Civilinė byla Nr. 2YT-15185-717/2017;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08814-2017-1;

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.7.3; 3.4.4.11

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės  24 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstolei A. A., akcinei bendrovei Lietuvos draudimas.

Teismas

n u s t a t ė :

2017 m. balandžio 25 d  teisme gautas pareiškėjo skundas dėl antstolės A. A. patvarkymo S-17-36-7147, kuriuo buvo areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

           Nesutikdamas su šiuo patvarkymu, pareiškėjas nurodė, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į  pinigų sumą neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, į visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Kadangi tokiu antstolės patvarkymu iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, todėl nelieka pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Prašo antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėse nuteistiesiems, tuo atveju, jeigu buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai grąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms.

              A. A. A. 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir skundą bei vykdomąją bylą nutarė persiųsti Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad ji vykdo 2014 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-18303-776/2014 dėl 496,10 skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. V., kreditoriaus AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Antstolė nurodo kad, CPK 739 straipsnyje yra detaliai nurodytos pinigų sumos, į kurias antstolis negali nukreipti išieškojimo (tame tarpe ir jų areštuoti). Šiuo atveju, pareiškėjo sąskaitoje esančios lėšos nuo pavedimo atlikimo (pervedimo momento) tampa skolininko lėšomis, į kurias vadovaujantis LR CPK 733 str. antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą. Duomenų, kad šioje sąskaitoje yra areštuotos socialinės pašalpos ar kitos LR CPK 739 str. nurodytos lėšos, skolininkas nepateikia. Remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbia pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintose Sprendimų vykdymo instrukcijose. Šiuo atveju, antstolis, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigingų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2212-343/2014; Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-234-l98/2015). Remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA taikomas vienkartiniam išieškojimui (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2258-392/2016).

           Suinteresuotas asmuo išieškotoja AB „Lietuvos draudimas“ per teismo pasiūlytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2017 m. balandžio 27 d. paskelbiant pranešimą (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę  pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis).

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0036/14/03939 medžiagos nustatyta, kad antstolė A. A. vykdo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą, civilinėje byloje Nr. 2-18303-775/2014, dėl 496,10 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš J. V., AB „Lietuvos draudimas“ naudai (v.b.l. 2). Antstolei nustačius, kad J. V. atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose (v. b.l. 32)  2017 m. balandžio 3 d. patvarkymu areštavo 728, 96 Eur sumą Kybartų pataisos namuose esančioje sąskaitoje, priklausančią skolininkui J. V. (v.b.l. 33).  2017 m. balandžio 18 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašo panaikinti areštą įkalinimo įstaigoje esančiai sąskaitai (v. b.l. 34-36).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688-689 straipsniai). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis priima patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje ir siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą, kadangi nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI)  nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Antstolė 2017 m. balandžio 3 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydama areštuotas 728,96 Eur pinigines lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas teigia, jog asmeninėje sąskaitoje esančios lėšos būtinos įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.

Pagal Bausmių vykdymo kodeksą (toliau BVK) nuteistieji turi teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numatyta teisė atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą (BVK 98 straipsnis). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kuria nuteistasis gali naudotis BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyse įvardijamos pajamos iš kurių atliekamos išskaitos, kurios yra nurodomos: darbo užmokestis ir jam prilygintinos išmokos bei daviniai.

Į asmeninę sąskaitą skolininko gaunamos lėšos nėra lėšos, gautos iš darbo užmokesčio bei kitų skolininko gaunamų pajamų (CPK 736 straipsnis – lėšos kaip atlygis už darbą, pastangas ar kaip investicijų grąža) ar pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnis – pensija, dividentai ir kita). Taip pat tokio pobūdžio skolininko gaunamos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje reglamentuotą baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškojimas iš esmės negalimas. Periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1000-601/2017).

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką laikytina, kad į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai, pareiškėjui trečiųjų asmenų pervestos piniginės lėšos priskirtinos asmens turto kategorijai (jo asmeninė nuosavybė), todėl, vykdymo procese išieškant iš tokių skolininko lėšų, turi būti vadovaujamasi CPK 668 straipsnyje nustatytais išieškojimo iš asmens turto draudimais. CPK 668 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Taigi, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nedarant jokių išimčių, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

Todėl konstatuotina, kad antstolė, 2017 m. balandžio 3 d. priimdama patvarkymą areštuoti skolininko J. V. lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, nenustatant ribojimo išieškoti iš skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), netinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, tuo  pažeisdama išieškojimo iš piniginių lėšų tvarką.

Be to, pareiškėjas skunde nurodė, jeigu buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui  priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.

Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad priimtu 2017 m. balandžio 3 d. patvarkymu antstolė nenurodė draudimo skolininkui įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Kitų patvarkymų, kuriais būtų apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, antstolė nepriėmė. Taip pat pažymėtina, kad civilinėje bei vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, jog skundo padavimo momentu pagal ginčijamą 2017 m. balandžio 3 d. patvarkymą iš pataisos namuose esančios pareiškėjo sąskaitos būtų buvę atlikti išskaitymai. Įvertinus minėtas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, antstolės patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, naikintinas, įpareigojant antstolę išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos (CPK 510 – 513 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, straipsniais, 513 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškėjo J. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolės A. A. 2017 m. balandžio 3 d. patvarkymą Nr. S-17-36-7147 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Įpareigoti antstolę A. A. išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Ona Valentukevičiūtė