Civilinė byla Nr. e2-15156-1171/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10304-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.5.5; 1.3.6.3.2; 1.3.6.4.1.3; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei, Raimondai Vičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Šarūnui Vegiui,

atsakovės atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei S. L. dėl darbo ginčo.

Teismas

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ per atstovą kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: pripažinti teisėtu atsakovės S. L. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą; pripažinti nepagrįstais S. L. reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 3 850,08 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį, 200,00 Eur neturtinės žalos kompensacijos, 157,02 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2023 m. sausio mėn. bei 547,09 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2023 m. kovo mėn. bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; iš atsakovės priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė, bendrovė arba darbdavė) ir atsakovė S. L. (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – darbo sutartis) ir konfidencialumo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – konfidencialumo susitarimas), kurių pagrindu atsakovė bendrovėje įdarbinta medicinos gydytojos pareigose. 2023 m. kovo mėn. bendrovės darbuotoja L. B., pradėjo įtarti, kad atsakovė galimai neteisėtai savinasi (vagia) bendrovės turtą – procedūroms naudojamas kosmetines priemones. V. B. įtarimai pasitvirtino, kai ji pastebėjo atsakovės prasegtoje rankinėje bendrovės veikloje nenaudojamas taras (indelius) su kosmetinėmis priemonėmis. Apie nustatytas aplinkybes V. B. pranešė bendrovės vadovui, taip pat pasikalbėjo su pačia atsakove ir šį pokalbį įrašė mobiliuoju telefonu. Pokalbio metu su V. B. atsakovė pripažino, kad savinosi kosmetines priemones iš bendrovės ir atsiprašė. Bendrovės vadovui 2023 m. kovo 20 d. į savo kabinetą išsikvietus atsakovę pasiaiškinti, tarp šalių kilo konfliktas ir atsakovė pasišalino iš darbo vietos, dėl ko darbdavys paskelbė jai pravaikštą. 2023 m. kovo 21 d., apie 15 val., prieš prasidedant atsakovės numatytam darbo laikui, bendrovės patalpose įvyko incidentas, kurio metu kilo konfliktas tarp į bendrovę atvykusios S. L., jos motinos G. L. bei bendrovės patalpose buvusių bendrovės darbuotojų, bendrovės generalinio direktoriaus A. V.. Nurodė, jog incidento metu atsakovė su motina pradėjo spardyti ir daužyti bendrovės tarnybinio įėjimo duris. Nepaisant bendrovės vadovo išreikšto nesutikimo įleisti atsakovę ir jos motiną į patalpas, atsakovė ir jos motina įsiveržė į privačias bendrovės patalpas pro pagrindinį – klientų įėjimą. Atsakovė ir jos motina patalpose tiesiog siautėjo, gąsdino darbuotojus, kurie jautėsi išsigandę ir sutrikę dėl tokio atsakovės elgesio spardant ir daužant duris, keliant triukšmą ir sumaištį darbo vietoje. Bendrovės darbuotojai 6 kartus spaudė bendrovėje esantį panikos mygtuką, kai kurie darbuotojai pasislėpė nuo atsakovės ir jos motinos siekdami išvengti smurtinių veiksmų. Dėl incidento buvo paralyžiuota bendrovės veikla – tie bendrovės klientai, kuriems buvo teikiamos paslaugos prieš pat incidentą ir jo metu, turėjo būti skubiai išprašyti iš patalpų, nebuvo galimybės priimti klientų, teko atšaukti/perkelti klientų vizitus. Atkreipia dėmesį į bendrovės darbuotojų rašytinius paaiškinimus, kurie turi reikšmės sprendžiant dėl šiuo ieškiniu pareikštų reikalavimų: „Išgirdau, kad durys yra spardomos, už jų buvo girdėti buvusio kolegės S. garsus rėkimas, necenzūriniai rėksmai <...> Durys tuo metu toliau buvo spardomos, toliau tęsėsi rėksmai iš S. ir šalia esančios moters, kuri man buvo panaši į S. mamą G. <...> S. ir jos mama elgėsi neadekvačiai – spardė baldus, tepliojo baltas klinikos sienas, laužė lauko duris, visus darbuotojus esančius šalia filmavo <...>Taip pat S. mama atrodė išgėrus, akis slėpė po nuo saulės akiniais, kai priėjau prie jos paprašyti išeiti iš klinikos, ji elgėsi neadekvačiai, žadėjo susidoroti su manimi. Pagrindinė administratorė pamačiusi, kad situacija nevaldoma, netinkama priimti klientus, nusprendė juos atšaukti/perkelti, tad tiek klinika tiek darbuotojai patyrė finansinius nuostolius“ (išrašas iš bendrovės darbuotojos A. Ž. paaiškinimo); „Šiandien 15 val. S. su mama atvyko į kliniką <...>S. su mama filmavo tiek visą kliniką, tiek mane, be mano sutikimo, garsiai barėsi ir šaukė, kad atvyko į darbą su mama. Vadovui paprašius išeiti, jos dar garsiau rėkė ir kišo telefoną vadovui į veidą. Vadovas bandė jas išprašyti į lauką, kad viduje pasikalbėtų ir nevyktų konfliktas, tačiau jos rėkė, kad tai vieša vieta ir kad jos niekur neis<...>“ (išrašas iš bendrovės darbuotojos V. B. paaiškinimo); „Man nuėjus į kabinetą girdėjosi tik vadovo prašymai palikti patalpas, nes tai yra privačios patalpos. Girdėjau kaip S. sako taigi čia galima, čia vieša vieta. Kad ir kaip prašytos jos neišėjo. Labai buvo nejauku ir jaučiausi įsitempusi, nes jos kėlė triukšmą ir chaosą“ (išrašas iš bendrovės darbuotojos A. K. paaiškinimo); „Taip pat, A. ne vieną kartą S.ir jos mamai sakė, kad tai yra privati teritorija ir filmuoti negalima, o jos ir toliau rėkavo ir filmavo, provokavo konfliktą“ (išrašas iš bendrovės darbuotojos K. K. paaiškinimo). Pažymi, kad atsakovė ir jos motiną iš bendrovės patalpų pašalinti pavyko tik su policijos pareigūnų pagalba. Teigia, kad toks neteisėtas ir neišprovokuotas atsakovės ir jos motinos veikimas sutrikdė bendrovės veiklą ir padarė bendrovei žalos. Įvertinus atsakovės veiksmus savinantis bendrovės turtą, neadekvatų elgesį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pravaikštą, buvo priimtas sprendimas (duomenys neskelbtini) atsakovę atleisti už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Ieškovė teigia, kad dėl Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10927-23 dėl S. L. vykdyto kosmetinių priemonių iš bendrovės savinimosi bei pateikto garso įrašo, kuriame užfiksuota, kad atsakovė pripažįsta ir atsiprašo už savo vykdytą kosmetinių priemonių vagystę, galima spręsti, kad bendrovė priėmė teisėtą sprendimą atsakovę atleisti. Be kita ko, ieškovės vertinimu, 2023 m. kovo 20 d., 21 d. atsakovės atlikti veiksmai sudaro savarankišką pagrindą ją atleisti pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi atsakovė visiškai nesiskaito su darbdavio interesais. Atsakovė įsiveržė į darbo vietą, gąsdino kitus darbuotojus, kurie jautėsi išsigandę ir sutrikę dėl tokio atsakovės elgesio spardant ir daužant duris, keliant triukšmą ir sumaištį, sutrikdė bendrovės veiklą.

Ieškovės atstovas advokatas Šarūnas Vegys teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog atsakovei drausminė nuobauda skirta pagrįstai, kadangi ji sąmoningai trikdė ieškovės veiklą, teikdama, jog tai vieša vieta. Kosmetinių priemonių vagystės faktą patvirtina liudytojos V. B. paaiškinimai, kad priemonės buvo pasisavintos. Vagystės faktą patvirtina ir garso įrašas.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė S. L. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad 2023 m. sausio 16 d. su darbdave susitarė, kad atsakovė dirbs 20 valandų per savaitę ir jai bus mokamas 785,12 Eur darbo užmokestis per mėnesį, papildomai skiriami priedai pagal premijų sistemą. Už papildomai atliktus darbus, pavadavimus gali būti skiriamas priedas prie atlyginimo. Atlyginimas mokamas 2 kartus per mėnesį: atlyginimas mokamas 10 dieną, avansas 25 dieną. Atsakovė nuo susitarimo momento pradėjo dirbti. Be darbo sutartyje numatytų sąlygų žodžiu susitarė, kad atsakovei, kaip ir kitiems bendrovės darbuotojams, yra leidžiama iš bendrovės, darbuotojų kainomis, įsigyti ieškovės parduodamų kosmetinių priemonių, apmokant už jas iki mėnesio pabaigos. Darbo sutartį ieškovės vadovas atsakovei pateikė pasirašyti (duomenys neskelbtini), jau faktiškai ieškovei dirbant. Nurodo, jog faktą apie tai, kad tarp šalių darbo teisiniai santykiai susiklostė nuo (duomenys neskelbtini) patvirtina rašytiniai įrodymai: 2023 m. sausio 17 d. darbdavės SMS žinutė, kuria nurodė atvykti atsakovei į darbą, atsinešti su savimi darbinę aprangą ir avalynę; 2023 m. sausio 18 d. SMS žinutė, kuria atsakovė informuota apie 2023 m. vasario 20 d. planuojamą klinikos fotosesiją; 2023 m. sausio 19 d. atsakovės telefonas buvo prijungtas prie teritorijos užtvaro atidarymo sistemos ir apie tai ji informuota SMS žinute; 2023 m. sausio 21 d. atsakovė su kitais darbuotojais SMS žinutėmis susirašinėjo dėl apmokėjimo už pietus darbe 2023 m. sausio 21 d.; iš pateikto darbo kalendoriaus nuotraukos matosi, kad atsakovė sausio 21, 24, 26 bei 31 d. turėjo suplanuotas procedūras bei mokymus; ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas, kuriame atsakovės darbuotoja teiraujasi, kokiomis dienomis atsakovė dirba, o atsakovei pateikus atsakymą, ieškovės darbuotoja atsako, kad galvojo, jog kažkas pasikeitė; 2023 m. sausio 20 d. SMS žinute ieškovės direktorius informavo atsakovę apie vasario mėn. suplanuotą klinikos patalpų dažymą, nurodydamas, kad nurodytomis dienomis klinika nedirbs; 2023 m. sausio 20 d. atsakovė buvo prijungta prie bendros elektroninės darbo sistemos ir apie tai informuota SMS. 2023 m. vasario 10 d. atsakovė darbo užmokesčio negavo. 2023 m. vasario 13 d. ieškovės direktorius SMS žinute nurodė, kad už sausio mėn. J. suskaičiavo 10 darbo valandų. 2023 m. vasario 14 d. ieškovė atsakovei sumokėjo 71,80 Eur darbo užmokesčio į banko sąskaitą. Atsakovė pati pagal dirbtą laiką pasiskaičiavo, kad ji yra dirbusi daugiau laiko ir apie tai pasakė direktoriui. Ieškovės vadovas žodžiu atsakovei nurodė, kad už darbą sausio mėn. darbo užmokestis bus sumokėtas kartu su vasario mėn. darbo užmokesčiu.2023 m. vasario 25 d. ieškovė avanso nesumokėjo. 2023 m. kovo 10 d. gavus darbo užmokestį už vasario mėn. atsakovė pastebėjo, kad jis yra toks, koks yra numatytas darbo sutartyje už vieną mėnesį, tačiau už darbą sausio mėn. atsakovei ir vėl nesumokėta, dėl to atsakovė kreipėsi į ieškovės vadovą, kuris pasakė, kas išsiaiškins su buhalterija, tačiau dėl tokio prašymo ieškovė pastebėjo vadovo akivaizdų susierzinimą. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovė į darbo ginčų komisijos bylą pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame nurodoma, kad atsakovė 2023 m. sausio 31 d. dirbo 10 valandų. Teigia, kad šis dokumentas yra neteisingas, kadangi atsakovė yra rezidentė ir 2023 m. sausio 31 d. negalėjo ieškovei dirbti 10 valandų, nes kaip rezidentė dirbo nuo 7 valandos iki 15 val. 06 min. Atsakovė pažymi, kad į darbo ginčų komisijos bylą ieškovė teikė suklastotus dokumentus, kurių turinys skiriasi ir nesutampa su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teiktomis ieškovės deklaracijomis apie atsakovei paskaičiuotą ir sumokėtą darbo užmokestį, bei atsakovės faktiškai gautu darbo užmokesčiu. Ieškovė suklastojo ir į bylą pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio paskaičiavimo pažymas tam, kad išvengti civilinės atsakomybės už neišmokėtą darbo užmokestį. Nurodo, jog 2023 m. vasario 14 d. atsakovei ieškovė pervedė 71,80 Eur darbo užmokesčio į banko sąskaitą. 2023 m. birželio 9 d. prašymais ir paaiškinimais raštu pateiktame darbo užmokesčio apskaičiavime nurodoma, kad už sausio mėn. atsakovei mokėtina suma 53,97 Eur suma. Su atsiliepimu į skundą darbo ginčų komisijai pateiktame darbo užmokesčio apskaičiavime nurodoma, kad atsakovė vasario mėn. dirbo 18 dienų (visas darbo dienas), atsakovei mokėtinas darbo užmokestis nurodomas 564,15 Eur. Atsakovė vasario mėn. dirbo ir savaitgaliais, jai buvo sumokėta 700 Eur į banko sąskaitą, tuo tarpu jau su 2023 m. birželio 9 d. prašymais ir paaiškinimais raštu pateiktame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodoma, kad vasario mėn. atsakovė dirbo tik 8 dienas, 42 valandas ir tai akivaizdžiai neatitinka nei darbo užmokesčio apskaičiavime nurodomos laiko, nei vėlesnių ieškovės veiksmų, sumokant darbo užmokestį už vasario mėn. Ieškovė VSDFV kovo mėn. deklaravo 968,21 Eur dydžio priskaitytą darbo užmokestį už vasario mėn. (mokėtinas 762,27 Eur), tačiau 2023 m. birželio 9 d., t. y. jau vykstant darbo ginčui į VSDFV pateikė patikslintą deklaraciją, kurioje nurodo, kad už vasario mėn. atsakovei priskaityta 436,80 Eur darbo užmokesčio. Ieškovė darbo ginčų komisijai pateikė du skirtingo turinio darbo laiko apskaitos žiniaraščius už kovo mėn.: viename jų žymimos pravaikštos, kitame - ne, viename kovo 10 ir 17 nurodomos kaip dirbtos dienos, kitame - ne. Teikdama deklaraciją VSDFV balandžio mėn. apie kovo mėn. atsakovei priskaitytą darbo užmokestį ieškovė nurodė priskaičiuotą atleidimo metu darbo užmokestį ieškovei 193,95 Eur, tačiau 2023 m. birželio 9 d. pateikė patikslintą deklaraciją, kurioje nurodė 353,14 Eur sumą. Su atsiliepimu į skundą darbo ginčų komisijoje pareiktame darbo užmokesčio apskaičiavime nenurodoma kiek atsakovė dirbo dienų, tačiau nurodoma, kad atsakovei priskaitytas 411,84 Eur darbo užmokestis, mokėtinas darbo užmokestis nurodomas 249,16 Eur. Su 2023 m. birželio 9 d. prašymais ir paaiškinimais raštu pateiktame darbo užmokesčio apskaičiavime nurodoma už kovo mėn. mokėtina suma yra 330,99 Eur. Nurodo, kad nuo vasario 10 d. ieškovė nėra mokėjusi jokių atsakovei su darbo santykiais susijusių išmokų.  Atsakovė nurodė, kad po vasario 10 d. kuomet turėjo būti, bet nebuvo mokamas avansas, atsakovė kelis kartus ieškovės direktoriaus pasiteiravo dėl įsiskolinimo. Direktorius 2023 m. vasario 13 d. SMS žinute žadėjo pristatyti atsakovei skaičiavimą. Atsakovė negalėjo atvykti į darbą 2023 m. vasario 14 d. valanda anksčiau, 2023 m. kovo 15 d. ieškovės direktorius SMS žinute pažadėjo skaičiavimus atsiųsti savaitgalį, vėliau žadėjo apsitarti ir padiskutuoti susitikimo metu, tačiau neatsiuntė. Mokant darbo užmokestį už vasario mėn. už darbą sausio mėn. vėl nebuvo sumokėta. Po kovo 10 d. nesumokėto avanso atsakovė kelis kartus teiravosi direktoriaus dėl nepriemokų, tačiau atsakovės kreipimąsi pastarasis ignoravo. 2023 m. kovo 20 d. atsakovė atvyko į darbą, dirbo. Darbo metu atsakovės direktorius atsakovę pasikvietė į savo kabinetą ir visokiais žodžiais, keiksmažodžiais iškoneveikė, bei dėl ieškovei nesuprantamų ir neaiškių priežasčių ji buvo išvyta iš darbo, panaikinta atsakovės prieiga prie darbo sistemos. Atsakovei buvo grasinama pravaikštomis, susidorojimu, bei gąsdinama „galingomis“ pažintimis. Buvo grasinama ne tik atsakovei kaip darbuotojai, bet ir jos artimiesiems, atsakovei liepta daugiau nesirodyti darbe. Nuo 2023 m. kovo 20 d. darbdavė neužtikrino ir nesudarė sąlygų darbo funkcijai atlikti, išvydama atsakovę iš darbo ir atjungdamas nuo darbo sistemos. Jokių dokumentų ieškovė atsakovei 2023 m. kovo 20 d. neįteikė, apie skelbiamą pravaikštą 2023 m. kovo 20 d. neinformavo, su įsakymu dėl skelbiamos pravaikštos nesupažindino. 2023 m. kovo 20 d. vakare atsakovė iš direktoriaus gavo SMS žinutę, kad pavedimo už atsakovės paimtas prekes darbuotojo kainomis lauks iki šios dienos vakaro. Atsakovė ieškovės paprašė šią sumą išskaičiuoti iš jos šio mėnesio darbo užmokesčio, tačiau darbdavė buvo kategoriška ir pradėjo grasinti, kad kitą dieną perduos klausimą advokatui su papildomomis išieškojimo išlaidomis, bus kreipiamasi į teismą. Nors atsakovė 2023 m. kovo 20 d. ieškovės vadovo buvo išvyta iš darbo, 2023 m. kovo 21 d. ieškovės vadovas parašė SMS žinutę, kad atsakovei jau antra diena yra fiksuojamos pravaikštos, nes neva ji neatvyko į darbą. Darbdavys nepagrįstai ir be pagrindo fiksavo atsakovei pravaikštas, nors atsakovė 2023 m. kovo 20 d. buvo darbe, dirbo, tačiau jau darbo metu buvo išvyta ieškovės vadovo iš darbo vietos be jokių paaiškinimų. Pažymi, kad 2023 m. kovo 20 d. būtent vadovas nepaaiškinęs nieko, išvijo atsakovę iš darbo ir atjungė nuo darbo sistemos, ir po šių veiksmų fiksavo pravaikštą, nors atsakovė darbe buvo ir atliko darbo funkcijas. 2023 m. kovo 21 d. pagal grafiką ieškovė turėjo pradėti dirbti 15 valandą, tačiau jau per pietus SMS žinute atsakovei buvo pranešta, kad yra fiksuojama jos pravaikšta. SMS žinutę, kad fiksuojama pravaikšta už visą dieną iš ieškovės vadovo atsakovė gavo 13.22 val. Atsakovei baiminantis dėl neadekvataus ir nesuprantamo ieškovės vadovo elgesio jos atžvilgiu ir nežinant, kaip elgtis tokioje situacijoje, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (toliau – VDI) pasiklausti ką tokioje situacijoje jai kaip darbuotojai reikėtų daryti. Pastaroji nurodė, kad atsakovė, kol yra darbiniai santykiai, privalo vykti į darbą ir gali pasikviesti kartu liudininkę/ką ir viską filmuoti, rinkti įrodymus. Atsakovė prieš ateidama į darbą, t. y. 2023 m. kovo 21 d. parašė SMS žinutę, kurioje klausė kaip bus užtikrintas jai darbas ir kaip bus užtikrintas jos saugumas darbe, tačiau vadovas į žinutę nesureagavo. Kadangi atsakovė nebuvo informuota, kad jos darbo santykiai yra nutrūkę, bei matydama, kad darbdavė elgiasi nesąžiningai ir neadekvačiai, bijodama dėl išreikštų grasinimų, bei vadovaudamasi gauta informacija iš VDI, kitą darbo dieną pasikvietusi kartu liudininkę savo mamą nuvyko į darbą. Atsakovė su liudytoja atvyko į darbą kaip ir kiekvieną dieną, per tarnybinį įėjimą, tačiau vėl buvo į jį neįleista, durys buvo užrakintos. Atsakovė SMS žinute ir skambučiu į klinikos telefoną informavo, kad ji yra atvykusi į darbą, bet negali į jį patekti. Pabeldus ir kurį laiką palaukus, prie durų pasirodė ir pats ieškovės vadovas. Atsakovė perspėjo, kad ji filmuoja, vadovas dėl to neprieštaravo. Vadovas paklausė atsakovės mamos, kas ji tokia, pastaroji atsakė, kad yra savo dukters liudininkė. Išgirdęs tai, vadovas supyko ir reiškė kaltinimus dėl tikrovės neatitinkančių konfidencialumo pažeidimų ir grasinimus 15 000 Eur bauda. Maža to, direktorius pastūmė atsakovės mamą ir uždaręs duris pabėgo neįleisdamas ir atsakovės į darbo vietą. Kadangi atsakovė į darbą nebuvo įleista per tarnybinį įėjimą, kaip jai patarė VDI, ji nuėjo prie pagrindinio įėjimo, taip pat filmavo, kad turėtų įrodymus, kad atvyko į darbą. Iš pradžių pagrindinio įėjimo durys nebuvo atidarytos, tačiau neužilgo, direktorius atidarė duris, sakydamas išeiti iš čia. Atsakovė pasakė, kad ji atėjo į darbą jo paties prašymu, nes būtent jo SMS žinutėje buvo grasinama pravaikšta. Kadangi tokia tiesa akivaizdžiai direktoriui nepatiko, jis pradėjo nervuotis ir netikėtai puolė stumdytis, plėšė liudytojai iš rankų telefoną, kad galimai neliktų įrodymų apie jo fizinį smurtą. Nors buvo leidęs filmuoti, po susinervinimo jau pats trukdė filmuoti, atiminėjo iš rankų telefoną, stumdėsi, pats filmavo atsakovę ir jos mamą. Išplėšęs liudytojai telefoną iš rankų, per atviras duris, stipriu metimu tėškė telefoną į kiemo asfaltą. Tada puolė plėšti telefoną ir iš atsakovės rankų. Atsakovės telefonas taip pat buvo nusviestas pro duris į kiemą ant asfalto. Direktorius atsakovę keikė ir plūdo neetiškais keiksmažodžiais. Atsakovė klausė ieškovės vadovo, kodėl ji darbo metu yra neįleidžiama į darbą, ir ką jai reikėtų daryti, klausė kodėl jis naudoja psichologinį, fizinį smurtą, gadina jos ir atsivestos liudytojos turtą. Atsakovė ir jos mama pasiėmė telefonus nuo asfalto, kadangi liudytojai nuo grasinimų ir tampymo pasidarė silpna, ji prisėdo ant kėdės. Jai sėdint ant kėdės ieškovės vadovas vėl panaudojo fizinę jėgą – griebė už striukės, už plaukų ir nutempė nuo kėdės, stumdė, apdraskė ranką, kuri ėmė kraujuoti. Atsakovė puolė ginti mamą ir klausti ką pastarasis daro, prašė nesimušti, tuomet ieškovės vadovas puolė ir atsakovę. Liudytoja šaukė ir prašė nemušti savo darbuotojos, tačiau jis nenustojo, stumdė lauk ir daug kartų stipriai spardė atsakovės dešinę koją, sukėlė fizinį skausmą. Po tokių ieškovės vadovo veiksmų atsakovė iškvietė policiją, buvo pradėtas tyrimas. Pabrėžia, kad jokių dokumentų dėl atleidimo iš darbo atsakovė iš darbdavės nebuvo gavusi, jai niekuomet nebuvo pateikta darbo sutartis jos nutraukimo pasirašymui. Neturėdama jokių dokumentų dėl darbo sutarties nutraukimo, 2023 m. kovo 22 d. atsakovė kreipėsi į darbdavę su prašymu dėl prastovos skelbimo arba dokumentų dėl darbo sutarties nutraukimo pateikimo. Tik po darbdavei pateikto prašymo, 2023 m. kovo 24 d. atsakovė gavo atsakymą į prašymą, kuriame darbdavė nurodė, kad darbo sutartis su ja yra nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) VSDFV pranešimas apie ieškovės atleidimą pateiktas 2023 m. kovo 24 d. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) įsakyme nurodomi trys atleidimo pagrindai: atsakovės veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių; pravaikšta (duomenys neskelbtini); neadekvatus elgesys atvykus su pašaliniu asmeniu, darbuotojų bauginimas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė niekuomet jokių ieškovės reikalavimų pasiaiškinti dėl vagystės ar kitų įsakyme dėl atleidimo nurodytų tariamų pažeidimų iki 2023 m. kovo 24 d. nėra ir nebuvo gavusi, žodžiu darbdavė pasiaiškinti taip pat nereikalavo. Atsakovė jokia forma niekuomet nebuvo informuota apie kokį nors nustatytą ieškovės prekių trūkumą. Atkreipia dėmesį, kad tik bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje ieškovė pateikė darbuotojos V. B. paaiškinimą dėl neva tai dingstančių medžiagų. Pažymi, kad šis paaiškinimas surašytas 2023 m. kovo 21 d., t. y. tą pačią dieną, kuomet atsakovė neįleista į darbą. Vaizdo įrašai atskleidžia, kad direktorius atsakovės neįleidimo į darbą priežasčių nenurodo, apie kokį nors priemonių trūkumą nieko nesako. Atsakovė yra įsitikinusi, kad V. B. turi pagrindo apkalbėti ir atsakovę apkalbėjo, nes atsakovė atsisakė už ją su kitais klinikos darbuotojais rašyti jos diplominio darbo dalį. Klinikos vadovė sukūrė Mesenger grupę, kurios tikslas buvo už V. B. kolektyviai parašyti jos diplominį darbą, kadangi ji pati nespėja, stresuoja ir pan. Suprasdama, kad toks „kolektyvinis“ V. B. diplominio darbo rašymas yra neteisėtas, atsakovė tai daryti kategoriškai atsisakė. Tokiu savo teisėtu elgesiu atsakovė užsitraukė tiek V. B., tiek tokį diplominio darbo rašymą organizavusios A. Ž. nemalonę. Įsakyme darbdavė nurodė išgalvotas ir tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes apie atsakovės padarytus darbo drausmės pažeidimus. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė tokiomis išgalvotomis aplinkybėmis bando pateisinti savo neteisėtus ir nepagrįstus veiksmus atsakovės atžvilgiu, įsakymai dėl pravaikštos ir atleidimo iš darbo surašyti atbuline data. Atkreipia dėmesį, kad už tariamą sistemingą bendrovės turto dingimą ir tariamą 2023 m. kovo 20 d. pravaikštą atsakovė iš darbo nebuvo atleista. Šį faktą patvirtina ieškovės 2023 m. kovo 21 d. siųstos SMS žinutės apie pravaikštas bei (duomenys neskelbtini) įsakymo turinys. Šiame įsakyme nurodoma, kad atsakovės pravaikšta skelbiama dėl atsisakymo pasiaiškinti dėl turto dingimo, tačiau V. B. paaiškinimas dėl vagystės yra surašytas 2023 m. kovo 21 d., t. y. apie tariamą vagystę direktorius informuojamas tik sekančią dieną. Jokio reikalavimo pasiaiškinti dėl „bendrovės turto dingimo“ atsakovė niekuomet nebuvo gavusi, jokių veiksmų, tokių kaip inventorizacija, dalyvaujant atskaitingiems asmenims ar patikrinimai nebuvo atlikti. Nurodo, kad darbo ginčų komisijos posėdžio metu apklausta liudytoja V. B. nurodė, kad visiems klinikos darbuotojams leidžiama išbandyti jos klinikoje naudojamas priemones, pasiimti jų su savimi. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kiek tokių priemonių sunaudojo kiti darbuotojai. Darbo ginčų komisijos byloje yra įrodymai apie darbdavės ir atsakovės susitarimą, leidžiantį atsakovei už darbuotojams nustatytą kainą įsigyti kosmetikos priemonių iš darbdavio ir įrodymai, kad už tokias priemones atsakovė sumokėjo darbdavės nustatytą kainą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad 2023 m. kovo 21 d. paaiškinime darbdavei V. B. nurodė kiekvienos priemonės trūkumą mililitrais, tuo tarpu darbo ginčų komisijos posėdyje V. B. paaiškino, kad trūkstamą priemonių kiekį ji nustatė „iš akies“, neatliko jokių svėrimų ar matavimų. Vienas mililitras yra 0,001 litro. Pavyzdžiui paaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) trūksta 15 mililitro, t. y. 0,015 litro, o A. C. S. trūksta 15 gramų. Teikdama paaiškinimus darbo ginčų komisijai V. B. nurodė, kad ji matė atsakovės kuprinėje vienkartinius indelius su jos naudojamomis kosmetikos priemonėmis ir šį faktą ji esą nustatė iš indeliuose esančių priemonių „konsistencijos“ jų neliesdama ir nepajudindama. Be kita ko, atleidus atsakovę iš darbo, V. B., neturėdama medicininio išsilavinimo, pradėjo dirbti atsakovės darbą, bendrovės vadovas jai pavedė vykdyti atsakovės darbo funkcijas. Darbdavės 2023 m. kovo 24 d. atsakyme nurodyta, kad bendrovės surinktais duomenimis, darbuotoja iš darbo vietos adresu (duomenys neskelbtini), pasisavino bendrovės turtą, kas galimai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnį, „Vagystė“ nusikalstamos veikos sudėties požymius. Aplinkybes tiria policija. Ieškovės rašte taip pat nurodyta, kad darbuotojos kolegoms ir bendrovės vadovui sužinojus apie aukščiau nurodytas aplinkybes dėl sistemingo neteisėto bendrovės turto savinimosi ir bendrovės vadovui 2023 m. kovo 20 d. pareikalavus paaiškinimo raštu, darbuotoja pripažino turto savinimosi faktą, tačiau vengdama spręsti situaciją, 2023 m. kovo 20 d. paaiškinimą teikti atsisakė ir darbo funkcijas vykdyti atsisakė, dėl ko buvo paskelbta darbuotojos pravaikšta. Pažymi, jog ieškovės su atsakymu pateikti su jos atleidimu susiję dokumentai ir jų turinys prieštarauja vienas kitam bei paneigia ieškovės atsakymo ir įsakymo turinį. Neteisėtame (duomenys neskelbtini) įsakyme dėl skelbiamos pravaikštos nurodoma, kad 2023 m. kovo 20 d. ieškovė atsisakė pasiaiškinti dėl turto dingimo, o 2023 m. kovo 24 d. rašte ieškovės atstovas jau nurodo, kad atsakovė pripažino turto savinimosi faktą. (duomenys neskelbtini) įsakymo bei 2023 m. kovo 24 d. rašto turinys atskleidžia, kad 2023 m. kovo 20 d. atsakovė buvo darbe. Teigia, jog minėtos faktinės aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad atsakovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Darbdavės atsakyme nurodoma, kad „2023-03-21 Darbuotoja su trečiuoju asmeniu (savo motina) atvyko į Darbo vietą ne vykdyti darbo funkcijų, o kelti chaosą bei sumaištį bei sąmoningai trikdyti Bendrovės veiklą, dėl ko įvyko incidentas, apie kurį esate informuota incidento dieną raštu. Įvykį pagal Bendrovės pateiktą pareiškimą tiria ikiteisminio tyrimo įstaigos. Dėl Darbuotojos ir trečiojo asmens panaudoto fizinio bei psichologinio smurto Bendrovė ir jos darbuotojai patyrė žalos“. Tokie ieškovės atsakymo teiginiai yra neteisėti, kadangi atsakovė 2023 m. kovo 21 d. atvyko į darbą savo darbo metu, tačiau į darbo vietą pro tarnybinį įėjimą nebuvo įleista. Bandant atsakovei į darbo vietą patekti pro pagrindinį įėjimą, atsakovė darbdavio buvo neįleidžiama ir sumušta. Atsakyme nurodoma, kad neva savo neteisėtais veiksmais darbuotoja padarė eilę šiurkščių darbuotojo darbo pareigų pažeidimų, numatytų DK 58 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 6, 7 punktuose, dėl ko buvo priimtas sprendimas darbuotoją atleisti. Dėl tariamos pravaikštos ar tariamo neadekvataus elgesio bauginant darbuotojus iš atsakovės nereikalauta paaiškinimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad apie atleidimą iš darbo atsakovė buvo informuota tik po to, kai pateikė darbdavei raštą t. y. 2023 m. kovo 24 d. kuomet darbdavė pateikė dokumentus susijusius su atleidimo iš darbo: (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsižvelgiant į tai, kad bendrovės darbuotoja S. L. atsisakė pasiaiškinti dėl bendrovės turto dingimo ir 2023 m. kovo 20 d. vykdyti darbo funkcijas: skelbė ieškovės pravaikštą; (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), atleisti ieškovę iš medicinos gydytojos pareigų ir nuo (duomenys neskelbtini) nutraukti (duomenys neskelbtini)d. darbo sutartį. Nei su vienu iš šių įsakymų darbo metu atsakovė nebuvo supažindina, juos gavo tik 2023 m. kovo 24 d. 2023 m. kovo 21 d. darytame vaizdo įraše užfiksuota, kad į klausimą „ar atsakovė yra atleista?“, direktorius atsako, kad taip, tačiau prašant pateikti atleidimo dokumentus jų nepateikia. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė jokiu dokumentu atsakovės pravaikštos neatšaukė, nors atsakovė 2023 m. kovo 21 d. į darbą atvyko, tačiau dėl darbdavės neteisėtų veiksmų darbo funkcijų atlikti negalėjo, jokių paaiškinimų dėl tariamos vagystės darbdavei taip pat neteikė. Vadinasi nors neišnyko (duomenys neskelbtini) įsakyme nurodyti pagrindai, tačiau jau (duomenys neskelbtini) skelbti atsakovės pravaikštą nebuvo pagrindo ir ji neskelbta, nors darbdavės 2023 m. kovo 21 d. SMS žinutėje nurodoma, kad pravaikšta skelbiama ir 2023 m. kovo 21 d. Atsakovė vertindama aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir pridedamus jas pagrindžiančius įrodymus, teigia, jog darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Akivaizdžiai nepagrįstas atleidimas iš darbo dėl neva šiurkštaus atsakovės darbo pareigų pažeidimo, tėra siekis su ja susidoroti, siekis ją pažeminti ir įbauginti dėl to, kad atsakovė pareikalavo sumokėti darbo užmokestį už atliktą darbą 2023 m. sausio mėn. Nagrinėjamu atveju, ieškovė atsakovei paskelbė nepagrįstas pravaikštas, nesupažindino su įsakymu dėl pravaikštų, nepareikalavo pasiaiškinti dėl šio pažeidimo. (duomenys neskelbtini) ieškovė neleido atsakovei vykdyti darbo funkcijų, o (duomenys neskelbtini), t. y. dar kuomet darbo sutartis nebuvo nutraukta, ieškovės vadovas neįleido darbuotojos į darbą, o bandant patekti į darbo vietą atsakovę sužalojo. Atsižvelgiant į tai, pravaikštų fiksavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jokio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atsakovė nepadarė. Ieškovė priėmusi sprendimą dėl atsakovės atleidimo jos neinformavo, pačiai atsakovei teko aiškintis kokie darbdavės sprendimai jos atžvilgiu buvo priimti, dėl to buvo pažeisti įstatyme numatyti sutarties pasibaigimo įforminimo reikalavimai. Be kita ko, ieškovė įsakymą dėl atsakovės atleidimo iš darbo priėmė atbuline data. Iki atsakovės atleidimo iš darbo dienos (duomenys neskelbtini), ieškovės sprendimas nutraukti darbo sutartį bei reikalavimas pasiaiškinti atsakovei nebuvo įteikti, tuo pažeidžiant DK nuostatų imperatyvius reikalavimus. Atsakovė atleista iš darbo: pilnai nepaaiškinus dėl kokių aplinkybių, traktuojant šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu; nenustačius teisingų drausminei nuobaudai skirti reikšmingų aplinkybių; neetiškai ir nedalykiškai iš darbdavio pusės įžeidinėjant ir žeminant kitų darbuotojų akivaizdoje; grasinant, bauginant; fiziškai smurtaujant ir gadinant darbuotojos turtą; 5) sprendimo dėl atleidimo neperdavus atsakovei. Ieškovė ne tik pažeidė DK nuostatas susijusias su tinkamu ir teisėtu darbo sutarties nutraukimu, bet ir vadovo elgesys nagrinėjamu atveju peržengė tiek padoraus žmogaus elgesio ribas, tiek įmonės vadovo dalykinio elgesio ribas. Vadovas nepagrįstai menkino darbuotoją, ginčo dalykiškai nesprendė, o jį vystė, gilino, siekdamas sumenkinti atsakovės garbę ir orumą, įbauginti, kad atsakovė atsisakytų ginti savo pažeistas teises.

Liudytoja V. B. teismo posėdyje parodė, jog dirba pas ieškovę kosmetologe pusantrų metų. Atsakovė buvo jo kolegė, priešiškumo nebuvo. Pastebėjo, kad dingsta kosmetinės priemonės, iš pradžių niekam nesakė, vėliau tuo įsitikino. Su kosmetika dirba klinikoje vienintelė, kabinetą dalinosi su S. ir kosmetika buvo tame kabinete. S. su ta kosmetika nedirbo. Darbuotojos kosmetiką galėjo pasibandyti, tačiau turėjo informuoti vadovę A. Tai žino visi, apie tai informuojami visi pradedantys dirbti darbuotojai. Atsakovė apie tai buvo informuota. Tai nerašyta taisyklė. Rašytinės tvarkos dėl naudojimosi kosmetika nebuvo. Darbuotojas imdamas pabandymui priemones pasirašyti niekur neturi. Dirbant kasdien su kosmetika jaučiasi jos svoris pakėlus buteliuką. Ypač tai jaučiasi dirbus iš vakaro. Galėjo būti vasario pabaiga – kovo pradžia, kai pastebėjo, kad trūksta priemonių, tiksliai neprisimena kada. Kosmetikos pakuotės po 200 ml, kremai po 170 ml. Pirmą kartą kai pastebėjo, kad dingsta priemonės, pasakė administratorei. Į kabinetą patekti galimybę turi visas personalas. Žinojo, kiek atlieka procedūrų, kiek naudoja priemonių, pradėjo stebėti turinį. Kosmetikos nesvėrė. Girdėjo iš darbuotojų atgarsius, jog S. yra naudojusi priemones ir ji sakė, kad jos tiko ir patiko. Po to pamatė buteliukus jos kuprinėje, buvo praėję gal dvi savaitės po pirmo pastebėjimo, kad trūksta priemonių. Buteliukų talpos buvo ne įstaigos, o kelioninės – pirktos parduotuvėje. Nusprendė, kad buteliukuose yra įmonės kaukės pagal spalvas. Indelių į rankas nepaėmė. Tą dieną važiavo namo, o kitą rytą papasakojo vadovui, pasakė, kad matė indelius pas S. Nežino koks laiko tarpas praėjo iki to, kai parašė raštu apie priemonių dingimą. Tai nebuvo kitą dieną, gal 2-3 dienos, gal savaitė, praėjo. Pokalbio su S. metu, ji nepaneigė, kad ėmė priemones. Pokalbis su S. buvo po pokalbio su direktoriumi, apie šį pokalbį ji informavo direktorių. Direktorius padėkojo. Paaiškinimą liepė parašyti vadovas. Administratorė išduodavo priemones. Ji fiksavo procedūrų skaičių ir naudojamas priemones. Yra gamintojo protokolai, kiek priemonių reikia procedūrai. Po procedūros rašo kas ir kiek sunaudota procedūrai. Naudoja pagal gamintojo rekomendacijose nurodytą kiekį, nematuoja kiekio (nesveria). Kosmetika skirta kabinetiniam naudojimui, ji klientams neparduodama, darbui ją gali naudoti tik ji, nes praėjo specialius mokymus. Anksčiau kosmetikos trūkumo nebūdavo. Kosmetika laikoma kabinete ant staliuko, produkciją, kurią norima įsigyti, laikoma pas administratorę. Dėl incidento paaiškino, jog išgirdo daužymus į duris, vėliau pamatė, kad S. su mama atėjo. Ji lipo laiptais į viršų. Vadovas leidosi į apačią. Prašė direktorius atsakovės daug kartų patalpas palikti, nes tai privati valda. Klientų tuo metu priimti nebuvo galima, jie buvo atšaukti, visų nepavyko atšaukti. Pro antro aukšto duris darbuotojai patenka į patalpas. Daužymai buvo į duris rankomis ir kojomis, vėliau veiksmas persikėlė į apačią.

Ieškinys atmestinas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl atsakovės iš darbo atleidimo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindo teisėtumo bei pagrįstumo ir dėl atleidimo iš darbo atsiradusių teisinių pasekmių.

Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės S. L. buvo sutaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įdarbinta medicinos gydytoja, nustatant 785,12 eurų mėnesinį atlyginimą neatskaičius mokesčių, papildomai skiriat priedus pagal premijų sistemą (darbo sutarties 1.2, 1.3 punktai). Nustatyta darbo laiko norma – 20 val. per savaitę slenkančiu grafiku (darbo sutarties 4 punktas). Šalys sutarė, jog darbo sutartis įsigalioja ir darbuotoja pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) (darbo sutarties 6 punktas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus A. V. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. L. iš medicinos gydytojos pareigų atleista nuo (duomenys neskelbtini) ir nutraukta (duomenys neskelbtini) d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo.

Ginčo teisiniams santykiams yra aktuali DK 58 straipsnio

Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad darbdavys norėdamas atleisti darbuotoją iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, visų pirma, turi nustatyti darbuotojo darbo pareigų pažeidimo faktą ir darbuotojo atleidimą iš darbo procedūrą atlikti laikydamasis DK nustatytų reikalavimų.

Dėl atleidimo iš darbo procedūros 

Kaip jau minėta, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo. Nagrinėjamoje situacijoje matyti, jog atleidžiant atsakovę iš darbo darbdavys darbuotojos pasiaiškinimo dėl darbo pareigų pažeidimo nepaprašė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas). Pažymėtina, kad DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo, darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priėmimui, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).

Taigi, kasacinio teismo praktikoje yra formuojamas darbdavio reikalavimo pateikti rašytinį darbuotojo paaiškinimą dėl galimo darbo pareigų pažeidimo reikšmingumas, nors jis nėra suabsoliutintas. Akivaizdu, jog kiekviena situacija yra individuali, todėl vertintinos faktinės aplinkybės.

Iš (duomenys neskelbtini) įsakymo, kuriuo atsakovė atleista iš darbo, matyti, jog darbdavys sprendimą priėmė įvertinęs S. L. veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių (bendrovės turto pasisavinimas), darbuotojos pravaikštą (duomenys neskelbtini) bei jos neadekvatų elgesį atvykus į bendrovę su pašaliniu asmeniu, bauginant darbuotojus ir darant žalą. Tačiau išanalizavus visus bylos duomenis šiuo atveju teismui kyla abejonių dėl darbdavio turėtos informacijos apie atsakovės drausmės pažeidimus pakankamumo drausminei nuobaudai skirti. Kaip antai, ginčo nėra dėl to, jog (duomenys neskelbtini) po pokalbio su direktoriumi, atsakovė paliko darbo vietą, tačiau ginčo šalys skirtingai aiškina priežastis. Atsakovės pateikto vaizdo įrašo duomenimis, sekančią darbo dieną ieškovės direktorius atsakovei, atvykusiai į darbą, pasakė, jog „mes atsiųsime prašymus, kad paaiškinimus parašytumėt“, „jau yra trys konfidencialumo pažeidimai“ (pirmojo kontakto su direktoriumi, įrašyto 15.01 val. duomenys). Tačiau antrojo kontakto su direktoriumi metu (15.06 val. įrašas) maždaug po 5 minučių direktorius pareiškė, jog „jūs esat atleistas žmogus“, „atleidžiu S. iš darbo“. Teismo vertinimu, tokia spontaniška įvykių eiga, kai iš pradžių darbdavys kelia klausimą išskirtinai dėl konfidencialumo pažeidimo ir net neužsimena apie jokius drausmės pažeidimus ­ – vagystę, pravaikštą – ir po kelių minučių paskelbia sprendimą dėl atleidimo, ne tik, kad nesuteikęs atsakovei galimybės pasiaiškinti, tačiau net ir aiškiai nenurodydamas atleidimo pagrindo, akivaizdžiai parodo, jog nebuvo ištirtos ir išsiaiškintos visos aplinkybės turinčios reikšmės drausminei nuobaudai skirti, be to, neatrodo įtikinama, jog esant tokiai situacijai darbdavys apskritai galėjo įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas sprendimui dėl darbo sutarties nutraukimo priimti. Pažymėtina, kad darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinimo, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, bei nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darbdavys skirdamas atsakovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nepaprašęs atsakovės pateikti pasiaiškinimo suvaržė atsakovės teises, neišsiaiškino tinkamai visų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, tuo darbdavys pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus faktines ginčo aplinkybes, konstatuotina, kad darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo yra neteisėtu dėl procedūrinių pažeidimų.

Dėl drausmės pažeidimų

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad veika šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Kaip jau minėta, šiuo atveju drausminė atsakomybė atsakovei taikyta dėl trijų drausmės pažeidimų padarymo, todėl dėl kiekvieno iš jų pasisakytina atskirai.

Dėl pravaikštos. DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas darbuotojo neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Tai reiškia, jog šiukščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas ne bet koks neatvykimas į darbą arba nesavalaikis išėjimas iš darbo, tačiau būtina sąlyga pažeidimui konstatuoti – visa darbo diena arba pamaina. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią darbo sutarties nutraukimas dėl neatvykimo į darbą pripažįstamas pagrįstu tik konstatavus dvi esmines faktines aplinkybes: pareigos atvykti į darbą pažeidimą ir priežasčių, kurios pakankamai pateisintų tokį elgesį, nebuvimą. Pareigos pažeidimą turi įrodyti darbdavys, o neatvykimo priežasčių svarbą – darbuotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-687/2015, 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-415/2017).

Šiuo gi atveju byloje abi šalys neginčija aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) atsakovė į darbą buvo atvykusi. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, jog minėtą dieną bendrovės vadovui į savo kabinetą išsikvietus atsakovę pasiaiškinti, tarp šalių kilo konfliktas ir atsakovė pasišalino iš darbo vietos dėl ko darbdavys paskelbė jai pravaikštą. Iš (duomenys neskelbtini) įsakymo dėl pravaikštos matyti, kad būtent darbdavys S. L. paskelbė pravaikštą. Tačiau pastebėtina, jog DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nėra įtvirtinta darbdavio diskrecijos teisė skelbti darbuotojui pravaikštą, ir, kaip jau minėta, būtina sąlyga šiam pažeidimui konstatuoti – nebuvimas darbo vietoje visą darbo dieną ar pamainą. Tuo tarpu aptartos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovė darbo vietoje buvo, bendravo su direktoriumi, tačiau iš darbo išėjo anksčiau, nei tai turėjo padaryti pagal grafiką. Todėl darytina išvada, jog atsakovei drausminė nuobauda dėl neva padaryto šiurkštaus drausmės pažeidimo – pravaikštos – paskirta nepagrįstai, nesant pažeidimo sudėties.

Dėl vagystės. DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, jog atleidimas šiuo pagrindu reiškia ne tik darbo santykių pasibaigimą, tačiau gali turėti įtakos darbuotojo būsimai darbinei veiklai, jo reputacijai artimųjų, visuomenės akyse bei sukelti kitų neigiamų padarinių. Dėl šių priežasčių tai, jog darbuotojas atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte (kas atitinka naujo DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą), požymių, turi būti įrodyta tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2007; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2012; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2022).

Ieškinyje ieškovė nurodė, jog pateiktame garso įraše yra užfiksuota, kad atsakovė prisipažįsta ir atsiprašo už savo vykdytą kosmetinių priemonių vagystę. Tačiau teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka. Ieškovės minimame garso įraše atsakovė pripažįsta, kad pasiėmė pasibandyti kosmetikos priemonių ir atsiprašo, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog ji prisipažino ir atsiprašo už įvykdytą kosmetinių priemonių vagystę. Beje, pokalbį iniciavusi ir garso įrašą padariusi liudytoja V. B. pokalbio metu nekaltina atsakovės dėl vagystės, ji pati teigia, kad galima pasibandyti kosmetines priemones, o baigdama pokalbį pridūrė „nieko tokio“. Būtina pastebėti, jog liudytoja V. B. duodama parodymus paaiškino, jog „darbuotoja gali pabandyti kosmetines priemones, tačiau tai turi būti daroma apie tai informuojant vadovę A.“. Taip pat patvirtino, kad „rašytinės tvarkos dėl naudojimosi kosmetika nebuvo. Darbuotojas imdamas pabandymui priemones pasirašyti niekur neturi“. Pažymėtina, kad tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas, jo pareiginėmis instrukcijomis. Šiuo atveju ieškovė neturėjo patvirtintos priemonių naudojimo asmeniniams poreikiams tvarkos, o darbdavys apie darbuotojo kosmetinių priemonių naudojimą, kaip parodė liudytoja V. B., pagal nerašytą susitarimą turėjo būti informuojamas žodžiu. Teismo vertinimu, nesant darbdavio patvirtintos tvarkos ir su ja darbuotojo nesupažindinus, negalima reikalauti iš darbuotojo, jog jis paklustų vidaus tvarkai. Be to, teismui abejonių kelia ir tai, kokiu būdu nustatytas tariamos vagystės faktas. Kaip matyti iš liudytojos V. B. parodymų, būtent ji pastebėjo, jog mažėja jos procedūroms naudojamų kosmetinių priemonių kiekis. Nors atsakovė ir nepaneigė, jog ji pasibandymui ėmė kosmetines priemones, tačiau darbdavys visiškai nesiaiškino kokiu tikslu ji jas ėmė, objektyviai nėra nustatyta ir kokį kiekį kosmetinių priemonių atsakovė paėmė. Kaip parodė, liudytoja V. B., ji kosmetines priemones procedūroms naudojo pagal gamintojo rekomenduojamus kiekius, tačiau atlikdama procedūras kosmetinių priemonių nesvėrė, apie tai kiek sunaudota, buvo fiksuojama pagal procedūrą, nurodant naudotas priemones. Apie kosmetinių priemonių mažėjimą sprendė iš akies, pakilnojus priemonių talpas. Beje, liudytojos parodymais, priemonių talpos nebuvo permatomos. Teismo vertinimu, darbdavys kaltindamas atsakovę vagyste, pirmiausiai turėjo nustatyti koks objektyviai yra kosmetinių priemonių trūkumas, išsiaiškinti tokio trūkumo priežastis ir ar tikrai už priemonių trūkumą yra atsakinga išskirtinai atsakovė, nes patalpoje, kurioje buvo laikomos priemonės, galėjo lankytis visi darbuotojai. Teismo abejones dėl vagystės sustiprina ir tai, jog iš 2023 m. kovo 20 d. susirašinėjimo SMS žinutėmis direktoriaus su atsakove matyti, jog priekaištai jai reiškiami tik dėl sumokėjimo už atsakovės įsigytas asmeninėms reikmėms kosmetikos priemones, atsakovė prašo už jų įsigijimą atskaičiuoti iš darbo užmokesčio, ir visiškai neužsimenama ir nepriekaištaujama dėl kosmetinių priemonių vagystės, nors apie tai buvo liudytojos V. B. informuotas (ji patvirtino, jog 2023 m. kovo 21 d. pranešimą dėl vagystės parašė po 2-3 d., o gal savaitės po to, kai apie tai žodžiu informavo direktorių). Direktoriaus prašymu, liudytoja V. B. pranešimą dėl vagystės pateikė tą pačią dieną, kai ieškovės įmonėje įvyko incidentas (2023 m. kovo 21 d.) su atsakove ir tuo pačiu pažymėtina, jog incidento metu apie vagystę neužsimenama, direktorius atsakovę kaltina tik dėl konfidencialumo pažeidimo.

Tai, kad šiuo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl S. L. vykdyto kosmetinių priemonių iš bendrovės savinimosi taip pat nereiškia, jog atsakovė pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą atleista pagrįstai. Pažymėtina, kad pagal šį punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, o ne veika, dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, darbdavys neturėdamas surinktų objektyvių įrodymų ir neišsiaiškinęs aplinkybių atsakovei drausminę atsakomybę pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą taikė nepagrįstai.

Dėl kitų pažeidimų. DK 58 straipsnio 3 dalyje išvardintas nebaigtinis sąrašas drausmės pažeidimų, kurie darbdavio gali būti pripažinti šiurkščiais,7 dalyje nustatyta, jog šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Tai reiškia, jog darbdavys turi diskreciją, atsižvelgdamas į visas su padarytu pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, pareigų pažeidimą pripažinti šiurkščiu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 7 punkto pagrindu. Kasacinio teismo pasisakyta, kad, sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 punktas).

Iš (duomenys neskelbtini) įsakymo matyti, jog atsakovei drausminė nuobauda buvo paskirta įvertinus jos neadekvatų elgesį, atvykus į bendrovę su pašaliniu asmeniu bauginant darbuotojus ir darant žalą. Pasak ieškovės, nuobauda skirta už tai, kad atsakovė įsiveržė į darbo vietą, gąsdino kitus darbuotojus, kurie jautėsi išsigandę ir sutrikę dėl tokio atsakovės elgesio spardant ir daužant duris, keliant triukšmą ir sumaištį, sutrikdė bendrovės veiklą.

Iš byloje esančio atsakovės pateikto vaizdo įrašo matyti, jog 2023 m. kovo 21 d. ji kartu su kitu asmeniu, filmavusiu tos dienos įvykių eigą, atvyko į darbą. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, jog sprendimą vykti į darbą su lydinčiu asmeniu – mama – priėmė pasikonsultavusi su Valstybine darbo inspekcija, kadangi prieš prasidedant darbo pamainai ji iš direktoriaus gavo SMS pranešimą, kad jai „antra diena fiksuojama pravaikšta“ (pamaina prasidėjo 15 val.). Iš minėto vaizdo įrašo (įrašas pradėtas 15.01 val.) matyti ir girdėti, jog atsakovė atvyko į darbo vietą prie tarnybinio įėjimo, į duris buvo beldžiama ranka, taip pat paklebenta durų rankena. Po kelių minučių duris atidarė ieškovės direktorius ir su šypsena veide pasakė „laba diena, klausau jūsų“. Po to sekė trumpas pokalbis, o vadovui uždarius duris, atsakovė su mama pasišalino – ėjo link pagrindinio įėjimo į įstaigą, fiksuodamos vaizdą (15.06 val.). Iš to paties vaizdo įrašo matyti, kaip iš pradžių atsakovė neįleidžiama į patalpą, o į ją patekus, įmonės direktorius prašė apleisti kelis kartus patalpą motyvuodamas, jog tai privati valda, atsakovei sakė „jūs esat atleistas žmogus“, „atleidžiu S. iš darbo“. Po to sekė direktoriaus neetiškai pakeltu tonu išsakyti reikalavimai „eik iš čia lauk“, „žiūrėk aš tave tuoj išnešiu“, „eik lauk iš šitų patalpų“ , be to, matyti kaip ieškovė buvo stumdoma. Tuo tarpu iš atsakovės pusės girdėti, jog ji atsisako išeiti iš patalpų, nes tai vieša vieta, girdėti prašymas „atnešti atleidimo dokumentus“.

Teismo vertinimu, atsakovė turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigą 2023 m. kovo 21 d. per tarnybinį ar pagrindinį įėjimą pateikti į darbo vietą, kur turėjo teisėtą pagrindą būti ir vykdyti darbines funkcijas, tačiau akivaizdu, jog to padaryti direktorius neleido, nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių. Teismas kritiškai vertina ieškovės pateiktus darbuotojų paaiškinimus, neva atsakovė kėlė didelį triukšmą ir daužė bei spardė duris, nes iš jau minėto vaizdo įrašo matyti ir girdėti, jog į duris buvo beldžiama, tačiau nėra į bylą pateikta jokių įrodymų, jog jos būtų spardomos ar daužomos, ar darbuotojų atžvilgiu atsakovė būtų atlikusi bauginančius veiksmus. Vaizdo filmavimas telefonu negali būti pripažintas bauginančiu veiksmu. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs bylos įrodymus: paties direktoriaus elgesį, kai jis atrakino tarnybinių patalpų duris – direktoriaus elgesys buvo ramus, jis neišsakė jokių pastabų dėl netinkamo beldimo. Kaip matyti, tolesnis paties direktoriaus bendravimas su darbuotoja nedalykiškas, nurodęs, jog atsakovė padarė konfidencialumo pažeidimus, dėl ko reikės pateikti paaiškinimą, detalesnio paaiškinimo nepateikė, pats iniciavo konfliktą, elgėsi nekorektiškai, neadekvačiai. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma suponuoja teismo išvadą, jog darbdavys neįrodė, jog būtent atsakovė savo veiksmais baugino darbuotojus ir padarė žalą.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, dar kartą pažymėtina, kad atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Teismo vertinimu, ieškovė nepaprašydama pateikti atsakovės pasiaiškinimo dėl galimai padarytų pažeidimų, visų pirma, padarė procedūrinį pažeidimą, dėl ko paviršutiniškai ištyrė drausminius pažeidimus, kas turėjo tiesioginės įtakos tyrimui ir darbdavio sprendimui. Kadangi byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovė būtų padariusi drausmės pažeidimus, kurie būtų pripažinti šiurkščiais, darytina išvada, jos ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl spręstina, jog atsakovei drausminė nuobauda vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirta nepagrįstai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė nesutinka su DGK atsakovei priteistu 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimu. Neturtinę žalą atsakovė prašė priteisti dėl neteisėto atleidimo, teigė, jog dėl to jaučiasi pažeminta ir nuvertinta.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas).

Teismas pažymi, kad neteisėtas atleidimas iš darbo, pats savaime atsakovei sukėlė didelius nepatogumus ir išgyvenimus. Teismas sutinka su atsakovės DGK ir teismui išsakytais teiginiais dėl patirtos neturtinės žalos. Atkreiptinas dėmesys į darbdavio veiksmus nutraukiant darbo sutartį su atsakove, į jai be pagrindo inkriminuojamą veiką (ypač kompromituojančiu nusikaltimo sudėties turinčiu pagrindu) – darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, kartu lemiančia ir pakenkimą darbuotojos dalykinei reputacijai, darbdavio elgesį su atsakove ir jos informavimo apie atleidimą iš darbo pranešimo būdą. Akivaizdu, kad toks atleidimo pagrindas ir pranešimo apie atleidimą būdas galėjo sukelti atsakovei tam tikrų nepatogumų, neigiamų emocijų, išgyvenimų, pažeminimo jausmą. Kadangi atsakovė DGK sprendimo neginčijo ir priešieškinio nepareiškė, manytina, kad DGK įvardinta suma neturtinei vertybei kompensuoti jai atrodo pakankama. Todėl teismas laiko pagrįstu atsakovės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

       Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teisinių pasekmių

Darbo ginčų komisijoje buvo sprendžiamas atsakovės S. L. prašymas pripažinti, jog jos darbo santykiai pas darbdavį prasidėjo (duomenys neskelbtini) bei išieškoti darbo užmokestį už 9 d. d. sausio mėn., taip pat išieškoti jai neišmokėtą darbo užmokestį už 2023 m. kovo mėn. bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Atsakovės teigimu, ji dirbti pas darbdavį pradėjo (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina bylos duomenys: 2023 m. sausio 17 d. darbdavės SMS žinutė, kuria nurodė atvykti atsakovei į darbą, atsinešti su savimi darbinę aprangą ir avalynę; 2023 m. sausio 18 d. SMS žinutė, kuria atsakovė informuota apie 2023 m. vasario 20 d. planuojamą klinikos fotosesiją; 2023 m. sausio 19 d. atsakovės telefonas buvo prijungtas prie teritorijos užtvaro atidarymo sistemos ir apie tai ji informuota SMS žinute; 2023 m. sausio 21 d. atsakovė su kitais darbuotojais SMS žinutėmis susirašinėjo dėl apmokėjimo už pietus darbe 2023 m. sausio 21 d.; iš pateikto darbo kalendoriaus nuotraukos matosi, kad atsakovė sausio 21, 24, 26 bei 31 d. turėjo suplanuotas procedūras bei mokymus; ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas, kuriame ieškovės darbuotoja teiraujasi, kokiomis dienomis atsakovė dirba, o atsakovei pateikus atsakymą, ieškovės darbuotoja atsako, kad galvojo, jog kažkas pasikeitė; 2023 m. sausio 20 d. SMS žinute ieškovės direktorius informavo atsakovę apie vasario mėn. suplanuotą klinikos patalpų dažymą, nurodydamas, kad nurodytomis dienomis klinika nedirbs; 2023 m. sausio 20 d. atsakovė buvo prijungta prie bendros elektroninės darbo sistemos ir apie tai informuota SMS. Akivaizdu, jog minėtieji bylos įrodymai patvirtina, kad iki sudarant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį atsakovė atliko darbo funkcijas pas darbdavį. Įrodymų, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė dalyvavo mokymuose ieškovė nepateikė. Todėl pripažintina, jog ieškovę ir atsakovę siejo darbo santykiai nuo (duomenys neskelbtini). Pripažinus šalis siejusius darbo santykius anksčiau nei buvo sudaryta darbo sutartis, gintina atsakovės teisė į darbo užmokestį.

Ieškovė neginčijo komisijos išvadų ir atliktų skaičiavimų dėl darbo užmokesčio, kurį atsakovė turėjo gauti už 2023 m. sausio mėn. ir tų pačių metų kovo mėn., todėl atsakovei priteistinas 157,02  Eur  (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis už 2023 m. sausio mėn. ir 547,09 Eur  (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis už 2023 m. kovo mėn. ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Skaičiuodama darbo užmokestį, komisija teisingai pažymėjo, kad atsakovė nebuvo išreiškusi valios dėl ypatingos gyvenimo situacijos gauti darbo užmokestį avansu į priekį, tokių duomenų ieškovė teismui taip pat nepateikė. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė per visą darbo santykių laikotarpį atsakovei mokėjo du kartus: 2023 m. vasario 14 d., mokėjimo nurodyme nurodydama, kad mokamas darbo užmokestis už sausio mėn., bei 2023 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodyme nurodoma, kad yra mokamas darbo užmokestis už vasario mėn. Be to, atsakovės atleidimo dieną ieškovė deklaravo atsakovės draudžiamąsias pajamas už vasario mėn., nurodydama, kad atsakovei priskaičiuota suma sudaro 968,21 Eur, kas atitinka 700 Eur, atskaičius mokesčius. Todėl visiškai sutiktina su DGK, kad šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius dėl atlyginimo sumokėjimo už kovo mėn. Be to, visiškai sutiktina su DGK, jog ieškovė visą darbo santykių su atsakove laiką aplaidžiai ir netinkami tvarkė dokumentaciją – vieno atsakovės darbo užmokesčio dokumentai prieštarauja kitiems, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai deklaruotiems duomenims. Be to, pagal bylos duomenis yra neatitikimų ir darbo laiko apskaitoje, kaip antai, 2023 m. sausio 31 d. pažymėta, kad atsakovė dirbo 10 val., nors iš rezidentūros grafiko matyti, kad ji kaip rezidentė dirbo nuo 7 val. iki 15 .06 val. Neteisinga darbo laiko apskaita tiesiogiai galėjo įtakoti ir darbo užmokesčio apskaičiavimą.

DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Ieškovė atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Teismas priteisdamas vidutinį darbo užmokestį atsakovei tik iš dalies vadovaujasi ieškovės pateikta 2023 m. rugpjūčio 9 d. pažyma apie darbo užmokestį, t. y. tik 2023 m. kovo mėn. nurodytu darbo užmokesčio priskaičiuotu dydžiu (atsakovė šios sumos neginčijo). Teismas nagrinėdamas šią bylą nustatė, jog 2023 m. sausio mėn. darbo užmokesčio dydis yra 246,22 Eur (89,20 +157,02), vasario mėn. – 968,21 Eur. Atitinkamai pagal minėtas sumas skaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis, kuris teismo paskaičiavimu yra 542,09 Eur (neatskaičius mokesčių). Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas atsakovei S. L. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisia 4732,47 Eur (542,09 Eur x 7 mėn. (3794,63)+ už 8 darbo dienas už 2023 m. kovo mėnesį (49,36 Eur x 8 d.d.=394,88 Eur) + už vienuolika darbo dienų už 2023 m. lapkričio mėnesį (49,36 Eur x 11 d.d.=542,96 Eur) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 49,36 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių). Taip pat pastebėtina, jog atsakovė savo valios būti sugrąžintai į darbą neišreiškė (DK 218 straipsnio 4 dalis).

Išsprendus šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, individualaus darbo ginčo byloje Darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė nurodo, kad šioje byloje turėjo 2238,50 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro: skundo surašymas 968 Eur, pasirengimas ir bylos vedimas komisijoje 181,50 Eur, atsiliepimo į ieškinį surašymas 1089 Eur.

Pažymėtina, jog CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kadangi iš atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas matyti, jog pirmosios instancijos teisme ji patyrė tik 1089 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, todėl jos priteistinos, dėl kitų išlaidų priteisimo prašymas netenkinamas, kadangi jos nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimu teisme.

 Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo 6,64 Eur išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 410–418 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Pripažinti atsakovės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu.

Laikyti, kad darbo sutartis tarp atsakovės S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį.

 Išieškoti ieškovei S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 732,47 Eur (keturi tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt du eurai 47 ct), vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį, nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 49,36 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių), 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinės žalos kompensaciją, 157,02 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt septyni eurai 02 ct), neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2023 m. sausio mėn. bei 547,09 Eur (penki šimtai keturiasdešimt septyni eurai 09 ct), neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2023 m. kovo mėn. bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 1089 Eur (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt devyni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,64 Eur (šeši eurai ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą). 

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. birželio 12 d. sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė