Civilinė byla Nr. e2-56-464/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07527-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10.; 3.1.18.3; 3.3.4.6.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „Vakaro mozaika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atmestas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės  „Programa statybai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Vakaro mozaika“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto vienašališko rangos sutarties nutraukimo ir skolos, nuostolių bei delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „OR Consulting“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Išskirtinio būsto statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Vauksa“,

n u s t a t ė :

1.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Programa statybai“ pateikė prašymą atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-212-265/2022, įtraukti pareiškėją į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Vakaro mozaika“ ieškinį tenkinti visiškai. 

2.       Ieškovė MB „Vakaro mozaika“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-212-265/2022 iki kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo.

3.       Prašymas grindžiamas tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-212-265/2022 ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 5 350,20 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „OR Consulting“, 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui UAB „Vauksa“, taip pat 1 418,89 Eur valstybei. Patenkinus pareiškėjos UAB „Programa statybai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo ir panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-212-265/2022, nebūtų išieškomos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės. Todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priverstine tvarka toliau vykdant išieškojimą civilinėje byloje Nr. e2-212-265/2022 gali būti patirtos dar didesnės išlaidos, kurių susigrąžinimas po galimai pareiškėjos naudai priimto teismo sprendimo būtų susijęs su sudėtingais teisiniais mechanizmais (vykdymo atgręžimas, antstolio išlaidų kompensavimas ir kt.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi atmetė ieškovės MB „Vakaro mozaika“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.       Teismas, remdamasis konkrečiais teisminės praktikos pavydžiais, visų pirma atkreipė dėmesį į išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto taikymo išimtinumą bei įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumą. Pažymėjo ir tai, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė ne pareiškėja UAB „Programa statybai, bet ieškovė, kuri šį prašymą grindžia vieninteliu argumentu – pareiškėjos prašymo išnagrinėjimas (teigiamo rezultato atveju) gali turėti įtakos bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymui.

6.       Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė svarių argumentų, kurie pagrįstų būtinybė taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, ir neįrodė aplinkybės, kad teismo sprendimo vykdymo atgręžimas būtų apsunkintas. Be to, ieškovės argumentai ir rašytiniai įrodymai šioje proceso stadijoje nėra pakankami išvadai, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra tikėtinai pagrįstas.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovė MB „Vakaro mozaika“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė ne pareiškėja, o ieškovė, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja nebuvo įtraukta į bylą, todėl nėra pareiškusi jokio materialaus pobūdžio reikalavimo, kurio užtikrinimui galėtų prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, lemiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nepagrįsta. Ieškovė savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aiškiai nurodė, kad pareiškėjos prašymo patenkinimo atveju teismo sprendimas turės esminės įtakos paskirstytų bylinėjimosi išlaidų išieškojimui. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo civilinėje byloje Nr. e2-212-265/2022 vykdymo gali būti patirtos dar didesnės išlaidos, kurių susigrąžinimas po proceso atnaujinimo būtų susijęs su sudėtingais teisiniais mechanizmais.

7.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo preliminaraus pagrįstumo. Ieškovė ir neturi pareigos įrodinėti pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo preliminaraus pagrįstumo, juolab kad pati pareiškėja į bylą pateikė įrodymus apie jos prašymo pagrįstumą – jos prašymas buvo priimtas ir paskirtas nagrinėjimui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados   

8.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

9.       Prašymo atnaujinti procesą padavimas pats savaime nesustabdo įsiteisėjusio sprendimo (ar nutarties) vykdymo (CPK 372 straipsnio 1 dalis). Teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali sustabdyti teismo procesinio sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo tik nustatęs bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

10.       Kaip minėta, į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi pareiškėja UAB „Programa statybai“, o prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. stabdyti išieškojimo vykdymą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-212-265/2022, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pateikė apeliantė MB „Vakaro mozaika“, dalyvavusi nagrinėjant bylą ieškovės procesinėje pozicijoje, tokį savo prašymą grįsdama vieninteliu argumentu – pareiškimą patenkinus ir atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą bei galimai priėmus priešingą teismo procesinį sprendimą, iš apeliantės kitiems proceso dalyviams priteistos bylinėjimosi išlaidos nebus išieškomos. 

11.       Priešingai ne savo atskirajame skunde teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nurodytos aplinkybės, t. y. kad prašymą padavė ne bylos dėl proceso atnaujinimo iniciatorė (pareiškėja UAB „Programa statybai“), o apeliantė, nepripažino kliūtimi atitinkamų priemonių taikymui. Teismas tik įvardijo, kuris asmuo yra pateikęs tokį prašymą ir kuo šis prašymas yra grindžiamas, be kita ko, nurodęs, kad apeliantė, kurios prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindui, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta.

12.       Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek CPK 144 straipsnio 1 dalies, tiek ir CPK 372 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia tiek byloje dalyvaujantiems, tiek ir kitiems suinteresuotiems asmenims prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; iniciatyvos teisę stabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, turi ir pats teismas, jeigu įžvelgia tam pagrindą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų bei įtikinamų argumentų savo prašymui pagrįsti, o ši teismo padaryta išvada atskirojo skundo argumentais nėra paneigta.

13.       Civilinio proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Kitaip tariant, įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Apeliantei nepateikus jokių faktinių duomenų, kad jai palankios bylos baigties atveju sprendimo atgręžtinis vykdymas taps neįmanomas, negalima ir išvada, jog egzistuoja grėsmė apeliantės turtiniams interesams. Juo labiau kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas negali būti stabdomas nemotyvuotai ar vien juo įpareigotai šaliai to pageidaujant. Sprendimo vykdymo sustabdymas yra išimtinė ir tik teise (įstatymais) grindžiama procesinė priemonė, antraip būtų paneigiamas teismo sprendimo privalomumo visiems be išimties asmenims ir jo vykdytinumo principas (CPK 18 straipsnis). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas taip pat negali būti naudojamas nei kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).

14.       Kita vertus, kaip nurodyta anksčiau, CPK 144 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi privalomos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

15.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi jo netenkino (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. eA2-900-642/2022). Nors pirmosios instancijos teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, o atskirasis skundas dėl jos apeliacine tvarka dar neišnagrinėtas, šiuo aspektu aktualūs teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tada, kai dėl ginčo esmės (ar dėl proceso atnaujinimo) jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas, net nepriklausomai nuo to, kad toks procesinis sprendimas, priimtas po teismo nutarties, kuria buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-257-464/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1300-464/2018; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-677-790/2019).

16.       Taigi, nepalankaus procesinio sprendimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti procesą, priėmimas aiškintinas taip, kad išvada apie vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – prašymo preliminarų pagrįstumą – negalima. Apeliantės pozicija, kad ji iš viso neturėjo pareigos įrodyti tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o pareiškėjos prašymo priėmimas ir jo paskyrimas nagrinėti teismo posėdyje savaime reiškia įrodytą preliminarų apeliantės prašymo pagrįstumą, nepriimtina kaip teisiškai nepagrįsta. 

17.       Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto nagrinėjamoje byloje netaikymo buvo išspręstas teisingai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Dalia Kačinskienė