutarties 4.2.1 – 4.2.4 punkte. Pirkėja trumpąją žinute pardavėjo atstovei patvirtino, kad gavo pranešimą apie baigtumo įregistravimą ir nurodė, kad kreipsis į banką dėl finansavimo turto įsigijimui. Iš šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis bei sutartyje nurodytais elektroninio pašto adresais matyti, kad pirkėjai derino finansavimo sąlygas, kreipėsi į turto vertintojus ir kt. Per tą laiką su pirkėja vyko bendravimas dėl buto apdailos ir įrengimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad buto apdailos ir įrengimo medžiagas (plyteles, santechniką, grindų dangą, šviestuvus) pagal 2022-03-08 papildomą susitarimą įsipareigojo pateikti pirkėjai, o pardavėjas įsipareigojo jas sumontuoti. Pirkėja 2022-04-19 el. laišku buvo informuota, kada reikia pateikti kurias medžiagas. Tačiau pagal su ieškiniu pateiktas avansines sąskaitas ir mokėjimo pavedimus matyti, kad mokėjimai medžiagų tiekėjams atlikti tik birželio pabaigoje, liepos pradžioje, dėl ko medžiagos į objektą buvo pristatytos tik liepos mėn. pirmosiomis dienoms. Ir tai yra mėnesiu vėliau nei šalių buvo sutarta. Be to, dalis medžiagų, tokių kaip šviestuvai, taip ir nebuvo iš viso atvežta. Kita dalis medžiagų, reikalingų pilnam santechnikos sumontavimui, užsakyta tik 2022 m. liepos 13 d., ko pasėkoje medžiagos į objektą atvažiavo tik 2022 m. liepos 15 d. Šie faktai parodo, kad patys pirkėjai visiškai nesirūpino, kad darbai, priklausantys nuo jų įsipareigojimų vykdymo, būtų atlikti laiku ir operatyviai, kas paneigia jų ieškinyje dėstomą poziciją, kad statybos baigtumo įregistravimo ir pilnos apdailos įrengimo terminai jiems buvo esminė sąlyga. Atsakovas paaiškina, kad elgėsi geranoriškai ir bendradarbiavo, netgi bandė padėti pirkėjams dėl sąlygų finansavimui gauti. Ieškovų prašymu po pokalbio su banko atstovais, atsakovas 2022 m. liepos 5 d. paruošė papildomą susitarimą, kuriuo pasiblogino sutarties sąlygas, kad tik pirkėjams padėtų gauti finansavimą. Papildomu susitarimu buvo išskaidyti mokėjimai. Šį papildomą susitarimą atsakovas išsiuntė ieškovams, kad pateiktų bankui ir patvirtintų, kad su finansavimu viskas gerai. Tačiau minėtas papildomas susitarimas nebuvo pasirašytas, kol bankas nepatvirtino kad pagal jį finansuos pirkėjus. Pirkėja 2022-07-13 el. laišku informavo pardavėjo atstovą, kad nusiuntė bankui sutartį/papildomą susitarimą, nurodė, kad artimiausiomis dienomis gaus atsakymą ir bus pasirengę notarinės sutarties pasirašymui. Kadangi pagal Sutarties 4.2 p. Pirkėjas buvo įsipareigojęs per 30 dienų nuo turto įregistravimo dienos pateikti visus reikiamus dokumentus pardavėjui ir notarui, tai jis privalėjo padaryti iki 2022-07-09 dienos. Nei tai dienai, nei per 2022-07-13 el. laiške nurodytą terminą pirkėja nepateikė dokumentų, o iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu ir trumposiomis žinutėmis matyti, kad labai tikėtina, jog pirkėja negavo reikiamo finansavimo turto įsigijimui arba pirkėjams netiko finansinių institucijų siūlomos finansavimo sąlygos. Kadangi pirkėjai per sutartyje sutartus terminus neįvykdė savo įsipareigojimų ir tapo aišku, kad jų neįvykdys, pagrindinė sutartis per sutartus terminus nebuvo pasirašyta, pardavėjas 2022-07-21 pranešimu, kuris pirkėjams buvo išsiųstas 2022-07-21, 12 val. 52 min., el. laišku pateikė pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo, ir suteikė papildomą terminą iki 2022 m. liepos 28 d. pateikti prašomus dokumentus, priešingu atveju preliminarioji sutartis bus nutraukta dėl pirkėjų kaltės. Taip pat nurodė, kad iki tol kol bus įvykdyti įsipareigojimai iš pirkėjų pusės, pardavėjas stabdo apdailos darbų vykdymą. Jau po pardavėjo 2022-07-21 pranešimo išsiuntimo, tos pačios dienos vakare 18.28 val. pardavėjo atstovas gavo pranešimą iš pirkėjų atstovo, apie preliminariosios sutarties nutraukimą dėl tariamos pardavėjo kaltės. Pranešime nurodoma, kad pirkėja vienašališkai nuo 2022 m. liepos 30 d. nutraukia preliminarią sutartį ir atitinkamai prašo grąžinti visas sumokėtas sumas bei sumokėti avanso dydžio baudą. T. y. šiuo pranešimu buvo aiškiai išreikšta pirkėjų valia nesudaryti turto pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovas pažymi, kad ieškovai nutyli faktą tiek dėl to, kad pardavėjas sutartyje aptarta tvarka pratęsė statybos baigtumo registravimo terminus, tiek ir tą faktą, kad visų pirma pardavėjas 2022-07-21 reikalavimu nurodė pirkėjams vykdyti savo įsipareigojimus, priešingu atveju, sutartis bus nutraukta/laikoma neįvykdyta dėl pirkėjų kaltės. Atsakydamas į 2022-07-21 pirkėjų atstovo pranešimą apie sutarties nutraukimą dėl pardavėjo kaltės, sulaukęs kol pasibaigs jo suteiktas papildomas terminas dokumentams, reikalingiems pagrindinei sutarčiai sudaryti, pateikti, 2022-07-29 raštu atsakovas konstatavo, kad preliminari sutartis yra pasibaigusi. Atsakovo vertinimu, sutartis yra nutraukta dėl ieškovų kaltės, todėl jie neturi teisės reikalauti grąžinti avansą ar taikyti pardavėjui sutartinę atsakomybę. Atsakovas paaiškina, kad statybose buvo panaudotos tik ieškovų pirktos tualeto ir vonios sienų ir grindų plytelės, kurių vertė 1005,90 Eur, o visos kitos medžiagos – 3 518 Eur vertės liko nepanaudotos, dėl to, kad ieškovai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Nebuvo ir nėra jokių kliūčių šias medžiagas/prekes ieškovams atsiimti.

3.       Ieškovai K. N. ir E. O. dubliku prašo ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškina, kad atsakovas neužtikrino, kad sutartis būtų sudaryta jiems suprantama kalba. Teigia, kad advokato šios sutarties sudarymui nesamdė ir nesikonsultavo. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad jie neprieštaravo dėl to, kad atsakovas nesilaiko sutartyje numatytų terminų. Elektroniniame laiške, kuriame buvo teigiama apie termino pratęsimą, buvo pridėti ne jų objekto dokumentai, todėl ieškovai vertino, kad šis 2022 m. gegužės 30 d. elektroninis laiškas yra adresuotas ne jiems. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovai atsisakė sudaryti sutartį dėl to, kad negavo reikiamo finansavimo turto įsigijimui arba pirkėjai netiko finansinių institucijų siūlomos finansavimo sąlygos. Paaiškina, kad ieškovai 2022-07-18 gavo teigiamą „Swedbank“, AB sprendimą dėl finansavimo, kuriuo ieškovams suteikiama 230 400 Eur kredito suma, taip pat ieškovas 2022-07-06 banko sąskaitoje turėjo 141 536,21 Eur lėšų, kurios buvo pakankamos įvykdyti sutartį. Atsakovas be pagrindo nurodo, kad ieškovų 2022-07-21 pranešimas dėl sutarties nutraukimo buvo reakcija į tos pačios dienos atsakovo pranešimą, nes ieškovų pranešimas buvo išsiųstas 2022-07-21, 13.06 val., t. y. atsakovo ir ieškovų pranešimus skiria ~ 1 val. laiko tarpas. Ieškovai nesutinka su atsakovo teiginiais, kad jie vėlavo pristatyti būsto įrengimui reikalingas medžiagas. Paaiškina, kad 2022-03-08 papildomu susitarimu nebuvo sutarta jokių ieškovų kaip pirkėjų įsipareigojimų dėl medžiagų pristatymo terminų. Atsakovas pretenzijų dėl nepristatytų medžiagų ieškovams neteikė. Ieškovai pažymi, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad namas nėra baigtas ne dėl ieškovų nepristatytų medžiagų, o dėl to, kad apatinė fasado dalis (betonas) nenutinkuota, nenudažyta, kieme sandėliuojamos trinkelės, nepadaryti privažiavimai, nėra dekoratyvinių augalų (nesutvarkytas gerbūvis). Ieškovai pažymi, kad statybų baigtumas 100 proc. nėra registruotas ir šiai dienai, t. y. teikiant dubliką, kai yra praėję daugiau negu du mėnesiai po sutartyje numatyto termino. Ieškovai nesutinka, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl jų kaltės. Paaiškina, kad atsakovas turėjo visus notarui reikiamus dokumentus, išskyrus nurodytus sutarties 4.2.1. punkte: „banko garantinį raštą arba pasirašytą banko kreditavimo sutartį.“ Tačiau ieškovų teigimu, banko garantinis raštas notarui nebuvo reikalingas ir toks raštas apskritai tokiuose santykiuose neišduodamas. Pasirašant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį galutinis atsiskaitymas atsakovui neturėjo būti mokamas, tas turėjo būti daroma pagal pagrindinės sutarties sąlygas, bet ne vėliau nei per 30 dienų nuo jos pasirašymo. Todėl ieškovų įsitikinimu, jie nepraleido jokių sutartyje numatytų terminų ir turėjo bei pristatė visus reikiamus dokumentus sutarčiai sudaryti. Be to, ieškovų teigimu, sutarties sąlygos buvo nesąžiningos. Atsakovas be pagrindo remiantis sutarties 4.2.1. p. siekė priversti ieškovus gauti atitinkamą banko finansavimą dar nepabaigęs statybos darbų 100 proc. ir VĮ „Registrų centrui“ neįregistravęs 100 proc. baigtos statybos. Atsakovo parengta sutartis yra nesąžininga, pirkėjui perkeliant neproporcingai didelius reikalavimus, nes atsakovas pilnai neįrengęs buto, siekė, kad ieškovai už jį sumokėtų pilną kainą. Šios sutarties sąlygos prieštarauja CK 6.401 str. nuostatoms, numatančioms, kad kaina būtų sumokama pagal pagrindinę sutartį jau po statybų pabaigos. Ieškovai nurodo, kad atsakovas neteisingai aiškina sutartį. Sutartyje buvo sutarta, kad atsakovas iki 2022-07-30 100-u procentų, visiškai baigs statybos darbus, t. y. ne tik atliks 100 proc. baigtumo teisinę registraciją, tačiau ir faktiškai atliks pilnos apdailos darbus, sutvarkys statybvietę, gerbūvį ir pan. Ieškovai teigia, kad atsakovas privalo ne tik grąžinti ieškovams avansu sumokėtas sumas, tačiau ir sumokėt sutartines netesybas dėl sutarties nutraukimo.

4.       Atsakovas UAB „Geryčių namai“ tripliku prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas papildomai paaiškina, kad nors šioje byloje nereiškia priešieškinio ir neprašo ieškovų pranešimo dėl sutarties nutraukimo pripažinti negaliojančiu, tačiau šioje byloje teismas vis tiek privalės įvertinti tokio ieškovų pranešimo pagrįstumą. Atsakovas nuo ieškinio ginasi įrodinėdamas, kad ieškovai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pačių ieškovų kaltės, dėl ko jie neturi teisės reikalauti nei sumokėto avanso grąžinimo, nei nuostolių atlyginimo. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje. Ši teisės norma taikytina tais atvejais, kai yra sudaryta pagrindinė sutartis. Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23–24 punktus). Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties galima atsisakyti ir dėl neesminių daikto trūkumų, svarbu, kad šie trūkumai buvo paslėpti (nežinomi pirkėjui sudarant preliminariąją sutartį) ir pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų sudaręs preliminariosios sutarties, arba nebūtų sutikęs už daiktą tiek mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017, 23 punktas). Šiuo atveju, iš byloje pateiktų įrodymų, sutarties vykdymo, šalių susirašinėjimo negalima daryti išvados, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir kad nuo ieškovų nuslėpė kokią tai informaciją apie turtą, jo trūkumus, apie kuriuos ieškovai žinodami nebūtų sudarę sutarties. Ieškovų pozicija dėl tariamo jų nesupratimo sutarties teksto ir sąlygų, neparengus sutarties jiems suprantama anglų kalba, atsakovo vertinimu, yra nesąžininga. Ieškovai piktnaudžiauja savo, kaip vartotojų statusu ir padėtimi, siekdami turtinės naudos. Atsakovas paaiškina, kad patys ieškovai nusprendė pirkimą įforminti ieškovės vardu, bet abu ieškovai dalyvavo sutarties sudaryme nuo pat pradžių. Ieškovas E. O. pats yra nurodęs, kad Lietuvoje jis  turi verslą, yra dviejų įmonių akcininkas, todėl atsakovo nuomone, toli gražu nėra neišprusęs arba vidutinio išprusimo vartotojas. Manytina, kad sandorių sudarymas ieškovui nebuvo ir nėra naujas dalykas, kurio jis absoliučiai nesuprastų. Su ieškove dar prieš pasirašant sutartį vyko susirašinėjimas anglų kalba dėl sutarties taisymo, paso duomenų (2021-12-23 el. laiškai ir susirašinėjimas žinutėmis) ir nė vieną kartą ieškovė nebuvo pareiškusi, kad ji nesupranta teksto, kad jai reikalingas tekstas anglų kalba. Be to, ieškovai nutraukė sutartį ir atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ne dėl sutarties sąlygų neaiškumo, teksto anglų kalba nebuvimo ar kitų tariamai nesąžiningų sąlygų, o konkrečiai dėl to, kad pardavėjas, ieškovų vertinimu, pažeidė preliminarios sutarties 4.3.1 ir 4.3.1 punktuose įtvirtintus įsipareigojimus. Sutarties 4.3.1 punktu pardavėjas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 31 d. pateikti pirkėjui dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įregistruotą statybos baigtumą ne mažiau kaip 80 proc. Ši sąlyga yra aiški ir konkreti, dėl jos neaiškumo ieškovams nebuvo kilę jokių klausimų. Priešingai nei bando aiškinti ieškovai, ji nebuvo esminė bei taip pat buvo organizacinio pobūdžio, nes priklausė ne tik nuo pardavėjo valios. Pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo susietas su sąlygos dėl ne mažesnio kaip 80 proc. statybų baigtumo registravimu, ne su 100 proc. statybų baigtumu. Ieškovai be pagrindo ignoruoja sutarties 4.4 punktą, kuriame įtvirtinta, kad pardavėjas, esant objektyvioms priežastims, pasilieka teisę vieną kartą pratęsti sutarties 4.1 ir punktuose numatytą terminą, bet ne ilgiau kaip 2 (dviem) mėnesiams ir ne vėliau kaip iki rugsėjo mėn. 30 d. Preliminariosios sutarties 4.3.1 ir 4.3.2 punkte įtvirtinti terminai ieškovams nebuvo esminiai, kadangi, kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo, gavę pranešimą apie tai, kad vėluos įregistravimas, jie nereiškė jokių pretenzijų. Tai, kad per klaidą ieškovams buvo atsiųsta ne to buto kadastrinė byla, nepaneigia fakto, kad jie nebuvo apie patį registravimo faktą informuoti. Tokią informaciją, jiems suprantama anglų kalba, jie turėjo jau 2022-06-10. Tačiau vėl gi nekėlė jokių klausimų, neaiškumų, pretenzijų. Kaip matyti iš ieškovės žinutės, vienintelis jos klausimas po pranešimo apie įregistravimą buvo apie tai, kokie tolimesni jų veiksmai turėtų būti. Bet kuris atidus, rūpestingas vartotojas turėtų suprasti, kad nusikėlus pirminių įsipareigojimų terminui, atitinkamai nusikelia ir po jo einančių įsipareigojimų/veiksmų terminai. Vos 9 dienų vėlavimas įregistruoti 81 proc. statybų baigtumą, nebuvo esminis sutarties pažeidimas, nes po to fakto įregistravimo, šalys toliau tęsė bendradarbiavimą ir siekė (bent jau atsakovui taip atrodė) vykdyti sutartį. Ieškovai teigia, kad sutarties 4.3.2 punkte buvo įtvirtintas pardavėjo įsipareigojimas iki 2022-07-30 užregistruoti 100 proc. statybų baigtumą ir kad atsakovas neįvykdė šio įsipareigojimo. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas šio įsipareigojimo nebūtų įvykdęs ir kad tai priklausytų tik nuo atsakovo valios. Atsakovas paaiškina, kad ieškovai jau 2022-07-21 pranešė, kad atsisako sutarties. Ieškovai reikiamu laiku pagal sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, esant jau užregistruotam 81 proc. statybų baigtumui, Vilniaus miesto 19-ajam notarų biurui nepateikė reikiamų dokumentų, ypač dokumentų, susijusių su jiems suteiktu finansavimu. Sutartis baigėsi 2022-07-29 šalims sutartais terminais nesudarius pagrindinės sutarties, todėl visos prievolės pagal preliminarią sutartį baigėsi. Kita vertus, dar su atsiliepimu atsakovas pateikė 2022-07-22 buto kadastrinių matavimų bylą, kuri patvirtina, kad 100 proc. baigtumas realiai buvo pasiektas ir tik dėl taip susiklosčiusios situacijos, kilusio ginčo, atsakovas to teisiškai neregistravo. Atsakovas paaiškina, kad pirkėjai 2022-04-19 el. laišku anglų kalba buvo informuoti, kada reikia pateikti medžiagas. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad nebuvo nustatyti jokie įsipareigojimai ir terminai dėl medžiagų. Pagal su ieškiniu pateiktas avansines sąskaitas ir mokėjimo pavedimus matyti, kad mokėjimai medžiagų tiekėjams atlikti tik birželio pabaigoje, liepos pradžioje, dėl ko medžiagos į objektą buvo pristatytos tik liepos mėn. pirmosiomis dienoms. Tai yra mėnesiu vėliau nei šalių buvo sutarta. Be to, dalis medžiagų, tokių kaip šviestuvai, taip ir nebuvo iš viso atvežtos. Patys pirkėjai nevykdė įsipareigojimų, nepristatė reikiamų medžiagų, todėl nepagrįsti jų argumentai, kad jie turėjo pagrįstą lūkestį įsikelti į visiškai įrengtą butą iš karto po sutartyje numatyto termino, t. y. po 2022-07-30. Ieškovams terminai (kalbant apie nežymius jų pratęsimus) neturėjo tokios esminės reikšmės tam, kad jie suprasdami, jog neturės galimybės įsikelti į visiškai įrengtą butą, nebūtų sudarę sutarties. Tai patvirtina tokios ieškovų žinutės kaip kad: 2022-07-01 ieškovės žinutė „(duomenys neskelbtini), turime problemų su vertinimu (nes vertinimo ataskaita yra 81% baigta), todėl bankas negali pateikti sumos užbaigus 100%. Ar galite padėti suorganizuoti (kai eisime pas notarą), kad būtų galima pirma sumokėti už 81 proc., po to, kai bus užbaigta 100 proc. – skirtumą? Arba galime palaukti, kol bus užbaigta 100 proc., atlikti naują vertinimą, patvirtinti su banku ir eiti pas notarą.“ Ieškovai nepagrįstai teigia, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. antstolio užfiksuota situacija, kad namo apatinė fasado dalis nenutinkuota, nenudažyta, leidžia daryti išvadą apie namo statybų neužbaigimą. Atsakovas paaiškina, kad toks namo fasadas yra projektinis sprendimas, ką patvirtina ir su tripliku teikiama nuotrauka. Toks projektinis sprendimas ieškovams buvo žinomas ir tai nėra pilnos apdailos neužbaigimo įrodymas. Atsakovo vertinimu, visi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį tik dėl to, kad jiems nepavyko gauti reikiamo finansavimo ir dėl to nėra jokios atsakovo kaltės. Ieškovas rašė: „Mes turime pasiūlymų iš „Swedbank“, „Citadele“, Kredito unijos, visi jie padengia 81% visų apartamentų, kas yra 288 000 Eur. Ar pas notarą pasirašysime dėl 81% ar 100%? Pavyzdžiui, jei pasirinktume „Swedbank“: 52 950 EUR Pradinė įmoka; 235 000 EUR Hipoteka iš banko. Iš viso 287 950 EUR. Ką mes norime suprasti: ar likusią sumą 58 250 EUR mokėsime vėliau iš savo pinigų? Jei taip, mums tai yra nepalanki situacija, nes negalime naudotis hipoteka už 100% išbaigtus apartamentus, nes bankas neduoda paskolos 100% vertės neužbaigtiems apartamentams“. Ieškovas 2022-07-07 el. laišku nurodė: „(duomenys neskelbtini), Šiandien kalbėjomės su „Citadele“ banku. Vėl ta pati situacija – joks Lietuvos bankas nenori suteikti mums hipotekos ar garantinio rašto tokia suma, kurios prašėte, t. y. 282 000 EUR, nes pasak banko ir vertinimo ataskaitos, dabartinė apartamentų vertė yra daugiausiai 288 000 EUR. Tai bet kokiu atveju, jei pirmadienį eisime pas notarą, su savimi neturėsime banko laiško ar sutikimo“. Atsakovas paaiškina, kad siekdamas ieškovams padėti dėl reikiamo finansavimo, tarpininkaudamas su banko atstovais, siūlė net gi keisti ir turto kainos sumokėjimo terminus, siūlydamas pasirašyti papildomus susitarimus. Pirkėja 2022-07-13 el. laišku informavo pardavėjo atstovą, kad nusiuntė bankui sutartį/papildomą susitarimą, nurodė, kad artimiausiomis dienomis gaus atsakymą ir bus pasirengę notarinės sutarties pasirašymui. Tačiau taip šių įsipareigojimų neįvykdė, nebendradarbiavo, kol po atsakovo 2022-07-21 pranešimo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, atsiuntė atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovai aiškiai atsakovui deklaravo, kad iš savo lėšų nesiruošia mokėti daugiau nei 100 000 Eur, o avansu ir už medžiagas jie buvo sumokėję iš viso 52 953 Eur, taigi likusi suma, kurią jie galėjo ir turėjo ketinimą sumokėti iš savo lėšų buvo ne didesnė kaip 47 047 Eur, o ne 89 850 Eur kaip bandoma pateikti dublike. Iš aukščiau išdėstytų argumentų ir rašytinių įrodymų akivaizdu, kad ieškovų teiginiai apie tai, kad jie neva tai buvo gavę reikiamą finansavimą, yra ne tik kad nepagrįsti, bet ir nesąžiningi. Ieškovai teigia, kad sutarties 4.2.1 punktu buvo nepagrįstai reikalaujama iš jų banko garantinio rašto ar kredito sutarties, nes tokie dokumentai neva tai nereikalingi. Tačiau pažymėtina, kad kaip matyti iš pateikto šalių susirašinėjimo, ieškovai puikiai suprato, kad šioje sąlygoje taip įvardinti dokumentai reiškia tiesiog banko sprendimą dėl reikiamo finansavimo suteikimo, kas yra įprasta sudarant ir tvirtinant tokio pobūdžio sandorius. Ieškovai teigia, kad atsakovas tyčia ir nesąžiningai pateikė melagingą informaciją apie tai, kad ieškovų atstovų pranešimą dėl sutarties nutraukimo gavo 2022-07-21 d. 18.28 val. vakare, nors jis buvo išsiųstas 13.06 val. Atsakovas paaiškina, kad ieškovo el. laiško anksčiau negavo, be to, net ir tokia situacija, t. y. tai, kad pranešimus skiria tik 1 val. laiko tarpas, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ieškovai nebuvo gavę atsakovo pranešimo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar kad negalėjo per tiek laiko su juo susipažinti, parengiant pranešimą dėl sutarties atsisakymo. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovų reikalavimų priteisti nuostolius už pirktas apdailos ir statybines medžiagas. Ieškovai nepaaiškina, dėl kokių priežasčių jie neatvyko ir negali atvykti pasiimti iš buto savo pirktų medžiagų, kurios nebuvo panaudotos. Šių medžiagų atsakovas nepanaudojo, nes buvo informavęs ieškovus apie darbų sustabdymą dėl to, kad jie nesilaiko sutarties.

T e i s m a s

 

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės

5.       Byloje nustatyta, kad ieškovė K. N. ir atsakovas UAB „Geryčių namai“ 2021-12-23 sudarė Preliminariąją buto su garažo dalimi pirkimo–pardavimo (rezervavimo) sutartį Nr. ML55-NT. P-02 (e. bylos t. 1, b. l. 10). Šios sutarties pagrindinės nuostatos yra tokios:

5.1.                      Pagal preliminarią sutartį šalys susitarė, kad pardavėjas UAB „Geryčių namai“ parduos, o klientė K. N. kaip pirkėja pirks apie 96 kv. m. gyvenamosios paskirties patalpas/butą ir apie 57 kv. m. garažą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat apie 3000/6000 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), taip pat apie 2900/5800 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) už bendrą 345 000 Eur kainą.

5.2.                      Sutarties 2.2 punkte šalys patvirtino, kad pirkėja įsigyja pilnos apdailos lygio turtą (Sutarties Priedas Nr. 3 Pilnos apdailos aprašymas). Šalys sutarė, kad pirkėja gali keisti pilnos apdailos aprašyme numatytas medžiagas savo nuožiūra. Pakeitimai įforminami sutarties priedu mažinant turto kainą pirkėjo keičiamos medžiagos dydžiu, numatytu Priede Nr. 3, o pirkėja savo nuožiūra pakeistas medžiagas įsipareigoja patiekti pardavėjui iki atitinkamų darbų pradžios.

5.3.                      Sutarties 3.3 punktu šalys susitarė, kad kaina pagal šią preliminarią pirkimo–pardavimo (rezervavimo) sutartį pirkėjo yra sumokama tokiais terminais: 51 750 Eur yra sumokama pagal šios Sutarties 2.3 punkto reikalavimus (sutarties 3.3.1. punktas); 293 250 Eur  yra sumokami pagal pagrindinės (notarinės) turto pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimus, tačiau ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų po pagrindinės (notarinės) turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo (sutarties 3.3.2. punktas).

5.4.                      Sutarties 2.3 punkte numatyta, kad patvirtindamas savo ketinimus ir savo įsipareigojimų pagal šią sutartį užtikrinimui pirkėjas per 5 (penkias) darbo dienas po šios sutarties pasirašymo sumoka 51 750 Eur rezervavimo mokestį (avansą) pervesdamas šiuos pinigus į pardavėjo 8.1 punkte nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą.

5.5.                      Preliminarioje sutartyje šalys patvirtino, kad pagrindinė (notarinė) turto pirkimo–pardavimo sutartis bus pasirašyta esant ne mažesniam kaip 80 % pastato dalies (buto) baigtumui ir ne vėliau kaip 2 (dvi) savaites nuo 4.2 punkte numatyto termino pabaigos. Sutarties 4.2 punkte šalys nustatė, kad pirkėjas įsipareigoja per 30 dienų nuo turto įregistravimo NT registre pateikti pardavėjui ir Vilniaus miesto 19-ajam notaro biurui, jei pardavėjo iki numatytos datos nenurodytas kitas notaras, pagrindinei (notarinei) turto pirkimo–pardavimo sutarčiai paruoštus šiuos dokumentus įskaitant bet neapsiribojant: banko garantinį raštą arba pasirašytą banko kreditavimo sutartį; pirkėjo ir pirkėjo sutuoktinio galiojančių asmens dokumentų patvirtintas kopijas bei vedybų sutartį (jei yra); atliktų pagal 2.3 punktus mokėjimo pavedimų patvirtintas kopijas; kitus pagrindinei (notarinei) turto pirkimo–pardavimo sutarčiai parengti ir sudaryti notaro pagal pareikalavimą nurodytus dokumentus. Sutarties 4.3 punkte pardavėjas įsipareigojo: ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 31 d. pateikti pirkėjui „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“ įregistruotą statybos baigtumą ne mažiau kaip 80 proc.;  ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 30 d. pateikti pirkėjui „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“ įregistruotą statybos baigtumą ne mažiau kaip 100 proc.

5.6.                      Preliminariosios sutarties 4.4 punkte šalys numatė, kad pardavėjas, esant objektyvioms priežastims, pasilieka teisę vieną kartą pratęsti sutarties 4.1 ir punktuose numatytą terminą, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams ir ne vėliau nei iki rugsėjo 30 d.

5.7.                      Sutarties 5.2 punkte šalys susitarė, kad jeigu nesant pardavėjo kaltės pirkėjas, įspėjęs prieš 5 darbo dienas, nutraukia šią sutartį arba pardavėjas, įspėjęs prieš 5 darbo dienas, nutraukia šią sutartį dėl pirkėjo kaltės, arba pirkėjas atsisako ar vengia sudaryti pagrindinę (notarinę) pirkimo–pardavimo sutartį, pirkėjas privalo sumokėti 3.3.1 punkte numatytų mokėjimų sumos dydžio baudą pardavėjui, o pardavėjas turi teisę užskaityti iš pirkėjo gautus mokėjimus.

5.8.                      Sutarties 5.3 punkte šalys susitarė, kad jeigu nesant pirkėjo kaltės pardavėjas, įspėjęs prieš 5 darbo dienas, nutraukia šią sutartį arba pirkėjas, įspėjęs prieš 5 darbo dienas, nutraukia šią sutartį dėl pardavėjo kaltės, arba pardavėjas atsisako ar vengia sudaryti pagrindinę (notarinę) pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjo sumokėtas sumas ir sumokėti 3.3.1 punkte numatytų atlikti pirkėjo mokėjimų sumos dydžio baudą.

6.       Byloje nustatyta, kad ieškovas E. O., kaip numatyta preliminariosios sutarties 2.3 punkte, sumokėjo atsakovui UAB „Geryčių namai“ už ieškovę 51 750 Eur rezervavimo mokestį (avansą), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „15% pradinis įnašas už butą (duomenys neskelbtini)“ (e. bylos t. 1, b. l. 36).

7.       Byloje nustatyta, kad ieškovas E. O. 2022 m. kovo 8 d. su atsakovu pasirašė papildomą susitarimą prie sutarties, kuriuo susitarė, kad kartu su K. N. į sutartį įtraukiamas E. O. kaip sutarties šalis (pirkėjas). Šiuo papildomu susitarimu šalys taip pat susitarė pakeisti galutinę turto pirkimo kainą į 346 203 Eur bei susitarė, kad pardavėjas atliks papildomus darbus objekte pagal kliento įsigytas medžiagas, o klientas papildomai sumokės 1 203 Eur sumą. Papildomas susitarimas turi Priedą Nr. 6 „Papildomų darbų poreikis ir jų sąmata“. Nustatyta, kad ieškovas, vykdydamas papildomą susitarimą, 2022-04-12 atsakovui sumokėjo 1202,50 Eur sumą (e. b. l. t. 1, b. l. 60).

8.       Byloje nustatyta, kad ieškovai 2022 m. liepos 21 d. pareiškimu „Dėl sutarties nutraukimo“ informavo atsakovą UAB „Geryčių namai“ apie tai, kad jie nuo 2022 m. liepos 30 d. vienašaliai be atskiro pranešimo dėl pardavėjo kaltės nutraukia 2021 m. gruodžio 23 d. preliminarią sutartį ir prašo iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (imtinai) grąžinti pagal sutartį sumokėtas sumas: 51 750 Eur, 1202,50 Eur, 4 523,90 Eur už objekte panaudotas statybines medžiagas, 350 Eur turto vertinimo išlaidas (iš viso 57 826,40 Eur), taip pat sumokėti 51 750 Eur baudą ir šio pranešimo rengimo teisines išlaidas, t. y. 423,50 Eur. Pranešime ieškovai nurodė, kad remiantis preliminariosios sutarties 4.3.1. punktu pardavėjas įsipareigojo „ne vėliau kaip iki 2022 m. gegužės 31 d. pateikti pirkėjui „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“ įregistruotą statybos baigtumą ne mažiau kaip 80 proc.“. Tačiau dokumentai dėl atitinkamo statybos baigtumo buvo pateikti tik 2022 m. birželio 16 d. el. laišku, klientui išsiųstu iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad buto/patalpos baigtumas 81 proc. registre registruotas tik 2022 m. birželio 8 d., t. y. pažeidžiant preliminariosios sutarties 4.3.1. punktą. Maža to, sutarties 4.3.2. punktu pardavėjas įsipareigojo „ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 30 d. pateikti pirkėjui „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“ įregistruotą statybos baigtumą ne mažiau kaip 100 proc.“ Įvertinus dabartinę statybų stadiją bei likusį laiką iki nustatyto termino, akivaizdu, kad pardavėjas ir šio įsipareigojimo laiku neįvykdys (CK 6.219 str.). Toks sutartyje numatytų pardavėjo įsipareigojimų nevykdymas laiku iš esmės pažeidžia pirkėjų interesus bei teisėtus ir pagrįstus lūkesčius turtą įsigyti bei jame pradėti gyventi nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., kas, akivaizdu, nebeįmanoma. Be to, esamas statybų vėlavimas pirkėjams kelia pagrįstus įtarimus, kad pardavėjas nėra finansiškai pajėgus net ir pažeidžiant sutartus terminus kokybiškai baigti statybos darbus, nes 2022 m. liepos mėn. jau fiksuojamas daugiau nei 4500 Eur vystytojo UAB „Consolus“ įsiskolinimas Sodrai. Pranešime ieškovai nurodo, kad jie prašo taikyti preliminariosios sutarties 5.3. punkte numatytas pasekmes, t. y. prašo, kad pardavėjas grąžintų avansą, sumokėtų baudą ir padengtų turėtas išlaidas.

9.       Byloje nustatyta, kad pardavėjas UAB „Geryčių namai“ 2022 m. liepos 29 d. pranešimu informavo ieškovus, kad jų 2022 m. liepos 21 d. pranešime reikalaujamos grąžinti sumos nebus grąžintos, kadangi sutartis yra pasibaigusi dėl pirkėjų kaltės ir jie turi atlyginti pardavėjo nuostolius dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Pardavėjo vertinimu, pirkėja negavo reikiamo finansavimo turto įsigijimui ir tai buvo pagrindinė jos atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežastis. Ši priežastinis nėra niekaip susijusi su pardavėjo kalte. Pardavėjas paaiškino, kad nesutinka su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, dėl preliminariosios sutarties pažeidimo. Pažymėjo, kad padavėjas, pasinaudodamas preliminariosios sutarties 4.4. punkte jam suteikta teise pratęsti numatytus statybos užbaigimo terminus, dėl objektyvių nuo jo nepriklausančių priežasčių (biurokratinių procedūrų dėl statybos užbaigimo registravimo), 2022 m. gegužės 30 d. oficialiu pranešimu informavo pirkėją, kad 80% ir 100% statybos baigtumo įregistravimas nukeliamas 2 mėnesiams. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo tiek el. laiškais, tiek trumposiomis žinutėmis, pirkėja dėl to jokių prieštaravimų ar pretenzijų nereiškė. Be to, procedūros buvo baigtos anksčiau nei tikėtasi, tam neprireikė papildomų dviejų mėnesių termino, užteko vos savaitės ir 2022 m. birželio 8 d. buvo registruotas 81 proc. turto statybos baigtumas. Pardavėjas pažymėjo, kad toks vos keleto dienų pavėlavimas įregistruoti 81 proc. statybos baigtumą negali būti laikomas esminiu pažeidimu ir pardavėjo kalte dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Pardavėjas nesutiko ir su tuo, kad jis neturi galimybės baigti darbus numatytu terminu. Paaiškino, kad parduodamas objektas priklauso UAB „Geryčių namai“, o ne UAB „Consolus“, kurio skola Sodrai remiasi pirkėjai. Dėl pirkėjo pirktų statybinių medžiagų pardavėjas paaiškino, kad priešingai nei nurodoma pranešime, visos medžiagos nėra panaudotos, išskyrus voniai ir tualetui skirtas plyteles. Šitos medžiagos yra suklijuotos, todėl negali būti grąžintos, o likusios pirkėjos į butą atvežtos medžiagos nebuvo panaudotos ir yra sandėliuojamos bute, kur pirkėja jas paliko. Šias medžiagas pirkėja gali pasiimti iki 2022 m. rugpjūčio 21 d., o vėliau jos bus realizuotos pardavėjo sąskaita ir jų kaina nebus kompensuota.

 

Dėl preliminariosios sutarties pasibaigimo priežasčių / sutarties šalių kaltės

 

10.       Ieškiniu ieškovai, remdamiesi preliminariosios sutarties 5.3 punktu, reiškia reikalavimą atsakovui dėl sumokėto avanso grąžinimo, baudos, kaip netesybų neįvykdžius preliminariosios sutarties priteisimo ir papildomų nuostolių atlyginimo. Reikalavimai yra grindžiami iš esmės tuo, kad ieškovai 2022 m. liepos 21 d. pranešimu nutraukė preliminarią sutartį dėl pardavėjo kaltės, t.y. dėl to, kad pardavėjas neįvykdė sutarties 4.3.1 p., ir 4.3.2 punktų -  iki 2022 m. gegužės 31 d. neįregistravo ne mažiau nei 80 proc. buto baigtumo ir iki 2022 m. liepos 30 d. neįregistravo 100 proc. statybos baigtumo. Ieškovai teigia, kad preliminarioje sutartyje numatytų terminų griežtas laikymasis jiems buvo itin svarbus ir todėl pardavėjui pažeidus terminus jie prarado suinteresuotumą sudaryti pagrindinę sutartį.

11.       CK 6.165 straipsnio 1 dalis nustato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

12.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma, kad preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje. Ši teisės norma taikytina tais atvejais, kai yra sudaryta pagrindinė sutartis. Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23–24 punktus). Be to sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011 ir kt.). Įstatyme nedetalizuojama, kas sudaro pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties galima atsisakyti ir dėl neesminių daikto trūkumų, svarbu, kad šie trūkumai buvo paslėpti (nežinomi pirkėjui sudarant preliminariąją sutartį) ir pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų sudaręs preliminariosios sutarties, arba nebūtų sutikęs už daiktą tiek mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017, 23 punktas).

13.       Teismas, patikrinęs bylos aplinkybes, vertina, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė atsakovo kaltės dėl vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Byloje nėra duomenų, kad pardavėjas vengė sudaryti pagrindinę sutartį ar kad jos negalėjo sudaryti dėl priežasčių, už kurias pats būtų buvęs atsakingas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovu, kad pardavėjas vykdė preliminarią sutartį ir laikėsi joje nustatytų tarpinių terminų, per kuriuos jis turėjo atlikti pasirengimo veiksmus, reikalingus pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui.

14.       Nors ieškovai teigia, kad atsakovas neįregistravo daugiau kaip 80 proc. buto statybos baigtumo iki 2022 m. gegužės 31 d., tačiau byloje yra pateiktas atsakovo UAB „Geryčių namai“ direktoriaus pasirašytas 2022 m. gegužės 30 d. pranešimas, kuriuo ieškovai K. N. ir E. O. informuojami, kad pagal sutarties Nr. ML55-NT.P-01 4.5 punktą 80% ir 100% statybos baigtumo įregistravimas nukeliamas 2 mėnesiams (e. bylos t. 2, b. l. 39). Ieškovai teisme paaiškino, kad tokį pranešimą, atsiųstą elektroniniu paštu, jie iš karto atmetė kaip netikrą dokumentą, tikėtina atsiųstą per klaidą, kadangi dokumente buvo neteisingai nurodytas sutarties numeris (teisingas numeris buvo Nr. ML55-NT.P-02) ir be to su jais sudaryta preliminarioji sutartis neturėjo punkto, kurio numeracija būtų „4.5“. Tačiau tokios ieškovų nurodytos priežastys, dėl kurių jie teigia nežinoję apie tai, kad atsakovas pasinaudojo sutartyje numatyta teise pratęsti terminus, yra itin formalios ir neįtikėtinos. Atsakovas teisingai nurodo, kad ieškovai turėjo labai įsigilinti į jiems atsiųstą elektroninį laišką ir jo turinį, nes nurodomos klaidos, kurios laikytinos tiesiog rašymo apsirikimais, nėra akivaizdžios ir nekeičia esmės, t. y. kad laišką atsiuntė atsakovo atstovė M. D., su kuria ieškovai ir anksčiau tvarkė visus su pirkimu susijusius klausimus, kad laiškas adresuotas būtent ieškovams, kad jis pasirašytas įmonės UAB „Geryčių namai“ vadovo ir kad jame yra rašymo netikslumas nurodant sutarties numerį vietoje „2“ nurodant „1“. Teismas pritaria atsakovui, kad pranešimo tekstas dėl termino pratęsimo yra labai trumpas ir aiškus. Be to, nors preliminarioje sutartyje nėra 4.5. punkto, tačiau sutarties nuostatos, leidžiančios pardavėjui vieną kartą pratęsti buto baigtumo registravimo terminus, iš tikrųjų yra įtrauktos į sutartį ir yra išdėstytos preliminariosios sutarties 4.4 punkte. Teismas taip pat kaip ir atsakovai vertina, kad 4.4 punkto formuluotėje yra rašymo apsirikimas, kuris nekeičia esmės – jame aiškiai nurodyta pardavėjo teisė pratęsti terminus, kas sistemiškai aiškinant sutarties turinį, reiškia, kad pardavėjas turi teisę pratęsti visus jam sutartimi taikomus terminus, o ne tik tarpinį, susijusį su ne mažiau kaip 80 procentų statybos baigtumo įregistravimu. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad ieškovų paaiškinimai apie tai, kad jie nežinojo, jog terminai yra pratęsti, neatitinka tikrovės ir atspindi tik ieškovų pasirinktą procesinę pozicija dėl ginčo esmės.

15.       Teismas atkreipia dėmesį, kad tolimesnis ieškovų elgesys po to kai atsakovas įregistravo 81 procentą statybos baigtumo, taip pat leidžia spręsti apie tai, kad nurodyto termino, t. y. termino, per kurį pardavėjas turėjo įregistruoti buto 80 proc. baigtumą, faktinis pratęsimas 9 dienomis iš tikrųjų neturėjo tokios didelės reikšmės, kad kaip teigia ieškovai, kad jie iš viso nebūtų sudarę sutarties. Byloje nustatyta, kad ieškovai gavę informaciją apie buto baigtumo įregistravimą 2022 m. birželio 10 d. (e. bylos t. 2, b. l. 42), atliko notarinės sutarties sudarymui reikalingus pasirengimo veiksmus, t. y. užsakė įkeitimui reikšmingą turto vertinimą, kreipėsi į įvairius bankus dėl finansavimo, taip pat įsigijo ir pristatė kai kurias statybines medžiagas, reikalingas buto įrengimui (dalį šių medžiagų ieškovai pristatė į objektą tik 2022 m. liepos 15 d.). Tai rodo, kad ieškovai buto 81 proc. baigtumo įregistravimo termino praleidimo nelaikė svarbia aplinkybe ir toliau tęsė bendradarbiavimą, toliau ketino pirkti butą. Ieškovai per jų teigimu atsakovo praleistą terminą neįsigijo kito nekilnojamojo turto ir jo nėra įsigiję iki šiol. Todėl ieškovų teiginius apie praleisto termino reikšmę teismas vertina kaip formalų argumentą, neatspindintį tikrųjų priežasčių, dėl ko ieškovai atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.

16.       Teismas taip pat pritaria atsakovui, kad ieškovai nepagrindžia ir savo teiginių apie tai, kad jie turėjo rimtą pagrindą manyti, kad atsakovas nebaigs statybų preliminarioje sutartyje numatytu terminu, t. y. iki 2022 m. liepos 30 d. Kaip nustatyta byloje, ieškovai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį 2022 m. liepos 21 d. pranešimu, t. y. nesuėjus nei preliminarioje sutartyje numatytam terminui, kuris turėjo baigtis 2022 m. liepos 30 d., nei atsakovo iniciatyvą dar papildomai 2 mėnesiams pratęstam terminui. Vertinant sutarties vykdymo aplinkybes, matyti, kad ieškovai sutartyje nurodytam notarui turėjo pristatyti visus reikiamus dokumentus per 30 dienų nuo tada, kai gavo pranešimą apie atsakovo atliktą ne mažiau kaip 80 proc. buto baigtumo teisinę registraciją, o tokią informaciją atsakovas ieškovei buvo pateikęs dar 2022 m. birželio 10 d., todėl ieškovai turėjo būti pasirengę notarinės sutarties sudarymui 2022 m. liepos 10 d. Ieškovai teigia, kad jie buvo įvykdę visus įsipareigojimus, tačiau iš bylos aplinkybių yra aišku, kad 2022 m. liepos 10 d. ieškovai nebuvo gavę banko sprendimo dėl kreditavimo ir negalėjo tokio dokumento pateikti notarui. Ieškovai be pagrindo teigia, kad notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui nebuvo reikalingas toks banko sprendimas. Lygiai taip pat ieškovai nepagrįstai teigia, kad jiems buvo nesuprantamas šis reikalavimas ir kad jie nesuprato, ką konkrečiai reiškia jų įsipareigojimas notarui pristatyti „banko garantinį raštą“.

17.       Teismas, įvertinęs atsakovo statomo buto baigtumą, taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovų įsitikinimas apie pardavėjo nesugebėjimą baigti buto įrengimą galėtų būti laikomas pagrįstu. Byloje nustatyta, kad butas tuo metu, t. y. 2022 m. liepos mėnesį, iš esmės jau buvo pastatytas ir įrengtas. Patys ieškovai nurodo, kad buto įrengimas, jų vertinimu, nebuvo baigtas dėl to, kad nebuvo sutvarkyta aplinka (gerbūvis), nenutinkuota ir nenudažyta fasado dalis, nebuvo sudėtas parketas ir nebuvo sumontuota kita įranga (šviestuvai), kurios patys ieškovai nebuvo pristatę. Tačiau imant domėn visus darbus, kuriuos pardavėjas atliko nuo preliminariosios sutarties sudarymo, šie baigiamieji įrengimo darbai laikytini mažareikšmiais, t. y. nesvarbiais – ne tokiais, kurie pateisintų sutartinių santykių nutraukimą, ne tokiais, kurie pagrįstai leistų manyti, kad jei ieškovai būtų žinoję, jog pardavėjas nespės atlikti tokių darbų, jie iš viso nebūtų pirkę statomo nekilnojamojo daikto. Teismas neturi pagrindo abejoti UAB „Geryčių namai“ vadovo paaiškinimais, kad parketą įmonė galėjo suklijuoti mažiau nei per mėnesį ir kad atsakovas būtų baigęs ir kitus vidaus įrengimo darbus laiku, jei nebūtų sustabdęs darbų 2022 m. liepos mėnesį, matydamas ieškovų nebesuinteresuotumą sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas taip pat pagrįstai teigia, kad sutartyje buvo numatyti teisinei registracijai reikšmingi statybų baigtumo procentai, o tai nebūtinai reiškia, kad pastato 100 proc. baigtumo registravimo metu realiai turėjo būti baigti visi aplinkos (gerbūvio) sutvarkymo darbai. Atsakovas pažymėjo, kad fasado tinkavimas ir dažymas nebuvo numatytas kaip projektinis sprendinys ir neįrodo statybos nebaigtumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į tai, ką šalys realiai atliko įgyvendindamos sutartį, teismas vertina, kad ieškovų sprendimas šioje stadijoje atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, negali būti laikomas proporcinga ir teisėta priemone. Atsakovas pagrįstai teigia, kad preliminarioje sutartyje neaptarti klausimai galėjo ir turėjo būti suderinti ir įtraukti į pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsakovai tokio klausimo net nekėlė, nebendradarbiavo ir nesiekė aiškumo ikisutartinėmis derybomis.

18.       Atsakovas teisingai pažymi, kad ieškovai be pagrindo atsakovo negebėjimą baigti darbus sieja su kitos įmonės, t. y. UAB „Consolus“ įsiskolinimu Sodrai. Tokia aplinkybė nerodo atsakovo blogos turtinės padėties ir negebėjimo vykdyti statybas, tuo labiau – atlikti kosmetinius baigiamuosius darbus. Teismas pagrįstais pripažįsta atsakovo argumentus, kad dalis baigiamųjų apdailos įrengimo darbų nebuvo vykdomi dėl to, kad ieškovai vėlavo pristatyti medžiagas, kurias buvo įsipareigoję pateikti pagal 2022 m. kovo 8 d. papildomą susitarimą ir kurias pagal atsakovo prašymą ieškovai turėjo pristatyti dar gegužės mėnesį, o realiai dalį medžiagų pristatė tik 2022 m. liepos viduryje. Teismas taip pat pritaria atsakovui, kad pardavėjo pranešimas apie darbų užbaigimo nukėlimą 2 mėnesiams buvo pagrįstas sutartimi, t. y. buvo teisėtas ir galiojantis. Ieškovai teigė, kad terminus atsakovas galėjo pratęsti tik esant svarbioms priežastims, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovai tomis priežastimis iš viso nesidomėjo. Be to atsakovo atstovas teisme paaiškino, kad teisinės registracijos terminai buvo pratęsti dėl to, kad užsitęsė statybos leidimo perregistravimo procesas ir dėl to, kad ieškovai užsakė papildomų darbų, dėl kurių buvo keičiamas projektas, t. y. dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo atsakovo.

19.       Teismas kritiškai vertina ieškovų teiginius apie tai, kad jie turėjo pagrįstų lūkesčių įsikelti į perkamą butą jau 2022 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovai pažymi, kad jie buvo užsakę baldų pervežimą iš Turkijos, kurį turėjo atšauti (nors tokių įrodymų nepateikė). Ieškovų ketinimas įsikelti į butą nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes pagal preliminarios sutarties nuostatas tokia jų galimybė nebuvo garantuota. Ieškovai turėjo žinoti apie sutarties nuostatas, dėl kurių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir statybos baigimo terminai galėjo būti pratęsti pirkėjo sprendimu. Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad preliminariąja sutartimi šalys susitarė, jog pirkimo–pardavimo sutartį jie sudarys, kai bus įregistruotas ne mažesnis kaip 80 proc. statybos baigtumas, todėl ieškovai neturėjo objektyviai pagrįsto pagrindo tikėtis visiško buto įrengimo dar iki pagrindinės sutarties sudarymo. Byloje nustatyta ir tai, kad ieškovai patys vėlavo pristatyti buto įrengimui reikiamas medžiagas ir kad 2022 m. liepos viduryje dar net neturėjo teigiamo banko sprendimo, jog jiems bus suteikta paskola pirkiniui finansuoti, todėl ieškovų teiginiai apie jų teisėtą lūkestį įsikelti į butą nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. negali būti laikomi realiais ir pagrįstais.

20.       Teismas įvertinęs šalių bendradarbiavimo praktiką, atsakovo pateiktus įrodymus apie susirašinėjimą su pirkėjais, neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nebendradarbiavo ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Be to, kaip teisingai teigia atsakovas, šalių tarpusavio susirašinėjimo turinys iš tikrųjų patvirtina, kad pirkėjai subjektyviai apsisprendė nesudaryti pagrindinės sutarties dėl to, kad iš kredito įstaigos negavo finansavimo juos tenkinančiomis sąlygomis. Iš pateikto pirkėjų ir pardavėjo susirašinėjimo turinio teismui nekyla abejonių, kad ieškovai neįvertino savo galimybės sumokėti perkamo turto kainą ir nebuvo išsiaiškinę ar jie atitinka kredito įstaigų taikomas konkrečias sąlygas dėl kredito suteikimo. Atsakovas teisingai nurodo, kad tokios priežastys nelaikomos nenugalima jėga ir neatleidžia pirkėjo nuo atsakomybės už atsisakymą sudaryti ar vykdyti preliminarią sutartį.

21.       Byloje įrodyta, jog pardavėjas UAB „Geryčių namai“ dar prieš sudarant preliminarią sutartį domėjosi ieškovės galimybe sumokėti turto kainą ir kad pirkėja patvirtino, jog savo lėšomis ketina padengti tik pradinį įnašą, t. y. 15 proc., o likusią sumą finansuos iš kredito įstaigos suteiktos paskolos. Viename iš elektroninių laiškų ieškovė patvirtina, kad ji buvo informavusi padavėją, kad buto pirkimui buvo suplanavusi skirti ne daugiau kaip 100000 Eur nuosavų santaupų, o rengiantis sudaryti pagrindinę sutartį paaiškėjo, kad kredito įstaiga finansuos ne 85 proc. perkamo buto kainos, bet tik atitinkamą procentą pagal statybų baigtumą. Ieškovė K. N. 2022 m. liepos 7 d. elektroniniame laiške rašo „Bankai nenori duoti visos sumos, nes projektas nėra užbaigtas 100 proc. (ką mes perkame pagal sutartį su jumis). Šiuo atveju, turėtume papildomai sumokėti 50 000 Eur iš savo pinigų. Nė vienas bankas nenori duoti papildomos paskolos remontui, nes mes perkame 100 proc. užbaigtus apartamentus. Vertinimo suma negali būti didesnė, nes apartamentai nėra užbaigti 100 proc. Tai tokiu atveju kodėl jūsų kompanija sukūrė tokią situaciją ? Mes nuo pat pradžių nesusitarėme, kad mokėsime daugiau nei 100 000 Eur iš savo pinigų! Mes susitarėme už 15 proc., kaip daro kitos kompanijos. Be to, pagal sutartį, turime papildomas 2 savaites, vadinasi, mes negalime eiti pas notarą kitą pirmadienį, nes, paprastai tariant, negalime gauti visos sumos“ (e. bylos t. 2, b. l. 33-34). Pagal ieškovės pateiktą iš Swedbank gautą informaciją apie galimybę gauti kreditą matyti, kad 2022 m. liepos 18 d. bankas būtų galėjęs suteikti ieškovei 230400.00 Eur kreditą (e. bylos t. 2, b. l. 101), o pagal preliminarią sutartį ieškovė iš gauto kredito ketino sumokėti 293250 Eur kainos. Teismas, įvertinęs, kad ieškovų sprendimas atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį atsakovui buvo pateiktas praėjus vos 3 dienoms nuo paminėto Swedbank pasiūlymo dėl kredito suteikimo, neturi pagrindo nesutikti su atsakovu ir taip pat vertina, kad toks ieškovų atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, tikėtina, ir buvo susijęs būtent su šiuo ieškovams nepalankiu kredito įstaigos sprendimu. Paminėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė K. N. paaiškino, kad 2022 m. liepos 21 d. teikiant atsakovui pranešimą dėl sutarties nutraukimo, ji jau žinojo, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį baigiasi jos darbo sutartis ir kad ji neturės galimybės įrodyti pajamų šaltinio, būtino norint gauti paskolą banke. Taigi ši aplinkybė taip pat galėjo būti kliūtis ieškovei gauti kreditą ir tikėtina priežastis, dėl ko ieškovai atsisakė sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį.

22.       Teismas atmeta ieškovų argumentus, kad jie nesuprato preliminariosios sutarties sąlygų, kurios kaip paaiškėjo vėliau buvo nesąžiningos, ir kad dėl to yra atsakingas pardavėjas. Ieškovai teigia, kad pardavėjas rengė sutartį lietuvių kalba ir jos neišvertė į jiems suprantamą kalbą, nors ieškovė K. N. supranta tik rusų ir anglų kalbą, o ieškovas E. O. supranta turkų ir anglų kalbas. Tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovai turėjo galimybę susipažinti su parengta sutartimi, kad galėjo išsiversti dokumentą ir pasitarti. Ieškovai net 2022 m. liepos 21 d. pranešime dėl preliminariosios sutarties nutraukimo nesirėmė tuo, kad jiems buvo nesuprantama ar nepriimtina sutarties kalba. Ieškovų teiginiai, kad tik 2022 m. liepos mėnesį pradėjus rengti dokumentus, reikalingus notarinės sutarties patvirtinimui, jiems paaiškėjo, kad jie turės sumokėti pardavėjui visą kainą avansu, t. y. nepaisant to, kad buto įrengimas bus tik 81 proc., neatitinka tikrovės. Byloje nustatyta, kad iki pasirašant preliminarią sutartį ieškovė susirašinėjo elektroniniais laiškais su atsakovo atstove M. D., klausė jos apie sutarties sąlygas, atkreipė dėmesį į sutartyje esančias klaidas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sudarant preliminarią sutartį esminės nuostatos, kurias kaip tik ir ginčija ieškovai dėl jų lingvistinio aiškumo, buvo aptartos individualiai, t. y. atsakovo atstovė M. D. 2021 m. gruodžio 23 d. elektroniniu laišku paaiškino ieškovei, kad pas notarus reikės eiti, kai bus pakeistas registro įrašas į 80 proc. baigtumą, t. y.  „mes turime užregistruoti 80% baigtumą iki gegužės 31 ir tuomet eiti pas notarus, nuo tos dienos turite 30 dienų“ (e. bylos t. 2, b. l. 22). Iš ieškovo E. O. 2021 m. gruodžio 30 d. elektroninio laiško taip pat matyti, kad prieš sudarydami preliminarią sutartį abu ieškovai veikė bendrai, t. y. tarėsi kaip įforminti pirkimą, matyti, kad jie žinojo, jog bus reikalingas banko kreditas pirkiniui finansuoti ir kad domėjosi kredito suteikimo sąlygomis, taip pat žinojo, kad ieškovei K. N. gali būti suteikta būsto paskola, nes ji dirba Lietuvoje pagal darbo sutartį, t. y. turi teisėtą pajamų šaltinį. Šiame elektroniniame laiške ieškovas E. O. nurodė, kad ieškovės K. N. tėvai gyvena Lietuvoje, kad ji nuo 6 metų turi leidimą gyventi Lietuvoje. E. O. patvirtino, kad jis irgi 3 metus gyveno Lietuvoje, turi dvi įmones kaip akcininkas (e. bylos t. 2, b. l. 14). Be to, kaip minėta, ieškovas E. O. 2022 m. kovo 8 d. su atsakovu pasirašė papildomą susitarimą prie sutarties, pagal kurį jis prisijungė prie preliminariosios sutarties kaip šalis pirkėjo pusėje, o toks veiksmas irgi rodo, kad ieškovų sprendimas pirkti nekilnojamąjį turtą nebuvo spontaniškas ir kad buvo ieškovams aktualus net ir praėjus protingam laiko tarpui, per kurį ieškovai galėjo detaliai išstudijuoti sutartį. Visuma šių aplinkybių rodo, kad ieškovai būdami rūpestingi, turėjo pakankamai galimybių susipažinti su sutarties turiniu ir kad lietuvių kalba kaip sutarties kalba jiems buvo priimtina. Teismas taip pat vertina, kad sandorio kalba atitiko Valstybinės kalbos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. kalba buvo priimtina abiem sandorio šalims, be to, teismo įsitikinimu, šioje įstatymo nuostatoje yra numatytas ne sandorio galiojimui reikšmingas imperatyvas, bet leidimas sudaryti sutartį Lietuvoje su užsienio valstybės fiziniu asmeniu kita ne valstybine (lietuvių) kalba.

23.       Byloje nustatyta, kad atsakovas, sužinojęs apie ieškovams iškilusias problemas norint gauti finansavimą iš kredito įstaigos, bendradarbiavo su ieškovais, teikė preliminariosios sutarties pakeitimo projektą, sudarant galimybę ieškovams atidėti galutinio atsikaitymo terminą (e. bylos t. 3, b. l. 161 - 166).

24.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovai neįrodė pardavėjo kaltės dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo.

 

Dėl atsakovo pareigos grąžinti pagal preliminarią sutartį sumokėtą avansą ir taikytinų netesybų

 

25.       Atsakovas nurodo, kad ieškovų prašymas grąžinti sumokėtą avansą pagal preliminarią sutartį negali būti tenkinamas, nes ieškovų sumokėtas avansas yra įskaitytas kaip sutartinės netesybos.

26.       Kaip minėta, preliminariosios sutarties 5.2 punkte šalys susitarė dėl taikytinų netesybų, t. y. kad jeigu nesant pardavėjo kaltės pirkėjas, įspėjęs prieš 5 darbo dienas, nutraukia šią sutartį arba pardavėjas, įspėjęs prieš 5 darbo dienas, nutraukia šią sutartį dėl pirkėjo kaltės, arba pirkėjas atsisako ar vengia sudaryti pagrindinę (notarinę) pirkimo–pardavimo sutartį, pirkėjas privalo sumokėti 3.3.1 punkte numatytų mokėjimų sumos dydžio baudą pardavėjui, o pardavėjas turi teisę užskaityti iš pirkėjo gautus mokėjimus.

27.       Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt.). Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

28.       Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

29.       Minėta, kad dėl atliekamos kompensuojamosios funkcijos netesybos negali būti sumažintos tiek, jog taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

30.       Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

31.       Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019, 43 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021, 8 punktas). Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas.

32.       Teismas vertina, kad netesybų dydis, šiuo atveju laikytinas teisingu ir protingu, atsižvelgiant į visą sutarties kainą, į derybų pažangos lygį, į pardavėjo pastangas padėti pirkėjams tartis su bankais, į tai, kad atsakovas patyrė realių nuostolių atlikdamas projekto pakeitimus pagal ieškovų pageidavimus ir ieškodamas kitų pirkėjų, išlaikydamas turtą iki kito sandorio sudarymo. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo mažinti sutartas netesybas. Teismas pritaria atsakovui, kad sprendžiant dėl netesybų dydžio yra reikšminga tai, kad ieškovai atsakovo atžvilgiu pasielgė nesąžiningai, nebendradarbiavo kilus sunkumams vykdyti sutartį, sutarties nutraukimą ir atsakovo kaltęs grindė formaliomis priežastimis, nors, kaip nustatyta, už pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą yra atsakingi patys ieškovai. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovai neprašė mažinti netesybų, taip pat jų nelaikė nesąžiningomis ar įtvirtinančiomis „esminę šalių nelygybę“. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškiniu ieškovai prašo taikyti analogiškas netesybas atsakovui, kurių jie nelaiko neteisingomis ar neproporcingomis.

33.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovai, nepagrįstai atsisakę sutarties, netenka teisės reikalauti 51 750 Eur, avanso dydžio baudos, kadangi neįrodė, jog atsakovas būtų pažeidęs sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir vengęs sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu atsakovas pagrįstai, remiantis preliminarios sutarties 5.2 punkto nuostatomis ieškovų sumokėtą 51 750 Eur avansą įskaitė į ieškovams taikomas netesybas.

 

Dėl ieškovų patirtų turto vertinimo išlaidų, išlaidų už teisines paslaugas ir palūkanų

 

34.       Ieškovai prašo priteisti 350 Eur turto vertinimo išlaidas ir 423,50 Eur teisines išlaidas, patirtas dėl 2022 m. liepos 21 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą rengimo. Teismo vertinimu, konstatavus, jog būtent ieškovai yra atsakingi už pagrindinės sutarties nesudarymą, nėra pagrindo priteisti šias ieškovų išlaidas, susijusias su turto vertinimu ir teisine pagalba.

35.       Teismas taip pat atmeta ieškovų reikalavimą priteisti 2385,86 Eur palūkanų. Šį reikalavimą ieškovai grindžia preliminariosios sutarties pažeidimu, t. y. tuo, kad atsakovas remiantis sutarties 5.5 punktu įsipareigojo mokėti 0,3 proc. palūkanas nuo gautų sumų už vėlavimą įvykdyti bet kurį iš sutartyje numatytų įsipareigojimų. Ieškovai teigia, kad atsakovas praleido sutarties 4.3.1. punkte numatytą terminą 15 dienų, t. y. nuo birželio 1 d. iki birželio 16 d., t. y. praleido terminą pateikti ieškovams dokumentus apie įregistruotą statybos baigtumą ne mažiau nei 80 proc. Ieškovai 0,3 proc. palūkanas skaičiuoja nuo sumokėtos 52 952,50 Eur sumos už 15 dienų. Teismas, kaip minėta, vertina, kad ieškovų nurodytas terminas buvo pratęstas pagal sutarties nuostatas. Be to, konstatavus, kad preliminarioji sutartis yra pasibaigusi dėl ieškovų kaltės, nėra pagrindo taikyti atsakovui šias sutartines netesybas, nes jos yra nustatytos kaip bauda už vėlavimą ir todėl galėtų būti taikomos tik jei sutartiniai santykiai būtų tęsiami.

 

Dėl ieškovų reikalavimo priteisti 1202,50 Eur avansą ir pristatytų medžiagų vertę

 

36.       Byloje nustatyta, kad ieškovas E. O., remiantis su atsakovu 2022 m. kovo 8 d. sudarytu papildomu susitarimu, 2022 m. balandžio 12 d. atsakovui sumokėjo 1202,50 Eur sumą kaip avansą už papildomai užsakytus darbus įrengiant butą (e. b. l. t. 1, b. l. 60). Teismas atkreipia dėmesį, kad jokiame šalių susitarime nėra nurodyta, kad šis avansas turi būti įskaitomas į preliminarios sutarties 5.2 punkte numatytą baudą (baudos dydis yra siejamas tik su preliminariosios sutarties 3.3.1 punkte numatyta suma). Taigi nutraukus sutartį atsakovas turi pareigą grąžinti šį avansą. Šis ieškovų reikalavimas tenkinamas.

37.       Ieškovai taip pat prašo priteisti 4523,90 Eur dydžio išlaidas, kurias jie patyrė dėl to, jog pirko ir pristatė medžiagas, reikalingas buto įrengimui. Šį reikalavimą ieškovai reiškė kaip reikalavimą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę. Paminėtina, kad ieškovai atskirai atsakovo kaltės neįrodinėjo ir šią prievolę (civilinę atsakomybę) grindė tais pačiais argumentais, dėl kurių ieškovų vertinimu, atsakovas yra kaltas dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau, kaip jau konstatuota byloje, ieškovai tokios atsakovo kaltės neįrodė. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad šalių susitarimas dėl būsimo daikto pirkimo turi mišrų pobūdį, t. y. turi ne tik preliminariosios sutarties požymius, bet iš esmės ir rangos sutarties požymius. Pagal 2022 m. kovo 8 d. papildomą susitarimą ieškovai įsipareigojo pristatyti medžiagas ir įrangą, o atsakovas įsipareigojo tas medžiagas panaudoti statomame objekte, dėl kurio pirkimo ateityje šalys buvo sudariusios preliminarią sutartį. Tačiau šalims nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovai nenusipirko statomo objekto, neįgijo nuosavybės į nekilnojamą daiktą ir jame panaudotas jų pristatytas medžiagas ir įrangą.

38.       Teismas vertina, kad tokioje situacijoje turėtų būti išspręstas restitucijos klausimas, laikant kad rangos sutartis (susitarimas dėl papildomų darbų) yra nutraukta. CK 222 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

39.       Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis teisingumu, protingumu ir sąžiningumu, vertina, kad taikant restituciją dėl papildomo susitarimo nutraukimo ieškovams iš atsakovo turi būti priteista pristatytų medžiagų vertė. Toks sprendimas grindžiamas tuo, jog, pirma, ieškovų pristatytos medžiagos negali būti panaudotos atsakovo nuostoliams padengti, nes dėl sutarties pažeidimo ieškovams jau yra pritaikytos sutartinės netesybos – bauda. Ir antra, – nors įstatymai tiesiogiai nereglamentuoja restitucijos taisyklių, taikytinų būtent šiam atvejui (kai nutraukiama rangos sutartis dėl užsakovo kaltės ir kai rangos rezultatui yra naudojamos užsakovo medžiagos), tačiau teismo vertinimu, tokiu atveju atsakovas neįgyja nuosavybės į nepanaudotas užsakovo pristatytas medžiagas. Teismo vertinimu, ieškovams nepriėmus likusių nepanaudotų medžiagų, atsakovas (rangovas) turėjo jas realizuoti ir jų vertę deponuoti, nes taip yra reguliuojami panašūs santykiai (pavyzdžiui, CK 6.679 straipsnio 2 dalis). Kita vertus teismas įvertina ir tai, kad byloje atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškovo pristatytų medžiagų nepanaudojo.

40.       Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškovų reikalavimą ir priteisia ieškovams pagal papildomą susitarimą pristatytų medžiagų vertę. Atsakovas neginčijo pristatytų medžiagų kiekio ir jų vertės, todėl teismas, nustatydamas šių medžiagų vertę, remiasi ieškovų pateiktais medžiagų įsigijimo dokumentais (e. bylos t. 1, b. l. 73-91).

41.       Nuo priteistos sumos ieškovams priteisiamos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 2 d.).

42.       Teismas ieškovų reikalavimus, kylančius iš sutarties į atsakovą, tenkina kaip solidarius, t. y. ieškovus laiko solidariais kreditoriais.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

43.       CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

44.       Ieškovai pareikštu ieškiniu prašė priteisti 112 385,76 Eur sumą, o teismo sprendimu yra priteista 5726,40 Eur, t. y. teismas patenkino 5 proc. ieškovų reikalavimų, bei atmetė 95 proc. reikalavimų.

45.       Pagal byloje pateiktus įrodymus, ieškovai iš viso patyrė 3202,85 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje (847 Eur + 2186,61 Eur + 169,04 Eur) ir sumokėjo 1918 Eur žyminį mokestį (įskaitant už prašymą taikyti laikinąsias ieškinio apsaugos priemones ir atskirąjį skundą). Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją ieškovams priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 256,03 Eur (t. y. 5 procentai nuo 5120,65 Eur).

46.       Pagal byloje pateiktus įrodymus atsakovas patyrė 3060 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje ir sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (už prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones). Atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų proporciją atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 2954,50 Eur (t. y. 95 procentai nuo 3110 Eur).

47.       Šalių priešpriešinius reikalavimus, kylančius iš pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teismas įskaito ir galutinai atsakovui iš ieškovų priteisia 2698,47 Eur (2954,50 Eur - 256,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos iš ieškovų priteisiamos lygiomis dalimis.

48.       Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (26,56 Eur) buvo padengtos Lietuvos valstybės lėšomis. Pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją ieškovams tenka pareiga padengti 95 proc. šių išlaidų (25,23 Eur), o atsakovui 5 proc. (1,33 Eur). Teismas pažymi, kad atsakovui tenkanti padengti išlaidų dalis yra mažesnė nei 5 eurai, todėl ji neišieškoma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

49.       Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi atsakovui buvo taikytos laikinosios ieškinio apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas 112 385,76 Eur sumai. Kadangi ieškiniu yra tenkinta dalis ieškinio reikalavimų, šios laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis), tačiau taikyto turto arešto mastas sumažinamas iki teismo patenkintos ieškinio sumos, t. y. iki 5726,40 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškovų K. N. ir E. O. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovo UAB „Geryčių namai“, juridinio asmens kodas 305807189, 5726,40 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt šešis, 40 ct) skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Geryčių namai“, juridinio asmens kodas 305807189, lygiomis dalimis iš ieškovų K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2698,47 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Lietuvos valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,23 Eur (dvidešimt penkis eurus, 23 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Lietuvos valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 5660. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi atsakovui UAB „Geryčių namai“, juridinio asmens kodas 305807189, taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. turto areštą 112 385,76 Eur sumai, sumažinant turto arešto apimtį iki 5726,40  Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                  Andrius Verikas