Administracinė byla Nr. N444?2080/2010

              Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad ji 2009 m. rugpjūčio 25 d., 14 val. 20 min., Tauragėje, Jūros g. 5, vairuodama atbuline eiga automobilį Renault Megane, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovėjusį automobilį Skoda Octavia ir abu automobilius apgadino bei pasišalino iš įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1, 231.2, 231.3 ir 106 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skyrė A. S. 3 000 Lt baudą su  teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Nurodė, kad A. S. kaltė įrodyta jos pačios paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema ir kita bylos medžiaga. Teismas netikėjo A. S. versija, nes atlikusi manevrą ji pasižiūrėjo, ar nekliudė šalia stovėjusios mašinos, o po įvykio savo automobilį paslėpė pas gimines. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. A. S. yra moksleivė, lėšų neturi, neteista, nebausta. Teismas nurodė, kad taikyti jos atžvilgiu ATPK 301 straipsnį nėra pagrindo, nes nenustatyta išskirtinių aplinkybių, itin švelninančių pažeidėjos atsakomybę. A. S. veika negali buti perkvalifikuota į ATPK 127 straipsnį, nes ji pasišalino iš autoįvykio vietos.

Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti teismo nutarimą. Neneigia, kad kliudė kitą automobilį, tačiau teigia, jog to nepastebėjo. Automobilį ji vairuoja tik pusę metų, susilietimas buvo labai nežymus. Atkreipia dėmesį, kad netgi policijos pareigūnai pasiūlė susitarti geruoju, tačiau automobilio Skoda Oktavia vairuotojas paaiškino, kad automobilis priklauso įmonei, ir jis negali prisiimti atsakomybės. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. vairuotojas privalo suvokti, kad jis tapo eismo įvykio dalyviu ir po to pasišalinti iš įvykio vietos. Apeliantė nurodo nesupratusi, kad įvyko eismo įvykis. Tai gali patvirtinti kartu važiavusi jos draugė. Apeliantė pažymi, kad žino vairuotojo pareigas įvykus eismo įvykiui ir mano, kad dieną judrioje vietoje sukėlus eismo įvykį, būtų naivu tikėtis, kad niekas nepastebės. Taip pat pažymi, kad po įvykio ne slėpė automobilį, o nuvažiavo suvirinti prakiurusį automobilio duslintuvą. Apeliantės manymu, skiriant administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės, o visos iškilusios abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsiliepimu Institucija prašo palikti teismo nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad vairuojantis automobilį asmuo privalo nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. A. S. turėjo imtis visų atsargumo priemonių, kad neįvyktų eismo įvykis, juolab, kad ji teisę vairuoti įgijo tik prieš 6 mėnesius, ir jos vairavimo įgūdžiai nėra labai geri.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. N756-164/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Ši teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. N575-4309/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo pat pradžių apeliantė, nors ir neginčijo faktinių bylos aplinkybių, tyčinį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos neigė, teigė, kad kontakto nepajuto (b. l. 6, 15), šią versiją pateikia ir apeliaciniame skunde (b. l. 19?21).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį byloje Nr. N16-2330/2007). Tuo tarpu byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados dėl A. S. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant, ar apeliantės veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir pačios A. S. elgesį po eismo įvykio. Šių aplinkybių išaiškinimui yra svarbūs tiesiogiai įvykį stebėjusio liudininko – automobilio Skoda Oktavia vairuotojo kolegos – parodymai (b. l. 5), tačiau minėtas asmuo pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas, byloje nėra ir jo rašytinio paaiškinimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytoju vienintelio tiesiogiai pažeidimų padarymą mačiusio asmens, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Taip pat pažymėtina, jog neaišku, kuo paremta pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. S. po įvykio automobilį nuvairavo pas gimines būtent siekdama jį paslėpti.

Teisėjų kolegija pastebi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs (pavyzdžiui, nutartis byloje N1-1333/2007), jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Byloje teismo posėdžio protokolo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius parodymus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo davė teisme, ar jos paaiškinimai nuoseklūs. Neaišku, ar byloje buvo tiriami esantys rašytiniai įrodymai ir ar A. S. buvo sudaryta reali galimybė juos ginčyti, pateikti pastabas.

Įvertinusi išdėstytus procesinius pažeidimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                  Antanas Ablingis

                                                                                                                Ričardas Piličiauskas

                                                                                                                Virgilijus Valančius