Civilinė byla Nr. e2A-46-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00634-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 3.1.7.6

                                                                                                                                              (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Let‘s Jet“, atsakovės ,,Hakair Limited“ apeliacinius skundus ir trečiųjų asmenų akcinės bendrovės ,,AviaAM Leasing Service Centre“ ir T. G. prisidėjimą prie uždarosios akcinės bendrovės ,,Let‘s Jet“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Let‘s Jet“ ieškinį atsakovei ,,Hakair Limited“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė ,,AviaAM Leasing Service Centre“, T. G., ,,PT Garuda Maintenance Facility Aero Asia Tbk“, ,,Sterling Asset Management and Trustees Limited“, A. O. K.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Let‘s Jet“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) 2013 m. birželio 5 d. papildomą susitarimą (toliau – Papildomas susitarimas), sudarytą ieškovės ir atsakovės ,,Hakar Limited“ (toliau – atsakovė) dėl orlaivio (duomenys neskelbtini) (toliau – orlaivis) pirkimo už 8,5 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (toliau – JAV dolerių); 2) pripažinti, kad atsakovė neįgijo reikalavimo teisės į Papildomame susitarime nurodytus ieškovei sumokėtus 3  999 975 JAV dolerius, kuriuos sudaro ,,PT Garuda Maintenance Facility Aero Asia“ (toliau – ,,Garuda“) 2013 m. gegužės 2 d. ieškovei sumokėti 499 975 JAV doleriai bei ,,Sterling Asset Management and Trustees Ltd.“ (toliau – ,,Sterling“) 2013 m. gegužės 28 d. ieškovei sumokėti 3,5 mln. JAV doleriai; 3) taikyti restituciją ir iš atsakovės ieškovei priteisti visas atsakovės naudai antstolio D. S. vykdomojoje byloje Nr. 0032/22/00707 iš ieškovės išieškotas lėšas, kurias sudaro 34 752,25 Eur.

2.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-940-866/2023 paaiškėjo naujos aplinkybės, t. y. jog 2013 m. balandžio 10 d. ketinimų protokolas dėl orlaivio pirkimo–pardavimo (toliau – Ketinimų protokolas), kurio pagrindu ,,Garuda“ ir ,,Sterling“ atliko ieškovei avansinius mokėjimus, ir, pagal kurį atsakovė perėmė ,,Haglag Inc.“ (toliau – ,,Haglag“) teises ir pareigas, tarp jų – ir teises į ,,Garuda“ ir ,,Sterling“ ieškovei sumokėtus avansinius mokėjimus, buvo sudarytas su neegzistuojančia bendrove. Paaiškino, kad Ketinimų protokolą pasirašiusi (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. K. (toliau – A. H. K.) atstovaujama Britų Mergelių Salų bendrovė ,,Haglag“ niekada nebuvo įregistruota ir realiai neegzistavo. Be to, pagal atsakovės finansines ataskaitas už 2012–2018 m. laikotarpį, atsakovė yra veiklos nevykdanti ir turto neturinti bendrovė, neturėjusi galimybių įvykdyti Papildomu susitarimu perimtus neegzistuojančios ,,Haglag“ finansinius įsipareigojimus dėl orlaivio pirkimo.

3.       Pažymėjo, kad sudarant Papildomą susitarimą, kuriuo orlaivio pirkimo įsipareigojimai ,,Haglag“ buvo perleisti veiklos nevykdančiai atsakovei, ieškovė šioms bendrovėms atstovavusio A. H. K. buvo neteisėtai apgaule įtraukta į nurodytų sandorių schemą bei iš esmės suklydo dėl sudaromų sandorių esmės ir turinio. Dėl su atsakove sudaryto Papildomo susitarimo ieškovė patyrė nuostolių, nes neįvykus orlaivio pardavimo atsakovei sandoriui, ieškovė turėjo sumokėti 3 560 000 JAV dolerių netesybas pradinei orlaivio pardavėjai ,,Hansel Prime Ltd.“, taip pat, papildomai turi grąžinti 3 999 975 JAV dolerių avansą tariamai orlaivio pirkėjai – atsakovei, kuri įsipareigojimų, susijusių su orlaivio pirkimu, realiai nevykdė ir neketino vykdyti. Jei Papildomo susitarimo sudarymo metu ieškovė būtų žinojusi, kad atsakovė nevykdo veiklos ir neturi galimybių įvykdyti įsipareigojimus dėl orlaivio pirkimo, ieškovė su atsakove nebūtų sudariusi ginčijamo Papildomo susitarimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

5.       Nurodė, kad ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiu papildomą susitarimą, į teismą su ieškiniu kreipėsi tik po 10 metų, t. y. 2023 m. birželio 5 d. ir tik po to, kai Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-851-275/2021 įsiteisėjo sprendimas, kuriuo iš ieškovės atsakovei buvo priteista pagal 2013 m. balandžio 10 d. ketinimų protokolą gauto avanso suma (3 999 975 JAV dolerių), taip pat palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą. Taigi, beveik dešimtmetį ieškovė nekvestionavo papildomo susitarimo galiojimo, nors pati yra šio susitarimo šalis, kuriai neabejotinai yra geriausiai žinomos visos su šio susitarimo sudarymu ir galiojimu susijusios aplinkybės.

6.       Pažymėjo, kad, bylos duomenimis, atsakovės pretenziją grąžinti nutraukto 2013 m. balandžio 10 d. ketinimų protokolo pagrindu gautus avansus ieškovė gavo dar 2014 m. lapkričio 19 d., tačiau iki 2023 m. birželio 5 d. nekėlė nei 2013 m. balandžio 10 d. ketinimų protokolo, nei papildomo susitarimo negaliojimo klausimo, jai nekilo abejonių dėl atsakovės vykdomos realios ekonominės veiklos, ketinimo pirkti orlaivį realumo, šio ketinimo įgyvendinimo (likusios orlaivio kainos sumokėjimo) galimybių ir kitų su tuo susijusių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės argumentai, jog ginčijamas papildomas susitarimas sudarytas dėl suklydimo, neįrodyti.

7.       Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir byloje pateiktas 2023 m. rugpjūčio 6 d. ,,PT Garuda Maintenance Facility Aero Asia Tbk“ raštas, kuris ieškovės teigimu patvirtina, jog ieškovė nebuvo perėmusi reikalavimo teisių į atsakovę pagal atliktus mokėjimus, neįrodo, jog sudarant ginčijamą sandorį, ieškovė buvo suklaidinta. Mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodyta, kad pinigai pervedami už atsakovę. Rašte nenurodoma, ar reikalavimo teisės į šią sumą neturi ir ,,Haglag“, iš kurios reikalavimo teisę perėmė ieškovė ir už kurią mokėjo ,,PT Garuda Maintenance Facility Aero Asia“. Išnagrinėtoje byloje dėl avanso, ši suma buvo priteista būtent atsakovei, o ne kuriam kitam trečiajam asmeniui. Be to, akivaizdu, kad 2013 m. ieškovei gavus iš trečiųjų asmenų 499  975 JAV dolerių ir 3,5 mln. JAV dolerių per 10 m. nuo atliktų pavedimų, bet kuris juridinis asmuo, įvertinęs pervestų pinigų dydį, būtų ėmęsis priemonių juos išieškoti, jei jie pervesti be pagrindo.

8.       Atmetė kaip nepagrįstą ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ,,Haglag“, iš kurios reikalavimo teises perėmė atsakovė, kaip juridinis asmuo niekada nebuvo įsteigtas ir įregistruotas. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė susirašinėjimą su ,,BVI Company search“. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, iš pridedamo susirašinėjimo nėra aišku, kokios tiksliai informacijos ji prašė ir kokie tiksliai duomenys kaupiami registre (apie esamas bendroves ar ir apie išregistruotas). Taip pat, iš pridedamo susirašinėjimo matyti, kad registrui (atsakingam darbuotojui) paprašius papildomos informacijos apie bendrovę (jos kodo) atsakovė į tokį prašymą nereagavo. Taigi, aplinkybė, kad ,,Haglag“ nebuvo įregistruota, neįrodyta.

9.       Teismas sutiko su atsakove, kad pačiai ieškovei 2013 m. sudarant ginčijamą sandorį neturėjo reikšmės, ar ,,Haglag“ egzistuoja, ar ne, nes pagal papildomą susitarimą, kurį šalys kvalifikavo kaip preliminarią sutartį byloje dėl avanso priteisimo, ieškovės kontrahente tapo atsakovė, o ,,Haglag“ papildomo susitarimo, nepasirašė ir ieškovę bei trečiuosius asmenis tuo metu tokia situacija tenkino. Piniginės lėšos buvo sumokėtos už atsakovę, o ne už ,,Haglag“, kas yra akivaizdu iš mokėjimo paskirtyje nurodytos informacijos. Be to, ieškovės ir byloje dalyvavusių trečiųjų asmenų atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad netikrino, ar ,,Haglag“ buvo egzistuojanti bendrovė. Taigi, šios aplinkybės nebuvo svarbios sudarant sandorį ir gavus iš atsakovės avansą. Net ir tuo atveju jei ,,Haglag“ būtų laikoma neegzistuojančia, tai savaime nedaro papildomo susitarimo negaliojančiu, nes jame aptariamos visos esminės preliminarios sutarties sąlygos, dėl kurių susitarė ieškovė ir naujasis orlaivio pirkėjas – atsakovė. Todėl, net jei dalis sandorio, kuriame yra minima ,,Haglag“, būtų laikoma negaliojančia, tai nereiškia, kad visas sandoris negalioja ir nepaneigia tarp ieškovės ir atsakovės užsimezgusių ikisutartinių santykių. Po papildomo susitarimo sudarymo tarp ieškovės ir atsakovės vyko aktyvios derybos iki pat 2013 m. spalio mėn., kuomet ieškovė jas nutraukė. 

10.       Teismas vertino, kad ieškovės pozicija byloje, jog ją suklaidino tiek dėl sandorio turinio ir galiojimo, tiek dėl kitos sandorio šalies teisinio statuso, tiek dėl jos tikslų sudarant sandorį bei kontrahento galimybių įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus, neatitinka ieškovei kaip ilgalaikei aviacijos srities profesionalei (verslininkei) keliamų aukšto profesionalumo, rūpestingumo reikalavimų. Ieškovė privalėjo patikrinti, su kokia bendrove ketina sudaryti sandorį dėl 8,5 mln. JAV dolerių vertės orlaivio. Nurodė, kad byloje nenustatyta, jog sudarant ginčijamą sandorį nuo ieškovės buvo slepiamos atitinkamos svarbios aplinkybės. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad ieškovės nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu dėl ieškovės suklydimo.

11.       Pažymėjo, kad ieškovės ir trečiųjų asmenų akcentuojamos naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo jau įvertintos teismų ir atmestos (nutartys įsiteisėjusios). Net ir tuo atveju jei aptartas aplinkybes ieškovė būtų įrodžiusi, turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes atsižvelgiant į visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, nes ieškovė suklydo dėl savo didelio neatsargumo ir (ar) dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, ir, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Atsižvelgdamas į tai, ieškovės reikalavimą pripažinti papildomą susitarimą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento atmetė kaip nepagrįstą.

12.       Be kita ko, nurodė, kad atsakovė jau buvo pareiškusi prašymą dėl proceso atnaujinimo, kurį grindė ir nagrinėjamoje byloje pateiktais ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentais, nurodydama tuos pačius argumentus, jog ieškovė savo finansinėse ataskaitose nė vienais finansiniais metais nebuvo apskaičiusi pagal ketinimų protokolą ,,Garuda“ ir ,,Sterling“ dalimis sumokėto 3  999 975  JAV dolerių avansinio mokėjimo. Ši aplinkybė tiek Vilniaus apygardos teismo 2023  m. balandžio 4 d. nutartimi, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartimi buvo įvertinta, atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo (vėliau ir atskirasis skundas) buvo atmestas, teismams konstatavus, kad ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymas ir piniginių lėšų (ne)įtraukimas neturi esminės reikšmės bylai, t. y. neįrodo, kad jeigu šios aplinkybės būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Ieškovė yra Nigerijoje veikiantis juridinis asmuo, o atsakovė nėra nurodžiusi, kad pagal ieškovės buveinės vietos taisykles ji privalėjo avansą nurodyti savo apskaitoje atsakovės nurodytu laikotarpiu. Be to, finansinės ataskaitos nėra prievolių atsiradimą (arba jų nebuvimą) įrodantys dokumentai, todėl aplinkybė, ar reikalavimo teisė buvo įtraukta į ieškovės finansines ataskaitas ar ne, neturi esminės reikšmės šioje byloje sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

13.       Atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys nepaneigia, jog ji nebuvo pajėgi įsigyti orlaivį. Teismo įsitikinimu šie duomenys nėra teisiškai reikšmingi bylos aplinkybių kontekste, nes už atsakovę (mokėjimo paskirtyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad mokama už atsakovę) avansą pervedė tretieji asmenys. Jeigu ieškovė manė, kad atsakovė neturėjo finansinių pajėgumų įsigyti orlaivį 2013 m., tokius įrodymus turėjo teikti į bylą dėl avanso grąžinimo ir jais remtis.

14.       Pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog ginčijamas papildomas susitarimas buvo sudarytas atsakovei panaudojant apgaulę. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė melavo, vengė atskleisti atitinkamą informaciją ir (ar) ieškovei atitinkamos aplinkybės buvo itin svarbios ginčijamo sandorio sudarymo metu. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad sumokėtas avansas už ketinamą pirkti orlaivį turi būti grąžintas būtent atsakovei, nepriklausomai nuo to, kad šią sumą sumokėjo tretieji asmenys. Be to, teismai konstatavo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, o ne atvirkščiai. Nenustatyta, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, priešingai, atsakovė savo įsipareigojimus pagal ketinimų protokolą ir ginčijamą papildomą susitarimą visiškai įvykdė, o ieškovė avansą gavo. Taigi, papildomo susitarimo sudarymo metu nebuvo priežasčių abejoti, kad atsakovė galėtų neįvykdyti savo įsipareigojimų ir nesumokėti likusios sumos už orlaivį. Net jeigu atsakovė ir nebūtų pajėgi sumokėti likusią sumą, tai nereiškia, kad atlikti mokėjimų už ją negalėjo kiti asmenys. Aplinkybę, kad lėšos buvo pervestos ieškovei būtent už atsakovę partvirtina ir pateiktas susirašinėjimas tarp atsakovės atstovo ir ,,Garuda“ ir mokėjimo pavedimuose pateikta informacija. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės ir trečiųjų asmenų nurodomus argumentus, susijusius su tuo, jog atsakovė sandorio sudarymo metu neturėjo finansinių galimybių įsigyti orlaivį.

15.       Nurodė, ieškovė ar tretieji asmenys nepateikė objektyvių, įtikinamų priežasčių, kodėl ieškovė, kai buvo pareikštas ieškinys dėl prievolės vykdymo (byloje dėl avanso grąžinimo), negalėjo gintis (manydama, kad sandoris, iš kurio kildinama prievolė, yra ydingas, galėjo jį ginčyti pareikšdama savarankišką ieškinį, priešieškinį nagrinėjamoje byloje ir pan.). Ieškovė nutarė ginčyti sandorį tik po to, kai įsiteisėjo sprendimas išieškoti pinigines lėšas. Pateikdama ieškinį nagrinėjamoje byloje, remiasi išimtinai naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos teismų ir atmestos, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo. Taigi, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovei nebuvo sudarytos ir (ar) užtikrintos teisės į teisingą procesą. Nurodė, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, net ir pasitvirtinus ieškovės nurodomoms naujoms aplinkybėms, esama situacija susidarė dėl pačios ieškovės nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo ar piktnaudžiavimo savo teisėmis, todėl ieškovė neteko teisės į pakartotinį bylos peržiūrėjimą.

16.       Teismas pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog egzistuoja ieškinyje nurodytų sandorių negaliojimo pagrindai, todėl ieškinio reikalavimus, susijusius su sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė. Pažymėjo, kad netenkinus ieškovės ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl restitucijos taikymo ir pripažinimo, kad atsakovė neįgijo reikalavimo teisės į papildomame susitarime nurodytą ieškovei sumokėtą sumą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

17.       Ieškovė UAB „Let‘s Jet“ apeliaciniame skunde prašo: 1) pripažinti negaliojančiu tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą papildomą susitarimą; 2) pripažinti, kad atsakovė neįgijo 3 999 975 JAV dolerių reikalavimo teisės į papildomame susitarime nurodytus ieškovei atliktus avansinius mokėjimus; 3) taikyti restituciją ir iš atsakovės priteisti visas jos atsakovės naudai antstolio D. S. vykdomojoje byloje Nr. 0032/22/00707 iš ieškovės išieškotas lėšas, kurių dydis skundo pateikimo metu sudaro 34 752,25 Eur; 4) atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas paliko galioti Papildomą susitarimą, nepaisydamas byloje įrodytų aplinkybių, kad jo objektas buvo su atsakove susijusio trečiojo asmens – ,,Haglag“, kaip orlaivio pirkėjo teisės ir pareigos, tačiau paaiškėjo, jog tokia bendrovė nebuvo įsteigta ir neegzistavo, todėl negalėjo egzistuoti ir Papildomo susitarimo objektas – neegzistavusios ,,Haglag“ teisės ir pareigos.

17.2.                      Iš paaiškėjusių atsakovės oficialių finansinės apskaitos dokumentų yra akivaizdu, kad ši bendrovė nevykdė veiklos ir neturėjo turto, todėl neturėjo galimybių ir negalėjo turėti realių ketinimų įvykdyti papildomu susitarimu prisiimtus orlaivio pirkėjo įsipareigojimus. Avansinis 3 999 975 JAV dolerių mokėjimas už orlaivį buvo atliktas trečiųjų asmenų – „Sterling“ ir „Garuda“, nors pati ,,Garuda“ byloje pateiktais oficialiais ir nenuginčytais finansiniais dokumentais patvirtino, kad atsakovė teisių į ,,Garuda“ mokėjimą neturėjo ir neperėmė. 

17.3.                      Papildomame susitarime nurodyta, kad šiuo susitarimu atsakovė prisiima ne bet kokias teises ir pareigas, o būtent tas teises ir pareigas, kurias turėjo bendrovė ,,Haglag“, kaip orlaivio pirkėja ir kurios buvo kildinamos iš jos su ieškove pasirašyto Ketinimų protokolo. Taigi, atsakovė Papildomu susitarimu ne prisiėmė savarankišką įsipareigojimą pirkti iš ieškovės orlaivį, o savo kaip orlaivio pirkėjos teises ir pareigas tiesiogiai susiejo būtent su ,,Haglag“ teisėmis ir pareigomis, pasiskelbdama šių teisių ir pareigų perėmėja.

17.4.                      Byloje buvo įrodyta, kad bendrovė ,,Haglag“, kurios kaip orlaivio pirkėjos teises ir pareigas papildomu susitarimu tariamai perėmė atsakovė, niekada neegzistavo ir nebuvo įsteigta. Ieškovė kaip vienu iš ,,Haglag“ neegzistavimą pagrindžiančių įrodymų rėmėsi savo atstovo užklausomis Britų Mergelių salų bendrovių registro duomenų valdytojui, pateikdamas į bylą atsakymą, jog jokių duomenų apie tokią bendrovę bendrovių registre nėra. Taip pat, rėmėsi ir kitu į bylą pateiktu įrodymu – Britų Mergelių Salų advokatų išvada, kuri taip pat patvirtino, kad bendrovės ,,Haglag“ Britų Mergelių Salų registre niekada nebuvo. Tiek Papildomame susitarime, tiek Ketinimų protokole, nėra minimas nei šios bendrovės juridinio asmens kodas, nei adresas, nei kiti duomenys, todėl bendrovė, apie kurios egzistavimą tiek oficialiuose, tiek neoficialiuose šaltiniuose neįmanoma rasti duomenų, negali būti pripažįstama egzistavusia ir prisiėmusia orlaivio pirkėjo teises ir pareigas. 

17.5.                      Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė turėjo kokias nors teises į ,,Garuda“ ir ,,Sterling“ atliktus mokėjimus, pati atsakovė apskaitos dokumentuose tokių savo tariamų teisių nepripažino. Net jei ir būtų laikoma, kad lėšos iš tikrųjų buvo sumokėtos už atsakovę, bet kuriuo atveju ji neįrodė, kokiu būdu ir kokiomis lėšomis būtų padengusi likusią orlaivio kainos dalį.

17.6.                      Teismas skundžiamame sprendime neturėjo pagrindo vadovautis atsakovės pateikto tariamai elektroniniu paštu vykusio susirašinėjimo tarp ,,Garuda“ ir atsakovę atstovavusio A. H. K. ištrauka, kaip patvirtinančia, jog ,,Garuda“ atliktas mokėjimas buvo skirtas padengti avansą už orlaivį. Teismas neanalizavo ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl ieškovės išsakytų pastebėjimų, kad minėtas susirašinėjimas turi akivaizdžių klastojimo požymių. Vien aplinkybė, kad elektroninio susirašinėjimo faktas yra grindžiamas nuskenuotais popierinės formos dokumentais, pateiktais ,,pdf.“ formatu, leidžia abejoti, ar toks elektroninis susirašinėjimas apskritai egzistavo, o jei egzistavo – ar jo turinys nebuvo koreguotas.

17.7.                      Byloje įrodžius, kad papildomas susitarimas atsakovės buvo sudarytas net neketinant jo vykdyti ir melagingai pasisavinus trečiųjų asmenų ,,Garuda“ ir ,,Sterling“ mokėjimus, tuo pačiu buvo įrodytas pagrindas papildomą susitarimą pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį. Sudarant papildomą susitarimą, atsakovę atstovavęs A. H. K. prieš ieškovę naudojo apgaulę, pateikdamas sąmoningai melagingą informaciją tiek dėl savo atstovaujamų subjektų teisinio statuso, tiek dėl jos realių ketinimų ir galimybių vykdyti įsipareigojimus, susijusius su orlaivio įsigijimu, tiek dėl savo teisių į trečiųjų asmenų atliktus mokėjimus. Apgaulė prieš ieškovę buvo panaudota neabejotinai sąmoningai, siekiant išvilioti orlaivį, išskraidinti jį į Nigeriją ir išvengti priešpriešinių prievolių vykdymo.

17.8.                      Net jei aptariami veiksmai nebūtų traktuojami kaip ieškovės apgaulė, jie bet kuriuo atveju atitinka įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus priešingos sandorio šalies esminio suklaidinimo požymius. Akivaizdu, kad jei papildomo susitarimo sudarymo metu ieškovė būtų turėjusi informaciją apie tikrąją atsakovės finansinę padėtį ir jos vėlesniuose finansinės apskaitos dokumentuose atskleistą savo įsipareigojimų traktavimą, ieškovė papildomo susitarimo su atsakove nebūtų pasirašiusi.

17.9.                      Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakė ginti ieškovės teises, konstatavęs jos nepakankamą rūpestingumą papildomo susitarimo sudarymo metu ir sandorio savalaikį neginčijimą. Ieškovei 2013 m. vykdant papildomą susitarimą, dar nebuvo ir negalėjo būti žinomi jo negaliojimo pagrindai, kuriais yra grindžiamas ieškinys, ir kurie tapo žinomi tik 2023 m. Atitinkamai, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad 2013 m., vykdydama papildomą susitarimą, ieškovė jį tariamai patvirtino ir neteko teisės jį ginčyti byloje nurodytais pagrindais.

17.10.                      Teismas neatsižvelgė, kad visi su papildomu susitarimu bei tariamu jo vykdymu susiję subjektai (išskyrus pačią ieškovę), yra ar turėjo būti registruoti ypatingai specifinėse jurisdikcijose (Nigerijoje, Britų Mergelių Salose, Indonezijoje), iš kurių teisinės ir kitos su bendrovių veikla susijusios informacijos gavimas yra ypatingai komplikuotas.

17.11.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi teismų sprendimais byloje dėl avanso priteisimo, kaip neva galutinai išsprendusiais klausimus dėl papildomo susitarimo galiojimo. Byloje dėl avanso priteisimo nebuvo keliamas papildomo susitarimo negaliojimo klausimas. Ieškovei bylos dėl avanso priteisimo nagrinėjimo metu dar nebuvo žinomos aplinkybės, kurios yra ieškinio pagrindu šioje byloje. Vadinasi, teismai byloje dėl avanso priteisimo priimtais sprendimais negalėjo galutinai išspręsti klausimo dėl papildomo susitarimo galiojimo CK 1.90 straipsnio ar 1.91 straipsnio pagrindu, nes šis klausimas net nebuvo minėtos bylos nagrinėjimo dalykas. Atitinkamai, teismai negalėjo išspręsti ir atsakovės teisių į ,,Garuda“ ir ,,Sterling“ sumokėtas lėšas klausimo, nes nei ,,Garuda“, nei ,,Sterling“ nebuvo įtrauktos į bylą dėl avanso priteisimo jokiu procesiniu statusu.

17.12.                      Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi byloje dėl avanso priteisimo teismų priimtomis nutartimis, kuriomis dalis ieškinio pagrindu šioje byloje nurodytų aplinkybių buvo pripažintos nepakankamomis proceso atnaujinimui minėtoje anksčiau išnagrinėtoje byloje. Vien aplinkybė, kad dalis paminėtų aplinkybių teismų nebuvo įvertintos kaip pakankamos proceso atnaujinimui byloje dėl avanso priteisimo, nesudaro kliūčių ieškovei šiomis aplinkybėmis remtis nagrinėjamoje byloje. Dar daugiau, ieškovė šioje byloje remiasi ir papildomomis naujomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie nebuvo žinomi sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo.

17.13.                      Teismas priteisė atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, nors pati atsakovė, neturinti turto ir net banko sąskaitos, jokių mokėjimų už atstovavimo paslaugas neatliko. Teismas nepagrįstai atsakovės tariamomis bylinėjimosi išlaidomis pripažino jos vardu veikusio advokato atliktą lėšų pervedimą iš vienos savo vardu atidarytos sąskaitos į kitą savo vardu atidarytą sąskaitą.

17.14.                      Atsakovė yra jau daugiau kaip 4 metus oficialiai valdoma mirusio asmens, jos dabartiniai naudos gavėjai yra nežinomi, o dabartinių vadovų (paskirtų jau po pagrindinio akcininko mirties) paskyrimo pagrindai ir įgaliojimai yra neaiškūs.

18.       Tretieji asmenys AB ,,AviaAM Leasing Service Centre“ ir T. G. prisidėjime prie UAB ,,Let‘s Jet“ apeliacinio skundo prašo tenkinti UAB „Let‘s Jet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-834-794/2024 bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Skundžiamu sprendimu buvo pažeistos įrodymų vertinimo ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) instituto taikymo taisyklės, kadangi teismas faktiškai netyrė šios bylos išnagrinėjimui reikšmingų įrodymų, ir savo išvadas motyvavo kitais teismų procesiniais sprendimais, nors aptariami teismų procesiniai sprendimai neturėjo nieko bendro su papildomo susitarimo galiojimo įvertinimu.

18.2.                      Ieškovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad teismas dėl netinkamo įrodymų vertinimo taisyklių taikymo paliko galioti sandorį, kuris kildinamas iš neegzistavusio juridinio asmens neegzistavusių prievolių. Į bylą pateikti įrodymai vienareikšmiškai įrodė, kad byloje ginčijamo papildomo susitarimo objektas buvo neegzistavusio juridinio asmens neegzistavusios teisės ir pareigos. Todėl, nesant papildomo susitarimo objekto, toks sandoris apskritai negali egzistuoti ir galioti. Visgi, į bylą pateiktus įrodymus teismas ignoravo, todėl civilinėje apyvartoje buvo paliktas galioti sandoris, kuris atsakovei suteikė tokias reikalavimo teises, kurių ji iš tiesų niekada neturėjo.

18.3.                      Teismo išvada dėl to, kad ieškovei buvo visiškai nesvarbus ,,Haglag“ egzistavimas, yra faktiškai nepagrįsta ir teisine prasme ydinga. Padaręs tokią išvadą, teismas neatsižvelgė į tai, kad Papildomame susitarime atsakovė neprisiėmė savarankiškų teisių ir pareigų kaip orlaivio pirkėja. Visa atsakovės pagal Papildomą susitarimą neva įgyjamų teisių ir pareigų apimtis buvo apibrėžta kaip ,,Haglag“ neva turimos teisės ir pareigos, tačiau neegzistuojant ,,Haglag“ teisėms ir pareigoms, tokios teisės ir pareigos Pagal papildomą susitarimą negalėjo pereiti atsakovei.

18.4.                      Teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, kuri aiškiai patvirtino, kad papildomą susitarimą atsakovė sudarė neturėdama galimybių ir ketinimų šį susitarimą vykdyti, o taip pat melagingai pasisavindama trečiųjų asmenų atliktus mokėjimus, į kuriuos atsakovė jokių teisių neturėjo ir tokių mokėjimų priklausymo jai pagrindų pagrįsti negalėjo.

18.5.                      Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad atsakovė yra ir mažiausiai nuo 2012 m. buvo visiškai jokios veiklos nevykdanti bendrovė. Nei iki, nei po Papildomo susitarimo sudarymo atsakovė nedeklaravo nei savo finansinių įsipareigojimų sumokėti likusią 4,5  mln. JAV dolerių orlaivio įsigijimo kainą, nei tariamai įgytų reikalavimo teisių į ,,Garuda“ bei ,,Sterling“ atliktus mokėjimus. Atsakovė neturėjo ir vis dar neturi banko sąskaitos, į kurią būtų galima gauti pinigines lėšas ar ir iš kurios būtų galima atlikti mokėjimus kitiems asmenims. Todėl akivaizdu, kad atsakovė neturėjo realių ketinimų sumokėti likusią 4,5 mln. JAV dolerių orlaivio įsigijimo kainą.

18.6.                      Papildomas susitarimas nebuvo pasirašytas nei ,,Garuda“, nei ,,Sterling“, o jame nurodyta informacija apie minėtų mokėjimų priklausomybę atsakovei buvo tik vienašališkas jos pareiškimas. Byloje nebuvo nė vieno įrodymo, kad ,,Garuda“ ir ,,Sterling“ sumokėtos lėšos priklausytų kam nors kitam. Dėl šios priežasties, ,,Garuda“ ir ,,Sterling“ sumokėtos lėšos teismo negalėjo būti kvalifikuotos kaip sumokėtos atsakovės ar neegzistavusios ,,Haglag“.

18.7.                      Atsakovė, kaip juridinis asmuo, yra įsteigta ir įregistruota Nigerijoje, kurioje nėra elektroniniu būdu prieinamo registro, kuriame suinteresuotas asmuo galėtų susipažinti su juridinio asmens finansinėmis ataskaitomis. Tam, kad būtų galima susipažinti su juridinio asmens finansinėmis ataskaitomis, yra būtina paskirti vietinius įgaliotinius (advokatus), pateikti tokio pavedimo teisines priežastis ir įgaliotiniams fiziškai nuvykti į Nigerijos valstybinį registrą, kadangi registras teikia tik fizines juridinių asmenų finansinių ataskaitų kopijas. Atsakovė šias aplinkybes aiškiai suvokė, ir pasinaudodama tuo, kad finansinių ataskaitų duomenų gavimas iš Nigerijos registrų užsienio subjektui yra komplikuotas, sąmoningai nuo ieškovės nuslėpė esminę informaciją dėl papildomo susitarimo sudarymo aplinkybių

18.8.                      Ieškovės žinojimas, kad avansinį mokėjimą atliko ne atsakovė, o tretieji asmenys, niekaip negali būti sutapatintas su žinojimu, kad atsakovė reikalavimų teisių į šiuos mokėjimus neturi, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokių reikalavimo teisių perėmimą papildomu susitarimu vienašališkai deklaravo pati atsakovė.

18.9.                      Teismo kritika dėl nesavalaikio ieškovės teisių įgyvendinimo pareiškiant ieškinį yra nepagrįsta. Nors papildomas susitarimas buvo sudarytas 2013 m., o nutrauktas – 2014 m. lapkričio 19 d., būtent pati atsakovė 6 m. buvo pamiršusi savo tariamas reikalavimo teises į ,,Garuda“ ir ,,Sterling“ atliktus 3 999 975 JAV dolerių mokėjimus ir dėl šių savo tariamų teisių gynimo kreipėsi tik 2020 m. kovo 5 d., kai pareiškė ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-851-275/2021. Taigi, pačiai atsakovei iki pat 2020 m. nereiškiant jokių reikalavimų, susijusių su Papildomo susitarimo vykdymu, ieškovei laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2020 m., nebuvo pagrindo kelti kokius nors papildomus klausimus, susijusius su Papildomo susitarimo galiojimu, rinkti papildomą informaciją, susijusią su atsakovės ar ,,Haglag“, o tuo labiau – ginčyti Papildomą susitarimą.

18.10.                      Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovės atstovais byloje prisistatę advokatas R. K. ir advokato padėjėja I. M. nepagrindė atstovavimo santykių. Net jeigu atsakovės atstovai ir būtų laikomi turinčiais tinkamus įgaliojimus, teismas atsakovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurių ji nepatyrė ir neapmokėjo, kadangi bylinėjimosi išlaidų mokėtoju ir gavėju buvo tas pats asmuo – advokatas R. K.

19.       Atsakovė ,,Hakair Limited“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti iš ieškovės atsakovei 17 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisiant atsakovės naudai iš ieškovės ir trečiųjų asmenų lygiomis dalimis 31 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kartu su pagrindžiančiais dokumentais. Iš viso prašė priteisti 31 000 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės ir trečiųjų asmenų, tačiau teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 17 000 Eur, neatsižvelgdamas į atsakovės prašymą priteisti išlaidas už teisinę pagalbą iš ieškovas ir trečiųjų asmenų, kurie aktyviai palaikė ieškovės reikalavimus byloje.

19.2.                      Teismas nepagrįstai sumažino atsakovei priteisiamas bylinėjimosi išlaidas. Byloje vyko net 4 teismo posėdžiai, kuriems atsakovės atstovai turėjo ruoštis ir kuriuose dalyvavo. Byloje buvo teikiami ne tik atsiliepimas į ieškinį, triplikas, bet ir kiti dokumentai (rašytinės baigiamosios kalbos, teiktos teismo nurodymu, atsiliepimas į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, paaiškinimai raštu, prašymas prijungti įrodymus). Teismas (teisėjas, kuriam iš pradžių buvo priskirta byla ir kuris vėliau buvo nušalintas) 2023 m. liepos 28 d. nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę sumokėti 25 000 Eur užstatą galimoms atsakovės bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, taigi, teismas manė, kad pagrįstos byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės pusės bus mažiausiai tokio dydžio. Galiausiai, kitose susijusiose bylose, kuriuose dalyvavo ieškovė, atsakovė ir tretieji asmenys, teismai priteisė didesnes bylinėjimosi išlaidų sumas nei šioje byloje.

19.3.                      Atsakovės nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl šioje dalyje sprendimas turėtų būti pakeičiamas priteisiant atsakovės naudai 31 000 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės ir trečiųjų asmenų lygiomis dalimis.

20.       Atsakovė ,,Hakair Limited“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bei trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Įsiteisėjusias sprendimais, jau yra galutinai išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, o ieškovė šioje byloje nesąžiningai juos kvestionuoja. Ieškinį byloje dėl avanso grąžinimo atsakovė grindė Papildomu susitarimu, kurį dabar, jau esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams byloje dėl avanso, atmetus ieškovės pareiškimus dėl proceso atnaujinimo, yra bandoma pripažinti negaliojančiu. 

20.2.                      Teisė ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iš jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, gali būti suteikta išimtiniais atvejais. Prie tokių išimčių priskirtini atvejai, kai asmenų teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises buvo apribotos, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Ieškovė šių aplinkybių neįrodinėjo. Bylos dėl avanso nagrinėjimo metu ieškovė, atstovaujama profesionalių advokatų ir būdama patyrusi komercinių santykių dalyvė turėjo visas galimybes ginčyti Papildomą susitarimą.

20.3.                      Teismai byloje dėl proceso atnaujinimo, kurioje buvo analizuojami tie patys įrodymai, kaip ir teikti kartu su ieškiniu šioje byloje atsisakė atnaujinti bylą dėl avanso, nes ieškovės nurodomos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir nėra esminės (nekeistų bylos rezultato). Kadangi byloje dėl proceso atnaujinimo nagrinėti įrodymai faktiškai buvo identiški (išskyrus šioje byloje pateiktą išvadą apie atsakovę), teismas sprendime, pagrįstai rėmėsi byloje dėl proceso atnaujinimo nustatytomis aplinkybėmis.

20.4.                      Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo priimto byloje dėl avanso vykdymą, konstatavo, kad ieškovės argumentai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių iš esmės stokoja pagrįstumo, nes ji beveik 10 m. nekvestionavo papildomo susitarimo ir ketinimų protokolo (jų sudarymo aplinkybių), nors jai, kaip sandorio šaliai, šios aplinkybės geriausiai turėjo būti žinomos.

20.5.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A697-567/2023 išnagrinėjo bylą dėl žalos atlyginimo, palikdamas nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą, kuriuo teismas pripažino nesąžiningus ieškovės buvusio vadovo ir buvusios akcininkės veiksmus priteisdamas atsakovės naudai virš 4,7 mln. Eur dydžio žalos atlyginimą. Aptariama nutartimi teismas taip pat išnagrinėjo atsakovų byloje dėl žalos atlyginimo prašymą sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta ši byla, tačiau atsisakė tokį prašymą tenkinti ir netgi konstatavo nesąžiningus ieškovės ir susijusių trečiųjų asmenų tikslus inicijuojant šią bylą ir taip siekiant peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus.

20.6.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepagrindė aplinkybių, susijusių su tariamu atsakovės neegzistavimu ir, atitinkamai, tariamu Papildomo susitarimo negaliojimu. Nei vienas iš ieškovės pateiktų įrodymų nepatvirtina jos įrodinėjamų aplinkybių. Nors ieškovei ir tretiesiems asmenims yra žinoma, kad 2020 m. mirus ankstesniam atsakovės ir ,,Haglag“ atstovui A. H. K., informaciją susijusią su įvykiais vykusiais prieš daugiau nei 10 m., naujiesiems atsakovės direktoriams, kurie nedalyvavo nei sudarant ketinimų protokolą, nei papildomą susitarimą, yra gauti itin sudėtinga, todėl informacijos nepateikimą traktuoja atsakovės nenaudai.

20.7.                      Ieškovei 2013 m. neturėjo jokios reikšmės, ar ,,Haglag“ egzistuoja, ar ne. T. G. (kuris buvo ieškovės ((duomenys neskelbtini) 2013 m.) atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2013 m. ieškovė nežinojo ir netikrino, ar ,,Haglag“ buvo egzistuojanti bendrovė. Taigi, šios aplinkybės nebuvo svarbios sudarant 8,5 mln. JAV dolerių sandorį ir gavus iš atsakovės avansą. Ieškovė ir su ja susiję asmenys 2013 m. nedėjo pastangų išsiaiškinti kas ta ,,Haglag“, ar A. H. K. galėjo ,,Haglag“ vardu sudaryti ketinimų protokolą, neprašė pateikti informaciją iš juridinių asmenų registro, neprašė teisių perleidimo dokumento tarp ,,Haglag“ ir atsakovės.

20.8.                      Net jeigu dalis sandorio, kuriame yra minima ,,Haglag“, būtų laikoma negaliojančiu, tai nereiškia, kad visas sandoris negalioja, ir, nepaneigia tarp ieškovės ir atsakovės užsimezgusių ikisutartinių santykių, nes po papildomo susitarimo sudarymo tarp ieškovės ir atsakovės toliau vyko aktyvios derybos (kurių metu šalys galėjo derėtis ir dėl kitų papildomų sąlygų, neįtvirtintų papildomame susitarime ar ketinimų protokole) iki pat 2013  m. spalio mėn., kuomet ieškovė jas neteisėtai nutraukė.

20.9.                      Nors tiesiogiai ieškovė neprašo pripažinti Ketinimų protokolą negaliojančiu, tačiau pretenzijas realiai reiškia dėl to, kad ketinimų protokolą pasirašė neva neegzistuojanti bendrovė ,,Haglag“. Ketinimų protokolas buvo sudarytas 2013 m. balandžio 10 d., pradinis ieškinys šioje byloje pateiktas tik 2023 m. birželio 2 d., t. y. praleidus 10 m. ieškinio senaties terminą.

20.10.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė taip pat neįrodė nei, kad atsakovė nebuvo pajėgi įgyti orlaivio, nei, jog nebuvo perėmusi reikalavimo teisių į ,,Garudos“ ir ,,Sterling“ atliktus avansinius mokėjimus. Finansinės atskaitomybės dokumentai yra vieši ir kaip juos su ieškove susiję tretieji asmenys gavo 2023 m., lygiai taip pat galėjo gauti juos sudarant Papildomą susitarimą, tačiau sudarant papildomą susitarimą ieškovė nesidomėjo atsakovės finansine situacija. Nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad atsakovė 2013 m. būtų tinkamai neįvykdžiusi papildomo susitarimo ir ketinimų protokolo.

20.11.                      Atsakovė turėjo teisę reikalauti avanso grąžinimo, nes jo sumą už atsakovę sumokėjo tretieji asmenys. Tai yra akivaizdu iš ,,Garudos“ ir ,,Sterling“ mokėjimo nurodymuose nurodytos mokėjimų paskirties, tačiau ieškovė, nepateikdama jokių argumentų, ignoruoja šią aplinkybę. Byloje dėl avanso grąžinimo ieškovė nesirėmė aplinkybe, kad reikalaujama grąžinti lėšas, kurios atsakovei nepriklauso, nors jeigu manė, kad šios lėšos yra ne atsakovės, o trečiųjų asmenų, turėjo tokius prieštaravimus reikšti.

20.12.                      Neturi reikšmės, kokių komercinių santykių pagrindu ,,Garuda“ ir ,,Sterling“ sumokėjo už atsakovę, ar vėliau ji atsiskaitė su šiais trečiaisiais asmenimis, nes tai nėra šios civilinės bylos dalykas, o minėti asmenys nebuvo nei Ketinimų protokolo, nei Papildomo susitarimo šalys. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų turėjusi su minėtais trečiaisiais asmenimis kokių nors kitų komercinių santykių, kurių pagrindu būtų galėjusi gauti minėtas lėšas, dėl ko tai turėtų būti laikoma ne avanso, o kokiais nors kitais mokėjimais pagal kitus sandorius.

20.13.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Papildomas susitarimas yra negaliojantis CK 1.90 straipsnyje ir 1.91  straipsnyje numatytais pagrindais. Ieškovė yra aviacijos rinkoje daugiau nei 20 m. veikianti profesionalė ir jos pozicija dėl tariamo suklaidinimo neatitinka jai kaip ilgalaikei aviacijos srities profesionalei (verslininkei) keliamų aukšto profesionalumo, rūpestingumo reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų parodžiusi suinteresuotumą ,,Haglag“ statusu ar atsakovės finansinėmis galimybėmis, nors visos aplinkybės jai turėjo ir (ar) galėjo būti žinomos. Po ginčijamo sandorio sudarymo tarp šalių vyko aktyvios derybos, kurios tęsėsi net ir nutraukus susitarimą, tarp šalių vėliau buvo nagrinėjama byla dėl avanso, kurios metu ieškovė nekėlė klausimų dėl tariamo Papildomo susitarimo negaliojimo, taigi ieškovė savo veiksmais tokį sandorį patvirtino, todėl nebetenka teisės tokį sandorį ginčyti ieškinyje nurodytų argumentų pagrindu.

20.14.                      Nors ieškovė teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovės atstovais byloje prisistatę advokatas R. K. ir advokato padėjėja I. M. nepagrindė atstovavimo teisinių santykių, tačiau tiek teisinių paslaugų sutartį atsakovės vardu pasirašę direktoriai yra asmenys, galintys veikti atsakovės vardu, tiek ir jos paskirti atstovai yra tinkami atstovai byloje. Atstovai pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, kad jie yra atsakovės tinkamai įgalioti atstovai. Į bylą yra pateiktas išrašas iš Nigerijos juridinių asmenų registro, kuris patvirtina, kad teisinių paslaugų sutartį pasirašę du asmenys – A. K. ir A. K. – yra atsakovės direktoriais nuo 2021 m. gruodžio 11 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 12 d. Nors pakanka vos vieno direktoriaus parašo, šiuo atveju, teisinių paslaugų sutartį pasirašė 2 iš 5 bendrovės direktorių. Ankstesnėse tarp šalių nagrinėtose bylose buvo teikiami tokie patys išrašai iš Nigerijos juridinių asmenų registro, taip pat buvo teikiami išrašai iš teisinių paslaugų sutarčių ir nei ieškovė, nei tretieji asmenys klausimų dėl atsakovės direktorių ir apskritai dėl atstovavimo nekėlė. Teismams tokių abejonių irgi nekilo.

20.15.                      Atsakovė pagrindė, kad bylinėjimosi išlaidas faktiškai patyrė, todėl teismas pagrįstai jas priteisė. Išrašytos sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas buvo sudengtos su antstolių vykdomosiose byloje (Nr. 0035/23/02249, Nr. 0035/23/02247 ir Nr. 0032/22/00707) atsakovės naudai išieškotomis lėšomis iš ieškovės ir trečiųjų asmenų. Antstolių pervestos lėšos yra saugomos advokato R. K. depozitinėje banko sąskaitoje, kurioje saugomos atsakovei priklausančios lėšos, ir būtent iš jų buvo padengta skola už suteiktas teisines paslaugas šioje byloje.

21.       Ieškovė UAB „Let‘s Jet“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

21.1.                      Atsakovė neįrodė savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes visos tariamos išlaidos buvo apmokėtos advokatui R. K. pervedant lėšas iš vienos savo sąskaitos į kitą savo sąskaitą. Byloje nėra įrodymų, kad advokato sąskaitoje buvusios lėšos turėjo būti laikomos priklausančiomis atsakovei, o mokėjimai – atsakovės mokėjimais. Byloje nebuvo pateikta nei depozitinės sąskaitos sutartis, nei kiti įrodymai, pagrindžiantys advokato R. K. teisę disponuoti atsakovei nuosavybe tariamai esančiomis lėšomis.

21.2.                      Be to, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad advokatas (kaip ir jo įgaliota advokato padėjėja I. M.) turėjo įgaliojimus veikti byloje atsakovės vardu, kurios akcininkas jau kelerius metus miręs ir kurios esami naudos gavėjai, vadovai ir jų įgaliojimai yra neaiškūs. Byloje nebuvo įrodymų, kad atsakovės atstovais prisistatantys asmenys turėjo teisę disponuoti atsakovės turtu ir vykdyti mokėjimus jos vardu.

21.3.                      Neturi pagrindo atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nepagrįstai sumažino jos naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 17 000 Eur. Byla savo faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis atsakovės atstovams negalėjo būti ypatingai sudėtinga. Byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės buvo nemaža dalimi susijusios su jau išnagrinėtomis civilinėmis bylomis, kuriose dalyvavo tie patys asmenys ir kuriose buvo nagrinėjamos su tuo pačiu nagrinėjamoje byloje ginčijamu sandoriu susijusios aplinkybės (nors ieškinių reikalavimai ir skyrėsi). Visose šiose bylose atsakovę atstovavo tas pats atstovas – advokatas R. K. Atsakovės atstovai byloje nerinko ir neteikė beveik jokių įrodymų. Atsakovės atstovų gynybinė pozicija byloje buvo paremta referavimu į jau išnagrinėtose bylose priimtus teismų sprendimus ir jose pateiktus įrodymus. Teisės taikymo prasme byla taip pat nėra ypač sudėtinga.

21.4.                      Atsakovės atstovų byloje suteiktų teisinių pasaugų apimtis nesudaro pagrindo viršyti rekomendacijose patvirtintų užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžių.

22.       Tretieji asmenys AB ,,AviaAM Leasing Service Centre“ ir T. G. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Tretieji asmenys tik dalyvavo bylos nagrinėjimo procese, būdami į jį įtraukti ne savo, o ieškovės inciatyva. Trečiųjų asmenų veiksmai nenulėmė nei bylos iškėlimo, nei joje pareikštų reikalavimų suformulavimo. Todėl, tretieji asmenys negalėjo nulemti atsakovės byloje tariamai patirtų bylinėjimosi išlaidų ir negali būti už šias išlaidas atsakingi.

22.2.                      Tretieji asmenys neatliko procesinių veiksmų, kurie būtų sukėlę atsakovei kokias nors bylinėjimosi išlaidas. Nors trečiųjų asmenų atstovai prieš 2024 m. kovo 29 d. teismo posėdį pateikė 2 procesinius prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo iš atsakovės ir papildomai pateiktų dokumentų nepriėmimo, šie prašymai buvo nedelsiant išspręsti tame pačiame posėdyje, abu šiuos prašymus atmetant. Atsiliepimų į šiuos prašymus atsakovės atstovai neteikė ir papildomų veiksmų dėl šių prašymų atlikti neturėjo.

22.3.                      Nors atsakovė apeliaciniame skunde bando įrodyti, kad dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo byloje, jos nagrinėjimas neva užtruko ilgiau ir lėmė didesnes bylinėjimosi išlaidas, tokie teiginiai neturi pagrindo. Skirtingai, nei teigia atsakovė, nė vienas iš bylos nagrinėjimo metu įvykusių 4 teismo posėdžių nebuvo atidėtas dėl trečiųjų asmenų prašymų ar veiksmų.

22.4.                      Iš atsakovės atstovų deklaruojamų bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, matyti, kad nė vienos iš atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nebuvo patirtos dėl trečiųjų asmenų procesinių veiksmų, sprendžiant trečiųjų asmenų prašymus ir pan. Stadijoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tretieji asmenys byloje net nedalyvavo. Rengti atsiliepimą į ieškinį, tripliką, baigiamąsias kalbas, ruoštis teismo posėdžiams ir atstovauti šiuose posėdžiuose atsakovės atstovai būtų turėję bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo trečiųjų asmenų dalyvavimo ar nedalyvavimo byloje.

22.5.                      Byloje pateikti dokumentai nepatvirtina, kad atsakovė apskritai būtų apmokėjusi kokias nors bylinėjimosi išlaidas. Advokatas R. K. du mokėjimus į savo asmeninę ar savo advokatų profesinės bendrijos sąskaitą atliko tik siekdamas dirbtinai sukurti tariamas atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal sąskaitas faktūras, kurios jai net nebuvo pateiktos apmokėti. Byloje nėra įrodymų, kad minėtais dviem advokato R. K. mokėjimais į savo sąskaitą buvo sumokėtos lėšos, kurios buvo atsakovės nuosavybė ir kurios gali būti laikomos jos patirtomis išlaidomis. Į Bylą nebuvo pateikta sutartis dėl depozitinės sąskaitos atidarymo atsakovės vardu, taip pat, įrodymų, kad advokato R. K. vardu atidaryta banko sąskaita būtų depozitine sąskaita.

22.6.                      Net jei būtų laikoma, kad atsakovė patyrė realias bylinėjimosi išlaidas ir įgijo teisę į jų atlyginimą, teismas visiškai pagrįstai bylinėjimosi išlaidų dydį pripažino per dideliu ir jį sumažino iki 17 000 Eur. Atsakovės atstovų deklaruojama suteiktų teisinių paslaugų vertė neatitinka faktinių šių paslaugų apimčių. Be kita ko, atsakovės atstovais byloje prisistatantys advokatas R. K. ir advokato padėjėja I. M. nepateikė įrodymo, kuris pagrįstų, kad jie yra gavę įgaliojimus atstovauti atsakovę byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

23.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas. 

25.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo bei atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

26.       Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. vasario 3 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma prijungti juos ir kartu pridedamus įrodymus: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. teismo baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. e1-338-1242/2024; 2) ,,Hakair“ atstovo prašymo ir teisėjos rezoliucijų, kuriomis leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga kopijas. Paaiškino, kad laikosi pozicijos, jog ieškovė inicijavo šią bylą siekdama nesąžiningų tikslų, t. y. nesąžiningai siekia peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Tęstinius nesąžiningus ieškovės veiksmus tiek kituose procesuose, tiek inicijuojant šią bylą patvirtina ir 2025 m. pradžioje paaiškėjusios aplinkybės, jog ieškovė ,,Hakair“ atžvilgiu veikė nusikalstamai, t. y. atliko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje (skolininko nesąžiningumas) įtvirtintą nusikalstamą veiką ir dėl to buvo pripažinta kalta. Atitinkamai, priimant sprendimą atsakovė prašo atsižvelgti į ieškovės nuolatinius nesąžiningus veiksmus.

27.       Tretieji asmenys, reaguodami į atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, 2025 m. vasario 5 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą jų nepriimti, nes jie neatitinka sąsajumo kriterijaus.

28.       CPK 302 straipsnyje nurodoma, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Todėl sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, būtina atsižvelgti ir į specialias apeliaciniam procesui taikomas taisykles, t. y. į CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323  straipsniuose nustatytus ribojimus bei draudimus.

29.       CPK 323 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami ir dėl tos priežasties, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį. Pažymėtina, kad analogišką išvadą dėl rašytinių paaiškinimų, kuriuose yra nurodomi atsikirtimai į priešingos šalies atsiliepimą, nepriėmimo kaip nenumatyto kasaciniame procese dokumento, ne kartą yra padaręs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016; 2017  m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

30.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

31.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019  m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

32.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį bei su jais pateikiamus naujus įrodymus, konstatuoja, kad juose atsakovė pateikė argumentus, papildančius jos apeliaciniame skunde nurodytą poziciją, nors tokio bylos pasirengimo būdo, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, civilinio proceso normos nenumato. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad rašytiniai paaiškinimai pateikti pasibaigus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį padavimo terminui, jų priėmimas pažeistų CPK 323 straipsnio nuostatas. Be to, atsakovė nepagrindė byloje pateiktų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų sąsajumo su ginčo dalyku, jų įrodomosios reikšmės sprendžiant klausimą dėl Papildomo susitarimo (ne)pagrįstumo (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės rašytinius paaiškinimus bei kartu su jais pateiktus naujus įrodymus.

Dėl esminių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

33.       Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir Britų Mergelių Salų bendrovė ,,Haglag“ 2013 m. balandžio 10 d. pasirašė ketinimų protokolą (toliau – Ketinimų protokolas), kuriuo ieškovė įsipareigojo parduoti, o ,,Haglag“ įsigyti orlaivį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pirkimo kaina 8 500 000 JAV dolerių (2 punktas). Ketinimų protokolo 3.1 papunktyje taip pat buvo nustatyta, kad už Orlaivį per 5 darbo dienas turi būti sumokėtas 4 000 000 JAV dolerių avansas, kuris per 5 darbo dienas nuo raštiško pirkėjo pareikalavimo grąžinamas, jei: 1) pardavėjas nusprendė Orlaivio nepristatyti; 2) neištaisyti visi Orlaivio trūkumai; 3) Orlaivis buvo prarastas iki pristatymo; 4) Orlaivis nepristatytas iki galutinės pristatymo datos dėl pardavėjo kaltės. Taip pat, kad avansas pirkėjui negrąžinamas jei per 30 dienų nėra sudaroma pagrindinė Orlaivio pirkimo–pardavimo sutartis (3 t., b. l. 123–128).

34.       Atsakovės nurodymu 2013 m. balandžio 29 d. Indonezijos valstybinė aviacijos įmonė ,,PT Garuda Maintenance Facility Aero Asia“ ieškovei pervedė 499 975 JAV dolerių, o 2013 m. gegužės 27 d. ,,Sterling Asset Management and Trustees Ltd.“ pervedė 3 500 000 JAV dolerių (3 t., b. l. 81–82).

35.       Tarp ieškovės ir atsakovės 2013 m. birželio 5 d. pasirašytas Papildomas susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad: atsakovė perima visas bendrovės ,,Haglag“ teises ir prievoles nupirkti Orlaivį, kurio pirkimo kaina yra 8 500 000 JAV dolerių (be mokesčių); atsakovė patvirtina, kad 4 mln. JAV dolerių išankstinė įmoka buvo pervesta ieškovei; atsakovė sutinka iki 2014 m. birželio 5 d. sumokėti likusią 4,5 mln. JAV dolerių sumą. Šį dokumentą pasirašė atsakovės atstovas A. H. K. ir tuometinis ieškovės (duomenys neskelbtini) T. G. (3 t., b. l. 121–122).

36.       Ieškovė 2013 m. spalio 17 d. raštu informavo atsakovę, kad atsakovės atsisakymas priimti tinkamos skraidyti būklės, tačiau be HF radijo įrangos orlaivio, yra neteisėtas ir laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, todėl nutraukia Ketinimų protokolą ir Papildomą susitarimą. Pažymėjo, kad yra atleidžiama nuo bet kokių savo pareigų atsakovei ir pagal Ketinimų protokolo 3.1 papunktį avansas nebus grąžinamas (1 t., b. l. 45–47).

37.       Atsakovė 2020 m. kovo 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ieškovei, be kita ko, prašydama priteisti iš UAB ,,Let‘s Jet“ 4 mln. JAV dolerių sumokėtą avansą ir 1 531 397,26 JAV dolerių palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-851-275/2021 iš dalies tenkino atsakovės ieškinį ir priteisė iš ieškovės 3 999 975 JAV dolerių avansą bei 1 200 000 JAV dolerių palūkanas. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-236-302/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

38.       Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimui atsakovė kreipėsi į antstolį, kuris ieškovės atžvilgiu pradėjo vykdomąją bylą Nr. Nr. 0032/22/00707. Nepavykus išieškoti teismo sprendimu priteistos sumos, atsakovė inicijavo bylą dėl žalos atlyginimo iš buvusio vadovo T. G. ir buvusios akcininkės AB ,,Aviaam Leasing Service Centre“ neįvykdytų ieškovės prievolių apimtyje. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-940-866/2023 atsakovės ieškinį tenkino. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-697-567/2023 sprendimas paliktas nepakeistas.

39.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą byloje dėl avanso ir palūkanų priteisimo, nes paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu: 1) atsakovės finansinės ataskaitos įrodo, kad ji neturėjo galimybių ir realių ketinimų įsigyti orlaivį, todėl ji negalėjo būti laikoma sąžininga ikisutartinių santykių šalimi; 2) finansinės atskaitomybės duomenys keičia atsakovei priteistų sumų priklausomybę ir paneigia jos reikalavimo teisę į šias sumas; 3) atsakovė nebuvo suteikusi tinkamų įgaliojimų savo atstovams atstovauti jai byloje. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1930-340/2023 atmetė ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-534-370/2023 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

40.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3042-880/2023 atmetė UAB ,,Let‘s Jet“ prašymą atnaujinti procesą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024  m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2024 Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad UAB ,,Let‘s Jet“ nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis ir neturi esminės reikšmės bylos dėl avanso grąžinimo rezultatui.

41.       Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl šalių sudaryto sandorio – Papildomo susitarimo panaikinimo. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) Papildomą susitarimą, ir, kad atsakovė neįgijo reikalavimo teisės į Papildomame susitarime nurodytą ieškovei sumokėtą 3  999 975 JAV dolerių avansą. Taip pat, taikyti restituciją ir iš atsakovės ieškovei priteisti visas atsakovės naudai antstolio D. S. vykdomojoje byloje Nr. 0032/22/00707 iš ieškovės išieškotas lėšas, kurių suma ieškinio pareiškimo metu yra 34 752,25 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

42.       Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo pripažinti Papildomą susitarimą negaliojančiu CK 1.90 straipsnio (dėl suklydimo) ir CK 1.91 straipsnio (dėl apgaulės) pagrindais, įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinkus įrodymus, kurie patvirtina, jog Papildomas susitarimas buvo sudarytas su neegzistuojančiu juridiniu asmeniu, neketinant jo vykdyti, pasisavinus trečiųjų asmenų atliktus mokėjimus. Atitinkamai, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog Papildomo susitarimo sudarymo metu buvo suklaidinta, prieš ją buvo panaudota apgaulė. Be kita ko, netinkamai rėmėsi kitose bylose nustatytomis aplinkybėmis ir nepagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidos. Tretieji asmenys prisidėjime prie ieškovės apeliacinio skundo jį palaiko remdamiesi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir ieškovė.

43.       Atsakovė nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti iš ieškovės 17 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisiant atsakovei iš ieškovės ir trečiųjų asmenų lygiomis dalimis 31 000 Eur. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų ir iš trečiųjų asmenų. Taip pat, nepagrįstai nepriteisė visos prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumos.

44.       Taigi, atsižvelgdama į ginčo dalyką, taip pat apeliaciniuose skunduose keliamus ginčo išsprendimui reikšmingus klausimus, teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje pasisakys dėl kiekvieno iš jų atskirai.

Dėl Papildomo susitarimo negaliojimo CK 1.90 straipsnio (dėl suklydimo) pagrindu

45.       CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (to paties straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (šio straipsnio 4 dalis). Kita vertus, CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

46.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018).

47.       Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).

48.       Ieškovė, ginčydama Papildomą susitarimą CK 1.90 straipsnio pagrindu įrodinėja, kad buvo suklaidinta dėl sudaromo susitarimo turinio, jo galiojimo, kitos sandorio šalies teisinio statuso, tikslų sudarant sandorį bei galimybių įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus. Teigia, kad Papildomo susitarimo sudarymo metu A. H. K. atlikti veiksmai, t. y. prisidengiant neegzistuojančia bendrove prisiimamos prievolės, neturint finansinių galimybių jas įvykdyti, taip pat, melagingas trečiųjų asmenų ,,Garuda“ ir ,,Sterling“ atliktų mokėjimų pasisavinimas, negali būti vertinami kitaip, kaip tik ieškovės sąmoningas klaidinimas dėl sandorio šalies ir jo tikrojo turinio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės nurodytais teiginiais dėl toliau nurodomų priežasčių.

49.       Visų pirma, ieškovės byloje pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad ,,Haglag“ Papildomo susitarimo metu neegzistavo ir atsakovė neperėmė iš jos Ketinimų protokolu prisiimtų prievolių, susijusių su orlaivio įsigijimu. Kaip matyti iš byloje pateikto susirašinėjimo su ,,BVI Company Search“, jame nurodoma, kad ,,BVI Company Search“ negali rasti bendrovės ,,Haglag“ BVI registre, todėl prašoma pateikti papildomos informacijos (1 t., b. l. 164–165). Byloje taip pat pateikta ,,Collas Crill“ 2024 m. kovo 14 d. paieškos ataskaita, kurioje nurodyta, kad rašto rengimo metu BVI nėra registruotos bendrovės pavadinimu „Haglag“, taip pat BVI nėra informacijos, jog bendrovė pavadinimu „Haglag“ egzistavo laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2024  m. kovo 8 d. Pažymėta, kad darant prielaidą, jog „Haglag“ nuo Ketinimų protokolo įvykdymo nepakeitė pavadinimo ar nebuvo likviduota, nėra įrodymų, jog ji kada nors buvo registruota BVI registro tvarkyklėje (5 t., b. l. 133–138). Taigi, nei susirašinėjime su ,,BVI Company Search“, nei ,,Collas Crill“ paieškos ataskaitoje nėra pateikta duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti patikimą išvadą, kad Ketinimų protokolo sudarymo metu „Haglag“ neegzistavo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

50.       Antra, Ketinimų protokolas nėra nuginčytas ar negaliojantis. Be to, kaip matyti iš Papildomo susitarimo turinio, šalys jame aptarė pirkimo objektą (orlaivis), būsimos sutarties kainą (8,5 mln. JAV dolerių), klausimus, susijusius su apmokėto avanso (4 mln. JAV dolerių) bei likusios sutarties kainos (4,5 mln. JAV dolerių) mokėjimu, pirkimo objekto nuosavybės teisių perėjimo momentu (3 t., b. l. 121–122), t. y. Papildomame susitarime yra aptartos pagrindinės preliminariosios sutarties sudarymo sąlygos, kurios patvirtintos šalių atstovų parašais. Byloje pateikti elektroniniai susirašinėjimai bei raštai, susiję su Papildomo susitarimo sąlygų vykdymu (1 t., b. l. 30–36; 45–47) įrodo, jog laikotarpiu nuo Papildomo susitarimo sudarymo (2013 m. birželio 5 d.) iki 2013 m. spalio mėn. tarp ieškovės ir atsakovės vyko derybos. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir tuo atveju, jei Ketinimų protokolas buvo sudarytas su neegzistuojančia bendrove, ši aplinkybė nepaneigia ieškovės ir atsakovės ikisutartinių santykių bei Papildomo susitarimo galiojimo.

51.       Trečia, nors apeliantė teigia, kad atsakovė melagingai pasisavino ,,Garuda“ ir ,,Sterling“ atliktus mokėjimus, tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų mokėjimo pavedimų išrašų kopijų, tiek ,,Garuda“ 2013 m. gegužės 2 d. atlikto mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog mokama už ,,Hakair” (1 t., b. l. 21), tiek ir ,,Sterling” 2024 m. gegužės 28 d. atlikto mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog mokama už ,,Hakair” (1 t., b. l. 22). ,,Garunda“ bei ,,Sterling“ pervesta avanso suma Vilniaus apygardos teismo 2021  m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-851-275/2021 buvo priteista ,,Hakair“, sprendimas yra įsiteisėjęs (žr. šios nutarties 37 punktą). Nors ieškovės pateiktame ,,Garuda“ rašte (3 t., b. l. 116–119) nurodyta, kad „Hakair“ neturi reikalavimo teisių į pinigus, kuriuos ji pervedė, tačiau neįrodo, kad ,,Haglag“ su trečiaisiais asmenimis nesiejo prievoliniai santykiai ir ji neturi į juos reikalavimo teisės. Kitų duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovė pasisavino ,,Garuda“ ir ,,Sterling“ atliktus mokėjimus, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, susiję ,,Garuda“ ir ,,Sterling“ atliktų mokėjimų pasisavinimu, atmestini kaip nepagrįsti.

52.       Ketvirta, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad byloje pateikti atsakovės finansinę būklę laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2018 m. atspindintys finansiniai dokumentai pagrindžia, jog ,,Hakair“ neturėjo finansinių galimybių sumokėti orlaivio kainą, taigi suklaidino ieškovę. Viena vertus, byloje nėra duomenų, kad prieš sudarydama Papildomą susitarimą ar po jo sudarymo ieškovė domėjosi atsakovės finansine padėtimi, prašė pateikti su tuo susijusius duomenis, tačiau atsakovė dalį jų sąmoningai nuslėpė ar atsisakė pateikti siekdama suklaidinti ieškovę. Kita vertus, byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su ikisutartinių santykių eiga (avanso sumokėjimas, derybos), nepatvirtina, kad atsakovė nesiruošė vykdyti Papildomu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, juo labiau nepaneigia aplinkybės, jog ieškovei buvo sumokėtas avansas, kuris turi būti grąžintas. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021  m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-851-275/2021 konstatuota, jog pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Taigi, priešingai nei siekia įrodyti ieškovė, byloje pateikti finansinės atskaitomybės duomenys nepagrindžia ,,Hakair“ nesąžiningų veiksmų CK 1.90 straipsnio kontekste.

53.       Apibendrindama nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 49–52 punktus), teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė būtų nepateikusi ar nuslėpusi reikšmingą informaciją ir duomenis, turėjusius įtakos ieškovės apsisprendimui sudaryti Papildomą susitarimą. Nepakankamas pačios ieškovės domėjimasis bendrovėmis, kurioms ketino parduoti orlaivį ir netinkamas prisiimtos rizikos įvertinimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Papildomas susitarimas buvo sudarytas dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis). Taigi, ieškovei neįrodžius, kad ji suklydo dėl sandorio esmės ir (ar) kitų esminių sandorio sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti Papildomą susitarimą negaliojančiu CK 1.90  straipsnio pagrindu.

Dėl Papildomo susitarimo negaliojimo CK 1.91 straipsnio (dėl apgaulės) pagrindu

54.       CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

55.       Ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, 27 punktas).

56.       Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, 28 punktas).

57.       Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 61 punktas; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, 29 punktas).

58.       Ieškovė, ginčydama Papildomą susitarimą CK 1.91 straipsnio pagrindu įrodinėja, kad sudarant Papildomą susitarimą ,,Hakair“ atstovavęs A. H. K. prieš ieškovę naudojo apgaulę, sąmoningai pateikdamas melagingą informaciją tiek dėl savo atstovaujamų subjektų teisinio statuso, tiek dėl ,,Hakair“ realių ketinimų ir galimybių vykdyti įsipareigojimus, susijusius su orlaivio įsigijimu, tiek dėl teisių į trečiųjų asmenų atliktus mokėjimus. Teigia, kad apgaulė prieš ieškovę buvo panaudota siekiant išskraidinti orlaivį į Nigeriją ir išvengti priešpriešinių prievolių vykdymo. ,,Hakair“ nevykdė jokios veiklos ir neturėjo turto, taigi nebūtų galėjusi atsiskaityti už orlaivį. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės nurodytus argumentus neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

59.       Visų pirma, byloje nebuvo pateikta duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovė prieš ieškovę panaudojo apgaulę. Minėta (žr. šios nutarties 53 punktą), kad byloje nenustatyta, jog atsakovė būtų nepateikusi ar nuslėpusi reikšmingą informaciją ir duomenis, turėjusius įtakos ieškovės apsisprendimui sudaryti Papildomą susitarimą. Byloje nebuvo pateikta susirašinėjimų, užklausų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovei buvo pateikta neatitinkanti faktinių duomenų ar melaginga informacija. Prieš sudarant Papildomą susitarimą ieškovei buvo žinoma, kad avansą sudarančius mokėjimus atliko tretieji asmenys, tačiau ji nekvestionavo jų teisėtumo. Byloje taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad prieš pasirašant Papildomą susitarimą su ,,Hakair“ ieškovė teikė užklausas prašydama pateikti informaciją, susijusią su galimybėmis įvykdyti Papildomu susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovė tyčia nuslėpė dalį informacijos ar vengė ją pateikti. Papildomo susitarimo sąlygos šalims buvo žinomos iš anksto, atsakovė galėjo su jomis nesutikti, derėtis dėl jų, tačiau pasirašė Papildomą susitarimą, patvirtindama, kad su jomis sutinka. Be kita ko, ieškovė neįrodinėjo, kad Papildomas susitarimas buvo sudarytas jai nenaudingomis sąlygomis.

60.       Antra, nei byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nei pateiktos ,,Hakair“ finansinę būklę laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2018 m. atspindinčios finansinės ataskaitos, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė neketino įvykdyti Papildomu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų. Minėta (žr. šios nutarties 37 punktą), kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021  m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-851-275/2021 konstatuota, jog pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nevykdė Papildomu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, atitinkamai, nėra duomenų, jog atsakovė neketino įsigyti orlaivio. Ieškovė neneigia, kad jai buvo sumokėtas avansas, sudarantis beveik pusę orlaivio kainos. Taigi, vien finansinėse ataskaitose pateikti duomenys nėra pakankami nustatyti, kokias galimybes įsigyti orlaivį turėjo atsakovė ar teigti, kad atsakovė neketino įvykdyti Papildomu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, priešingai, aptarti duomenys (sumokėtas avansas) pagrindžia tokių ketinimų realumą.

61.       Trečia, ieškovės byloje pateiktas ,,Garuda“ raštas, kuriame nurodyta, kad ,,Hakair“ neturi reikalavimo teisės į ,,Garuda“ ieškovei atliktą avansinio mokėjimo dalį (3 t., b. l. 116–119), teisiniu požiūriu nėra reikšmingas sprendžiant Papildomo susitarimo (ne)galiojimo klausimą, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl teismo priteisto avanso, sumokėto trečiųjų asmenų, atsakovei pagrįstumo.

62.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus byloje esančius duomenis, nenustatė, kad atsakovė būtų tyčia ir sąmoningai ieškovei pateikusi melagingą informaciją ar nutylėjusi tam tikrą informaciją, kuri turėjo įtakos ieškovės apsisprendimui sudaryti Papildomą susitarimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei neįrodžius, kad Papildomas susitarimas yra atsakovės nesąžiningų veiksmų rezultatas ir buvo sudarytas dėl atsakovės apgaulės, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti Papildomą susitarimą negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio pagrindu.

63.       Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl Papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiu (žr. šios nutarties 53, 62 punktus), nespręstinas klausimas dėl išvestinių ieškinio reikalavimų taikyti restituciją ir pripažinti, jog atsakovė neįgijo reikalavimo teisės į Papildomame susitarime ieškovei sumokėtą avanso sumą (ne)pagrįstumo.

64.       Papildomai paminėtina, kad teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog civilinėje byloje dėl avanso priteisimo ir proceso atnaujinimo (žr. šios nutarties 37, 39–40) nebuvo ginčijamas Papildomas susitarimas, tačiau ieškovė didele dalimi tiek minėtose bylose, tiek ir nagrinėjamoje byloje nurodė tas pačias aplinkybes, susijusias su ikisutartiniais santykiais, Papildomu susitarimu prisiimtų prievolių vykdymu, ,,Haglag“ kaip juridinio asmens egzistavimu, ,,Hakair“ finansiniais duomenimis. Todėl vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, papildomai nurodė minėtose civilinėse bylose nustatytas aplinkybes, nereiškia, kad byloje neatliko individualaus aplinkybių vertinimo nagrinėjamo ginčo kontekste. Priešingai, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas atliko individualų aplinkybių įvertiną, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus (žr. skundžiamo sprendimo 22, 23, 26, 30, 32, 39, 40, 42 ir kt. punktus). Atsižvelgiant į tai, remiantis apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą.

65.       Ieškovė, be kita ko, pasiūlė kolegijos narei teisėjai Rasai Gudžiūnienei apsvarstyti galimybę nusišalinti nuo civilinės bylos Nr. e2A-46-934/2025 nagrinėjimo, kadangi ji kitoje civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2024 nagrinėjo klausimą dėl proceso atnaujinimo ir šioje byloje teismo nustatytomis aplinkybėmis rėmėsi pirmosios instancijos teismas bei atsakovė. Šios aplinkybės, ieškovės įsitikinimu, sudaro pagrindą vertinti, kad objektyviam stebėtojui gali susidaryti įspūdis apie potencialias teisėjos išankstines nuostatas ir galimą šališkumą. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Pirma, civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2024 buvo nagrinėjamas procesinio pobūdžio klausimas dėl proceso atnaujinimo, tačiau joje iš esmės nebuvo sprendžiama dėl Papildomo susitarimo (ne)teisėtumo ir šiuo aspektu teismas nepasisakė. Antra, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija išvadas padarė remiantis ne kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, o atlikus individualų proceso šalių nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų įvertinimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės iškeltos abejonės dėl teisėjos šališkumo nėra pagrįstos tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju požiūriu, nėra pagrindo teisėjai Rasai Gudžiūnienei nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo ir paskirstymo

66.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ,,Hakair“ naudai priteisė 17 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors ji neįrodė, jog patyrė šias išlaidas ir apmokėjo už teisines paslaugas. Atkreipė dėmesį, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ,,Hakair“ atstovais byloje prisistatę advokatas R. K. ir advokato padėjėja I. M. nepagrindė atstovavimo santykių. Teigia, kad net ir tuo atveju jei ,,Hakair“ atstovai būtų laikomi tinkamai įgaliotais, teismas nepagrįstai priteisė išlaidas, kurių ,,Hakair“ nepatyrė. Iš į bylą pateiktų ,,Hakair“ bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, matyti, kad tiek jų mokėtoju, tiek gavėju yra pats advokatas R. K.. Į bylą nebuvo pateikta sutartis ar įgaliojimas, kuris būtų suteikęs teisę advokatui R. K. gauti ir saugoti ,,Hakair“ skirtas pinigines lėšas.

67.       Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad siekdamas pagrįsti, jog yra tinkamai įgaliotas atstovauti ,,Hakair“, advokatas pateikė: 1) 2023 m. birželio 11 d. išrašą iš 2023 m. birželio 9 d. teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp ,,Hakair“ ir advokato R. K. (4 t., b. l. 3); 2) 2024 m. vasario 5 d. įgaliojimą advokato padėjėjai I. M. (5 t., b. l. 108); 3) 2024 m. balandžio 22 d. išrašą iš Nigerijos juridinių asmenų registro (6 t., b. l. 29–53); 4) 2024 m. gegužės 2 d. vieno iš ,,Hakair“ direktorių pasirašytą įgaliojimą advokatui R. K. atstovauti ,,Hakair“ visuose teismo procesuose, įskaitant vykdymo procesą, susijusiuose su bendrove Lietuvoje (6 t., b. l. 26–28).

68.       Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad siekdamas pagrįsti, jog ,,Hakair“ faktiškai patyrė išlaidas už suteiktas teisines paslaugas ir už jas atsiskaitė išieškotomis lėšomis, ,,Hakair“ atstovas kartu su 2024 m. rugpjūčio 6 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė: 1) advokatui R. K. priklausančios depozitinės sąskaitos ekrano nuotrauką; 2) 2024 m. rugpjūčio 5 d. patvirtinimą (pažymą) apie atsiskaitymą už suteiktas teisines paslaugas, kuriame paaiškinama, jog remiantis Lietuvos advokatūros 2012m. sausio 19 d. sprendimu dėl lėšų tvarkymo advokatų depozitinėse sąskaitose ir disponavimo jomis taisyklių aprašo patvirtinimo, 7.1 papunkčiu, advokato depozitinėje sąskaitoje gali būti laikomos klientų lėšos, kurios gali būti naudojamos apmokėti advokatui už suteiktas teisines paslaugas; 3) 2024 m. balandžio 24 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, kuriame nurodyta, kad antstolis D. S. advokatui pervedė sumą, išskaičiuotą iš UAB ,,Let‘s Jet“ kaip skolą; 4) 2024 m. birželio 2 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, kuriame nurodyta, kad antstolis D. B. advokatui pervedė sumą, išieškotą vykdomosiose bylose (Nr. 0035/23/02249; 0035/23/02247) (DOK-27059).

69.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės argumentus, taip pat, atsakovės atstovo byloje pateiktų dokumentų turinį (žr. šios nutarties 66–68 punktus), neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad ,,Hakair“ atstovas nepagrindė atstovavimo santykių ar nepatyrė teisinių paslaugų išlaidų. Byloje pateikti duomenys (žr. šios nutarties 68 punktą) patvirtina aplinkybę, kad tiek advokatas R. K., tiek ir advokato padėjėja I. M. yra įgalioti atstovauti nagrinėjamoje byloje. ,,Hakair“ taip pat pateikė duomenis apie atliktus mokėjimus už teisines paslaugas, papildomai paaiškino, kad mokėjimai atlikti iš depozitinės sąskaitos, kurioje laikomos ,,Hakair“ atžvilgiu antstolių išieškotos lėšos. Kaip matyti iš byloje pateikto 2024 m. gegužės 2 d. vieno iš ,,Hakair“ įgaliojimo advokatui R. K., jam suteikta teisė atstovauti ne tik visuose teisminiuose procesuose, bet ir vykdymo procese (žr. šios nutarties 68 punktą). Išskyrus deklaratyvaus pobūdžio teiginius, duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

70.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl šioje dalyje sprendimas turėtų būti pakeistas, priteisiant atsakovės naudai 31 000 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės ir trečiųjų asmenų lygiomis dalimis. Pažymi, kad teismas sprendimu nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė išimtinai tik ieškovės, o ne iš ieškovės ir trečiųjų asmenų lygiomis dalimis, kurie vienodai prisidėjo prie ,,Hakair“ kilusių bylinėjimosi išlaidų.

71.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

72.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

73.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

74.       Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

75.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

76.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2024 m. liepos 19 d. ir 2024 m. rugpjūčio 6 d.) (6 t., b. l. 84–86, 124–127). Pirmuoju prašymu prašė priteisti iš ieškovės ir trečiųjų asmenų 27 400 Eur už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme. Antruoju prašymu atsakovė patikslino pirmosios instancijos teisme patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą, prašydama priteisti 31 000 Eur (6 t., b. l. 124–127). Kaip matyti iš byloje pateiktų 2024 m. liepos 8 d. ir 2024 m. rugpjūčio 5 d. PVM sąskaitų faktūrų bei 2024 m. liepos 8 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymą ir 2024 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymo (6 t., b. l. 87–89, 128–129) bendra bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma – 31 000 Eur, kurią sudaro: 1) atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimas – 2 400 Eur; 2) atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimas – 3 600 Eur; 3) atsiliepimo į ieškinį rengimas – 5 600 Eur; 4) tripliko rengimas – 3 600 Eur; 5) prašymo užtikrinti atsakovės bylinėjimosi išlaidas rengimas – 2 400 Eur; 6) pasirengimas 2024 m. vasario 5 d. teismo posėdžiui (2 atstovai) – 1 600 Eur; 7) 2024 m. vasario 5  d. teismo posėdis (2 atstovai) – 800 Eur; 8) 2024 m. kovo 15 d. rašytinių paaiškinimų rengimas – 1 600 Eur; 9) prašymo atidėti teismo posėdį rengimas – 400 Eur; 10) pasirengimas 2024 m. kovo 29 d. teismo posėdžiui (1 atstovas) – 600 Eur; 11) 2024 m. kovo 29 d. teismo posėdis (1 atstovas) – 200 Eur; 12) 2024 m. gegužės 8 d. prašymo prijungti naujus įrodymus rengimas – 1 400 Eur; 13) pasirengimas 2024 m. liepos 19 d. teismo posėdžiui (2 atstovai) – 1 600 Eur; 14) 2024 m. liepos 19 d. teismo posėdis (2 atstovai) – 800 Eur; 15) prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas rengimas – 800 Eur; 16) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas – 400 Eur; 16) rašytinių baigiamųjų kalbų rengimas – 2 400 Eur; 17) atstovavimas 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdyje – 800 Eur.

77.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16 ir 8.19 papunkčiais bei aktualaus laikotarpio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje įvertinusi atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarančios sumos detalizaciją (žr. šios nutarties 76 punktą), neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 31 000 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Taip pat, kad atsakovė nepagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirai nurodytus veiksmus arba veiksmus už kuriuos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė prašo atskirai priteisti išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiams, nors pagal formuojamą teismų praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015, 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Be kita ko, pažymėtina, kad atlyginimas už prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, taip pat negali būti priteisiamas, kadangi tokios paslaugos negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ir yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2024).

78.       Be to, nagrinėjama byla nevertintina kaip sudėtinga ar didelės apimties, taip pat byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat į tai, kad atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos viršija galiojusį maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį, atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos vertintinos kaip neproporcingai didelės, neatitinkančios bylos sudėtingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl negali būti pripažintos atlygintinomis visa apimtimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų pobūdį ir apimtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prašomas 31 000 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 17 000 Eur. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos dydžiu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nesudaro pagrindo sprendimą šioje dalyje pakeisti.

79.       Taip pat nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, – AB ,,AviaAM Leasing Service Centre“ ir T. G. Į bylos nagrinėjimą jie buvo įtraukti ieškovės iniciatyva, savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė. Iš byloje pateiktos atsakovės bylinėjimosi išlaidų detalizacijos nenustatyta, kad dėl trečiųjų asmenų ji patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad 2024 m. kovo 29 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl trečiųjų asmenų pavėluotai pateiktų dviejų prašymų, nepagrįsta, kadangi iš 2024 m. kovo 29 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad prašymai buvo išspręsti, o posėdis buvo atidėtas dėl ieškovės byloje pateikto ,,Garuda“ atsiliepimo, surašyto nevalstybine kalba. Vien tai, kad tretieji asmenys byloje buvo aktyvūs, teikė procesinius dokumentus, prašymus, paaiškinimus, teismo posėdžiuose uždavė klausimus, t. y. naudojosi jiems, kaip tretiesiems asmenims suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 2 dalis), nesudaro pagrindo teigti, jog tretieji asmenys atliko nesąžiningus veiksmus dėl kurių atsakovė patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų iš trečiųjų asmenų.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

80.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1  dalies 1 punktas). Vien tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl įrodymų vertinimo, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

81.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). Teisėjų kolegija įvertino esminius apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

82.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas ir trečiųjų asmenų prisidėjimas prie ieškovės apeliacinio skundo atmetami, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. 

83.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės ir trečiųjų asmenų 3 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą ir trečiųjų asmenų prisidėjimą prie ieškovės apeliacinio skundo, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

84.       Iš atsakovų pateiktų apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad piniginės lėšos už suteiktas teisines paslaugas pagal 2024 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, Nr. MAR24-0233, atsakovės atstovo pervestos 2024 m. spalio 31 d. AB SEB banko mokėjimo pavedimu, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sudaro 2 855,32 Eur (1,3 x 2 196,40 Eur).

85.       Nagrinėjamu atveju atsakovės prašoma priteisti 3 200 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą ir trečiųjų asmenų prisidėjimą prie apeliacinio skundo parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuotos maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtis, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teisme iš esmės buvo remiamasi tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą – 2 855,32 Eur. Bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovės, atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis procesas buvo pradėtas jos iniciatyva, tretieji asmenys tik prisidėjo prie ieškovės apeliacinio skundo, savarankiškų reikalavimų nereiškė, nesukėlė atsakovei papildomų bylinėjimosi išlaidų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Let‘s Jet“ (juridinio asmens kodas 125808161) atsakovei ,,Hakair Limited“ (juridinio asmens kodas 145169) 2 855,32 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                   Rasa Gudžiūnienė

                                                                           Laima Ribokaitė

                                                                           Žilvinas Terebeiza